Renginiai ir parodos

Parinkite laikotarpį
Parinkite renginio tipą
Antardienis Birželio 25, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.

Trečiadienis Birželio 26, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.

Ketvirtadienis Birželio 27, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.

Penktadienis Birželio 28, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.

Šeštadienis Birželio 29, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.

Sekmadienis Birželio 30, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Renginio pradžia: 06/18/2019 10:00
Pabaiga: 06/30/2019 18:00

Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.

Pirmadienis Liepos 01, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Antardienis Liepos 02, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Renginio pradžia: 07/02/2019 10:00

Liepos 2 dieną 10 val. prasidės tarptautinis vokalinės muzikos festivalis – konkursas „Baltic Voice 2019“. Jau septintus metus iš eilės Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9) savo gabumus demonstruos jaunieji atlikėjai iš 14 pasaulio šalių.
Konkursantai sugužės į Juodkrantę jau liepos 1-ąją. Ši diena skiria pažintinėms kelionėms po Kuršių Neriją, nuostabių pajūrio gamtos kampelių atradimui, susipažinimui su kitais festivalio dalyviais. Kiekvienais metais susikuria mišrios dainininkų grupės iš kelių pasaulio šalių ir sekančiais metais atvyksta į konkursą su bendru pasirodymu.
Konkurso metu skambės populiarioji, roko, klasikinė, džiazo, miuziklų ir kitų žanrų muzika. Dalyvius vertins kompetentingoji tarptautinė komisija, sudaryta iš dainininkų ir ilgametę patirtį turinčių vokalo pedagogų.

Kaip ir kasmet pabaigoje vyks šventiškas koncertas – konkurso nugalėtojų pasirodymų ir apdovanojimų vakaras. Jau antrus metus iš eilės šis koncertas bus tiesiogiai transliuojamas socialinio tinklo „Facebook“ oficialioje konkurso grupėje. Tad galimybę stebėti koncertą galės visi norintys. Koncertinis vakaras vyks liepos 4 diena, 18 val. 30 minučių. Jo metu bus paskelbti net trys didžiųjų prizų (Grand Prix Gold, Grand Prix Silver, Grand Prix Bronze) nugalėtojai bei įteikti kiti ne mažiau svarbūs apdovanojimai: Neringos savivaldybės mero Dariaus Jasaičio specialusis prizas, 1-3 vietų diplomai, festivalio organizatorių prizai, tarptautinių festivalių organizatorių specialieji prizai ir konkurso rėmėjų dovanos.

Trečiadienis Liepos 03, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Liepos 2 dieną 10 val. prasidės tarptautinis vokalinės muzikos festivalis – konkursas „Baltic Voice 2019“. Jau septintus metus iš eilės Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9) savo gabumus demonstruos jaunieji atlikėjai iš 14 pasaulio šalių.
Konkursantai sugužės į Juodkrantę jau liepos 1-ąją. Ši diena skiria pažintinėms kelionėms po Kuršių Neriją, nuostabių pajūrio gamtos kampelių atradimui, susipažinimui su kitais festivalio dalyviais. Kiekvienais metais susikuria mišrios dainininkų grupės iš kelių pasaulio šalių ir sekančiais metais atvyksta į konkursą su bendru pasirodymu.
Konkurso metu skambės populiarioji, roko, klasikinė, džiazo, miuziklų ir kitų žanrų muzika. Dalyvius vertins kompetentingoji tarptautinė komisija, sudaryta iš dainininkų ir ilgametę patirtį turinčių vokalo pedagogų.

Kaip ir kasmet pabaigoje vyks šventiškas koncertas – konkurso nugalėtojų pasirodymų ir apdovanojimų vakaras. Jau antrus metus iš eilės šis koncertas bus tiesiogiai transliuojamas socialinio tinklo „Facebook“ oficialioje konkurso grupėje. Tad galimybę stebėti koncertą galės visi norintys. Koncertinis vakaras vyks liepos 4 diena, 18 val. 30 minučių. Jo metu bus paskelbti net trys didžiųjų prizų (Grand Prix Gold, Grand Prix Silver, Grand Prix Bronze) nugalėtojai bei įteikti kiti ne mažiau svarbūs apdovanojimai: Neringos savivaldybės mero Dariaus Jasaičio specialusis prizas, 1-3 vietų diplomai, festivalio organizatorių prizai, tarptautinių festivalių organizatorių specialieji prizai ir konkurso rėmėjų dovanos.

