Renginiai ir parodos

Parinkite laikotarpį
Parinkite renginio tipą
Pirmadienis Rugpjūčio 21, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Renginio pradžia: 21/08/2017 20:00
Pabaiga: 21/08/2017 21:00

Š.m. rugpjūčio 21 dieną 20 val. kviečiame į muzikinę kelionę per šimtmečius

su duetu "Vėjas tarp stygų": Kathrin Kark (fleita), Katja Vonhausen (gitara)
atvykusiu iš Fehmarno salos (Vokietija) - Neringos miesto partnerio.

Įėjimas laisvas.

Antardienis Rugpjūčio 22, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Renginio pradžia: 22/08/2017 20:00

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugpjūčio 22 d., antradienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

Lietuvos, Latvijos ir Estijos kompozitorių muzika
Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienos minėjimui

Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, solistai: SIMONA LIAMO (sopranas), STEIN SKJERVOLD (baritonas), ALGIRDAS VIZGIRDA (fleita), ROBERTAS BEINARIS (obojus)
Dirigentas ALGIRDAS VIZGIRDA

Programoje – Žygimantas Liauksminas, Jonas Brantas, Martynas Krečmeris,
Andrzej Rohaczewski, Mykolas Kleopas Oginskis, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis,
Pranciškus Beinaris, Giedrius Kuprevičius, Jonas Tamulionis, Osvaldas Balakauskas,
Vaida Striaupaitė-Beinarienė, Egils Straume, Peeter Vähi

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

Trečiadienis Rugpjūčio 23, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugpjūčio 22 d., antradienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

Lietuvos, Latvijos ir Estijos kompozitorių muzika
Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienos minėjimui

Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, solistai: SIMONA LIAMO (sopranas), STEIN SKJERVOLD (baritonas), ALGIRDAS VIZGIRDA (fleita), ROBERTAS BEINARIS (obojus)
Dirigentas ALGIRDAS VIZGIRDA

Programoje – Žygimantas Liauksminas, Jonas Brantas, Martynas Krečmeris,
Andrzej Rohaczewski, Mykolas Kleopas Oginskis, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis,
Pranciškus Beinaris, Giedrius Kuprevičius, Jonas Tamulionis, Osvaldas Balakauskas,
Vaida Striaupaitė-Beinarienė, Egils Straume, Peeter Vähi

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

Renginio pradžia: 23/08/2017 19:00
Pabaiga: 23/08/2017 20:00

Rugpjūčio 23 d. 19 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė) vyks
pianistės Gaivilės Simaitytės koncertas "Mozart/Beethoven", skirtas Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienai paminėti.

Renginio pradžia: 23/08/2017 19:00

Lietuvos fotografų sąjungos nario klaipėdiečio Antano Stanevičiaus fotografijų parodos „Baltijos kelio atspindžiai“
pristatymas, skirtas Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienai paminėti.

Ketvirtadienis Rugpjūčio 24, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugpjūčio 22 d., antradienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

Lietuvos, Latvijos ir Estijos kompozitorių muzika
Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienos minėjimui

Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, solistai: SIMONA LIAMO (sopranas), STEIN SKJERVOLD (baritonas), ALGIRDAS VIZGIRDA (fleita), ROBERTAS BEINARIS (obojus)
Dirigentas ALGIRDAS VIZGIRDA

Programoje – Žygimantas Liauksminas, Jonas Brantas, Martynas Krečmeris,
Andrzej Rohaczewski, Mykolas Kleopas Oginskis, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis,
Pranciškus Beinaris, Giedrius Kuprevičius, Jonas Tamulionis, Osvaldas Balakauskas,
Vaida Striaupaitė-Beinarienė, Egils Straume, Peeter Vähi

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

Lietuvos fotografų sąjungos nario klaipėdiečio Antano Stanevičiaus fotografijų parodos „Baltijos kelio atspindžiai“
pristatymas, skirtas Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienai paminėti.

