Liudviko Rėzos kultūros centras

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kviečiame aplankyti parodą ,,Tautinis kostiumas – etninio tapatumo simbolis“, kuri veiks nuo rugpjūčio 16 d. iki 26 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą parengė – Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus.

Mažoji Lietuva – vienas mažiausių Lietuvos regionų, išsiskiriantis savo spalvomis ir raštais, kuriuos veikė klimatas ir istorija. Mažosios Lietuvos moterys dėvėjo išilgai dryžuotus sodrių spalvų rauktus arba klostuotus sijonus, išilgai dryžuotas prijuostes. Mažosios Lietuvos moterų drabužiai, santūresni, saikingesnių spalvų derinių ir orūs.

Rugpjūčio 17 d., ketvirtadienis, 20.00
XX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis KURŠIŲ NERIJA 2018
Juodkrantė, Evangelikų liuteronų bažnyčia (L. Rėzos g. 56)
Septinta programa: „Lietuvos kompozitorių muzika“
Koncertas mokamas
Septinta programa: „Lietuvos kompozitorių muzika“
ČIURLIONIO KVARTETAS, solistė DOVILĖ KAZONAITĖ (sopranas): Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Vytautas Klova, Balys Dvarionas, Algimantas Bražinskas, Teisutis Makačinas, Giedrius Kuprevičius, Faustas Latėnas, Rytis Baranauskas
Juodkrantė, Evangelikų liuteronų bažnyčia (L. Rėzos g. 56)
„Šviesiam atminimui“
ALGIMANTAS BRAŽINSKAS – Dvi Marcelės arijos iš operos „Pagramančio šnekučiai“ (Antano Drilingos ž.)
TEISUTIS MAKAČINAS – „Koncertinis skerco“
RYTIS BARANAUSKAS – „Pajūrio vaikai“ (Vytauto Mačernio ž.)
GIEDRIUS KUPREVIČIUS – „Skriski, skriski Lietuvėlėn“ iš miuziklo „Devynbėdžiai“

Bilietų kainos
10 Eur

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kviečiame aplankyti parodą ,,Tautinis kostiumas – etninio tapatumo simbolis“, kuri veiks nuo rugpjūčio 16 d. iki 26 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą parengė – Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus.

Mažoji Lietuva – vienas mažiausių Lietuvos regionų, išsiskiriantis savo spalvomis ir raštais, kuriuos veikė klimatas ir istorija. Mažosios Lietuvos moterys dėvėjo išilgai dryžuotus sodrių spalvų rauktus arba klostuotus sijonus, išilgai dryžuotas prijuostes. Mažosios Lietuvos moterų drabužiai, santūresni, saikingesnių spalvų derinių ir orūs.

Rugpjūčio 18 d. (šeštadienį) 20 val. koncertas V. Kernagiui atminti „Teisingos dainos“.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kūrėjai dainuojamosios poezijos pradininko Lietuvoje V.Kernagio 10-osioms mirties metinėms skiria koncertą „Teisingos dainos“.

„Gieda paukštis virš mūsų ir giedos…“ – šios Vytauto Kernagio dainos „Baltas paukštis“ eilutės puikiai nusako, kad genijai nemiršta bei žmonių širdyse išlieka savo kūrybos dėka.

„Kiekvienas žmogus turi savo suvokimą. Kernagio dainų teisingumas yra toks: pirmiausia kūrinys turi būti įdomus ne tik man, bet ir klausytojui. Jeigu taip atsitinka, tada daina nemiršta ir įveikia visus laiko išbandymus. Teisinga yra tai, kas nuolat jaudina“,- kažkada sakė maestro V.Kernagis.

Koncerto programa:
J. Strielkūnas „Kelio daina“
V .Kernagis „Ko nerimsti, žmogau, it paukštis“
S. Geda „Kad karosas vaikščiotų“
S. Geda „Jūrų veršiukėlis“
S. Geda „Gyvulėlių skraidymas“
M. Martinaitis „Baladė apie Severiutę“
S. Geda „Baltojo Nieko dainelė“
V. Kernagis „Išeinu…“
V. Kernagis „Baltas paukštis“
M. Martinaitis „Kumelaitė Kukučio ausy“
M. Martinaitis „Kvailutė Onutė“
A. Vienažindis „Linksminkimos
D. Saukaitytė „Milžinai“
V. Kernagis „Nuo mano lango“
A. Vienažindis „Pasakyki, panytėle“
S. Geda „Niekas išvysta vėjų papartėlį“
S. Geda „Niekas gano kiauleles“
S. Geda „Žmonės atranda Baltojo Nieko avinėlį“
V. Kernagis „Tu neklausk, kas atsitiko“
V. Šimkus „Tobulas eilėraštis“
K. Binkis „Šimtas pavasarių“
S. Geda „Baltojo nieko dainelė“
D. Saukaitytė „Purpurinis vakaras“
S. Geda „Vaikai po lelijom“
V. Kernagis „Žiemą, vasarą“
V. Kernagis „Tai aš“
O. Baliukonytė „Laumės vaikas“

Muzikantai:

Arūnas Degutis

Deividas Kontrimas

Edmundas Federavičius

REŽISIERĖ
Rūta BUNIKYTĖ

KONCERTMEISTERĖ
Loreta PIASECKIENĖ

CHORINIŲ ARANŽUOČIŲ IR KLAVYRO AUTORIUS
Vladimiras KONSTANTINOVAS
1 val. 30 min.

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kviečiame aplankyti parodą ,,Tautinis kostiumas – etninio tapatumo simbolis“, kuri veiks nuo rugpjūčio 16 d. iki 26 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą parengė – Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus.

