Liudviko Rėzos kultūros centras

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Vėtrungė – šio kultūrinio kelio atpažinimo ženklas, kuris kelionės dalyvius lydės visos kelionės metu. Kultūriniame pažintiniame žaidime numatyti 9 pagrindiniai sustojimo taškai, kuriuose paslėptos specialios žaidimo Vėtrungėlės su tik tai vietovei būdinga simbolika. Dalyvaukite žaidime, susipažinkite su Vakarų Lietuvos regionu, o atradę visas devynias Vėtrungėles laimėkite žaidimo prizą!

Žaidimo taisyklės:

1. Žaidimo pradžia birželio 26 d., pabaiga – rugsėjo 27 d.

2. Žaidime gali dalyvauti visos Lietuvos gyventojai ir atvykę į turistai iš kitų šalių.

3. Dalyvių amžius neribojamas.

4. Norintys dalyvauti žaidime turi registruotis svetainėje www.vetrungiukelias.lt

5. Internetinėje svetainėje bus pateiktas žemėlapis, kuriame pažymėtos žaidimo lankytinos vietovės.

6. Dalyviai turi aplankyti visas siūlomas internetinėje žaidimo svetainėje vietoves bei objektus, susipažinti su ekspozicijomis, ir surasti Vėtrungėlę (vėtrungėlės pavyzdys puslapio apačioje).

7. Susipažinę su ekspozicija ar sudalyvavę edukacinėje pamokoje, dalyviai kiekviename objekte turi nusifotografuoti su ten atrasta pažymėta žaidimo Vėtrungėle.

8. Nuotraukas reikia kelti prisijungus prie savo duomenų svetainėje www.vetrungiukelias.lt, arba atsiųsti adresu zaidimas@vetrungiukelias.lt, nurodant dalyvio Vardą ir kontaktinius duomenis (telefono nr., el. pašto adresas).

9. Prizą laimės dalyvis ar dalyvių grupės, kurios suras visas 9 pažymėtas žaidimo Vėtrungėles ir atsiųs tai įrodančias nuotraukas žaidimo taisyklėse nurodytu adresu.

10. Prizai bus įteikti tik žaidėjams ar jų grupėms, kurie įvykdys visas žaidimo sąlygas. Laimėtojai bus informuojami asmeniškai, bei žaidimo svetainėje.

11. Prizų skaičius ribotas.

Visą informaciją apie žaidimą galite rasti:

www.vetrungiukelias.lt

https://www.facebook.com/vetrungiukelias

http://www.siluteinfo.lt/en

Kilus klausimams kreiptis tel.: 8 671 28200, 8 652 79338 arba

info@vetrungiukelias.lt

Kviečiame visus į renginį, kuris įvyks š. m. rugsėjo 25 d. Neringos gimnazijos Juodkrantės ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus mokyklos kompiuterių klasėje. Pradžia - 11 val. 10 min.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Vėtrungė – šio kultūrinio kelio atpažinimo ženklas, kuris kelionės dalyvius lydės visos kelionės metu. Kultūriniame pažintiniame žaidime numatyti 9 pagrindiniai sustojimo taškai, kuriuose paslėptos specialios žaidimo Vėtrungėlės su tik tai vietovei būdinga simbolika. Dalyvaukite žaidime, susipažinkite su Vakarų Lietuvos regionu, o atradę visas devynias Vėtrungėles laimėkite žaidimo prizą!

Žaidimo taisyklės:

1. Žaidimo pradžia birželio 26 d., pabaiga – rugsėjo 27 d.

2. Žaidime gali dalyvauti visos Lietuvos gyventojai ir atvykę į turistai iš kitų šalių.

3. Dalyvių amžius neribojamas.

4. Norintys dalyvauti žaidime turi registruotis svetainėje www.vetrungiukelias.lt

5. Internetinėje svetainėje bus pateiktas žemėlapis, kuriame pažymėtos žaidimo lankytinos vietovės.

6. Dalyviai turi aplankyti visas siūlomas internetinėje žaidimo svetainėje vietoves bei objektus, susipažinti su ekspozicijomis, ir surasti Vėtrungėlę (vėtrungėlės pavyzdys puslapio apačioje).

7. Susipažinę su ekspozicija ar sudalyvavę edukacinėje pamokoje, dalyviai kiekviename objekte turi nusifotografuoti su ten atrasta pažymėta žaidimo Vėtrungėle.

8. Nuotraukas reikia kelti prisijungus prie savo duomenų svetainėje www.vetrungiukelias.lt, arba atsiųsti adresu zaidimas@vetrungiukelias.lt, nurodant dalyvio Vardą ir kontaktinius duomenis (telefono nr., el. pašto adresas).

9. Prizą laimės dalyvis ar dalyvių grupės, kurios suras visas 9 pažymėtas žaidimo Vėtrungėles ir atsiųs tai įrodančias nuotraukas žaidimo taisyklėse nurodytu adresu.

10. Prizai bus įteikti tik žaidėjams ar jų grupėms, kurie įvykdys visas žaidimo sąlygas. Laimėtojai bus informuojami asmeniškai, bei žaidimo svetainėje.

11. Prizų skaičius ribotas.

Visą informaciją apie žaidimą galite rasti:

www.vetrungiukelias.lt

https://www.facebook.com/vetrungiukelias

http://www.siluteinfo.lt/en

Kilus klausimams kreiptis tel.: 8 671 28200, 8 652 79338 arba

info@vetrungiukelias.lt

Šis tomas skirtas lietuvių literatūros pradininko, Tolminkiemio kunigo Kristijono Donelaičio (1714-1780) kūrinių pirmiesiems leidimams. Šiame tome Donelaičio kūriniai skelbiami tokie, kokius iš poeto rankraščio visuomenei pateikė Rėza. Po parengėjo mirties jie publikuojami pirmą kartą.
Praėjus beveik trims dešimtmečiams po Donelaičio mirties, jo kūrybinis palikimas pateko profesoriui Rėzai. Jis išstudijavo rankraščius ir daugiau kaip 10 metų rengė juos spaudai. 1818 m Karaliaučiuje išspausdinta Donelaičio poema Metai su parengėjo vertimu į vokiečių kalbą ir pirmąja poeto biografija bei kūrybos analize. 1824 m. taip pat Karaliaučiuje išleistos Donelaičio pasakėčios. Taip pat iš užmaršties ar net pražūties išgelbėti didžiojo lietuvių literatūros klasiko kūriniai ir padėtas kertinis akmuo donelaitikos tyrimams.

Pristatyme dalyvaus:
M. L. Rėzos kūrybos bei veiklos tyrinėtoja, Raštų rengėja, literatūros istorikė ir tekstologė dr. Liucija Citavičiūtė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas),
Rytų Prūsijos ir Prūsų Lietuvos kultūros istorijos ir identiteto, Kuršių nerijos daugiakultūrinės istorijos tyrinėtoja istorikė doc. dr. Nijolė Strakauskaitė (Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas)
Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas, poetas Antanas A. Jonynas
Moderuoja kalbininkė prof. dr. Jolanta Zabarskaitė (Lietuvių kalbos institutas)

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Vėtrungė – šio kultūrinio kelio atpažinimo ženklas, kuris kelionės dalyvius lydės visos kelionės metu. Kultūriniame pažintiniame žaidime numatyti 9 pagrindiniai sustojimo taškai, kuriuose paslėptos specialios žaidimo Vėtrungėlės su tik tai vietovei būdinga simbolika. Dalyvaukite žaidime, susipažinkite su Vakarų Lietuvos regionu, o atradę visas devynias Vėtrungėles laimėkite žaidimo prizą!

Žaidimo taisyklės:

1. Žaidimo pradžia birželio 26 d., pabaiga – rugsėjo 27 d.

2. Žaidime gali dalyvauti visos Lietuvos gyventojai ir atvykę į turistai iš kitų šalių.

3. Dalyvių amžius neribojamas.

4. Norintys dalyvauti žaidime turi registruotis svetainėje www.vetrungiukelias.lt

5. Internetinėje svetainėje bus pateiktas žemėlapis, kuriame pažymėtos žaidimo lankytinos vietovės.

6. Dalyviai turi aplankyti visas siūlomas internetinėje žaidimo svetainėje vietoves bei objektus, susipažinti su ekspozicijomis, ir surasti Vėtrungėlę (vėtrungėlės pavyzdys puslapio apačioje).

7. Susipažinę su ekspozicija ar sudalyvavę edukacinėje pamokoje, dalyviai kiekviename objekte turi nusifotografuoti su ten atrasta pažymėta žaidimo Vėtrungėle.

8. Nuotraukas reikia kelti prisijungus prie savo duomenų svetainėje www.vetrungiukelias.lt, arba atsiųsti adresu zaidimas@vetrungiukelias.lt, nurodant dalyvio Vardą ir kontaktinius duomenis (telefono nr., el. pašto adresas).

9. Prizą laimės dalyvis ar dalyvių grupės, kurios suras visas 9 pažymėtas žaidimo Vėtrungėles ir atsiųs tai įrodančias nuotraukas žaidimo taisyklėse nurodytu adresu.

10. Prizai bus įteikti tik žaidėjams ar jų grupėms, kurie įvykdys visas žaidimo sąlygas. Laimėtojai bus informuojami asmeniškai, bei žaidimo svetainėje.