Renginio pradžia: 24/08/2017 16:00
Pabaiga: 24/08/2017 18:00

Ekskursija po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą.
1860–1865 m. Juodkrantėje tarp prieplaukos ir kapinių susiformavo vilų kvartalas.
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina - 4 eurai.
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Renginio pradžia: 24/08/2017 18:00
Pabaiga: 24/08/2017 19:00

LPD dviratininkų žygis
„Per žydintį Neringos kraštą“
Lietuvos atkūrimo 100-mečio garbei

Valstybingumo šventė
Dviratininkų sutikimas
2017 m. rugpjūčio 24 d. 18 val.
Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Neringos pasiekimai ir sveikinimas - Neringos meras D. Jasaitis
Sveikina LR Seimo narys A. Vinkus (Kretingos Garbės pilietis,
Lietuvos kurortologų tarybos pirmininkas, LPD Garbės narys)
Žygio „Per žydinčią Lietuvą“ idėja ir misija -LPD pirmininkas J. Dingelis
Patriotines eiles skaitys poetas, advokatas J. Ivoška
Koncertuos folkloro ansamblis „Aušrinė“, vadovė R. Pečiukonytė;
Josvainių vaikų ir jaunimo tautinės muzikos ansamblis „Auštaras“ (vadovė Aušra Giedrienė).

Organizatoriai:
Lietuvai pagražinti draugija
Neringos savivaldybė

Penktadienis Rugpjūčio 25, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugpjūčio 22 d., antradienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

Lietuvos, Latvijos ir Estijos kompozitorių muzika
Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienos minėjimui

Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, solistai: SIMONA LIAMO (sopranas), STEIN SKJERVOLD (baritonas), ALGIRDAS VIZGIRDA (fleita), ROBERTAS BEINARIS (obojus)
Dirigentas ALGIRDAS VIZGIRDA

Programoje – Žygimantas Liauksminas, Jonas Brantas, Martynas Krečmeris,
Andrzej Rohaczewski, Mykolas Kleopas Oginskis, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis,
Pranciškus Beinaris, Giedrius Kuprevičius, Jonas Tamulionis, Osvaldas Balakauskas,
Vaida Striaupaitė-Beinarienė, Egils Straume, Peeter Vähi

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

Lietuvos fotografų sąjungos nario klaipėdiečio Antano Stanevičiaus fotografijų parodos „Baltijos kelio atspindžiai“
pristatymas, skirtas Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienai paminėti.

Renginio pradžia: 25/08/2017 12:00

Rugpjūčio 25-27 d. Liudviko Rėzos kultūros centras visus kviečia į Juodkrantę, kur vyks dešimtoji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“. Šiemet šventė skirta Kuršių nerijoje gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo Martyno Liudviko Rėzos 241-osioms gimimo metinėms paminėti. Ypatingas dėmesys bus skirtas penkių Lietuvos regionų tautinio kostiumo, kurį dėvi folkloro ansambliai, populiarinimui. Šventėje bus demonstruojami ne tik XIX a. pab. - XX a. pr. kaimo valstiečių išeiginiai drabužiai, bet ir I-XV a. rekonstruoti archeologiniai kostiumai. Šventės metu bus surengtos jaunųjų menininkų kūrybinės dirbtuvės tautinio kostiumo ir šiuolaikinės mados tema. Dalyvaus modernaus folkloro kolektyvas, veiks marškinėlių dekoravimo dirbtuvėlės, bus demonstruojami senieji pamario krašto amatai.

Šeštadienį visi bus kviečiami prie M. L. Rėzos paminklo prisiminti ir pagerbti jo atminimą. Vėliau marių krantinėje ties Raganų kalnu vyks folkloro ansamblių koncertai. Svečiai turės galimybę kartu padainuoti su folkloro ansambliais, pašokti. Šventei smagumo suteiks folkloro ansambliai: AUŠRINĖ (Juodkrantė), GIEDRUŽĖ (Nida), KUPOLĖ (Kaunas), KURŠININKAI (Juodkrantė), SPALGENA (Vilnius), VIEŠIA (Neveronys) ir kt.
Krantinėje ties Raganų kalnu šventės dalyvių ir svečių lauks Kuršių marių puošmena, žvejų maitintojas – kurėnas, pasiruošęs ,,bėgti maružėm“ ir su savimi pasiimti drąsiausius. Veiks tautodailininkų ir kulinarinio paveldo mugė, kurioje visą dieną savo patirtimi dalinsis ir amato meistrai. Bus pristatoma rudeninės žuvies ant vytelių kepimo tradicija. Norintys galės prisėsti prie vėtrungių meistro ir pasigaminti spalvingą vėtrungę. Bus galima išbandyti vienos seniausių audinių grupės – vytinių juostų gamybą, dalyvauti muilo gimime, išbandyti rankos tikslumą kalvio amate, susirišti šiaudinį sodą ar sutverti molinukų pasaulį. Kas norės, galės pasilinksminti žaisdami senovinius žaidimus arba paklajoti po Raganų kalną, pasiklausyti jo legendų.

