Neringos savivaldybės biudžetinė įstaiga
L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Įstaigos kodas 188211813
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

2020-07-15 Muzikinis Daivos Molytės-Lukauskienės knygos „Kaip kiras gintarus rinko“ pristatymas

07/15/2020 18:00
07/15/2020 19:15
Liepos_15_d._treciadieni_18.00_val._KIRAS_30.jpg

Liepos 15 d. (trečiadienį) 18.00 val. kviečiame į muzikinį Daivos Molytės-Lukauskienės pasakaičių knygos „Kaip kiras gintarus rinko“ pristatymą Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė).
Dalyvaus - autorė Daiva Molytė-Lukauskienė, bardas, dainų vaikams ir suaugusiems autorius Jonas Baltokas ir Klaipėdos Pilies teatro aktoriai JieDu - Vilija, ir Ramūnas Šepučiai. Kuriantys, grojantys, dainuojantys, bendraujantys, žaidžiantys, improvizuojantys, mėgstantys šėlioti ir kviečiantys tą daryti kartu vaikus ir suaugusius. Bilieto kaina - 3 eurai. Bus galimybė įsigyti knygą su autorės autografu.

Pačios autorės iliustruotoje pasakaičių knygoje „Kaip kiras gintarus rinko“ („Homo Liber“ leidykla 2019 m., Vilnius), skirtoje vaikams ir paaugliams (7–14 m.), pasakojama apie Baltijos gintaro susiformavimą ir pajūrio gyventojų žavėjimosi juo įvairovę: gintaro gaudymas, apdirbimas, papuošalų kūrimas, apdirbimo būdai (šlifavimas, poliravimas, gręžimas ir kt.). Apipintos mitologiniais pasakojimais, pasakaitės išsamiai supažindina jaunuosius skaitytojus su senaisiais kuršių amatais, tradicijomis, papročiais. Šiuos gintaro ir jo garbintojų santykius kūrinyje įkūnija būdingiausieji pajūrio gyvūnijos atstovai: kiras Aidis Vakaris, kielė Bangelė Kolytė, senasis išminčius ruonis Skalvijus Opa, gydytojas traumatologas gandras Skaudenis. Veiksmas vyksta prie Baltijos jūros, Olando kepurės ir Kuršių Nerijoje.

2020-07-17 Dokumentinio filmo "Kuršių nerija" pristatymas

07/17/2020 20:00
07/17/2020 20:50
Baryso_filmas_1_35.jpg

Liepos 17 d. (penktadienį) 20.00 val. kviečiame į režisieriaus Arvydo Baryso naujausio dokumentinio filmo apie "Kuršių neriją" pristatymą Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė). Bilieto kaina - 3 Eurai.

Apie filmą “Kuršių nerija“
Filmas „Kuršių nerija“ skirtas pristatyti Kuršių neriją kaip patrauklią kultūrinio ir sportinio poilsio erdvę įvairaus amžiaus ir įvairių interesų lankytojams – tiek gamtos mylėtojams, tylos ir ramybės vertintojams, tiek aukšto lygio kultūrinių renginių mėgėjams. Nors visas Nerijos gyvenvietes jungia tas pats kelias ir skalauja tos pačios marių bangos, kiekviena iš jų parodoma kaip išskirtinė, nepakartojama. Vienas kitą veja vaizdai iš paukščio skrydžio, lėti pasivaikščiojimai, švenčių akimirkos ir trumpi stabtelėjimai žvelgiant į laimingas, nuostabos, ramybės ir džiaugsmo kupinas žmonių akis. Vaizdus lydi muzika ir glaustas pasakojimas už kadro. Pasakojimas apie esmę – gamtos ir žmogaus ryšį, pastangas jį įvertinti, įprasminti, suasmeninti. Kartu tai padėka už dovaną, kurią Lietuva brangina.

Apie autorių

2020-07-16 Ekskursija po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą

07/16/2020 18:00
07/16/2020 20:00
Liepos_16_d._18_val._5_50.jpg

Liepos 16 d. (ketvirtadienį) 18.00 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai

Maloniai prašome ekskursijos metu laikytis saugaus atstumo ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo rekomendacijų.

Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

2020-07-15 Filmo „Džentelmenai“ peržiūra

07/15/2020 20:00
07/15/2020 21:30
Dzentelmenai_2_20.jpg

Liepos 15 d. (trečiadienį) 20.00 val. kviečiame į britų režisieriaus Guy‘aus Ritchie‘io filmo „Džentelmenai“ peržiūrą Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 c-9, Juodkrantė). Visiems ištikimiems Guy‘aus Ritchie‘io gerbėjams ir intelektualių britiškų kriminalinių juostų mėgėjams yra tiesiog būtina išvysti šį filmą dideliame ekrane, nes toks reginys pasitaiko išties itin retai.
Bilieto kaina - 5 Eurai.

Bilietus galima įsigyti valandą prieš seansą renginio vietoje tik grynais pinigais.
Bilietus įsigyti kortele galite iš anksto Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

„Džentelmenai“ – geriausias kultinio britų režisieriaus Guy‘aus Ritchie‘io filmas per pastaruosius dešimt metų, kuriame mes gauname viską, dėl ko ir pamėgome režisierių. Ši juosta sukurta pagal visas jo pirmųjų darbų tradicijas – pradedant stilingai atrodančiu veiksmu, riebiais dialogais ir gudriai suregzta siužetine linija bei užbaigiant labai charizmatiškais personažais ir akis džiuginančia technine dalimi.

Originalo kalbos
Anglų
Režisieriai
Guy Ritchie
Aprašymas

Paskirta 2019 m. geriausio II-osios kategorijos kultūros centro premija

Kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko įsakymu geriausio antrosios kategorijos kultūros centro premija paskirta Liudviko Rėzos kultūros centrui Juodkrantėje, Neringos savivaldybėje.
Kasmet Kultūros ministerija skiria tris skirtingų kategorijų premijas už pastarųjų penkerių metų aktyvią, kūrybingą ir novatorišką veiklą. Kultūros centrai vertinami pagal atskiras kategorijas, atsižvelgiant į jų vykdomą veiklą, darbuotojų skaičių, turimą bazę.
Premijos paskirtos vadovaujantis Geriausio kultūros centro vertinimo komisijos išvadomis. Komisija vertina, kaip puoselėjama etninė kultūra, mėgėjų menas, kuriant menines programas, plėtojant švietėjišką, pramoginę veiklą, ugdant bendruomenės kultūrinius poreikius, organizuojant profesionalaus meno sklaidą.
Geriausiam aukščiausiosios kategorijos kultūros centrui skiriama 90 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio premija, geriausiam pirmosios kategorijos kultūros centrui – 70, geriausiam antrosios kategorijos kultūros centrui – 50 BSI dydžio premija.

Liudviko Rėzos kultūros centras pretenduoja tapti geriausiu II kategorijos kultūros centru

2020-07-02_KULTUROS_CENTRU_VERTINIMO_KOMISIJA_mažas.jpg

Liudviko Rėzos kultūros centras pateikė dokumentus geriausio II kategorijos kultūros centro konkursui.
Šiandien, Liudviko Rėzos kultūros centre apsilankė garbinga komisija, kurioje dalyvavo LR Kultūros ministerijos patarėja Birutė Kazlauskienė, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Kęstutis Stadalnykas, Lietuvos Kultūros centrų asociacijos prezidento pavaduotoja, Anykščių kultūros centro direktorė Dijana Petrokaitė, LLKC direktoriaus pavaduotoja Inga Kriščiūnienė, LLKC vyriausioji specialistė Jurgita Aleknavičienė, Neringos savivaldybės mero pavaduotojas Narūnas Lendraitis ir kultūros skyriaus vedėja Edita Radzevičienė. Dalyvavo bendruomenės nariai ir kultūros centro kolektyvas.
Apsilankymo tikslas – realiai įvertinti Liudviko Rėzos kultūros centro vykdomą veiklą.
Direktorė Sonata Vaitonienė parengė dokumentus ir pristatė 5 metų kultūros centro veiklą.
Konkurso komisijos nariai apžiūrėjo kultūros centro koncertų, parodų ir istorinės ekspozicijos sales. Buvo supažindinti su kultūros centro kolektyvais, vykdomais projektais ir šventėmis bei festivaliais.
Komisija buvo maloniai nustebinta kultūros centro vykdomomis veiklomis. Sulaukėme daug gražių pagyrimo žodžių, tikimės palankaus sprendimo.
Geriausio kultūros centro premijos skiriamos kasmet už paskutiniųjų 5 metų aktyvią, kūrybingą ir novatorišką kultūros centrų veiklą, puoselėjant etninę kultūrą, mėgėjų meną, kuriant menines programas, plėtojant švietėjišką (edukacinę), pramoginę veiklą, tenkinant bendruomenės kultūrinius poreikius ir organizuojant profesionalaus meno sklaidą. Skiriant premijas taip pat atsižvelgiama į kultūros centrų patalpų ir darbo organizavimui reikalingų priemonių būklę bei kultūros ir meno darbuotojų kvalifikaciją.

