Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.
Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).
Kviečiame keliauti, pamatyti patirti ir laimėti!
Vėtrungių kelias – tai pažintinis kultūros ir turizmo maršrutas keliaujantiems po Rambyną ir Kuršių marių kraštą. Šis kelias skirtas šeimoms ar smagiam bičiulių būriui, norintiems įdomiai praleisti laiką. Tai poilsio laikas, kurį galite skirti Mažosios Lietuvos magijai. Keliauti po Mažąją Lietuvą galima automobiliu, dviračiu ir laivu.
Atsisiųskite “Vėtrungių kelio” TAISYKLES įspūdžiautojams: http://www.silutekpc.lt/projektas-vetrungiu-kelias-2014/
GINTAUTAS TRIMAKAS fotografijos paroda"IŠĖJIMAI"
Miniatiūrų muziejus
L. Rėzos g. 3, Juodkrantė
nuo 2014-07-25 - 09-14 dienomis
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Kompozitorių sąjunga Koncertas „Metai atveria vartus“
Kristijono Donelaičio 300–osioms gimimo metinėms
Šio renginio prasminis akcentas – Kristijono Donelaičio poema „Metai“ ir joje aprašomi metų laikai, kuriuos savo kūryboje atspindi šių dienų menininkai. Projekte konsoliduojami įvairių gildijų kūrėjai – poetai, kompozitoriai, aktoriai, muzikos atlikėjai. Netradicinis renginio žanras – muzikinė–literatūrinė popietė, kurios turinį sudaro teatralizuotas K. Donelaičio „Metų“ fragmentų skaitymas, specialios kompozicijos, inkrustuotos šiuolaikinių poetų tekstais.
Koncerto programa:
Algirdas Martinaitis „Metai su šūdvabaliu“ (ž. Kristijono Donelaičio, Vlado Braziūno)
Martynas Bialobžeskis „Saulės sezonas“ (ž. Gyčio Norvilo)
Rita Mačiliūnaitė „Ruduo. Kalendoriaus lapeliai“ (ž. Indrės Valantinaitės)
Vytautas V. Barkauskas „Kai šešėliai vis ilgyn“ (ž. Artūro Valionio)
Vidmantas Bartulis „Pamokslas lietuvninkams“ (ž. Daivos Čepauskaitės)
Renginyje dalyvauja:
solistai Ilona Pliavgo (sopranas), Renata Dubinskaitė, Nora Petročenko (mecosopranai), Liudas Mockūnas (saksofonas),
Čiurlionio kvartetas: Jonas Tankevičius (I smuikas), Darius Dikšaitis (II smuikas), Gediminas Dačinskas (altas), Saulius Lipčius (violončelė),
aktorius Irmantas Jankaitis.
Koncerto trukmė – apie 60 min., įėjimas laisvas.
Koncertą organizuoja Lietuvos kompozitorių sąjunga, remia Lietuvos kultūros taryba, partneris – Liudviko Rėzos kultūros centras.
Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.
Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).
Kviečiame keliauti, pamatyti patirti ir laimėti!
Vėtrungių kelias – tai pažintinis kultūros ir turizmo maršrutas keliaujantiems po Rambyną ir Kuršių marių kraštą. Šis kelias skirtas šeimoms ar smagiam bičiulių būriui, norintiems įdomiai praleisti laiką. Tai poilsio laikas, kurį galite skirti Mažosios Lietuvos magijai. Keliauti po Mažąją Lietuvą galima automobiliu, dviračiu ir laivu.
Atsisiųskite “Vėtrungių kelio” TAISYKLES įspūdžiautojams: http://www.silutekpc.lt/projektas-vetrungiu-kelias-2014/
GINTAUTAS TRIMAKAS fotografijos paroda"IŠĖJIMAI"
Miniatiūrų muziejus
L. Rėzos g. 3, Juodkrantė
nuo 2014-07-25 - 09-14 dienomis
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.
Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).
Kviečiame keliauti, pamatyti patirti ir laimėti!
Vėtrungių kelias – tai pažintinis kultūros ir turizmo maršrutas keliaujantiems po Rambyną ir Kuršių marių kraštą. Šis kelias skirtas šeimoms ar smagiam bičiulių būriui, norintiems įdomiai praleisti laiką. Tai poilsio laikas, kurį galite skirti Mažosios Lietuvos magijai. Keliauti po Mažąją Lietuvą galima automobiliu, dviračiu ir laivu.
Atsisiųskite “Vėtrungių kelio” TAISYKLES įspūdžiautojams: http://www.silutekpc.lt/projektas-vetrungiu-kelias-2014/
GINTAUTAS TRIMAKAS fotografijos paroda"IŠĖJIMAI"
Miniatiūrų muziejus
L. Rėzos g. 3, Juodkrantė
nuo 2014-07-25 - 09-14 dienomis
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.
Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).
Kviečiame keliauti, pamatyti patirti ir laimėti!
Vėtrungių kelias – tai pažintinis kultūros ir turizmo maršrutas keliaujantiems po Rambyną ir Kuršių marių kraštą. Šis kelias skirtas šeimoms ar smagiam bičiulių būriui, norintiems įdomiai praleisti laiką. Tai poilsio laikas, kurį galite skirti Mažosios Lietuvos magijai. Keliauti po Mažąją Lietuvą galima automobiliu, dviračiu ir laivu.
Atsisiųskite “Vėtrungių kelio” TAISYKLES įspūdžiautojams: http://www.silutekpc.lt/projektas-vetrungiu-kelias-2014/
GINTAUTAS TRIMAKAS fotografijos paroda"IŠĖJIMAI"
Miniatiūrų muziejus
L. Rėzos g. 3, Juodkrantė
nuo 2014-07-25 - 09-14 dienomis
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI
Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.
Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.
Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 239 – tąsias gimimo metines.
Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.
Mieli pedagogai,
Žmogus - tai trupmena, kurios skaitiklis yra tai,
kuo žmogus yra, o vardiklis tai, kuo jis įsivaizduoja esąs.
Juo didesnis vardiklis, tuo mažesnė trupmena ir,
kai vardiklis lygus begalybei, tai trupmena lygi nuliui.
[L. Tolstojus]
Tegul Jūsų išmintis, kūryba, savitarpio supratimas, pasiaukojimas, kantrybė puošia Jūsų sielas ir uždega jose norą dalintis savo dvasiniais lobiais su mokiniais.
Su rugsėjo 1-ąją
Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.
Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).
Kviečiame keliauti, pamatyti patirti ir laimėti!
Vėtrungių kelias – tai pažintinis kultūros ir turizmo maršrutas keliaujantiems po Rambyną ir Kuršių marių kraštą. Šis kelias skirtas šeimoms ar smagiam bičiulių būriui, norintiems įdomiai praleisti laiką. Tai poilsio laikas, kurį galite skirti Mažosios Lietuvos magijai. Keliauti po Mažąją Lietuvą galima automobiliu, dviračiu ir laivu.
Atsisiųskite “Vėtrungių kelio” TAISYKLES įspūdžiautojams: http://www.silutekpc.lt/projektas-vetrungiu-kelias-2014/
GINTAUTAS TRIMAKAS fotografijos paroda"IŠĖJIMAI"
Miniatiūrų muziejus
L. Rėzos g. 3, Juodkrantė
nuo 2014-07-25 - 09-14 dienomis
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI
Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.
Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.
Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 239 – tąsias gimimo metines.
Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.
Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.
Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).
Kviečiame keliauti, pamatyti patirti ir laimėti!
Vėtrungių kelias – tai pažintinis kultūros ir turizmo maršrutas keliaujantiems po Rambyną ir Kuršių marių kraštą. Šis kelias skirtas šeimoms ar smagiam bičiulių būriui, norintiems įdomiai praleisti laiką. Tai poilsio laikas, kurį galite skirti Mažosios Lietuvos magijai. Keliauti po Mažąją Lietuvą galima automobiliu, dviračiu ir laivu.
Atsisiųskite “Vėtrungių kelio” TAISYKLES įspūdžiautojams: http://www.silutekpc.lt/projektas-vetrungiu-kelias-2014/
GINTAUTAS TRIMAKAS fotografijos paroda"IŠĖJIMAI"
Miniatiūrų muziejus
L. Rėzos g. 3, Juodkrantė
nuo 2014-07-25 - 09-14 dienomis
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI
Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.
Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.
Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 239 – tąsias gimimo metines.
Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.
Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.
Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).
Kviečiame keliauti, pamatyti patirti ir laimėti!
Vėtrungių kelias – tai pažintinis kultūros ir turizmo maršrutas keliaujantiems po Rambyną ir Kuršių marių kraštą. Šis kelias skirtas šeimoms ar smagiam bičiulių būriui, norintiems įdomiai praleisti laiką. Tai poilsio laikas, kurį galite skirti Mažosios Lietuvos magijai. Keliauti po Mažąją Lietuvą galima automobiliu, dviračiu ir laivu.
Atsisiųskite “Vėtrungių kelio” TAISYKLES įspūdžiautojams: http://www.silutekpc.lt/projektas-vetrungiu-kelias-2014/
GINTAUTAS TRIMAKAS fotografijos paroda"IŠĖJIMAI"
Miniatiūrų muziejus
L. Rėzos g. 3, Juodkrantė
nuo 2014-07-25 - 09-14 dienomis
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI
Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.
Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.
Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 239 – tąsias gimimo metines.
Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.
Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.
Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).
Kviečiame keliauti, pamatyti patirti ir laimėti!
Vėtrungių kelias – tai pažintinis kultūros ir turizmo maršrutas keliaujantiems po Rambyną ir Kuršių marių kraštą. Šis kelias skirtas šeimoms ar smagiam bičiulių būriui, norintiems įdomiai praleisti laiką. Tai poilsio laikas, kurį galite skirti Mažosios Lietuvos magijai. Keliauti po Mažąją Lietuvą galima automobiliu, dviračiu ir laivu.
Atsisiųskite “Vėtrungių kelio” TAISYKLES įspūdžiautojams: http://www.silutekpc.lt/projektas-vetrungiu-kelias-2014/
GINTAUTAS TRIMAKAS fotografijos paroda"IŠĖJIMAI"
Miniatiūrų muziejus
L. Rėzos g. 3, Juodkrantė
nuo 2014-07-25 - 09-14 dienomis
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI
Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.
Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.
Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 239 – tąsias gimimo metines.
Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.
Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.
Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).
Kviečiame keliauti, pamatyti patirti ir laimėti!
Vėtrungių kelias – tai pažintinis kultūros ir turizmo maršrutas keliaujantiems po Rambyną ir Kuršių marių kraštą. Šis kelias skirtas šeimoms ar smagiam bičiulių būriui, norintiems įdomiai praleisti laiką. Tai poilsio laikas, kurį galite skirti Mažosios Lietuvos magijai. Keliauti po Mažąją Lietuvą galima automobiliu, dviračiu ir laivu.
Atsisiųskite “Vėtrungių kelio” TAISYKLES įspūdžiautojams: http://www.silutekpc.lt/projektas-vetrungiu-kelias-2014/
GINTAUTAS TRIMAKAS fotografijos paroda"IŠĖJIMAI"
Miniatiūrų muziejus
L. Rėzos g. 3, Juodkrantė
nuo 2014-07-25 - 09-14 dienomis
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI
Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.
Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.
Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 239 – tąsias gimimo metines.
Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.
Dalyvauja kolektyvai iš Joniškio:
Žemaičių kultūros draugijos kunigaikščio Vykinto Joniškio skyrius;
Lietuvos pensininkų sąjungos BOČIAI Joniškio skyrius;
Lietuvos pagyvenusiųjų žmonių asociacija Joniškio skyrius;
Lietuvos neįgaliųjų draugijos Joniškio skyrius;
Joniškio literatų klubas AUDRUVĖ;
Joniškio moterų asociacija;
Joniškio parapijos Šv. Martinijono jaunimo centras;
Joniškio kultūros centro folkloro grupė
ir
Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis "Aušrinė"
Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.
Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).
Kviečiame keliauti, pamatyti patirti ir laimėti!
Vėtrungių kelias – tai pažintinis kultūros ir turizmo maršrutas keliaujantiems po Rambyną ir Kuršių marių kraštą. Šis kelias skirtas šeimoms ar smagiam bičiulių būriui, norintiems įdomiai praleisti laiką. Tai poilsio laikas, kurį galite skirti Mažosios Lietuvos magijai. Keliauti po Mažąją Lietuvą galima automobiliu, dviračiu ir laivu.
Atsisiųskite “Vėtrungių kelio” TAISYKLES įspūdžiautojams: http://www.silutekpc.lt/projektas-vetrungiu-kelias-2014/
GINTAUTAS TRIMAKAS fotografijos paroda"IŠĖJIMAI"
Miniatiūrų muziejus
L. Rėzos g. 3, Juodkrantė
nuo 2014-07-25 - 09-14 dienomis
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI
Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.
Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.
Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 239 – tąsias gimimo metines.
Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.
Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.
Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).
Kviečiame keliauti, pamatyti patirti ir laimėti!
Vėtrungių kelias – tai pažintinis kultūros ir turizmo maršrutas keliaujantiems po Rambyną ir Kuršių marių kraštą. Šis kelias skirtas šeimoms ar smagiam bičiulių būriui, norintiems įdomiai praleisti laiką. Tai poilsio laikas, kurį galite skirti Mažosios Lietuvos magijai. Keliauti po Mažąją Lietuvą galima automobiliu, dviračiu ir laivu.
Atsisiųskite “Vėtrungių kelio” TAISYKLES įspūdžiautojams: http://www.silutekpc.lt/projektas-vetrungiu-kelias-2014/
GINTAUTAS TRIMAKAS fotografijos paroda"IŠĖJIMAI"
Miniatiūrų muziejus
L. Rėzos g. 3, Juodkrantė
nuo 2014-07-25 - 09-14 dienomis
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI
Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.
Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.
Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 239 – tąsias gimimo metines.
Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.
Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.
Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).
Kviečiame keliauti, pamatyti patirti ir laimėti!
Vėtrungių kelias – tai pažintinis kultūros ir turizmo maršrutas keliaujantiems po Rambyną ir Kuršių marių kraštą. Šis kelias skirtas šeimoms ar smagiam bičiulių būriui, norintiems įdomiai praleisti laiką. Tai poilsio laikas, kurį galite skirti Mažosios Lietuvos magijai. Keliauti po Mažąją Lietuvą galima automobiliu, dviračiu ir laivu.
Atsisiųskite “Vėtrungių kelio” TAISYKLES įspūdžiautojams: http://www.silutekpc.lt/projektas-vetrungiu-kelias-2014/
GINTAUTAS TRIMAKAS fotografijos paroda"IŠĖJIMAI"
Miniatiūrų muziejus
L. Rėzos g. 3, Juodkrantė
nuo 2014-07-25 - 09-14 dienomis
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI
Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.
Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.
Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 239 – tąsias gimimo metines.
Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.
Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.
Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).
Kviečiame keliauti, pamatyti patirti ir laimėti!
Vėtrungių kelias – tai pažintinis kultūros ir turizmo maršrutas keliaujantiems po Rambyną ir Kuršių marių kraštą. Šis kelias skirtas šeimoms ar smagiam bičiulių būriui, norintiems įdomiai praleisti laiką. Tai poilsio laikas, kurį galite skirti Mažosios Lietuvos magijai. Keliauti po Mažąją Lietuvą galima automobiliu, dviračiu ir laivu.
Atsisiųskite “Vėtrungių kelio” TAISYKLES įspūdžiautojams: http://www.silutekpc.lt/projektas-vetrungiu-kelias-2014/
GINTAUTAS TRIMAKAS fotografijos paroda"IŠĖJIMAI"
Miniatiūrų muziejus
L. Rėzos g. 3, Juodkrantė
nuo 2014-07-25 - 09-14 dienomis
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI
Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.
Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.
Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 239 – tąsias gimimo metines.
Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.
Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.
Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).
Kviečiame keliauti, pamatyti patirti ir laimėti!
Vėtrungių kelias – tai pažintinis kultūros ir turizmo maršrutas keliaujantiems po Rambyną ir Kuršių marių kraštą. Šis kelias skirtas šeimoms ar smagiam bičiulių būriui, norintiems įdomiai praleisti laiką. Tai poilsio laikas, kurį galite skirti Mažosios Lietuvos magijai. Keliauti po Mažąją Lietuvą galima automobiliu, dviračiu ir laivu.
Atsisiųskite “Vėtrungių kelio” TAISYKLES įspūdžiautojams: http://www.silutekpc.lt/projektas-vetrungiu-kelias-2014/
GINTAUTAS TRIMAKAS fotografijos paroda"IŠĖJIMAI"
Miniatiūrų muziejus
L. Rėzos g. 3, Juodkrantė
nuo 2014-07-25 - 09-14 dienomis
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI
Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.
Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.
Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 239 – tąsias gimimo metines.
Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.
Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.
Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).
Kviečiame keliauti, pamatyti patirti ir laimėti!
Vėtrungių kelias – tai pažintinis kultūros ir turizmo maršrutas keliaujantiems po Rambyną ir Kuršių marių kraštą. Šis kelias skirtas šeimoms ar smagiam bičiulių būriui, norintiems įdomiai praleisti laiką. Tai poilsio laikas, kurį galite skirti Mažosios Lietuvos magijai. Keliauti po Mažąją Lietuvą galima automobiliu, dviračiu ir laivu.
Atsisiųskite “Vėtrungių kelio” TAISYKLES įspūdžiautojams: http://www.silutekpc.lt/projektas-vetrungiu-kelias-2014/
GINTAUTAS TRIMAKAS fotografijos paroda"IŠĖJIMAI"
Miniatiūrų muziejus
L. Rėzos g. 3, Juodkrantė
nuo 2014-07-25 - 09-14 dienomis
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI
Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.
Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.
Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 239 – tąsias gimimo metines.
Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.
Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.
Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).
Kviečiame keliauti, pamatyti patirti ir laimėti!
Vėtrungių kelias – tai pažintinis kultūros ir turizmo maršrutas keliaujantiems po Rambyną ir Kuršių marių kraštą. Šis kelias skirtas šeimoms ar smagiam bičiulių būriui, norintiems įdomiai praleisti laiką. Tai poilsio laikas, kurį galite skirti Mažosios Lietuvos magijai. Keliauti po Mažąją Lietuvą galima automobiliu, dviračiu ir laivu.
Atsisiųskite “Vėtrungių kelio” TAISYKLES įspūdžiautojams: http://www.silutekpc.lt/projektas-vetrungiu-kelias-2014/
GINTAUTAS TRIMAKAS fotografijos paroda"IŠĖJIMAI"
Miniatiūrų muziejus
L. Rėzos g. 3, Juodkrantė
nuo 2014-07-25 - 09-14 dienomis
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI
Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.
Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.
Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 239 – tąsias gimimo metines.
Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.
Baltų vienybės dienos renginiai Rucavoje
Baltų vienybės dienos proga šių metų rugsėjo 13 d. visų lankytojų laukia įvairūs renginiai, skirti Latvijai ir Lietuvai reikšmingai dienai paminėti.
Oficialus Baltų vienybės dienos šventės atidarymas vyks 11.00 val. Rucavos kultūros namų atviroje scenoje, kur sveikinimo žodį tars Latvijos Saeimos Pirmininkė Solvita Aboltinia, Lietuvos Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė bei abiejų šalių kultūros ministrai - Dace Melbārde ir Šarūnas Birutis.
Šventės atidaryme koncertuos Lietuvos karinių jūrų pajėgų orkestras, Liepojos tautinių šokių kolektyvas „Banga“, Skuodo folkloro ansamblis „Vereta“, Latvijos lietuvių tautinių šokių kolektyvas „Bijūnas“ bei Rucavos folkloro grupė.
Šventės svečiai turės galimybę susipažinti su Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos finansuotais projektais ir jų rezultatais: abiejų šalių ugniagesiai pademonstruos projekto metu įsigytą nardymo įrangą ir parodys savo kasdienio darbo pavyzdžius, žiūrovams bus surengtas žirgų pasirodymas, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos atstovai pademonstruos laivų valdymo simuliatorių, o Klaipėdos ir Liepojos jaunimas pristatys bendrą muzikinį pasirodymą.
Šventės metu lankytojai turės galimybę apžiūrėti Baltijos kelio 25-mečiui skirtą keliaujančią parodą bei parodą, skirtą Latvijos nacionalinės kariuomenės 95-mečiui bei pristatančią 44-ojo Latvijos nacionalinės gvardijos bataliono ginkluotę ir techniką.
Rucavos turgaus aikštėje bus atidarytas „Kuršių turgus“, kuriame bus galima įsigyti Latvijos ir Lietuvos amatininkų dirbinių ir naminių produktų.
Jauniausi Baltų vienybės dienos lankytojai galės pramogauti vaikų kampelyje, kur bus rodomi animaciniai filmai, vyks keramikos užsiėmimai, o Liepojos universiteto studentai organizuos įvairius žaidimus.
Kino kūrėjai ir atliekų tvarkytojai suvienijo jėgas žmonių patogumui
Lietuvos regionuose neretai stinga pačių elementariausių galimybių, kurios yra savaime suprantamos didžiųjų miestų gyventojams. Norėdamos pakeisti situaciją šiemet jėgas suvienijo dvi organizacijos – Lietuvių kino akademija bei Gamintojų ir Importuotojų asociacija. Todėl šiemet jų organizuojami projektai „Sidabrinės gervės naktys 2014“ bei „Mes rūšiuojam“ vyksta kartu, vienas kitą papildydami.
Mūsų savivaldybėje bus sudarytos galimybės ne tik nemokamai pasižiūrėti filmus, bet ir patogiai atiduoti buitinės technikos, elektronikos atliekas ar senas baterijas. Vasaros kino festivalio filmų peržiūra vyks 2014 m. rugsėjo 13 d. 21:00 val. Liudviko Rėzos Kultūros centro estradoje, Juodkrantėje. Šiemet festivalio organizatoriai mūsų savivaldybėje organizuojamo renginio metu rodys tokius filmus:
„PUNTUKO AKMUO“, „KARALIENĖS LIŪNAS“, rež. Antanas Skučas
„LITUANICOS PASLAPTIS“, rež. Remigijus Sabulis
„NESAMASIS LAIKAS“, rež. Mykolas Vildžiūnas
Prieš kino filmų seansą bus galima susitikti su kino filmų kūrėjais, aktoriais, o taip pat – dalyvauti loterijoje ir laimėti įvairių vertingų prizų. Loterijoje bus galima dalyvauti su tais bilietais, kuriuos gausite festivalio dieną projekto „Mes rūšiuojam“ vykdytojams pridavę buitinės technikos, elektronikos atliekas arba senas baterijas. Atliekas iš gyventojų rinks šiose seniūnijose tokiu grafiku:
1100 – 1120 Nida, Taikos g. 2 (prie savivaldybės)
1200 – 1220 Preila, Preilos g. 69 (automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės)
1300 – 1320 Pervalka, Pervalkos g. 40A (prie automobilių saugojimo aikštelės)
1400 – 1420 Juodkrantė, L. Rėzos 6A (automobilių stovėjimo aikštelėje prie buvusios „Dilės“)
Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.
Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).
Kviečiame keliauti, pamatyti patirti ir laimėti!
Vėtrungių kelias – tai pažintinis kultūros ir turizmo maršrutas keliaujantiems po Rambyną ir Kuršių marių kraštą. Šis kelias skirtas šeimoms ar smagiam bičiulių būriui, norintiems įdomiai praleisti laiką. Tai poilsio laikas, kurį galite skirti Mažosios Lietuvos magijai. Keliauti po Mažąją Lietuvą galima automobiliu, dviračiu ir laivu.
