Liudviko Rėzos kultūros centras

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Šių metų gruodžio 19 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre atsidaro žinomo Karaliaučiaus (Kaliningrado) dailininko Viktoro Riabinino kūrinių paroda.
Dailininkas gimė Karaliaučiuje 1946 m. prieš pat miesto pervadinimą Kaliningradu..., tai jo gimimo liūdijime dar įrašyta - gimimo vieta Königsberg !
Visą gyvenimą aktyviai domėjosi krašto praeitimi, sukaupė didžiulę, muziejinės vertės, dingusio prieškario gyvenimo daiktų kolekcija, kurią sėkmingai panaudoja savo kūryboje.
Parodoje bus demonstruojami ankstyvesnieji ir paskutiniai dailininko darbai, piešiniai ir dienynai.
Kviečiame apsilankyti parodoje.

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Šių metų gruodžio 19 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre atsidaro žinomo Karaliaučiaus (Kaliningrado) dailininko Viktoro Riabinino kūrinių paroda.
Dailininkas gimė Karaliaučiuje 1946 m. prieš pat miesto pervadinimą Kaliningradu..., tai jo gimimo liūdijime dar įrašyta - gimimo vieta Königsberg !
Visą gyvenimą aktyviai domėjosi krašto praeitimi, sukaupė didžiulę, muziejinės vertės, dingusio prieškario gyvenimo daiktų kolekcija, kurią sėkmingai panaudoja savo kūryboje.
Parodoje bus demonstruojami ankstyvesnieji ir paskutiniai dailininko darbai, piešiniai ir dienynai.
Kviečiame apsilankyti parodoje.

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Šių metų gruodžio 19 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre atsidaro žinomo Karaliaučiaus (Kaliningrado) dailininko Viktoro Riabinino kūrinių paroda.
Dailininkas gimė Karaliaučiuje 1946 m. prieš pat miesto pervadinimą Kaliningradu..., tai jo gimimo liūdijime dar įrašyta - gimimo vieta Königsberg !
Visą gyvenimą aktyviai domėjosi krašto praeitimi, sukaupė didžiulę, muziejinės vertės, dingusio prieškario gyvenimo daiktų kolekcija, kurią sėkmingai panaudoja savo kūryboje.
Parodoje bus demonstruojami ankstyvesnieji ir paskutiniai dailininko darbai, piešiniai ir dienynai.
Kviečiame apsilankyti parodoje.

Režisierius: Justinas Krisiūnas Vaidina: Arūnas Storpirštis, Martynas Levickis, Justė Zinkevičiūtė, Airida Gintautaitė, Aleksas Kazanavičius, Džiugas Siaurusaitis, Simonas Storpirštis.
Originalo kalba: lietuvių k.
Tai pilna nuotykių romantinė komedija, kurios veiksmas mus nukelia į gražiausią Lietuvos kampelį – Nidą.

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Šių metų gruodžio 19 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre atsidaro žinomo Karaliaučiaus (Kaliningrado) dailininko Viktoro Riabinino kūrinių paroda.
Dailininkas gimė Karaliaučiuje 1946 m. prieš pat miesto pervadinimą Kaliningradu..., tai jo gimimo liūdijime dar įrašyta - gimimo vieta Königsberg !
Visą gyvenimą aktyviai domėjosi krašto praeitimi, sukaupė didžiulę, muziejinės vertės, dingusio prieškario gyvenimo daiktų kolekcija, kurią sėkmingai panaudoja savo kūryboje.
Parodoje bus demonstruojami ankstyvesnieji ir paskutiniai dailininko darbai, piešiniai ir dienynai.
Kviečiame apsilankyti parodoje.

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Šių metų gruodžio 19 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre atsidaro žinomo Karaliaučiaus (Kaliningrado) dailininko Viktoro Riabinino kūrinių paroda.
Dailininkas gimė Karaliaučiuje 1946 m. prieš pat miesto pervadinimą Kaliningradu..., tai jo gimimo liūdijime dar įrašyta - gimimo vieta Königsberg !
Visą gyvenimą aktyviai domėjosi krašto praeitimi, sukaupė didžiulę, muziejinės vertės, dingusio prieškario gyvenimo daiktų kolekcija, kurią sėkmingai panaudoja savo kūryboje.
Parodoje bus demonstruojami ankstyvesnieji ir paskutiniai dailininko darbai, piešiniai ir dienynai.
Kviečiame apsilankyti parodoje.

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Šių metų gruodžio 19 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre atsidaro žinomo Karaliaučiaus (Kaliningrado) dailininko Viktoro Riabinino kūrinių paroda.
Dailininkas gimė Karaliaučiuje 1946 m. prieš pat miesto pervadinimą Kaliningradu..., tai jo gimimo liūdijime dar įrašyta - gimimo vieta Königsberg !
Visą gyvenimą aktyviai domėjosi krašto praeitimi, sukaupė didžiulę, muziejinės vertės, dingusio prieškario gyvenimo daiktų kolekcija, kurią sėkmingai panaudoja savo kūryboje.
Parodoje bus demonstruojami ankstyvesnieji ir paskutiniai dailininko darbai, piešiniai ir dienynai.
Kviečiame apsilankyti parodoje.

Mažoji Lietuva Etnografinių regionų metus pradėjo sausio 15 d., o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet,negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos. dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sako Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui.

Šių metų gruodžio 19 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre atsidaro žinomo Karaliaučiaus (Kaliningrado) dailininko Viktoro Riabinino kūrinių paroda.
Dailininkas gimė Karaliaučiuje 1946 m. prieš pat miesto pervadinimą Kaliningradu..., tai jo gimimo liūdijime dar įrašyta - gimimo vieta Königsberg !
Visą gyvenimą aktyviai domėjosi krašto praeitimi, sukaupė didžiulę, muziejinės vertės, dingusio prieškario gyvenimo daiktų kolekcija, kurią sėkmingai panaudoja savo kūryboje.
Parodoje bus demonstruojami ankstyvesnieji ir paskutiniai dailininko darbai, piešiniai ir dienynai.
Kviečiame apsilankyti parodoje.

Šių metų gruodžio 19 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre atsidaro žinomo Karaliaučiaus (Kaliningrado) dailininko Viktoro Riabinino kūrinių paroda.
Dailininkas gimė Karaliaučiuje 1946 m. prieš pat miesto pervadinimą Kaliningradu..., tai jo gimimo liūdijime dar įrašyta - gimimo vieta Königsberg !
Visą gyvenimą aktyviai domėjosi krašto praeitimi, sukaupė didžiulę, muziejinės vertės, dingusio prieškario gyvenimo daiktų kolekcija, kurią sėkmingai panaudoja savo kūryboje.
Parodoje bus demonstruojami ankstyvesnieji ir paskutiniai dailininko darbai, piešiniai ir dienynai.
Kviečiame apsilankyti parodoje.

Sopranas Lina Puidokaitė muzika žavėjosi nuo pat vaikystės. Dainavimo meną pradėjo mokytis Joniškio meno mokykloje, kurioje muzikinį gyvenimą papildė koncertinė veikla, dalyvavimas festivaliuose bei įvairiuose konkursuose. Dainininkė suprato, kad savo gyvenimą nori sieti su muzika, tad dainavimo mokymąsi tęsė Šiaulių konservatorijoje. Sielai artima yra ir liaudies daina, kurios subtiliu atlikimu sužavėjusi komisiją Lina laimėjo pirmąją vietą lietuvių liaudies dainų konkurse. Baigusi Šiaulių konservatoriją Lina išvyko į Švediją, kur kalbos mokymosi studijas papildė dainavimas bažnyčios chore bei solinių kūrinių atlikimas įvairiuose koncertuose. 2010 metais Lina įstojo į Klaipėdos universitetą, kuriame studijuoja dvi specialybes: klasikinį dainavimą ir muzikos pedagogiką. Naujų muzikinių žinių sopranui suteikė klasikinio dainavimo studijos Italijos konservatorijoje, kurioje muzikantai susipažino bei pradėjo aktyviai koncertuoti. Italijoje dainininkė taip pat tobulino vaidybos įgūdžius bei koncertinį repertuarą papildė gausiais italų kompozitorių kūriniais. Linos repertuare galima rasti įvairių laikotarpių klasikinių kūrinių, tačiau labiausiai dainininkę žavi šiuolaikinės kompozicijos.

Būgnų ir ugnies šou "PercUnia"
Nuotaikingos muzikos programa
ACDC, Michael Jackson, Queen, Bruno Mars, Safri Duo, Elvis Presley, James Brown ir kitų gerai žinomų atlikėjų kūriniai.

Šių metų gruodžio 19 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre atsidaro žinomo Karaliaučiaus (Kaliningrado) dailininko Viktoro Riabinino kūrinių paroda.
Dailininkas gimė Karaliaučiuje 1946 m. prieš pat miesto pervadinimą Kaliningradu..., tai jo gimimo liūdijime dar įrašyta - gimimo vieta Königsberg !
Visą gyvenimą aktyviai domėjosi krašto praeitimi, sukaupė didžiulę, muziejinės vertės, dingusio prieškario gyvenimo daiktų kolekcija, kurią sėkmingai panaudoja savo kūryboje.
Parodoje bus demonstruojami ankstyvesnieji ir paskutiniai dailininko darbai, piešiniai ir dienynai.
Kviečiame apsilankyti parodoje.

Būgnų ir ugnies šou "PercUnia"
Nuotaikingos muzikos programa
ACDC, Michael Jackson, Queen, Bruno Mars, Safri Duo, Elvis Presley, James Brown ir kitų gerai žinomų atlikėjų kūriniai.

Šių metų gruodžio 19 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre atsidaro žinomo Karaliaučiaus (Kaliningrado) dailininko Viktoro Riabinino kūrinių paroda.
Dailininkas gimė Karaliaučiuje 1946 m. prieš pat miesto pervadinimą Kaliningradu..., tai jo gimimo liūdijime dar įrašyta - gimimo vieta Königsberg !
Visą gyvenimą aktyviai domėjosi krašto praeitimi, sukaupė didžiulę, muziejinės vertės, dingusio prieškario gyvenimo daiktų kolekcija, kurią sėkmingai panaudoja savo kūryboje.
Parodoje bus demonstruojami ankstyvesnieji ir paskutiniai dailininko darbai, piešiniai ir dienynai.
Kviečiame apsilankyti parodoje.

Šių metų gruodžio 19 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre atsidaro žinomo Karaliaučiaus (Kaliningrado) dailininko Viktoro Riabinino kūrinių paroda.
Dailininkas gimė Karaliaučiuje 1946 m. prieš pat miesto pervadinimą Kaliningradu..., tai jo gimimo liūdijime dar įrašyta - gimimo vieta Königsberg !
Visą gyvenimą aktyviai domėjosi krašto praeitimi, sukaupė didžiulę, muziejinės vertės, dingusio prieškario gyvenimo daiktų kolekcija, kurią sėkmingai panaudoja savo kūryboje.
Parodoje bus demonstruojami ankstyvesnieji ir paskutiniai dailininko darbai, piešiniai ir dienynai.
Kviečiame apsilankyti parodoje.

Šių metų gruodžio 19 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre atsidaro žinomo Karaliaučiaus (Kaliningrado) dailininko Viktoro Riabinino kūrinių paroda.
Dailininkas gimė Karaliaučiuje 1946 m. prieš pat miesto pervadinimą Kaliningradu..., tai jo gimimo liūdijime dar įrašyta - gimimo vieta Königsberg !
Visą gyvenimą aktyviai domėjosi krašto praeitimi, sukaupė didžiulę, muziejinės vertės, dingusio prieškario gyvenimo daiktų kolekcija, kurią sėkmingai panaudoja savo kūryboje.
Parodoje bus demonstruojami ankstyvesnieji ir paskutiniai dailininko darbai, piešiniai ir dienynai.
Kviečiame apsilankyti parodoje.

Šių metų gruodžio 19 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre atsidaro žinomo Karaliaučiaus (Kaliningrado) dailininko Viktoro Riabinino kūrinių paroda.
Dailininkas gimė Karaliaučiuje 1946 m. prieš pat miesto pervadinimą Kaliningradu..., tai jo gimimo liūdijime dar įrašyta - gimimo vieta Königsberg !
Visą gyvenimą aktyviai domėjosi krašto praeitimi, sukaupė didžiulę, muziejinės vertės, dingusio prieškario gyvenimo daiktų kolekcija, kurią sėkmingai panaudoja savo kūryboje.
Parodoje bus demonstruojami ankstyvesnieji ir paskutiniai dailininko darbai, piešiniai ir dienynai.
Kviečiame apsilankyti parodoje.