Mažoji Lietuva – vienas mažiausių Lietuvos regionų, išsiskiriantis savo spalvomis ir raštais, kuriuos veikė klimatas ir istorija. Mažosios Lietuvos moterys dėvėjo išilgai dryžuotus sodrių spalvų rauktus arba klostuotus sijonus, išilgai dryžuotas prijuostes. Mažosios Lietuvos moterų drabužiai, santūresni, saikingesnių spalvų derinių ir orūs.

Rugpjūčio 19 d. (sekmadienį) 19 val. pianisto Viktoro Paukštelio koncertas „Šokančių paveikslų rečitalis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Pianistas skambina baroko ir romantizmo epochų kompozitorių kūrinius, o juos lydi vaizdo projekcijos - šiuolaikiniai, kupini nevaldomos ekspresijos, dinamizmo ir ryškių spalvų Viktoro tapybos darbai.
Koncertas mokamas

Šis pianistas neretai vadinamas unikaliu, nes publikai pateikia dviejų savo talentų - tapybos ir skambinimo fortepijonu - jungtį. Jis sukūrė analogų klasikinėje scenoje neturinčią dviejų meno šakų sintezę. „Šokančių paveikslų rečitalis“ - tai neįprastas renginys, kurio metu pianistas skambina baroko ir romantizmo epochų kompozitorių kūrinius, o juos lydi vaizdo projekcijos - šiuolaikiniai, kupini nevaldomos ekspresijos, dinamizmo ir ryškių spalvų Viktoro tapybos darbai. Tokiu būdu vizualinė įtaiga praplečia garsų skalę, o vaizdai įgauna akustinio virpesio. Po itin sėkmingo pasirodymo Niujorko „Carnegie Hall“ 2015 metų rugsėjį, „The New York Concert Review“ pažymėjo „aukščiausios klasės“ Viktoro ritmo pojūtį, o jo muzikavimą vadino nuoširdžiu, tvirtu ir uždegančiu.

Pianistas koncertuoja JAV, Olandijos, Prancūzijos, Švedijos, Šveicarijos, Vokietijos, Lietuvos ir Prancūzijos publikai, kuri visuomet lieka sužavėta tuo, ką išgirdo ir pamatė.

Muzika ir dailė šiam menininkui - tai du persipinantys ir vienas kitą papildantys komponentai: nenušlifuotas jo tapybos impulsyvumas prideda eksperimentinės drąsos scenoje, o vizualinis darbas spalvomis kuriant formą tampa girdėjimu, kuris perkeliamas į pianizmo plotmę.

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kviečiame aplankyti parodą ,,Tautinis kostiumas – etninio tapatumo simbolis“, kuri veiks nuo rugpjūčio 16 d. iki 26 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą parengė – Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus.

Mažoji Lietuva – vienas mažiausių Lietuvos regionų, išsiskiriantis savo spalvomis ir raštais, kuriuos veikė klimatas ir istorija. Mažosios Lietuvos moterys dėvėjo išilgai dryžuotus sodrių spalvų rauktus arba klostuotus sijonus, išilgai dryžuotas prijuostes. Mažosios Lietuvos moterų drabužiai, santūresni, saikingesnių spalvų derinių ir orūs.

Rugpjūčio 20 d. (pirmadienį) 19 val. koncertas "Rugpjūčio rapsodija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B) Senoviniai rusų romansai ir neapolietiškos dainos.
Atlikėjai Zita Martinavičiūtė-sopranas
Nijolė Baranauskaitė f-nas
Irena Žilinskienė -koncerto vedėja
Bilietus galite įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė),
likus valandai iki koncerto, bilietai parduodami koncerto vietoje atsiskaityti galima tik grynais.

Bilieto kaina 6 eurai.

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kviečiame aplankyti parodą ,,Tautinis kostiumas – etninio tapatumo simbolis“, kuri veiks nuo rugpjūčio 16 d. iki 26 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą parengė – Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus.

Mažoji Lietuva – vienas mažiausių Lietuvos regionų, išsiskiriantis savo spalvomis ir raštais, kuriuos veikė klimatas ir istorija. Mažosios Lietuvos moterys dėvėjo išilgai dryžuotus sodrių spalvų rauktus arba klostuotus sijonus, išilgai dryžuotas prijuostes. Mažosios Lietuvos moterų drabužiai, santūresni, saikingesnių spalvų derinių ir orūs.

Rugpjūčio 21 d. (antradienį) 20 val. tarptautinių kino meistriškumo dirbtuvių Vasaros media studijos („Summer Media Studio“) festivalio trumpametražių filmų programa „Tikėti tikrove (2006)“ Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C – 9). Renginys nemokamas.

Tikėti tikrove (2006)

Parašyk man, 10 min.
Deganti linija, 9 min.
Šarka, 7 min.
Kryžių kalnas, 8 min.
Ragas, 7 min.
Ir 3 šaukštai cukraus, 12 min.
Leonas, 8 min.
Graduated Skirts, 9 min.
Shade of Light, 5 min.

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kviečiame aplankyti parodą ,,Tautinis kostiumas – etninio tapatumo simbolis“, kuri veiks nuo rugpjūčio 16 d. iki 26 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą parengė – Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus.

Mažoji Lietuva – vienas mažiausių Lietuvos regionų, išsiskiriantis savo spalvomis ir raštais, kuriuos veikė klimatas ir istorija. Mažosios Lietuvos moterys dėvėjo išilgai dryžuotus sodrių spalvų rauktus arba klostuotus sijonus, išilgai dryžuotas prijuostes. Mažosios Lietuvos moterų drabužiai, santūresni, saikingesnių spalvų derinių ir orūs.

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kviečiame aplankyti parodą ,,Tautinis kostiumas – etninio tapatumo simbolis“, kuri veiks nuo rugpjūčio 16 d. iki 26 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą parengė – Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus.