Atsisiųskite “Vėtrungių kelio” TAISYKLES įspūdžiautojams: http://www.silutekpc.lt/projektas-vetrungiu-kelias-2014/
GINTAUTAS TRIMAKAS fotografijos paroda"IŠĖJIMAI"
Miniatiūrų muziejus
L. Rėzos g. 3, Juodkrantė
nuo 2014-07-25 - 09-14 dienomis
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI
Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.
Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.
Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 239 – tąsias gimimo metines.
Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.
Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.
Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).
Kviečiame keliauti, pamatyti patirti ir laimėti!
Vėtrungių kelias – tai pažintinis kultūros ir turizmo maršrutas keliaujantiems po Rambyną ir Kuršių marių kraštą. Šis kelias skirtas šeimoms ar smagiam bičiulių būriui, norintiems įdomiai praleisti laiką. Tai poilsio laikas, kurį galite skirti Mažosios Lietuvos magijai. Keliauti po Mažąją Lietuvą galima automobiliu, dviračiu ir laivu.
Atsisiųskite “Vėtrungių kelio” TAISYKLES įspūdžiautojams: http://www.silutekpc.lt/projektas-vetrungiu-kelias-2014/
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI
Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.
Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.
Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 239 – tąsias gimimo metines.
Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.
Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.
Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).
Kviečiame keliauti, pamatyti patirti ir laimėti!
Vėtrungių kelias – tai pažintinis kultūros ir turizmo maršrutas keliaujantiems po Rambyną ir Kuršių marių kraštą. Šis kelias skirtas šeimoms ar smagiam bičiulių būriui, norintiems įdomiai praleisti laiką. Tai poilsio laikas, kurį galite skirti Mažosios Lietuvos magijai. Keliauti po Mažąją Lietuvą galima automobiliu, dviračiu ir laivu.
Atsisiųskite “Vėtrungių kelio” TAISYKLES įspūdžiautojams: http://www.silutekpc.lt/projektas-vetrungiu-kelias-2014/
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI
Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.
Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.
Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 239 – tąsias gimimo metines.
Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.
Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.
Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).
Kviečiame keliauti, pamatyti patirti ir laimėti!
Vėtrungių kelias – tai pažintinis kultūros ir turizmo maršrutas keliaujantiems po Rambyną ir Kuršių marių kraštą. Šis kelias skirtas šeimoms ar smagiam bičiulių būriui, norintiems įdomiai praleisti laiką. Tai poilsio laikas, kurį galite skirti Mažosios Lietuvos magijai. Keliauti po Mažąją Lietuvą galima automobiliu, dviračiu ir laivu.
Atsisiųskite “Vėtrungių kelio” TAISYKLES įspūdžiautojams: http://www.silutekpc.lt/projektas-vetrungiu-kelias-2014/
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI
Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.
Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.
Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 239 – tąsias gimimo metines.
Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.
Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.
Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).
Kviečiame keliauti, pamatyti patirti ir laimėti!
Vėtrungių kelias – tai pažintinis kultūros ir turizmo maršrutas keliaujantiems po Rambyną ir Kuršių marių kraštą. Šis kelias skirtas šeimoms ar smagiam bičiulių būriui, norintiems įdomiai praleisti laiką. Tai poilsio laikas, kurį galite skirti Mažosios Lietuvos magijai. Keliauti po Mažąją Lietuvą galima automobiliu, dviračiu ir laivu.
Atsisiųskite “Vėtrungių kelio” TAISYKLES įspūdžiautojams: http://www.silutekpc.lt/projektas-vetrungiu-kelias-2014/
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI
Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.
Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.
Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 239 – tąsias gimimo metines.
Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.
Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.
Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).
Kviečiame keliauti, pamatyti patirti ir laimėti!
Vėtrungių kelias – tai pažintinis kultūros ir turizmo maršrutas keliaujantiems po Rambyną ir Kuršių marių kraštą. Šis kelias skirtas šeimoms ar smagiam bičiulių būriui, norintiems įdomiai praleisti laiką. Tai poilsio laikas, kurį galite skirti Mažosios Lietuvos magijai. Keliauti po Mažąją Lietuvą galima automobiliu, dviračiu ir laivu.
Atsisiųskite “Vėtrungių kelio” TAISYKLES įspūdžiautojams: http://www.silutekpc.lt/projektas-vetrungiu-kelias-2014/
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI
Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.
Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.
Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 239 – tąsias gimimo metines.
Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.
Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.
Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).
Kviečiame keliauti, pamatyti patirti ir laimėti!
Vėtrungių kelias – tai pažintinis kultūros ir turizmo maršrutas keliaujantiems po Rambyną ir Kuršių marių kraštą. Šis kelias skirtas šeimoms ar smagiam bičiulių būriui, norintiems įdomiai praleisti laiką. Tai poilsio laikas, kurį galite skirti Mažosios Lietuvos magijai. Keliauti po Mažąją Lietuvą galima automobiliu, dviračiu ir laivu.
Atsisiųskite “Vėtrungių kelio” TAISYKLES įspūdžiautojams: http://www.silutekpc.lt/projektas-vetrungiu-kelias-2014/
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI
Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.
Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.
Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 239 – tąsias gimimo metines.
Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.
Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.
Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).
Kviečiame keliauti, pamatyti patirti ir laimėti!
Vėtrungių kelias – tai pažintinis kultūros ir turizmo maršrutas keliaujantiems po Rambyną ir Kuršių marių kraštą. Šis kelias skirtas šeimoms ar smagiam bičiulių būriui, norintiems įdomiai praleisti laiką. Tai poilsio laikas, kurį galite skirti Mažosios Lietuvos magijai. Keliauti po Mažąją Lietuvą galima automobiliu, dviračiu ir laivu.
Atsisiųskite “Vėtrungių kelio” TAISYKLES įspūdžiautojams: http://www.silutekpc.lt/projektas-vetrungiu-kelias-2014/
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI
Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.
Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.
Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 239 – tąsias gimimo metines.
Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.
Rugsėjo 22-ąją bus švenčiamas rudens lygiadienis – kai susilygina diena ir naktis.
Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai ir aukojama dievams.
Neringoje ši senovinė šventė jau kurį laiką švenčiama sudeginant nendrines skulptūras. Pavasarį tarptautiniame simpoziume sukurtos nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką Juodkrantėje visą vasarą.
Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.
Vytauto Musteikio "Krikštas išnykusioms baltų gentims" (Lietuva);
Andris Kapust (Latvija) ir Jordi Naraco (Ispanija) "Saulės miegas";
Liuda Petkevičiūtė ir Vytautas Musteikis "Gudonų kelias" (Lietuva);
Stasys Juraška "Saulės lopšinė" (Lietuva).
Kviečiame keliauti, pamatyti patirti ir laimėti!
Vėtrungių kelias – tai pažintinis kultūros ir turizmo maršrutas keliaujantiems po Rambyną ir Kuršių marių kraštą. Šis kelias skirtas šeimoms ar smagiam bičiulių būriui, norintiems įdomiai praleisti laiką. Tai poilsio laikas, kurį galite skirti Mažosios Lietuvos magijai. Keliauti po Mažąją Lietuvą galima automobiliu, dviračiu ir laivu.
Atsisiųskite “Vėtrungių kelio” TAISYKLES įspūdžiautojams: http://www.silutekpc.lt/projektas-vetrungiu-kelias-2014/
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI
Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.
Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.
Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 239 – tąsias gimimo metines.
Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.
Kviečiame keliauti, pamatyti patirti ir laimėti!
Vėtrungių kelias – tai pažintinis kultūros ir turizmo maršrutas keliaujantiems po Rambyną ir Kuršių marių kraštą. Šis kelias skirtas šeimoms ar smagiam bičiulių būriui, norintiems įdomiai praleisti laiką. Tai poilsio laikas, kurį galite skirti Mažosios Lietuvos magijai. Keliauti po Mažąją Lietuvą galima automobiliu, dviračiu ir laivu.
Atsisiųskite “Vėtrungių kelio” TAISYKLES įspūdžiautojams: http://www.silutekpc.lt/projektas-vetrungiu-kelias-2014/
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI
Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.
Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.
Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 239 – tąsias gimimo metines.
Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.
Kviečiame keliauti, pamatyti patirti ir laimėti!
Vėtrungių kelias – tai pažintinis kultūros ir turizmo maršrutas keliaujantiems po Rambyną ir Kuršių marių kraštą. Šis kelias skirtas šeimoms ar smagiam bičiulių būriui, norintiems įdomiai praleisti laiką. Tai poilsio laikas, kurį galite skirti Mažosios Lietuvos magijai. Keliauti po Mažąją Lietuvą galima automobiliu, dviračiu ir laivu.
Atsisiųskite “Vėtrungių kelio” TAISYKLES įspūdžiautojams: http://www.silutekpc.lt/projektas-vetrungiu-kelias-2014/
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI
Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.
Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.
Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 239 – tąsias gimimo metines.
Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.
Kviečiame keliauti, pamatyti patirti ir laimėti!
Vėtrungių kelias – tai pažintinis kultūros ir turizmo maršrutas keliaujantiems po Rambyną ir Kuršių marių kraštą. Šis kelias skirtas šeimoms ar smagiam bičiulių būriui, norintiems įdomiai praleisti laiką. Tai poilsio laikas, kurį galite skirti Mažosios Lietuvos magijai. Keliauti po Mažąją Lietuvą galima automobiliu, dviračiu ir laivu.
Atsisiųskite “Vėtrungių kelio” TAISYKLES įspūdžiautojams: http://www.silutekpc.lt/projektas-vetrungiu-kelias-2014/
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI
Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.
Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.
Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 239 – tąsias gimimo metines.
Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.
Kviečiame keliauti, pamatyti patirti ir laimėti!
Vėtrungių kelias – tai pažintinis kultūros ir turizmo maršrutas keliaujantiems po Rambyną ir Kuršių marių kraštą. Šis kelias skirtas šeimoms ar smagiam bičiulių būriui, norintiems įdomiai praleisti laiką. Tai poilsio laikas, kurį galite skirti Mažosios Lietuvos magijai. Keliauti po Mažąją Lietuvą galima automobiliu, dviračiu ir laivu.
Atsisiųskite “Vėtrungių kelio” TAISYKLES įspūdžiautojams: http://www.silutekpc.lt/projektas-vetrungiu-kelias-2014/
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI
Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.
Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.
Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 239 – tąsias gimimo metines.
Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.
KVIEČIAME Į GYDYTOJOS IR ŽOLININKĖS ZOFIJOS TIKUIŠIENĖS PASKAITĄ
„GAMTOS DOVANOS SVEIKATAI IR GROŽIUI“,
kuri vyks 2014 m. spalio 22 d. 16 val.
Liudviko Rėzos kultūros centre, L. Rėzos. g. 8, Juodkrantė
Akimirkos iš renginio - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/282
Gydytoja apie save
„Esu ūkininkė ir gydytoja, turiu ekosodybą Kojelių km. (Klaipedos raj.). Auginu ir renku ekologiškose pievose ir miškuose vaistažoles, o jas kvalifikuotai derindama kuriu mišinius arbatai. Mano paruoštos arbatos stiprina imunitetą, gerina darbingumą, padeda išsaugoti jaunystę. Šiuo metu siūlau keliolikos rūšių mišinių. Jei turite ypatingų pageidavimu, iš vaistažolių surinksiu arbatą būtent jums. Visi ūkyje atliekami technologiniai procesai, kurių metu gimsta vaistažolių arbatos, sertifikuoti VšĮ „Ekoagros“.“
Paskaitos metu Zofija Tikuišienė pristatys jaunatviškumo ir sveikatos išsaugojimo paslaptis, naudojant gamtoje surenkamus augalus. Po paskaitos bus galima įsigyti vaistažolių mišinių, sukurtų pačios gydytojos.
Susitikimą su gydytoja Zofija Tikuišiene organizuoja Liudviko Rėzos kultūros centras kartu su Viešąja įstaiga „Švietimo, tyrimų ir konsultacijų centras“ pagal tarptautinį projektą IN GREEN SHAPE („Žalieji sveikatingumo maršrutai turistams“).
Kviečiame keliauti, pamatyti patirti ir laimėti!
Vėtrungių kelias – tai pažintinis kultūros ir turizmo maršrutas keliaujantiems po Rambyną ir Kuršių marių kraštą. Šis kelias skirtas šeimoms ar smagiam bičiulių būriui, norintiems įdomiai praleisti laiką. Tai poilsio laikas, kurį galite skirti Mažosios Lietuvos magijai. Keliauti po Mažąją Lietuvą galima automobiliu, dviračiu ir laivu.
Atsisiųskite “Vėtrungių kelio” TAISYKLES įspūdžiautojams: http://www.silutekpc.lt/projektas-vetrungiu-kelias-2014/
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI
Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.
Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.
Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 239 – tąsias gimimo metines.
Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI
Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.
Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.
Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 239 – tąsias gimimo metines.
Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI
Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.
Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.
Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 239 – tąsias gimimo metines.
Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI
Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.
Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.
Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 239 – tąsias gimimo metines.
Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI
Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.
Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.
Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 239 – tąsias gimimo metines.
Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI
Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.
Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.
Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 239 – tąsias gimimo metines.
Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI
Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.
Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.
Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 239 – tąsias gimimo metines.
Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.
Mieli Mokytojai,
Tai nuo Jūsų čia taip šviesu
nuo žodžio šitaip pasakyto,
nuo pagalvojimo balsu:
turbūt ne dėl savęs esu –
esu turbūt dėl kieno nors kito.
Justinas Marcinkevičius
Nuoširdžiai sveikiname su Jūsų švente – Mokytojų diena. Tegul Jūsų išmintis, kūryba, savitarpio supratimas, pasiaukojimas, kantrybė puošia Jūsų sielas ir uždega jose norą dalintis savo dvasiniais lobiais su mokiniais.
Linkime, kad visos Jūsų dienos būtų gražios ir prasmingos, o sunkias valandas pakeistų šviesus jausmas, kuris primintų: dalint save kitiems – gyvenimo prasmė.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI
Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.
Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.
Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 239 – tąsias gimimo metines.
Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI
Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.
Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.
Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 239 – tąsias gimimo metines.
Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI
Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.
Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.
Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 239 – tąsias gimimo metines.
Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI
Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.
Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.
Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 239 – tąsias gimimo metines.
Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.
Boriso Taskovo fotografijų parodos atidarymas spalio 10 d. 19.00 val.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI
Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.
Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.
Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 239 – tąsias gimimo metines.
Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI
Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.
Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.
Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 239 – tąsias gimimo metines.
Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI
Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.
Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.
Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 239 – tąsias gimimo metines.
Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI
Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.
Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.
Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 239 – tąsias gimimo metines.
Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI
Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.
Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.
Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 239 – tąsias gimimo metines.
Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI
Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.
Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.
Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 239 – tąsias gimimo metines.
Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI
Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.
Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.
Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 239 – tąsias gimimo metines.
Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
KVIEČIAME TEIKTI SIŪLYMUS LIUDVIKO RĖZOS VARDO KULTŪROS IR MENO PREMIJAI GAUTI
Pretendentus Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali siūlyti savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Kartu su pretendento siūlymu (siūlymas pateikiamas laisva forma) turi būti pateikti ir šie dokumentai:
pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymas;
rekomendacija (kultūros ir švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų, asociacijų, visuomeninių organizacijų ir pan.);
kita premijai gauti reikšminga medžiaga.
Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiose srityse:
*mokslinė tiriamoji veikla;
*edukacinė veikla;
*etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimas;
*garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidyba;
*klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaida;
*literatūra;
*liaudies menas;
*iniciatyvos, populiarinančios Kuršių neriją ir prisidedančios prie turizmo plėtros regione.
Siūlymus prašome siųsti (atnešti) adresu Taikos g. 2, LT-93121 Neringa iki š. m. spalio 15 d. įskaitytinai.
Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija bus įteikta minint Liudviko Rėzos 239 – tąsias gimimo metines.
Premijos skyrimo tvarkos aprašą rasite savivaldybės interneto tinklalapyje www.neringa.lt, skyrelyje Kultūra.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija spalio 25 dieną nuo 12.00 val. kviečia į Juodkrantę sudalyvauti orientavimosi sporto žaidime "Pajusk atradimo džiaugsmą".
Susitinkame L. Rėzos kultūros centre, L. Rėzos g. 8. Pradedančiųjų, vaikų ir neįgaliųjų, laukia specialiai jiems paruošta maža trasa po Juodkrantės vilų kvartalą.
Išbandyti savo jėgas, aktyviai parleisti laisvalaikį gamtoje ir atrasti orientavimosi sporto parkus gali visi!
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Savo filmų herojų D. Kanclerytė neieško, jie ateina savaime. Būdama Klaipėdos onkologijos dienos centro savanore, pažįsta moteris, kurios didvyriškai laikosi, kiekvienos jų istorija - unikali. Tos pažintys leido pajusti, koks brangus ir taurus yra paprastas buvimas. Vienuoliktasis Dalios filmas buvo nufilmuotas per 5 dienas, dirbta po 12-14 valandų per parą, net neparašius scenarijaus.
"Sunku, kai žinai tik vieną žingsnį, o toliau - nežinomybė ir nerimas. Gelbsti tikėjimas ir malda, ieškodama atsakymų, juos gauni, sakyčiau, iš dangaus. Tai jau mistinio pasaulio dalykai", - sakė Dalia. Sunkiausia yra atrinkti vertingiausia iš filmui surinktos medžiagos, ir kartais tenka imtis drastiškų sprendimų, išmesti tai, kas pačiai atrodo svarbu.
Filmo operatorius - Amerikoje gyvenantis Edis Jurčys, muziką parašė Sigitas Stalmokas.
Šiuo metu D. Kanclerytė ruošiasi kurti dokumentinius filmus apie ikonas ir jų kūrėjus Lietuvoje ir filmą apie savo tėtį, žinomą Klaipėdos dramos teatro aktorių, šviesaus atminimo Vytautą Kanclerį.
"Kuriu ne tam, kad mane įvertintų, pripažintų. Nežinau, kaip įvardinti savo kūrybą, tiesiog žinau, kad turiu tai daryti", - sakė režisierė Dalia Kanclerytė, pristatysianti naują dokumentinį filmą "Trokštu gyventi".
Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš renginio vykusio spalio 30 d. - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/286
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Lapkričio 11 d. (antradienį) 17.30 val.
Liudviko Rėzos kultūros centre parodų salėje (L. Rėzos g. 8)
Atidaroma
Viganto Giedraičio personalinė fotoparoda “Pasivaikščiojimas po Neringą”
Paroda veiks iki gruodžio 8 dienos
Akimirkos iš Viganto Giedraičio personalinės parodos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/287
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Lapkričio 11 d. (antradienį) 17.30 val.
Liudviko Rėzos kultūros centre parodų salėje (L. Rėzos g. 8)
Atidaroma
Viganto Giedraičio personalinė fotoparoda “Pasivaikščiojimas po Neringą”
Paroda veiks iki gruodžio 8 dienos
Akimirkos iš Viganto Giedraičio personalinės parodos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/287
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Lapkričio 11 d. (antradienį) 17.30 val.
Liudviko Rėzos kultūros centre parodų salėje (L. Rėzos g. 8)
Atidaroma
Viganto Giedraičio personalinė fotoparoda “Pasivaikščiojimas po Neringą”
Paroda veiks iki gruodžio 8 dienos
Akimirkos iš Viganto Giedraičio personalinės parodos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/287
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Lapkričio 11 d. (antradienį) 17.30 val.
Liudviko Rėzos kultūros centre parodų salėje (L. Rėzos g. 8)
Atidaroma
Viganto Giedraičio personalinė fotoparoda “Pasivaikščiojimas po Neringą”
Paroda veiks iki gruodžio 8 dienos
Akimirkos iš Viganto Giedraičio personalinės parodos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/287
Neringos įkūrimo 53-ojo gimtadienio koncertas
“SU GIMTADIENIU MANO MIESTE”
Lapkričio 14 d. (penktadienį) 17.30 val.
Liudviko Rėzos kultūros centre koncertų salėje (L. Rėzos g. 54c-9)
Koncerto vedančioji aktorė Justė Zinkevičiūtė
Programoje pasirodys Neringos meno kolektyvai:
Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis “Aušrinė”;
Neringos vidurinės mokyklos Juodkrantės pradinio ir ikimokyklinio ugdymo skyriaus ansamblis „Kiškučiai“;
Liudviko Rėzos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis “Neringa”;
Nidos kultūros turizmo informacijos centro “Agila” linijinių šokių grupė “Dorė”;
Neringos meno mokyklos moksleivių šokių ansamblis “Bangelė”
Liudviko Rėzos kultūros centro liaudiškos muzikos kapela “Kuršininkai”
Po koncerto UGNIES TEATRO ŠOU.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Lapkričio 11 d. (antradienį) 17.30 val.
Liudviko Rėzos kultūros centre parodų salėje (L. Rėzos g. 8)
Atidaroma
Viganto Giedraičio personalinė fotoparoda “Pasivaikščiojimas po Neringą”
Paroda veiks iki gruodžio 8 dienos
Akimirkos iš Viganto Giedraičio personalinės parodos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/287
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Lapkričio 11 d. (antradienį) 17.30 val.
Liudviko Rėzos kultūros centre parodų salėje (L. Rėzos g. 8)
Atidaroma
Viganto Giedraičio personalinė fotoparoda “Pasivaikščiojimas po Neringą”
Paroda veiks iki gruodžio 8 dienos
Akimirkos iš Viganto Giedraičio personalinės parodos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/287
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Lapkričio 11 d. (antradienį) 17.30 val.
Liudviko Rėzos kultūros centre parodų salėje (L. Rėzos g. 8)
Atidaroma
Viganto Giedraičio personalinė fotoparoda “Pasivaikščiojimas po Neringą”
Paroda veiks iki gruodžio 8 dienos
Akimirkos iš Viganto Giedraičio personalinės parodos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/287
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Lapkričio 11 d. (antradienį) 17.30 val.
Liudviko Rėzos kultūros centre parodų salėje (L. Rėzos g. 8)
Atidaroma
Viganto Giedraičio personalinė fotoparoda “Pasivaikščiojimas po Neringą”
Paroda veiks iki gruodžio 8 dienos
Akimirkos iš Viganto Giedraičio personalinės parodos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/287
Lapkričio 18 d. (antradienį) 17.00 val.
Liudviko Rėzos kultūros centre koncertų salėje (L. Rėzos g. 54c-9)
Vakaras su Kristijonu Donelaičiu “Jau saulelė…”
2 dalių Mažeikių kultūros centro Juozo Vaičkaus “Skrajojamojo” teatro interpretacija:
I dalis – “Jau saulelė” – interpretacijos apie K. Donelaičio kūrybą ir gyvenimą A. Drilingos romano “Jau saulelė” motyvais
II dalis – poezijos spektaklis pagal K. Donelaičio poemos “Metai” “Žiemos rūpesčių” dalies ištraukas
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Lapkričio 11 d. (antradienį) 17.30 val.
Liudviko Rėzos kultūros centre parodų salėje (L. Rėzos g. 8)
Atidaroma
Viganto Giedraičio personalinė fotoparoda “Pasivaikščiojimas po Neringą”
Paroda veiks iki gruodžio 8 dienos
Akimirkos iš Viganto Giedraičio personalinės parodos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/287
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Lapkričio 11 d. (antradienį) 17.30 val.
Liudviko Rėzos kultūros centre parodų salėje (L. Rėzos g. 8)
Atidaroma
Viganto Giedraičio personalinė fotoparoda “Pasivaikščiojimas po Neringą”
Paroda veiks iki gruodžio 8 dienos
Akimirkos iš Viganto Giedraičio personalinės parodos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/287
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Lapkričio 11 d. (antradienį) 17.30 val.