Ketvirtadienis Liepos 04, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Renginio pradžia: 07/02/2019 10:00
Pabaiga: 07/04/2019 21:00

Liepos 2 dieną 10 val. prasidės tarptautinis vokalinės muzikos festivalis – konkursas „Baltic Voice 2019“. Jau septintus metus iš eilės Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9) savo gabumus demonstruos jaunieji atlikėjai iš 14 pasaulio šalių.
Konkursantai sugužės į Juodkrantę jau liepos 1-ąją. Ši diena skiria pažintinėms kelionėms po Kuršių Neriją, nuostabių pajūrio gamtos kampelių atradimui, susipažinimui su kitais festivalio dalyviais. Kiekvienais metais susikuria mišrios dainininkų grupės iš kelių pasaulio šalių ir sekančiais metais atvyksta į konkursą su bendru pasirodymu.
Konkurso metu skambės populiarioji, roko, klasikinė, džiazo, miuziklų ir kitų žanrų muzika. Dalyvius vertins kompetentingoji tarptautinė komisija, sudaryta iš dainininkų ir ilgametę patirtį turinčių vokalo pedagogų.

Kaip ir kasmet pabaigoje vyks šventiškas koncertas – konkurso nugalėtojų pasirodymų ir apdovanojimų vakaras. Jau antrus metus iš eilės šis koncertas bus tiesiogiai transliuojamas socialinio tinklo „Facebook“ oficialioje konkurso grupėje. Tad galimybę stebėti koncertą galės visi norintys. Koncertinis vakaras vyks liepos 4 diena, 18 val. 30 minučių. Jo metu bus paskelbti net trys didžiųjų prizų (Grand Prix Gold, Grand Prix Silver, Grand Prix Bronze) nugalėtojai bei įteikti kiti ne mažiau svarbūs apdovanojimai: Neringos savivaldybės mero Dariaus Jasaičio specialusis prizas, 1-3 vietų diplomai, festivalio organizatorių prizai, tarptautinių festivalių organizatorių specialieji prizai ir konkurso rėmėjų dovanos.

Penktadienis Liepos 05, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Renginio pradžia: 07/05/2019 14:00

Juodkrantės kurorto dienose – programa nuo saulėtekio iki saulėlydžio

Liepos 5-7 d. tyro oro ir ramybės kurorte – Juodkrantėje vyksiančiose kurorto dienose susijungs istorijos ir marių krantai. Tris dienas iš eilės atgims visoje Europoje pamėgto kurorto XIX-XX a. sandūros dvasia.
Šventės metu kerinčius saulėlydžius kvies stebėti gongų garsai, vilų kvartale lauks poezijos vakarai, o užsukti į menų promenadą vilios gatvės artistų pasirodymai ir jaukūs koncertai.
Veiklos tiek šeimoms, tiek aktyvaus gyvenimo būdo mylėtojams
Šventės metu Juodkrantės gyventojų bei miesto svečių dėmesį trauks Šiuolaikinė mugė. Šioje mugėje veiklų ras ir madų, ir sveiko gyvenimo būdo mylėtojai, ir šeimos su vaikais.

Mugėje veiksiančioje Dizaino alėjoje visi, kurie vertina ir puoselėja grožį, galės įsigyti meno dirbinių, aksesuarų bei dizainerių kūrinių, papuošalų. Sveikatos saloje susiburs gyduoliai, sveikų produktų ir natūralios medicinos atstovai, masažuotojai. EKO turgelyje bus prekiaujama sertifikuotuose ūkiuose pagamintais produktais. Kuršių marių pakrantėje įsikurs Menų promenada bei įvairiausios dirbtuvėlės, o pačius mažiausius šventės svečius užliūliuos Lopšinių parkas.

Liepos 5 d. kviesime į doc. dr. Nijolės Strakauskaitės knygos „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“ pristatymą, senojo prabangaus Juodkrantės (Schwarzort) kurorto atmosferą kurs kafijos gėrimo ceremonija bei pasivaikščiojimas su gidu vilų kvartalo takais.