11. Prizų skaičius ribotas.

Visą informaciją apie žaidimą galite rasti:

www.vetrungiukelias.lt

https://www.facebook.com/vetrungiukelias

http://www.siluteinfo.lt/en

Kilus klausimams kreiptis tel.: 8 671 28200, 8 652 79338 arba

info@vetrungiukelias.lt

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

DĖMESIO!

Liudviko Rėzos kultūros centras ir Neringos gimnazijos Juodkrantės skyrius, juodkrantiškio Alberto Danilevičiaus dailės studijoje organizuoja susitikimą su Juodkrantės tapybos plenero žymiais dailininkais. Studijos mokiniai ir visi norintys kviečiami į susitikimo metu vyksiančią edukacinę- pažintinę pamoką.
Pamokoje dalyvaus : Birutė Kuicienė, Rimtas Tarabilda, Saulius Kruopis, Silvija Drebickaitė, Kazys Bimba ir Albertas Danilevičius.
Kviečiame visus rugsėjo 29 d. 16.00 val. į Juodkrantės mokyklą, o rugsėjo 30 d. 10.00 val. edukacinis užsiėmimas vyks su ikimomyklinio ugdymo ugdytiniais.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Maloniai kviečiame 2015 m. spalio 6 d. (antradienį) 16 val. į Lietuvos mokslų akademijos mažojoje salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) vyksiantį susitikimą – Liudviko Rėzos kultūros centras: IV-ojo Liudviko Rėzos raštų tomo sutiktuvės.
Dalyvauja LMA tikroji narė prof. Viktorija DAUJOTYTĖ, Vitalija Teresė JONUŠIENĖ „Liudviko Rėzos sugrįžimas į Kuršių neriją XX amžiaus antroje pusėje“, filosofas dr. Arvydas JUOZAITIS „Kuršių nerija kaip sąžinė literatūros“ istorikė ir tekstologė dr. Liucija CITAVIČIŪTĖ „Liudviko Rėzos kelias į XXI amžių“, Liudviko Rėzos kultūros centro direktorė Sonata VAITONIENĖ „Liudviko Rėzos kultūros centro veikla“. Koncertuoja Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro ,,Agila“ folkloro ansamblis „Giedružė“ (vadovė Audronė BURŽINSKIENĖ) ir Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis „Aušrinė“ (vadovė Ramunė PEČIUKONYTĖ). Renginį veda – kalbininkė prof. dr. Jolanta ZABARSKAITĖ

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Neringos miestas ir Fėmarno sala Vokietijoje - jau 15 metų yra miestai partneriai.

Draugystė yra gyva tik tuomet, kai abiejų šalių žmonės bendrauja, dalinasi idėjomis ir patirtimi.

Kviečiame

Spalio 7 dieną 18 val. į Juodkrantės bažnyčią paklausyti St. Peterio bažnyčios pučiamųjų ansamblio koncerto, po jo L.Rėzos kultūros centre - pabendrauti prie arbatos puodelio.

Spalio 9 dieną 18 val. į Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių pagalbos bažnyčią. Po ekumeninių pamaldų paklausysime St.Peterio bažnyčios pučiamųjų ansamblio koncerto, po pabendrausime bendruomenės namų salėje.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

ETNOKULTŪRINIS PROJEKTAS „RITIN KALNE SMILTATE“
Neringos meno mokykla jau trečius metus organizuoja etnokultūrinį projektą – meninį konkursą „Ritin kalne smiltate“, skirtą Neringos miesto gimtadieniui. Šiuo projektu siekiama ugdyti bendruomenę, gebančią tausoti anksčiau čia gyvenusių prūsų, kuršių, lietuvių ir kt. tautų istorinį, kultūrinį palikimą. Skatinti domėtis Kuršių Nerijos išskirtine istorija, atskleisti landšafto formavimosi įtaką čionykščių žmonių gyvenime, gerbti anksčiau čia gyvenusių žmonių kultūrą, išlikusį materialųjį ir nematerialųjį paveldą. Pagrindinis tikslas - susipažinus su pasirinkto laikotarpio Neringos kultūriniu paveldu, istorija, tradicijomis, remiantis istoriniu žanru, pavaizduoti Kuršių nerijos istoriją savo suvokimu – pasitelkus vaiko, paauglio ar suaugusio žmogaus vaizduotę, jo išgyventas emocijas, žinias apie Kuršių Neriją, perteikti savo kūrybą dailės, literatūros, šokio, dramos inscenizacijos ar muzikos meno srityse.
Visus, kurie neabejingi menui ir nori pažinti Neringos kraštą, domisi jos istorija bei palikimu, kviečiame prisijungti ir dalyvauti šiame kūrybiniame projekte. Spalio – lapkričio mėnesiais vyks kūrybinės dirbtuvės, kuriuose konsultuos Neringos meno mokyklos dailės mokytojai Albertas Danilevičius ir Monika Urbonavičienė, taip vyks paskaitos istorinėmis Kuršių Nerijos krašto temomis.
Meistriškumo pamokos KĄ PASAKOJA KRIKŠTAI. Renginį veda dailininkai Jūratė Bučmytė ir Albertas Krajinskas.
Spalio 15 d. 17.30 val. (ketvirtadienį) Neringos meno mokykloje (Pamario g. 4, Neringa-Nida).
8 d. (ketvirtadienį) 18 val. Juodkrantės L.Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8, Neringa -Juodkrantė)
Paskaita EDUARDO JONUŠO „KURŠIS“ - ETNOGRAFINĖS LIETUVIŲ LAIVYBOS KONTEKSTE“. Paskaitą veda laivadirbys Simas Knapkis.
Spalio12 d. (pirmadienį) 17.30 val. Neringos meno mokykloje (Pamario g. 4, Neringa-Nida)

Paskaita „GINTARO ĮLANKOS ISTORIJA“ Paskaitą veda istorikė doc. dr. Nijolė Strakauskaitė.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Šių metų spalio 9 d., 10.00 val.
kviečiame vaikus ir bendruomenės narius
į Liudviko Rėzos kultūros centrą
minint Tarptautinę pašto dieną
parašyti laiškus arba atvirukus brangiems žmonėms
ir išsiųsti juos visiems kartu iš Juodkrantės pašto

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Dailininko Romano Borisovo paroda

Paroda veiks nuo 2015 m. spalio 09 iki lapkričio 10 d.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Dailininko Romano Borisovo paroda

Paroda veiks nuo 2015 m. spalio 09 iki lapkričio 10 d.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Dailininko Romano Borisovo paroda

Paroda veiks nuo 2015 m. spalio 09 iki lapkričio 10 d.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Dailininko Romano Borisovo paroda

Paroda veiks nuo 2015 m. spalio 09 iki lapkričio 10 d.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Dailininko Romano Borisovo paroda

Paroda veiks nuo 2015 m. spalio 09 iki lapkričio 10 d.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Dailininko Romano Borisovo paroda

Paroda veiks nuo 2015 m. spalio 09 iki lapkričio 10 d.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Dailininko Romano Borisovo paroda

Paroda veiks nuo 2015 m. spalio 09 iki lapkričio 10 d.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Dailininko Romano Borisovo paroda

Paroda veiks nuo 2015 m. spalio 09 iki lapkričio 10 d.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Dailininko Romano Borisovo paroda

Paroda veiks nuo 2015 m. spalio 09 iki lapkričio 10 d.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Dailininko Romano Borisovo paroda

Paroda veiks nuo 2015 m. spalio 09 iki lapkričio 10 d.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Dailininko Romano Borisovo paroda

Paroda veiks nuo 2015 m. spalio 09 iki lapkričio 10 d.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Dailininko Romano Borisovo paroda

Paroda veiks nuo 2015 m. spalio 09 iki lapkričio 10 d.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Dailininko Romano Borisovo paroda

Paroda veiks nuo 2015 m. spalio 09 iki lapkričio 10 d.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Dailininko Romano Borisovo paroda

Paroda veiks nuo 2015 m. spalio 09 iki lapkričio 10 d.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Dailininko Romano Borisovo paroda

Paroda veiks nuo 2015 m. spalio 09 iki lapkričio 10 d.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Dailininko Romano Borisovo paroda

Paroda veiks nuo 2015 m. spalio 09 iki lapkričio 10 d.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Dailininko Romano Borisovo paroda

Paroda veiks nuo 2015 m. spalio 09 iki lapkričio 10 d.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Dailininko Romano Borisovo paroda

Paroda veiks nuo 2015 m. spalio 09 iki lapkričio 10 d.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Dailininko Romano Borisovo paroda

Paroda veiks nuo 2015 m. spalio 09 iki lapkričio 10 d.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Dailininko Romano Borisovo paroda

Paroda veiks nuo 2015 m. spalio 09 iki lapkričio 10 d.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Dailininko Romano Borisovo paroda

Paroda veiks nuo 2015 m. spalio 09 iki lapkričio 10 d.