Liudviko Rėzos kultūros centre parodų salėje (L. Rėzos g. 8)
Atidaroma
Viganto Giedraičio personalinė fotoparoda “Pasivaikščiojimas po Neringą”
Paroda veiks iki gruodžio 8 dienos
Akimirkos iš Viganto Giedraičio personalinės parodos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/287
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Lapkričio 11 d. (antradienį) 17.30 val.
Liudviko Rėzos kultūros centre parodų salėje (L. Rėzos g. 8)
Atidaroma
Viganto Giedraičio personalinė fotoparoda “Pasivaikščiojimas po Neringą”
Paroda veiks iki gruodžio 8 dienos
Akimirkos iš Viganto Giedraičio personalinės parodos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/287
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Lapkričio 11 d. (antradienį) 17.30 val.
Liudviko Rėzos kultūros centre parodų salėje (L. Rėzos g. 8)
Atidaroma
Viganto Giedraičio personalinė fotoparoda “Pasivaikščiojimas po Neringą”
Paroda veiks iki gruodžio 8 dienos
Akimirkos iš Viganto Giedraičio personalinės parodos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/287
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Lapkričio 11 d. (antradienį) 17.30 val.
Liudviko Rėzos kultūros centre parodų salėje (L. Rėzos g. 8)
Atidaroma
Viganto Giedraičio personalinė fotoparoda “Pasivaikščiojimas po Neringą”
Paroda veiks iki gruodžio 8 dienos
Akimirkos iš Viganto Giedraičio personalinės parodos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/287
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Lapkričio 11 d. (antradienį) 17.30 val.
Liudviko Rėzos kultūros centre parodų salėje (L. Rėzos g. 8)
Atidaroma
Viganto Giedraičio personalinė fotoparoda “Pasivaikščiojimas po Neringą”
Paroda veiks iki gruodžio 8 dienos
Akimirkos iš Viganto Giedraičio personalinės parodos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/287
Šeštoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą skirta dailininkui, skulptoriui, Nacionalinės premijos laureatui, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkui Arūnui Sakalauskui.
Premija skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, vienbalsiai pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).
Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skiriama nuo 2009 metų už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Taip pat už šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos srityse bei iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie turizmo plėtros regione.
Premijos teikimo iškilmės vyks 2015 m. sausio 10-ąją Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje, minint 239-asias Martyno Liudviko Rėzos gimimo metines. Ceremonijos metu premijos laureatui bus įteikta skulptoriaus Vytauto Baransko sukurta žalvarinė plaketė su Martyno Liudviko Rėzos portretu bei jo pasaulėžiūrą formavusiais, ryškiausiais Kuršių nerijos simboliais.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Lapkričio 11 d. (antradienį) 17.30 val.
Liudviko Rėzos kultūros centre parodų salėje (L. Rėzos g. 8)
Atidaroma
Viganto Giedraičio personalinė fotoparoda “Pasivaikščiojimas po Neringą”
Paroda veiks iki gruodžio 8 dienos
Akimirkos iš Viganto Giedraičio personalinės parodos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/287
Šeštoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą skirta dailininkui, skulptoriui, Nacionalinės premijos laureatui, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkui Arūnui Sakalauskui.
Premija skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, vienbalsiai pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).
Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skiriama nuo 2009 metų už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Taip pat už šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos srityse bei iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie turizmo plėtros regione.
Premijos teikimo iškilmės vyks 2015 m. sausio 10-ąją Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje, minint 239-asias Martyno Liudviko Rėzos gimimo metines. Ceremonijos metu premijos laureatui bus įteikta skulptoriaus Vytauto Baransko sukurta žalvarinė plaketė su Martyno Liudviko Rėzos portretu bei jo pasaulėžiūrą formavusiais, ryškiausiais Kuršių nerijos simboliais.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Lapkričio 11 d. (antradienį) 17.30 val.
Liudviko Rėzos kultūros centre parodų salėje (L. Rėzos g. 8)
Atidaroma
Viganto Giedraičio personalinė fotoparoda “Pasivaikščiojimas po Neringą”
Paroda veiks iki gruodžio 8 dienos
Akimirkos iš Viganto Giedraičio personalinės parodos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/287
Šeštoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą skirta dailininkui, skulptoriui, Nacionalinės premijos laureatui, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkui Arūnui Sakalauskui.
Premija skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, vienbalsiai pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).
Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skiriama nuo 2009 metų už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Taip pat už šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos srityse bei iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie turizmo plėtros regione.
Premijos teikimo iškilmės vyks 2015 m. sausio 10-ąją Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje, minint 239-asias Martyno Liudviko Rėzos gimimo metines. Ceremonijos metu premijos laureatui bus įteikta skulptoriaus Vytauto Baransko sukurta žalvarinė plaketė su Martyno Liudviko Rėzos portretu bei jo pasaulėžiūrą formavusiais, ryškiausiais Kuršių nerijos simboliais.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Lapkričio 11 d. (antradienį) 17.30 val.
Liudviko Rėzos kultūros centre parodų salėje (L. Rėzos g. 8)
Atidaroma
Viganto Giedraičio personalinė fotoparoda “Pasivaikščiojimas po Neringą”
Paroda veiks iki gruodžio 8 dienos
Akimirkos iš Viganto Giedraičio personalinės parodos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/287
Šeštoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą skirta dailininkui, skulptoriui, Nacionalinės premijos laureatui, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkui Arūnui Sakalauskui.
Premija skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, vienbalsiai pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).
Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skiriama nuo 2009 metų už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Taip pat už šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos srityse bei iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie turizmo plėtros regione.
Premijos teikimo iškilmės vyks 2015 m. sausio 10-ąją Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje, minint 239-asias Martyno Liudviko Rėzos gimimo metines. Ceremonijos metu premijos laureatui bus įteikta skulptoriaus Vytauto Baransko sukurta žalvarinė plaketė su Martyno Liudviko Rėzos portretu bei jo pasaulėžiūrą formavusiais, ryškiausiais Kuršių nerijos simboliais.
Lapkričio 28 dieną 17.00 val. ir 29 dieną 11.00 val.
Liudviko Rėzos kultūros centre parodų salėje (L. Rėzos g. 8)
Praktinis seminaras “Šiaudinio sodo šviesa“
Seminarą veda Jurbarko kultūros centro folklorinio ansamblio „Imsrė“ vadovė Birutė Bartkutė
Lapkričio 28 d. 16 val. Lazdijų kultūros centre, iškilmingos ceremonijos metu bus įteikti didžiausios šalies kultūrinės bendruomenės – Lietuvos kultūros centrų asociacijos apdovanojimai „Auksinis feniksas“.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Lapkričio 11 d. (antradienį) 17.30 val.
Liudviko Rėzos kultūros centre parodų salėje (L. Rėzos g. 8)
Atidaroma
Viganto Giedraičio personalinė fotoparoda “Pasivaikščiojimas po Neringą”
Paroda veiks iki gruodžio 8 dienos
Akimirkos iš Viganto Giedraičio personalinės parodos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/287
Šeštoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą skirta dailininkui, skulptoriui, Nacionalinės premijos laureatui, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkui Arūnui Sakalauskui.
Premija skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, vienbalsiai pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).
Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skiriama nuo 2009 metų už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Taip pat už šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos srityse bei iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie turizmo plėtros regione.
Premijos teikimo iškilmės vyks 2015 m. sausio 10-ąją Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje, minint 239-asias Martyno Liudviko Rėzos gimimo metines. Ceremonijos metu premijos laureatui bus įteikta skulptoriaus Vytauto Baransko sukurta žalvarinė plaketė su Martyno Liudviko Rėzos portretu bei jo pasaulėžiūrą formavusiais, ryškiausiais Kuršių nerijos simboliais.
Lapkričio 28 dieną 17.00 val. ir 29 dieną 11.00 val.
Liudviko Rėzos kultūros centre parodų salėje (L. Rėzos g. 8)
Praktinis seminaras “Šiaudinio sodo šviesa“
Seminarą veda Jurbarko kultūros centro folklorinio ansamblio „Imsrė“ vadovė Birutė Bartkutė
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Lapkričio 11 d. (antradienį) 17.30 val.
Liudviko Rėzos kultūros centre parodų salėje (L. Rėzos g. 8)
Atidaroma
Viganto Giedraičio personalinė fotoparoda “Pasivaikščiojimas po Neringą”
Paroda veiks iki gruodžio 8 dienos
Akimirkos iš Viganto Giedraičio personalinės parodos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/287
Šeštoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą skirta dailininkui, skulptoriui, Nacionalinės premijos laureatui, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkui Arūnui Sakalauskui.
Premija skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, vienbalsiai pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).
Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skiriama nuo 2009 metų už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Taip pat už šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos srityse bei iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie turizmo plėtros regione.
Premijos teikimo iškilmės vyks 2015 m. sausio 10-ąją Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje, minint 239-asias Martyno Liudviko Rėzos gimimo metines. Ceremonijos metu premijos laureatui bus įteikta skulptoriaus Vytauto Baransko sukurta žalvarinė plaketė su Martyno Liudviko Rėzos portretu bei jo pasaulėžiūrą formavusiais, ryškiausiais Kuršių nerijos simboliais.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Lapkričio 11 d. (antradienį) 17.30 val.
Liudviko Rėzos kultūros centre parodų salėje (L. Rėzos g. 8)
Atidaroma
Viganto Giedraičio personalinė fotoparoda “Pasivaikščiojimas po Neringą”
Paroda veiks iki gruodžio 8 dienos
Akimirkos iš Viganto Giedraičio personalinės parodos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/287
Šeštoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą skirta dailininkui, skulptoriui, Nacionalinės premijos laureatui, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkui Arūnui Sakalauskui.
Premija skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, vienbalsiai pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).
Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skiriama nuo 2009 metų už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Taip pat už šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos srityse bei iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie turizmo plėtros regione.
Premijos teikimo iškilmės vyks 2015 m. sausio 10-ąją Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje, minint 239-asias Martyno Liudviko Rėzos gimimo metines. Ceremonijos metu premijos laureatui bus įteikta skulptoriaus Vytauto Baransko sukurta žalvarinė plaketė su Martyno Liudviko Rėzos portretu bei jo pasaulėžiūrą formavusiais, ryškiausiais Kuršių nerijos simboliais.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Lapkričio 11 d. (antradienį) 17.30 val.
Liudviko Rėzos kultūros centre parodų salėje (L. Rėzos g. 8)
Atidaroma
Viganto Giedraičio personalinė fotoparoda “Pasivaikščiojimas po Neringą”
Paroda veiks iki gruodžio 8 dienos
Akimirkos iš Viganto Giedraičio personalinės parodos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/287
Šeštoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą skirta dailininkui, skulptoriui, Nacionalinės premijos laureatui, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkui Arūnui Sakalauskui.
Premija skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, vienbalsiai pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).
Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skiriama nuo 2009 metų už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Taip pat už šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos srityse bei iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie turizmo plėtros regione.
Premijos teikimo iškilmės vyks 2015 m. sausio 10-ąją Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje, minint 239-asias Martyno Liudviko Rėzos gimimo metines. Ceremonijos metu premijos laureatui bus įteikta skulptoriaus Vytauto Baransko sukurta žalvarinė plaketė su Martyno Liudviko Rėzos portretu bei jo pasaulėžiūrą formavusiais, ryškiausiais Kuršių nerijos simboliais.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Lapkričio 11 d. (antradienį) 17.30 val.
Liudviko Rėzos kultūros centre parodų salėje (L. Rėzos g. 8)
Atidaroma
Viganto Giedraičio personalinė fotoparoda “Pasivaikščiojimas po Neringą”
Paroda veiks iki gruodžio 8 dienos
Akimirkos iš Viganto Giedraičio personalinės parodos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/287
Šeštoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą skirta dailininkui, skulptoriui, Nacionalinės premijos laureatui, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkui Arūnui Sakalauskui.
Premija skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, vienbalsiai pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).
Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skiriama nuo 2009 metų už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Taip pat už šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos srityse bei iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie turizmo plėtros regione.
Premijos teikimo iškilmės vyks 2015 m. sausio 10-ąją Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje, minint 239-asias Martyno Liudviko Rėzos gimimo metines. Ceremonijos metu premijos laureatui bus įteikta skulptoriaus Vytauto Baransko sukurta žalvarinė plaketė su Martyno Liudviko Rėzos portretu bei jo pasaulėžiūrą formavusiais, ryškiausiais Kuršių nerijos simboliais.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Lapkričio 11 d. (antradienį) 17.30 val.
Liudviko Rėzos kultūros centre parodų salėje (L. Rėzos g. 8)
Atidaroma
Viganto Giedraičio personalinė fotoparoda “Pasivaikščiojimas po Neringą”
Paroda veiks iki gruodžio 8 dienos
Akimirkos iš Viganto Giedraičio personalinės parodos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/287
Šeštoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą skirta dailininkui, skulptoriui, Nacionalinės premijos laureatui, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkui Arūnui Sakalauskui.
Premija skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, vienbalsiai pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).
Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skiriama nuo 2009 metų už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Taip pat už šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos srityse bei iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie turizmo plėtros regione.
Premijos teikimo iškilmės vyks 2015 m. sausio 10-ąją Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje, minint 239-asias Martyno Liudviko Rėzos gimimo metines. Ceremonijos metu premijos laureatui bus įteikta skulptoriaus Vytauto Baransko sukurta žalvarinė plaketė su Martyno Liudviko Rėzos portretu bei jo pasaulėžiūrą formavusiais, ryškiausiais Kuršių nerijos simboliais.
Iniciatyva „GYVAS PIEŠIMAS“ siūlo ramaus bendravimo popietę piešiant portretą.
Kiekvienas atėjęs į dailės mėgėjų ir profesionalų keliaujančią studiją, turi galimybę ne tik pamatyti jos virtuvę, bet ir išbandyti save kaip modelį ar (ir) dailininką. Amžius ar patirtis čia neturi reikšmės, smalsumas - svarbiausia dalyvavimo studijoje sąlyga.
Portretas – tai labai įdomus (nors ir nelengvas) dailės žanras, dalyvaujančiam modeliui ir piešėjui suteikiantis galimybę savitam dialogui.
Tai ypatinga patirtis, lavinanti pastabumą ir savistabą, dėmesio koncentraciją, įvairias grafinės saviraiškos formas.
Gruodžio 4 d. (ketvirtadienį) nuo 16.00 val. visi esate laukiami Liudviko Rėzos kultūros centre, adresu: L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Lapkričio 11 d. (antradienį) 17.30 val.
Liudviko Rėzos kultūros centre parodų salėje (L. Rėzos g. 8)
Atidaroma
Viganto Giedraičio personalinė fotoparoda “Pasivaikščiojimas po Neringą”
Paroda veiks iki gruodžio 8 dienos
Akimirkos iš Viganto Giedraičio personalinės parodos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/287
Šeštoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą skirta dailininkui, skulptoriui, Nacionalinės premijos laureatui, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkui Arūnui Sakalauskui.
Premija skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, vienbalsiai pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).
Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skiriama nuo 2009 metų už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Taip pat už šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos srityse bei iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie turizmo plėtros regione.
Premijos teikimo iškilmės vyks 2015 m. sausio 10-ąją Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje, minint 239-asias Martyno Liudviko Rėzos gimimo metines. Ceremonijos metu premijos laureatui bus įteikta skulptoriaus Vytauto Baransko sukurta žalvarinė plaketė su Martyno Liudviko Rėzos portretu bei jo pasaulėžiūrą formavusiais, ryškiausiais Kuršių nerijos simboliais.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Lapkričio 11 d. (antradienį) 17.30 val.
Liudviko Rėzos kultūros centre parodų salėje (L. Rėzos g. 8)
Atidaroma
Viganto Giedraičio personalinė fotoparoda “Pasivaikščiojimas po Neringą”
Paroda veiks iki gruodžio 8 dienos
Akimirkos iš Viganto Giedraičio personalinės parodos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/287
Šeštoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą skirta dailininkui, skulptoriui, Nacionalinės premijos laureatui, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkui Arūnui Sakalauskui.
Premija skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, vienbalsiai pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).
Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skiriama nuo 2009 metų už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Taip pat už šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos srityse bei iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie turizmo plėtros regione.
Premijos teikimo iškilmės vyks 2015 m. sausio 10-ąją Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje, minint 239-asias Martyno Liudviko Rėzos gimimo metines. Ceremonijos metu premijos laureatui bus įteikta skulptoriaus Vytauto Baransko sukurta žalvarinė plaketė su Martyno Liudviko Rėzos portretu bei jo pasaulėžiūrą formavusiais, ryškiausiais Kuršių nerijos simboliais.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Lapkričio 11 d. (antradienį) 17.30 val.
Liudviko Rėzos kultūros centre parodų salėje (L. Rėzos g. 8)
Atidaroma
Viganto Giedraičio personalinė fotoparoda “Pasivaikščiojimas po Neringą”
Paroda veiks iki gruodžio 8 dienos
Akimirkos iš Viganto Giedraičio personalinės parodos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/287
Šeštoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą skirta dailininkui, skulptoriui, Nacionalinės premijos laureatui, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkui Arūnui Sakalauskui.
Premija skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, vienbalsiai pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).
Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skiriama nuo 2009 metų už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Taip pat už šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos srityse bei iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie turizmo plėtros regione.
Premijos teikimo iškilmės vyks 2015 m. sausio 10-ąją Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje, minint 239-asias Martyno Liudviko Rėzos gimimo metines. Ceremonijos metu premijos laureatui bus įteikta skulptoriaus Vytauto Baransko sukurta žalvarinė plaketė su Martyno Liudviko Rėzos portretu bei jo pasaulėžiūrą formavusiais, ryškiausiais Kuršių nerijos simboliais.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Lapkričio 11 d. (antradienį) 17.30 val.
Liudviko Rėzos kultūros centre parodų salėje (L. Rėzos g. 8)
Atidaroma
Viganto Giedraičio personalinė fotoparoda “Pasivaikščiojimas po Neringą”
Paroda veiks iki gruodžio 8 dienos
Akimirkos iš Viganto Giedraičio personalinės parodos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/287
Šeštoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą skirta dailininkui, skulptoriui, Nacionalinės premijos laureatui, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkui Arūnui Sakalauskui.
Premija skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, vienbalsiai pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).
Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skiriama nuo 2009 metų už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Taip pat už šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos srityse bei iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie turizmo plėtros regione.
Premijos teikimo iškilmės vyks 2015 m. sausio 10-ąją Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje, minint 239-asias Martyno Liudviko Rėzos gimimo metines. Ceremonijos metu premijos laureatui bus įteikta skulptoriaus Vytauto Baransko sukurta žalvarinė plaketė su Martyno Liudviko Rėzos portretu bei jo pasaulėžiūrą formavusiais, ryškiausiais Kuršių nerijos simboliais.
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Ernesto Žvaigždino paroda
Paroda veiks nuo 2014 m. gruodžio 8 iki 2015 m. sausio 15 d.
Gruodžio 8 dieną Liudviko Rėzos kultūros centre bus pristatyta Ernesto Žvaigždino tapybos paroda.
„Vienas iš įsimintinų jaunystės etapų – darbas su to meto archeologais Klaipėdoje. Kai formavosi „stuburas“, kūrybišką priėjimą prie darbo įskiepijo tuo metu buvęs archeologas vyresnysis mokslo darbuotojas, dabar Klaipėdos universiteto rektorius, akademikas Vladas Žulkus. Tada kasinėjamoje duobėje mums laikas buvo lyg sustojęs, mąstymas paniręs į istoriją, pirštais prisilietę prie paties laiko – buvome paslaptingame pasaulyje, atrasdavome ne tik praeitį, bet ir fantazuodavome apie ateitį, mes tuo gyvenome. Piešdamas surastus, nuostabius senovinius daiktus, kurie kvėpėjo mistika, jausdavau atsakomybę ir pakylėjimą, tai buvo gera mokykla,“ – prisimena E. Žvaigždinas.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Šeštoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą skirta dailininkui, skulptoriui, Nacionalinės premijos laureatui, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkui Arūnui Sakalauskui.
Premija skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, vienbalsiai pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).
Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skiriama nuo 2009 metų už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Taip pat už šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos srityse bei iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie turizmo plėtros regione.
Premijos teikimo iškilmės vyks 2015 m. sausio 10-ąją Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje, minint 239-asias Martyno Liudviko Rėzos gimimo metines. Ceremonijos metu premijos laureatui bus įteikta skulptoriaus Vytauto Baransko sukurta žalvarinė plaketė su Martyno Liudviko Rėzos portretu bei jo pasaulėžiūrą formavusiais, ryškiausiais Kuršių nerijos simboliais.
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Ernesto Žvaigždino paroda
Paroda veiks nuo 2014 m. gruodžio 8 iki 2015 m. sausio 15 d.
Gruodžio 8 dieną Liudviko Rėzos kultūros centre bus pristatyta Ernesto Žvaigždino tapybos paroda.
„Vienas iš įsimintinų jaunystės etapų – darbas su to meto archeologais Klaipėdoje. Kai formavosi „stuburas“, kūrybišką priėjimą prie darbo įskiepijo tuo metu buvęs archeologas vyresnysis mokslo darbuotojas, dabar Klaipėdos universiteto rektorius, akademikas Vladas Žulkus. Tada kasinėjamoje duobėje mums laikas buvo lyg sustojęs, mąstymas paniręs į istoriją, pirštais prisilietę prie paties laiko – buvome paslaptingame pasaulyje, atrasdavome ne tik praeitį, bet ir fantazuodavome apie ateitį, mes tuo gyvenome. Piešdamas surastus, nuostabius senovinius daiktus, kurie kvėpėjo mistika, jausdavau atsakomybę ir pakylėjimą, tai buvo gera mokykla,“ – prisimena E. Žvaigždinas.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Šeštoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą skirta dailininkui, skulptoriui, Nacionalinės premijos laureatui, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkui Arūnui Sakalauskui.
Premija skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, vienbalsiai pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).
Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skiriama nuo 2009 metų už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Taip pat už šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos srityse bei iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie turizmo plėtros regione.
Premijos teikimo iškilmės vyks 2015 m. sausio 10-ąją Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje, minint 239-asias Martyno Liudviko Rėzos gimimo metines. Ceremonijos metu premijos laureatui bus įteikta skulptoriaus Vytauto Baransko sukurta žalvarinė plaketė su Martyno Liudviko Rėzos portretu bei jo pasaulėžiūrą formavusiais, ryškiausiais Kuršių nerijos simboliais.
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Ernesto Žvaigždino paroda
Paroda veiks nuo 2014 m. gruodžio 8 iki 2015 m. sausio 15 d.
Gruodžio 8 dieną Liudviko Rėzos kultūros centre bus pristatyta Ernesto Žvaigždino tapybos paroda.
„Vienas iš įsimintinų jaunystės etapų – darbas su to meto archeologais Klaipėdoje. Kai formavosi „stuburas“, kūrybišką priėjimą prie darbo įskiepijo tuo metu buvęs archeologas vyresnysis mokslo darbuotojas, dabar Klaipėdos universiteto rektorius, akademikas Vladas Žulkus. Tada kasinėjamoje duobėje mums laikas buvo lyg sustojęs, mąstymas paniręs į istoriją, pirštais prisilietę prie paties laiko – buvome paslaptingame pasaulyje, atrasdavome ne tik praeitį, bet ir fantazuodavome apie ateitį, mes tuo gyvenome. Piešdamas surastus, nuostabius senovinius daiktus, kurie kvėpėjo mistika, jausdavau atsakomybę ir pakylėjimą, tai buvo gera mokykla,“ – prisimena E. Žvaigždinas.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Šeštoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą skirta dailininkui, skulptoriui, Nacionalinės premijos laureatui, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkui Arūnui Sakalauskui.