Masažų meistras Kęstutis Mingėla liepos 5 ir 6 dienomis norintiems atliks „kūno konsultacijas“ ir asmeniškai kiekvienam apsilankiusiajam parinktą masažą – holistinį, klasikinį, gydomąjį, siatsu, Tibeto dubenų ar Marma.

Renginio pradžia: 07/05/2019 16:00

Liepos 5-7 d.
Sujunkime istorijos ir marių krantus!

Kerintys saulėlydžiai skambant gongų garsams ant jūros kranto, poezijos vakarai vilų kvartale, gatvės artistų pasirodymai menų promenadoje ir suburiantys jaukūs koncertai.

Juodkrantės kurorto dienų mugė
Liepos 5-7 d. dalyvaukite Juodkrantės kurorto dienų mugėje, kuri šiais metais bus suskirstyta į tris zonas, tai „Di-zaino alėja“, „Sveikatos sala“ ir EKO turgelis. Kviečiame visus Mindaugo karūnavimo dienos proga sujungti visus krantus ir pristatyti save tyro oro ir ramybės kurorte – Juodkrantėje. Dizaino alėjoje bus prekiaujama meno dirbiniais ir aksesuarais, dizainerių kūriniais ir papuošalais, visiems kas puoselėja namų interjerą ir vertina grožį. Jei myli madą, turi stilių ir kuri grožį — pirk–parduok ir save pristatyk šioje alėjoje.
Besirūpinantys savimi ir ieškantys sveikatai naudingų produktų ir patarimų, esate laukiami Sveikatos saloje, kurios epicentre įsikurs Kęstutis Mingėla, kviečiantis išbandyti įvairius masažus. Kęstutis daro: holistinį, klasikinį, gydomąjį, šiatsu, Tibeto dubenų masažus. Į salą kviečiame gyduolius, sveikų produktų ir natūralios medicinos atstovus, visus, kurie turi ką pasiūlyti sveikam gyvenimui ir natūraliam grožiui.
Šviežiausi, skaniausi ir su meile pagaminti produktai laukiami EKO turgelyje, kuriame bus prekiaujama sertifikuotose ūkiuose pagamintais produktais.
Juodkrantės kurorto dienos laukia Jūsų! Prekybininkų kiekis ribotas, vyksta atranka temai.
• Prekybos vieta 3 m X 2 m - 29 Eur. miesto rinkliava + 10 Eur. integracijos mokestis.
• Elektros galios išlaidos 1 kW – 5 Eur. (5KW=25eu ir t.t.).

Šeštadienis Liepos 06, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Juodkrantės kurorto dienose – programa nuo saulėtekio iki saulėlydžio

Liepos 5-7 d. tyro oro ir ramybės kurorte – Juodkrantėje vyksiančiose kurorto dienose susijungs istorijos ir marių krantai. Tris dienas iš eilės atgims visoje Europoje pamėgto kurorto XIX-XX a. sandūros dvasia.
Šventės metu kerinčius saulėlydžius kvies stebėti gongų garsai, vilų kvartale lauks poezijos vakarai, o užsukti į menų promenadą vilios gatvės artistų pasirodymai ir jaukūs koncertai.
Veiklos tiek šeimoms, tiek aktyvaus gyvenimo būdo mylėtojams
Šventės metu Juodkrantės gyventojų bei miesto svečių dėmesį trauks Šiuolaikinė mugė. Šioje mugėje veiklų ras ir madų, ir sveiko gyvenimo būdo mylėtojai, ir šeimos su vaikais.

Mugėje veiksiančioje Dizaino alėjoje visi, kurie vertina ir puoselėja grožį, galės įsigyti meno dirbinių, aksesuarų bei dizainerių kūrinių, papuošalų. Sveikatos saloje susiburs gyduoliai, sveikų produktų ir natūralios medicinos atstovai, masažuotojai. EKO turgelyje bus prekiaujama sertifikuotuose ūkiuose pagamintais produktais. Kuršių marių pakrantėje įsikurs Menų promenada bei įvairiausios dirbtuvėlės, o pačius mažiausius šventės svečius užliūliuos Lopšinių parkas.

Liepos 5 d. kviesime į doc. dr. Nijolės Strakauskaitės knygos „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“ pristatymą, senojo prabangaus Juodkrantės (Schwarzort) kurorto atmosferą kurs kafijos gėrimo ceremonija bei pasivaikščiojimas su gidu vilų kvartalo takais.