Šių metų gruodžio 19 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre atsidaro žinomo Karaliaučiaus (Kaliningrado) dailininko Viktoro Riabinino kūrinių paroda.
Dailininkas gimė Karaliaučiuje 1946 m. prieš pat miesto pervadinimą Kaliningradu..., tai jo gimimo liūdijime dar įrašyta - gimimo vieta Königsberg !
Visą gyvenimą aktyviai domėjosi krašto praeitimi, sukaupė didžiulę, muziejinės vertės, dingusio prieškario gyvenimo daiktų kolekcija, kurią sėkmingai panaudoja savo kūryboje.
Parodoje bus demonstruojami ankstyvesnieji ir paskutiniai dailininko darbai, piešiniai ir dienynai.
Kviečiame apsilankyti parodoje.

Šių metų gruodžio 19 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre atsidaro žinomo Karaliaučiaus (Kaliningrado) dailininko Viktoro Riabinino kūrinių paroda.
Dailininkas gimė Karaliaučiuje 1946 m. prieš pat miesto pervadinimą Kaliningradu..., tai jo gimimo liūdijime dar įrašyta - gimimo vieta Königsberg !
Visą gyvenimą aktyviai domėjosi krašto praeitimi, sukaupė didžiulę, muziejinės vertės, dingusio prieškario gyvenimo daiktų kolekcija, kurią sėkmingai panaudoja savo kūryboje.
Parodoje bus demonstruojami ankstyvesnieji ir paskutiniai dailininko darbai, piešiniai ir dienynai.
Kviečiame apsilankyti parodoje.

Šių metų gruodžio 19 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre atsidaro žinomo Karaliaučiaus (Kaliningrado) dailininko Viktoro Riabinino kūrinių paroda.
Dailininkas gimė Karaliaučiuje 1946 m. prieš pat miesto pervadinimą Kaliningradu..., tai jo gimimo liūdijime dar įrašyta - gimimo vieta Königsberg !
Visą gyvenimą aktyviai domėjosi krašto praeitimi, sukaupė didžiulę, muziejinės vertės, dingusio prieškario gyvenimo daiktų kolekcija, kurią sėkmingai panaudoja savo kūryboje.
Parodoje bus demonstruojami ankstyvesnieji ir paskutiniai dailininko darbai, piešiniai ir dienynai.
Kviečiame apsilankyti parodoje.

Šių metų gruodžio 19 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre atsidaro žinomo Karaliaučiaus (Kaliningrado) dailininko Viktoro Riabinino kūrinių paroda.
Dailininkas gimė Karaliaučiuje 1946 m. prieš pat miesto pervadinimą Kaliningradu..., tai jo gimimo liūdijime dar įrašyta - gimimo vieta Königsberg !
Visą gyvenimą aktyviai domėjosi krašto praeitimi, sukaupė didžiulę, muziejinės vertės, dingusio prieškario gyvenimo daiktų kolekcija, kurią sėkmingai panaudoja savo kūryboje.
Parodoje bus demonstruojami ankstyvesnieji ir paskutiniai dailininko darbai, piešiniai ir dienynai.
Kviečiame apsilankyti parodoje.

Liudviko Rėzos premija - folkloro ansambliui "Giedružė"

Septintoji Kuršių nerijoje gimusio Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija skirta Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ folkloro ansambliui „Giedružė“.
Premija skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui). Nuo 2009-ųjų metų teikiama premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Taip pat už šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos srityse bei iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie turizmo plėtros regione.
Svarstant Neringos folkloro ansamblio „Giedružė“ kandidatūrą premijai gauti, buvo įvertintas jo indėlis puoselėjant pamario krašto etninės kultūros, žvejų papročius ir tradicijas, populiarinant Martyno Liudviko Rėzos vardą.
Klaipėdos universiteto Liaudies muzikos katedros Folkloro specialybės magistrės Audronės Buržinskienės vadovaujamas ansamblis įkurtas 2002-aisiais metais ir vienija 31 narį nuo 7 iki 55 metų.
Siekdamas skatinti senųjų dvasinių vertybių integravimą į šiuolaikinę visuomenę, aktyvinti Neringos kultūrinį gyvenimą, ansamblis rengia įvairias etnines programas, edukacinius mokymus suaugusiems ir vaikams, kalendorines šventes. Taip pat savo kraštą pristato įvairiuose Lietuvoje ir užsienyje vykstančiuose folkloro festivaliuose ir renginiuose. Ansamblis „Giedružė“ yra vienas iš pagrindinių Neringoje vykstančio tarptautinio folkloro festivalio „Tek saulžė ant maračių“ organizatorių.
Ansamblis yra išleidęs kompaktinę plokštelę „Iš trijų rytų vėjužis pūtė“ bei sukūręs pamario žvejų gyvenimą ir tradicijas atskleidžiantį vaizdo filmą „Ten ant maračių“. Svarbu tai, kad šio ansamblio repertuarą sudaro ir Martyno Liudviko Rėzos surinktos pamario krašto dainos.

Šių metų gruodžio 19 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre atsidaro žinomo Karaliaučiaus (Kaliningrado) dailininko Viktoro Riabinino kūrinių paroda.
Dailininkas gimė Karaliaučiuje 1946 m. prieš pat miesto pervadinimą Kaliningradu..., tai jo gimimo liūdijime dar įrašyta - gimimo vieta Königsberg !
Visą gyvenimą aktyviai domėjosi krašto praeitimi, sukaupė didžiulę, muziejinės vertės, dingusio prieškario gyvenimo daiktų kolekcija, kurią sėkmingai panaudoja savo kūryboje.
Parodoje bus demonstruojami ankstyvesnieji ir paskutiniai dailininko darbai, piešiniai ir dienynai.
Kviečiame apsilankyti parodoje.

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Kviečiame paminėti Lietuvos Laisvės gynimo 25-metį kartu.
Prisiminsime ir pagerbsime žuvusius bei nukentėjusius valstybės gynėjus.
Sausio 13–oji – Lietuvos Laisvės gynėjų diena. Tai pagarba, atmintis žuvusiems už Lietuvos Laisvę. Prieš 25–erius metus, šaltą Sausio naktį prie Lietuvos Televizijos bokšto žuvo mūsų tautiečiai, žuvo, kad mes gyventume laisvi ir laimingi… Jie paaukojo savo jaunus gyvenimus už mūsų laisvę.

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Režisierė Dalia Kanclerytė ir Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčios klebonas kun. Virgilijus Poškus pristatys dokumentinį filmą „Sugrįžimas“ apie ikonas ir jų tapymą. Mums daugelį metų atrodė, kad ikonos – rusų cerkvės atributas. Tačiau Lietuvoje brolis pranciškonas Karlas Bertagninis atgaivina ikonų tapybos tradicijas.
Filmo kūrėjus patraukė ikonų tapytojų santykis su Kūrėju. Viena freskų tapytoja pasakojo, kaip ji vidumi švarinosi prieš akistatą, kai buvo pakviesta tapyti šventųjų: “Mečiau gerti ir rūkyti prieš stodama ant pastolių”,- sakė ji. Na, o ką jaučia ikonų kūrėjai, koks jų santykis su Dievu, kurio atvaizdą kuria – filmo pagrindinė gija.
“Manau, mums pavyko atverti ikonas kuriančių ir joms besimeldžiančių žmonių vidinius išgyvenimus”,- sakė D. Kanclerytė.
Kodėl ikonos sugrįžta į tikinčiųjų katalikų gyvenimus? Šiandieninius menininkus vis plačiau užvaldo tikrų šaltinių paieška, kadaise galioję šventųjų tapymo kanonai. “Ikonų jokiu būdu negali tapyti netikintis, nors ir labai talentingas žmogus. Nes pas jį neužklys tikrasis Dievo paveikslas. Nors iš tiesų niekas ir negali patvirtinti, koks jo atvaizdas būtų”,- teigė filmo kūrėja.

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Kviečiame pasiruošti Užgavėnių persirengėlių vaikštynėms kartu!
Vasario 1, 2, 3 dienomis nuo 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks pasiruošimas užgavėtojų vaikštynėms. Folkloro ansamblio „Aušrinė“ vadovė R. Pečiukonytė supažindins su Užgavėnių dainomis.
Vasario 4 d. 18 val. Užgavėnių kaukių gamybos dirbtuvės visiems, norintiems pasigaminti kaukę.
Vasario 9 d. 16 val. maloniai kviečiame visus kaukėtus užgavėtojus į Užgavėnių persirengėlių vaikštynes.

Senieji lietuvininkai žinojo: „Kurie Užgavėnių nešvenč, tiem tą metą didis ištrūkis pasidaro: ar gyvulys pakrint, ar namiškiai kokia limpama liga suserga, arba javams prastas metas yra, nors aplinkiniai kaimynai gerą metą tur“

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Kviečiame pasiruošti Užgavėnių persirengėlių vaikštynėms kartu!
Vasario 1, 2, 3 dienomis nuo 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks pasiruošimas užgavėtojų vaikštynėms. Folkloro ansamblio „Aušrinė“ vadovė R. Pečiukonytė supažindins su Užgavėnių dainomis.
Vasario 4 d. 18 val. Užgavėnių kaukių gamybos dirbtuvės visiems, norintiems pasigaminti kaukę.
Vasario 9 d. 16 val. maloniai kviečiame visus kaukėtus užgavėtojus į Užgavėnių persirengėlių vaikštynes.

Senieji lietuvininkai žinojo: „Kurie Užgavėnių nešvenč, tiem tą metą didis ištrūkis pasidaro: ar gyvulys pakrint, ar namiškiai kokia limpama liga suserga, arba javams prastas metas yra, nors aplinkiniai kaimynai gerą metą tur“

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Kviečiame pasiruošti Užgavėnių persirengėlių vaikštynėms kartu!
Vasario 1, 2, 3 dienomis nuo 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks pasiruošimas užgavėtojų vaikštynėms. Folkloro ansamblio „Aušrinė“ vadovė R. Pečiukonytė supažindins su Užgavėnių dainomis.
Vasario 4 d. 18 val. Užgavėnių kaukių gamybos dirbtuvės visiems, norintiems pasigaminti kaukę.
Vasario 9 d. 16 val. maloniai kviečiame visus kaukėtus užgavėtojus į Užgavėnių persirengėlių vaikštynes.

Senieji lietuvininkai žinojo: „Kurie Užgavėnių nešvenč, tiem tą metą didis ištrūkis pasidaro: ar gyvulys pakrint, ar namiškiai kokia limpama liga suserga, arba javams prastas metas yra, nors aplinkiniai kaimynai gerą metą tur“

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Kviečiame pasiruošti Užgavėnių persirengėlių vaikštynėms kartu!
Vasario 1, 2, 3 dienomis nuo 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks pasiruošimas užgavėtojų vaikštynėms. Folkloro ansamblio „Aušrinė“ vadovė R. Pečiukonytė supažindins su Užgavėnių dainomis.
Vasario 4 d. 18 val. Užgavėnių kaukių gamybos dirbtuvės visiems, norintiems pasigaminti kaukę.
Vasario 9 d. 16 val. maloniai kviečiame visus kaukėtus užgavėtojus į Užgavėnių persirengėlių vaikštynes.

Senieji lietuvininkai žinojo: „Kurie Užgavėnių nešvenč, tiem tą metą didis ištrūkis pasidaro: ar gyvulys pakrint, ar namiškiai kokia limpama liga suserga, arba javams prastas metas yra, nors aplinkiniai kaimynai gerą metą tur“

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Kviečiame pasiruošti Užgavėnių persirengėlių vaikštynėms kartu!
Vasario 1, 2, 3 dienomis nuo 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks pasiruošimas užgavėtojų vaikštynėms. Folkloro ansamblio „Aušrinė“ vadovė R. Pečiukonytė supažindins su Užgavėnių dainomis.
Vasario 4 d. 18 val. Užgavėnių kaukių gamybos dirbtuvės visiems, norintiems pasigaminti kaukę.
Vasario 9 d. 16 val. maloniai kviečiame visus kaukėtus užgavėtojus į Užgavėnių persirengėlių vaikštynes.