Mažoji Lietuva – vienas mažiausių Lietuvos regionų, išsiskiriantis savo spalvomis ir raštais, kuriuos veikė klimatas ir istorija. Mažosios Lietuvos moterys dėvėjo išilgai dryžuotus sodrių spalvų rauktus arba klostuotus sijonus, išilgai dryžuotas prijuostes. Mažosios Lietuvos moterų drabužiai, santūresni, saikingesnių spalvų derinių ir orūs.

Nuoširdžiai kviečiame visus kartu paminėti Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dieną. Rugpjūčio 23 d. (ketvirtadienį) 19.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C – 9, Juodkrantė), įvyks meninio filmo (dramos) „Jausmai“ peržiūra. Filmas su angliškais subtitrais.

Meninis filmas „Jausmai“ pagal latvių rašytojo Egono Lyvo romano „Velniakaulio dvyniai“ motyvą (1968 m.).
Režisieriai:
Almantas Grikevičius ,
Algirdas Dausa

Aktoriai:
Regimantas Adomaitis,
Gediminas Girdvainis,
Juozas Budraitis,
Bronius Babkauskas,
Algimantas Masiulis,
Vytautas Paukštė,
Gediminas Karka,
Eugenija Bajorytė,
Regina Paliukaitytė,
Laimonas Noreika,
Kazimieras Valaitis,
Juozas Jaruševičius,
Balys Barauskas,
Henrikas Kurauskas

Filmo aprašymas
Per 1997 metų žiūrovų ir kritikų apklausą "Jausmai" buvo Lietuvoje pripažinti geriausiu lietuvių filmu. Filme vaidina nepakartojamas aktorių duetas - Regimantas Adomaitis ir Juozas Budraitis. Išskyrus Lietuvą, filmas buvo uždraustas rodyti visoje Sovietų sąjungoje.
Šiam filmui, pasakojančiam apie žvejo Kasparo jausmų dramą, būdingas ryškus nacionalinis koloritas. Meilės, ištikimybės, pareigos, sudėtingų vidinių pergyvenimų tema plėtojama pirmųjų pokario metų fone. Pasakojimas apie intymius tarpusavio santykius pereina kone į epinį paveikslą apie laiką, apie jo poveikį žmonėms.
Filmas apdovanotas specialiu žiuri prizu San Remo'76 festivalyje.

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kviečiame aplankyti parodą ,,Tautinis kostiumas – etninio tapatumo simbolis“, kuri veiks nuo rugpjūčio 16 d. iki 26 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą parengė – Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus.

Mažoji Lietuva – vienas mažiausių Lietuvos regionų, išsiskiriantis savo spalvomis ir raštais, kuriuos veikė klimatas ir istorija. Mažosios Lietuvos moterys dėvėjo išilgai dryžuotus sodrių spalvų rauktus arba klostuotus sijonus, išilgai dryžuotas prijuostes. Mažosios Lietuvos moterų drabužiai, santūresni, saikingesnių spalvų derinių ir orūs.

Rugpjūčio 24 d. (penktadienį) 19 val.
EDUARDAS GIZEVIJUS – LIETUVININKŲ TRADICIJŲ PUOSELĖTOJAS
Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės (KU BRIAI) paskaita
Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje, L. Rėzos g. 56, Juodkrantė.
Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresniajai mokslo darbuotojai doc. dr. Nijolei Strakauskaitei už kelis dešimtmečius vykdomus Kuršių nerijos praeities tyrinėjimus ir populiarinimą skirta Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premija. Išskirtinį dėmesį savo darbais skirianti Kuršių nerijos praeičiai. Tyrinėja Rytų Prūsijos ir Prūsų Lietuvos kultūros istorija ir identiteto problematika XIX a. pab. – XX a., Kuršių nerijos multikultūrinė istorija XVI-XX a. Kuršių nerija besidomintiems puikiai pažįstami mokslininkės darbai – „Kultūros kraštovaizdis prie Kuršių marių“, studija „Kuršių nerija – Europos pašto kelias“. Doc. dr. N. Strakauskaitė yra kelionių vadovų po Klaipėdą, Kuršių neriją ir Karaliaučių, kelių dešimčių mokslinių straipsnių lietuvių, vokiečių, prancūzų, rusų kalbomis autorė. Didžiulio visuomenės dėmesio nuolat susilaukia doc. dr. N. Strakauskaitės skaitomos paskaitos Kuršių nerijos istorijos tematika.
Įvertinus Kuršių nerijai ir Baltijos regionui reikšmingą ilgametę mokslinę tiriamąją veiklą, leidinius ir iniciatyvas, garsinančias Neringos miestą šalyje ir užsienyje doc. dr. Nijolė Strakauskaitė apdovanota Neringos savivaldybės Garbės ženklu.

Kviečiame į režisieriaus, operatoriaus, prodiuserio Arvydo Baryso filmo „Išbarstyti žodžiai“ pristatymą ir peržiūrą, kuri įvyks rugpjūčio 24 d., penktadienį, 20 val. Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje L. Rėzos g. 54 C -9, Juodkrantėje. Pristato autorius Arvydas Barysas.
Filmas „Išbarstyti žodžiai“ skirtas Kuršių nerijos istoriniam ir kultūriniam identitetui atskleisti. Kuršių nerijos išskirtinė vertė yra neatsiejama nuo žmogaus, jo artimos aplinkos, gyvensenos bei tradicijų tarpusavio ryšių. Per ilgus metus susiformavęs žmogaus ir gamtos sambūvis, veiklos tradicijos, specifinės kuršėnų kultūros raiškos formos kūrė ir tebekuria Kuršių nerijos kultūrinį kraštovaizdį.
Filmo pagrindiniai herojai – broliai Sakuth, kurie su tūkstančiais Vokietijos civilių 1944 m. rudenį paliko gimtąją Kuršių neriją. Vieną audringą 1948 m. rudens naktį jie su tėvais žvejų valtele pabėgo iš sovietų valdomos zonos Rytų Vokietijoje. Vargingai pasiekę Švedijos krantus paprašė prieglobsčio ir liko ten visam gyvenimui. Kartu su senaisiais gyventojais iš Kuršių nerijos visiems laikams iškeliavo ir unikali marių žvejų kultūra, išsibarstę po pasaulį kopininkai netrukus nebeturėjo su kuo kalbėtis savo kalba.
Šis filmas yra autentiškas tarpukario Kuršių nerijos žvejų gyvenimo liudininkas. Jo kūrėjams teliko tik sujungti brolių prisiminimų fragmentus. Jame nedaug muzikos, vietoje jos – paskutines dienas gyvenančios baltų kalbos garsų, intonacijų ir žodžių prasmės.
Nufilmuoti Kuršių nerijos gamtos vaizdai įvairiais metų laikais, architektūra, žvejyba, etnografija, panaudota kino kronika, archyvinės nuotraukos.
Renginyje dalyvaus filmo kūrėjas A. Barysas
Kviečiame dalyvauti!
Filmo ištrauka: Broliai Sakuth