2020-07-02 Paroda "Mūsų namai"

07/02/2020 18:00
08/09/2020 18:00
PLAKATAS_Krajinsku_jpg_1_20.jpg

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Folkloro ansamblio „Aušrinė“ nauja kompaktinė plokštelė „Lėkė volungė“

CD_COVERIS_1_35 M.jpg

Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre – gaivi muzikinė naujiena

Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras dalinasi muzikine naujiena iš vasarėjančio kurorto. Išleista kultūros centro folkloro ansamblio „Aušrinė“ kompaktinė plokštelė „Lėkė volungė“.
Ypatingo skambesio lietuvininkų dainos
Tai antrasis ansamblio muzikos rinkinys, kuriame sutalpinta net 16 savito skambesio lietuvininkų dainų. Plokštelės dainos parinktos remiantis XIX a. pr. žymiausio lietuvių kalbos sergėtojo Martyno Liudviko Rėzos ir baltistikos pradininko Adalberto Becenbergerio tautosakiniu palikimu.
„Visos plokštelėje nugulusios dainos – šviesios ir gaivios. Tai įvairi muzika: vienos dainos užliūliuoja savo ramybe, todėl tinka tiek saulėlydžio palydai vienumoje, tiek vaiko lopšinei mėnesienoje, tiek rytinių spindulių pasitikimui brėkštant aušrai, kitos – linksmos ir šmaikščios jaunimo meilės, vestuvių ar užstalės dainos, yra ir liūdesiu, netektimis alsuojančių karinių dainų“, – apibūdina albumą ansamblio vadovė R. Pečiukonytė.
Ansamblio „Aušrinė“ atliekamos dainos įvairiaspalvės, kaip ir pats jo kolektyvas. Jis nedidelis, tačiau įvairus. Dalis žmonių yra atsikėlę gyventi iš kitų Lietuvos regionų, tačiau net ir gimusieji Kuršių nerijoje savo netolimų šaknų turėtų ieškoti Dzūkijoje, Sūduvoje, Žemaitijoje ar Aukštaitijoje – nėra nė vieno, kurio tėvai būtų kilę iš lietuvininkų ar kuršininkų.
Nepaisant to, kiekvienas iš jų pamilęs paslaptingą, vėju dvelkiančią vienbalsę Prūsų (Mažosios) Lietuvos ir Klaipėdos krašto dainuojamąją tautosaką, savo gyvenamąjį kraštą šiandien atstovauja ir pristato kaip lietuvininkai, kuršininkai. Kai kurie jų netgi mokosi kuršininkų – senųjų Kuršių nerijos gyventojų – kalbos.

