Neringos savivaldybės biudžetinė įstaiga
L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Įstaigos kodas 188211813
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

2021-02-09 iki 2021-03-02 Jūratės Bučmytės dailės paroda „Neringos kraštovaizdžio virsmas laike“

02/09/2021 17:00
03/02/2021 19:12
plakatas_1_1_20 mažas.jpg

vasario 9 – kovo 2 dienomis planuojama Lietuvos Dailininkų sąjungos narės, laisvos dailininkės studijavusios Valstybiniame Dailės institute architektūrą Jūratės Bučmytės dailės parodos atidarymas „Neringos kraštovaizdžio virsmas laike“ - Neringos urbanistinis ir gamtinis kraštovaizdis XX a. - XXI a. piešiniuose ir akvarelės darbuose. Parodos metu planuojamas susitikimas su bendruomene - interaktyvi veikla, diskusijos ir analizė, kuri apims 1980-1990 -2021 metus architektūrinį ir landšaftinį krašto pasikeitimą nuo sovietmečio planinės ekonomikos architektūrinio- kraštovaizdžio institucinio planavimo, iki laisvos rinkos leidžiamų ar diktuojamų teigiamų, o gal ir negatyvių pokyčių Neringos urbanistiniame ir gamtiniame peizaže. Renginiai skirti Neringos Kultūros sostinei, kurie supažindins visuomenę apie tikras kultūrines krašto vertybes, kurios dažnai agresyvios reklamos ar siaurų komercinių interesų dėka būna paslepiamos, užmaskuojamos, o dažnai ir sunaikinamos. Paroda ir diskusijos vyks Liudviko Rėzos kultūros centre, tačiau šiuo metu dėl karantino reikalavimų parodos ir renginiai laikinai nevyksta. Suplanuotus renginius perkelsime vėlesniam laikui, kurie galės būti nustatyti atšaukus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2020-10-07 Tautodailininkės Birutės Servienės karpinių paroda

10/07/2020 17:30
12/31/2020 12:00
Karpiniai_Birutes_1_49.jpg

Spalio 7 d. (trečiadienį) 17.30 val. maloniai kviečiame į popieriaus karpinių meistrės, papročių puoselėtojos, tautodailininkės Birutės Servienės karpinių parodos atidarymą. Po parodos pristatymo vyks karpinių karpymo edukacija.
Karpytoja Birutė Servienė yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus narė.
Parodose dalyvauju nuo 1996 m. Surengusi daugiau nei 40 autorinių parodų. Kūrinius eksponavo tautodailės parodose.
Lietuvoje, karpiniai buvo eksponuoti- Vilniuje, Klaipėdoje, Kelmėje, Pagėgiuose, Šilutėje ir Šilutės rajono seniūnijose, Tilžėje ir kt. Karpymo meną demonstravo Švedijoje ir Vokietijoje.
Karpiniais iliustravo tris knygas. Šiais metais šeši naujausi karpiniai papuošė Šilutės kūrėjų parengtą poezijos knygą.
Karpiniai– bene trapiausia paprotinio liaudies meno šaka. Laikui sunaikinus originalius senuosius lietuvininkų karpinius apie juos sužinome tik iš istorinių šaltinių bei Klaipėdos krašto gyventojų pasakojimų. "Man karpiniai- tai grafikos brolis, tai močiutės skrynios nėrinių imitacijos, verbų sekmadienio nuotaika, Advento meto balto šventumo apraiška bei Pamario krašto ženklų mistika...Visa tai bandau atkartoti karpiniuose. Patinka kurti ir nestandartinius „naujoviškus“ karpinius... vis dar ieškau subtilių vingių karpinyje, o karpymo menas tai platus laukas ir erdvė minčiai." (Birutė Servienė)

Paroda viena iš projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" veiklos dalių finansuojama Lietuvos kultūros tarybos.
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Liudviko Rėzos kultūros centras pretenduoja tapti geriausiu II kategorijos kultūros centru