IŠBARSTYTI ŽODŽIAI. Dokumentinis filmas, skirtas Kuršių nerijos istoriniam ir kultūriniam identitetui atskleisti.

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kviečiame aplankyti parodą ,,Tautinis kostiumas – etninio tapatumo simbolis“, kuri veiks nuo rugpjūčio 16 d. iki 26 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą parengė – Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus.

Mažoji Lietuva – vienas mažiausių Lietuvos regionų, išsiskiriantis savo spalvomis ir raštais, kuriuos veikė klimatas ir istorija. Mažosios Lietuvos moterys dėvėjo išilgai dryžuotus sodrių spalvų rauktus arba klostuotus sijonus, išilgai dryžuotas prijuostes. Mažosios Lietuvos moterų drabužiai, santūresni, saikingesnių spalvų derinių ir orūs.

Rugpjūčio 25 d. 20:30 val. „Senovinė ugnies naktis“ kviečia susiburti prie simbolinių vienybės ir draugystės šimtmečio laužų Juodkrantės paplūdimyje ties Mažąja gelbėjimo stotimi.

„Senovinė ugnies naktis“ – paskutinį rugpjūčio šeštadienį uždegami simboliniai Baltijos jūros pakrantės šalių laužai, kurie simbolizuoja draugystę, vienybę ir Baltijos jūros šalių bendrą istoriją, kultūrinį paveldą. Uždegami simboliniai laužai primena ir apie Baltijos jūros reikšmę, jos išsaugojimą ateities kartoms.

„Senovinė ugnies naktis“ iniciatyva kviečia švęsti Baltijos jūros šalių šimtmečius ir rugpjūčio 25 d. 20:30 val. uždegti simbolinius vienybės ir draugystės šimtmečio laužus Baltijos jūros pakrantėje.

Žemėlapį su konkrečiomis laužų vietomis rasite čia: http://www.ancientlights.eu/lt

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kviečiame aplankyti parodą ,,Tautinis kostiumas – etninio tapatumo simbolis“, kuri veiks nuo rugpjūčio 16 d. iki 26 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą parengė – Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus.

Mažoji Lietuva – vienas mažiausių Lietuvos regionų, išsiskiriantis savo spalvomis ir raštais, kuriuos veikė klimatas ir istorija. Mažosios Lietuvos moterys dėvėjo išilgai dryžuotus sodrių spalvų rauktus arba klostuotus sijonus, išilgai dryžuotas prijuostes. Mažosios Lietuvos moterų drabužiai, santūresni, saikingesnių spalvų derinių ir orūs.

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 21 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 21 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Rugpjūčio 28 d. (antradienį) 20 val. tarptautinių kino meistriškumo dirbtuvių Vasaros media studijos („Summer Media Studio“) festivalio trumpametražių filmų programa „Laike, svajonėse, tikrovėse (2008-2009)“ Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C – 9). Renginys nemokamas.
Trukmė apie 77 min.

Vita, 9 min., 2008
The Wizard, 10 min., 2009
Elapse, 11 min., 2008
For Sal, 11 min., 2008
Konstantinas, 9 min., 2009
Lenino pr. 40, 7 min., 2009
Upside down, 11 min., 2009
My life as a dog, 9 min., 2008

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 21 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 21 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 21 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 21 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 21 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 21 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jubiliejinį, dvidešimtąjį, kartą organizuoja tarptautines kūrybines kino dirbtuves „Vasaros Media Studija 2018”.

Tradiciškai dvi savaites trunkantis projektas, skirtas jauniesiems kino industrijos profesionalams bei kino mokyklų studentams prasidės rugsėjo 3 d. Ir truks iki rugsėjo 15 d. Juodkrantėje. Į „Vasaros Media studiją“ bus pakviesta per 40 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Suformavę penkias tarptautines komandas ir padėdami dėstytojų profesionalų, dalyviai vystys filmų idėjas, filmuos, montuos trumpametražius filmus nuolat mokydamiesi suderinti kūrybines idėjas ir galimybes jas realizuoti. Dalyvių komandos susidės iš režisierių, scenarijaus autorių, operatorių, garso režisierių, kompozitorių, montažo režisierių bei prodiuserių.

Šių metų tema – „Scenarijaus meistriškumas“. Gilindamiesi į kino dramaturgijos meno aspektus, dalyviai praktiškai nagrinės jo pritaikomumą įvairių žanrų kine. Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis dalinsis scenarijaus meistrai iš užsienio – Nacionalinės Londono kino ir televizijos mokyklos dėstytojas, kino dramaturgijos fakulteto vadovas Jonathan Hourigan bei režisierius, scenaristas Jonathan Tammuz.