Renginio pradžia: 25/08/2017 19:00

Rugpjūčio 25-27 d. Liudviko Rėzos kultūros centras visus kviečia į Juodkrantę, kur vyks dešimtoji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“. Šiemet šventė skirta Kuršių nerijoje gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo Martyno Liudviko Rėzos 241-osioms gimimo metinėms paminėti. Ypatingas dėmesys bus skirtas penkių Lietuvos regionų tautinio kostiumo, kurį dėvi folkloro ansambliai, populiarinimui. Šventėje bus demonstruojami ne tik XIX a. pab. - XX a. pr. kaimo valstiečių išeiginiai drabužiai, bet ir I-XV a. rekonstruoti archeologiniai kostiumai. Šventės metu bus surengtos jaunųjų menininkų kūrybinės dirbtuvės tautinio kostiumo ir šiuolaikinės mados tema. Dalyvaus modernaus folkloro kolektyvas, veiks marškinėlių dekoravimo dirbtuvėlės, bus demonstruojami senieji pamario krašto amatai.

Šeštadienį visi bus kviečiami prie M. L. Rėzos paminklo prisiminti ir pagerbti jo atminimą. Vėliau marių krantinėje ties Raganų kalnu vyks folkloro ansamblių koncertai. Svečiai turės galimybę kartu padainuoti su folkloro ansambliais, pašokti. Šventei smagumo suteiks folkloro ansambliai: ALDAI (Kaunas), ALTONĖ (Kauno raj. Zapyškis), AUŠRINĖ (Juodkrantė), GIEDRUŽĖ (Nida), KUPOLĖ (Kaunas), LIKTUŽĖ (Kaunas), LYGAUDĖ (VDU „Rasos“ gimnazija Kaunas), MALŪNĖLIS (Kaliningradas (Karaliaučius) Krasnoznamenskas (Lazdynų) raj. Dobrovolskas (Pilkalnis)), RAMYTĖ (Šilutė), SAVINGĖ (Širvintų raj. Gelvonai), VIEŠIA (Neveronys) ir kt.

Šeštadienis Rugpjūčio 26, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugpjūčio 22 d., antradienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

Lietuvos, Latvijos ir Estijos kompozitorių muzika
Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienos minėjimui

Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, solistai: SIMONA LIAMO (sopranas), STEIN SKJERVOLD (baritonas), ALGIRDAS VIZGIRDA (fleita), ROBERTAS BEINARIS (obojus)
Dirigentas ALGIRDAS VIZGIRDA

Programoje – Žygimantas Liauksminas, Jonas Brantas, Martynas Krečmeris,
Andrzej Rohaczewski, Mykolas Kleopas Oginskis, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis,
Pranciškus Beinaris, Giedrius Kuprevičius, Jonas Tamulionis, Osvaldas Balakauskas,
Vaida Striaupaitė-Beinarienė, Egils Straume, Peeter Vähi

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

Lietuvos fotografų sąjungos nario klaipėdiečio Antano Stanevičiaus fotografijų parodos „Baltijos kelio atspindžiai“
pristatymas, skirtas Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienai paminėti.

Rugpjūčio 25-27 d. Liudviko Rėzos kultūros centras visus kviečia į Juodkrantę, kur vyks dešimtoji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“. Šiemet šventė skirta Kuršių nerijoje gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo Martyno Liudviko Rėzos 241-osioms gimimo metinėms paminėti. Ypatingas dėmesys bus skirtas penkių Lietuvos regionų tautinio kostiumo, kurį dėvi folkloro ansambliai, populiarinimui. Šventėje bus demonstruojami ne tik XIX a. pab. - XX a. pr. kaimo valstiečių išeiginiai drabužiai, bet ir I-XV a. rekonstruoti archeologiniai kostiumai. Šventės metu bus surengtos jaunųjų menininkų kūrybinės dirbtuvės tautinio kostiumo ir šiuolaikinės mados tema. Dalyvaus modernaus folkloro kolektyvas, veiks marškinėlių dekoravimo dirbtuvėlės, bus demonstruojami senieji pamario krašto amatai.