2020-07-02_KULTUROS_CENTRU_VERTINIMO_KOMISIJA_mažas.jpg

Liudviko Rėzos kultūros centras pateikė dokumentus geriausio II kategorijos kultūros centro konkursui.
Šiandien, Liudviko Rėzos kultūros centre apsilankė garbinga komisija, kurioje dalyvavo LR Kultūros ministerijos patarėja Birutė Kazlauskienė, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Kęstutis Stadalnykas, Lietuvos Kultūros centrų asociacijos prezidento pavaduotoja, Anykščių kultūros centro direktorė Dijana Petrokaitė, LLKC direktoriaus pavaduotoja Inga Kriščiūnienė, LLKC vyriausioji specialistė Jurgita Aleknavičienė, Neringos savivaldybės mero pavaduotojas Narūnas Lendraitis ir kultūros skyriaus vedėja Edita Radzevičienė. Dalyvavo bendruomenės nariai ir kultūros centro kolektyvas.
Apsilankymo tikslas – realiai įvertinti Liudviko Rėzos kultūros centro vykdomą veiklą.
Direktorė Sonata Vaitonienė parengė dokumentus ir pristatė 5 metų kultūros centro veiklą.
Konkurso komisijos nariai apžiūrėjo kultūros centro koncertų, parodų ir istorinės ekspozicijos sales. Buvo supažindinti su kultūros centro kolektyvais, vykdomais projektais ir šventėmis bei festivaliais.
Komisija buvo maloniai nustebinta kultūros centro vykdomomis veiklomis. Sulaukėme daug gražių pagyrimo žodžių, tikimės palankaus sprendimo.
Geriausio kultūros centro premijos skiriamos kasmet už paskutiniųjų 5 metų aktyvią, kūrybingą ir novatorišką kultūros centrų veiklą, puoselėjant etninę kultūrą, mėgėjų meną, kuriant menines programas, plėtojant švietėjišką (edukacinę), pramoginę veiklą, tenkinant bendruomenės kultūrinius poreikius ir organizuojant profesionalaus meno sklaidą. Skiriant premijas taip pat atsižvelgiama į kultūros centrų patalpų ir darbo organizavimui reikalingų priemonių būklę bei kultūros ir meno darbuotojų kvalifikaciją.

Folkloro ansamblio „Aušrinė“ nauja kompaktinė plokštelė „Lėkė volungė“

CD_COVERIS_1_35 M.jpg

Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre – gaivi muzikinė naujiena

Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras dalinasi muzikine naujiena iš vasarėjančio kurorto. Išleista kultūros centro folkloro ansamblio „Aušrinė“ kompaktinė plokštelė „Lėkė volungė“.
Ypatingo skambesio lietuvininkų dainos
Tai antrasis ansamblio muzikos rinkinys, kuriame sutalpinta net 16 savito skambesio lietuvininkų dainų. Plokštelės dainos parinktos remiantis XIX a. pr. žymiausio lietuvių kalbos sergėtojo Martyno Liudviko Rėzos ir baltistikos pradininko Adalberto Becenbergerio tautosakiniu palikimu.
„Visos plokštelėje nugulusios dainos – šviesios ir gaivios. Tai įvairi muzika: vienos dainos užliūliuoja savo ramybe, todėl tinka tiek saulėlydžio palydai vienumoje, tiek vaiko lopšinei mėnesienoje, tiek rytinių spindulių pasitikimui brėkštant aušrai, kitos – linksmos ir šmaikščios jaunimo meilės, vestuvių ar užstalės dainos, yra ir liūdesiu, netektimis alsuojančių karinių dainų“, – apibūdina albumą ansamblio vadovė R. Pečiukonytė.
Ansamblio „Aušrinė“ atliekamos dainos įvairiaspalvės, kaip ir pats jo kolektyvas. Jis nedidelis, tačiau įvairus. Dalis žmonių yra atsikėlę gyventi iš kitų Lietuvos regionų, tačiau net ir gimusieji Kuršių nerijoje savo netolimų šaknų turėtų ieškoti Dzūkijoje, Sūduvoje, Žemaitijoje ar Aukštaitijoje – nėra nė vieno, kurio tėvai būtų kilę iš lietuvininkų ar kuršininkų.
Nepaisant to, kiekvienas iš jų pamilęs paslaptingą, vėju dvelkiančią vienbalsę Prūsų (Mažosios) Lietuvos ir Klaipėdos krašto dainuojamąją tautosaką, savo gyvenamąjį kraštą šiandien atstovauja ir pristato kaip lietuvininkai, kuršininkai. Kai kurie jų netgi mokosi kuršininkų – senųjų Kuršių nerijos gyventojų – kalbos.

