UŽGAVĖNĖS - sena tradicinė ne tik lietuvių, bet ir daugumos Europos šalių gyventojų šventė. Ji švenčiama likus 46 dienoms, t.y. 7 savaitėms iki Velykų.
Kaukės ir Užgavėnių persirengėliai
Užgavėnėms ruošiamasi kaip didelei šventei. Svarbiausia - persirengti neįprastais drabužiais, pasislėpti po kauke.
Pagal veikėjus persirengėlių kaukės skirstomos į dvi grupes: vienose pavaizduoti žmonių, o kitose - gyvulių bruožai. Ypač dažni buvo „žydai", „čigonai", „vengrai", „arkliai", „ožiai", „gervės", „velniai", „raganos", „giltinės", „ubagai". Būtini Užgavėnių eitynių dalyviai - Morė, Lašininis su Kanapiniu arba Gavėnas.
UŽGAVĖNIŲ VEIKĖJAI
Dėmesio centre buvo MORĖS vežiojimas. Žinomi dar ir kiti jos vardai: Kotrė, Raseinių Magdė, Raseinių Kotrė. Šie pavadinimai buvo paplitę Žemaitijoje, o šiaurės ir vidurio Lietuvoje vežiojamos pamėklės buvo vadinamos Čiučela, Diedeliu, Gavėnu.
LAŠININIS ir KANAPINIS
Tarp Užgavėnių persirengėlių tai vieni, tai įsimaišę į kitų persirengėlių būrelius slankioja Lašininis su Kanapiniu.
Lašininis vaizduoja sotumą, persivalgymą. Jis turėtų būti storas, su lašinių gabalu burnoje, kartais su kiaulės galvos kauke. Kanapinis - liesas, apdriskęs, skrybėlę susijuosęs kanapių pluoštu, su kanapine virve rankoje arba ant galvos užsidėjęs kanapių pėdą ar vainiką, su kanapiniu botagu besukantis apie galvą, nuspurusiais ūsais, o rankose turėjo ilgą lazdą Lašininiui iš kaimo vyti. Kanapinis su Lašininiu paprastai stumdosi, grūmoja vienas kitam, kol galiausiai Kanapinis nugali.
Lašininis po kautynių paprastai pabėga.
Nugalėtojas Kanapinis džiaugdavosi, kad gavėnia atėjo, kad dabar žmonės nuolat jį prisimins ir mylės, nes sausą maistą teks gardinti kanapių pienu. Išsitraukęs iš kišenės buteliuką kartaus ir sūraus gėrimo imdavo visus vaišinti, o išvažiuodamas palikdavo, kad visai gavėniai užtektų.
PASIVAŽINĖJIMAS IR LAISTYMASIS VANDENIU