„Stabtelkime...susikaupkime...prieš Visus Šventus...“
Kviečiame Jus spalio 29 d. (ketvirtadienį) 18.00 val. L.Rėzos g. 8, Juodkrantėje, Parodų salėje į susitikimą su broliu pranciškonu Bernardu.
Programą papildys Juodkrantės moterų vokalinis ansamblis NERINGA (vadovė ir koncertmeisterė Rita Rušinskienė).
Klausant poezijos ir giesmių sieksime sukurti jaukią Vėlinių laukimo atmosferą.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Dailininko Romano Borisovo paroda

Paroda veiks nuo 2015 m. spalio 09 iki lapkričio 10 d.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Dailininko Romano Borisovo paroda

Paroda veiks nuo 2015 m. spalio 09 iki lapkričio 10 d.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Dailininko Romano Borisovo paroda

Paroda veiks nuo 2015 m. spalio 09 iki lapkričio 10 d.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Dailininko Romano Borisovo paroda

Paroda veiks nuo 2015 m. spalio 09 iki lapkričio 10 d.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Dailininko Romano Borisovo paroda

Paroda veiks nuo 2015 m. spalio 09 iki lapkričio 10 d.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Dailininko Romano Borisovo paroda

Paroda veiks nuo 2015 m. spalio 09 iki lapkričio 10 d.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Dailininko Romano Borisovo paroda

Paroda veiks nuo 2015 m. spalio 09 iki lapkričio 10 d.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Dailininko Romano Borisovo paroda

Paroda veiks nuo 2015 m. spalio 09 iki lapkričio 10 d.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Dailininko Romano Borisovo paroda

Paroda veiks nuo 2015 m. spalio 09 iki lapkričio 10 d.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Dailininko Romano Borisovo paroda

Paroda veiks nuo 2015 m. spalio 09 iki lapkričio 10 d.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Dailininko Romano Borisovo paroda

Paroda veiks nuo 2015 m. spalio 09 iki lapkričio 10 d.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Dailininko Romano Borisovo paroda

Paroda veiks nuo 2015 m. spalio 09 iki lapkričio 10 d.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

2015 m. lapkričio 14 d., šeštadienį, 18.00 val.
Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4)

Atlikėjai: Neringos solistai, ansambliai, kolektyvai ir svečiai
Vedėjai: Justė Zinkevičiūtė, Kęstutis Bručkus

Koncertas – nemokamas, tačiau su kvietimais!
Kiekvienas norintis juos gali pasiimti Nidos KTIC „Agila“ (Taikos g.4) darbo dienomis nuo lapkričio 6 d. 8 - 17 val.
Tel. Nr. pasiteiravimui: 8 469 52345

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Neringos miestui - 54!
Lapkričio 19 d. (ketvirtadienį) 18.00 val.
kviečiame visus į
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salę
(L. Rėzos g. 54c – 9), kurioje vyks
šventinis gimtadienio koncertas
„MAGIŠKAS VAKARAS“

Dalyvauja Juodkrantės meno kolektyvai ir
"Didžiojo Magijos Šou" iliuzionistas Mario Tarasini

Vedėjas aktorius Romanas Dudnikas

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Vaikų ir jaunimo šventinis koncertas - Neringos jaunimo apdovanojimai.
Lapkričio 20 d. 17 val. Nidos KTIC ,,Agila” Taikos g. 4 Nida.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

2015 m. lapkričio 25 d. (trečiadienį) 17.00 val. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas (KU BRIAI) kviečia į renginį „Archyvų duris pravėrus: Klaipėdos kraštas istorinėje kartografijoje ir 1944 m. aerofotografijose“. Jis vyks Klaipėdos universiteto Auloje (VI korpusas), Herkaus Manto g. 84.
Partneriai: Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Klaipėdos apskrities archyvas.
Renginys yra įtrauktas į pirmojo Klaipėdos mokslo ir meno festivalio RESTART programą.

Mokslininkai, tyrinėjantys Klaipėdos miesto, krašto, Rytų Prūsijos istoriją, susiduria su pirminių šaltinių Lietuvoje stoka. Archyviniai, bažnyčių dokumentai, kartografija, fotonuotraukos yra išsibarsčiusios po įvairius Europos ir pasaulio archyvus bei bibliotekas. Dokumentų paieška yra nuolatinis darbas, kurį KU BRIAI tyrėjai drauge su partneriais Lietuvoje ir užsienyje vykdo nuo 1992 m.
Pastarųjų metų atradimai yra įdomūs ne tik istorikams ir archeologams, tačiau ir kitų sričių (gamtininkams, kraštovaizdžio architektūros ir kt.) specialistams.
Klaipėda dėl kadaise turėto tvirtovės statuso ir uosto funkcionavimo galėtų būti vadinama turtingiausius istorinės kartografijos klodus turinčiu Lietuvos miestu. Deja, istorinė Klaipėdos kartografija pasklidusi po daugelį Europos archyvų, o jos kaupimas vienoje vietoje ir tyrimai, tarpukariu pradėti vokiečių mokslininkų, neturėjo tęstinumo. KU BRIAI išnaudodamas šiuolaikinių skaitmeninimo technologijų teikiamas galimybes, nuo 2009 m. sistemingai kaupia, katalogizuoja ir tyrinėja visus Klaipėdos istorinės kartografijos šaltinius.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Bus teikiami prestižiniai apdovanojimai „Auksinis Feniksas”

Lapkričio 27 d. 16 val. Tauragės kultūros centre, iškilmingos ceremonijos metu bus įteikti didžiausios šalies kultūrinės bendruomenės – Lietuvos kultūros centrų asociacijos apdovanojimai „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai svarbiausias ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas – pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
„Auksiniai Feniksai“ bus teikiami „Geriausiam metų kultūros centro vadovui“; „Geriausiam metų kultūros ir meno kūrėjui“; „Geriausiam metų kultūros centro partneriui“; „Metų kultūros mecenatui ar rėmėjui“ ir „Metų kultūros politikui“. Šiemet „Auksiniam Feniksui“ pristatyti ir į penkias garbingas nominacijas pretenduoja daugiau nei penkiasdešimt pretendentų, kurių tarpe rajono merai, LR Seimo nariai, pramonės, verslo ir visuomeninės organizacijos, žurnalistai, vadybininkai, meno kolektyvų vadovai, kultūros ir meno kūrėjai.
Apdovanojimų įteikimo iškilmingoje ceremonijoje dalyvaus ir nominacijas laureatams įteiks LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas, LR Seimo narys Darius Petrošius, Kultūros viceministras Arnas Neverauskas ir kiti žinomi šalies politikos ir kultūros atstovai. Jau gražia tradicija tampančia, šventę vainikuos didingas šviesos, ugnies ir pirotechnikos reginys „Apokalipsė“.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Kalėdų senelio sutikimas ir Kalėdų eglutės įžiebimas.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Folkloro ansamblis
„Aušrinė“, vadovė Ramunė Pečiukonytė

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Alksnynės kontrolės posto rekonstrukcijos metu įdiegtų naujovių dėka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą jau galima iš anksto sumokėti internetu.

Leidimą įvažiuoti į Neringą galima įsigyti vietinę rinkliavą sumokėjus internetinėje svetainėje adresu http://neringa.eparkingas.lt/ .

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Šių metų gruodžio 19 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre atsidaro žinomo Karaliaučiaus (Kaliningrado) dailininko Viktoro Riabinino kūrinių paroda.
Dailininkas gimė Karaliaučiuje 1946 m. prieš pat miesto pervadinimą Kaliningradu..., tai jo gimimo liūdijime dar įrašyta - gimimo vieta Königsberg !
Visą gyvenimą aktyviai domėjosi krašto praeitimi, sukaupė didžiulę, muziejinės vertės, dingusio prieškario gyvenimo daiktų kolekcija, kurią sėkmingai panaudoja savo kūryboje.
Parodoje bus demonstruojami ankstyvesnieji ir paskutiniai dailininko darbai, piešiniai ir dienynai.
Kviečiame apsilankyti parodoje.

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Šių metų gruodžio 19 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre atsidaro žinomo Karaliaučiaus (Kaliningrado) dailininko Viktoro Riabinino kūrinių paroda.
Dailininkas gimė Karaliaučiuje 1946 m. prieš pat miesto pervadinimą Kaliningradu..., tai jo gimimo liūdijime dar įrašyta - gimimo vieta Königsberg !
Visą gyvenimą aktyviai domėjosi krašto praeitimi, sukaupė didžiulę, muziejinės vertės, dingusio prieškario gyvenimo daiktų kolekcija, kurią sėkmingai panaudoja savo kūryboje.
Parodoje bus demonstruojami ankstyvesnieji ir paskutiniai dailininko darbai, piešiniai ir dienynai.
Kviečiame apsilankyti parodoje.

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Šių metų gruodžio 19 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre atsidaro žinomo Karaliaučiaus (Kaliningrado) dailininko Viktoro Riabinino kūrinių paroda.
Dailininkas gimė Karaliaučiuje 1946 m. prieš pat miesto pervadinimą Kaliningradu..., tai jo gimimo liūdijime dar įrašyta - gimimo vieta Königsberg !
Visą gyvenimą aktyviai domėjosi krašto praeitimi, sukaupė didžiulę, muziejinės vertės, dingusio prieškario gyvenimo daiktų kolekcija, kurią sėkmingai panaudoja savo kūryboje.
Parodoje bus demonstruojami ankstyvesnieji ir paskutiniai dailininko darbai, piešiniai ir dienynai.
Kviečiame apsilankyti parodoje.