Šeštadienį visi bus kviečiami prie M. L. Rėzos paminklo prisiminti ir pagerbti jo atminimą. Vėliau marių krantinėje ties Raganų kalnu vyks folkloro ansamblių koncertai. Svečiai turės galimybę kartu padainuoti su folkloro ansambliais, pašokti. Šventei smagumo suteiks folkloro ansambliai: AUŠRINĖ (Juodkrantė), GIEDRUŽĖ (Nida), KUPOLĖ (Kaunas), KURŠININKAI (Juodkrantė), SPALGENA (Vilnius), VIEŠIA (Neveronys) ir kt.
Krantinėje ties Raganų kalnu šventės dalyvių ir svečių lauks Kuršių marių puošmena, žvejų maitintojas – kurėnas, pasiruošęs ,,bėgti maružėm“ ir su savimi pasiimti drąsiausius. Veiks tautodailininkų ir kulinarinio paveldo mugė, kurioje visą dieną savo patirtimi dalinsis ir amato meistrai. Bus pristatoma rudeninės žuvies ant vytelių kepimo tradicija. Norintys galės prisėsti prie vėtrungių meistro ir pasigaminti spalvingą vėtrungę. Bus galima išbandyti vienos seniausių audinių grupės – vytinių juostų gamybą, dalyvauti muilo gimime, išbandyti rankos tikslumą kalvio amate, susirišti šiaudinį sodą ar sutverti molinukų pasaulį. Kas norės, galės pasilinksminti žaisdami senovinius žaidimus arba paklajoti po Raganų kalną, pasiklausyti jo legendų.

Rugpjūčio 25-27 d. Liudviko Rėzos kultūros centras visus kviečia į Juodkrantę, kur vyks dešimtoji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“. Šiemet šventė skirta Kuršių nerijoje gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo Martyno Liudviko Rėzos 241-osioms gimimo metinėms paminėti. Ypatingas dėmesys bus skirtas penkių Lietuvos regionų tautinio kostiumo, kurį dėvi folkloro ansambliai, populiarinimui. Šventėje bus demonstruojami ne tik XIX a. pab. - XX a. pr. kaimo valstiečių išeiginiai drabužiai, bet ir I-XV a. rekonstruoti archeologiniai kostiumai. Šventės metu bus surengtos jaunųjų menininkų kūrybinės dirbtuvės tautinio kostiumo ir šiuolaikinės mados tema. Dalyvaus modernaus folkloro kolektyvas, veiks marškinėlių dekoravimo dirbtuvėlės, bus demonstruojami senieji pamario krašto amatai.

Šeštadienį visi bus kviečiami prie M. L. Rėzos paminklo prisiminti ir pagerbti jo atminimą. Vėliau marių krantinėje ties Raganų kalnu vyks folkloro ansamblių koncertai. Svečiai turės galimybę kartu padainuoti su folkloro ansambliais, pašokti. Šventei smagumo suteiks folkloro ansambliai: ALDAI (Kaunas), ALTONĖ (Kauno raj. Zapyškis), AUŠRINĖ (Juodkrantė), GIEDRUŽĖ (Nida), KUPOLĖ (Kaunas), LIKTUŽĖ (Kaunas), LYGAUDĖ (VDU „Rasos“ gimnazija Kaunas), MALŪNĖLIS (Kaliningradas (Karaliaučius) Krasnoznamenskas (Lazdynų) raj. Dobrovolskas (Pilkalnis)), RAMYTĖ (Šilutė), SAVINGĖ (Širvintų raj. Gelvonai), VIEŠIA (Neveronys) ir kt.