Senieji lietuvininkai žinojo: „Kurie Užgavėnių nešvenč, tiem tą metą didis ištrūkis pasidaro: ar gyvulys pakrint, ar namiškiai kokia limpama liga suserga, arba javams prastas metas yra, nors aplinkiniai kaimynai gerą metą tur“

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Kviečiame pasiruošti Užgavėnių persirengėlių vaikštynėms kartu!
Vasario 1, 2, 3 dienomis nuo 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks pasiruošimas užgavėtojų vaikštynėms. Folkloro ansamblio „Aušrinė“ vadovė R. Pečiukonytė supažindins su Užgavėnių dainomis.
Vasario 4 d. 18 val. Užgavėnių kaukių gamybos dirbtuvės visiems, norintiems pasigaminti kaukę.
Vasario 9 d. 16 val. maloniai kviečiame visus kaukėtus užgavėtojus į Užgavėnių persirengėlių vaikštynes.

Senieji lietuvininkai žinojo: „Kurie Užgavėnių nešvenč, tiem tą metą didis ištrūkis pasidaro: ar gyvulys pakrint, ar namiškiai kokia limpama liga suserga, arba javams prastas metas yra, nors aplinkiniai kaimynai gerą metą tur“

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Kviečiame pasiruošti Užgavėnių persirengėlių vaikštynėms kartu!
Vasario 1, 2, 3 dienomis nuo 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks pasiruošimas užgavėtojų vaikštynėms. Folkloro ansamblio „Aušrinė“ vadovė R. Pečiukonytė supažindins su Užgavėnių dainomis.
Vasario 4 d. 18 val. Užgavėnių kaukių gamybos dirbtuvės visiems, norintiems pasigaminti kaukę.
Vasario 9 d. 16 val. maloniai kviečiame visus kaukėtus užgavėtojus į Užgavėnių persirengėlių vaikštynes.

Senieji lietuvininkai žinojo: „Kurie Užgavėnių nešvenč, tiem tą metą didis ištrūkis pasidaro: ar gyvulys pakrint, ar namiškiai kokia limpama liga suserga, arba javams prastas metas yra, nors aplinkiniai kaimynai gerą metą tur“

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Kviečiame pasiruošti Užgavėnių persirengėlių vaikštynėms kartu!
Vasario 1, 2, 3 dienomis nuo 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks pasiruošimas užgavėtojų vaikštynėms. Folkloro ansamblio „Aušrinė“ vadovė R. Pečiukonytė supažindins su Užgavėnių dainomis.
Vasario 4 d. 18 val. Užgavėnių kaukių gamybos dirbtuvės visiems, norintiems pasigaminti kaukę.
Vasario 9 d. 16 val. maloniai kviečiame visus kaukėtus užgavėtojus į Užgavėnių persirengėlių vaikštynes.

Senieji lietuvininkai žinojo: „Kurie Užgavėnių nešvenč, tiem tą metą didis ištrūkis pasidaro: ar gyvulys pakrint, ar namiškiai kokia limpama liga suserga, arba javams prastas metas yra, nors aplinkiniai kaimynai gerą metą tur“

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Kviečiame pasiruošti Užgavėnių persirengėlių vaikštynėms kartu!
Vasario 1, 2, 3 dienomis nuo 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks pasiruošimas užgavėtojų vaikštynėms. Folkloro ansamblio „Aušrinė“ vadovė R. Pečiukonytė supažindins su Užgavėnių dainomis.
Vasario 4 d. 18 val. Užgavėnių kaukių gamybos dirbtuvės visiems, norintiems pasigaminti kaukę.
Vasario 9 d. 16 val. maloniai kviečiame visus kaukėtus užgavėtojus į Užgavėnių persirengėlių vaikštynes.

Senieji lietuvininkai žinojo: „Kurie Užgavėnių nešvenč, tiem tą metą didis ištrūkis pasidaro: ar gyvulys pakrint, ar namiškiai kokia limpama liga suserga, arba javams prastas metas yra, nors aplinkiniai kaimynai gerą metą tur“

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Dailininkės Svetlanos Kornilovos tapybos darbai

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Liudviko Rėzos kultūros centre, parodų salėje organizuojama
Neringos meno mokyklos etnokultūrinio projekto – konkurso ,,Ritin kalne smiltatę”
kūrybinių darbų paroda. Idėjos autorius dailininkas Albertas Danilevičius.

Paroda veiks nuo 2016 m. sausio 15 d. iki vasario 27 d.

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Švęskime Tarptautinę moters dieną ir pavasario sugrįžimą kartu!

Kovo 7 d. 18 val. kviečiame Jus į praktinį užsiėmimą: “Kasdienės veido odos priežiūros ir makiažo ypatumai”.
Taip pat pristatysime jums pavasarinės mados tendencijas ir spalvų paletę!
Užsiėmimą ves profesionali vizažistė ir įvaizdžio kūrėja Kristina Kalmykova, "Stylist.lt", įvaizdžio ir makiažo mokyklos įkūrėja.

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Maloniai kviečiame visus švęsti kovo 11- ąją kartu.
Šiais metais sukanka 26 metai, kai buvo pasirašytas nepriklausomos Lietuvos istorijai svarbiausias dokumentas – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktas, pažymėjęs nepriklausomos valstybės pradžią.
Kovo 11 d., penktadienį, 14 val., Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) vyks koncertas „Mano Lietuva“, skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai. Šventę kurs Liudviko Rėzos kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Kuršininkai“, vadovė D. Tregub.

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dizaino katedros vedėjo, grafinio dizaino specialisto, profesoriaus Virgilijaus Trakimavičiaus darbų paroda.

Menininkas chirurginiu peiliuku išraižė Europos Sąjungos sostinių žemėlapių fragmentus ir juose pavaizdavo po angelą.

„Tai tas pats, kas karpinys, tik šiek tiek kitaip,– apie darbų atlikimo techniką pasakojo V. Trakimavičius. – Visi darbai pjaustyti rankomis – jokių frezų, lazerių ir kitos technikos nenaudoju. Kai dirbi rankiniu būdu, kartais linija truputį nukrypsta, tai man labai patinka, nes kiekvienas rankos suvirpėjimas, linijos kryptelėjimas yra ta gyvybė, kuri daro kūrinį unikalų, nepakartojamą ir netiražuojamą.“

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Nuo 2010 metų Neringos Viktoro Miliūno viešosios bibliotekos leidžiamas almanachas – trečiasis, skaitytojui į rankas jis patenka jubiliejiniais Martyno Liudviko Rėzos metais, kai pažymimas šios ryškiausios visų laikų Kuršių nerijos asmenybės 240- ąsias gimimo metines (Rėza gimęs užpustytuose Karvaičiuose, tarp šiandieninės Preilos ir Pervalkos).
Neringiškių „Dorė“ ne tik reprezentuoja Neringos savivaldybės skiriamą M. L. Rėzos premiją, kalbindama šios premijos laureatus, bet ir atveria kol kas visuomenei mažai žinomus Rėzos asmenybės, jo gyvenimo ir veiklos aspektus, atkreipia dėmesį į reikšmingiausias vietos kultūrai ir istorijai datas. Kita vis dar epizodiškai aptariama tema – tai pokarinė Neringos istorija, kurią pirmieji "Dorėje" atskleisti ėmėsi ne istorikai, o žurnalistai.
Almanacho pavadinimas „Dorė“ simbolizuoja naująją Neringos istoriją: po karo kurėnus mariose išstūmė dorės (kolektyvinei žvejybai skirti mediniai laivai su varikliais), o pasitraukus į Vakarus seniesiems nerijos gyventojams, jų vietą užėmė iš Rusijos ir Lietuvos atsikėlę naujakuriai – jų palikuonys yra šiandieniniai neringiškiai.
„Dorės“ puslapiuose pristatomi ir šiandieniniai Neringos kūrėjai – poetai, prozininkai bei vizualinių menų atstovai – neringiškiai juvelyrai.
Neringos Viktoro Miliūno viešosios bibliotekos informacija

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Prūsijos karalienės Luizės, Frydricho Vilhelmo III (valdė Prūsiją 1776–1840 m.) žmonos, 240-osios gimimo metinėms paminėti skirtas vakaras. Jame bus skaitomi legendinės valdovės laiškai.
Renginyje dalyvaus literatūrologė, knygų "Prūsijos karalienė Luizė Klaipėdoje" ir "Nugrimzdusi Klaipėda" autorė Jovita Saulėnienė ir poetė, dailininkė, žurnalistė, Daiva Molytė – Lukauskienė.

Prūsijos valstybės neliko, bet išliko karalienės Luizės asmenybės žavesys. Amžininkams ji buvo išmintinga politikė, kovojusi dėl Prūsijos išlikimo kaip lygiavertė to meto galingiesiems monarchams Rusijos carui Aleksandrui I-ajam, imperatoriui Bonapartui Napoleonui. Ją gerbė kaip Prūsijos madoną – 10-ties vaikų motiną, išauginusią tautai ne vieną valdovą. Ji imponavo kaip tauri, aukštos moralės asmenybė. Nors karalienė Luizė gyveno tik 34 metus, ji ir šiandien minima kaip viena iškiliausių Europos moterų.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Balandžio 5, 6, 7 dienomis Neringos savivaldybės meras atsiskaito visai savivaldybės bendruomenei už praėjusių metų tarybos ir savivaldybės veiklą. Susitikimuose bus apžvelgti atlikti darbai, įgyvendinami ir būsimi projektai, aptarti bendruomenei aktualūs klausimai.

Susitikimai vyks:

Balandžio 5 d. 18. 00 val. Preiloje
Preilos-Pervalkos bendruomenės namuose (Preilos g. 27)

Balandžio 6 d. 18. 00 val. Juodkrantėje
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje
(L. Rėzos g. 54).

Balandžio 7 d. 18. 00 val. Nidoje
Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4)

Kviečiame aktyviai dalyvauti susitikimuose. Klausimus, kuriuos norėsite aptarti susitikimų metu, galite užduoti iš anksto el. paštu regina.venckiene@neringa.lt arba tel.
(8 469) 52665.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Įspūdingą velykinių margučių kolekciją pristatys tautodailininkai Laimutė ir Zenonas Tomkai. Joje – apie pustrečio šimto tradiciniais būdais išgražintų margučių.
„Rinkausi tradicinius marginimo būdus, bet ieškojau ir raštų kompozicijų įvairovės. Naudojau archeologinius motyvus – žalčiukus, vištų pėdeles, žemės, kryžiaus ženklus“, –sakė Laimutė Tomkuvienė.
Jos žodžiais, tikėta, kad tam, kuris savo išgražintus margučius dovanoja suteikdamas džiaugsmo kitam žmogui, Dievulis atlygins visu kuo geru: derliumi, dėsliomis vištomis.

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Maloniai kviečiame balandžio 29 d. (penktadienį) 18 val.
į koncertą, skirtą Motinos dienai.
Su Jumis savo kūryba nori pasidalinti grupė „Konspiracija“.
Rūta Drabulytė – kūryba, vokalas, klavišiniai.
Vaidotas Bernotavičius – bosinė gitara.
Petras Motiejauskas – elektrinė gitara.
Michailas Denisenko – perkusija.
Jūsų laukia jaukus ir šiltas vakaras!

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Gegužės 05 ir 06 dienomis, Klaipėdoje ir Juodkrantėje, vyks du garso meno koncertai, simboliškai sujungiantys abu krantus. Koncertas konceptualiai žymimas simboliu “ H “ kuris nėra tariamas verbaliai, bet yra vizualinis simbolis, reiškiantis geometrinę jungtį tarp dviejų Kuršių Nerijos krantų, arba minčių eigą, besikeliant keltu tarp jų. Koncertuose vyks lauko įrašų kompozicijos, elektroninė muzika, instrumentinės ir elektroakustinės improvizacijos.
Atlikėjai
Koncerte pasirodys du šiuo metu aktyviai įvairiose šalyse grojantys kūrėjai iš Vilniaus - Gailė Gričiūtė ir Antanas Dombrovskij. Jie pradėjo groti kartu 2014, sukūrę dviejų narių grupę - “Weld Mignon” (preparuotas pianinas, kasetiniai grotuvai - Gailė Griciūtė, elektronika - Antanas Dombrovskij).
Yiorgis Sakellariou, Anglijoje gyvenantis Graikas ir jaučiantis labai artimą ryšį Lietuvai ir Klaipėdos kraštui. Jis praktikuoja skaitmeninę aplinkos garsų manipuliaciją ir atlieka savo pasirodymus tik absoliučioje tamsoje, įtraukdamas į gilią garso patirtį.
Valdas M, Klaipėdoje gyvenantis menininkas, šio renginio sumanytojas ir organizatorius. Jis kuria audiovizualines instaliacijas ir groja gyvai, naudodamas analoginę, savadarbę, bei skaitmeninę įrangą.