Kūrybinių dirbtuvių metu sukurti filmai bus pristatyti rugsėjo 14 d. Iki šio šventinio vakaro renginio organizatoriai Neringos bendruomenę bei svečius kvies prisiminti dvidešimties metų šių kūrybinių dirbtuvių nueitą kelią ir dalyvių sukurtus filmus festivalio „Vasaros Media Studija: dvidešimtmetis“, metu. Vienuolika vakarų bus pristatomi per du kūrybinių dirbtuvių dešimtmečius sukurti filmai. Peržiūros vyks Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre bei amfiteatre.

Rugsėjo 3 d. (pirmadienį) 18 val. Europos studentų filmų dirbtuvių ,,Vasaros Media Studija 2018“ Juodkrantėje atidarymas, dalyvių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje. 20 val. grupės „The Groovy Group“ koncertas poilsio namų „Ąžuolynas“ kiemelyje (L. Rėzos g. 54). 21 val. - geriausių Vasaros media studija 2001-2004 filmų pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centro vasaros estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9).

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jubiliejinį, dvidešimtąjį, kartą organizuoja tarptautines kūrybines kino dirbtuves „Vasaros Media Studija 2018”.

Tradiciškai dvi savaites trunkantis projektas, skirtas jauniesiems kino industrijos profesionalams bei kino mokyklų studentams prasidės rugsėjo 3 d. Ir truks iki rugsėjo 15 d. Juodkrantėje. Į „Vasaros Media studiją“ bus pakviesta per 40 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Suformavę penkias tarptautines komandas ir padėdami dėstytojų profesionalų, dalyviai vystys filmų idėjas, filmuos, montuos trumpametražius filmus nuolat mokydamiesi suderinti kūrybines idėjas ir galimybes jas realizuoti. Dalyvių komandos susidės iš režisierių, scenarijaus autorių, operatorių, garso režisierių, kompozitorių, montažo režisierių bei prodiuserių.

Šių metų tema – „Scenarijaus meistriškumas“. Gilindamiesi į kino dramaturgijos meno aspektus, dalyviai praktiškai nagrinės jo pritaikomumą įvairių žanrų kine. Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis dalinsis scenarijaus meistrai iš užsienio – Nacionalinės Londono kino ir televizijos mokyklos dėstytojas, kino dramaturgijos fakulteto vadovas Jonathan Hourigan bei režisierius, scenaristas Jonathan Tammuz.

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 21 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jubiliejinį, dvidešimtąjį, kartą organizuoja tarptautines kūrybines kino dirbtuves „Vasaros Media Studija 2018”.

Tradiciškai dvi savaites trunkantis projektas, skirtas jauniesiems kino industrijos profesionalams bei kino mokyklų studentams prasidės rugsėjo 3 d. Ir truks iki rugsėjo 15 d. Juodkrantėje. Į „Vasaros Media studiją“ bus pakviesta per 40 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Suformavę penkias tarptautines komandas ir padėdami dėstytojų profesionalų, dalyviai vystys filmų idėjas, filmuos, montuos trumpametražius filmus nuolat mokydamiesi suderinti kūrybines idėjas ir galimybes jas realizuoti. Dalyvių komandos susidės iš režisierių, scenarijaus autorių, operatorių, garso režisierių, kompozitorių, montažo režisierių bei prodiuserių.

Šių metų tema – „Scenarijaus meistriškumas“. Gilindamiesi į kino dramaturgijos meno aspektus, dalyviai praktiškai nagrinės jo pritaikomumą įvairių žanrų kine. Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis dalinsis scenarijaus meistrai iš užsienio – Nacionalinės Londono kino ir televizijos mokyklos dėstytojas, kino dramaturgijos fakulteto vadovas Jonathan Hourigan bei režisierius, scenaristas Jonathan Tammuz.

Kūrybinių dirbtuvių metu sukurti filmai bus pristatyti rugsėjo 14 d. Iki šio šventinio vakaro renginio organizatoriai Neringos bendruomenę bei svečius kvies prisiminti dvidešimties metų šių kūrybinių dirbtuvių nueitą kelią ir dalyvių sukurtus filmus festivalio „Vasaros Media Studija: dvidešimtmetis“, metu. Vienuolika vakarų bus pristatomi per du kūrybinių dirbtuvių dešimtmečius sukurti filmai. Peržiūros vyks Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre bei amfiteatre.

Rugsėjo 3 d. (pirmadienį) 18 val. Europos studentų filmų dirbtuvių ,,Vasaros Media Studija 2018“ Juodkrantėje atidarymas, dalyvių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje. 20 val. grupės „The Groovy Group“ koncertas poilsio namų „Ąžuolynas“ kiemelyje (L. Rėzos g. 54). 21 val. - geriausių Vasaros media studija 2001-2004 filmų pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centro vasaros estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9).

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jubiliejinį, dvidešimtąjį, kartą organizuoja tarptautines kūrybines kino dirbtuves „Vasaros Media Studija 2018”.

Tradiciškai dvi savaites trunkantis projektas, skirtas jauniesiems kino industrijos profesionalams bei kino mokyklų studentams prasidės rugsėjo 3 d. Ir truks iki rugsėjo 15 d. Juodkrantėje. Į „Vasaros Media studiją“ bus pakviesta per 40 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Suformavę penkias tarptautines komandas ir padėdami dėstytojų profesionalų, dalyviai vystys filmų idėjas, filmuos, montuos trumpametražius filmus nuolat mokydamiesi suderinti kūrybines idėjas ir galimybes jas realizuoti. Dalyvių komandos susidės iš režisierių, scenarijaus autorių, operatorių, garso režisierių, kompozitorių, montažo režisierių bei prodiuserių.