Premija skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, vienbalsiai pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).
Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skiriama nuo 2009 metų už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Taip pat už šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos srityse bei iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie turizmo plėtros regione.
Premijos teikimo iškilmės vyks 2015 m. sausio 10-ąją Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje, minint 239-asias Martyno Liudviko Rėzos gimimo metines. Ceremonijos metu premijos laureatui bus įteikta skulptoriaus Vytauto Baransko sukurta žalvarinė plaketė su Martyno Liudviko Rėzos portretu bei jo pasaulėžiūrą formavusiais, ryškiausiais Kuršių nerijos simboliais.
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Ernesto Žvaigždino paroda
Paroda veiks nuo 2014 m. gruodžio 8 iki 2015 m. sausio 15 d.
Gruodžio 8 dieną Liudviko Rėzos kultūros centre bus pristatyta Ernesto Žvaigždino tapybos paroda.
„Vienas iš įsimintinų jaunystės etapų – darbas su to meto archeologais Klaipėdoje. Kai formavosi „stuburas“, kūrybišką priėjimą prie darbo įskiepijo tuo metu buvęs archeologas vyresnysis mokslo darbuotojas, dabar Klaipėdos universiteto rektorius, akademikas Vladas Žulkus. Tada kasinėjamoje duobėje mums laikas buvo lyg sustojęs, mąstymas paniręs į istoriją, pirštais prisilietę prie paties laiko – buvome paslaptingame pasaulyje, atrasdavome ne tik praeitį, bet ir fantazuodavome apie ateitį, mes tuo gyvenome. Piešdamas surastus, nuostabius senovinius daiktus, kurie kvėpėjo mistika, jausdavau atsakomybę ir pakylėjimą, tai buvo gera mokykla,“ – prisimena E. Žvaigždinas.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Šeštoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą skirta dailininkui, skulptoriui, Nacionalinės premijos laureatui, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkui Arūnui Sakalauskui.
Premija skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, vienbalsiai pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).
Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skiriama nuo 2009 metų už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Taip pat už šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos srityse bei iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie turizmo plėtros regione.
Premijos teikimo iškilmės vyks 2015 m. sausio 10-ąją Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje, minint 239-asias Martyno Liudviko Rėzos gimimo metines. Ceremonijos metu premijos laureatui bus įteikta skulptoriaus Vytauto Baransko sukurta žalvarinė plaketė su Martyno Liudviko Rėzos portretu bei jo pasaulėžiūrą formavusiais, ryškiausiais Kuršių nerijos simboliais.
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Ernesto Žvaigždino paroda
Paroda veiks nuo 2014 m. gruodžio 8 iki 2015 m. sausio 15 d.
Gruodžio 8 dieną Liudviko Rėzos kultūros centre bus pristatyta Ernesto Žvaigždino tapybos paroda.
„Vienas iš įsimintinų jaunystės etapų – darbas su to meto archeologais Klaipėdoje. Kai formavosi „stuburas“, kūrybišką priėjimą prie darbo įskiepijo tuo metu buvęs archeologas vyresnysis mokslo darbuotojas, dabar Klaipėdos universiteto rektorius, akademikas Vladas Žulkus. Tada kasinėjamoje duobėje mums laikas buvo lyg sustojęs, mąstymas paniręs į istoriją, pirštais prisilietę prie paties laiko – buvome paslaptingame pasaulyje, atrasdavome ne tik praeitį, bet ir fantazuodavome apie ateitį, mes tuo gyvenome. Piešdamas surastus, nuostabius senovinius daiktus, kurie kvėpėjo mistika, jausdavau atsakomybę ir pakylėjimą, tai buvo gera mokykla,“ – prisimena E. Žvaigždinas.
Gruodžio 12 d., penktadienį, 17 val. Juodkrantėje nušvis ryškiomis kalėdinėmis spalvomis miesto žaliaskarė.
Šventėje dalyvaus Neringos meno mokyklos vaikai, jie padovanos keletą dainų, bei šokių.
Maloniai kviečiame dalyvauti šventėje
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Šeštoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą skirta dailininkui, skulptoriui, Nacionalinės premijos laureatui, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkui Arūnui Sakalauskui.
Premija skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, vienbalsiai pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).
Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skiriama nuo 2009 metų už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Taip pat už šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos srityse bei iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie turizmo plėtros regione.
Premijos teikimo iškilmės vyks 2015 m. sausio 10-ąją Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje, minint 239-asias Martyno Liudviko Rėzos gimimo metines. Ceremonijos metu premijos laureatui bus įteikta skulptoriaus Vytauto Baransko sukurta žalvarinė plaketė su Martyno Liudviko Rėzos portretu bei jo pasaulėžiūrą formavusiais, ryškiausiais Kuršių nerijos simboliais.
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Ernesto Žvaigždino paroda
Paroda veiks nuo 2014 m. gruodžio 8 iki 2015 m. sausio 15 d.
Gruodžio 8 dieną Liudviko Rėzos kultūros centre bus pristatyta Ernesto Žvaigždino tapybos paroda.
„Vienas iš įsimintinų jaunystės etapų – darbas su to meto archeologais Klaipėdoje. Kai formavosi „stuburas“, kūrybišką priėjimą prie darbo įskiepijo tuo metu buvęs archeologas vyresnysis mokslo darbuotojas, dabar Klaipėdos universiteto rektorius, akademikas Vladas Žulkus. Tada kasinėjamoje duobėje mums laikas buvo lyg sustojęs, mąstymas paniręs į istoriją, pirštais prisilietę prie paties laiko – buvome paslaptingame pasaulyje, atrasdavome ne tik praeitį, bet ir fantazuodavome apie ateitį, mes tuo gyvenome. Piešdamas surastus, nuostabius senovinius daiktus, kurie kvėpėjo mistika, jausdavau atsakomybę ir pakylėjimą, tai buvo gera mokykla,“ – prisimena E. Žvaigždinas.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Šeštoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą skirta dailininkui, skulptoriui, Nacionalinės premijos laureatui, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkui Arūnui Sakalauskui.
Premija skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, vienbalsiai pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).
Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skiriama nuo 2009 metų už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Taip pat už šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos srityse bei iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie turizmo plėtros regione.
Premijos teikimo iškilmės vyks 2015 m. sausio 10-ąją Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje, minint 239-asias Martyno Liudviko Rėzos gimimo metines. Ceremonijos metu premijos laureatui bus įteikta skulptoriaus Vytauto Baransko sukurta žalvarinė plaketė su Martyno Liudviko Rėzos portretu bei jo pasaulėžiūrą formavusiais, ryškiausiais Kuršių nerijos simboliais.
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Ernesto Žvaigždino paroda
Paroda veiks nuo 2014 m. gruodžio 8 iki 2015 m. sausio 15 d.
Gruodžio 8 dieną Liudviko Rėzos kultūros centre bus pristatyta Ernesto Žvaigždino tapybos paroda.
„Vienas iš įsimintinų jaunystės etapų – darbas su to meto archeologais Klaipėdoje. Kai formavosi „stuburas“, kūrybišką priėjimą prie darbo įskiepijo tuo metu buvęs archeologas vyresnysis mokslo darbuotojas, dabar Klaipėdos universiteto rektorius, akademikas Vladas Žulkus. Tada kasinėjamoje duobėje mums laikas buvo lyg sustojęs, mąstymas paniręs į istoriją, pirštais prisilietę prie paties laiko – buvome paslaptingame pasaulyje, atrasdavome ne tik praeitį, bet ir fantazuodavome apie ateitį, mes tuo gyvenome. Piešdamas surastus, nuostabius senovinius daiktus, kurie kvėpėjo mistika, jausdavau atsakomybę ir pakylėjimą, tai buvo gera mokykla,“ – prisimena E. Žvaigždinas.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Šeštoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą skirta dailininkui, skulptoriui, Nacionalinės premijos laureatui, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkui Arūnui Sakalauskui.
Premija skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, vienbalsiai pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).
Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skiriama nuo 2009 metų už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Taip pat už šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos srityse bei iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie turizmo plėtros regione.
Premijos teikimo iškilmės vyks 2015 m. sausio 10-ąją Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje, minint 239-asias Martyno Liudviko Rėzos gimimo metines. Ceremonijos metu premijos laureatui bus įteikta skulptoriaus Vytauto Baransko sukurta žalvarinė plaketė su Martyno Liudviko Rėzos portretu bei jo pasaulėžiūrą formavusiais, ryškiausiais Kuršių nerijos simboliais.
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Ernesto Žvaigždino paroda
Paroda veiks nuo 2014 m. gruodžio 8 iki 2015 m. sausio 15 d.
Gruodžio 8 dieną Liudviko Rėzos kultūros centre bus pristatyta Ernesto Žvaigždino tapybos paroda.
„Vienas iš įsimintinų jaunystės etapų – darbas su to meto archeologais Klaipėdoje. Kai formavosi „stuburas“, kūrybišką priėjimą prie darbo įskiepijo tuo metu buvęs archeologas vyresnysis mokslo darbuotojas, dabar Klaipėdos universiteto rektorius, akademikas Vladas Žulkus. Tada kasinėjamoje duobėje mums laikas buvo lyg sustojęs, mąstymas paniręs į istoriją, pirštais prisilietę prie paties laiko – buvome paslaptingame pasaulyje, atrasdavome ne tik praeitį, bet ir fantazuodavome apie ateitį, mes tuo gyvenome. Piešdamas surastus, nuostabius senovinius daiktus, kurie kvėpėjo mistika, jausdavau atsakomybę ir pakylėjimą, tai buvo gera mokykla,“ – prisimena E. Žvaigždinas.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Šeštoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą skirta dailininkui, skulptoriui, Nacionalinės premijos laureatui, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkui Arūnui Sakalauskui.
Premija skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, vienbalsiai pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).
Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skiriama nuo 2009 metų už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Taip pat už šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos srityse bei iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie turizmo plėtros regione.
Premijos teikimo iškilmės vyks 2015 m. sausio 10-ąją Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje, minint 239-asias Martyno Liudviko Rėzos gimimo metines. Ceremonijos metu premijos laureatui bus įteikta skulptoriaus Vytauto Baransko sukurta žalvarinė plaketė su Martyno Liudviko Rėzos portretu bei jo pasaulėžiūrą formavusiais, ryškiausiais Kuršių nerijos simboliais.
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Ernesto Žvaigždino paroda
Paroda veiks nuo 2014 m. gruodžio 8 iki 2015 m. sausio 15 d.
Gruodžio 8 dieną Liudviko Rėzos kultūros centre bus pristatyta Ernesto Žvaigždino tapybos paroda.
„Vienas iš įsimintinų jaunystės etapų – darbas su to meto archeologais Klaipėdoje. Kai formavosi „stuburas“, kūrybišką priėjimą prie darbo įskiepijo tuo metu buvęs archeologas vyresnysis mokslo darbuotojas, dabar Klaipėdos universiteto rektorius, akademikas Vladas Žulkus. Tada kasinėjamoje duobėje mums laikas buvo lyg sustojęs, mąstymas paniręs į istoriją, pirštais prisilietę prie paties laiko – buvome paslaptingame pasaulyje, atrasdavome ne tik praeitį, bet ir fantazuodavome apie ateitį, mes tuo gyvenome. Piešdamas surastus, nuostabius senovinius daiktus, kurie kvėpėjo mistika, jausdavau atsakomybę ir pakylėjimą, tai buvo gera mokykla,“ – prisimena E. Žvaigždinas.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Šeštoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą skirta dailininkui, skulptoriui, Nacionalinės premijos laureatui, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkui Arūnui Sakalauskui.
Premija skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, vienbalsiai pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).
Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skiriama nuo 2009 metų už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Taip pat už šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos srityse bei iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie turizmo plėtros regione.
Premijos teikimo iškilmės vyks 2015 m. sausio 10-ąją Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje, minint 239-asias Martyno Liudviko Rėzos gimimo metines. Ceremonijos metu premijos laureatui bus įteikta skulptoriaus Vytauto Baransko sukurta žalvarinė plaketė su Martyno Liudviko Rėzos portretu bei jo pasaulėžiūrą formavusiais, ryškiausiais Kuršių nerijos simboliais.
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Ernesto Žvaigždino paroda
Paroda veiks nuo 2014 m. gruodžio 8 iki 2015 m. sausio 15 d.
Gruodžio 8 dieną Liudviko Rėzos kultūros centre bus pristatyta Ernesto Žvaigždino tapybos paroda.
„Vienas iš įsimintinų jaunystės etapų – darbas su to meto archeologais Klaipėdoje. Kai formavosi „stuburas“, kūrybišką priėjimą prie darbo įskiepijo tuo metu buvęs archeologas vyresnysis mokslo darbuotojas, dabar Klaipėdos universiteto rektorius, akademikas Vladas Žulkus. Tada kasinėjamoje duobėje mums laikas buvo lyg sustojęs, mąstymas paniręs į istoriją, pirštais prisilietę prie paties laiko – buvome paslaptingame pasaulyje, atrasdavome ne tik praeitį, bet ir fantazuodavome apie ateitį, mes tuo gyvenome. Piešdamas surastus, nuostabius senovinius daiktus, kurie kvėpėjo mistika, jausdavau atsakomybę ir pakylėjimą, tai buvo gera mokykla,“ – prisimena E. Žvaigždinas.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Šeštoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą skirta dailininkui, skulptoriui, Nacionalinės premijos laureatui, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkui Arūnui Sakalauskui.
Premija skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, vienbalsiai pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).
Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skiriama nuo 2009 metų už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Taip pat už šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos srityse bei iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie turizmo plėtros regione.
Premijos teikimo iškilmės vyks 2015 m. sausio 10-ąją Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje, minint 239-asias Martyno Liudviko Rėzos gimimo metines. Ceremonijos metu premijos laureatui bus įteikta skulptoriaus Vytauto Baransko sukurta žalvarinė plaketė su Martyno Liudviko Rėzos portretu bei jo pasaulėžiūrą formavusiais, ryškiausiais Kuršių nerijos simboliais.
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Ernesto Žvaigždino paroda
Paroda veiks nuo 2014 m. gruodžio 8 iki 2015 m. sausio 15 d.
Gruodžio 8 dieną Liudviko Rėzos kultūros centre bus pristatyta Ernesto Žvaigždino tapybos paroda.
„Vienas iš įsimintinų jaunystės etapų – darbas su to meto archeologais Klaipėdoje. Kai formavosi „stuburas“, kūrybišką priėjimą prie darbo įskiepijo tuo metu buvęs archeologas vyresnysis mokslo darbuotojas, dabar Klaipėdos universiteto rektorius, akademikas Vladas Žulkus. Tada kasinėjamoje duobėje mums laikas buvo lyg sustojęs, mąstymas paniręs į istoriją, pirštais prisilietę prie paties laiko – buvome paslaptingame pasaulyje, atrasdavome ne tik praeitį, bet ir fantazuodavome apie ateitį, mes tuo gyvenome. Piešdamas surastus, nuostabius senovinius daiktus, kurie kvėpėjo mistika, jausdavau atsakomybę ir pakylėjimą, tai buvo gera mokykla,“ – prisimena E. Žvaigždinas.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Šeštoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą skirta dailininkui, skulptoriui, Nacionalinės premijos laureatui, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkui Arūnui Sakalauskui.
Premija skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, vienbalsiai pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).
Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skiriama nuo 2009 metų už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Taip pat už šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos srityse bei iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie turizmo plėtros regione.
Premijos teikimo iškilmės vyks 2015 m. sausio 10-ąją Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje, minint 239-asias Martyno Liudviko Rėzos gimimo metines. Ceremonijos metu premijos laureatui bus įteikta skulptoriaus Vytauto Baransko sukurta žalvarinė plaketė su Martyno Liudviko Rėzos portretu bei jo pasaulėžiūrą formavusiais, ryškiausiais Kuršių nerijos simboliais.
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Ernesto Žvaigždino paroda
Paroda veiks nuo 2014 m. gruodžio 8 iki 2015 m. sausio 15 d.
Gruodžio 8 dieną Liudviko Rėzos kultūros centre bus pristatyta Ernesto Žvaigždino tapybos paroda.
„Vienas iš įsimintinų jaunystės etapų – darbas su to meto archeologais Klaipėdoje. Kai formavosi „stuburas“, kūrybišką priėjimą prie darbo įskiepijo tuo metu buvęs archeologas vyresnysis mokslo darbuotojas, dabar Klaipėdos universiteto rektorius, akademikas Vladas Žulkus. Tada kasinėjamoje duobėje mums laikas buvo lyg sustojęs, mąstymas paniręs į istoriją, pirštais prisilietę prie paties laiko – buvome paslaptingame pasaulyje, atrasdavome ne tik praeitį, bet ir fantazuodavome apie ateitį, mes tuo gyvenome. Piešdamas surastus, nuostabius senovinius daiktus, kurie kvėpėjo mistika, jausdavau atsakomybę ir pakylėjimą, tai buvo gera mokykla,“ – prisimena E. Žvaigždinas.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Šeštoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą skirta dailininkui, skulptoriui, Nacionalinės premijos laureatui, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkui Arūnui Sakalauskui.
Premija skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, vienbalsiai pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).
Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skiriama nuo 2009 metų už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Taip pat už šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos srityse bei iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie turizmo plėtros regione.
Premijos teikimo iškilmės vyks 2015 m. sausio 10-ąją Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje, minint 239-asias Martyno Liudviko Rėzos gimimo metines. Ceremonijos metu premijos laureatui bus įteikta skulptoriaus Vytauto Baransko sukurta žalvarinė plaketė su Martyno Liudviko Rėzos portretu bei jo pasaulėžiūrą formavusiais, ryškiausiais Kuršių nerijos simboliais.
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Ernesto Žvaigždino paroda
Paroda veiks nuo 2014 m. gruodžio 8 iki 2015 m. sausio 15 d.
Gruodžio 8 dieną Liudviko Rėzos kultūros centre bus pristatyta Ernesto Žvaigždino tapybos paroda.
„Vienas iš įsimintinų jaunystės etapų – darbas su to meto archeologais Klaipėdoje. Kai formavosi „stuburas“, kūrybišką priėjimą prie darbo įskiepijo tuo metu buvęs archeologas vyresnysis mokslo darbuotojas, dabar Klaipėdos universiteto rektorius, akademikas Vladas Žulkus. Tada kasinėjamoje duobėje mums laikas buvo lyg sustojęs, mąstymas paniręs į istoriją, pirštais prisilietę prie paties laiko – buvome paslaptingame pasaulyje, atrasdavome ne tik praeitį, bet ir fantazuodavome apie ateitį, mes tuo gyvenome. Piešdamas surastus, nuostabius senovinius daiktus, kurie kvėpėjo mistika, jausdavau atsakomybę ir pakylėjimą, tai buvo gera mokykla,“ – prisimena E. Žvaigždinas.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Šeštoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą skirta dailininkui, skulptoriui, Nacionalinės premijos laureatui, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkui Arūnui Sakalauskui.
Premija skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, vienbalsiai pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).
Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skiriama nuo 2009 metų už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Taip pat už šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos srityse bei iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie turizmo plėtros regione.
Premijos teikimo iškilmės vyks 2015 m. sausio 10-ąją Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje, minint 239-asias Martyno Liudviko Rėzos gimimo metines. Ceremonijos metu premijos laureatui bus įteikta skulptoriaus Vytauto Baransko sukurta žalvarinė plaketė su Martyno Liudviko Rėzos portretu bei jo pasaulėžiūrą formavusiais, ryškiausiais Kuršių nerijos simboliais.
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Ernesto Žvaigždino paroda
Paroda veiks nuo 2014 m. gruodžio 8 iki 2015 m. sausio 15 d.
Gruodžio 8 dieną Liudviko Rėzos kultūros centre bus pristatyta Ernesto Žvaigždino tapybos paroda.
„Vienas iš įsimintinų jaunystės etapų – darbas su to meto archeologais Klaipėdoje. Kai formavosi „stuburas“, kūrybišką priėjimą prie darbo įskiepijo tuo metu buvęs archeologas vyresnysis mokslo darbuotojas, dabar Klaipėdos universiteto rektorius, akademikas Vladas Žulkus. Tada kasinėjamoje duobėje mums laikas buvo lyg sustojęs, mąstymas paniręs į istoriją, pirštais prisilietę prie paties laiko – buvome paslaptingame pasaulyje, atrasdavome ne tik praeitį, bet ir fantazuodavome apie ateitį, mes tuo gyvenome. Piešdamas surastus, nuostabius senovinius daiktus, kurie kvėpėjo mistika, jausdavau atsakomybę ir pakylėjimą, tai buvo gera mokykla,“ – prisimena E. Žvaigždinas.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Šeštoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą skirta dailininkui, skulptoriui, Nacionalinės premijos laureatui, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkui Arūnui Sakalauskui.
Premija skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, vienbalsiai pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).
Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skiriama nuo 2009 metų už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Taip pat už šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos srityse bei iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie turizmo plėtros regione.
Premijos teikimo iškilmės vyks 2015 m. sausio 10-ąją Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje, minint 239-asias Martyno Liudviko Rėzos gimimo metines. Ceremonijos metu premijos laureatui bus įteikta skulptoriaus Vytauto Baransko sukurta žalvarinė plaketė su Martyno Liudviko Rėzos portretu bei jo pasaulėžiūrą formavusiais, ryškiausiais Kuršių nerijos simboliais.
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Ernesto Žvaigždino paroda
Paroda veiks nuo 2014 m. gruodžio 8 iki 2015 m. sausio 15 d.
Gruodžio 8 dieną Liudviko Rėzos kultūros centre bus pristatyta Ernesto Žvaigždino tapybos paroda.
„Vienas iš įsimintinų jaunystės etapų – darbas su to meto archeologais Klaipėdoje. Kai formavosi „stuburas“, kūrybišką priėjimą prie darbo įskiepijo tuo metu buvęs archeologas vyresnysis mokslo darbuotojas, dabar Klaipėdos universiteto rektorius, akademikas Vladas Žulkus. Tada kasinėjamoje duobėje mums laikas buvo lyg sustojęs, mąstymas paniręs į istoriją, pirštais prisilietę prie paties laiko – buvome paslaptingame pasaulyje, atrasdavome ne tik praeitį, bet ir fantazuodavome apie ateitį, mes tuo gyvenome. Piešdamas surastus, nuostabius senovinius daiktus, kurie kvėpėjo mistika, jausdavau atsakomybę ir pakylėjimą, tai buvo gera mokykla,“ – prisimena E. Žvaigždinas.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Šeštoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą skirta dailininkui, skulptoriui, Nacionalinės premijos laureatui, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkui Arūnui Sakalauskui.
Premija skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, vienbalsiai pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).
Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skiriama nuo 2009 metų už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Taip pat už šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos srityse bei iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie turizmo plėtros regione.
Premijos teikimo iškilmės vyks 2015 m. sausio 10-ąją Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje, minint 239-asias Martyno Liudviko Rėzos gimimo metines. Ceremonijos metu premijos laureatui bus įteikta skulptoriaus Vytauto Baransko sukurta žalvarinė plaketė su Martyno Liudviko Rėzos portretu bei jo pasaulėžiūrą formavusiais, ryškiausiais Kuršių nerijos simboliais.