Žymiausių Rytų Prūsijos mokslininkų tautosakinis palikimas

„Erasmus+“ edukacinės ir projektinės veiklos tobulinimas „ES finansavimo užtikrinimas 2014-2020 m.: sėkmės raktas“ Kipro respublikoje

KIPRAS_2020-01-13_1_30 M.jpg

2020 sausio 13 –17 dienomis Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro direktorė Sonata Vaitonienė, direktoriaus pavaduotoja Virginija Burbienė ir renginių organizatorė Aušra Mikelienė, vykdydami programos „Erasmus+“ 1 pagrindinio veiksmo suaugusiųjų švietimo mobilumo projekto Nr. 2019-1-LT01-KA104-060284 „Liudviko Rėzos kultūros centro edukacinės ir projektinės veiklos tobulinimas“ įgyvendinimą, lankėsi Kipro respublikoje. Limasolyje, DOREA švietimo įstaigoje, vyko mokymai „ES finansavimo užtikrinimas 2014-2020 m.: sėkmės raktas“.
Šiuose intensyviuose kursuose nagrinėjome projektų ir jų rengimo kokybinius parametrus, norint gauti finansavimą iš pagrindinių ES programų. Be teorinių paskaitų, supažindinusių su projektų rengimo ypatumais, strategijų pasirinkimu, bendravimu su partneriais, finansų tvarkymu, projektų atrankos kriterijais, vyko praktiniai seminarai, kurių metu tarptautinės komandos turėjo visapusiškai rengti projektus, konkuruodamos su kitomis, surasti sprendimus, kūrybiškai panaudoti įvairias kilusiais idėjas ir apginti projektą.
Diskusijose aptarėme klaidas ir teigiamus dalykus, tobulinome projektus, suvokėme, kad yra labai svarbu bendrauti ir bendradarbiauti su projekto partneriais. Mokymuose dalyvavo Slovakijos, Vokietijos, Švedijos ir Lietuvos atstovai. Kursus vedė labai įdomus, didelę patirtį turintis profesionalus dėstytojas, projektų valdymo profesionalas Vaggelis Gettos.
Kursai buvo visapusiškai naudingi, ypač praktinė jų dalis, įgyta patirtis pravers tolimesnėje veikloje.

Įgyvendinant „Erasmus+“ 1 programą aplankyta ir patirties pasisemta Estijos respublikoje

ESTIJA ERASMUS+spalis.jpg

Stebint Estijos kolegų veiklą
Šių metų spalio mėn. 3 – 5 dienomis Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro direktorė Sonata Vaitonienė, renginių organizatorė Aušra Mikelienė ir kultūrinių renginių vadybininkas Arūnas Balna, vykdydami programos „Erasmus+“ 1 pagrindinio veiksmo suaugusiųjų švietimo mobilumo projekto Nr. 2019-1-LT01-KA104-060284 „Liudviko Rėzos kultūros centro edukacinės ir projektinės veiklos tobulinimas“ įgyvendinimą, lankėsi Estijos respublikoje.
Viljandi mieste, apsilankėme Estijos liaudies kultūros centre bei Viljandi Estijos tradicinės muzikos centre, kur susipažinome su šių įstaigų veikla, darbo organizavimu, struktūra, stebėjome pasiruošimą renginiams ir pačius renginius. Lankydamiesi Estijos liaudies kultūros centre, kuris veikia ne šalies sostinėje, o Estijos viduryje, Viljandžio mieste, buvome supažindinti su mokymo skyriumi, mums buvo pristatyta nematerialaus paveldo departamento veikla bei centro vykdomos programos. Šis centas organizuoja kursus įvairioms tikslinėms grupėms: Estijos savivaldybių kultūros darbuotojams, muziejininkams, tautinių šokių vadovams, švietimo įstaigų būrelių vadovams, mėgėjų teatro dalyviams, tautinių kostiumų gamintojams, vaikų darželių darbuotojams, pasakojamosios tautosakos gaivintojams, apskričių švietimo vadovams, savo patirtį pristato užsienio kolegoms ir t.t. Tikrai malonų įspūdį paliko konkrečių programų pristatymas, sustyguota organizacinė struktūra, vadyba, problemų sprendimo būdai, netradicinis požiūris ieškant tinkamų sprendimų bei užsidegimas saugant ir vystant šiandienos sąlygomis šalies tautinį paveldą. Nedidelė, dalykiška ir betarpiška kolegų komanda neslėpė problemų ir džiaugėsi tuo kas pasiekta.
Kita viešnagės diena prabėgo nuodugniai susipažįstant su įspūdingoje vietoje, senosios tvirtovės teritorijos viename gynybinių šlaitų, Viljandi įsikūrusiu Estijos tradicinės muzikos centru.

Surinktas turinys