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Šių metų gruodžio 19 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre atsidaro žinomo Karaliaučiaus (Kaliningrado) dailininko Viktoro Riabinino kūrinių paroda.
Dailininkas gimė Karaliaučiuje 1946 m. prieš pat miesto pervadinimą Kaliningradu..., tai jo gimimo liūdijime dar įrašyta - gimimo vieta Königsberg !
Visą gyvenimą aktyviai domėjosi krašto praeitimi, sukaupė didžiulę, muziejinės vertės, dingusio prieškario gyvenimo daiktų kolekcija, kurią sėkmingai panaudoja savo kūryboje.
Parodoje bus demonstruojami ankstyvesnieji ir paskutiniai dailininko darbai, piešiniai ir dienynai.
Kviečiame apsilankyti parodoje.

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Šių metų gruodžio 19 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre atsidaro žinomo Karaliaučiaus (Kaliningrado) dailininko Viktoro Riabinino kūrinių paroda.
Dailininkas gimė Karaliaučiuje 1946 m. prieš pat miesto pervadinimą Kaliningradu..., tai jo gimimo liūdijime dar įrašyta - gimimo vieta Königsberg !
Visą gyvenimą aktyviai domėjosi krašto praeitimi, sukaupė didžiulę, muziejinės vertės, dingusio prieškario gyvenimo daiktų kolekcija, kurią sėkmingai panaudoja savo kūryboje.
Parodoje bus demonstruojami ankstyvesnieji ir paskutiniai dailininko darbai, piešiniai ir dienynai.
Kviečiame apsilankyti parodoje.

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Šių metų gruodžio 19 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre atsidaro žinomo Karaliaučiaus (Kaliningrado) dailininko Viktoro Riabinino kūrinių paroda.
Dailininkas gimė Karaliaučiuje 1946 m. prieš pat miesto pervadinimą Kaliningradu..., tai jo gimimo liūdijime dar įrašyta - gimimo vieta Königsberg !
Visą gyvenimą aktyviai domėjosi krašto praeitimi, sukaupė didžiulę, muziejinės vertės, dingusio prieškario gyvenimo daiktų kolekcija, kurią sėkmingai panaudoja savo kūryboje.
Parodoje bus demonstruojami ankstyvesnieji ir paskutiniai dailininko darbai, piešiniai ir dienynai.
Kviečiame apsilankyti parodoje.

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Šių metų gruodžio 19 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre atsidaro žinomo Karaliaučiaus (Kaliningrado) dailininko Viktoro Riabinino kūrinių paroda.
Dailininkas gimė Karaliaučiuje 1946 m. prieš pat miesto pervadinimą Kaliningradu..., tai jo gimimo liūdijime dar įrašyta - gimimo vieta Königsberg !
Visą gyvenimą aktyviai domėjosi krašto praeitimi, sukaupė didžiulę, muziejinės vertės, dingusio prieškario gyvenimo daiktų kolekcija, kurią sėkmingai panaudoja savo kūryboje.
Parodoje bus demonstruojami ankstyvesnieji ir paskutiniai dailininko darbai, piešiniai ir dienynai.
Kviečiame apsilankyti parodoje.

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Šių metų gruodžio 19 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre atsidaro žinomo Karaliaučiaus (Kaliningrado) dailininko Viktoro Riabinino kūrinių paroda.
Dailininkas gimė Karaliaučiuje 1946 m. prieš pat miesto pervadinimą Kaliningradu..., tai jo gimimo liūdijime dar įrašyta - gimimo vieta Königsberg !
Visą gyvenimą aktyviai domėjosi krašto praeitimi, sukaupė didžiulę, muziejinės vertės, dingusio prieškario gyvenimo daiktų kolekcija, kurią sėkmingai panaudoja savo kūryboje.
Parodoje bus demonstruojami ankstyvesnieji ir paskutiniai dailininko darbai, piešiniai ir dienynai.
Kviečiame apsilankyti parodoje.

Režisierius: Justinas Krisiūnas Vaidina: Arūnas Storpirštis, Martynas Levickis, Justė Zinkevičiūtė, Airida Gintautaitė, Aleksas Kazanavičius, Džiugas Siaurusaitis, Simonas Storpirštis.
Originalo kalba: lietuvių k.
Tai pilna nuotykių romantinė komedija, kurios veiksmas mus nukelia į gražiausią Lietuvos kampelį – Nidą.

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Šių metų gruodžio 19 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre atsidaro žinomo Karaliaučiaus (Kaliningrado) dailininko Viktoro Riabinino kūrinių paroda.
Dailininkas gimė Karaliaučiuje 1946 m. prieš pat miesto pervadinimą Kaliningradu..., tai jo gimimo liūdijime dar įrašyta - gimimo vieta Königsberg !
Visą gyvenimą aktyviai domėjosi krašto praeitimi, sukaupė didžiulę, muziejinės vertės, dingusio prieškario gyvenimo daiktų kolekcija, kurią sėkmingai panaudoja savo kūryboje.
Parodoje bus demonstruojami ankstyvesnieji ir paskutiniai dailininko darbai, piešiniai ir dienynai.
Kviečiame apsilankyti parodoje.

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Šių metų gruodžio 19 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre atsidaro žinomo Karaliaučiaus (Kaliningrado) dailininko Viktoro Riabinino kūrinių paroda.
Dailininkas gimė Karaliaučiuje 1946 m. prieš pat miesto pervadinimą Kaliningradu..., tai jo gimimo liūdijime dar įrašyta - gimimo vieta Königsberg !
Visą gyvenimą aktyviai domėjosi krašto praeitimi, sukaupė didžiulę, muziejinės vertės, dingusio prieškario gyvenimo daiktų kolekcija, kurią sėkmingai panaudoja savo kūryboje.
Parodoje bus demonstruojami ankstyvesnieji ir paskutiniai dailininko darbai, piešiniai ir dienynai.
Kviečiame apsilankyti parodoje.

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Šių metų gruodžio 19 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre atsidaro žinomo Karaliaučiaus (Kaliningrado) dailininko Viktoro Riabinino kūrinių paroda.
Dailininkas gimė Karaliaučiuje 1946 m. prieš pat miesto pervadinimą Kaliningradu..., tai jo gimimo liūdijime dar įrašyta - gimimo vieta Königsberg !
Visą gyvenimą aktyviai domėjosi krašto praeitimi, sukaupė didžiulę, muziejinės vertės, dingusio prieškario gyvenimo daiktų kolekcija, kurią sėkmingai panaudoja savo kūryboje.
Parodoje bus demonstruojami ankstyvesnieji ir paskutiniai dailininko darbai, piešiniai ir dienynai.
Kviečiame apsilankyti parodoje.

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Šių metų gruodžio 19 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre atsidaro žinomo Karaliaučiaus (Kaliningrado) dailininko Viktoro Riabinino kūrinių paroda.
Dailininkas gimė Karaliaučiuje 1946 m. prieš pat miesto pervadinimą Kaliningradu..., tai jo gimimo liūdijime dar įrašyta - gimimo vieta Königsberg !
Visą gyvenimą aktyviai domėjosi krašto praeitimi, sukaupė didžiulę, muziejinės vertės, dingusio prieškario gyvenimo daiktų kolekcija, kurią sėkmingai panaudoja savo kūryboje.
Parodoje bus demonstruojami ankstyvesnieji ir paskutiniai dailininko darbai, piešiniai ir dienynai.
Kviečiame apsilankyti parodoje.

Šių metų gruodžio 19 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre atsidaro žinomo Karaliaučiaus (Kaliningrado) dailininko Viktoro Riabinino kūrinių paroda.
Dailininkas gimė Karaliaučiuje 1946 m. prieš pat miesto pervadinimą Kaliningradu..., tai jo gimimo liūdijime dar įrašyta - gimimo vieta Königsberg !
Visą gyvenimą aktyviai domėjosi krašto praeitimi, sukaupė didžiulę, muziejinės vertės, dingusio prieškario gyvenimo daiktų kolekcija, kurią sėkmingai panaudoja savo kūryboje.
Parodoje bus demonstruojami ankstyvesnieji ir paskutiniai dailininko darbai, piešiniai ir dienynai.
Kviečiame apsilankyti parodoje.

Sopranas Lina Puidokaitė muzika žavėjosi nuo pat vaikystės. Dainavimo meną pradėjo mokytis Joniškio meno mokykloje, kurioje muzikinį gyvenimą papildė koncertinė veikla, dalyvavimas festivaliuose bei įvairiuose konkursuose. Dainininkė suprato, kad savo gyvenimą nori sieti su muzika, tad dainavimo mokymąsi tęsė Šiaulių konservatorijoje. Sielai artima yra ir liaudies daina, kurios subtiliu atlikimu sužavėjusi komisiją Lina laimėjo pirmąją vietą lietuvių liaudies dainų konkurse. Baigusi Šiaulių konservatoriją Lina išvyko į Švediją, kur kalbos mokymosi studijas papildė dainavimas bažnyčios chore bei solinių kūrinių atlikimas įvairiuose koncertuose. 2010 metais Lina įstojo į Klaipėdos universitetą, kuriame studijuoja dvi specialybes: klasikinį dainavimą ir muzikos pedagogiką. Naujų muzikinių žinių sopranui suteikė klasikinio dainavimo studijos Italijos konservatorijoje, kurioje muzikantai susipažino bei pradėjo aktyviai koncertuoti. Italijoje dainininkė taip pat tobulino vaidybos įgūdžius bei koncertinį repertuarą papildė gausiais italų kompozitorių kūriniais. Linos repertuare galima rasti įvairių laikotarpių klasikinių kūrinių, tačiau labiausiai dainininkę žavi šiuolaikinės kompozicijos.