Žymiausių Rytų Prūsijos mokslininkų tautosakinis palikimas

2021-01-09 Martyno Liudviko Rėzos premija - habil. dr. Rimutei Rimantienei

01/09/2021 12:00
01/09/2021 12:10
Liudviko-Rezos-245-metinems-FB-event-2_1_35.jpg

2021 m. sausio 9 d. (šeštadienį) 12 val.
minint Martyno Liudviko Rėzos 245-ąsias gimimo metines bus virtualiai įteikta XII-oji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija archeologei, habil. dr. Rimutei Rimantienei.
Renginį kviečiame žiūrėti - https://youtu.be/6oxup5SaAUU

Š.m. sausio 9 dieną bus įteikta dvyliktoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija, praėjusiųjų metų gale paskirta archeologei, habil. dr. Rimutei Rimantienei už Kuršių nerijai ir Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūros tradicijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybišką mokslinę tiriamąją ir kultūros puoselėjimo veiklą. Nuo 2008 m. Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija įteikiama kasmet per M. L. Rėzos gimtadienį (Rėza gimė Karvaičių kaime 1776 m. sausio 9 d.)
Dėl viruso pandemijos minėtosios premijos teikimo ceremonija iš Juodkrantės evangelikų – liuteronų bažnyčios nusikels į virtualią erdvę. Padėkos žodį iš savo namų Vilniuje tars premijos laureatė habil. dr. R. Rimantienė, 2020 metais sulaukusi 100 metų jubiliejaus. Iškilią mokslininkę sveikins Neringos meras Darius Jasaitis, kalbės Rimantienės mokinys prof. dr. Adomas Butrimas, neringiškiai – istorikė doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, Neringos muziejų direktorė dr. Lina Motuzienė.

2021-01-13 Laisvės gynėjų dienos 30-metis

01/13/2021 08:00
01/13/2021 08:00
S13-2021-savivaldybems-vizualas-v4_40.png

2021 metais minėsime sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos 30-metį
13 d. (trečiadienį)
8.00 val. kviečiame visus prisijungti prie pilietinės akcijos „Atmintis gyva, nes liudija“.

Dešimčiai minučių užgesinkime šviesą ir languose uždekime atminties žvakutes, kurios primins Laisvės gynėjų ryžtą ir neapsakomą troškimą laisvės, taikos, šviesos ateinančioms Lietuvos kartoms.
Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia dalintis prisiminimais ir nuotraukomis apie sausio 13-osios išgyvenimus ir patirtis Liudviko Rėzos kultūros centro „Facebook“ paskyroje https://www.facebook.com/lrezskc.lt arba siųsti el. paštu kultura@lrezoskc.lt.

2020-12-23 Linkime džiaugsmingų Švenčių laukimo ir prasmingų Naujųjų metų

12/23/2020 16:35
Linkime džiaugsmingų šv. Kalėdų ir Naujųjų metų! (1).jpg

2020-12-29 Popierinių užuolaidėlių karpymo kūrybinės dirbtuvės

12/29/2020 16:00
12/29/2020 17:00
Popieriniu_uzuolaideliu_karpymo_kurybines_dirbtuves_1_40.jpg

Gruodžio 29 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į popierinių užuolaidėlių karpymo kūrybines dirbtuves. Lietuvos tautodailininkų sąjungos tautodailininkė, profesionali karpinių meistrė ir grafikė, sertifikuota tradicinių amatų meistrė Odeta Tumėnaitė – Bražėnienė iš Utenos mokys tradicinių popierinių karpinių meno paslapčių.
Kviečiame visus norinčius išmokti kirpti popierines užuolaidėles.
Baltos karpytos užuolaidėlės suteiks jaukumo jūsų namų interjerui.
Priemonės reikalingos karpiniams karpyti: pieštukas, mažos žirklutės ir plonas baltas popierius (tinka kepimo popierius).
Pasitelkus senovinį popieriaus lankstymo būdą ir sukurtus raštus mėginsime iškarpyti savo unikalią užuolaidėlę.
Prisiminsime seną tradiciją, kai namus puošdavo popieriniais karpiniais. Balto popieriaus ažūrinius karpinius patiesdavo ir pritvirtindavo ant lentynėlių, o iškarpytos užuolaidėlės gražiai baltuodavo languose. Daugiausia karpydavo moterys paprastomis žirklėmis iš atminties.
„Visoje Lietuvoje XIX a. pab. – XX a. pr. buvo labai daug karpytų karpinių buičiai, užuolaidėlės, žibalinės lempos. Karpyta iš „biednumo“, o dabar jau iš „mandrumo“. Grįžta tradicija, kuri buvo užmiršta daug metų. Karpinių karpymo motyvai įprastai liaudiški: paukšteliai ir įvairios gėlės (tulpės, saulėgrąžos). Raštai panašūs į margučių marginimą, į siuvinėjimą“, – sako O. Tumėnaitė – Bražėnienė.
Daugiau informacijos rasite: www.lrezoskc.lt arba https://www.facebook.com/lrezskc.lt
https://www.youtube.com/watch?v=MSKRu3eBEn0&feature=share&fbclid=IwAR2vs...