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Ernesto Žvaigždino paroda
Paroda veiks nuo 2014 m. gruodžio 8 iki 2015 m. sausio 15 d.
Gruodžio 8 dieną Liudviko Rėzos kultūros centre bus pristatyta Ernesto Žvaigždino tapybos paroda.
„Vienas iš įsimintinų jaunystės etapų – darbas su to meto archeologais Klaipėdoje. Kai formavosi „stuburas“, kūrybišką priėjimą prie darbo įskiepijo tuo metu buvęs archeologas vyresnysis mokslo darbuotojas, dabar Klaipėdos universiteto rektorius, akademikas Vladas Žulkus. Tada kasinėjamoje duobėje mums laikas buvo lyg sustojęs, mąstymas paniręs į istoriją, pirštais prisilietę prie paties laiko – buvome paslaptingame pasaulyje, atrasdavome ne tik praeitį, bet ir fantazuodavome apie ateitį, mes tuo gyvenome. Piešdamas surastus, nuostabius senovinius daiktus, kurie kvėpėjo mistika, jausdavau atsakomybę ir pakylėjimą, tai buvo gera mokykla,“ – prisimena E. Žvaigždinas.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Šeštoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą skirta dailininkui, skulptoriui, Nacionalinės premijos laureatui, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkui Arūnui Sakalauskui.
Premija skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, vienbalsiai pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).
Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skiriama nuo 2009 metų už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Taip pat už šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos srityse bei iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie turizmo plėtros regione.
Premijos teikimo iškilmės vyks 2015 m. sausio 10-ąją Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje, minint 239-asias Martyno Liudviko Rėzos gimimo metines. Ceremonijos metu premijos laureatui bus įteikta skulptoriaus Vytauto Baransko sukurta žalvarinė plaketė su Martyno Liudviko Rėzos portretu bei jo pasaulėžiūrą formavusiais, ryškiausiais Kuršių nerijos simboliais.
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Ernesto Žvaigždino paroda
Paroda veiks nuo 2014 m. gruodžio 8 iki 2015 m. sausio 15 d.
Gruodžio 8 dieną Liudviko Rėzos kultūros centre bus pristatyta Ernesto Žvaigždino tapybos paroda.
„Vienas iš įsimintinų jaunystės etapų – darbas su to meto archeologais Klaipėdoje. Kai formavosi „stuburas“, kūrybišką priėjimą prie darbo įskiepijo tuo metu buvęs archeologas vyresnysis mokslo darbuotojas, dabar Klaipėdos universiteto rektorius, akademikas Vladas Žulkus. Tada kasinėjamoje duobėje mums laikas buvo lyg sustojęs, mąstymas paniręs į istoriją, pirštais prisilietę prie paties laiko – buvome paslaptingame pasaulyje, atrasdavome ne tik praeitį, bet ir fantazuodavome apie ateitį, mes tuo gyvenome. Piešdamas surastus, nuostabius senovinius daiktus, kurie kvėpėjo mistika, jausdavau atsakomybę ir pakylėjimą, tai buvo gera mokykla,“ – prisimena E. Žvaigždinas.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Šeštoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą skirta dailininkui, skulptoriui, Nacionalinės premijos laureatui, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkui Arūnui Sakalauskui.
Premija skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, vienbalsiai pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).
Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skiriama nuo 2009 metų už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Taip pat už šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos srityse bei iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie turizmo plėtros regione.
Premijos teikimo iškilmės vyks 2015 m. sausio 10-ąją Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje, minint 239-asias Martyno Liudviko Rėzos gimimo metines. Ceremonijos metu premijos laureatui bus įteikta skulptoriaus Vytauto Baransko sukurta žalvarinė plaketė su Martyno Liudviko Rėzos portretu bei jo pasaulėžiūrą formavusiais, ryškiausiais Kuršių nerijos simboliais.
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Ernesto Žvaigždino paroda
Paroda veiks nuo 2014 m. gruodžio 8 iki 2015 m. sausio 15 d.
Gruodžio 8 dieną Liudviko Rėzos kultūros centre bus pristatyta Ernesto Žvaigždino tapybos paroda.
„Vienas iš įsimintinų jaunystės etapų – darbas su to meto archeologais Klaipėdoje. Kai formavosi „stuburas“, kūrybišką priėjimą prie darbo įskiepijo tuo metu buvęs archeologas vyresnysis mokslo darbuotojas, dabar Klaipėdos universiteto rektorius, akademikas Vladas Žulkus. Tada kasinėjamoje duobėje mums laikas buvo lyg sustojęs, mąstymas paniręs į istoriją, pirštais prisilietę prie paties laiko – buvome paslaptingame pasaulyje, atrasdavome ne tik praeitį, bet ir fantazuodavome apie ateitį, mes tuo gyvenome. Piešdamas surastus, nuostabius senovinius daiktus, kurie kvėpėjo mistika, jausdavau atsakomybę ir pakylėjimą, tai buvo gera mokykla,“ – prisimena E. Žvaigždinas.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Šeštoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą skirta dailininkui, skulptoriui, Nacionalinės premijos laureatui, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkui Arūnui Sakalauskui.
Premija skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, vienbalsiai pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).
Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skiriama nuo 2009 metų už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Taip pat už šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos srityse bei iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie turizmo plėtros regione.
Premijos teikimo iškilmės vyks 2015 m. sausio 10-ąją Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje, minint 239-asias Martyno Liudviko Rėzos gimimo metines. Ceremonijos metu premijos laureatui bus įteikta skulptoriaus Vytauto Baransko sukurta žalvarinė plaketė su Martyno Liudviko Rėzos portretu bei jo pasaulėžiūrą formavusiais, ryškiausiais Kuršių nerijos simboliais.
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Ernesto Žvaigždino paroda
Paroda veiks nuo 2014 m. gruodžio 8 iki 2015 m. sausio 15 d.
Gruodžio 8 dieną Liudviko Rėzos kultūros centre bus pristatyta Ernesto Žvaigždino tapybos paroda.
„Vienas iš įsimintinų jaunystės etapų – darbas su to meto archeologais Klaipėdoje. Kai formavosi „stuburas“, kūrybišką priėjimą prie darbo įskiepijo tuo metu buvęs archeologas vyresnysis mokslo darbuotojas, dabar Klaipėdos universiteto rektorius, akademikas Vladas Žulkus. Tada kasinėjamoje duobėje mums laikas buvo lyg sustojęs, mąstymas paniręs į istoriją, pirštais prisilietę prie paties laiko – buvome paslaptingame pasaulyje, atrasdavome ne tik praeitį, bet ir fantazuodavome apie ateitį, mes tuo gyvenome. Piešdamas surastus, nuostabius senovinius daiktus, kurie kvėpėjo mistika, jausdavau atsakomybę ir pakylėjimą, tai buvo gera mokykla,“ – prisimena E. Žvaigždinas.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Šeštoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą skirta dailininkui, skulptoriui, Nacionalinės premijos laureatui, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkui Arūnui Sakalauskui.
Premija skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, vienbalsiai pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).
Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skiriama nuo 2009 metų už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Taip pat už šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos srityse bei iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie turizmo plėtros regione.
Premijos teikimo iškilmės vyks 2015 m. sausio 10-ąją Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje, minint 239-asias Martyno Liudviko Rėzos gimimo metines. Ceremonijos metu premijos laureatui bus įteikta skulptoriaus Vytauto Baransko sukurta žalvarinė plaketė su Martyno Liudviko Rėzos portretu bei jo pasaulėžiūrą formavusiais, ryškiausiais Kuršių nerijos simboliais.
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Ernesto Žvaigždino paroda
Paroda veiks nuo 2014 m. gruodžio 8 iki 2015 m. sausio 15 d.
Gruodžio 8 dieną Liudviko Rėzos kultūros centre bus pristatyta Ernesto Žvaigždino tapybos paroda.
„Vienas iš įsimintinų jaunystės etapų – darbas su to meto archeologais Klaipėdoje. Kai formavosi „stuburas“, kūrybišką priėjimą prie darbo įskiepijo tuo metu buvęs archeologas vyresnysis mokslo darbuotojas, dabar Klaipėdos universiteto rektorius, akademikas Vladas Žulkus. Tada kasinėjamoje duobėje mums laikas buvo lyg sustojęs, mąstymas paniręs į istoriją, pirštais prisilietę prie paties laiko – buvome paslaptingame pasaulyje, atrasdavome ne tik praeitį, bet ir fantazuodavome apie ateitį, mes tuo gyvenome. Piešdamas surastus, nuostabius senovinius daiktus, kurie kvėpėjo mistika, jausdavau atsakomybę ir pakylėjimą, tai buvo gera mokykla,“ – prisimena E. Žvaigždinas.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Šeštoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą skirta dailininkui, skulptoriui, Nacionalinės premijos laureatui, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkui Arūnui Sakalauskui.
Premija skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, vienbalsiai pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).
Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skiriama nuo 2009 metų už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Taip pat už šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos srityse bei iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie turizmo plėtros regione.
Premijos teikimo iškilmės vyks 2015 m. sausio 10-ąją Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje, minint 239-asias Martyno Liudviko Rėzos gimimo metines. Ceremonijos metu premijos laureatui bus įteikta skulptoriaus Vytauto Baransko sukurta žalvarinė plaketė su Martyno Liudviko Rėzos portretu bei jo pasaulėžiūrą formavusiais, ryškiausiais Kuršių nerijos simboliais.
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Ernesto Žvaigždino paroda
Paroda veiks nuo 2014 m. gruodžio 8 iki 2015 m. sausio 15 d.
Gruodžio 8 dieną Liudviko Rėzos kultūros centre bus pristatyta Ernesto Žvaigždino tapybos paroda.
„Vienas iš įsimintinų jaunystės etapų – darbas su to meto archeologais Klaipėdoje. Kai formavosi „stuburas“, kūrybišką priėjimą prie darbo įskiepijo tuo metu buvęs archeologas vyresnysis mokslo darbuotojas, dabar Klaipėdos universiteto rektorius, akademikas Vladas Žulkus. Tada kasinėjamoje duobėje mums laikas buvo lyg sustojęs, mąstymas paniręs į istoriją, pirštais prisilietę prie paties laiko – buvome paslaptingame pasaulyje, atrasdavome ne tik praeitį, bet ir fantazuodavome apie ateitį, mes tuo gyvenome. Piešdamas surastus, nuostabius senovinius daiktus, kurie kvėpėjo mistika, jausdavau atsakomybę ir pakylėjimą, tai buvo gera mokykla,“ – prisimena E. Žvaigždinas.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Šeštoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą skirta dailininkui, skulptoriui, Nacionalinės premijos laureatui, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkui Arūnui Sakalauskui.
Premija skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, vienbalsiai pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).
Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skiriama nuo 2009 metų už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Taip pat už šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos srityse bei iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie turizmo plėtros regione.
Premijos teikimo iškilmės vyks 2015 m. sausio 10-ąją Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje, minint 239-asias Martyno Liudviko Rėzos gimimo metines. Ceremonijos metu premijos laureatui bus įteikta skulptoriaus Vytauto Baransko sukurta žalvarinė plaketė su Martyno Liudviko Rėzos portretu bei jo pasaulėžiūrą formavusiais, ryškiausiais Kuršių nerijos simboliais.
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Ernesto Žvaigždino paroda
Paroda veiks nuo 2014 m. gruodžio 8 iki 2015 m. sausio 15 d.
Gruodžio 8 dieną Liudviko Rėzos kultūros centre bus pristatyta Ernesto Žvaigždino tapybos paroda.
„Vienas iš įsimintinų jaunystės etapų – darbas su to meto archeologais Klaipėdoje. Kai formavosi „stuburas“, kūrybišką priėjimą prie darbo įskiepijo tuo metu buvęs archeologas vyresnysis mokslo darbuotojas, dabar Klaipėdos universiteto rektorius, akademikas Vladas Žulkus. Tada kasinėjamoje duobėje mums laikas buvo lyg sustojęs, mąstymas paniręs į istoriją, pirštais prisilietę prie paties laiko – buvome paslaptingame pasaulyje, atrasdavome ne tik praeitį, bet ir fantazuodavome apie ateitį, mes tuo gyvenome. Piešdamas surastus, nuostabius senovinius daiktus, kurie kvėpėjo mistika, jausdavau atsakomybę ir pakylėjimą, tai buvo gera mokykla,“ – prisimena E. Žvaigždinas.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Šeštoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą skirta dailininkui, skulptoriui, Nacionalinės premijos laureatui, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkui Arūnui Sakalauskui.
Premija skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, vienbalsiai pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).
Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skiriama nuo 2009 metų už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Taip pat už šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos srityse bei iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie turizmo plėtros regione.
Premijos teikimo iškilmės vyks 2015 m. sausio 10-ąją Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje, minint 239-asias Martyno Liudviko Rėzos gimimo metines. Ceremonijos metu premijos laureatui bus įteikta skulptoriaus Vytauto Baransko sukurta žalvarinė plaketė su Martyno Liudviko Rėzos portretu bei jo pasaulėžiūrą formavusiais, ryškiausiais Kuršių nerijos simboliais.
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Ernesto Žvaigždino paroda
Paroda veiks nuo 2014 m. gruodžio 8 iki 2015 m. sausio 15 d.
Gruodžio 8 dieną Liudviko Rėzos kultūros centre bus pristatyta Ernesto Žvaigždino tapybos paroda.
„Vienas iš įsimintinų jaunystės etapų – darbas su to meto archeologais Klaipėdoje. Kai formavosi „stuburas“, kūrybišką priėjimą prie darbo įskiepijo tuo metu buvęs archeologas vyresnysis mokslo darbuotojas, dabar Klaipėdos universiteto rektorius, akademikas Vladas Žulkus. Tada kasinėjamoje duobėje mums laikas buvo lyg sustojęs, mąstymas paniręs į istoriją, pirštais prisilietę prie paties laiko – buvome paslaptingame pasaulyje, atrasdavome ne tik praeitį, bet ir fantazuodavome apie ateitį, mes tuo gyvenome. Piešdamas surastus, nuostabius senovinius daiktus, kurie kvėpėjo mistika, jausdavau atsakomybę ir pakylėjimą, tai buvo gera mokykla,“ – prisimena E. Žvaigždinas.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Šeštoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą skirta dailininkui, skulptoriui, Nacionalinės premijos laureatui, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkui Arūnui Sakalauskui.
Premija skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, vienbalsiai pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).
Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skiriama nuo 2009 metų už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Taip pat už šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos srityse bei iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie turizmo plėtros regione.
Premijos teikimo iškilmės vyks 2015 m. sausio 10-ąją Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje, minint 239-asias Martyno Liudviko Rėzos gimimo metines. Ceremonijos metu premijos laureatui bus įteikta skulptoriaus Vytauto Baransko sukurta žalvarinė plaketė su Martyno Liudviko Rėzos portretu bei jo pasaulėžiūrą formavusiais, ryškiausiais Kuršių nerijos simboliais.
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Ernesto Žvaigždino paroda
Paroda veiks nuo 2014 m. gruodžio 8 iki 2015 m. sausio 15 d.
Gruodžio 8 dieną Liudviko Rėzos kultūros centre bus pristatyta Ernesto Žvaigždino tapybos paroda.
„Vienas iš įsimintinų jaunystės etapų – darbas su to meto archeologais Klaipėdoje. Kai formavosi „stuburas“, kūrybišką priėjimą prie darbo įskiepijo tuo metu buvęs archeologas vyresnysis mokslo darbuotojas, dabar Klaipėdos universiteto rektorius, akademikas Vladas Žulkus. Tada kasinėjamoje duobėje mums laikas buvo lyg sustojęs, mąstymas paniręs į istoriją, pirštais prisilietę prie paties laiko – buvome paslaptingame pasaulyje, atrasdavome ne tik praeitį, bet ir fantazuodavome apie ateitį, mes tuo gyvenome. Piešdamas surastus, nuostabius senovinius daiktus, kurie kvėpėjo mistika, jausdavau atsakomybę ir pakylėjimą, tai buvo gera mokykla,“ – prisimena E. Žvaigždinas.
Gruodžio 31 d. 18.00 val. visi laukiami koncertų salėje, kur praleisime linksmai laiką klausydami grupės "PATRULIAI"
23.30 Naujųjų metų sutikimas. Aikštėje prie miesto eglutės.
Kviečiame visus ateiti prie eglutės pasiklausyti muzikos, pašokti ir sutikti 2015 metus.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Šeštoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą skirta dailininkui, skulptoriui, Nacionalinės premijos laureatui, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkui Arūnui Sakalauskui.
Premija skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, vienbalsiai pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).
Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skiriama nuo 2009 metų už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Taip pat už šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos srityse bei iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie turizmo plėtros regione.
Premijos teikimo iškilmės vyks 2015 m. sausio 10-ąją Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje, minint 239-asias Martyno Liudviko Rėzos gimimo metines. Ceremonijos metu premijos laureatui bus įteikta skulptoriaus Vytauto Baransko sukurta žalvarinė plaketė su Martyno Liudviko Rėzos portretu bei jo pasaulėžiūrą formavusiais, ryškiausiais Kuršių nerijos simboliais.
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Ernesto Žvaigždino paroda
Paroda veiks nuo 2014 m. gruodžio 8 iki 2015 m. sausio 15 d.
Gruodžio 8 dieną Liudviko Rėzos kultūros centre bus pristatyta Ernesto Žvaigždino tapybos paroda.
„Vienas iš įsimintinų jaunystės etapų – darbas su to meto archeologais Klaipėdoje. Kai formavosi „stuburas“, kūrybišką priėjimą prie darbo įskiepijo tuo metu buvęs archeologas vyresnysis mokslo darbuotojas, dabar Klaipėdos universiteto rektorius, akademikas Vladas Žulkus. Tada kasinėjamoje duobėje mums laikas buvo lyg sustojęs, mąstymas paniręs į istoriją, pirštais prisilietę prie paties laiko – buvome paslaptingame pasaulyje, atrasdavome ne tik praeitį, bet ir fantazuodavome apie ateitį, mes tuo gyvenome. Piešdamas surastus, nuostabius senovinius daiktus, kurie kvėpėjo mistika, jausdavau atsakomybę ir pakylėjimą, tai buvo gera mokykla,“ – prisimena E. Žvaigždinas.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Šeštoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą skirta dailininkui, skulptoriui, Nacionalinės premijos laureatui, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkui Arūnui Sakalauskui.
Premija skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, vienbalsiai pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).
Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skiriama nuo 2009 metų už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Taip pat už šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos srityse bei iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie turizmo plėtros regione.
Premijos teikimo iškilmės vyks 2015 m. sausio 10-ąją Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje, minint 239-asias Martyno Liudviko Rėzos gimimo metines. Ceremonijos metu premijos laureatui bus įteikta skulptoriaus Vytauto Baransko sukurta žalvarinė plaketė su Martyno Liudviko Rėzos portretu bei jo pasaulėžiūrą formavusiais, ryškiausiais Kuršių nerijos simboliais.
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Ernesto Žvaigždino paroda
Paroda veiks nuo 2014 m. gruodžio 8 iki 2015 m. sausio 15 d.
Gruodžio 8 dieną Liudviko Rėzos kultūros centre bus pristatyta Ernesto Žvaigždino tapybos paroda.
„Vienas iš įsimintinų jaunystės etapų – darbas su to meto archeologais Klaipėdoje. Kai formavosi „stuburas“, kūrybišką priėjimą prie darbo įskiepijo tuo metu buvęs archeologas vyresnysis mokslo darbuotojas, dabar Klaipėdos universiteto rektorius, akademikas Vladas Žulkus. Tada kasinėjamoje duobėje mums laikas buvo lyg sustojęs, mąstymas paniręs į istoriją, pirštais prisilietę prie paties laiko – buvome paslaptingame pasaulyje, atrasdavome ne tik praeitį, bet ir fantazuodavome apie ateitį, mes tuo gyvenome. Piešdamas surastus, nuostabius senovinius daiktus, kurie kvėpėjo mistika, jausdavau atsakomybę ir pakylėjimą, tai buvo gera mokykla,“ – prisimena E. Žvaigždinas.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Šeštoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą skirta dailininkui, skulptoriui, Nacionalinės premijos laureatui, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkui Arūnui Sakalauskui.
Premija skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, vienbalsiai pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).
Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skiriama nuo 2009 metų už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Taip pat už šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos srityse bei iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie turizmo plėtros regione.
Premijos teikimo iškilmės vyks 2015 m. sausio 10-ąją Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje, minint 239-asias Martyno Liudviko Rėzos gimimo metines. Ceremonijos metu premijos laureatui bus įteikta skulptoriaus Vytauto Baransko sukurta žalvarinė plaketė su Martyno Liudviko Rėzos portretu bei jo pasaulėžiūrą formavusiais, ryškiausiais Kuršių nerijos simboliais.
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Ernesto Žvaigždino paroda
Paroda veiks nuo 2014 m. gruodžio 8 iki 2015 m. sausio 15 d.
Gruodžio 8 dieną Liudviko Rėzos kultūros centre bus pristatyta Ernesto Žvaigždino tapybos paroda.
„Vienas iš įsimintinų jaunystės etapų – darbas su to meto archeologais Klaipėdoje. Kai formavosi „stuburas“, kūrybišką priėjimą prie darbo įskiepijo tuo metu buvęs archeologas vyresnysis mokslo darbuotojas, dabar Klaipėdos universiteto rektorius, akademikas Vladas Žulkus. Tada kasinėjamoje duobėje mums laikas buvo lyg sustojęs, mąstymas paniręs į istoriją, pirštais prisilietę prie paties laiko – buvome paslaptingame pasaulyje, atrasdavome ne tik praeitį, bet ir fantazuodavome apie ateitį, mes tuo gyvenome. Piešdamas surastus, nuostabius senovinius daiktus, kurie kvėpėjo mistika, jausdavau atsakomybę ir pakylėjimą, tai buvo gera mokykla,“ – prisimena E. Žvaigždinas.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Šeštoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą skirta dailininkui, skulptoriui, Nacionalinės premijos laureatui, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkui Arūnui Sakalauskui.
Premija skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, vienbalsiai pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).
Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skiriama nuo 2009 metų už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Taip pat už šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos srityse bei iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie turizmo plėtros regione.
Premijos teikimo iškilmės vyks 2015 m. sausio 10-ąją Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje, minint 239-asias Martyno Liudviko Rėzos gimimo metines. Ceremonijos metu premijos laureatui bus įteikta skulptoriaus Vytauto Baransko sukurta žalvarinė plaketė su Martyno Liudviko Rėzos portretu bei jo pasaulėžiūrą formavusiais, ryškiausiais Kuršių nerijos simboliais.
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Ernesto Žvaigždino paroda
Paroda veiks nuo 2014 m. gruodžio 8 iki 2015 m. sausio 15 d.
Gruodžio 8 dieną Liudviko Rėzos kultūros centre bus pristatyta Ernesto Žvaigždino tapybos paroda.
„Vienas iš įsimintinų jaunystės etapų – darbas su to meto archeologais Klaipėdoje. Kai formavosi „stuburas“, kūrybišką priėjimą prie darbo įskiepijo tuo metu buvęs archeologas vyresnysis mokslo darbuotojas, dabar Klaipėdos universiteto rektorius, akademikas Vladas Žulkus. Tada kasinėjamoje duobėje mums laikas buvo lyg sustojęs, mąstymas paniręs į istoriją, pirštais prisilietę prie paties laiko – buvome paslaptingame pasaulyje, atrasdavome ne tik praeitį, bet ir fantazuodavome apie ateitį, mes tuo gyvenome. Piešdamas surastus, nuostabius senovinius daiktus, kurie kvėpėjo mistika, jausdavau atsakomybę ir pakylėjimą, tai buvo gera mokykla,“ – prisimena E. Žvaigždinas.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Šeštoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą skirta dailininkui, skulptoriui, Nacionalinės premijos laureatui, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkui Arūnui Sakalauskui.