Masažų meistras Kęstutis Mingėla liepos 5 ir 6 dienomis norintiems atliks „kūno konsultacijas“ ir asmeniškai kiekvienam apsilankiusiajam parinktą masažą – holistinį, klasikinį, gydomąjį, siatsu, Tibeto dubenų ar Marma.

Liepos 5-7 d.
Sujunkime istorijos ir marių krantus!

Kerintys saulėlydžiai skambant gongų garsams ant jūros kranto, poezijos vakarai vilų kvartale, gatvės artistų pasirodymai menų promenadoje ir suburiantys jaukūs koncertai.

Juodkrantės kurorto dienų mugė
Liepos 5-7 d. dalyvaukite Juodkrantės kurorto dienų mugėje, kuri šiais metais bus suskirstyta į tris zonas, tai „Di-zaino alėja“, „Sveikatos sala“ ir EKO turgelis. Kviečiame visus Mindaugo karūnavimo dienos proga sujungti visus krantus ir pristatyti save tyro oro ir ramybės kurorte – Juodkrantėje. Dizaino alėjoje bus prekiaujama meno dirbiniais ir aksesuarais, dizainerių kūriniais ir papuošalais, visiems kas puoselėja namų interjerą ir vertina grožį. Jei myli madą, turi stilių ir kuri grožį — pirk–parduok ir save pristatyk šioje alėjoje.
Besirūpinantys savimi ir ieškantys sveikatai naudingų produktų ir patarimų, esate laukiami Sveikatos saloje, kurios epicentre įsikurs Kęstutis Mingėla, kviečiantis išbandyti įvairius masažus. Kęstutis daro: holistinį, klasikinį, gydomąjį, šiatsu, Tibeto dubenų masažus. Į salą kviečiame gyduolius, sveikų produktų ir natūralios medicinos atstovus, visus, kurie turi ką pasiūlyti sveikam gyvenimui ir natūraliam grožiui.
Šviežiausi, skaniausi ir su meile pagaminti produktai laukiami EKO turgelyje, kuriame bus prekiaujama sertifikuotose ūkiuose pagamintais produktais.
Juodkrantės kurorto dienos laukia Jūsų! Prekybininkų kiekis ribotas, vyksta atranka temai.
• Prekybos vieta 3 m X 2 m - 29 Eur. miesto rinkliava + 10 Eur. integracijos mokestis.
• Elektros galios išlaidos 1 kW – 5 Eur. (5KW=25eu ir t.t.).

Sekmadienis Liepos 07, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Renginio pradžia: 07/05/2019 14:00
Pabaiga: 07/07/2019 16:00

Juodkrantės kurorto dienose – programa nuo saulėtekio iki saulėlydžio

Liepos 5-7 d. tyro oro ir ramybės kurorte – Juodkrantėje vyksiančiose kurorto dienose susijungs istorijos ir marių krantai. Tris dienas iš eilės atgims visoje Europoje pamėgto kurorto XIX-XX a. sandūros dvasia.
Šventės metu kerinčius saulėlydžius kvies stebėti gongų garsai, vilų kvartale lauks poezijos vakarai, o užsukti į menų promenadą vilios gatvės artistų pasirodymai ir jaukūs koncertai.
Veiklos tiek šeimoms, tiek aktyvaus gyvenimo būdo mylėtojams
Šventės metu Juodkrantės gyventojų bei miesto svečių dėmesį trauks Šiuolaikinė mugė. Šioje mugėje veiklų ras ir madų, ir sveiko gyvenimo būdo mylėtojai, ir šeimos su vaikais.

Mugėje veiksiančioje Dizaino alėjoje visi, kurie vertina ir puoselėja grožį, galės įsigyti meno dirbinių, aksesuarų bei dizainerių kūrinių, papuošalų. Sveikatos saloje susiburs gyduoliai, sveikų produktų ir natūralios medicinos atstovai, masažuotojai. EKO turgelyje bus prekiaujama sertifikuotuose ūkiuose pagamintais produktais. Kuršių marių pakrantėje įsikurs Menų promenada bei įvairiausios dirbtuvėlės, o pačius mažiausius šventės svečius užliūliuos Lopšinių parkas.