Būgnų ir ugnies šou "PercUnia"
Nuotaikingos muzikos programa
ACDC, Michael Jackson, Queen, Bruno Mars, Safri Duo, Elvis Presley, James Brown ir kitų gerai žinomų atlikėjų kūriniai.

Šių metų gruodžio 19 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre atsidaro žinomo Karaliaučiaus (Kaliningrado) dailininko Viktoro Riabinino kūrinių paroda.
Dailininkas gimė Karaliaučiuje 1946 m. prieš pat miesto pervadinimą Kaliningradu..., tai jo gimimo liūdijime dar įrašyta - gimimo vieta Königsberg !
Visą gyvenimą aktyviai domėjosi krašto praeitimi, sukaupė didžiulę, muziejinės vertės, dingusio prieškario gyvenimo daiktų kolekcija, kurią sėkmingai panaudoja savo kūryboje.
Parodoje bus demonstruojami ankstyvesnieji ir paskutiniai dailininko darbai, piešiniai ir dienynai.
Kviečiame apsilankyti parodoje.

Būgnų ir ugnies šou "PercUnia"
Nuotaikingos muzikos programa
ACDC, Michael Jackson, Queen, Bruno Mars, Safri Duo, Elvis Presley, James Brown ir kitų gerai žinomų atlikėjų kūriniai.

Šių metų gruodžio 19 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre atsidaro žinomo Karaliaučiaus (Kaliningrado) dailininko Viktoro Riabinino kūrinių paroda.
Dailininkas gimė Karaliaučiuje 1946 m. prieš pat miesto pervadinimą Kaliningradu..., tai jo gimimo liūdijime dar įrašyta - gimimo vieta Königsberg !
Visą gyvenimą aktyviai domėjosi krašto praeitimi, sukaupė didžiulę, muziejinės vertės, dingusio prieškario gyvenimo daiktų kolekcija, kurią sėkmingai panaudoja savo kūryboje.
Parodoje bus demonstruojami ankstyvesnieji ir paskutiniai dailininko darbai, piešiniai ir dienynai.
Kviečiame apsilankyti parodoje.

Šių metų gruodžio 19 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre atsidaro žinomo Karaliaučiaus (Kaliningrado) dailininko Viktoro Riabinino kūrinių paroda.
Dailininkas gimė Karaliaučiuje 1946 m. prieš pat miesto pervadinimą Kaliningradu..., tai jo gimimo liūdijime dar įrašyta - gimimo vieta Königsberg !
Visą gyvenimą aktyviai domėjosi krašto praeitimi, sukaupė didžiulę, muziejinės vertės, dingusio prieškario gyvenimo daiktų kolekcija, kurią sėkmingai panaudoja savo kūryboje.
Parodoje bus demonstruojami ankstyvesnieji ir paskutiniai dailininko darbai, piešiniai ir dienynai.
Kviečiame apsilankyti parodoje.

Šių metų gruodžio 19 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre atsidaro žinomo Karaliaučiaus (Kaliningrado) dailininko Viktoro Riabinino kūrinių paroda.
Dailininkas gimė Karaliaučiuje 1946 m. prieš pat miesto pervadinimą Kaliningradu..., tai jo gimimo liūdijime dar įrašyta - gimimo vieta Königsberg !
Visą gyvenimą aktyviai domėjosi krašto praeitimi, sukaupė didžiulę, muziejinės vertės, dingusio prieškario gyvenimo daiktų kolekcija, kurią sėkmingai panaudoja savo kūryboje.
Parodoje bus demonstruojami ankstyvesnieji ir paskutiniai dailininko darbai, piešiniai ir dienynai.
Kviečiame apsilankyti parodoje.

Šių metų gruodžio 19 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre atsidaro žinomo Karaliaučiaus (Kaliningrado) dailininko Viktoro Riabinino kūrinių paroda.
Dailininkas gimė Karaliaučiuje 1946 m. prieš pat miesto pervadinimą Kaliningradu..., tai jo gimimo liūdijime dar įrašyta - gimimo vieta Königsberg !
Visą gyvenimą aktyviai domėjosi krašto praeitimi, sukaupė didžiulę, muziejinės vertės, dingusio prieškario gyvenimo daiktų kolekcija, kurią sėkmingai panaudoja savo kūryboje.
Parodoje bus demonstruojami ankstyvesnieji ir paskutiniai dailininko darbai, piešiniai ir dienynai.
Kviečiame apsilankyti parodoje.

Šių metų gruodžio 19 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre atsidaro žinomo Karaliaučiaus (Kaliningrado) dailininko Viktoro Riabinino kūrinių paroda.
Dailininkas gimė Karaliaučiuje 1946 m. prieš pat miesto pervadinimą Kaliningradu..., tai jo gimimo liūdijime dar įrašyta - gimimo vieta Königsberg !
Visą gyvenimą aktyviai domėjosi krašto praeitimi, sukaupė didžiulę, muziejinės vertės, dingusio prieškario gyvenimo daiktų kolekcija, kurią sėkmingai panaudoja savo kūryboje.
Parodoje bus demonstruojami ankstyvesnieji ir paskutiniai dailininko darbai, piešiniai ir dienynai.
Kviečiame apsilankyti parodoje.

Šių metų gruodžio 19 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre atsidaro žinomo Karaliaučiaus (Kaliningrado) dailininko Viktoro Riabinino kūrinių paroda.
Dailininkas gimė Karaliaučiuje 1946 m. prieš pat miesto pervadinimą Kaliningradu..., tai jo gimimo liūdijime dar įrašyta - gimimo vieta Königsberg !
Visą gyvenimą aktyviai domėjosi krašto praeitimi, sukaupė didžiulę, muziejinės vertės, dingusio prieškario gyvenimo daiktų kolekcija, kurią sėkmingai panaudoja savo kūryboje.
Parodoje bus demonstruojami ankstyvesnieji ir paskutiniai dailininko darbai, piešiniai ir dienynai.
Kviečiame apsilankyti parodoje.

Šių metų gruodžio 19 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre atsidaro žinomo Karaliaučiaus (Kaliningrado) dailininko Viktoro Riabinino kūrinių paroda.
Dailininkas gimė Karaliaučiuje 1946 m. prieš pat miesto pervadinimą Kaliningradu..., tai jo gimimo liūdijime dar įrašyta - gimimo vieta Königsberg !
Visą gyvenimą aktyviai domėjosi krašto praeitimi, sukaupė didžiulę, muziejinės vertės, dingusio prieškario gyvenimo daiktų kolekcija, kurią sėkmingai panaudoja savo kūryboje.
Parodoje bus demonstruojami ankstyvesnieji ir paskutiniai dailininko darbai, piešiniai ir dienynai.
Kviečiame apsilankyti parodoje.

Šių metų gruodžio 19 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre atsidaro žinomo Karaliaučiaus (Kaliningrado) dailininko Viktoro Riabinino kūrinių paroda.
Dailininkas gimė Karaliaučiuje 1946 m. prieš pat miesto pervadinimą Kaliningradu..., tai jo gimimo liūdijime dar įrašyta - gimimo vieta Königsberg !
Visą gyvenimą aktyviai domėjosi krašto praeitimi, sukaupė didžiulę, muziejinės vertės, dingusio prieškario gyvenimo daiktų kolekcija, kurią sėkmingai panaudoja savo kūryboje.
Parodoje bus demonstruojami ankstyvesnieji ir paskutiniai dailininko darbai, piešiniai ir dienynai.
Kviečiame apsilankyti parodoje.

Liudviko Rėzos premija - folkloro ansambliui "Giedružė"

Septintoji Kuršių nerijoje gimusio Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija skirta Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ folkloro ansambliui „Giedružė“.
Premija skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui). Nuo 2009-ųjų metų teikiama premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Taip pat už šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos srityse bei iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie turizmo plėtros regione.
Svarstant Neringos folkloro ansamblio „Giedružė“ kandidatūrą premijai gauti, buvo įvertintas jo indėlis puoselėjant pamario krašto etninės kultūros, žvejų papročius ir tradicijas, populiarinant Martyno Liudviko Rėzos vardą.
Klaipėdos universiteto Liaudies muzikos katedros Folkloro specialybės magistrės Audronės Buržinskienės vadovaujamas ansamblis įkurtas 2002-aisiais metais ir vienija 31 narį nuo 7 iki 55 metų.
Siekdamas skatinti senųjų dvasinių vertybių integravimą į šiuolaikinę visuomenę, aktyvinti Neringos kultūrinį gyvenimą, ansamblis rengia įvairias etnines programas, edukacinius mokymus suaugusiems ir vaikams, kalendorines šventes. Taip pat savo kraštą pristato įvairiuose Lietuvoje ir užsienyje vykstančiuose folkloro festivaliuose ir renginiuose. Ansamblis „Giedružė“ yra vienas iš pagrindinių Neringoje vykstančio tarptautinio folkloro festivalio „Tek saulžė ant maračių“ organizatorių.
Ansamblis yra išleidęs kompaktinę plokštelę „Iš trijų rytų vėjužis pūtė“ bei sukūręs pamario žvejų gyvenimą ir tradicijas atskleidžiantį vaizdo filmą „Ten ant maračių“. Svarbu tai, kad šio ansamblio repertuarą sudaro ir Martyno Liudviko Rėzos surinktos pamario krašto dainos.