Sekmadienis Rugpjūčio 27, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugpjūčio 22 d., antradienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

Lietuvos, Latvijos ir Estijos kompozitorių muzika
Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienos minėjimui

Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, solistai: SIMONA LIAMO (sopranas), STEIN SKJERVOLD (baritonas), ALGIRDAS VIZGIRDA (fleita), ROBERTAS BEINARIS (obojus)
Dirigentas ALGIRDAS VIZGIRDA

Programoje – Žygimantas Liauksminas, Jonas Brantas, Martynas Krečmeris,
Andrzej Rohaczewski, Mykolas Kleopas Oginskis, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis,
Pranciškus Beinaris, Giedrius Kuprevičius, Jonas Tamulionis, Osvaldas Balakauskas,
Vaida Striaupaitė-Beinarienė, Egils Straume, Peeter Vähi

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

Lietuvos fotografų sąjungos nario klaipėdiečio Antano Stanevičiaus fotografijų parodos „Baltijos kelio atspindžiai“
pristatymas, skirtas Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienai paminėti.

Renginio pradžia: 25/08/2017 12:00
Pabaiga: 27/08/2017 12:16

Rugpjūčio 25-27 d. Liudviko Rėzos kultūros centras visus kviečia į Juodkrantę, kur vyks dešimtoji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“. Šiemet šventė skirta Kuršių nerijoje gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo Martyno Liudviko Rėzos 241-osioms gimimo metinėms paminėti. Ypatingas dėmesys bus skirtas penkių Lietuvos regionų tautinio kostiumo, kurį dėvi folkloro ansambliai, populiarinimui. Šventėje bus demonstruojami ne tik XIX a. pab. - XX a. pr. kaimo valstiečių išeiginiai drabužiai, bet ir I-XV a. rekonstruoti archeologiniai kostiumai. Šventės metu bus surengtos jaunųjų menininkų kūrybinės dirbtuvės tautinio kostiumo ir šiuolaikinės mados tema. Dalyvaus modernaus folkloro kolektyvas, veiks marškinėlių dekoravimo dirbtuvėlės, bus demonstruojami senieji pamario krašto amatai.

Šeštadienį visi bus kviečiami prie M. L. Rėzos paminklo prisiminti ir pagerbti jo atminimą. Vėliau marių krantinėje ties Raganų kalnu vyks folkloro ansamblių koncertai. Svečiai turės galimybę kartu padainuoti su folkloro ansambliais, pašokti. Šventei smagumo suteiks folkloro ansambliai: AUŠRINĖ (Juodkrantė), GIEDRUŽĖ (Nida), KUPOLĖ (Kaunas), KURŠININKAI (Juodkrantė), SPALGENA (Vilnius), VIEŠIA (Neveronys) ir kt.
Krantinėje ties Raganų kalnu šventės dalyvių ir svečių lauks Kuršių marių puošmena, žvejų maitintojas – kurėnas, pasiruošęs ,,bėgti maružėm“ ir su savimi pasiimti drąsiausius. Veiks tautodailininkų ir kulinarinio paveldo mugė, kurioje visą dieną savo patirtimi dalinsis ir amato meistrai. Bus pristatoma rudeninės žuvies ant vytelių kepimo tradicija. Norintys galės prisėsti prie vėtrungių meistro ir pasigaminti spalvingą vėtrungę. Bus galima išbandyti vienos seniausių audinių grupės – vytinių juostų gamybą, dalyvauti muilo gimime, išbandyti rankos tikslumą kalvio amate, susirišti šiaudinį sodą ar sutverti molinukų pasaulį. Kas norės, galės pasilinksminti žaisdami senovinius žaidimus arba paklajoti po Raganų kalną, pasiklausyti jo legendų.

Renginio pradžia: 25/08/2017 19:00
Pabaiga: 27/08/2017 18:00

Rugpjūčio 25-27 d. Liudviko Rėzos kultūros centras visus kviečia į Juodkrantę, kur vyks dešimtoji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“. Šiemet šventė skirta Kuršių nerijoje gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo Martyno Liudviko Rėzos 241-osioms gimimo metinėms paminėti. Ypatingas dėmesys bus skirtas penkių Lietuvos regionų tautinio kostiumo, kurį dėvi folkloro ansambliai, populiarinimui. Šventėje bus demonstruojami ne tik XIX a. pab. - XX a. pr. kaimo valstiečių išeiginiai drabužiai, bet ir I-XV a. rekonstruoti archeologiniai kostiumai. Šventės metu bus surengtos jaunųjų menininkų kūrybinės dirbtuvės tautinio kostiumo ir šiuolaikinės mados tema. Dalyvaus modernaus folkloro kolektyvas, veiks marškinėlių dekoravimo dirbtuvėlės, bus demonstruojami senieji pamario krašto amatai.

