Renginiai ir parodos

Parinkite laikotarpį
Parinkite renginio tipą
Penktadienis Spalio 19, 2018

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Šeštadienis Spalio 20, 2018

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Renginio pradžia: 10/20/2018 17:00
Pabaiga: 10/20/2018 19:00

20 d. (šeštadienį) 17 val. režisierės Inesos Kurklietytės sukurtų dokumentinių filmų vakaras ir susitikimas su autore. „Lengvas raganavimas“ (2003 m. 17 min), „Gegučių vaikai“ (2013 m. 23 min.), „Gražuolės Piplytės“ (2017 m. 26 min.)

Sekmadienis Spalio 21, 2018

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Pirmadienis Spalio 22, 2018

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Antardienis Spalio 23, 2018

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Trečiadienis Spalio 24, 2018

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Ketvirtadienis Spalio 25, 2018

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Penktadienis Spalio 26, 2018

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Renginio pradžia: 10/26/2018 18:00
Pabaiga: 10/26/2018 20:00

2018 m. spalio 26 d. 18 val. kviečiame į VU magistrantės Linos Mumgaudytės paskaitą „Gėdingas menas“.
„Bright women in the dark period’’ - tai projektas apie Antrojo pasaulinio karo žydes, kurios vykdė meninę veiklą karo metu. Šių moterų kūryba tapo jų pasipriešinimo ginklu. Pasitelkusios įvairias meno formas, jos sugebėjo pasipriešinti naciams poezija, šokiu, tapyba, fotografijomis ir dainomis. Projektas vykdomas Linos Mumgaudytės, kuri nuo spalio mėnesio pradeda vesti paskaitas apie „gėdingą meną“ Trečiajame reiche bei žydžių moterų vaidmenį ir kūrybą karo metu.
Nuo 2019 metų bus rengiamos parodos, kurių metu bus pristatomos Linos Mumgaudytės tapytos žydės. Paveikslai bus tapomi moderniu stiliumi, kuris Antrojo pasaulinio karo metu būtų uždraustas ir Hitlerio pavadintas „išsigimusiu menu“.

Šeštadienis Spalio 27, 2018

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Renginio pradžia: 10/27/2018 18:00
Pabaiga: 10/27/2018 20:00

27 d. (šeštadienį) 17 val. kviečiame į dokumentinio filmo „Išlydėti savaip - gęstantys paminklai“ peržiūrą ir susitikimą su autoriumi, kalviu Dariumi Viliumi.
...ir anoj, kitokių matavimų materijoje, mūsų žemiškos išraiškos yra matomos, girdimos ir labai daug lemiančios. Protėvių palikimuose išlike raštai, ženklai, simboliai, apeiginiai ritualai, sakraliai nušviesdavo laidotuvių procesą. Nepažintas kelias į Dausas, ir mūsų gilus siekis tauriai išlydėti tuo keliu išeinantį...
Darius Vilius dalyvavo ekspedicijose Mažosios Lietuvos kapinių paminklams išsaugoti ir prisidėjo prie kapinių metalinių kryžių, tvorelių, vartų restauravimo darbų. Kalvis D. Vilius susirinkusiems atskleis savo pastebėjimus, pajautimus kapinių teritorijos formavimui, gilesniam vėlių pasaulio pažinimui ir pagerbimui. Susitikimo metu jis pristatys savo kūrybos dokumentinį filmą „Išlydėti savaip - gęstantys paminklai“ apie Mažosios Lietuvos tradicinius kapinių antkapinius paminklus - metalinius kryžius ir lituanistinio dvasinio paveldo ypatybes.

Sekmadienis Spalio 28, 2018

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Pirmadienis Spalio 29, 2018

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Antardienis Spalio 30, 2018

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Trečiadienis Spalio 31, 2018

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Ketvirtadienis Lapkričio 01, 2018

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Penktadienis Lapkričio 02, 2018

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Šeštadienis Lapkričio 03, 2018

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Sekmadienis Lapkričio 04, 2018

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Pirmadienis Lapkričio 05, 2018

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Antardienis Lapkričio 06, 2018

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Trečiadienis Lapkričio 07, 2018

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Ketvirtadienis Lapkričio 08, 2018
Renginio pradžia: 10/05/2018 18:00
Pabaiga: 11/08/2018 12:00

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

Renginio pradžia: 10/05/2018 18:00
Pabaiga: 11/08/2018 12:48

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Surinktas turinys