Šių metų tema – „Scenarijaus meistriškumas“. Gilindamiesi į kino dramaturgijos meno aspektus, dalyviai praktiškai nagrinės jo pritaikomumą įvairių žanrų kine. Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis dalinsis scenarijaus meistrai iš užsienio – Nacionalinės Londono kino ir televizijos mokyklos dėstytojas, kino dramaturgijos fakulteto vadovas Jonathan Hourigan bei režisierius, scenaristas Jonathan Tammuz.

Rugsėjo 4 d. (antradienį) 20 val. tarptautinių kino meistriškumo dirbtuvių Vasaros media studijos („Summer Media Studio“) festivalio trumpametražių filmų programa „Įkvėpimai. Judesiai. Jausmai“(2016-2017)“ Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje ir lauko estradoje (L. Rėzos g. 54 C – 9).
Renginys nemokamas. Trukmė apie 83 min.
Place with no Walls (2017) 8 min.
Ref Reality (2016) 6 min.
They Can Almost See Me (2017) 10min.
Borders (2016) 7 min.
Vacation is not Forever (2017) 11 min.
The Vitreous (2017) 10 min.
Thr Watchers (2016) 7 min.
Ripplings (2017) 8 min.
Two or half fragments of the life of Tilė (2016) 7
The Sourse of Light (2017) 9 min.

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 21 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jubiliejinį, dvidešimtąjį, kartą organizuoja tarptautines kūrybines kino dirbtuves „Vasaros Media Studija 2018”.

Tradiciškai dvi savaites trunkantis projektas, skirtas jauniesiems kino industrijos profesionalams bei kino mokyklų studentams prasidės rugsėjo 3 d. Ir truks iki rugsėjo 15 d. Juodkrantėje. Į „Vasaros Media studiją“ bus pakviesta per 40 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Suformavę penkias tarptautines komandas ir padėdami dėstytojų profesionalų, dalyviai vystys filmų idėjas, filmuos, montuos trumpametražius filmus nuolat mokydamiesi suderinti kūrybines idėjas ir galimybes jas realizuoti. Dalyvių komandos susidės iš režisierių, scenarijaus autorių, operatorių, garso režisierių, kompozitorių, montažo režisierių bei prodiuserių.

Šių metų tema – „Scenarijaus meistriškumas“. Gilindamiesi į kino dramaturgijos meno aspektus, dalyviai praktiškai nagrinės jo pritaikomumą įvairių žanrų kine. Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis dalinsis scenarijaus meistrai iš užsienio – Nacionalinės Londono kino ir televizijos mokyklos dėstytojas, kino dramaturgijos fakulteto vadovas Jonathan Hourigan bei režisierius, scenaristas Jonathan Tammuz.

Kūrybinių dirbtuvių metu sukurti filmai bus pristatyti rugsėjo 14 d. Iki šio šventinio vakaro renginio organizatoriai Neringos bendruomenę bei svečius kvies prisiminti dvidešimties metų šių kūrybinių dirbtuvių nueitą kelią ir dalyvių sukurtus filmus festivalio „Vasaros Media Studija: dvidešimtmetis“, metu. Vienuolika vakarų bus pristatomi per du kūrybinių dirbtuvių dešimtmečius sukurti filmai. Peržiūros vyks Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre bei amfiteatre.

Rugsėjo 3 d. (pirmadienį) 18 val. Europos studentų filmų dirbtuvių ,,Vasaros Media Studija 2018“ Juodkrantėje atidarymas, dalyvių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje. 20 val. grupės „The Groovy Group“ koncertas poilsio namų „Ąžuolynas“ kiemelyje (L. Rėzos g. 54). 21 val. - geriausių Vasaros media studija 2001-2004 filmų pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centro vasaros estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9).

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jubiliejinį, dvidešimtąjį, kartą organizuoja tarptautines kūrybines kino dirbtuves „Vasaros Media Studija 2018”.

Tradiciškai dvi savaites trunkantis projektas, skirtas jauniesiems kino industrijos profesionalams bei kino mokyklų studentams prasidės rugsėjo 3 d. Ir truks iki rugsėjo 15 d. Juodkrantėje. Į „Vasaros Media studiją“ bus pakviesta per 40 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Suformavę penkias tarptautines komandas ir padėdami dėstytojų profesionalų, dalyviai vystys filmų idėjas, filmuos, montuos trumpametražius filmus nuolat mokydamiesi suderinti kūrybines idėjas ir galimybes jas realizuoti. Dalyvių komandos susidės iš režisierių, scenarijaus autorių, operatorių, garso režisierių, kompozitorių, montažo režisierių bei prodiuserių.

Šių metų tema – „Scenarijaus meistriškumas“. Gilindamiesi į kino dramaturgijos meno aspektus, dalyviai praktiškai nagrinės jo pritaikomumą įvairių žanrų kine. Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis dalinsis scenarijaus meistrai iš užsienio – Nacionalinės Londono kino ir televizijos mokyklos dėstytojas, kino dramaturgijos fakulteto vadovas Jonathan Hourigan bei režisierius, scenaristas Jonathan Tammuz.

Rugsėjo 5 d. (trečiadienį) 20 val. tarptautinių kino meistriškumo dirbtuvių Vasaros media studijos („Summer Media Studio“) festivalio trumpametražių filmų programa „Atėjau. Pamačiau. Nufilmavau (2013-2014) “. Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C – 9). Renginys nemokamas.

Trukmė apie 81 min.

The Big Fish, 7 min., 2014
Synchro, 8 min., 2013
Ferryman, 5 min., 2014
The Bell, 11 min., 2013
The Tiger and The Crocodile, 10 min., 2014
The 5 Stages of Breakup, 5 min., 2014
Withes’ brew, 6 min., 2014
Paparčio žiedas, 9 min., 2014
The Rig, 11 min., 2014
Faked David (Deivido fiksija), 9 min., 2013

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 21 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jubiliejinį, dvidešimtąjį, kartą organizuoja tarptautines kūrybines kino dirbtuves „Vasaros Media Studija 2018”.