Šių metų gruodžio 19 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre atsidaro žinomo Karaliaučiaus (Kaliningrado) dailininko Viktoro Riabinino kūrinių paroda.
Dailininkas gimė Karaliaučiuje 1946 m. prieš pat miesto pervadinimą Kaliningradu..., tai jo gimimo liūdijime dar įrašyta - gimimo vieta Königsberg !
Visą gyvenimą aktyviai domėjosi krašto praeitimi, sukaupė didžiulę, muziejinės vertės, dingusio prieškario gyvenimo daiktų kolekcija, kurią sėkmingai panaudoja savo kūryboje.
Parodoje bus demonstruojami ankstyvesnieji ir paskutiniai dailininko darbai, piešiniai ir dienynai.
Kviečiame apsilankyti parodoje.

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Kviečiame paminėti Lietuvos Laisvės gynimo 25-metį kartu.
Prisiminsime ir pagerbsime žuvusius bei nukentėjusius valstybės gynėjus.
Sausio 13–oji – Lietuvos Laisvės gynėjų diena. Tai pagarba, atmintis žuvusiems už Lietuvos Laisvę. Prieš 25–erius metus, šaltą Sausio naktį prie Lietuvos Televizijos bokšto žuvo mūsų tautiečiai, žuvo, kad mes gyventume laisvi ir laimingi… Jie paaukojo savo jaunus gyvenimus už mūsų laisvę.

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Režisierė Dalia Kanclerytė ir Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčios klebonas kun. Virgilijus Poškus pristatys dokumentinį filmą „Sugrįžimas“ apie ikonas ir jų tapymą. Mums daugelį metų atrodė, kad ikonos – rusų cerkvės atributas. Tačiau Lietuvoje brolis pranciškonas Karlas Bertagninis atgaivina ikonų tapybos tradicijas.
Filmo kūrėjus patraukė ikonų tapytojų santykis su Kūrėju. Viena freskų tapytoja pasakojo, kaip ji vidumi švarinosi prieš akistatą, kai buvo pakviesta tapyti šventųjų: “Mečiau gerti ir rūkyti prieš stodama ant pastolių”,- sakė ji. Na, o ką jaučia ikonų kūrėjai, koks jų santykis su Dievu, kurio atvaizdą kuria – filmo pagrindinė gija.
“Manau, mums pavyko atverti ikonas kuriančių ir joms besimeldžiančių žmonių vidinius išgyvenimus”,- sakė D. Kanclerytė.
Kodėl ikonos sugrįžta į tikinčiųjų katalikų gyvenimus? Šiandieninius menininkus vis plačiau užvaldo tikrų šaltinių paieška, kadaise galioję šventųjų tapymo kanonai. “Ikonų jokiu būdu negali tapyti netikintis, nors ir labai talentingas žmogus. Nes pas jį neužklys tikrasis Dievo paveikslas. Nors iš tiesų niekas ir negali patvirtinti, koks jo atvaizdas būtų”,- teigė filmo kūrėja.

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Kviečiame pasiruošti Užgavėnių persirengėlių vaikštynėms kartu!
Vasario 1, 2, 3 dienomis nuo 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks pasiruošimas užgavėtojų vaikštynėms. Folkloro ansamblio „Aušrinė“ vadovė R. Pečiukonytė supažindins su Užgavėnių dainomis.
Vasario 4 d. 18 val. Užgavėnių kaukių gamybos dirbtuvės visiems, norintiems pasigaminti kaukę.
Vasario 9 d. 16 val. maloniai kviečiame visus kaukėtus užgavėtojus į Užgavėnių persirengėlių vaikštynes.

Senieji lietuvininkai žinojo: „Kurie Užgavėnių nešvenč, tiem tą metą didis ištrūkis pasidaro: ar gyvulys pakrint, ar namiškiai kokia limpama liga suserga, arba javams prastas metas yra, nors aplinkiniai kaimynai gerą metą tur“

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Kviečiame pasiruošti Užgavėnių persirengėlių vaikštynėms kartu!
Vasario 1, 2, 3 dienomis nuo 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks pasiruošimas užgavėtojų vaikštynėms. Folkloro ansamblio „Aušrinė“ vadovė R. Pečiukonytė supažindins su Užgavėnių dainomis.
Vasario 4 d. 18 val. Užgavėnių kaukių gamybos dirbtuvės visiems, norintiems pasigaminti kaukę.
Vasario 9 d. 16 val. maloniai kviečiame visus kaukėtus užgavėtojus į Užgavėnių persirengėlių vaikštynes.

Senieji lietuvininkai žinojo: „Kurie Užgavėnių nešvenč, tiem tą metą didis ištrūkis pasidaro: ar gyvulys pakrint, ar namiškiai kokia limpama liga suserga, arba javams prastas metas yra, nors aplinkiniai kaimynai gerą metą tur“

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Kviečiame pasiruošti Užgavėnių persirengėlių vaikštynėms kartu!
Vasario 1, 2, 3 dienomis nuo 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks pasiruošimas užgavėtojų vaikštynėms. Folkloro ansamblio „Aušrinė“ vadovė R. Pečiukonytė supažindins su Užgavėnių dainomis.
Vasario 4 d. 18 val. Užgavėnių kaukių gamybos dirbtuvės visiems, norintiems pasigaminti kaukę.
Vasario 9 d. 16 val. maloniai kviečiame visus kaukėtus užgavėtojus į Užgavėnių persirengėlių vaikštynes.

Senieji lietuvininkai žinojo: „Kurie Užgavėnių nešvenč, tiem tą metą didis ištrūkis pasidaro: ar gyvulys pakrint, ar namiškiai kokia limpama liga suserga, arba javams prastas metas yra, nors aplinkiniai kaimynai gerą metą tur“

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Kviečiame pasiruošti Užgavėnių persirengėlių vaikštynėms kartu!
Vasario 1, 2, 3 dienomis nuo 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks pasiruošimas užgavėtojų vaikštynėms. Folkloro ansamblio „Aušrinė“ vadovė R. Pečiukonytė supažindins su Užgavėnių dainomis.
Vasario 4 d. 18 val. Užgavėnių kaukių gamybos dirbtuvės visiems, norintiems pasigaminti kaukę.
Vasario 9 d. 16 val. maloniai kviečiame visus kaukėtus užgavėtojus į Užgavėnių persirengėlių vaikštynes.

Senieji lietuvininkai žinojo: „Kurie Užgavėnių nešvenč, tiem tą metą didis ištrūkis pasidaro: ar gyvulys pakrint, ar namiškiai kokia limpama liga suserga, arba javams prastas metas yra, nors aplinkiniai kaimynai gerą metą tur“

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Kviečiame pasiruošti Užgavėnių persirengėlių vaikštynėms kartu!
Vasario 1, 2, 3 dienomis nuo 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks pasiruošimas užgavėtojų vaikštynėms. Folkloro ansamblio „Aušrinė“ vadovė R. Pečiukonytė supažindins su Užgavėnių dainomis.
Vasario 4 d. 18 val. Užgavėnių kaukių gamybos dirbtuvės visiems, norintiems pasigaminti kaukę.
Vasario 9 d. 16 val. maloniai kviečiame visus kaukėtus užgavėtojus į Užgavėnių persirengėlių vaikštynes.

Senieji lietuvininkai žinojo: „Kurie Užgavėnių nešvenč, tiem tą metą didis ištrūkis pasidaro: ar gyvulys pakrint, ar namiškiai kokia limpama liga suserga, arba javams prastas metas yra, nors aplinkiniai kaimynai gerą metą tur“

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Kviečiame pasiruošti Užgavėnių persirengėlių vaikštynėms kartu!
Vasario 1, 2, 3 dienomis nuo 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks pasiruošimas užgavėtojų vaikštynėms. Folkloro ansamblio „Aušrinė“ vadovė R. Pečiukonytė supažindins su Užgavėnių dainomis.
Vasario 4 d. 18 val. Užgavėnių kaukių gamybos dirbtuvės visiems, norintiems pasigaminti kaukę.
Vasario 9 d. 16 val. maloniai kviečiame visus kaukėtus užgavėtojus į Užgavėnių persirengėlių vaikštynes.

Senieji lietuvininkai žinojo: „Kurie Užgavėnių nešvenč, tiem tą metą didis ištrūkis pasidaro: ar gyvulys pakrint, ar namiškiai kokia limpama liga suserga, arba javams prastas metas yra, nors aplinkiniai kaimynai gerą metą tur“

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Kviečiame pasiruošti Užgavėnių persirengėlių vaikštynėms kartu!
Vasario 1, 2, 3 dienomis nuo 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks pasiruošimas užgavėtojų vaikštynėms. Folkloro ansamblio „Aušrinė“ vadovė R. Pečiukonytė supažindins su Užgavėnių dainomis.
Vasario 4 d. 18 val. Užgavėnių kaukių gamybos dirbtuvės visiems, norintiems pasigaminti kaukę.
Vasario 9 d. 16 val. maloniai kviečiame visus kaukėtus užgavėtojus į Užgavėnių persirengėlių vaikštynes.