Daugiau informacijos renginio puslapyje :
https://www.facebook.com/events/1147430368601456/

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Mokytojos ekspertės Virginijos Ruzgienės
fortepijono klasės moksleivių koncerto
Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre

„Fortepijono garsų pavilioti...”

2016 m. gegužės 14 d.

Programa

A. Scarlatti. Sonata a- moll, K 149, L 93
M. K. Čiurlionis. Preliudas op.7, Nr. 3, h- moll.
J. Nakada. Etiudas C- dur.
Atlieka 2 pagr. Kl. mokinė Marija Viršilaitė.

J. S. Bach. Preliudas ir fuga f - moll iš GTK I t.
C. Debussy. Mergaitė lino spalvos plaukais.
S. Prokofjev. Sonata Nr. 3, a- moll
Atlieka III kl. moksleivė Lina Žutautaitė.

B. Dvarionas. Lapelis iš albumo.
S. Rachmaninoff. Etiudas-paveikslas op.39, Nr. 6, d-moll.
Atlieka IV klasės moksleivė Justė Šilaitė.

J. S. Bach. Preliudas ir fuga fis - moll iš GTK II t.
W. A. Mozart. Sonata a-moll, I d, K: 310.
F. Chopin. Etiudas op.10, Nr.4, cis-moll.
Atlieka 11 klasės moksleivė Taisija Kuščenko.

F. Chopin. Etiudas op.10, Nr. 9, f-moll.
S. Rachmaninoff. Preliudas op.23, Nr.5, g- moll.
Atlieka 10 klasės moksleivis Kliment Jaremčuk.

S. Rachmaninoff. Rusiška daina op.11, Nr. 3 iš „6 pjesių fortepijonui 4 rankoms“.
J. Brahms. Vengrų šokis Nr. 2.
Atlieka moksleivės Lina Žutautaitė ir Justė Šilaitė.

Koncertą veda Virginija Ruzgienė

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Eduardas Jonušas (1932 –2014) gimė Pikelių kaime (Mažeikių r.), pokario metais išgyveno nelengvą jaunystės laikotarpį. Nebaigęs mokslų (Klaipėdoje vakarinė ir muzikos mokyklos) buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose. Ten apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metams kalėjimo. Lageryje pradėjo piešti. Reabilituotas grįžo į Klaipėdą, kurioje ir surengė pirmą personalinę parodą. Įstojo į Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių. Per keletą metų surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų.
Galima sakyti, kad menininkas buvo Kuršių nerijos kūrybinė dvasia ir šio krašto paveldo sergėtojas bei gaivintojas. Nuo 1966 m. pasišventė Kuršių nerijai: surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Iškilus E. Jonušo kūrinys – paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), įspūdingi menininko kūriniai - metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano „Darbas“ Neringos savivaldybėje.
Knygoje „Eduardas Jonušas: vaizdai ir mintys“, kurią parengė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (knygos dailininkas Rokas Gelažius, išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje) apie Eduardą rašo jo artimieji, bičiuliai, jo talento gerbėjai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Čia taip pat spausdinamos ištraukos iš prieš dešimt metų išleistos E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“. Knyga gausiai iliustruota Eduardo Jonušo tapybos, skulptūros, metalo darbais, taip pat nuotraukomis, kuriose užfiksuota Eduardo, jo šeimos ir bičiulių bendravimo momentai, jo nuveiktų darbų Neringai pėdsakai.

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Religinės muzikos centras, asociacija „Lituanistų sambūris“ ir Liudviko Rėzos kultūros centras
š. m. gegužės 20 dieną, 19 val. Vilniuje (Didžioji g. 34) Šv. Kazimiero bažnyčioje

maloniai kviečia paminėti
MARTYNO LIUDVIKO RĖZOS 240-ĄSIAS GIMIMO METINES

Įžangos žodį taria prof. habil. dr. Dainora Pociūtė-Abukevičienė

Broniaus Kutavičiaus kūrinius „Prutena“ ir „Paskutinės pagonių apeigos“ atlieka:
Renata Marcinkutė Lesieur (vargonai), Dalia Simaškaitė (smuikas), Lina Dambrauskaitė (sopranas), Saulius Auglys (varpai),
LMTA mišraus choro merginų grupė (vadovai Dainius Puišys, Gintautas Venislovas, Jurijus Kalcas, dirigento asistentas Andrius Gilys), Vilniaus valtornų kvartetas (vadovas Egidijus Stanelis). Dirigentas Jurijus Kalcas

Martyno Liudviko Rėzos tekstus skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

KLAIPĖDOS UNIVERSITETO MENŲ AKADEMIJA

2016 m. gegužės 21d. (šeštadienį), 17 val.
Juodkrantės Liudviko Rėzos Kultūros centre
Koncertuoja
Milda Vitartaitė
(fortepijonas)

Koncerte dalyvauja
Mykolas Treščenkinas

Doc. Janinos Neniškytės – Lyvens klasė

Programoje:
L. van Beethoven Sonata Op. 2 Nr. 1 f-moll
M. Ravel „Kilnūs ir sentimentalūs valsai“ Nr. 2, Nr. 7
F. Liszt Transcendentinis etiudas Nr.1
N. Paganini - F. Liszt etiudas Nr. 5
O. Chromušin „Važiavo meškos dviračiu“
M. Ravel Fokstrotas iš lyrinės fantazijos „Vaikas ir burtai“

KVIEČIAME JUS

2016 m. gegužės 21-22 dienomis

į Sakralinės muzikos festivalį

„LAUDATE DOMINUM - 2016“

21 d. 18 val. Festivalio atidarymas, Šv. Mišios, koncertas Nidos katalikų bažnyčioje.
22 d. 12.30 val. Dalyvių prisistatymas,
13.00 val. Šv. Mišios, festivalio uždarymas Juodkrantės bažnyčioje.

Dalyvauja: Klaipėdos, Zarasų, Panevėžio, Velžio, Neringos meno kolektyvai.

Festivalio organizatoriai
Neringos gimnazija

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

KVIEČIAME JUS

2016 m. gegužės 21-22 dienomis

į Sakralinės muzikos festivalį

„LAUDATE DOMINUM - 2016“

21 d. 18 val. Festivalio atidarymas, Šv. Mišios, koncertas Nidos katalikų bažnyčioje.
22 d. 12.30 val. Dalyvių prisistatymas,
13.00 val. Šv. Mišios, festivalio uždarymas Juodkrantės bažnyčioje.

Dalyvauja: Klaipėdos, Zarasų, Panevėžio, Velžio, Neringos meno kolektyvai.

Festivalio organizatoriai
Neringos gimnazija

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Onos Davidavičiūtės - Pučenios skaitymai

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

2016-05-27 X-oji regioninė vaikų ir jaunimo šokių šventė "Sveika, vasara!"
Puoselėdami šokio meną, jaunimo estetinę kultūrą, siekiame ieškoti naujų laisvalaikio praleidimo formų, skatinti tarpregioninį bendradarbiavimą. Įvairių regionų jaunimas gali susipažinti su unikalia Kuršių nerijos gamta, plėsti savo pažinimo akiratį, užmegzti draugystės ryšius su bendraamžiais.
Jau dešimt metų minime Vaikų gynimo dieną ir ta proga organizuojame vaikų šokių kolektyvų festivalį Liudviko Rėzos kultūros centro vasaros estradoje. Atvyksta šokių kolektyvai iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių.

LIUDVIKO RĖZOS KULTŪROS CENTRO
LAUKO ESTRADOJE
(L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė)

Gegužės 27 d. (penktadienį) 17.00 val.
Tradicinė X-oji vaikų šokių šventė
"Sveika, vasara!"
skirta Tarptautinei Vaikų gynimo dienai paminėti

2015 m. "Sveika,vasara!" http://www.lrezoskc.lt/image/tid/317

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šv. Mišios, koncertuos Marijampolės kultūros centro vaikų ir jaunimo choras „Vyturėlis“, vadovė Bronislava Barauskienė, koncertmeisteris Arūnas Barauskas

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Kūrybinis darbas - atgaiva. Kuo toliau - tuo labiau jam atsiduodu. Organizuoju ir dalyvauju parodose, simpoziumuose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nemaža dalis darbų Airijoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Švedijoje, Australijoje. Dailininkų sąjungos narys.
Šioje parodoje keletas portretų, keletas formos kompozicijų, keletas arklių iš parodų ciklo “Žirgas dailėje”. Mėgstu monolitines medžiagas, gabalus, prie kurių prisilietus gali suteikti savitą formą - tai medis ir akmuo, kuriuose stengiuosi pamatyti ir paryškinti įvairias natūralias gamtos faktūras.

Gintaris Juozas Česiūnas

Spalvos

Skulptoriaus ir tapytojo Gintario Juozo Česiūno kūryba susideda iš įvairių tipų ir stilistikos bei medžiagų skulptūrų ir tapybos. Pristatomi tapybos kūriniai labai įdomūs savo novatoriškumu ir retai naudojama tapymo technika. Tikrai nedažnai pamatysime tapybą emaliniais dažais ant drobės. Emaliniai dažai dar ilgiau džiūsta negu aliejiniai ir rezultato tikrai labai ilgai tenka laukti. Paklaustas, kodėl būtent emaliniais, o ne aliejiniais ar akriliniais dažais tapo, autorius atsakė, kad emalės nereikia skiesti, naudoti jokių skiediklių, o dažas liejasi laisvai, yra blizgus ir jautrus šviesai. Tai esą pats džiaugsmingiausias poilsis po fiziškai sunkaus darbo prie skulptūrų.
Būnant ir kuriant stiprioje, kietoje medžiagoje atokvėpio valandėlėmis prie drobės galima jausmingai atsiduoti spalviniams eksperimentams. Tai priešingybė, tiesiog opozicija akmeniui. Tapybos darbuose neatsispindi konkretūs motyvai, išskyrus keletą portretų, bet spalvos apvaldymas, kartu su atsitiktiniais deriniais yra svarbus kūrybinis procesas, kuriant dekoratyvią drobę interjerui papuošti.

Birutė Liškauskienė

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Neringos savivaldybė ir Liudviko Rėzos kultūros centras
š. m. birželio 18 dieną, 18 val.
Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje (L. Rėzos g. 56)

maloniai kviečia paminėti
MARTYNO LIUDVIKO RĖZOS 240-ĄSIAS GIMIMO METINES

Pranešimą skaito istorikė doc. dr. Nijolė Strakauskaitė (Klaipėdos universitetas, BRIAI)

Broniaus Kutavičiaus „Prutena“ atlieka:
Renata Marcinkutė Lesieur (vargonai), Dalia Simaškaitė (smuikas), Saulius Auglys (varpai)

Renginį veda ir Martyno Liudviko Rėzos tekstus skaito aktorė Virginija Kochanskytė

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Tarptautinio pianistų, stygininkų, pučiamųjų, mušamųjų instrumentalistų,
fortepijoninių duetų ir kamerinių ansamblių konkurso-festivalo "Baltijos perlai" koncertas vyks Juodkrantėje, Evangelikų liuteronų bažnyčioje 19 val.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

2016 m. Birželio 23 d. (ketvirtadienį)
Liudviko Rėzos kultūros centras
(L. Rėzos g. 8, Juodkrantė)
kviečia sutikti Jonines

17.00 Istorinio Kuršių marių krovininio burinio laivo iš Drevernos sutiktuvės (Kuršių marių krantinė ties Liudviko Rėzos kultūros centro parodų sale)
17.15 Knygos „Istorinio Kuršių marių laivo statyba Drevernoje“ pristatymas. Fotopasakojimas apie didelio burinio laivo statybą – nuo pirmo rąsto iki nuleidimo į vandenį. (Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė)
18.00 Joninių pasidainavimai (Kuršių marių krantinė ties Liudviko Rėzos kultūros centro parodų sale)

Rengėjas Liudviko Rėzos kultūros centras
Dalyvauja:
LRKC Kapela „Kuršininkai“, folkloro ansamblis „Aušrinė“,
fotoalbumo „Istorinio Kuršių marių laivo statyba Drevernoje“ sudarytojas ir leidėjas Kęstutis Demereckas, laivo meistras Vaidotas Bliūdžius

Tai fotopasakojimas apie didelio burinio laivo statybą – nuo pirmo rąsto iki nuleidimo į vandenį. Anot K. Demerecko, tokio medinio autentiško laivo atkūrimas Lietuvoje yra pirmas ir vienintelis. Šis laivas pastatytas pagal tikslius W.Jėgerio studijos „Der Kurische Reisekahn Maria“ brėžinius. Istorinis Kuršių marių krovininis laivas, lietuvių vadintas lietuviška vytine, vokiečių – Reisekahn (tarmiškai raizine).