Liepos 5 d. kviesime į doc. dr. Nijolės Strakauskaitės knygos „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“ pristatymą, senojo prabangaus Juodkrantės (Schwarzort) kurorto atmosferą kurs kafijos gėrimo ceremonija bei pasivaikščiojimas su gidu vilų kvartalo takais.

Masažų meistras Kęstutis Mingėla liepos 5 ir 6 dienomis norintiems atliks „kūno konsultacijas“ ir asmeniškai kiekvienam apsilankiusiajam parinktą masažą – holistinį, klasikinį, gydomąjį, siatsu, Tibeto dubenų ar Marma.

Renginio pradžia: 07/05/2019 16:00
Pabaiga: 07/07/2019 16:00

Liepos 5-7 d.
Sujunkime istorijos ir marių krantus!

Kerintys saulėlydžiai skambant gongų garsams ant jūros kranto, poezijos vakarai vilų kvartale, gatvės artistų pasirodymai menų promenadoje ir suburiantys jaukūs koncertai.

Juodkrantės kurorto dienų mugė
Liepos 5-7 d. dalyvaukite Juodkrantės kurorto dienų mugėje, kuri šiais metais bus suskirstyta į tris zonas, tai „Di-zaino alėja“, „Sveikatos sala“ ir EKO turgelis. Kviečiame visus Mindaugo karūnavimo dienos proga sujungti visus krantus ir pristatyti save tyro oro ir ramybės kurorte – Juodkrantėje. Dizaino alėjoje bus prekiaujama meno dirbiniais ir aksesuarais, dizainerių kūriniais ir papuošalais, visiems kas puoselėja namų interjerą ir vertina grožį. Jei myli madą, turi stilių ir kuri grožį — pirk–parduok ir save pristatyk šioje alėjoje.
Besirūpinantys savimi ir ieškantys sveikatai naudingų produktų ir patarimų, esate laukiami Sveikatos saloje, kurios epicentre įsikurs Kęstutis Mingėla, kviečiantis išbandyti įvairius masažus. Kęstutis daro: holistinį, klasikinį, gydomąjį, šiatsu, Tibeto dubenų masažus. Į salą kviečiame gyduolius, sveikų produktų ir natūralios medicinos atstovus, visus, kurie turi ką pasiūlyti sveikam gyvenimui ir natūraliam grožiui.
Šviežiausi, skaniausi ir su meile pagaminti produktai laukiami EKO turgelyje, kuriame bus prekiaujama sertifikuotose ūkiuose pagamintais produktais.
Juodkrantės kurorto dienos laukia Jūsų! Prekybininkų kiekis ribotas, vyksta atranka temai.
• Prekybos vieta 3 m X 2 m - 29 Eur. miesto rinkliava + 10 Eur. integracijos mokestis.
• Elektros galios išlaidos 1 kW – 5 Eur. (5KW=25eu ir t.t.).

Pirmadienis Liepos 08, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Antardienis Liepos 09, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Trečiadienis Liepos 10, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Ketvirtadienis Liepos 11, 2019
Renginio pradžia: 06/04/2019 18:00
Pabaiga: 07/11/2019 18:00

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Pirmadienis Rugpjūčio 12, 2019
Renginio pradžia: 08/12/2019 19:00

2019 m. rugpjūčio 12-13 d. koncertas La viva fiesta Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9).
Koncertas La viva fiesta- tai gundančiai ugningas temperamentas, grakšti elegancija ir nevaržoma laisvė, tai gilūs jausmai, liūdesys ir svaigulio akimirkos su muzika, dainomis ir šokiais. Tai ispanų kompozitorių E. Granados, I. Albenis, F. Obradors, M. de Falja kūryba, užvaldanti net paties apatiškiausio klausytojo širdį.

Tai specialiai į koncertus iš Madrido atskridusi Sandra Domingo – išraiškinga ir energinga profesionali flamenko šokėja ir choreografė, teatro „Sandra Domingo“ įkūrėja.
Tai dainininkė Zita Martinavičiūtė ir koncertų vedėja Irena Žilinskienė, kurioms ispanų muzika ypač artima, nes jos, subūrusios grupę „Ispanijos spalvos“, keletą metų džiugino Lietuvos miestų ir miestelių, dvarų ir muziejų salių klausytojus ispanų kompozitoriaus, poeto, dramaturgo F.G. Lorkos kūryba ir nuostabioji pianistė Nijolė Baranauskaitė, kurią myli visi Lietuvos dainininkai, nes jos pirštai, palietę klavišus, kuria stebuklus. Beje, ispanų muzika jai taip pat ne naujiena. Muzikos melomanai prisimena ją iš koncertų „De España vengo!“
Tad belieka džiaugtis, jog keturios moterys, suradę laiko ir didžiulį entuziazmą, nugalėjusį atstumą nuo Madrido iki Vilniaus, susibūrė tam, kad papasakotų santūriems lietuviams karščiu alsuojančias ispaniškos meilės istorijas, pažadinančias pačias įvairiausias emocijas.