Senieji lietuvininkai žinojo: „Kurie Užgavėnių nešvenč, tiem tą metą didis ištrūkis pasidaro: ar gyvulys pakrint, ar namiškiai kokia limpama liga suserga, arba javams prastas metas yra, nors aplinkiniai kaimynai gerą metą tur“

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Kviečiame pasiruošti Užgavėnių persirengėlių vaikštynėms kartu!
Vasario 1, 2, 3 dienomis nuo 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks pasiruošimas užgavėtojų vaikštynėms. Folkloro ansamblio „Aušrinė“ vadovė R. Pečiukonytė supažindins su Užgavėnių dainomis.
Vasario 4 d. 18 val. Užgavėnių kaukių gamybos dirbtuvės visiems, norintiems pasigaminti kaukę.
Vasario 9 d. 16 val. maloniai kviečiame visus kaukėtus užgavėtojus į Užgavėnių persirengėlių vaikštynes.

Senieji lietuvininkai žinojo: „Kurie Užgavėnių nešvenč, tiem tą metą didis ištrūkis pasidaro: ar gyvulys pakrint, ar namiškiai kokia limpama liga suserga, arba javams prastas metas yra, nors aplinkiniai kaimynai gerą metą tur“

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Kviečiame pasiruošti Užgavėnių persirengėlių vaikštynėms kartu!
Vasario 1, 2, 3 dienomis nuo 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks pasiruošimas užgavėtojų vaikštynėms. Folkloro ansamblio „Aušrinė“ vadovė R. Pečiukonytė supažindins su Užgavėnių dainomis.
Vasario 4 d. 18 val. Užgavėnių kaukių gamybos dirbtuvės visiems, norintiems pasigaminti kaukę.
Vasario 9 d. 16 val. maloniai kviečiame visus kaukėtus užgavėtojus į Užgavėnių persirengėlių vaikštynes.

Senieji lietuvininkai žinojo: „Kurie Užgavėnių nešvenč, tiem tą metą didis ištrūkis pasidaro: ar gyvulys pakrint, ar namiškiai kokia limpama liga suserga, arba javams prastas metas yra, nors aplinkiniai kaimynai gerą metą tur“

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Švęskime Tarptautinę moters dieną ir pavasario sugrįžimą kartu!

Kovo 7 d. 18 val. kviečiame Jus į praktinį užsiėmimą: “Kasdienės veido odos priežiūros ir makiažo ypatumai”.
Taip pat pristatysime jums pavasarinės mados tendencijas ir spalvų paletę!
Užsiėmimą ves profesionali vizažistė ir įvaizdžio kūrėja Kristina Kalmykova, "Stylist.lt", įvaizdžio ir makiažo mokyklos įkūrėja.

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Maloniai kviečiame visus švęsti kovo 11- ąją kartu.
Šiais metais sukanka 26 metai, kai buvo pasirašytas nepriklausomos Lietuvos istorijai svarbiausias dokumentas – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktas, pažymėjęs nepriklausomos valstybės pradžią.
Kovo 11 d., penktadienį, 14 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) vyks koncertas „Mano Lietuva“, skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai. Šventę kurs Liudviko Rėzos kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Kuršininkai“, vadovė D. Tregub.

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Nuo 2010 metų Neringos Viktoro Miliūno viešosios bibliotekos leidžiamas almanachas – trečiasis, skaitytojui į rankas jis patenka jubiliejiniais Martyno Liudviko Rėzos metais, kai pažymimas šios ryškiausios visų laikų Kuršių nerijos asmenybės 240- ąsias gimimo metines (Rėza gimęs užpustytuose Karvaičiuose, tarp šiandieninės Preilos ir Pervalkos).
Neringiškių „Dorė“ ne tik reprezentuoja Neringos savivaldybės skiriamą M. L. Rėzos premiją, kalbindama šios premijos laureatus, bet ir atveria kol kas visuomenei mažai žinomus Rėzos asmenybės, jo gyvenimo ir veiklos aspektus, atkreipia dėmesį į reikšmingiausias vietos kultūrai ir istorijai datas. Kita vis dar epizodiškai aptariama tema – tai pokarinė Neringos istorija, kurią pirmieji "Dorėje" atskleisti ėmėsi ne istorikai, o žurnalistai.
Almanacho pavadinimas „Dorė“ simbolizuoja naująją Neringos istoriją: po karo kurėnus mariose išstūmė dorės (kolektyvinei žvejybai skirti mediniai laivai su varikliais), o pasitraukus į Vakarus seniesiems nerijos gyventojams, jų vietą užėmė iš Rusijos ir Lietuvos atsikėlę naujakuriai – jų palikuonys yra šiandieniniai neringiškiai.
„Dorės“ puslapiuose pristatomi ir šiandieniniai Neringos kūrėjai – poetai, prozininkai bei vizualinių menų atstovai – neringiškiai juvelyrai.
Neringos Viktoro Miliūno viešosios bibliotekos informacija

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Prūsijos karalienės Luizės, Frydricho Vilhelmo III (valdė Prūsiją 1776–1840 m.) žmonos, 240-osios gimimo metinėms paminėti skirtas vakaras. Jame bus skaitomi legendinės valdovės laiškai.
Renginyje dalyvaus literatūrologė, knygų "Prūsijos karalienė Luizė Klaipėdoje" ir "Nugrimzdusi Klaipėda" autorė Jovita Saulėnienė ir poetė, dailininkė, žurnalistė, Daiva Molytė – Lukauskienė.

Prūsijos valstybės neliko, bet išliko karalienės Luizės asmenybės žavesys. Amžininkams ji buvo išmintinga politikė, kovojusi dėl Prūsijos išlikimo kaip lygiavertė to meto galingiesiems monarchams Rusijos carui Aleksandrui I-ajam, imperatoriui Bonapartui Napoleonui. Ją gerbė kaip Prūsijos madoną – 10-ties vaikų motiną, išauginusią tautai ne vieną valdovą. Ji imponavo kaip tauri, aukštos moralės asmenybė. Nors karalienė Luizė gyveno tik 34 metus, ji ir šiandien minima kaip viena iškiliausių Europos moterų.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Balandžio 5, 6, 7 dienomis Neringos savivaldybės meras atsiskaito visai savivaldybės bendruomenei už praėjusių metų tarybos ir savivaldybės veiklą. Susitikimuose bus apžvelgti atlikti darbai, įgyvendinami ir būsimi projektai, aptarti bendruomenei aktualūs klausimai.

Susitikimai vyks:

Balandžio 5 d. 18. 00 val. Preiloje
Preilos-Pervalkos bendruomenės namuose (Preilos g. 27)

Balandžio 6 d. 18. 00 val. Juodkrantėje
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje
(L. Rėzos g. 54).

Balandžio 7 d. 18. 00 val. Nidoje
Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4)

Kviečiame aktyviai dalyvauti susitikimuose. Klausimus, kuriuos norėsite aptarti susitikimų metu, galite užduoti iš anksto el. paštu regina.venckiene@neringa.lt arba tel.
(8 469) 52665.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Maloniai kviečiame balandžio 29 d. (penktadienį) 18 val.
į koncertą, skirtą Motinos dienai.
Su Jumis savo kūryba nori pasidalinti grupė „Konspiracija“.
Rūta Drabulytė – kūryba, vokalas, klavišiniai.
Vaidotas Bernotavičius – bosinė gitara.
Petras Motiejauskas – elektrinė gitara.
Michailas Denisenko – perkusija.
Jūsų laukia jaukus ir šiltas vakaras!

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Gegužės 05 ir 06 dienomis, Klaipėdoje ir Juodkrantėje, vyks du garso meno koncertai, simboliškai sujungiantys abu krantus. Koncertas konceptualiai žymimas simboliu “ H “ kuris nėra tariamas verbaliai, bet yra vizualinis simbolis, reiškiantis geometrinę jungtį tarp dviejų Kuršių Nerijos krantų, arba minčių eigą, besikeliant keltu tarp jų. Koncertuose vyks lauko įrašų kompozicijos, elektroninė muzika, instrumentinės ir elektroakustinės improvizacijos.
Atlikėjai
Koncerte pasirodys du šiuo metu aktyviai įvairiose šalyse grojantys kūrėjai iš Vilniaus - Gailė Gričiūtė ir Antanas Dombrovskij. Jie pradėjo groti kartu 2014, sukūrę dviejų narių grupę - “Weld Mignon” (preparuotas pianinas, kasetiniai grotuvai - Gailė Griciūtė, elektronika - Antanas Dombrovskij).
Yiorgis Sakellariou, Anglijoje gyvenantis Graikas ir jaučiantis labai artimą ryšį Lietuvai ir Klaipėdos kraštui. Jis praktikuoja skaitmeninę aplinkos garsų manipuliaciją ir atlieka savo pasirodymus tik absoliučioje tamsoje, įtraukdamas į gilią garso patirtį.
Valdas M, Klaipėdoje gyvenantis menininkas, šio renginio sumanytojas ir organizatorius. Jis kuria audiovizualines instaliacijas ir groja gyvai, naudodamas analoginę, savadarbę, bei skaitmeninę įrangą.