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Vaikų ir jaunimo tarptautinis festivalis - konkuras "Baltic Voice" Juodkrantė 2016. Ketvirtą kartą Juodkrantėje liepos 1-5 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje vyks tarptautinis vaikų ir jaunimo festivalis-konkursas „Baltic Voice“, į kurį suvažiuos jaunoji karta ne tik iš Lietuvos miestų bet ir iš užsienio šalių, kuri puoselėja dainavimo žanrą, tobulina savo dainavimo įgūdžius ir skleidžia žinią apie jaunimo polėkius, siekius žengiant meno, muzikos platybės keliu. Pagrindinis festivalio tikslas-sukviesti vaikus ir jaunimą iš visų šalių, suteikiant jiems galimybę kartu pasidalinti savo pasiekimais mene ir įrodyti, kad menas tai jėga, kuri jungia tautas peržengdama visas sienas. Festivalio-konkurso kulminacija-liepos 4 dieną laureatų finalinis koncertas „Baltic Voice-2016 Juodkrantė“.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Vaikų ir jaunimo tarptautinis festivalis - konkuras "Baltic Voice" Juodkrantė 2016. Ketvirtą kartą Juodkrantėje liepos 1-5 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje vyks tarptautinis vaikų ir jaunimo festivalis-konkursas „Baltic Voice“, į kurį suvažiuos jaunoji karta ne tik iš Lietuvos miestų bet ir iš užsienio šalių, kuri puoselėja dainavimo žanrą, tobulina savo dainavimo įgūdžius ir skleidžia žinią apie jaunimo polėkius, siekius žengiant meno, muzikos platybės keliu. Pagrindinis festivalio tikslas-sukviesti vaikus ir jaunimą iš visų šalių, suteikiant jiems galimybę kartu pasidalinti savo pasiekimais mene ir įrodyti, kad menas tai jėga, kuri jungia tautas peržengdama visas sienas. Festivalio-konkurso kulminacija-liepos 4 dieną laureatų finalinis koncertas „Baltic Voice-2016 Juodkrantė“.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Vaikų ir jaunimo tarptautinis festivalis - konkuras "Baltic Voice" Juodkrantė 2016. Ketvirtą kartą Juodkrantėje liepos 1-5 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje vyks tarptautinis vaikų ir jaunimo festivalis-konkursas „Baltic Voice“, į kurį suvažiuos jaunoji karta ne tik iš Lietuvos miestų bet ir iš užsienio šalių, kuri puoselėja dainavimo žanrą, tobulina savo dainavimo įgūdžius ir skleidžia žinią apie jaunimo polėkius, siekius žengiant meno, muzikos platybės keliu. Pagrindinis festivalio tikslas-sukviesti vaikus ir jaunimą iš visų šalių, suteikiant jiems galimybę kartu pasidalinti savo pasiekimais mene ir įrodyti, kad menas tai jėga, kuri jungia tautas peržengdama visas sienas. Festivalio-konkurso kulminacija-liepos 4 dieną laureatų finalinis koncertas „Baltic Voice-2016 Juodkrantė“.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Vaikų ir jaunimo tarptautinis festivalis - konkuras "Baltic Voice" Juodkrantė 2016. Ketvirtą kartą Juodkrantėje liepos 1-5 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje vyks tarptautinis vaikų ir jaunimo festivalis-konkursas „Baltic Voice“, į kurį suvažiuos jaunoji karta ne tik iš Lietuvos miestų bet ir iš užsienio šalių, kuri puoselėja dainavimo žanrą, tobulina savo dainavimo įgūdžius ir skleidžia žinią apie jaunimo polėkius, siekius žengiant meno, muzikos platybės keliu. Pagrindinis festivalio tikslas-sukviesti vaikus ir jaunimą iš visų šalių, suteikiant jiems galimybę kartu pasidalinti savo pasiekimais mene ir įrodyti, kad menas tai jėga, kuri jungia tautas peržengdama visas sienas. Festivalio-konkurso kulminacija-liepos 4 dieną laureatų finalinis koncertas „Baltic Voice-2016 Juodkrantė“.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Programa

Liepos 8 d.
Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė
(L. Rėzos g. 8)

18.00 Eugenijaus Striogos fotografijų parodos „Žvejų krantas“ atidarymas
19.00 Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita „Žvejų gyvenimo kasdienybė ir pokyčiai XIX – XX a. sandūroje“

Liepos 9 d.
Kuršių marių krantinė šalia Raganų kalno

10.00 – 24.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
Paroda „Neringos žvejų istorijos“
10.00 – 22.00 „Vaikų sala“
10.00 – 22.00 Jūrinių tatuiruočių piešimas ant kūno
11.30 – 12.30 Senovinių automobilių paroda
14.00 „Žvejo kiemas“:
• Vėtrungių gaminimas
• Nėginių bučiukų pynimas (svečiai iš Rusnės)
• Tinklų mezgimas
• Žvejo fotostudija
• Rungtys visiems dėl didžiojo Bangpūčio prizo

17.00 Pamario krašto kulinarinio paveldo pristatymas
Skaniausios žuvienės virimo varžytuvės
19.00 Bangpūčio sutikimas
19.30 Žvejų apdovanojimai
20.00 Bangpūčio dovanos rungčių nugalėtojams
20.30 „Kai ilsisi tinklai“. Šventinis baigiamasis koncertas
Grupės: „Sirupas“, „4 Roses", „Hiperbolė Tribute Band“
23.45 Lazerių ir pirotechnikos šou.
Šventės vedėjas – Marijus Budraitis

Liepos 10 d.
Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia
(L.Rėzos g. 56)

13.00 Šv. Mišios už žvejus ir jų šeimas

http://www.lrezoskc.lt/image/tid/330

Paroda veiks iki liepos 27 d.

Muzikos ir ekologijos festivalis Neringoje “Nepaklusniųjų žemė”.
Braziliškais ritmais ir kaitra prisodrintas “Nieko neveikimo baras”, į kurį staiga užsuka įvairiausi personažai, kuriame nutinka netikėčiausi dalykai. Jautukas Ferdinandas, Paryžietė, Geležinė brigada – visi jie čia atrado sau vietą. Atrask ir tu...
D. Milhaud, J. Brahms, A. Schönberg, M. Mower, A. Ridout
Vytautas Sriubikis, Rimvydas Savickas, Rasa Vosyliūtė, Vytautas Mikeliūnas, Ugnė Petrauskaitė, Mindaugas Bačkus, Rokas Zubovas
Organizatorius VšĮ Impetus musicus

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Programa

Liepos 8 d.
Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė
(L. Rėzos g. 8)

18.00 Eugenijaus Striogos fotografijų parodos „Žvejų krantas“ atidarymas
19.00 Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita „Žvejų gyvenimo kasdienybė ir pokyčiai XIX – XX a. sandūroje“

Liepos 9 d.
Kuršių marių krantinė šalia Raganų kalno

10.00 – 24.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
Paroda „Neringos žvejų istorijos“
10.00 – 22.00 „Vaikų sala“
10.00 – 22.00 Jūrinių tatuiruočių piešimas ant kūno
11.30 – 12.30 Senovinių automobilių paroda
14.00 „Žvejo kiemas“:
• Vėtrungių gaminimas
• Nėginių bučiukų pynimas (svečiai iš Rusnės)
• Tinklų mezgimas
• Žvejo fotostudija
• Rungtys visiems dėl didžiojo Bangpūčio prizo

17.00 Pamario krašto kulinarinio paveldo pristatymas
Skaniausios žuvienės virimo varžytuvės
19.00 Bangpūčio sutikimas
19.30 Žvejų apdovanojimai
20.00 Bangpūčio dovanos rungčių nugalėtojams
20.30 „Kai ilsisi tinklai“. Šventinis baigiamasis koncertas
Grupės: „Sirupas“, „4 Roses", „Hiperbolė Tribute Band“
23.45 Lazerių ir pirotechnikos šou.
Šventės vedėjas – Marijus Budraitis

Liepos 10 d.
Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia
(L.Rėzos g. 56)

13.00 Šv. Mišios už žvejus ir jų šeimas

http://www.lrezoskc.lt/image/tid/330

Paroda veiks iki liepos 27 d.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Programa

Liepos 8 d.
Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė
(L. Rėzos g. 8)

18.00 Eugenijaus Striogos fotografijų parodos „Žvejų krantas“ atidarymas
19.00 Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita „Žvejų gyvenimo kasdienybė ir pokyčiai XIX – XX a. sandūroje“

Liepos 9 d.
Kuršių marių krantinė šalia Raganų kalno

10.00 – 24.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
Paroda „Neringos žvejų istorijos“
10.00 – 22.00 „Vaikų sala“
10.00 – 22.00 Jūrinių tatuiruočių piešimas ant kūno
11.30 – 12.30 Senovinių automobilių paroda
14.00 „Žvejo kiemas“:
• Vėtrungių gaminimas
• Nėginių bučiukų pynimas (svečiai iš Rusnės)
• Tinklų mezgimas
• Žvejo fotostudija
• Rungtys visiems dėl didžiojo Bangpūčio prizo

17.00 Pamario krašto kulinarinio paveldo pristatymas
Skaniausios žuvienės virimo varžytuvės
19.00 Bangpūčio sutikimas
19.30 Žvejų apdovanojimai
20.00 Bangpūčio dovanos rungčių nugalėtojams
20.30 „Kai ilsisi tinklai“. Šventinis baigiamasis koncertas
Grupės: „Sirupas“, „4 Roses", „Hiperbolė Tribute Band“
23.45 Lazerių ir pirotechnikos šou.
Šventės vedėjas – Marijus Budraitis

Liepos 10 d.
Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia
(L.Rėzos g. 56)

13.00 Šv. Mišios už žvejus ir jų šeimas

http://www.lrezoskc.lt/image/tid/330

Paroda veiks iki liepos 27 d.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Senosios Prūsijos žemės netikėtas ir keistas likimas jau seniai nedavė ramybės. Kažkam tai išnykusi iš žemėlapių valstybė, kažkam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kalbos atgarsiai.
Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės atspindys marių vandenyse. Pasakojimą apie Mažąją Lietuvą pradėjau paveikslų ciklu „Dingę prūsai“.
Toje pačioje pasaulio kryžkelėje, kur kadaise gyveno prūsai, prieš tris amžius gimė Kristijonas Donelaitis, žmogus ne pagal pasaulio madą, daugeliu talentų apdovanota asmenybė. Tai įsimintinai datai paminėti sukurti paveikslai – tarsi senovės prūsų istorijų tąsa.

Apie paveikslų atlikimo techniką
Audinio dažymo būdą, kai išgaunami konkretūs vaizdai ir kontūrai, sugalvojau maždaug prieš trisdešimt metų.Tada dar nebuvo interneto, o iš užsienio informacija sunkiai prasiskverbdavo, todėl savo marginius vadinau batika. Dabar aišku, kad tai panašiau į shibori, tie-dye ar plangi. Principas tas pats – užkirsti kelią dažams patekti į tam tikras audinio vietas.
Paveikslo gimimo procesas labia ilgas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo. Iš pradžių ant drobės piešiamas paveikslas, po to siuvinėjama, rišama, vyniojama siūlais ir verdama dažuose. Pats įdomiausias darbas – nuvynioti ir ištraukti siūlus jau nudažius medžiagą. Tai primena senovišką nuotraukų darymą – kai iš nežinomybės išnyra atskiros detalės, kontūrai, o paskui jau ir visas paveikslas. Ir nors paveikslo kompozicija iš anksto sugalvota, rezultatas visada stebina. Atrišant mazgus iš tamsos išnyra vaizdai, kurių tikėjaisi, ir visada dovanų – ko nesitikėjai.