Kūrimo dirbtuvės organizuojamos įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projektą „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį,“, kurį remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

2020-12-22 Delmonų kūrimo dirbtuvės

12/22/2020 17:00
12/31/2020 18:00
Nuotolines_delmonu_30.jpg

Gruodžio 22 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į nuotolines delmonų kūrimo dirbtuves su tradicinės tekstilės meistre Irena Ungaro. Stebėdami vaizdo įrašą žingsnis po žingsnio galėsite patys susikurti savo išskirtinį delmoną. Tai pati puošniausia Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo detalė, kuri visais laikais yra madinga ir pabrėžia nešiotojos individualumą ir kūrybiškumą. Irena Ungaro mokys pasirinkti tinkamus audinius, dekoravimo detales, demonstruos delmono konstravimo, siuvimo, siuvinėjimo technikas.
Daugiau informacijos rasite: www.lrezoskc.lt arba https://www.facebook.com/lrezskc.lt,
https://youtu.be/A6jGAU5A82I

Delmonų kūrimo dirbtuves organizuojamos įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projektą „„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį,“, kurį remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Jums reikės:
- tamsaus vilnonio audinio skiautės maždaug 30 x 60 cm ( tai galėtų būti ir seno palto ar sijono skiautė). Galima aksomo ar veliūro.
- medvilnės skiautės (vienspalvės ar margos)
- kelių spalvų kantavimo juostos, kuri parduodama siuvimo reikmenyse. Galima naudoti ir iš plono audinio skersai sukirptą juostą.
- siūlų siuvinėjimui (vilnos, medvilnės arba siuvinėjimo siūlų muline...),
- adatą storiems siūlams, adatą karoliukams (jeigu norėsite papuošti delmoną karoliukais)
- žirklių,
- kreidos ar muilo gabaliuko (piešiniui nusipiešti),
- liniuotės,
- siuvimo siūlų priderintų prie audinio spalvos (delmonui susiūti).
- kanvos siuvinėjimui, jeigu norėsite siuvinėti kryželiu.

2020-12-14 Knygos „Migrantai ir pabėgėliai Kuršių nerijoje XX amžiaus viduryje“ pristatymas

12/14/2020 18:00
12/14/2020 19:00
rsz_migrantai_ir_pabėgeliai.jpg

Gruodžio 14 d. (pirmadienį) 18.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į nuotolinį knygos „Migrantai ir pabėgėliai Kuršių nerijoje XX amžiaus viduryje“ pristatymą per Zoom platformą. Pristatys knygos autorius, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Vasilijus Safronovas.
Miškų rojus, kopų karalijos perlas, gamtos stebuklas – Kuršių nerija dažnai žinoma dėl nuostabaus kraštovaizdžio. Tačiau kodėl neriją vadiname „kuršių“? Kas buvo ir yra jos gyventojai? Kokios jų atsiradimo Kuršių nerijoje istorijos? Tokie klausimai paskatino Klaipėdos universiteto istoriką Vasilijų Safronovą išleisti knygą „Migrantai ir pabėgėliai Kuršių nerijoje XX amžiaus viduryje“, kurioje siūloma pažvelgti į Kuršių neriją kaip į nuolatinių migracijų vietą. Klaipėdos universiteto istorikas sako, kad jeigu prievartinę emigraciją laikome blogiu ir sutinkame, kad ją kelia kariniai konfliktai, atrodytų, pamoka aiški: „nereikia karinių konfliktų, bet jie tęsiasi, įtampos tęsiasi“. V. Safronovo teigimu, gyventojų migracijos Kuršių nerijos pusiasaliui būdingos per visą jo apgyvendinimo istoriją.

Susitikimo prisijungimo nuoroda: https://us05web.zoom.us/j/3769013641?pwd=WkFwWTB2V2J0eE1samRZeGRsQkhsdz09
Meeting ID: 376 901 3641
Passcode: 9Yz68J

Knygos pristatymas organizuojamas įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurį remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Surinktas turinys