Šeštadienį visi bus kviečiami prie M. L. Rėzos paminklo prisiminti ir pagerbti jo atminimą. Vėliau marių krantinėje ties Raganų kalnu vyks folkloro ansamblių koncertai. Svečiai turės galimybę kartu padainuoti su folkloro ansambliais, pašokti. Šventei smagumo suteiks folkloro ansambliai: ALDAI (Kaunas), ALTONĖ (Kauno raj. Zapyškis), AUŠRINĖ (Juodkrantė), GIEDRUŽĖ (Nida), KUPOLĖ (Kaunas), LIKTUŽĖ (Kaunas), LYGAUDĖ (VDU „Rasos“ gimnazija Kaunas), MALŪNĖLIS (Kaliningradas (Karaliaučius) Krasnoznamenskas (Lazdynų) raj. Dobrovolskas (Pilkalnis)), RAMYTĖ (Šilutė), SAVINGĖ (Širvintų raj. Gelvonai), VIEŠIA (Neveronys) ir kt.

Pirmadienis Rugpjūčio 28, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugpjūčio 22 d., antradienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

Lietuvos, Latvijos ir Estijos kompozitorių muzika
Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienos minėjimui

Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, solistai: SIMONA LIAMO (sopranas), STEIN SKJERVOLD (baritonas), ALGIRDAS VIZGIRDA (fleita), ROBERTAS BEINARIS (obojus)
Dirigentas ALGIRDAS VIZGIRDA

Programoje – Žygimantas Liauksminas, Jonas Brantas, Martynas Krečmeris,
Andrzej Rohaczewski, Mykolas Kleopas Oginskis, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis,
Pranciškus Beinaris, Giedrius Kuprevičius, Jonas Tamulionis, Osvaldas Balakauskas,
Vaida Striaupaitė-Beinarienė, Egils Straume, Peeter Vähi

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

Lietuvos fotografų sąjungos nario klaipėdiečio Antano Stanevičiaus fotografijų parodos „Baltijos kelio atspindžiai“
pristatymas, skirtas Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienai paminėti.

Antardienis Rugpjūčio 29, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugpjūčio 22 d., antradienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

Lietuvos, Latvijos ir Estijos kompozitorių muzika
Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienos minėjimui

Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, solistai: SIMONA LIAMO (sopranas), STEIN SKJERVOLD (baritonas), ALGIRDAS VIZGIRDA (fleita), ROBERTAS BEINARIS (obojus)
Dirigentas ALGIRDAS VIZGIRDA

Programoje – Žygimantas Liauksminas, Jonas Brantas, Martynas Krečmeris,
Andrzej Rohaczewski, Mykolas Kleopas Oginskis, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis,
Pranciškus Beinaris, Giedrius Kuprevičius, Jonas Tamulionis, Osvaldas Balakauskas,
Vaida Striaupaitė-Beinarienė, Egils Straume, Peeter Vähi

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

Lietuvos fotografų sąjungos nario klaipėdiečio Antano Stanevičiaus fotografijų parodos „Baltijos kelio atspindžiai“
pristatymas, skirtas Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienai paminėti.

Trečiadienis Rugpjūčio 30, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugpjūčio 22 d., antradienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

Lietuvos, Latvijos ir Estijos kompozitorių muzika
Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienos minėjimui

Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, solistai: SIMONA LIAMO (sopranas), STEIN SKJERVOLD (baritonas), ALGIRDAS VIZGIRDA (fleita), ROBERTAS BEINARIS (obojus)
Dirigentas ALGIRDAS VIZGIRDA

Programoje – Žygimantas Liauksminas, Jonas Brantas, Martynas Krečmeris,
Andrzej Rohaczewski, Mykolas Kleopas Oginskis, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis,
Pranciškus Beinaris, Giedrius Kuprevičius, Jonas Tamulionis, Osvaldas Balakauskas,
Vaida Striaupaitė-Beinarienė, Egils Straume, Peeter Vähi

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

Lietuvos fotografų sąjungos nario klaipėdiečio Antano Stanevičiaus fotografijų parodos „Baltijos kelio atspindžiai“
pristatymas, skirtas Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienai paminėti.