Paroda veiks iki liepos 27 d.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Paroda veiks iki liepos 27 d.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Paroda veiks iki liepos 27 d.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Paroda veiks iki liepos 27 d.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Liepos 14 d. 19 val. rašytojų Inezos Juzefos Janonės ir Onos Jautakės eilėraščių knygų "Kalavijai lemties" ir "Sekmadienį lengva nešti " bei neseniai išleidusio Romualdo Miškinio muzikinį albumą "Širdele, paklausyk" sutiktuvės.
Laukiame Jūsų !

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Paroda veiks iki liepos 27 d.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Paroda veiks iki liepos 27 d.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Paroda veiks iki liepos 27 d.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Paroda veiks iki liepos 27 d.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Paroda veiks iki liepos 27 d.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Paroda veiks iki liepos 27 d.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Sevilijos flamenko akademijos dėstytojas (Ispanija)
Valerio Chacon (kompozitorius, gitara) ir Xenia Chacon (perkusija)
Programoje – tradicinė bei šiuolaikinė flamenko muzika

Pirmą kartą gitarą į rankas paėmęs būdamas devynerių, Valerio Chacon šiandien yra vienas ryškiausių andalūziškosios gitaros mokyklos atstovų – virtuozas, kurio gitaros skambesiui būdingas rytietiškai subtilus melodingumas. Jis atlieka tradicinę flamenko muziką, daug kuria pats.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Paroda veiks iki liepos 27 d.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

1860 - 1865 m. Juodkrantėje tarp prieplaukos ir kapinių susiformavo vilų kvartalas. Čia buvo du dideli viešbučiai, daug privačių vilų ir pensionų. Iki šiol išlikusi vila „Monbijou“ (dabar - Juodkrantės seniūnija), kurios istorija po Antrojo pasaulinio karo. Pagrindinis poilsiautojų srautas apsistodavo „Kurische hof“ ir „Sturmhoefel“ (pasikeitus savininkams tapusio „Hotel May“) viešbučiuose. Pirmasis vilos „Sturmhoefel“ pavadinimas „Flora“.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Paroda veiks iki liepos 27 d.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Bilieto kaina 4 eurai asmeniui

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Paroda veiks iki liepos 27 d.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Paroda veiks iki liepos 27 d.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Paroda veiks iki liepos 27 d.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Paroda veiks iki liepos 27 d.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Dalyvauja maestro Saulius Šiaučiulis.
Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje prie šermukšnio (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė).
Renginio metu bus galima įsigyti meno darbų, taip pat galėsite tiesiogiai paaukoti pinigų.
Šio koncerto metu surinktos lėšos bus skirtos VšĮ Visos Lietuvos vaikai organizacijai paremti.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Paroda veiks iki liepos 27 d.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Liepos 29 d. (penktadienį) 19 val.
Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita „Garlaiviai Kuršių mariose ir Juodkrantės kurorto suklestėjimas". Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė). Renginys nemokamas.

Industrinės epochos simbolis – garlaiviai pakeitė žmonių prie Kuršių marių gyvenimo ritmą, kurį šimtmečius diktavo burlaiviai. XIX a. viduryje išgilinus marių farvaterį garlaiviai užtikrino reguliarų ir pakankamai greitą susisiekimą Kuršių mariomis ir Nemuno deltos vandens keliais su trimis dideliais regiono miestais – Karaliaučiumi, Tilže ir Klaipėda. Susisiekimas garlaiviais buvo ir viena iš svarbių prielaidų augti Juodkrantės kurortui.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Gaminsime stebuklingus laivelius iš pajūryje rastų pagaliukų ir kitų medžiagų. Atsineškite plastikinių pakuočių, kurios tiktų laivo gamybai ir pagaliukų, atrastų prie jūros.
Skirta 4-12 m. vaikams
Užsiėmimą veda menotyrininkė Rūta Bielevičienė
Priemonės: karšti klijai, lipalas, žirklės, peiliukas, paprasti pieštukai, kieto panaudoto popieriaus atraižos (senų plakatų, katalogų, atvirukų).
Jei namie turėsi plastikinių pakuočių, kurios tiktų laivo gamybai (nuo sūrio, dešrelių, kiaušinių)

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

18-oje ”Vasaros MEDIA studijoje” dėmesys naujausioms kino technologijoms

40 jaunųjų kinematografininkų, aktorių, šokėjų bei choreografų šiais metais jau 18-ąjį kartą susirinko kino kūrybinėse dirbtuvėse ”Vasaros MEDIA studija”. Pilnametystės sulaukęs projektas šiais metais dalyvius kviečia susipažinti su judesio kine galimybėmis bei naujausiomis technologijomis kuriant trumpametražius filmus tema ”Interaktyvus šokis kine”.

”Vasaros media studija” skirta kūrybingiausiems ir drąsiausiems jauniesiems kino kūrėjams, todėl negalime aplenkti ir naujųjų technologijų. Dalyvių dėmesį koncentruojame į inovatyviausius kino atradimus, siedami juos su aktoriaus judesiu šokyje prieš kamerą,”- projektą pristato jo vadovė kino režisierė Inesa Kurklietytė.

Į projektą dalyviai atvyko iš septynių Europos šalių – Norvegijos, Kroatijos, Rumunijos, Ispanijos, Didžiosios Britanijos, Latvijos ir Lietuvos. Stovyklos metu su jaunaisiais kūrėjais dirbo ir jų idėjas filmuose įgyvendinti padėjo dėstytojos iš Škotijos, Islandijos ir Lietuvos – ”Augmented reality” technologija dirbanti režisierė Jeannette Ginslov, choreografė ir šokio filmų režisierė Helena Jonsdottir bei choreografė Vesta Grabštaitė. Taip pat viso projekto metu dalyvius konsultavo režisierė Inesa Kurklietytė, vaizdo režisieriai Algimantas Mikutėnas, Adomas Jablonskis ir Audrius Zelenius, garso režisierius Ramūnas Jasutis bei montažo režisieriai Tomas Rugys ir Ričardas Matačius.

Kasmet vykstantį renginį organizuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Projektą remia Lietuvos kultūros taryba bei Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija. Projekto partneriai – Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius (AMII), Neringos miesto savivaldybė, Nidos meno kolonija, Asociacija Meno miestas, Latvijos kultūros akademija.
„Vasaros media studija 2016“ laureatai:

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Robertas Grod gimė Lietuvoje (1991 m.), griežti violončele pradėjo nuo šešerių. Baigė B. Dvariono dešimtmetę muzikos mokyklą, mokytojos J. Veiverienės klasę. Nuo 2010-ųjų studijuoja Maskvos valstybinėje P. Čaikovskio konservatorijoje, N. Šahovskajos klasėje. Dalyvavo įvairiuose nacionaliniuose festivaliuose ir konkursuose, yra respublikinio J. Urbos stygininkų konkurso nugalėtojas ir stipendiantas. 2012-aisiais S. Kozolupovo violončelininkų konkurse Maskvoje pelnė 1 premiją.

Eugenijus Žarskus gimė 1972 m. Ramygaloje . Mokėsi Ramygalos muzikos mokykloje ,mokytojos. Z.Sakalauskienės klasėje . Nuo 1985 m. mokėsi Vilniaus M.K.Čiurlionio menų gimnazijoje, mokytojos N.Kereševičienės klasėje. Tapo respublikinių ir tarptautinio konkurso laureatu. Grojo su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru .

1999 m. baigė bakalauro ir magistrantūros studijas Lietuvos muzikos akademijoje ,profesorės M Azizbekovos ir profesorės. B.Vainiūnaitės fortepijono klasėse ,taip pat A.Vainiūnaitės kamerinio ansamblio klasėje.

Šiuo metu dirba Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje .Dalyvavo Lietuvos Nacionalinės Filharmonijos , M.Rostropovičiaus fondo , Tarptautinio T.Manno ,Vilniaus “ Kristupo vasaros “ , Tytuvėnų festivalių rengiamuose koncertuose .

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Tradicinę bei šiuolaikinę flamenko muziką atlieka Sevilijos flamenko akademijos dėstytojas Valerio Chacon (gitara) ir Xenia Chacon (perkusija). Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė). Bilieto kaina – 7 Eur.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Neringos žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė (ŽRVVG) „VIDMARĖS“, įgyvendindama projektą skirtą Neringos žuvininkystės regiono 2014-2020 m. Vietos plėtros strategijai (VPS) parengti, š.m. rugpjūčio 9-10 d. (antradienį ir trečiadienį) nuo13 val. ((adresu L. Rėzos g. 8, Juodkrantė, Liudviko Rėzos kultūros centras) kviečia Neringos gyventojus ir juridinių asmenų atstovus dalyvauti susitikime, susijusiame su žuvininkystės regiono vietos plėtros strategijos rengimu. Platesnė informacija apie renginį bus teikiama užsiregistravusiems dalyviams. Pageidaujantiems renginio dalyviams bus teikiama nuvykimo į renginį ir parvykimo atgal paslauga.
Prašome registruotis elektroniniu paštu vidmares@gmail.com arba telefonu – 8 640 41668 ne vėliau kaip 2 val. iki susitikimų pradžios.

Asociacijos „Vidmarės“ prezidentė Edita Rimkė

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Šiaulių dailininkų grupės
„mART“ ir dailės studijos „Auksinė ochra“ tapybos darbų paroda

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Neringos žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė (ŽRVVG) „VIDMARĖS“, įgyvendindama projektą skirtą Neringos žuvininkystės regiono 2014-2020 m. Vietos plėtros strategijai (VPS) parengti, š.m. rugpjūčio 9-10 d. (antradienį ir trečiadienį) nuo13 val. ((adresu L. Rėzos g. 8, Juodkrantė, Liudviko Rėzos kultūros centras) kviečia Neringos gyventojus ir juridinių asmenų atstovus dalyvauti susitikime, susijusiame su žuvininkystės regiono vietos plėtros strategijos rengimu. Platesnė informacija apie renginį bus teikiama užsiregistravusiems dalyviams. Pageidaujantiems renginio dalyviams bus teikiama nuvykimo į renginį ir parvykimo atgal paslauga.
Prašome registruotis elektroniniu paštu vidmares@gmail.com arba telefonu – 8 640 41668 ne vėliau kaip 2 val. iki susitikimų pradžios.

Asociacijos „Vidmarės“ prezidentė Edita Rimkė

STALO TEATRAS: Eglė žalčių karalienė
spektaklis vaikams pagal senovės lietuvių mitą

Režisierė, dailininkė, aktorė - Saulė Degutytė
Kompozitorė, atlikėja - Snieguolė Dikčiūtė
Trukmė - 45 min.

Stalo teatro spektaklis „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ visus kviečia prie stalo „paragauti“ senovės lietuvių papročių: burtažodžių, ritualų, „paskanauti“ gyvai atliekamų smuiko melodijų ir pyragėlių tikrų – teatre iškeptų.

Stalo teatro spektaklis „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ – objektų teatras: meninei idėjai perteikti naudojami senovėje naudoti daiktai ir rakandai.

2005 m. Tarptautiniame lėlių teatrų festivalyje „Aitvaras“ spektaklis apdovanotas dviem prizais: už geriausią režisūrą ir išrinktas geriausiu festivalio spektakliu.

„Šis spektaklis jausmingas ir stilingas.<...>Jame, mano nuomone , absoliučiai viskas tobula.Apipavidalinimas.<...>Aktorių apranga.Daiktai. O pats nuostabiausias dalykas šiame spektaklyje- muzikos ir garsų bei mizanscenų ritminė organizacija.<...> Man net kyla netikėtų asociacijų su roko muzika, kuri veikia labai stipriai.Šamaniškai.“( Viktor Šraiman, režisierius).