Premija skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, vienbalsiai pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).
Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skiriama nuo 2009 metų už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Taip pat už šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos srityse bei iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie turizmo plėtros regione.
Premijos teikimo iškilmės vyks 2015 m. sausio 10-ąją Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje, minint 239-asias Martyno Liudviko Rėzos gimimo metines. Ceremonijos metu premijos laureatui bus įteikta skulptoriaus Vytauto Baransko sukurta žalvarinė plaketė su Martyno Liudviko Rėzos portretu bei jo pasaulėžiūrą formavusiais, ryškiausiais Kuršių nerijos simboliais.
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Ernesto Žvaigždino paroda
Paroda veiks nuo 2014 m. gruodžio 8 iki 2015 m. sausio 15 d.
Gruodžio 8 dieną Liudviko Rėzos kultūros centre bus pristatyta Ernesto Žvaigždino tapybos paroda.
„Vienas iš įsimintinų jaunystės etapų – darbas su to meto archeologais Klaipėdoje. Kai formavosi „stuburas“, kūrybišką priėjimą prie darbo įskiepijo tuo metu buvęs archeologas vyresnysis mokslo darbuotojas, dabar Klaipėdos universiteto rektorius, akademikas Vladas Žulkus. Tada kasinėjamoje duobėje mums laikas buvo lyg sustojęs, mąstymas paniręs į istoriją, pirštais prisilietę prie paties laiko – buvome paslaptingame pasaulyje, atrasdavome ne tik praeitį, bet ir fantazuodavome apie ateitį, mes tuo gyvenome. Piešdamas surastus, nuostabius senovinius daiktus, kurie kvėpėjo mistika, jausdavau atsakomybę ir pakylėjimą, tai buvo gera mokykla,“ – prisimena E. Žvaigždinas.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Šeštoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą skirta dailininkui, skulptoriui, Nacionalinės premijos laureatui, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkui Arūnui Sakalauskui.
Premija skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, vienbalsiai pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).
Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skiriama nuo 2009 metų už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Taip pat už šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos srityse bei iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie turizmo plėtros regione.
Premijos teikimo iškilmės vyks 2015 m. sausio 10-ąją Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje, minint 239-asias Martyno Liudviko Rėzos gimimo metines. Ceremonijos metu premijos laureatui bus įteikta skulptoriaus Vytauto Baransko sukurta žalvarinė plaketė su Martyno Liudviko Rėzos portretu bei jo pasaulėžiūrą formavusiais, ryškiausiais Kuršių nerijos simboliais.
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Ernesto Žvaigždino paroda
Paroda veiks nuo 2014 m. gruodžio 8 iki 2015 m. sausio 15 d.
Gruodžio 8 dieną Liudviko Rėzos kultūros centre bus pristatyta Ernesto Žvaigždino tapybos paroda.
„Vienas iš įsimintinų jaunystės etapų – darbas su to meto archeologais Klaipėdoje. Kai formavosi „stuburas“, kūrybišką priėjimą prie darbo įskiepijo tuo metu buvęs archeologas vyresnysis mokslo darbuotojas, dabar Klaipėdos universiteto rektorius, akademikas Vladas Žulkus. Tada kasinėjamoje duobėje mums laikas buvo lyg sustojęs, mąstymas paniręs į istoriją, pirštais prisilietę prie paties laiko – buvome paslaptingame pasaulyje, atrasdavome ne tik praeitį, bet ir fantazuodavome apie ateitį, mes tuo gyvenome. Piešdamas surastus, nuostabius senovinius daiktus, kurie kvėpėjo mistika, jausdavau atsakomybę ir pakylėjimą, tai buvo gera mokykla,“ – prisimena E. Žvaigždinas.
Š. m. sausio 6 d. (antradienį) 18.00 val.
Liudviko Rėzos kultūros centre vyks
Šventinis kalėdinis koncertas "Laiko būgnas"
Liudviko Rėzos kultūros centre, koncertų salėje, L. Rėzos g. 54c-9, Juodkrantė
Dalyvauja:
Neringos meno mokykla ir Nidos liaudiškų škių grupė "Kalnapušė"
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Šeštoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą skirta dailininkui, skulptoriui, Nacionalinės premijos laureatui, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkui Arūnui Sakalauskui.
Premija skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, vienbalsiai pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).
Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skiriama nuo 2009 metų už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Taip pat už šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos srityse bei iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie turizmo plėtros regione.
Premijos teikimo iškilmės vyks 2015 m. sausio 10-ąją Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje, minint 239-asias Martyno Liudviko Rėzos gimimo metines. Ceremonijos metu premijos laureatui bus įteikta skulptoriaus Vytauto Baransko sukurta žalvarinė plaketė su Martyno Liudviko Rėzos portretu bei jo pasaulėžiūrą formavusiais, ryškiausiais Kuršių nerijos simboliais.
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Ernesto Žvaigždino paroda
Paroda veiks nuo 2014 m. gruodžio 8 iki 2015 m. sausio 15 d.
Gruodžio 8 dieną Liudviko Rėzos kultūros centre bus pristatyta Ernesto Žvaigždino tapybos paroda.
„Vienas iš įsimintinų jaunystės etapų – darbas su to meto archeologais Klaipėdoje. Kai formavosi „stuburas“, kūrybišką priėjimą prie darbo įskiepijo tuo metu buvęs archeologas vyresnysis mokslo darbuotojas, dabar Klaipėdos universiteto rektorius, akademikas Vladas Žulkus. Tada kasinėjamoje duobėje mums laikas buvo lyg sustojęs, mąstymas paniręs į istoriją, pirštais prisilietę prie paties laiko – buvome paslaptingame pasaulyje, atrasdavome ne tik praeitį, bet ir fantazuodavome apie ateitį, mes tuo gyvenome. Piešdamas surastus, nuostabius senovinius daiktus, kurie kvėpėjo mistika, jausdavau atsakomybę ir pakylėjimą, tai buvo gera mokykla,“ – prisimena E. Žvaigždinas.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Šeštoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą skirta dailininkui, skulptoriui, Nacionalinės premijos laureatui, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkui Arūnui Sakalauskui.
Premija skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, vienbalsiai pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).
Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skiriama nuo 2009 metų už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Taip pat už šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos srityse bei iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie turizmo plėtros regione.
Premijos teikimo iškilmės vyks 2015 m. sausio 10-ąją Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje, minint 239-asias Martyno Liudviko Rėzos gimimo metines. Ceremonijos metu premijos laureatui bus įteikta skulptoriaus Vytauto Baransko sukurta žalvarinė plaketė su Martyno Liudviko Rėzos portretu bei jo pasaulėžiūrą formavusiais, ryškiausiais Kuršių nerijos simboliais.
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Ernesto Žvaigždino paroda
Paroda veiks nuo 2014 m. gruodžio 8 iki 2015 m. sausio 15 d.
Gruodžio 8 dieną Liudviko Rėzos kultūros centre bus pristatyta Ernesto Žvaigždino tapybos paroda.
„Vienas iš įsimintinų jaunystės etapų – darbas su to meto archeologais Klaipėdoje. Kai formavosi „stuburas“, kūrybišką priėjimą prie darbo įskiepijo tuo metu buvęs archeologas vyresnysis mokslo darbuotojas, dabar Klaipėdos universiteto rektorius, akademikas Vladas Žulkus. Tada kasinėjamoje duobėje mums laikas buvo lyg sustojęs, mąstymas paniręs į istoriją, pirštais prisilietę prie paties laiko – buvome paslaptingame pasaulyje, atrasdavome ne tik praeitį, bet ir fantazuodavome apie ateitį, mes tuo gyvenome. Piešdamas surastus, nuostabius senovinius daiktus, kurie kvėpėjo mistika, jausdavau atsakomybę ir pakylėjimą, tai buvo gera mokykla,“ – prisimena E. Žvaigždinas.
Š. m. sausio 30 d.
kviečiame visus į knygelės "Svajonių kalnas" sutiktuves
Tai eilėraštukų ciklas apie unikalų pamario kraštą, puoselėjamus senuosius amatus ir vaikišką užsispyrimą siekti svajonių.
Renginyje dalyvaus tekstų autorė Rosita Makauskienė,
kuri pristatys eilėraščius bei dovanos knygas susirinkusiems
2015-01-08 Etnokultūrinis projektas "Ritin kalne smiltate" kūrybinių darbų paroda
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Šeštoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą skirta dailininkui, skulptoriui, Nacionalinės premijos laureatui, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkui Arūnui Sakalauskui.
Premija skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, vienbalsiai pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).
Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skiriama nuo 2009 metų už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Taip pat už šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos srityse bei iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie turizmo plėtros regione.
Premijos teikimo iškilmės vyks 2015 m. sausio 10-ąją Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje, minint 239-asias Martyno Liudviko Rėzos gimimo metines. Ceremonijos metu premijos laureatui bus įteikta skulptoriaus Vytauto Baransko sukurta žalvarinė plaketė su Martyno Liudviko Rėzos portretu bei jo pasaulėžiūrą formavusiais, ryškiausiais Kuršių nerijos simboliais.
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Ernesto Žvaigždino paroda
Paroda veiks nuo 2014 m. gruodžio 8 iki 2015 m. sausio 15 d.
Gruodžio 8 dieną Liudviko Rėzos kultūros centre bus pristatyta Ernesto Žvaigždino tapybos paroda.
„Vienas iš įsimintinų jaunystės etapų – darbas su to meto archeologais Klaipėdoje. Kai formavosi „stuburas“, kūrybišką priėjimą prie darbo įskiepijo tuo metu buvęs archeologas vyresnysis mokslo darbuotojas, dabar Klaipėdos universiteto rektorius, akademikas Vladas Žulkus. Tada kasinėjamoje duobėje mums laikas buvo lyg sustojęs, mąstymas paniręs į istoriją, pirštais prisilietę prie paties laiko – buvome paslaptingame pasaulyje, atrasdavome ne tik praeitį, bet ir fantazuodavome apie ateitį, mes tuo gyvenome. Piešdamas surastus, nuostabius senovinius daiktus, kurie kvėpėjo mistika, jausdavau atsakomybę ir pakylėjimą, tai buvo gera mokykla,“ – prisimena E. Žvaigždinas.
2015-01-08 Etnokultūrinis projektas "Ritin kalne smiltate" kūrybinių darbų paroda
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Šeštoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą skirta dailininkui, skulptoriui, Nacionalinės premijos laureatui, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkui Arūnui Sakalauskui.
Premija skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, vienbalsiai pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).
Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skiriama nuo 2009 metų už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Taip pat už šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos srityse bei iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie turizmo plėtros regione.
Premijos teikimo iškilmės vyks 2015 m. sausio 10-ąją Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje, minint 239-asias Martyno Liudviko Rėzos gimimo metines. Ceremonijos metu premijos laureatui bus įteikta skulptoriaus Vytauto Baransko sukurta žalvarinė plaketė su Martyno Liudviko Rėzos portretu bei jo pasaulėžiūrą formavusiais, ryškiausiais Kuršių nerijos simboliais.
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Ernesto Žvaigždino paroda
Paroda veiks nuo 2014 m. gruodžio 8 iki 2015 m. sausio 15 d.
Gruodžio 8 dieną Liudviko Rėzos kultūros centre bus pristatyta Ernesto Žvaigždino tapybos paroda.
„Vienas iš įsimintinų jaunystės etapų – darbas su to meto archeologais Klaipėdoje. Kai formavosi „stuburas“, kūrybišką priėjimą prie darbo įskiepijo tuo metu buvęs archeologas vyresnysis mokslo darbuotojas, dabar Klaipėdos universiteto rektorius, akademikas Vladas Žulkus. Tada kasinėjamoje duobėje mums laikas buvo lyg sustojęs, mąstymas paniręs į istoriją, pirštais prisilietę prie paties laiko – buvome paslaptingame pasaulyje, atrasdavome ne tik praeitį, bet ir fantazuodavome apie ateitį, mes tuo gyvenome. Piešdamas surastus, nuostabius senovinius daiktus, kurie kvėpėjo mistika, jausdavau atsakomybę ir pakylėjimą, tai buvo gera mokykla,“ – prisimena E. Žvaigždinas.
2015-01-08 Etnokultūrinis projektas "Ritin kalne smiltate" kūrybinių darbų paroda
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Ernesto Žvaigždino paroda
Paroda veiks nuo 2014 m. gruodžio 8 iki 2015 m. sausio 15 d.
Gruodžio 8 dieną Liudviko Rėzos kultūros centre bus pristatyta Ernesto Žvaigždino tapybos paroda.
„Vienas iš įsimintinų jaunystės etapų – darbas su to meto archeologais Klaipėdoje. Kai formavosi „stuburas“, kūrybišką priėjimą prie darbo įskiepijo tuo metu buvęs archeologas vyresnysis mokslo darbuotojas, dabar Klaipėdos universiteto rektorius, akademikas Vladas Žulkus. Tada kasinėjamoje duobėje mums laikas buvo lyg sustojęs, mąstymas paniręs į istoriją, pirštais prisilietę prie paties laiko – buvome paslaptingame pasaulyje, atrasdavome ne tik praeitį, bet ir fantazuodavome apie ateitį, mes tuo gyvenome. Piešdamas surastus, nuostabius senovinius daiktus, kurie kvėpėjo mistika, jausdavau atsakomybę ir pakylėjimą, tai buvo gera mokykla,“ – prisimena E. Žvaigždinas.
2015-01-08 Etnokultūrinis projektas "Ritin kalne smiltate" kūrybinių darbų paroda
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Ernesto Žvaigždino paroda
Paroda veiks nuo 2014 m. gruodžio 8 iki 2015 m. sausio 15 d.
Gruodžio 8 dieną Liudviko Rėzos kultūros centre bus pristatyta Ernesto Žvaigždino tapybos paroda.
„Vienas iš įsimintinų jaunystės etapų – darbas su to meto archeologais Klaipėdoje. Kai formavosi „stuburas“, kūrybišką priėjimą prie darbo įskiepijo tuo metu buvęs archeologas vyresnysis mokslo darbuotojas, dabar Klaipėdos universiteto rektorius, akademikas Vladas Žulkus. Tada kasinėjamoje duobėje mums laikas buvo lyg sustojęs, mąstymas paniręs į istoriją, pirštais prisilietę prie paties laiko – buvome paslaptingame pasaulyje, atrasdavome ne tik praeitį, bet ir fantazuodavome apie ateitį, mes tuo gyvenome. Piešdamas surastus, nuostabius senovinius daiktus, kurie kvėpėjo mistika, jausdavau atsakomybę ir pakylėjimą, tai buvo gera mokykla,“ – prisimena E. Žvaigždinas.
2015-01-08 Etnokultūrinis projektas "Ritin kalne smiltate" kūrybinių darbų paroda
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Ernesto Žvaigždino paroda
Paroda veiks nuo 2014 m. gruodžio 8 iki 2015 m. sausio 15 d.
Gruodžio 8 dieną Liudviko Rėzos kultūros centre bus pristatyta Ernesto Žvaigždino tapybos paroda.
„Vienas iš įsimintinų jaunystės etapų – darbas su to meto archeologais Klaipėdoje. Kai formavosi „stuburas“, kūrybišką priėjimą prie darbo įskiepijo tuo metu buvęs archeologas vyresnysis mokslo darbuotojas, dabar Klaipėdos universiteto rektorius, akademikas Vladas Žulkus. Tada kasinėjamoje duobėje mums laikas buvo lyg sustojęs, mąstymas paniręs į istoriją, pirštais prisilietę prie paties laiko – buvome paslaptingame pasaulyje, atrasdavome ne tik praeitį, bet ir fantazuodavome apie ateitį, mes tuo gyvenome. Piešdamas surastus, nuostabius senovinius daiktus, kurie kvėpėjo mistika, jausdavau atsakomybę ir pakylėjimą, tai buvo gera mokykla,“ – prisimena E. Žvaigždinas.
2015-01-08 Etnokultūrinis projektas "Ritin kalne smiltate" kūrybinių darbų paroda
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Ernesto Žvaigždino paroda
Paroda veiks nuo 2014 m. gruodžio 8 iki 2015 m. sausio 15 d.
Gruodžio 8 dieną Liudviko Rėzos kultūros centre bus pristatyta Ernesto Žvaigždino tapybos paroda.
„Vienas iš įsimintinų jaunystės etapų – darbas su to meto archeologais Klaipėdoje. Kai formavosi „stuburas“, kūrybišką priėjimą prie darbo įskiepijo tuo metu buvęs archeologas vyresnysis mokslo darbuotojas, dabar Klaipėdos universiteto rektorius, akademikas Vladas Žulkus. Tada kasinėjamoje duobėje mums laikas buvo lyg sustojęs, mąstymas paniręs į istoriją, pirštais prisilietę prie paties laiko – buvome paslaptingame pasaulyje, atrasdavome ne tik praeitį, bet ir fantazuodavome apie ateitį, mes tuo gyvenome. Piešdamas surastus, nuostabius senovinius daiktus, kurie kvėpėjo mistika, jausdavau atsakomybę ir pakylėjimą, tai buvo gera mokykla,“ – prisimena E. Žvaigždinas.
2015-01-08 Etnokultūrinis projektas "Ritin kalne smiltate" kūrybinių darbų paroda
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Ernesto Žvaigždino paroda
Paroda veiks nuo 2014 m. gruodžio 8 iki 2015 m. sausio 15 d.
Gruodžio 8 dieną Liudviko Rėzos kultūros centre bus pristatyta Ernesto Žvaigždino tapybos paroda.
„Vienas iš įsimintinų jaunystės etapų – darbas su to meto archeologais Klaipėdoje. Kai formavosi „stuburas“, kūrybišką priėjimą prie darbo įskiepijo tuo metu buvęs archeologas vyresnysis mokslo darbuotojas, dabar Klaipėdos universiteto rektorius, akademikas Vladas Žulkus. Tada kasinėjamoje duobėje mums laikas buvo lyg sustojęs, mąstymas paniręs į istoriją, pirštais prisilietę prie paties laiko – buvome paslaptingame pasaulyje, atrasdavome ne tik praeitį, bet ir fantazuodavome apie ateitį, mes tuo gyvenome. Piešdamas surastus, nuostabius senovinius daiktus, kurie kvėpėjo mistika, jausdavau atsakomybę ir pakylėjimą, tai buvo gera mokykla,“ – prisimena E. Žvaigždinas.
2015-01-08 Etnokultūrinis projektas "Ritin kalne smiltate" kūrybinių darbų paroda
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
2015-01-08 Etnokultūrinis projektas "Ritin kalne smiltate" kūrybinių darbų paroda
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
2015-01-08 Etnokultūrinis projektas "Ritin kalne smiltate" kūrybinių darbų paroda
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
2015-01-08 Etnokultūrinis projektas "Ritin kalne smiltate" kūrybinių darbų paroda
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
2015-01-08 Etnokultūrinis projektas "Ritin kalne smiltate" kūrybinių darbų paroda
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
2015-01-08 Etnokultūrinis projektas "Ritin kalne smiltate" kūrybinių darbų paroda
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
2015-01-08 Etnokultūrinis projektas "Ritin kalne smiltate" kūrybinių darbų paroda
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
2015-01-08 Etnokultūrinis projektas "Ritin kalne smiltate" kūrybinių darbų paroda
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
2015-01-08 Etnokultūrinis projektas "Ritin kalne smiltate" kūrybinių darbų paroda
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
2015-01-08 Etnokultūrinis projektas "Ritin kalne smiltate" kūrybinių darbų paroda
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
2015-01-08 Etnokultūrinis projektas "Ritin kalne smiltate" kūrybinių darbų paroda
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
2015-01-08 Etnokultūrinis projektas "Ritin kalne smiltate" kūrybinių darbų paroda
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
2015-01-08 Etnokultūrinis projektas "Ritin kalne smiltate" kūrybinių darbų paroda
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
2015-01-08 Etnokultūrinis projektas "Ritin kalne smiltate" kūrybinių darbų paroda
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
2015-01-08 Etnokultūrinis projektas "Ritin kalne smiltate" kūrybinių darbų paroda
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
2015-01-08 Etnokultūrinis projektas "Ritin kalne smiltate" kūrybinių darbų paroda
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
2015-01-08 Etnokultūrinis projektas "Ritin kalne smiltate" kūrybinių darbų paroda
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
Vasario 3,4,5 dienomis vyks Neringos savivaldybės mero susitikimai su gyventojais, kuriuose bus apžvelgti praėjusių metų darbai, įgyvendinami ir būsimi projektai, aptarti bendruomenei aktualūs klausimai. Susitikimuose taip pat dalyvaus savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės administracijos skyrių vedėjai, įmonių ir įstaigų vadovai.
Susitikimai vyks:
Vasario 3 d. 18.00 val. Preiloje,
Preilos – Pervalkos bendruomenės namuose (Preilos g. 27).
Vasario 4 d. 18. 00 val. Juodkrantėje,
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzosg.54c-9).
Vasario 5 d. 18. 00 val. Nidoje,
Nidos Kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4).
Klausimus, kurios norėsite aptarti susitikimų metu, galite užduoti iš anksto el. paštu regina.venckiene@neringa.lt arba tel.: 8469 52665.
Kviečiame aktyviai dalyvauti susitikimuose.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
Vasario 3,4,5 dienomis vyks Neringos savivaldybės mero susitikimai su gyventojais, kuriuose bus apžvelgti praėjusių metų darbai, įgyvendinami ir būsimi projektai, aptarti bendruomenei aktualūs klausimai. Susitikimuose taip pat dalyvaus savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės administracijos skyrių vedėjai, įmonių ir įstaigų vadovai.
Susitikimai vyks:
Vasario 3 d. 18.00 val. Preiloje,
Preilos – Pervalkos bendruomenės namuose (Preilos g. 27).
Vasario 4 d. 18. 00 val. Juodkrantėje,
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzosg.54c-9).
Vasario 5 d. 18. 00 val. Nidoje,
Nidos Kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4).
Klausimus, kurios norėsite aptarti susitikimų metu, galite užduoti iš anksto el. paštu regina.venckiene@neringa.lt arba tel.: 8469 52665.
Kviečiame aktyviai dalyvauti susitikimuose.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
Vasario 3,4,5 dienomis vyks Neringos savivaldybės mero susitikimai su gyventojais, kuriuose bus apžvelgti praėjusių metų darbai, įgyvendinami ir būsimi projektai, aptarti bendruomenei aktualūs klausimai. Susitikimuose taip pat dalyvaus savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės administracijos skyrių vedėjai, įmonių ir įstaigų vadovai.
Susitikimai vyks:
Vasario 3 d. 18.00 val. Preiloje,
Preilos – Pervalkos bendruomenės namuose (Preilos g. 27).
Vasario 4 d. 18. 00 val. Juodkrantėje,
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzosg.54c-9).
Vasario 5 d. 18. 00 val. Nidoje,
Nidos Kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4).
Klausimus, kurios norėsite aptarti susitikimų metu, galite užduoti iš anksto el. paštu regina.venckiene@neringa.lt arba tel.: 8469 52665.