Ketvirtadienis Rugpjūčio 31, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugpjūčio 22 d., antradienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

Lietuvos, Latvijos ir Estijos kompozitorių muzika
Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienos minėjimui

Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, solistai: SIMONA LIAMO (sopranas), STEIN SKJERVOLD (baritonas), ALGIRDAS VIZGIRDA (fleita), ROBERTAS BEINARIS (obojus)
Dirigentas ALGIRDAS VIZGIRDA

Programoje – Žygimantas Liauksminas, Jonas Brantas, Martynas Krečmeris,
Andrzej Rohaczewski, Mykolas Kleopas Oginskis, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis,
Pranciškus Beinaris, Giedrius Kuprevičius, Jonas Tamulionis, Osvaldas Balakauskas,
Vaida Striaupaitė-Beinarienė, Egils Straume, Peeter Vähi

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

Lietuvos fotografų sąjungos nario klaipėdiečio Antano Stanevičiaus fotografijų parodos „Baltijos kelio atspindžiai“
pristatymas, skirtas Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienai paminėti.

Penktadienis Rugsėjo 01, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugpjūčio 22 d., antradienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

Lietuvos, Latvijos ir Estijos kompozitorių muzika
Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienos minėjimui

Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, solistai: SIMONA LIAMO (sopranas), STEIN SKJERVOLD (baritonas), ALGIRDAS VIZGIRDA (fleita), ROBERTAS BEINARIS (obojus)
Dirigentas ALGIRDAS VIZGIRDA

Programoje – Žygimantas Liauksminas, Jonas Brantas, Martynas Krečmeris,
Andrzej Rohaczewski, Mykolas Kleopas Oginskis, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis,
Pranciškus Beinaris, Giedrius Kuprevičius, Jonas Tamulionis, Osvaldas Balakauskas,
Vaida Striaupaitė-Beinarienė, Egils Straume, Peeter Vähi

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

Lietuvos fotografų sąjungos nario klaipėdiečio Antano Stanevičiaus fotografijų parodos „Baltijos kelio atspindžiai“
pristatymas, skirtas Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienai paminėti.

Šeštadienis Rugsėjo 02, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Renginio pradžia: 22/08/2017 20:00
Pabaiga: 02/09/2017 21:20

XIX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis MUSICA HUMANA
Rugpjūčio 22 d., antradienį, 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje

Lietuvos, Latvijos ir Estijos kompozitorių muzika
Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienos minėjimui

Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, solistai: SIMONA LIAMO (sopranas), STEIN SKJERVOLD (baritonas), ALGIRDAS VIZGIRDA (fleita), ROBERTAS BEINARIS (obojus)
Dirigentas ALGIRDAS VIZGIRDA

Programoje – Žygimantas Liauksminas, Jonas Brantas, Martynas Krečmeris,
Andrzej Rohaczewski, Mykolas Kleopas Oginskis, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis,
Pranciškus Beinaris, Giedrius Kuprevičius, Jonas Tamulionis, Osvaldas Balakauskas,
Vaida Striaupaitė-Beinarienė, Egils Straume, Peeter Vähi

Neringoje rugpjūčio 2–rugsėjo 9 dienomis vyks XIX tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Nidoje ir Juodkrantėje bus pristatyta vienuolika programų, surengta 19 koncertų (kai kurios programos skambės ir Nidoje, ir Juodkrantėje).

1999 m. rugpjūtį Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai, solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

Lietuvos fotografų sąjungos nario klaipėdiečio Antano Stanevičiaus fotografijų parodos „Baltijos kelio atspindžiai“
pristatymas, skirtas Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienai paminėti.

Sekmadienis Rugsėjo 03, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Lietuvos fotografų sąjungos nario klaipėdiečio Antano Stanevičiaus fotografijų parodos „Baltijos kelio atspindžiai“
pristatymas, skirtas Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienai paminėti.