„Tas spektaklis toks aiškus, skaidrus ir taip puikiai suvaidintas, kad nekyla jokių klausimų. Spektaklio energetika nedingsta ir vaidinant jį rusų kalba.“ (Arina Šepeliova, teatrologė)

Spektaklio EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ, rodyto tarptautiniame kamerinių lėlių teatrų festivalyje "Maskovskije kanikuly", Maskva, Rusija, 2007m., epizodai.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Valstybinis choras „Vilnius“ – vienas brandžiausių ir pajėgiausių chorų Lietuvoje. Klausytojams suteiks gražiausias chorinės muzikos akimirkas.
Bilieto kaina – 5 Eur.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

http://www.victorpaukstelis.com/
https://www.facebook.com/victorpaukstelis
https://www.youtube.com/user/victorpaukstelis
http://en.wikipedia.org/wiki/Victor_Paukstelis
info@victorpaukstelis.com

http://www.ciurlioniofondas.lt/

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Rugpjūčio 18 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Pažintinė ekskursija po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą.
Juodkrantė – žymus XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Vokietijos ir Lietuvos kurortas. Dabar ir nesusimąstome apie čia vasaromis virusi gyvenimą. Jį mena senųjų Juodkrantės vilų kvartalas. Bilieto kaina 4 eurai asmeniui.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Liepą ir rugpjūtį Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje mažiems ir dideliems duris atvers vasaros dirbtuvėlės. Edukacinių kūrybinių užsiėmimų metu susipažinsime su įvairiomis grafikos technikomis, klausysimės padavimų ir legendų apie Kuršių neriją, dainuosime senąsias kuršių dainas, pasidarysime aitvarą ir stebuklingą sapnų gaudyklę, piešime ir tapysime kartu su dailininkais, o ilgais žiemos vakarais puikias atostogas prie jūros primins pačių iliustruota knygutė.
Visi užsiėmimai vasaros dirbtuvėlėse nemokami, maloniai kviečiame!

Iliustruojame atostogų Kuršių nerijoje knygutę
Skirta 5–12 metų vaikams
Užsiėmimus veda dailininkė, knygų iliustratorė Deimantė Rybakovienė.
Rugpjūčio 17 d. - Legenda apie milžinę Neringa
Rugpjūčio 18 d. – Eglė žalčių karalienė
Rugpjūčio 19 d. – Jūratė ir Kastytis

Užsiėmimų pradžia – 18 val., trukmė – 1,5 val.
Informacija tel. 8 469 53 323
Vietų skaičius ribotas.
Vaikai užsiėmimuose dalyvauja tik su tėvais ar globėjais.
Atsineškite piešimo popieriaus, spalvotų pieštukų, flomasterių. Kitas dailės priemones rasite dirbtuvėlėse.

Organizatoriai: Lietuvos dailės muziejaus filialas LM ISC LIMIS ir LDM Prano Domšaičio galerija

Atostogos pajūryje su vasariškomis dainomis a cappella

Jeigu susidomėjote šiais fantastiškos ir nepakartojamos vyrų vokalinės grupės „Quorum“ koncertu pajūryje, tikriausiai JŪS PAGALIAU ATOSTOGAUJATE!
„Quorum“ vyrai taip pat atostogauja, todėl rugpjūtį lekia į pajūrį ir kviečia visus į nepamirštamą susitikimą, kuriame gražiausios lietuviškos bei užsienio šalių dainos skambės atliekamos unikaliais šešių šaunių vyrų balsais. Jie labi myli nuostabią Lietuvos gamtą, visada pasisako už ekologiją, todėl ir muziką atlieka taip, kaip išmokė gamta – pačiais ekologiškiausiais instrumentais, savo balsais. Nepaisant to, Quorum koncerte skambanti muzika primena instrumentinės grupės skambesį.
Nepraleiskite progos - vienintelė Lietuvoje profesionali vyrų vokalinė grupė „Quorum“ dainuos a cappella gintariniame Baltijos pajūryje ir atskleis neribotas žmogaus balso galimybes.
Rugpjūčio 19 d. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 c-9) įvyks vasaros koncertas, tad atostogų sėkmė garantuota!
Puikių atostogų Jums linki Vitalijus Neugasimovas, Marius Turlajus, Dainotas Varnas, Gintautas Skliutas, Romanas Savickas ir Šarūnas Navickas – QUORUM.
https://www.youtube.com/watch?v=UHZCRgGjvek

https://www.youtube.com/watch?v=09AkGbS5zyY&list=RD09AkGbS5zyY

https://www.youtube.com/watch?v=suPX9nlttw0

https://www.youtube.com/watch?v=CoybDq0eHaI

https://www.youtube.com/watch?v=lzaz5cwGYH8

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Kviečiame visus rugpjūčio 23 d. (antradienį) 17 val.
į Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salę (L. Rėzos g. 54c-9, Juodkrantė)
paminėti Baltijos kelią, prisiminti tragišką tremtinių likimą ir
simboliškai apkabinti Kuršių neriją stebint filmų retrospektyvą
„Apkabinkime Kuršių neriją“,
kurią pristatys pats autorius režisierius ir operatorius Arvydas Barysas.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje nuo 2016 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 25 d. veikia vilnietės fotografės Dovilės Dagienės paroda „Tolimas nepažintas“. Parodoje eksponuojami 2013–2016 m. sukurti darbai, kurių pagrindinė ašis – fotografijų serija „Berniukas su lazda“.
Parodoje pristatoma fotografijų serija 2015 m. Pasaulio fotografijos organizacijos (World Photography Organisation) buvo nominuota ir apdovanota antra vieta didžiausiame kasmetiniame fotografijos World Photography Awards konkurse. Autorė papildė seriją naujais darbais, kuriuos sukūrė permąstydama savo kūrybinę patirtį ir toliau tyrinėdama atminties ir vaizduotės raišką fotografijoje. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Rugpjūčio 25 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Pažintinė ekskursija po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą.
Juodkrantė – žymus XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Vokietijos ir Lietuvos kurortas. Dabar ir nesusimąstome apie čia vasaromis virusi gyvenimą. Jį mena senųjų Juodkrantės vilų kvartalas. Bilieto kaina 4 eurai asmeniui.

Valstybinis Vilniaus kvartetas
XVIII Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis
KURŠIŲ NERIJA 2016

Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje (L. Rėzos g. 56, Juodkrantė).
Bilieto kaina – 10 Eur.
http://www.filharmonija.lt/lt/renginiai-ir-repertuaras/festivaliai/kamer...

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Rugpjūčio 24 d. (trečiadienį) nuo 10:30 iki 13:30 bei nuo 15:00 iki 17:30 val.

Moksleivių ateitininkų vasaros akademija 2016
Paskaitos tema „Santuoka žemei sutvirtinti, dangui pasiekti” pakvies mąstyti apie šiandien tiek Bažnyčiai, tiek kiekvienam žmogui labai aktualią temą – santuoką.
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54c-9, Juodkrantė).
http://mas.ateitis.lt/

Rugpjūčio 25 d. (ketvirtadienį) nuo 10:30 iki 13:30 val.

Moksleivių ateitininkų vasaros akademija 2016
Paskaitos tema „Santuoka žemei sutvirtinti, dangui pasiekti” pakvies mąstyti apie šiandien tiek Bažnyčiai, tiek kiekvienam žmogui labai aktualią temą – santuoką.
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54c-9, Juodkrantė).

Rugpjūčio 26 d. (penktadienį) 10:30-12:15, 14:40-16:30 val.

Moksleivių ateitininkų vasaros akademija 2016
Paskaitos tema „Santuoka žemei sutvirtinti, dangui pasiekti” pakvies mąstyti apie šiandien tiek Bažnyčiai, tiek kiekvienam žmogui labai aktualią temą – santuoką. Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54c-9, Juodkrantė).

Rugpjūčio 27 d. (šeštadienį) 10:30-13:30 val.

Moksleivių ateitininkų vasaros akademija 2016
Paskaitos tema „Santuoka žemei sutvirtinti, dangui pasiekti” pakvies mąstyti apie šiandien tiek Bažnyčiai, tiek kiekvienam žmogui labai aktualią temą – santuoką. Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54c-9, Juodkrantė).
http://mas.ateitis.lt/

IX-oji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“

Juodkrantė
2016 m.

Skiriama Martyno Liudviko Rėzos 240-osioms gimimo metinėms

PROGRAMA

Kūrybinės dirbtuvės
„Istorinės asmenybės įvaizdžio transformacijos postmoderniose medijose:
Martynas Liudvikas Rėza“
Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė)

Rugpjūčio 26 d.

12.00 – 13.00 Dalyvių atvykimas, registracija, prisistatymas

13.00 – 14.30 Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės (KU BRIAI) paskaita „M. L. Rėza – tautinio ir regioninio mentaliteto sandūroje“

14.30 – 15.00 Kavos pertrauka

15.00 – 16.30 Prof. dr. Arūno Augustinaičio (Kazimiero Simonavičiaus universitetas) paskaita „Asmenybė, laikas ir vieta postmoderniose medijose: naujos paradigmos, neatskleisti kontekstai“

Rugpjūčio 27 d.

09.00 – 13.30 Prof. dr. Jolantos Zabarskaitės (Lietuvių kalbos institutas, Kazimiero Simonavičiaus universitetas) vedamas dialoginis seminaras „M. L. Rėza ir Juodkrantė – efektyvaus komunikavimo problemos, lūkesčiai, naujos kryptys“, I dalis. (Suformuluojamos problemos, numatomi keliai jas išspręsti)

11.00 – 16.30 Kūrybinių dirbtuvių dalyviai dirba (renka medžiagą, dalyvauja veiklose) festivalyje

16.30 – 18.00 Prof. dr. Jolantos Zabarskaitės (Lietuvių kalbos institutas, Kazimiero Simonavičiaus universitetas) vedamas dialoginis seminaras „M. L. Rėza ir Juodkrantė – efektyvaus komunikavimo problemos, lūkesčiai, naujos kryptys“, II dalis. (Pasiūlomi problemų sprendimai, parengiamos komunikacijos strategijos)

Rugpjūčio 28 d.

10.00 – 11. 30 Pristatomi dialoginio seminaro rezultatai, aptariamos kūrybinės dirbtuvės, brėžiamos gairės ateičiai

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Rugpjūčio 24 d. (trečiadienį) nuo 10:30 iki 13:30 bei nuo 15:00 iki 17:30 val.

Moksleivių ateitininkų vasaros akademija 2016
Paskaitos tema „Santuoka žemei sutvirtinti, dangui pasiekti” pakvies mąstyti apie šiandien tiek Bažnyčiai, tiek kiekvienam žmogui labai aktualią temą – santuoką.
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54c-9, Juodkrantė).
http://mas.ateitis.lt/

Rugpjūčio 25 d. (ketvirtadienį) nuo 10:30 iki 13:30 val.

Moksleivių ateitininkų vasaros akademija 2016
Paskaitos tema „Santuoka žemei sutvirtinti, dangui pasiekti” pakvies mąstyti apie šiandien tiek Bažnyčiai, tiek kiekvienam žmogui labai aktualią temą – santuoką.
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54c-9, Juodkrantė).

Rugpjūčio 26 d. (penktadienį) 10:30-12:15, 14:40-16:30 val.

Moksleivių ateitininkų vasaros akademija 2016
Paskaitos tema „Santuoka žemei sutvirtinti, dangui pasiekti” pakvies mąstyti apie šiandien tiek Bažnyčiai, tiek kiekvienam žmogui labai aktualią temą – santuoką. Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54c-9, Juodkrantė).

Rugpjūčio 27 d. (šeštadienį) 10:30-13:30 val.

Moksleivių ateitininkų vasaros akademija 2016
Paskaitos tema „Santuoka žemei sutvirtinti, dangui pasiekti” pakvies mąstyti apie šiandien tiek Bažnyčiai, tiek kiekvienam žmogui labai aktualią temą – santuoką. Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54c-9, Juodkrantė).
http://mas.ateitis.lt/

IX-oji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“

Juodkrantė
2016 m.

Skiriama Martyno Liudviko Rėzos 240-osioms gimimo metinėms

PROGRAMA

Kūrybinės dirbtuvės
„Istorinės asmenybės įvaizdžio transformacijos postmoderniose medijose:
Martynas Liudvikas Rėza“
Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė)

Rugpjūčio 26 d.

12.00 – 13.00 Dalyvių atvykimas, registracija, prisistatymas

13.00 – 14.30 Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės (KU BRIAI) paskaita „M. L. Rėza – tautinio ir regioninio mentaliteto sandūroje“

14.30 – 15.00 Kavos pertrauka

15.00 – 16.30 Prof. dr. Arūno Augustinaičio (Kazimiero Simonavičiaus universitetas) paskaita „Asmenybė, laikas ir vieta postmoderniose medijose: naujos paradigmos, neatskleisti kontekstai“

Rugpjūčio 27 d.