Tradiciškai dvi savaites trunkantis projektas, skirtas jauniesiems kino industrijos profesionalams bei kino mokyklų studentams prasidės rugsėjo 3 d. Ir truks iki rugsėjo 15 d. Juodkrantėje. Į „Vasaros Media studiją“ bus pakviesta per 40 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Suformavę penkias tarptautines komandas ir padėdami dėstytojų profesionalų, dalyviai vystys filmų idėjas, filmuos, montuos trumpametražius filmus nuolat mokydamiesi suderinti kūrybines idėjas ir galimybes jas realizuoti. Dalyvių komandos susidės iš režisierių, scenarijaus autorių, operatorių, garso režisierių, kompozitorių, montažo režisierių bei prodiuserių.

Šių metų tema – „Scenarijaus meistriškumas“. Gilindamiesi į kino dramaturgijos meno aspektus, dalyviai praktiškai nagrinės jo pritaikomumą įvairių žanrų kine. Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis dalinsis scenarijaus meistrai iš užsienio – Nacionalinės Londono kino ir televizijos mokyklos dėstytojas, kino dramaturgijos fakulteto vadovas Jonathan Hourigan bei režisierius, scenaristas Jonathan Tammuz.

Kūrybinių dirbtuvių metu sukurti filmai bus pristatyti rugsėjo 14 d. Iki šio šventinio vakaro renginio organizatoriai Neringos bendruomenę bei svečius kvies prisiminti dvidešimties metų šių kūrybinių dirbtuvių nueitą kelią ir dalyvių sukurtus filmus festivalio „Vasaros Media Studija: dvidešimtmetis“, metu. Vienuolika vakarų bus pristatomi per du kūrybinių dirbtuvių dešimtmečius sukurti filmai. Peržiūros vyks Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre bei amfiteatre.

Rugsėjo 3 d. (pirmadienį) 18 val. Europos studentų filmų dirbtuvių ,,Vasaros Media Studija 2018“ Juodkrantėje atidarymas, dalyvių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje. 20 val. grupės „The Groovy Group“ koncertas poilsio namų „Ąžuolynas“ kiemelyje (L. Rėzos g. 54). 21 val. - geriausių Vasaros media studija 2001-2004 filmų pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centro vasaros estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9).

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jubiliejinį, dvidešimtąjį, kartą organizuoja tarptautines kūrybines kino dirbtuves „Vasaros Media Studija 2018”.

Tradiciškai dvi savaites trunkantis projektas, skirtas jauniesiems kino industrijos profesionalams bei kino mokyklų studentams prasidės rugsėjo 3 d. Ir truks iki rugsėjo 15 d. Juodkrantėje. Į „Vasaros Media studiją“ bus pakviesta per 40 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Suformavę penkias tarptautines komandas ir padėdami dėstytojų profesionalų, dalyviai vystys filmų idėjas, filmuos, montuos trumpametražius filmus nuolat mokydamiesi suderinti kūrybines idėjas ir galimybes jas realizuoti. Dalyvių komandos susidės iš režisierių, scenarijaus autorių, operatorių, garso režisierių, kompozitorių, montažo režisierių bei prodiuserių.

Šių metų tema – „Scenarijaus meistriškumas“. Gilindamiesi į kino dramaturgijos meno aspektus, dalyviai praktiškai nagrinės jo pritaikomumą įvairių žanrų kine. Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis dalinsis scenarijaus meistrai iš užsienio – Nacionalinės Londono kino ir televizijos mokyklos dėstytojas, kino dramaturgijos fakulteto vadovas Jonathan Hourigan bei režisierius, scenaristas Jonathan Tammuz.

Rugsėjo 6 d. (ketvirtadienį) 20 val. tarptautinių kino meistriškumo dirbtuvių Vasaros media studijos („Summer Media Studio“) festivalio trumpametražių filmų programa „Atostogos. Tik atostogos? (2010 -2011)“ Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C – 9). Renginys nemokamas.

Atostogos. Tik atostogos? (2010 -2011). Trukmė apie 84 min.

Lost Passport, 8 min., 2011
Holiday, 10 min., 2010
Rūdys (Rust), 6 min., 2011
Breakfasters, 5 min., 2010
I’ll be home later, 11 min., 2011
Survivor, 8 min., 2010
Šaro ratai, 7 min., 2011
Dune Guards, 7 min., 2011
B. Friend, 11 min., 2010
The Jump, 11 min., 2011

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 21 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jubiliejinį, dvidešimtąjį, kartą organizuoja tarptautines kūrybines kino dirbtuves „Vasaros Media Studija 2018”.

Tradiciškai dvi savaites trunkantis projektas, skirtas jauniesiems kino industrijos profesionalams bei kino mokyklų studentams prasidės rugsėjo 3 d. Ir truks iki rugsėjo 15 d. Juodkrantėje. Į „Vasaros Media studiją“ bus pakviesta per 40 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Suformavę penkias tarptautines komandas ir padėdami dėstytojų profesionalų, dalyviai vystys filmų idėjas, filmuos, montuos trumpametražius filmus nuolat mokydamiesi suderinti kūrybines idėjas ir galimybes jas realizuoti. Dalyvių komandos susidės iš režisierių, scenarijaus autorių, operatorių, garso režisierių, kompozitorių, montažo režisierių bei prodiuserių.

Šių metų tema – „Scenarijaus meistriškumas“. Gilindamiesi į kino dramaturgijos meno aspektus, dalyviai praktiškai nagrinės jo pritaikomumą įvairių žanrų kine. Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis dalinsis scenarijaus meistrai iš užsienio – Nacionalinės Londono kino ir televizijos mokyklos dėstytojas, kino dramaturgijos fakulteto vadovas Jonathan Hourigan bei režisierius, scenaristas Jonathan Tammuz.