Kviečiame aktyviai dalyvauti susitikimuose.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
Fotoparodos "Neringos jaunimas" atidarymas Juodkrantėje
Vasario 10 d. 17:00 val.
Liudviko Rėzos kultūros centre, L.Rėzos g. 8, Juodkrantė
paroda veiks iki vasario 23 d.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
Fotoparodos "Neringos jaunimas" atidarymas Juodkrantėje
Vasario 10 d. 17:00 val.
Liudviko Rėzos kultūros centre, L.Rėzos g. 8, Juodkrantė
paroda veiks iki vasario 23 d.
kviečiame visus į knygos pristatymą "Juodkrantė ir jos perlai"
vasario 11 d. 18. 00 val.
Knygos pristatyme dalyvaus fotoalbumo nuotraukų autoriai - Klaipėdos klubo Fotokalvė nariai, tekstų autoriai - Darius Jasaitis, Česlovas Stonys, dr. Nijolė Strakauskaitė, Aldona Balsevičienė
Dalyvaus liaudiška muzikos kapela "Kuršininkai" vadovė Dana Tregub
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
Fotoparodos "Neringos jaunimas" atidarymas Juodkrantėje
Vasario 10 d. 17:00 val.
Liudviko Rėzos kultūros centre, L.Rėzos g. 8, Juodkrantė
paroda veiks iki vasario 23 d.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
Fotoparodos "Neringos jaunimas" atidarymas Juodkrantėje
Vasario 10 d. 17:00 val.
Liudviko Rėzos kultūros centre, L.Rėzos g. 8, Juodkrantė
paroda veiks iki vasario 23 d.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
Fotoparodos "Neringos jaunimas" atidarymas Juodkrantėje
Vasario 10 d. 17:00 val.
Liudviko Rėzos kultūros centre, L.Rėzos g. 8, Juodkrantė
paroda veiks iki vasario 23 d.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
Fotoparodos "Neringos jaunimas" atidarymas Juodkrantėje
Vasario 10 d. 17:00 val.
Liudviko Rėzos kultūros centre, L.Rėzos g. 8, Juodkrantė
paroda veiks iki vasario 23 d.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
Fotoparodos "Neringos jaunimas" atidarymas Juodkrantėje
Vasario 10 d. 17:00 val.
Liudviko Rėzos kultūros centre, L.Rėzos g. 8, Juodkrantė
paroda veiks iki vasario 23 d.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
Fotoparodos "Neringos jaunimas" atidarymas Juodkrantėje
Vasario 10 d. 17:00 val.
Liudviko Rėzos kultūros centre, L.Rėzos g. 8, Juodkrantė
paroda veiks iki vasario 23 d.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
Fotoparodos "Neringos jaunimas" atidarymas Juodkrantėje
Vasario 10 d. 17:00 val.
Liudviko Rėzos kultūros centre, L.Rėzos g. 8, Juodkrantė
paroda veiks iki vasario 23 d.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
Fotoparodos "Neringos jaunimas" atidarymas Juodkrantėje
Vasario 10 d. 17:00 val.
Liudviko Rėzos kultūros centre, L.Rėzos g. 8, Juodkrantė
paroda veiks iki vasario 23 d.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
Fotoparodos "Neringos jaunimas" atidarymas Juodkrantėje
Vasario 10 d. 17:00 val.
Liudviko Rėzos kultūros centre, L.Rėzos g. 8, Juodkrantė
paroda veiks iki vasario 23 d.
2015 m. vasario 20 d. (penktadienį) 17.00 val.
nuotraukų konkurso "Neringos jaunimas" parodos atidarymas
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
Fotoparodos "Neringos jaunimas" atidarymas Juodkrantėje
Vasario 10 d. 17:00 val.
Liudviko Rėzos kultūros centre, L.Rėzos g. 8, Juodkrantė
paroda veiks iki vasario 23 d.
2015 m. vasario 20 d. (penktadienį) 17.00 val.
nuotraukų konkurso "Neringos jaunimas" parodos atidarymas
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
Fotoparodos "Neringos jaunimas" atidarymas Juodkrantėje
Vasario 10 d. 17:00 val.
Liudviko Rėzos kultūros centre, L.Rėzos g. 8, Juodkrantė
paroda veiks iki vasario 23 d.
2015 m. vasario 20 d. (penktadienį) 17.00 val.
nuotraukų konkurso "Neringos jaunimas" parodos atidarymas
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
Fotoparodos "Neringos jaunimas" atidarymas Juodkrantėje
Vasario 10 d. 17:00 val.
Liudviko Rėzos kultūros centre, L.Rėzos g. 8, Juodkrantė
paroda veiks iki vasario 23 d.
2015 m. vasario 20 d. (penktadienį) 17.00 val.
nuotraukų konkurso "Neringos jaunimas" parodos atidarymas
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
2015 m. vasario 20 d. (penktadienį) 17.00 val.
nuotraukų konkurso "Neringos jaunimas" parodos atidarymas
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
2015 m. vasario 20 d. (penktadienį) 17.00 val.
nuotraukų konkurso "Neringos jaunimas" parodos atidarymas
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
2015 m. vasario 20 d. (penktadienį) 17.00 val.
nuotraukų konkurso "Neringos jaunimas" parodos atidarymas
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
2015 m. vasario 20 d. (penktadienį) 17.00 val.
nuotraukų konkurso "Neringos jaunimas" parodos atidarymas
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
2015 m. vasario 20 d. (penktadienį) 17.00 val.
nuotraukų konkurso "Neringos jaunimas" parodos atidarymas
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
2015 m. vasario 20 d. (penktadienį) 17.00 val.
nuotraukų konkurso "Neringos jaunimas" parodos atidarymas
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
2015 m. vasario 20 d. (penktadienį) 17.00 val.
nuotraukų konkurso "Neringos jaunimas" parodos atidarymas
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
2015 m. vasario 20 d. (penktadienį) 17.00 val.
nuotraukų konkurso "Neringos jaunimas" parodos atidarymas
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
2015 m. vasario 20 d. (penktadienį) 17.00 val.
nuotraukų konkurso "Neringos jaunimas" parodos atidarymas
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
2015 m. vasario 20 d. (penktadienį) 17.00 val.
nuotraukų konkurso "Neringos jaunimas" parodos atidarymas
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
2015 m. vasario 20 d. (penktadienį) 17.00 val.
nuotraukų konkurso "Neringos jaunimas" parodos atidarymas
Romansų vakaras
2015 m. kovo 6 d. (penktadienį) 19.00 val.
Liudviko Rėzos kultūros centras
(L. Rėzos g. 8, Juodkrantė).
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
2015 m. vasario 20 d. (penktadienį) 17.00 val.
nuotraukų konkurso "Neringos jaunimas" parodos atidarymas
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
2015 m. vasario 20 d. (penktadienį) 17.00 val.
nuotraukų konkurso "Neringos jaunimas" parodos atidarymas
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
2015 m. vasario 20 d. (penktadienį) 17.00 val.
nuotraukų konkurso "Neringos jaunimas" parodos atidarymas
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
2015 m. vasario 20 d. (penktadienį) 17.00 val.
nuotraukų konkurso "Neringos jaunimas" parodos atidarymas
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
2015 m. vasario 20 d. (penktadienį) 17.00 val.
nuotraukų konkurso "Neringos jaunimas" parodos atidarymas
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas - koncertas
2015 m. kovo 11 d. (trečiadienį) 15.00 val.
Liudviko Rėzos kultūros centras
(L. Rėzos g. 8, Juodkrantė).
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
2015 m. vasario 20 d. (penktadienį) 17.00 val.
nuotraukų konkurso "Neringos jaunimas" parodos atidarymas
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
2015 m. vasario 20 d. (penktadienį) 17.00 val.
nuotraukų konkurso "Neringos jaunimas" parodos atidarymas
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
2015 m. vasario 20 d. (penktadienį) 17.00 val.
nuotraukų konkurso "Neringos jaunimas" parodos atidarymas
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
2015 m. vasario 20 d. (penktadienį) 17.00 val.
nuotraukų konkurso "Neringos jaunimas" parodos atidarymas
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
2015 m. vasario 20 d. (penktadienį) 17.00 val.
nuotraukų konkurso "Neringos jaunimas" parodos atidarymas
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
2015 m. vasario 20 d. (penktadienį) 17.00 val.
nuotraukų konkurso "Neringos jaunimas" parodos atidarymas
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
2015 m. vasario 20 d. (penktadienį) 17.00 val.
nuotraukų konkurso "Neringos jaunimas" parodos atidarymas
Liudviko Rėzos kultūros centras L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
š. m. kovo 18-21 dienomis organizuojamos projekto "Pasauliui" audimo pamokos.
Tautodailės užsiėmimą ves Vaiva Jundulaitė-Kosienė
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
2015 m. vasario 20 d. (penktadienį) 17.00 val.
nuotraukų konkurso "Neringos jaunimas" parodos atidarymas
Liudviko Rėzos kultūros centras L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
š. m. kovo 18-21 dienomis organizuojamos projekto "Pasauliui" audimo pamokos.
Tautodailės užsiėmimą ves Vaiva Jundulaitė-Kosienė
Grynas kinas. "Minija - gyva upė"
Filmo pristatyme dalyvaus vienas filmo autorių, dvasinis įkvėpėjas pranciškonų kunigas Evaldas Darulis.
2015 m. kovo 19 d. (ketvirtadienį)12.00 val.
Liudviko Rėzos kultūros centras
(L. Rėzos g. 8, Juodkrantė).
Žemaitijos aukštumoje, kur dunkso Šatrija ir Medvėgalis, kur plyti Varnių regioninis parkas, -- gimsta Minija.
Kokia gyvybė slepiasi upės dugne? Ką mena jos pakrantės? Kokios ekologinės negandos gresia upei ir kaip elgiasi žmonės su šia viena didžiausių upių Žemaitijoje, užfiksuota filme.
Jaunimo iniciatyvinės grupės "Minijos slėnis" nariams teko leistis į tiriamuosius žygius tam, kad būtų pagarsinta Minijos upės problematika. Taip šalia upės gyvenantys žmonės yra skatinami suvokti jos svarbą ir atkreipti dėmesį į taršą.
"Filmo dvasinis įkvėpėjas buvo Kretingos pranciškonų kunigas Evaldas Darulis. Jo paties Minijoje po vandeniu filmuota medžiaga pastūmėjo jaunimą atidžiau pažvelgti į šios upės problematiką", – pasakojo vienas šio projekto dalyvių Erlandas Paplauskis.
Daugelis iniciatyvinės grupės "Minijos slėnis" narių, išvydę tai, kas vyksta šios upės dugne, vienu balsu ištarė – "Neįtikėtina, kokia gyva upė".
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
2015 m. vasario 20 d. (penktadienį) 17.00 val.
nuotraukų konkurso "Neringos jaunimas" parodos atidarymas
Liudviko Rėzos kultūros centras L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
š. m. kovo 18-21 dienomis organizuojamos projekto "Pasauliui" audimo pamokos.
Tautodailės užsiėmimą ves Vaiva Jundulaitė-Kosienė
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
2015 m. vasario 20 d. (penktadienį) 17.00 val.
nuotraukų konkurso "Neringos jaunimas" parodos atidarymas
Liudviko Rėzos kultūros centras L. Rėzos g. 8, Juodkrantė
š. m. kovo 18-21 dienomis organizuojamos projekto "Pasauliui" audimo pamokos.
Tautodailės užsiėmimą ves Vaiva Jundulaitė-Kosienė
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
2015 m. vasario 20 d. (penktadienį) 17.00 val.
nuotraukų konkurso "Neringos jaunimas" parodos atidarymas
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
2015 m. vasario 20 d. (penktadienį) 17.00 val.
nuotraukų konkurso "Neringos jaunimas" parodos atidarymas
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Jono Stazdausko fotografijų parodas
Paroda veiks nuo 2015 m. sausio 20 d. iki kovo 24 d.
Akimirkos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/300
Trumpai apie autorių:
Jonas Strazdauskas
El.paštas jonas.strazdauskas@gmail.com
Mob. tel. +370 652 32 820
Gimė 1947 m. birželio 30 d . Bukončių km , Mažeikių rajone. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1989 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys nuo 2013. Nuo 2014 metų suteiktas Mažeikių miesto Garbės piliečio vardas. 1966-2009 m. laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas.
Svarbesni fotografijų ciklai: „ Gimtinės spalvos“ (1966), „Turgus“ (1996), „Išeinantys medžiai “(1998), „ Žemaitijos rūkai“ (1999), „ Atodangos “ (2013).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Sidabrinis „Fujifilm“ prizas – IV tarptautinė fotografijos paroda „ GAMTA – VISŲ NAMAI 98“ (Kaunas, 1998 m.); „Fujifilm“ Europos spaudos fotografijos konkurso Lietuva – 98 nugalėtojas (Vilnius, 1998 m.); Aguecducke – 2002, Katalonijos fotografijos federacijos medalis (Katalonija, Ispanija, 2002 m.); 2006 m.- Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas; 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatas, žiūrovų prizas,Plungė(2007), ir dar dešimtys kitų prizų.
Daugiau informacijos prisegtuke.
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
Virginijos Urbonavičienės paroda
AKVARELĖS
VIRGINIJA URBONAVIČIENĖ gimė 1959 09 06.
1982 m. baigė Šiaulių pedagoginio instituto (dabar universitetas) Dailės fakultetą.
Įkvėpimo šaltinis –gamta. Mėgsta bastytis po laukus, mišką, nulėkti dviračiu prie jūros. Miestas vargina, menininkė didelė gamtos mylėtoja ir jos akvarelėse vyrauja gamtos motyvai. Bet neturi tikslo realistiškai jas kopijuoti, įdomiau sumanymą perteikti savaip. Mėgiamiausia Hans Tyrrestrup mintis „akvarelėje glūdi subtilumas, ramybė, paprastumas, atskleisti tyliu menininko minties prasiveržimu, vandens lašais ir teptuko brūkštelėjimais. Čia mažiau gali būti daugiausia“
Akvarelininkė Virginija Urbonavičienė ir pati to siekia.
PERSONALINĖS PARODOS:
Klaipėda, „Navalio“ viešbutis, 2014 m.
Šilutė, F.Bajoraičio biblioteka, 2014 m.
„Kelias prie jūros“. Klaipėda, Girulių bibliotekos-bendruomenės namų galerija, 2014 m.
Klaipėda, Meno biblioteka, 2000 m.
GRUPINĖS PARODOS:
Fabriano in Acquarello (Italija), 2015 m. kovo 10 d. Tarptautinė akvarelės paroda „PROMENAD“, Narva, 2014 m., Talinas, 2015 m. kovo 10 d. Klaipėdos krašto akvarelininkų paroda „Tarp jūros ir marių“, Klaipėdos m. savivaldybės viešoji biblioteka, Meno skyriaus galerija, 2014 m., Lietuvos technikos biblioteka, Vilnius, 2015 m.
Tarptautinė akvarelės paroda „Akvareli maailm“, Talinas, 2014 m.
Tarptautinio akvarelės plenero „Gyvenimas po gyvenimo“ paroda A. Mončio muziejus, Palanga, 2014 m.
Projektas „Klaipėdos skulptūrų parko pasakojimai“, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Klaipėda, 2011, 2012, 2013 m.
Kretingos 760 metų jubiliejui skirta tapybos paroda, 2013 m.
Meno simpoziumas „EM“, Nida, 2009 m.
Tarptautinė akvarelės paroda „Jūra mano jūra“, Jogeva, 2007 m.
„AQUARELLE Telšiai, 06. Estonia-LITHUANIA“, Telšių parodų salė, 2006 m.
Tarptautinė akvarelės paroda Kala galerija, Estija, 2006 m.
Tarptautiniai akvarelės plenerai ir parodos, Klaipėda 2002-2014 m.
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Virginijos Urbonavičienės akvarelių paroda
Paroda veiks nuo 2015 m. kovo 26 iki balandžio 30 d.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
Virginijos Urbonavičienės paroda
AKVARELĖS
VIRGINIJA URBONAVIČIENĖ gimė 1959 09 06.
1982 m. baigė Šiaulių pedagoginio instituto (dabar universitetas) Dailės fakultetą.
Įkvėpimo šaltinis –gamta. Mėgsta bastytis po laukus, mišką, nulėkti dviračiu prie jūros. Miestas vargina, menininkė didelė gamtos mylėtoja ir jos akvarelėse vyrauja gamtos motyvai. Bet neturi tikslo realistiškai jas kopijuoti, įdomiau sumanymą perteikti savaip. Mėgiamiausia Hans Tyrrestrup mintis „akvarelėje glūdi subtilumas, ramybė, paprastumas, atskleisti tyliu menininko minties prasiveržimu, vandens lašais ir teptuko brūkštelėjimais. Čia mažiau gali būti daugiausia“
Akvarelininkė Virginija Urbonavičienė ir pati to siekia.
PERSONALINĖS PARODOS:
Klaipėda, „Navalio“ viešbutis, 2014 m.
Šilutė, F.Bajoraičio biblioteka, 2014 m.
„Kelias prie jūros“. Klaipėda, Girulių bibliotekos-bendruomenės namų galerija, 2014 m.
Klaipėda, Meno biblioteka, 2000 m.
GRUPINĖS PARODOS:
Fabriano in Acquarello (Italija), 2015 m. kovo 10 d. Tarptautinė akvarelės paroda „PROMENAD“, Narva, 2014 m., Talinas, 2015 m. kovo 10 d. Klaipėdos krašto akvarelininkų paroda „Tarp jūros ir marių“, Klaipėdos m. savivaldybės viešoji biblioteka, Meno skyriaus galerija, 2014 m., Lietuvos technikos biblioteka, Vilnius, 2015 m.
Tarptautinė akvarelės paroda „Akvareli maailm“, Talinas, 2014 m.
Tarptautinio akvarelės plenero „Gyvenimas po gyvenimo“ paroda A. Mončio muziejus, Palanga, 2014 m.
Projektas „Klaipėdos skulptūrų parko pasakojimai“, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Klaipėda, 2011, 2012, 2013 m.
Kretingos 760 metų jubiliejui skirta tapybos paroda, 2013 m.
Meno simpoziumas „EM“, Nida, 2009 m.
Tarptautinė akvarelės paroda „Jūra mano jūra“, Jogeva, 2007 m.
„AQUARELLE Telšiai, 06. Estonia-LITHUANIA“, Telšių parodų salė, 2006 m.
Tarptautinė akvarelės paroda Kala galerija, Estija, 2006 m.
Tarptautiniai akvarelės plenerai ir parodos, Klaipėda 2002-2014 m.
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Virginijos Urbonavičienės akvarelių paroda
Paroda veiks nuo 2015 m. kovo 26 iki balandžio 30 d.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
Virginijos Urbonavičienės paroda
AKVARELĖS
VIRGINIJA URBONAVIČIENĖ gimė 1959 09 06.
1982 m. baigė Šiaulių pedagoginio instituto (dabar universitetas) Dailės fakultetą.
Įkvėpimo šaltinis –gamta. Mėgsta bastytis po laukus, mišką, nulėkti dviračiu prie jūros. Miestas vargina, menininkė didelė gamtos mylėtoja ir jos akvarelėse vyrauja gamtos motyvai. Bet neturi tikslo realistiškai jas kopijuoti, įdomiau sumanymą perteikti savaip. Mėgiamiausia Hans Tyrrestrup mintis „akvarelėje glūdi subtilumas, ramybė, paprastumas, atskleisti tyliu menininko minties prasiveržimu, vandens lašais ir teptuko brūkštelėjimais. Čia mažiau gali būti daugiausia“
Akvarelininkė Virginija Urbonavičienė ir pati to siekia.
PERSONALINĖS PARODOS:
Klaipėda, „Navalio“ viešbutis, 2014 m.
Šilutė, F.Bajoraičio biblioteka, 2014 m.
„Kelias prie jūros“. Klaipėda, Girulių bibliotekos-bendruomenės namų galerija, 2014 m.
Klaipėda, Meno biblioteka, 2000 m.
GRUPINĖS PARODOS:
Fabriano in Acquarello (Italija), 2015 m. kovo 10 d. Tarptautinė akvarelės paroda „PROMENAD“, Narva, 2014 m., Talinas, 2015 m. kovo 10 d. Klaipėdos krašto akvarelininkų paroda „Tarp jūros ir marių“, Klaipėdos m. savivaldybės viešoji biblioteka, Meno skyriaus galerija, 2014 m., Lietuvos technikos biblioteka, Vilnius, 2015 m.
Tarptautinė akvarelės paroda „Akvareli maailm“, Talinas, 2014 m.
Tarptautinio akvarelės plenero „Gyvenimas po gyvenimo“ paroda A. Mončio muziejus, Palanga, 2014 m.
Projektas „Klaipėdos skulptūrų parko pasakojimai“, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Klaipėda, 2011, 2012, 2013 m.
Kretingos 760 metų jubiliejui skirta tapybos paroda, 2013 m.
Meno simpoziumas „EM“, Nida, 2009 m.
Tarptautinė akvarelės paroda „Jūra mano jūra“, Jogeva, 2007 m.
„AQUARELLE Telšiai, 06. Estonia-LITHUANIA“, Telšių parodų salė, 2006 m.
Tarptautinė akvarelės paroda Kala galerija, Estija, 2006 m.
Tarptautiniai akvarelės plenerai ir parodos, Klaipėda 2002-2014 m.
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Virginijos Urbonavičienės akvarelių paroda
Paroda veiks nuo 2015 m. kovo 26 iki balandžio 30 d.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
Virginijos Urbonavičienės paroda
AKVARELĖS
VIRGINIJA URBONAVIČIENĖ gimė 1959 09 06.
1982 m. baigė Šiaulių pedagoginio instituto (dabar universitetas) Dailės fakultetą.
Įkvėpimo šaltinis –gamta. Mėgsta bastytis po laukus, mišką, nulėkti dviračiu prie jūros. Miestas vargina, menininkė didelė gamtos mylėtoja ir jos akvarelėse vyrauja gamtos motyvai. Bet neturi tikslo realistiškai jas kopijuoti, įdomiau sumanymą perteikti savaip. Mėgiamiausia Hans Tyrrestrup mintis „akvarelėje glūdi subtilumas, ramybė, paprastumas, atskleisti tyliu menininko minties prasiveržimu, vandens lašais ir teptuko brūkštelėjimais. Čia mažiau gali būti daugiausia“
Akvarelininkė Virginija Urbonavičienė ir pati to siekia.
PERSONALINĖS PARODOS:
Klaipėda, „Navalio“ viešbutis, 2014 m.
Šilutė, F.Bajoraičio biblioteka, 2014 m.
„Kelias prie jūros“. Klaipėda, Girulių bibliotekos-bendruomenės namų galerija, 2014 m.
Klaipėda, Meno biblioteka, 2000 m.
GRUPINĖS PARODOS:
Fabriano in Acquarello (Italija), 2015 m. kovo 10 d. Tarptautinė akvarelės paroda „PROMENAD“, Narva, 2014 m., Talinas, 2015 m. kovo 10 d. Klaipėdos krašto akvarelininkų paroda „Tarp jūros ir marių“, Klaipėdos m. savivaldybės viešoji biblioteka, Meno skyriaus galerija, 2014 m., Lietuvos technikos biblioteka, Vilnius, 2015 m.
Tarptautinė akvarelės paroda „Akvareli maailm“, Talinas, 2014 m.
Tarptautinio akvarelės plenero „Gyvenimas po gyvenimo“ paroda A. Mončio muziejus, Palanga, 2014 m.