Antardienis Rugpjūčio 13, 2019
Renginio pradžia: 08/12/2019 19:00
Pabaiga: 08/13/2019 20:00

2019 m. rugpjūčio 12-13 d. koncertas La viva fiesta Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9).
Koncertas La viva fiesta- tai gundančiai ugningas temperamentas, grakšti elegancija ir nevaržoma laisvė, tai gilūs jausmai, liūdesys ir svaigulio akimirkos su muzika, dainomis ir šokiais. Tai ispanų kompozitorių E. Granados, I. Albenis, F. Obradors, M. de Falja kūryba, užvaldanti net paties apatiškiausio klausytojo širdį.

Tai specialiai į koncertus iš Madrido atskridusi Sandra Domingo – išraiškinga ir energinga profesionali flamenko šokėja ir choreografė, teatro „Sandra Domingo“ įkūrėja.
Tai dainininkė Zita Martinavičiūtė ir koncertų vedėja Irena Žilinskienė, kurioms ispanų muzika ypač artima, nes jos, subūrusios grupę „Ispanijos spalvos“, keletą metų džiugino Lietuvos miestų ir miestelių, dvarų ir muziejų salių klausytojus ispanų kompozitoriaus, poeto, dramaturgo F.G. Lorkos kūryba ir nuostabioji pianistė Nijolė Baranauskaitė, kurią myli visi Lietuvos dainininkai, nes jos pirštai, palietę klavišus, kuria stebuklus. Beje, ispanų muzika jai taip pat ne naujiena. Muzikos melomanai prisimena ją iš koncertų „De España vengo!“
Tad belieka džiaugtis, jog keturios moterys, suradę laiko ir didžiulį entuziazmą, nugalėjusį atstumą nuo Madrido iki Vilniaus, susibūrė tam, kad papasakotų santūriems lietuviams karščiu alsuojančias ispaniškos meilės istorijas, pažadinančias pačias įvairiausias emocijas.

Penktadienis Rugpjūčio 23, 2019
Renginio pradžia: 08/23/2019 16:00

Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras palydės vasarą, kviesdamas į XII-ąją regioninę folkloro šventę ,,Pūsk, vėjuži!“, kuri vyks rugpjūčio 23-25 d. Šiemet ji skirta  pagerbti ir prisiminti Kuršių nerijoje gimusio,  lietuvių folkloristikos pradininko, tautosakos rinkėjo Martyno Liudviko Rėzos 243-ųjų gimimo metinių sukaktį. Šventėje minėsime ir Simono Stanevičiaus 220-ąsias gimimo metines. Šių dviejų asmenybių veikloje gausu paralelių. Rėza gyveno ir kūrė vienu metu su Lietuvos tautinio atgimimo šaukliu – Simonu Stanevičiumi (1799 m. – 1848 m.) – vienu iškiliausiu XIX amžiaus lietuvių kultūros veikėju bei rašytoju, kuris išleido savo ir Kristijono Donelaičio pasakėčių rinkinį Šešios pasakos, liaudies dainų rinkinį – pirmąją folkloro publikaciją visoje buvusios Abiejų Tautų Respublikos teritorijoje – Dainos žemaičių. Savo moksline veikla ir kūryba jie abu buvo glaudžiai susiję. Gynė lietuvių kalbos teises, žadino tautinę savimonę, rodė kelius, kuriais eidama tauta gali išsaugoti savo gyvybingumą. Pirmąjį šventės dienos vakarą žinioms pagilinti bus organizuojama paskaita tema M. L. Rėza ir S. Stanevičius: Tarp Mažosios (Prūsų) ir Didžiosios Lietuvos. Ypatingas dėmesys bus skiriamas Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) ir Žemaičių regionams, išryškinant lietuvininkų, kuršininkų ir žemaičių tarmes, kaip gyvosios tradicijos tęstinumą ir jos sklaidą Lietuvoje ir etninės lietuvių kultūros pagrindą. Bendradarbiaujant su Mažeikių kultūros centro Juozo Vaičkaus skrajojamo teatro aktoriais planuojame penktadienio vakarą po paskaitos pristatyti spektaklį pagal Žemaitės ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės komediją ,,Velnias spąstuose“ žemaičių tarme, nes „tarmės – mūsų turtas, todėl reikia jas išlaikyti ir vartoti“. Kuršių nerijos kultūrinio kraštovaizdžio savitumą išryškina ir gyvumo bei paslaptingo dvasingumo suteikia, nematerialiojo paveldo formos ir tradiciniai verslai įtraukti į UNESCO sąrašą.