Daugiau informacijos renginio puslapyje :
https://www.facebook.com/events/1147430368601456/

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Mokytojos ekspertės Virginijos Ruzgienės
fortepijono klasės moksleivių koncerto
Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre

„Fortepijono garsų pavilioti...”

2016 m. gegužės 14 d.

Programa

A. Scarlatti. Sonata a- moll, K 149, L 93
M. K. Čiurlionis. Preliudas op.7, Nr. 3, h- moll.
J. Nakada. Etiudas C- dur.
Atlieka 2 pagr. Kl. mokinė Marija Viršilaitė.

J. S. Bach. Preliudas ir fuga f - moll iš GTK I t.
C. Debussy. Mergaitė lino spalvos plaukais.
S. Prokofjev. Sonata Nr. 3, a- moll
Atlieka III kl. moksleivė Lina Žutautaitė.

B. Dvarionas. Lapelis iš albumo.
S. Rachmaninoff. Etiudas-paveikslas op.39, Nr. 6, d-moll.
Atlieka IV klasės moksleivė Justė Šilaitė.

J. S. Bach. Preliudas ir fuga fis - moll iš GTK II t.
W. A. Mozart. Sonata a-moll, I d, K: 310.
F. Chopin. Etiudas op.10, Nr.4, cis-moll.
Atlieka 11 klasės moksleivė Taisija Kuščenko.

F. Chopin. Etiudas op.10, Nr. 9, f-moll.
S. Rachmaninoff. Preliudas op.23, Nr.5, g- moll.
Atlieka 10 klasės moksleivis Kliment Jaremčuk.

S. Rachmaninoff. Rusiška daina op.11, Nr. 3 iš „6 pjesių fortepijonui 4 rankoms“.
J. Brahms. Vengrų šokis Nr. 2.
Atlieka moksleivės Lina Žutautaitė ir Justė Šilaitė.

Koncertą veda Virginija Ruzgienė

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Religinės muzikos centras, asociacija „Lituanistų sambūris“ ir Liudviko Rėzos kultūros centras
š. m. gegužės 20 dieną, 19 val. Vilniuje (Didžioji g. 34) Šv. Kazimiero bažnyčioje

maloniai kviečia paminėti
MARTYNO LIUDVIKO RĖZOS 240-ĄSIAS GIMIMO METINES

Įžangos žodį taria prof. habil. dr. Dainora Pociūtė-Abukevičienė

Broniaus Kutavičiaus kūrinius „Prutena“ ir „Paskutinės pagonių apeigos“ atlieka:
Renata Marcinkutė Lesieur (vargonai), Dalia Simaškaitė (smuikas), Lina Dambrauskaitė (sopranas), Saulius Auglys (varpai),
LMTA mišraus choro merginų grupė (vadovai Dainius Puišys, Gintautas Venislovas, Jurijus Kalcas, dirigento asistentas Andrius Gilys), Vilniaus valtornų kvartetas (vadovas Egidijus Stanelis). Dirigentas Jurijus Kalcas

Martyno Liudviko Rėzos tekstus skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

KLAIPĖDOS UNIVERSITETO MENŲ AKADEMIJA

2016 m. gegužės 21d. (šeštadienį), 17 val.
Juodkrantės Liudviko Rėzos Kultūros centre
Koncertuoja
Milda Vitartaitė
(fortepijonas)

Koncerte dalyvauja
Mykolas Treščenkinas

Doc. Janinos Neniškytės – Lyvens klasė

Programoje:
L. van Beethoven Sonata Op. 2 Nr. 1 f-moll
M. Ravel „Kilnūs ir sentimentalūs valsai“ Nr. 2, Nr. 7
F. Liszt Transcendentinis etiudas Nr.1
N. Paganini - F. Liszt etiudas Nr. 5
O. Chromušin „Važiavo meškos dviračiu“
M. Ravel Fokstrotas iš lyrinės fantazijos „Vaikas ir burtai“

KVIEČIAME JUS

2016 m. gegužės 21-22 dienomis

į Sakralinės muzikos festivalį

„LAUDATE DOMINUM - 2016“

21 d. 18 val. Festivalio atidarymas, Šv. Mišios, koncertas Nidos katalikų bažnyčioje.
22 d. 12.30 val. Dalyvių prisistatymas,
13.00 val. Šv. Mišios, festivalio uždarymas Juodkrantės bažnyčioje.

Dalyvauja: Klaipėdos, Zarasų, Panevėžio, Velžio, Neringos meno kolektyvai.

Festivalio organizatoriai
Neringos gimnazija

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

KVIEČIAME JUS

2016 m. gegužės 21-22 dienomis

į Sakralinės muzikos festivalį

„LAUDATE DOMINUM - 2016“

21 d. 18 val. Festivalio atidarymas, Šv. Mišios, koncertas Nidos katalikų bažnyčioje.
22 d. 12.30 val. Dalyvių prisistatymas,
13.00 val. Šv. Mišios, festivalio uždarymas Juodkrantės bažnyčioje.

Dalyvauja: Klaipėdos, Zarasų, Panevėžio, Velžio, Neringos meno kolektyvai.

Festivalio organizatoriai
Neringos gimnazija

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Onos Davidavičiūtės - Pučenios skaitymai

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

2016-05-27 X-oji regioninė vaikų ir jaunimo šokių šventė "Sveika, vasara!"
Puoselėdami šokio meną, jaunimo estetinę kultūrą, siekiame ieškoti naujų laisvalaikio praleidimo formų, skatinti tarpregioninį bendradarbiavimą. Įvairių regionų jaunimas gali susipažinti su unikalia Kuršių nerijos gamta, plėsti savo pažinimo akiratį, užmegzti draugystės ryšius su bendraamžiais.
Jau dešimt metų minime Vaikų gynimo dieną ir ta proga organizuojame vaikų šokių kolektyvų festivalį Liudviko Rėzos kultūros centro vasaros estradoje. Atvyksta šokių kolektyvai iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių.

LIUDVIKO RĖZOS KULTŪROS CENTRO
LAUKO ESTRADOJE
(L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė)

Gegužės 27 d. (penktadienį) 17.00 val.
Tradicinė X-oji vaikų šokių šventė
"Sveika, vasara!"
skirta Tarptautinei Vaikų gynimo dienai paminėti

2015 m. "Sveika,vasara!" http://www.lrezoskc.lt/image/tid/317

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šv. Mišios, koncertuos Marijampolės kultūros centro vaikų ir jaunimo choras „Vyturėlis“, vadovė Bronislava Barauskienė, koncertmeisteris Arūnas Barauskas

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Neringos savivaldybė ir Liudviko Rėzos kultūros centras
š. m. birželio 18 dieną, 18 val.
Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje (L. Rėzos g. 56)

maloniai kviečia paminėti
MARTYNO LIUDVIKO RĖZOS 240-ĄSIAS GIMIMO METINES

Pranešimą skaito istorikė doc. dr. Nijolė Strakauskaitė (Klaipėdos universitetas, BRIAI)

Broniaus Kutavičiaus „Prutena“ atlieka:
Renata Marcinkutė Lesieur (vargonai), Dalia Simaškaitė (smuikas), Saulius Auglys (varpai)

Renginį veda ir Martyno Liudviko Rėzos tekstus skaito aktorė Virginija Kochanskytė

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Tarptautinio pianistų, stygininkų, pučiamųjų, mušamųjų instrumentalistų,
fortepijoninių duetų ir kamerinių ansamblių konkurso-festivalo "Baltijos perlai" koncertas vyks Juodkrantėje, Evangelikų liuteronų bažnyčioje 19 val.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

2016 m. Birželio 23 d. (ketvirtadienį)
Liudviko Rėzos kultūros centras
(L. Rėzos g. 8, Juodkrantė)
kviečia sutikti Jonines

17.00 Istorinio Kuršių marių krovininio burinio laivo iš Drevernos sutiktuvės (Kuršių marių krantinė ties Liudviko Rėzos kultūros centro parodų sale)
17.15 Knygos „Istorinio Kuršių marių laivo statyba Drevernoje“ pristatymas. Fotopasakojimas apie didelio burinio laivo statybą – nuo pirmo rąsto iki nuleidimo į vandenį. (Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė)
18.00 Joninių pasidainavimai (Kuršių marių krantinė ties Liudviko Rėzos kultūros centro parodų sale)

Rengėjas Liudviko Rėzos kultūros centras
Dalyvauja:
LRKC Kapela „Kuršininkai“, folkloro ansamblis „Aušrinė“,
fotoalbumo „Istorinio Kuršių marių laivo statyba Drevernoje“ sudarytojas ir leidėjas Kęstutis Demereckas, laivo meistras Vaidotas Bliūdžius

Tai fotopasakojimas apie didelio burinio laivo statybą – nuo pirmo rąsto iki nuleidimo į vandenį. Anot K. Demerecko, tokio medinio autentiško laivo atkūrimas Lietuvoje yra pirmas ir vienintelis. Šis laivas pastatytas pagal tikslius W.Jėgerio studijos „Der Kurische Reisekahn Maria“ brėžinius. Istorinis Kuršių marių krovininis laivas, lietuvių vadintas lietuviška vytine, vokiečių – Reisekahn (tarmiškai raizine).

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.