09.00 – 13.30 Prof. dr. Jolantos Zabarskaitės (Lietuvių kalbos institutas, Kazimiero Simonavičiaus universitetas) vedamas dialoginis seminaras „M. L. Rėza ir Juodkrantė – efektyvaus komunikavimo problemos, lūkesčiai, naujos kryptys“, I dalis. (Suformuluojamos problemos, numatomi keliai jas išspręsti)

11.00 – 16.30 Kūrybinių dirbtuvių dalyviai dirba (renka medžiagą, dalyvauja veiklose) festivalyje

16.30 – 18.00 Prof. dr. Jolantos Zabarskaitės (Lietuvių kalbos institutas, Kazimiero Simonavičiaus universitetas) vedamas dialoginis seminaras „M. L. Rėza ir Juodkrantė – efektyvaus komunikavimo problemos, lūkesčiai, naujos kryptys“, II dalis. (Pasiūlomi problemų sprendimai, parengiamos komunikacijos strategijos)

Rugpjūčio 28 d.

10.00 – 11. 30 Pristatomi dialoginio seminaro rezultatai, aptariamos kūrybinės dirbtuvės, brėžiamos gairės ateičiai

Šių metų rugpjūčio 27 dieną Juodkrantėje (Neringa) vyks IX-oji regioninė folkloro šventė ,,Pūsk, vėjuži!“ skirta Kuršių nerijoje gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo Martyno Liudviko Rėzos 240-osioms gimimo metinėms paminėti.

Kviečiame visus, kurie myli liaudies dainą, muziką, gamtą, keliones, Juodkrantėje pasitikti vėjo dainomis skambantį, rudens sezoną.

Ši šventė skirta Prūsų Lietuvos (Mažosios Lietuvos) tautosakos rinkėjų vardams įprasminti, ir visų pirma ji siejama su Kuršių nerijoje gimusio Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Martyno Liudviko Rėzos – vieno iškiliausių Rytų Prūsijos kultūros veikėjo – vardu. ,,Pūsk, vėjuži!“ – tai siekis gaivinti žemininkų ir kopininkų kultūrą pamario krašte, o ypač – kadaise labai savitas ir populiarias Juodkrantės ir visos Kuršių nerijos žvejų švenčių tradicijas.

„Pūsk, vėjuži!“ – dar vienas pagarbos ženklas Karaliaučiaus universiteto profesoriui, Lietuvių kalbos seminaro vadovui, tautosakos rinkėjui Martynui Liudvikui Rėzai. Šventė skatina vietos bendruomenę, šventės svečius atsigręžti į Kuršių nerijoje gimusių ar kadaise čia dirbusių žmonių kultūrinį palikimą ir jį branginti.

Minėdami M. L. Rėzos 240-ąsias gimino metines ir jo nuopelnus kultūrai, 2016 m. 9 -oji regioninė folkloro šventė ,,Pūsk, vėjuži!“ sukvies folkloro kolektyvus iš visos Lietuvos bei pirmą kartą iš užsienio.
Šventę užpildys etnokultūrinių renginių pynę Juodkrantėje. Skatina didesnį gyventojų aktyvumą, domėjimąsi itin turtinga Juodkrantės, visos Kuršių nerijos bei Mažosios Lietuvos istorija, etnografija, etnokultūra. Šventės metu sudaryta galimybė miesto bendruomenei, šventės svečiams išgirsti, išvysti Mažosios (Prūsų) Lietuvos meno kolektyvų dainuojamosios tautosakos, etnokultūros specifiškumą, tarmiškumą. Per etnokultūrą raginame vietos bendruomenę, plačiąją visuomenę atsigręžti į Mažosios (Prūsų) Lietuvos, Kuršių nerijos kultūrinį-istorinį paveldą (nematerialųjį bei nekilnojamąjį) – jį pažinti, branginti ir saugoti.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

IX-oji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“

Juodkrantė
2016 m.

Skiriama Martyno Liudviko Rėzos 240-osioms gimimo metinėms

PROGRAMA

Kūrybinės dirbtuvės
„Istorinės asmenybės įvaizdžio transformacijos postmoderniose medijose:
Martynas Liudvikas Rėza“
Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė)

Rugpjūčio 26 d.

12.00 – 13.00 Dalyvių atvykimas, registracija, prisistatymas

13.00 – 14.30 Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės (KU BRIAI) paskaita „M. L. Rėza – tautinio ir regioninio mentaliteto sandūroje“

14.30 – 15.00 Kavos pertrauka

15.00 – 16.30 Prof. dr. Arūno Augustinaičio (Kazimiero Simonavičiaus universitetas) paskaita „Asmenybė, laikas ir vieta postmoderniose medijose: naujos paradigmos, neatskleisti kontekstai“

Rugpjūčio 27 d.

09.00 – 13.30 Prof. dr. Jolantos Zabarskaitės (Lietuvių kalbos institutas, Kazimiero Simonavičiaus universitetas) vedamas dialoginis seminaras „M. L. Rėza ir Juodkrantė – efektyvaus komunikavimo problemos, lūkesčiai, naujos kryptys“, I dalis. (Suformuluojamos problemos, numatomi keliai jas išspręsti)

11.00 – 16.30 Kūrybinių dirbtuvių dalyviai dirba (renka medžiagą, dalyvauja veiklose) festivalyje

16.30 – 18.00 Prof. dr. Jolantos Zabarskaitės (Lietuvių kalbos institutas, Kazimiero Simonavičiaus universitetas) vedamas dialoginis seminaras „M. L. Rėza ir Juodkrantė – efektyvaus komunikavimo problemos, lūkesčiai, naujos kryptys“, II dalis. (Pasiūlomi problemų sprendimai, parengiamos komunikacijos strategijos)

Rugpjūčio 28 d.

10.00 – 11. 30 Pristatomi dialoginio seminaro rezultatai, aptariamos kūrybinės dirbtuvės, brėžiamos gairės ateičiai

Šių metų rugpjūčio 27 dieną Juodkrantėje (Neringa) vyks IX-oji regioninė folkloro šventė ,,Pūsk, vėjuži!“ skirta Kuršių nerijoje gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo Martyno Liudviko Rėzos 240-osioms gimimo metinėms paminėti.

Kviečiame visus, kurie myli liaudies dainą, muziką, gamtą, keliones, Juodkrantėje pasitikti vėjo dainomis skambantį, rudens sezoną.

Ši šventė skirta Prūsų Lietuvos (Mažosios Lietuvos) tautosakos rinkėjų vardams įprasminti, ir visų pirma ji siejama su Kuršių nerijoje gimusio Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Martyno Liudviko Rėzos – vieno iškiliausių Rytų Prūsijos kultūros veikėjo – vardu. ,,Pūsk, vėjuži!“ – tai siekis gaivinti žemininkų ir kopininkų kultūrą pamario krašte, o ypač – kadaise labai savitas ir populiarias Juodkrantės ir visos Kuršių nerijos žvejų švenčių tradicijas.

„Pūsk, vėjuži!“ – dar vienas pagarbos ženklas Karaliaučiaus universiteto profesoriui, Lietuvių kalbos seminaro vadovui, tautosakos rinkėjui Martynui Liudvikui Rėzai. Šventė skatina vietos bendruomenę, šventės svečius atsigręžti į Kuršių nerijoje gimusių ar kadaise čia dirbusių žmonių kultūrinį palikimą ir jį branginti.

Minėdami M. L. Rėzos 240-ąsias gimino metines ir jo nuopelnus kultūrai, 2016 m. 9 -oji regioninė folkloro šventė ,,Pūsk, vėjuži!“ sukvies folkloro kolektyvus iš visos Lietuvos bei pirmą kartą iš užsienio.
Šventę užpildys etnokultūrinių renginių pynę Juodkrantėje. Skatina didesnį gyventojų aktyvumą, domėjimąsi itin turtinga Juodkrantės, visos Kuršių nerijos bei Mažosios Lietuvos istorija, etnografija, etnokultūra. Šventės metu sudaryta galimybė miesto bendruomenei, šventės svečiams išgirsti, išvysti Mažosios (Prūsų) Lietuvos meno kolektyvų dainuojamosios tautosakos, etnokultūros specifiškumą, tarmiškumą. Per etnokultūrą raginame vietos bendruomenę, plačiąją visuomenę atsigręžti į Mažosios (Prūsų) Lietuvos, Kuršių nerijos kultūrinį-istorinį paveldą (nematerialųjį bei nekilnojamąjį) – jį pažinti, branginti ir saugoti.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Neringos žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė (ŽRVVG) „VIDMARĖS“, įgyvendindama projektą skirtą Neringos žuvininkystės regiono 2014-2020 m. Vietos plėtros strategijai (VPS) parengti, š.m. rugpjūčio 30 d. (antradienį) nuo 13 val. Juodkrantėje (adresu L. Rėzos g. 8) kviečia Neringos gyventojus į parengtos Vietos plėtros strategijos pristatymo renginį. Platesnė informacija apie renginį ir darbotvarkė bus teikiama užsiregistravusiems dalyviams. Pageidaujantiems renginio dalyviams bus teikiama nuvykimo į renginį ir parvykimo atgal paslauga.
Prašome registruotis elektroniniu paštu vidmares@gmail.com arba telefonu – 8 640 41668 ne vėliau kaip 2 val. iki susitikimų pradžios.

Asociacijos „Vidmarės“ prezidentė Edita Rimkė

Geriausia 2015 metų knyga mažiausiems skaitytojams, kurią sukūrė Evelina Daciūtė ir Inga Dagilė.
Patikusias knygeles galima įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

Rugsėjo 1d. (ketvirtadienį) 18 val.

Pažintinė ekskursija po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą.
Juodkrantė – žymus XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Vokietijos ir Lietuvos kurortas. Dabar ir nesusimąstome apie čia vasaromis virusi gyvenimą. Jį mena senųjų Juodkrantės vilų kvartalas. Bilieto kaina 4 eurai asmeniui.

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

Koncertas „Gitaros magija”
Tradicinę bei šiuolaikinę flamenko muziką atlieka Sevilijos flamenko akademijos dėstytojas Valerio Chacon (gitara) ir Xenia Chacon (perkusija). Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje
(L. Rėzos g. 8, Juodkrantė). Bilieto kaina – 7 Eur.

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

Daujotaitės tapybos paroda “Budėjimas“, skirta mūsų laisvės dvidešimtpenkmečiui.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

Futbolo turnyras Juodkrantėje

Rugsėjo 10 d. įvyks tradicinis futbolo turnyras „ŽVEJO TAUREI LAIMĖTI“.
Šiais metais dalyvauti turnyre panoro 10 komandų. Varžybos vyks pagal mažojo futbolo taisykles. Varžybų pradžia 11 val. Kviečiame palaikyti komandas iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šilutės, Neringos ir Kaliningrado.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Koncertas „Gitaros magija”
Tradicinę bei šiuolaikinę flamenko muziką atlieka Sevilijos flamenko akademijos dėstytojas Valerio Chacon (gitara) ir Xenia Chacon (perkusija). Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje
(L. Rėzos g. 8, Juodkrantė). Bilieto kaina – 7 Eur.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.

2016 rugsėjo 10 d 16 val. bus surengta tapybos paroda „XXII metų- XXII drobių“ apie Kušių neriją Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Eksponuojami tapybos kūriniai, vaizduojantys Nidą, Preilą ir Juodkrantę yra paimti iš 1995-2015 m. plenerų kolekcijos. Dalyvauja dailininkai Romualdas Kunca, Linas Jankus, Dalia Kasčiūnaitė, Arturas Savickas, Ramūnas Dagys, Ramūnas Čeponis, Vija ir Rimtas Tarabilda, Birutė Zokaitytė, Kestutis Šiaulytis, Skaidrė Butnoriutė, Saliamonas Teitelbaumas, Asta Jančiauskaitė, Juozas Pranckevičius, ir kt.

Vilniaus dailės studijos „Paletė“ nariai:
Regina Morkūnaitė, Anatolijus Ščiogolevas, Aldona Skeraitytė, Laimutė Širvydienė, Eugenija Marinaitytė, Dovilė Sabaliauskienė, Algimantas Sabaliauskas, Valerijus Bodiajus.
Pagal bendradarbiavimo sutartį su gamtos tyrimo centru gavome galimybę surengti plenerą Juodkrantėje 2016 liepos 25-31 d.
Mūsų dailės studijos vadovai – tapytojas Rimantas Zigmas Bičiūnas ir grafikas Vladimiras Nesterenko. Jie mus lavina naiviojo meno kryptimi. Vieni iš mūsų dirba šio meno stiliumi, tačiau kitiems artimesnis profesionalus požiūris į kūrybą.