Šeštadienis Rugpjūčio 24, 2019

Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras palydės vasarą, kviesdamas į XII-ąją regioninę folkloro šventę ,,Pūsk, vėjuži!“, kuri vyks rugpjūčio 23-25 d. Šiemet ji skirta  pagerbti ir prisiminti Kuršių nerijoje gimusio,  lietuvių folkloristikos pradininko, tautosakos rinkėjo Martyno Liudviko Rėzos 243-ųjų gimimo metinių sukaktį. Šventėje minėsime ir Simono Stanevičiaus 220-ąsias gimimo metines. Šių dviejų asmenybių veikloje gausu paralelių. Rėza gyveno ir kūrė vienu metu su Lietuvos tautinio atgimimo šaukliu – Simonu Stanevičiumi (1799 m. – 1848 m.) – vienu iškiliausiu XIX amžiaus lietuvių kultūros veikėju bei rašytoju, kuris išleido savo ir Kristijono Donelaičio pasakėčių rinkinį Šešios pasakos, liaudies dainų rinkinį – pirmąją folkloro publikaciją visoje buvusios Abiejų Tautų Respublikos teritorijoje – Dainos žemaičių. Savo moksline veikla ir kūryba jie abu buvo glaudžiai susiję. Gynė lietuvių kalbos teises, žadino tautinę savimonę, rodė kelius, kuriais eidama tauta gali išsaugoti savo gyvybingumą. Pirmąjį šventės dienos vakarą žinioms pagilinti bus organizuojama paskaita tema M. L. Rėza ir S. Stanevičius: Tarp Mažosios (Prūsų) ir Didžiosios Lietuvos. Ypatingas dėmesys bus skiriamas Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) ir Žemaičių regionams, išryškinant lietuvininkų, kuršininkų ir žemaičių tarmes, kaip gyvosios tradicijos tęstinumą ir jos sklaidą Lietuvoje ir etninės lietuvių kultūros pagrindą. Bendradarbiaujant su Mažeikių kultūros centro Juozo Vaičkaus skrajojamo teatro aktoriais planuojame penktadienio vakarą po paskaitos pristatyti spektaklį pagal Žemaitės ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės komediją ,,Velnias spąstuose“ žemaičių tarme, nes „tarmės – mūsų turtas, todėl reikia jas išlaikyti ir vartoti“. Kuršių nerijos kultūrinio kraštovaizdžio savitumą išryškina ir gyvumo bei paslaptingo dvasingumo suteikia, nematerialiojo paveldo formos ir tradiciniai verslai įtraukti į UNESCO sąrašą.

Sekmadienis Rugpjūčio 25, 2019
Renginio pradžia: 08/23/2019 16:00
Pabaiga: 08/25/2019 19:00

Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras palydės vasarą, kviesdamas į XII-ąją regioninę folkloro šventę ,,Pūsk, vėjuži!“, kuri vyks rugpjūčio 23-25 d. Šiemet ji skirta  pagerbti ir prisiminti Kuršių nerijoje gimusio,  lietuvių folkloristikos pradininko, tautosakos rinkėjo Martyno Liudviko Rėzos 243-ųjų gimimo metinių sukaktį. Šventėje minėsime ir Simono Stanevičiaus 220-ąsias gimimo metines. Šių dviejų asmenybių veikloje gausu paralelių. Rėza gyveno ir kūrė vienu metu su Lietuvos tautinio atgimimo šaukliu – Simonu Stanevičiumi (1799 m. – 1848 m.) – vienu iškiliausiu XIX amžiaus lietuvių kultūros veikėju bei rašytoju, kuris išleido savo ir Kristijono Donelaičio pasakėčių rinkinį Šešios pasakos, liaudies dainų rinkinį – pirmąją folkloro publikaciją visoje buvusios Abiejų Tautų Respublikos teritorijoje – Dainos žemaičių. Savo moksline veikla ir kūryba jie abu buvo glaudžiai susiję. Gynė lietuvių kalbos teises, žadino tautinę savimonę, rodė kelius, kuriais eidama tauta gali išsaugoti savo gyvybingumą. Pirmąjį šventės dienos vakarą žinioms pagilinti bus organizuojama paskaita tema M. L. Rėza ir S. Stanevičius: Tarp Mažosios (Prūsų) ir Didžiosios Lietuvos. Ypatingas dėmesys bus skiriamas Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) ir Žemaičių regionams, išryškinant lietuvininkų, kuršininkų ir žemaičių tarmes, kaip gyvosios tradicijos tęstinumą ir jos sklaidą Lietuvoje ir etninės lietuvių kultūros pagrindą. Bendradarbiaujant su Mažeikių kultūros centro Juozo Vaičkaus skrajojamo teatro aktoriais planuojame penktadienio vakarą po paskaitos pristatyti spektaklį pagal Žemaitės ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės komediją ,,Velnias spąstuose“ žemaičių tarme, nes „tarmės – mūsų turtas, todėl reikia jas išlaikyti ir vartoti“. Kuršių nerijos kultūrinio kraštovaizdžio savitumą išryškina ir gyvumo bei paslaptingo dvasingumo suteikia, nematerialiojo paveldo formos ir tradiciniai verslai įtraukti į UNESCO sąrašą.

Šeštadienis Rugsėjo 14, 2019
Renginio pradžia: 09/14/2019 10:00
Pabaiga: 09/14/2019 21:00

Kviečiame švęsti Žvejo šventę kartu!
Žvejo šventė
Futbolo aikštyne Juodkrantėje
Rugsėjo 14 d. Juodkrantėje
2019 m.

Šimtmečiais Kuršių marių pakrantėje gyvenimo ratas riedėjo žvejų kaimelių, žvejų šeimų likimais. Žvejyba buvo jų gyvenimo prasmė ir pagrindas, sunkus, dažnai nuviliantis kasdienis triūsas ir retos, kaip saulės blyksnis pro debesis šventės.
Tai buvo ypatingas, su įnoringomis mariomis ir jūra susijęs gyvenimo būdas, su savom tradicijom, tikėjimais ir prietarais, keistokais papročiais, net ypatingu maistu šioje, anot keliautojų, Dievo pamirštoje Kuršmarių pakrantėje. Deja, bet II-ojo pasaulinio karo audra ir modernaus gyvenimo vėjai iššlavė šį ypatingą, amžiais klostytą pasaulį. Tačiau kol tyvuliuoja marios ir yra jose žuvies – tol bus jų pakrantėse žvejų. Kinta gyvenimo būdas, kuriamos naujos tradicijos, prisimenamos senosios, žvejai jau ir žvejoja kitaip, kitokias dainas dainuoja, kitaip, gerokai linksmiau ir plačiau švenčia. Gimsta ir skleidžiasi naujasis Kuršių marių pakrančių pasaulis, pakrantės puriena skleidžiasi bangų pakraštyje Neringa, Rusnė, Kintai ar Dreverna, tarsi senųjų kurėnų įgulos, žiūrėdamos viltingai į dangų, vėją, debesis ir visada viltingai į marias maitintojas, o kartais ir baudėjas...
Neseni istoriniai šaltiniai byloja, kad Pamario žvejų šventė gimė 1958 m. vykstant 2 – jam žvejų kolūkių festivaliui. Dažniausiai ši viena iš seniausių Lietuvoje marinistinių švenčių vyko ir tradiciškai vyksta Juodkrantėje, kuri tvirtai, lyg laivo burę laiko šventės vėliavą.
Šiais metais, rugsėjo 14 dieną jau šešiasdešimt antrą kartą švęsime Žvejo šventę, kurios metu

Surinktas turinys