Projektas „Klaipėdos skulptūrų parko pasakojimai“, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Klaipėda, 2011, 2012, 2013 m.
Kretingos 760 metų jubiliejui skirta tapybos paroda, 2013 m.
Meno simpoziumas „EM“, Nida, 2009 m.
Tarptautinė akvarelės paroda „Jūra mano jūra“, Jogeva, 2007 m.
„AQUARELLE Telšiai, 06. Estonia-LITHUANIA“, Telšių parodų salė, 2006 m.
Tarptautinė akvarelės paroda Kala galerija, Estija, 2006 m.
Tarptautiniai akvarelės plenerai ir parodos, Klaipėda 2002-2014 m.
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Virginijos Urbonavičienės akvarelių paroda
Paroda veiks nuo 2015 m. kovo 26 iki balandžio 30 d.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
Virginijos Urbonavičienės paroda
AKVARELĖS
VIRGINIJA URBONAVIČIENĖ gimė 1959 09 06.
1982 m. baigė Šiaulių pedagoginio instituto (dabar universitetas) Dailės fakultetą.
Įkvėpimo šaltinis –gamta. Mėgsta bastytis po laukus, mišką, nulėkti dviračiu prie jūros. Miestas vargina, menininkė didelė gamtos mylėtoja ir jos akvarelėse vyrauja gamtos motyvai. Bet neturi tikslo realistiškai jas kopijuoti, įdomiau sumanymą perteikti savaip. Mėgiamiausia Hans Tyrrestrup mintis „akvarelėje glūdi subtilumas, ramybė, paprastumas, atskleisti tyliu menininko minties prasiveržimu, vandens lašais ir teptuko brūkštelėjimais. Čia mažiau gali būti daugiausia“
Akvarelininkė Virginija Urbonavičienė ir pati to siekia.
PERSONALINĖS PARODOS:
Klaipėda, „Navalio“ viešbutis, 2014 m.
Šilutė, F.Bajoraičio biblioteka, 2014 m.
„Kelias prie jūros“. Klaipėda, Girulių bibliotekos-bendruomenės namų galerija, 2014 m.
Klaipėda, Meno biblioteka, 2000 m.
GRUPINĖS PARODOS:
Fabriano in Acquarello (Italija), 2015 m. kovo 10 d. Tarptautinė akvarelės paroda „PROMENAD“, Narva, 2014 m., Talinas, 2015 m. kovo 10 d. Klaipėdos krašto akvarelininkų paroda „Tarp jūros ir marių“, Klaipėdos m. savivaldybės viešoji biblioteka, Meno skyriaus galerija, 2014 m., Lietuvos technikos biblioteka, Vilnius, 2015 m.
Tarptautinė akvarelės paroda „Akvareli maailm“, Talinas, 2014 m.
Tarptautinio akvarelės plenero „Gyvenimas po gyvenimo“ paroda A. Mončio muziejus, Palanga, 2014 m.
Projektas „Klaipėdos skulptūrų parko pasakojimai“, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Klaipėda, 2011, 2012, 2013 m.
Kretingos 760 metų jubiliejui skirta tapybos paroda, 2013 m.
Meno simpoziumas „EM“, Nida, 2009 m.
Tarptautinė akvarelės paroda „Jūra mano jūra“, Jogeva, 2007 m.
„AQUARELLE Telšiai, 06. Estonia-LITHUANIA“, Telšių parodų salė, 2006 m.
Tarptautinė akvarelės paroda Kala galerija, Estija, 2006 m.
Tarptautiniai akvarelės plenerai ir parodos, Klaipėda 2002-2014 m.
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Virginijos Urbonavičienės akvarelių paroda
Paroda veiks nuo 2015 m. kovo 26 iki balandžio 30 d.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
Virginijos Urbonavičienės paroda
AKVARELĖS
VIRGINIJA URBONAVIČIENĖ gimė 1959 09 06.
1982 m. baigė Šiaulių pedagoginio instituto (dabar universitetas) Dailės fakultetą.
Įkvėpimo šaltinis –gamta. Mėgsta bastytis po laukus, mišką, nulėkti dviračiu prie jūros. Miestas vargina, menininkė didelė gamtos mylėtoja ir jos akvarelėse vyrauja gamtos motyvai. Bet neturi tikslo realistiškai jas kopijuoti, įdomiau sumanymą perteikti savaip. Mėgiamiausia Hans Tyrrestrup mintis „akvarelėje glūdi subtilumas, ramybė, paprastumas, atskleisti tyliu menininko minties prasiveržimu, vandens lašais ir teptuko brūkštelėjimais. Čia mažiau gali būti daugiausia“
Akvarelininkė Virginija Urbonavičienė ir pati to siekia.
PERSONALINĖS PARODOS:
Klaipėda, „Navalio“ viešbutis, 2014 m.
Šilutė, F.Bajoraičio biblioteka, 2014 m.
„Kelias prie jūros“. Klaipėda, Girulių bibliotekos-bendruomenės namų galerija, 2014 m.
Klaipėda, Meno biblioteka, 2000 m.
GRUPINĖS PARODOS:
Fabriano in Acquarello (Italija), 2015 m. kovo 10 d. Tarptautinė akvarelės paroda „PROMENAD“, Narva, 2014 m., Talinas, 2015 m. kovo 10 d. Klaipėdos krašto akvarelininkų paroda „Tarp jūros ir marių“, Klaipėdos m. savivaldybės viešoji biblioteka, Meno skyriaus galerija, 2014 m., Lietuvos technikos biblioteka, Vilnius, 2015 m.
Tarptautinė akvarelės paroda „Akvareli maailm“, Talinas, 2014 m.
Tarptautinio akvarelės plenero „Gyvenimas po gyvenimo“ paroda A. Mončio muziejus, Palanga, 2014 m.
Projektas „Klaipėdos skulptūrų parko pasakojimai“, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Klaipėda, 2011, 2012, 2013 m.
Kretingos 760 metų jubiliejui skirta tapybos paroda, 2013 m.
Meno simpoziumas „EM“, Nida, 2009 m.
Tarptautinė akvarelės paroda „Jūra mano jūra“, Jogeva, 2007 m.
„AQUARELLE Telšiai, 06. Estonia-LITHUANIA“, Telšių parodų salė, 2006 m.
Tarptautinė akvarelės paroda Kala galerija, Estija, 2006 m.
Tarptautiniai akvarelės plenerai ir parodos, Klaipėda 2002-2014 m.
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Virginijos Urbonavičienės akvarelių paroda
Paroda veiks nuo 2015 m. kovo 26 iki balandžio 30 d.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
Virginijos Urbonavičienės paroda
AKVARELĖS
VIRGINIJA URBONAVIČIENĖ gimė 1959 09 06.
1982 m. baigė Šiaulių pedagoginio instituto (dabar universitetas) Dailės fakultetą.
Įkvėpimo šaltinis –gamta. Mėgsta bastytis po laukus, mišką, nulėkti dviračiu prie jūros. Miestas vargina, menininkė didelė gamtos mylėtoja ir jos akvarelėse vyrauja gamtos motyvai. Bet neturi tikslo realistiškai jas kopijuoti, įdomiau sumanymą perteikti savaip. Mėgiamiausia Hans Tyrrestrup mintis „akvarelėje glūdi subtilumas, ramybė, paprastumas, atskleisti tyliu menininko minties prasiveržimu, vandens lašais ir teptuko brūkštelėjimais. Čia mažiau gali būti daugiausia“
Akvarelininkė Virginija Urbonavičienė ir pati to siekia.
PERSONALINĖS PARODOS:
Klaipėda, „Navalio“ viešbutis, 2014 m.
Šilutė, F.Bajoraičio biblioteka, 2014 m.
„Kelias prie jūros“. Klaipėda, Girulių bibliotekos-bendruomenės namų galerija, 2014 m.
Klaipėda, Meno biblioteka, 2000 m.
GRUPINĖS PARODOS:
Fabriano in Acquarello (Italija), 2015 m. kovo 10 d. Tarptautinė akvarelės paroda „PROMENAD“, Narva, 2014 m., Talinas, 2015 m. kovo 10 d. Klaipėdos krašto akvarelininkų paroda „Tarp jūros ir marių“, Klaipėdos m. savivaldybės viešoji biblioteka, Meno skyriaus galerija, 2014 m., Lietuvos technikos biblioteka, Vilnius, 2015 m.
Tarptautinė akvarelės paroda „Akvareli maailm“, Talinas, 2014 m.
Tarptautinio akvarelės plenero „Gyvenimas po gyvenimo“ paroda A. Mončio muziejus, Palanga, 2014 m.
Projektas „Klaipėdos skulptūrų parko pasakojimai“, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Klaipėda, 2011, 2012, 2013 m.
Kretingos 760 metų jubiliejui skirta tapybos paroda, 2013 m.
Meno simpoziumas „EM“, Nida, 2009 m.
Tarptautinė akvarelės paroda „Jūra mano jūra“, Jogeva, 2007 m.
„AQUARELLE Telšiai, 06. Estonia-LITHUANIA“, Telšių parodų salė, 2006 m.
Tarptautinė akvarelės paroda Kala galerija, Estija, 2006 m.
Tarptautiniai akvarelės plenerai ir parodos, Klaipėda 2002-2014 m.
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Virginijos Urbonavičienės akvarelių paroda
Paroda veiks nuo 2015 m. kovo 26 iki balandžio 30 d.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
Virginijos Urbonavičienės paroda
AKVARELĖS
VIRGINIJA URBONAVIČIENĖ gimė 1959 09 06.
1982 m. baigė Šiaulių pedagoginio instituto (dabar universitetas) Dailės fakultetą.
Įkvėpimo šaltinis –gamta. Mėgsta bastytis po laukus, mišką, nulėkti dviračiu prie jūros. Miestas vargina, menininkė didelė gamtos mylėtoja ir jos akvarelėse vyrauja gamtos motyvai. Bet neturi tikslo realistiškai jas kopijuoti, įdomiau sumanymą perteikti savaip. Mėgiamiausia Hans Tyrrestrup mintis „akvarelėje glūdi subtilumas, ramybė, paprastumas, atskleisti tyliu menininko minties prasiveržimu, vandens lašais ir teptuko brūkštelėjimais. Čia mažiau gali būti daugiausia“
Akvarelininkė Virginija Urbonavičienė ir pati to siekia.
PERSONALINĖS PARODOS:
Klaipėda, „Navalio“ viešbutis, 2014 m.
Šilutė, F.Bajoraičio biblioteka, 2014 m.
„Kelias prie jūros“. Klaipėda, Girulių bibliotekos-bendruomenės namų galerija, 2014 m.
Klaipėda, Meno biblioteka, 2000 m.
GRUPINĖS PARODOS:
Fabriano in Acquarello (Italija), 2015 m. kovo 10 d. Tarptautinė akvarelės paroda „PROMENAD“, Narva, 2014 m., Talinas, 2015 m. kovo 10 d. Klaipėdos krašto akvarelininkų paroda „Tarp jūros ir marių“, Klaipėdos m. savivaldybės viešoji biblioteka, Meno skyriaus galerija, 2014 m., Lietuvos technikos biblioteka, Vilnius, 2015 m.
Tarptautinė akvarelės paroda „Akvareli maailm“, Talinas, 2014 m.
Tarptautinio akvarelės plenero „Gyvenimas po gyvenimo“ paroda A. Mončio muziejus, Palanga, 2014 m.
Projektas „Klaipėdos skulptūrų parko pasakojimai“, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Klaipėda, 2011, 2012, 2013 m.
Kretingos 760 metų jubiliejui skirta tapybos paroda, 2013 m.
Meno simpoziumas „EM“, Nida, 2009 m.
Tarptautinė akvarelės paroda „Jūra mano jūra“, Jogeva, 2007 m.
„AQUARELLE Telšiai, 06. Estonia-LITHUANIA“, Telšių parodų salė, 2006 m.
Tarptautinė akvarelės paroda Kala galerija, Estija, 2006 m.
Tarptautiniai akvarelės plenerai ir parodos, Klaipėda 2002-2014 m.
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Virginijos Urbonavičienės akvarelių paroda
Paroda veiks nuo 2015 m. kovo 26 iki balandžio 30 d.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
Virginijos Urbonavičienės paroda
AKVARELĖS
VIRGINIJA URBONAVIČIENĖ gimė 1959 09 06.
1982 m. baigė Šiaulių pedagoginio instituto (dabar universitetas) Dailės fakultetą.
Įkvėpimo šaltinis –gamta. Mėgsta bastytis po laukus, mišką, nulėkti dviračiu prie jūros. Miestas vargina, menininkė didelė gamtos mylėtoja ir jos akvarelėse vyrauja gamtos motyvai. Bet neturi tikslo realistiškai jas kopijuoti, įdomiau sumanymą perteikti savaip. Mėgiamiausia Hans Tyrrestrup mintis „akvarelėje glūdi subtilumas, ramybė, paprastumas, atskleisti tyliu menininko minties prasiveržimu, vandens lašais ir teptuko brūkštelėjimais. Čia mažiau gali būti daugiausia“
Akvarelininkė Virginija Urbonavičienė ir pati to siekia.
PERSONALINĖS PARODOS:
Klaipėda, „Navalio“ viešbutis, 2014 m.
Šilutė, F.Bajoraičio biblioteka, 2014 m.
„Kelias prie jūros“. Klaipėda, Girulių bibliotekos-bendruomenės namų galerija, 2014 m.
Klaipėda, Meno biblioteka, 2000 m.
GRUPINĖS PARODOS:
Fabriano in Acquarello (Italija), 2015 m. kovo 10 d. Tarptautinė akvarelės paroda „PROMENAD“, Narva, 2014 m., Talinas, 2015 m. kovo 10 d. Klaipėdos krašto akvarelininkų paroda „Tarp jūros ir marių“, Klaipėdos m. savivaldybės viešoji biblioteka, Meno skyriaus galerija, 2014 m., Lietuvos technikos biblioteka, Vilnius, 2015 m.
Tarptautinė akvarelės paroda „Akvareli maailm“, Talinas, 2014 m.
Tarptautinio akvarelės plenero „Gyvenimas po gyvenimo“ paroda A. Mončio muziejus, Palanga, 2014 m.
Projektas „Klaipėdos skulptūrų parko pasakojimai“, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Klaipėda, 2011, 2012, 2013 m.
Kretingos 760 metų jubiliejui skirta tapybos paroda, 2013 m.
Meno simpoziumas „EM“, Nida, 2009 m.
Tarptautinė akvarelės paroda „Jūra mano jūra“, Jogeva, 2007 m.
„AQUARELLE Telšiai, 06. Estonia-LITHUANIA“, Telšių parodų salė, 2006 m.
Tarptautinė akvarelės paroda Kala galerija, Estija, 2006 m.
Tarptautiniai akvarelės plenerai ir parodos, Klaipėda 2002-2014 m.
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Virginijos Urbonavičienės akvarelių paroda
Paroda veiks nuo 2015 m. kovo 26 iki balandžio 30 d.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
Virginijos Urbonavičienės paroda
AKVARELĖS
VIRGINIJA URBONAVIČIENĖ gimė 1959 09 06.
1982 m. baigė Šiaulių pedagoginio instituto (dabar universitetas) Dailės fakultetą.
Įkvėpimo šaltinis –gamta. Mėgsta bastytis po laukus, mišką, nulėkti dviračiu prie jūros. Miestas vargina, menininkė didelė gamtos mylėtoja ir jos akvarelėse vyrauja gamtos motyvai. Bet neturi tikslo realistiškai jas kopijuoti, įdomiau sumanymą perteikti savaip. Mėgiamiausia Hans Tyrrestrup mintis „akvarelėje glūdi subtilumas, ramybė, paprastumas, atskleisti tyliu menininko minties prasiveržimu, vandens lašais ir teptuko brūkštelėjimais. Čia mažiau gali būti daugiausia“
Akvarelininkė Virginija Urbonavičienė ir pati to siekia.
PERSONALINĖS PARODOS:
Klaipėda, „Navalio“ viešbutis, 2014 m.
Šilutė, F.Bajoraičio biblioteka, 2014 m.
„Kelias prie jūros“. Klaipėda, Girulių bibliotekos-bendruomenės namų galerija, 2014 m.
Klaipėda, Meno biblioteka, 2000 m.
GRUPINĖS PARODOS:
Fabriano in Acquarello (Italija), 2015 m. kovo 10 d. Tarptautinė akvarelės paroda „PROMENAD“, Narva, 2014 m., Talinas, 2015 m. kovo 10 d. Klaipėdos krašto akvarelininkų paroda „Tarp jūros ir marių“, Klaipėdos m. savivaldybės viešoji biblioteka, Meno skyriaus galerija, 2014 m., Lietuvos technikos biblioteka, Vilnius, 2015 m.
Tarptautinė akvarelės paroda „Akvareli maailm“, Talinas, 2014 m.
Tarptautinio akvarelės plenero „Gyvenimas po gyvenimo“ paroda A. Mončio muziejus, Palanga, 2014 m.
Projektas „Klaipėdos skulptūrų parko pasakojimai“, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Klaipėda, 2011, 2012, 2013 m.
Kretingos 760 metų jubiliejui skirta tapybos paroda, 2013 m.
Meno simpoziumas „EM“, Nida, 2009 m.
Tarptautinė akvarelės paroda „Jūra mano jūra“, Jogeva, 2007 m.
„AQUARELLE Telšiai, 06. Estonia-LITHUANIA“, Telšių parodų salė, 2006 m.
Tarptautinė akvarelės paroda Kala galerija, Estija, 2006 m.
Tarptautiniai akvarelės plenerai ir parodos, Klaipėda 2002-2014 m.
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Virginijos Urbonavičienės akvarelių paroda
Paroda veiks nuo 2015 m. kovo 26 iki balandžio 30 d.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
Virginijos Urbonavičienės paroda
AKVARELĖS
VIRGINIJA URBONAVIČIENĖ gimė 1959 09 06.
1982 m. baigė Šiaulių pedagoginio instituto (dabar universitetas) Dailės fakultetą.
Įkvėpimo šaltinis –gamta. Mėgsta bastytis po laukus, mišką, nulėkti dviračiu prie jūros. Miestas vargina, menininkė didelė gamtos mylėtoja ir jos akvarelėse vyrauja gamtos motyvai. Bet neturi tikslo realistiškai jas kopijuoti, įdomiau sumanymą perteikti savaip. Mėgiamiausia Hans Tyrrestrup mintis „akvarelėje glūdi subtilumas, ramybė, paprastumas, atskleisti tyliu menininko minties prasiveržimu, vandens lašais ir teptuko brūkštelėjimais. Čia mažiau gali būti daugiausia“
Akvarelininkė Virginija Urbonavičienė ir pati to siekia.
PERSONALINĖS PARODOS:
Klaipėda, „Navalio“ viešbutis, 2014 m.
Šilutė, F.Bajoraičio biblioteka, 2014 m.
„Kelias prie jūros“. Klaipėda, Girulių bibliotekos-bendruomenės namų galerija, 2014 m.
Klaipėda, Meno biblioteka, 2000 m.
GRUPINĖS PARODOS:
Fabriano in Acquarello (Italija), 2015 m. kovo 10 d. Tarptautinė akvarelės paroda „PROMENAD“, Narva, 2014 m., Talinas, 2015 m. kovo 10 d. Klaipėdos krašto akvarelininkų paroda „Tarp jūros ir marių“, Klaipėdos m. savivaldybės viešoji biblioteka, Meno skyriaus galerija, 2014 m., Lietuvos technikos biblioteka, Vilnius, 2015 m.
Tarptautinė akvarelės paroda „Akvareli maailm“, Talinas, 2014 m.
Tarptautinio akvarelės plenero „Gyvenimas po gyvenimo“ paroda A. Mončio muziejus, Palanga, 2014 m.
Projektas „Klaipėdos skulptūrų parko pasakojimai“, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Klaipėda, 2011, 2012, 2013 m.
Kretingos 760 metų jubiliejui skirta tapybos paroda, 2013 m.
Meno simpoziumas „EM“, Nida, 2009 m.
Tarptautinė akvarelės paroda „Jūra mano jūra“, Jogeva, 2007 m.
„AQUARELLE Telšiai, 06. Estonia-LITHUANIA“, Telšių parodų salė, 2006 m.
Tarptautinė akvarelės paroda Kala galerija, Estija, 2006 m.
Tarptautiniai akvarelės plenerai ir parodos, Klaipėda 2002-2014 m.
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Virginijos Urbonavičienės akvarelių paroda
Paroda veiks nuo 2015 m. kovo 26 iki balandžio 30 d.
Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.
Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .
Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.
Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.
„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.
Virginijos Urbonavičienės paroda
AKVARELĖS
VIRGINIJA URBONAVIČIENĖ gimė 1959 09 06.
1982 m. baigė Šiaulių pedagoginio instituto (dabar universitetas) Dailės fakultetą.
Įkvėpimo šaltinis –gamta. Mėgsta bastytis po laukus, mišką, nulėkti dviračiu prie jūros. Miestas vargina, menininkė didelė gamtos mylėtoja ir jos akvarelėse vyrauja gamtos motyvai. Bet neturi tikslo realistiškai jas kopijuoti, įdomiau sumanymą perteikti savaip. Mėgiamiausia Hans Tyrrestrup mintis „akvarelėje glūdi subtilumas, ramybė, paprastumas, atskleisti tyliu menininko minties prasiveržimu, vandens lašais ir teptuko brūkštelėjimais. Čia mažiau gali būti daugiausia“
Akvarelininkė Virginija Urbonavičienė ir pati to siekia.
PERSONALINĖS PARODOS:
Klaipėda, „Navalio“ viešbutis, 2014 m.
Šilutė, F.Bajoraičio biblioteka, 2014 m.
„Kelias prie jūros“. Klaipėda, Girulių bibliotekos-bendruomenės namų galerija, 2014 m.
Klaipėda, Meno biblioteka, 2000 m.
GRUPINĖS PARODOS:
Fabriano in Acquarello (Italija), 2015 m. kovo 10 d. Tarptautinė akvarelės paroda „PROMENAD“, Narva, 2014 m., Talinas, 2015 m. kovo 10 d. Klaipėdos krašto akvarelininkų paroda „Tarp jūros ir marių“, Klaipėdos m. savivaldybės viešoji biblioteka, Meno skyriaus galerija, 2014 m., Lietuvos technikos biblioteka, Vilnius, 2015 m.
Tarptautinė akvarelės paroda „Akvareli maailm“, Talinas, 2014 m.
Tarptautinio akvarelės plenero „Gyvenimas po gyvenimo“ paroda A. Mončio muziejus, Palanga, 2014 m.
Projektas „Klaipėdos skulptūrų parko pasakojimai“, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Klaipėda, 2011, 2012, 2013 m.
Kretingos 760 metų jubiliejui skirta tapybos paroda, 2013 m.
Meno simpoziumas „EM“, Nida, 2009 m.
Tarptautinė akvarelės paroda „Jūra mano jūra“, Jogeva, 2007 m.
„AQUARELLE Telšiai, 06. Estonia-LITHUANIA“, Telšių parodų salė, 2006 m.
Tarptautinė akvarelės paroda Kala galerija, Estija, 2006 m.
Tarptautiniai akvarelės plenerai ir parodos, Klaipėda 2002-2014 m.
Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Virginijos Urbonavičienės akvarelių paroda
Paroda veiks nuo 2015 m. kovo 26 iki balandžio 30 d.