Pirmadienis Rugsėjo 04, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Renginio pradžia: 23/08/2017 19:00
Pabaiga: 04/09/2017 18:30

Lietuvos fotografų sąjungos nario klaipėdiečio Antano Stanevičiaus fotografijų parodos „Baltijos kelio atspindžiai“
pristatymas, skirtas Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienai paminėti.

Antardienis Rugsėjo 05, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Renginio pradžia: 01/08/2017 12:00
Pabaiga: 05/09/2017 17:08

Juodkrantėje pristatoma unikali parodą „Lietuva pašto siuntoje“ – tai keliaujantis įdomybių kambarys (Wunderkammer), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje. Atidarę dešimt skrynių (pašto siuntų), išvysite dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.

Pristatomi Lietuvos gamtos, architektūros ir kultūros objektai, įtraukti į UNESCO registrus ir sąrašus. Kiekvienas pristatomas objektas paslėptas iš pažiūros paprastoje dėžėje, primenančioje pašto siuntinį, tačiau visas parodos paslaptis atrasti galima tik atvėrus dėžę. Tarp vaizdine informacija papildytų eksponatų galima rasti Vilniaus senamiestį, Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją ir kitus įžymius Lietuvos objektus. Pasirinkti objektai yra įrašyti į skirtingus su UNESCO vardu siejamus tarptautinius sąrašus ar registrus.
Parodą rengė – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

Renginio pradžia: 04/08/2017 18:00
Pabaiga: 05/09/2017 12:00

VALERIJA VIJA TARABILDIENĖ

Kuršių nerija užbūrė mane visomis savo stichijomis nuo tada, kai dar 1959 m. pirmą kartą atvažiavome su Kauno dailės mokyklos dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniais atlikti vasaros dailės praktikos. Gaivus ir sūrus Baltijos vėjas, neapsakomos spalvos, saulėtas smėlis atvėrė jausmus – norėjosi pačiai virsti jūros vandeniu ar vėju, skriejančiu smėlio bangomis. Norėjau pabūti kuo ilgiau ir atvažiuoti kuo dažniau – čia jaučiausi laiminga. Kiekvienas susitikimas su Kuršių nerija tai dvasinis ir fizinis atgimimas. Tų galimybių atvykti nebuvo daug. Prabėgdavo ir keleri metai. Būdavo gaila ir liūdna, pasiilgdavau jūros, marių. Iš to laiko liko tik akvarelės, piešiniai, etiudai, nuotraukos, prisiminimai – it pėdsakai tų laimingų ir ilgesingų susitikimų.
Vėliau iš tų prisiminimų, įspūdingų potyrių, apmąstymų atsirado mano akvarelių ciklai – Gintaro kranto mitai, 1992; Laiškai senajai Nidai, 2004; Žemei ir vandeniui, 2009/2010; Baltijos lopšinė, 2001; Rudens lygiadienis, 2011; Šokanti pušis, 2008 ir kt. Nuo 2008 m. Trejetą kartų teko kurti „Nidos ekspresijos“ tapybos plenere. Tapėme ir Juodkrantėje, ir Preiloje.

Trečiadienis Rugsėjo 06, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Ketvirtadienis Rugsėjo 07, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Penktadienis Rugsėjo 08, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Šeštadienis Rugsėjo 09, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Sekmadienis Rugsėjo 10, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Pirmadienis Rugsėjo 11, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Antardienis Rugsėjo 12, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Trečiadienis Rugsėjo 13, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Ketvirtadienis Rugsėjo 14, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Penktadienis Rugsėjo 15, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Šeštadienis Rugsėjo 16, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Sekmadienis Rugsėjo 17, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Pirmadienis Rugsėjo 18, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Antardienis Rugsėjo 19, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Trečiadienis Rugsėjo 20, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Ketvirtadienis Rugsėjo 21, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Penktadienis Rugsėjo 22, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Šeštadienis Rugsėjo 23, 2017

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Sekmadienis Rugsėjo 24, 2017
Renginio pradžia: 24/05/2017 17:00
Pabaiga: 24/09/2017 10:45

Vėtrungių galerijoje
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698) 27 283
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda "Kuršių takais".
Piešiniai, akvarelės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Surinktas turinys