Kūrybinių dirbtuvių metu sukurti filmai bus pristatyti rugsėjo 14 d. Iki šio šventinio vakaro renginio organizatoriai Neringos bendruomenę bei svečius kvies prisiminti dvidešimties metų šių kūrybinių dirbtuvių nueitą kelią ir dalyvių sukurtus filmus festivalio „Vasaros Media Studija: dvidešimtmetis“, metu. Vienuolika vakarų bus pristatomi per du kūrybinių dirbtuvių dešimtmečius sukurti filmai. Peržiūros vyks Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre bei amfiteatre.

Rugsėjo 3 d. (pirmadienį) 18 val. Europos studentų filmų dirbtuvių ,,Vasaros Media Studija 2018“ Juodkrantėje atidarymas, dalyvių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje. 20 val. grupės „The Groovy Group“ koncertas poilsio namų „Ąžuolynas“ kiemelyje (L. Rėzos g. 54). 21 val. - geriausių Vasaros media studija 2001-2004 filmų pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centro vasaros estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9).

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jubiliejinį, dvidešimtąjį, kartą organizuoja tarptautines kūrybines kino dirbtuves „Vasaros Media Studija 2018”.

Tradiciškai dvi savaites trunkantis projektas, skirtas jauniesiems kino industrijos profesionalams bei kino mokyklų studentams prasidės rugsėjo 3 d. Ir truks iki rugsėjo 15 d. Juodkrantėje. Į „Vasaros Media studiją“ bus pakviesta per 40 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Suformavę penkias tarptautines komandas ir padėdami dėstytojų profesionalų, dalyviai vystys filmų idėjas, filmuos, montuos trumpametražius filmus nuolat mokydamiesi suderinti kūrybines idėjas ir galimybes jas realizuoti. Dalyvių komandos susidės iš režisierių, scenarijaus autorių, operatorių, garso režisierių, kompozitorių, montažo režisierių bei prodiuserių.

Šių metų tema – „Scenarijaus meistriškumas“. Gilindamiesi į kino dramaturgijos meno aspektus, dalyviai praktiškai nagrinės jo pritaikomumą įvairių žanrų kine. Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis dalinsis scenarijaus meistrai iš užsienio – Nacionalinės Londono kino ir televizijos mokyklos dėstytojas, kino dramaturgijos fakulteto vadovas Jonathan Hourigan bei režisierius, scenaristas Jonathan Tammuz.

Rugsėjo 7 d. (penktadienį) 20 val. tarptautinių kino meistriškumo dirbtuvių Vasaros media studijos („Summer Media Studio“) festivalio trumpametražių filmų programa „Tikėti tikrove (2006)“ Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C – 9). Renginys nemokamas.

Tikėti tikrove (2006)

Parašyk man, 10 min.
Deganti linija, 9 min.
Šarka, 7 min.
Kryžių kalnas, 8 min.
Ragas, 7 min.
Ir 3 šaukštai cukraus, 12 min.
Leonas, 8 min.
Graduated Skirts, 9 min.
Shade of Light, 5 min.

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 21 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jubiliejinį, dvidešimtąjį, kartą organizuoja tarptautines kūrybines kino dirbtuves „Vasaros Media Studija 2018”.

Tradiciškai dvi savaites trunkantis projektas, skirtas jauniesiems kino industrijos profesionalams bei kino mokyklų studentams prasidės rugsėjo 3 d. Ir truks iki rugsėjo 15 d. Juodkrantėje. Į „Vasaros Media studiją“ bus pakviesta per 40 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Suformavę penkias tarptautines komandas ir padėdami dėstytojų profesionalų, dalyviai vystys filmų idėjas, filmuos, montuos trumpametražius filmus nuolat mokydamiesi suderinti kūrybines idėjas ir galimybes jas realizuoti. Dalyvių komandos susidės iš režisierių, scenarijaus autorių, operatorių, garso režisierių, kompozitorių, montažo režisierių bei prodiuserių.

Šių metų tema – „Scenarijaus meistriškumas“. Gilindamiesi į kino dramaturgijos meno aspektus, dalyviai praktiškai nagrinės jo pritaikomumą įvairių žanrų kine. Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis dalinsis scenarijaus meistrai iš užsienio – Nacionalinės Londono kino ir televizijos mokyklos dėstytojas, kino dramaturgijos fakulteto vadovas Jonathan Hourigan bei režisierius, scenaristas Jonathan Tammuz.

Kūrybinių dirbtuvių metu sukurti filmai bus pristatyti rugsėjo 14 d. Iki šio šventinio vakaro renginio organizatoriai Neringos bendruomenę bei svečius kvies prisiminti dvidešimties metų šių kūrybinių dirbtuvių nueitą kelią ir dalyvių sukurtus filmus festivalio „Vasaros Media Studija: dvidešimtmetis“, metu. Vienuolika vakarų bus pristatomi per du kūrybinių dirbtuvių dešimtmečius sukurti filmai. Peržiūros vyks Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre bei amfiteatre.

Rugsėjo 3 d. (pirmadienį) 18 val. Europos studentų filmų dirbtuvių ,,Vasaros Media Studija 2018“ Juodkrantėje atidarymas, dalyvių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje. 20 val. grupės „The Groovy Group“ koncertas poilsio namų „Ąžuolynas“ kiemelyje (L. Rėzos g. 54). 21 val. - geriausių Vasaros media studija 2001-2004 filmų pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centro vasaros estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9).

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jubiliejinį, dvidešimtąjį, kartą organizuoja tarptautines kūrybines kino dirbtuves „Vasaros Media Studija 2018”.

Tradiciškai dvi savaites trunkantis projektas, skirtas jauniesiems kino industrijos profesionalams bei kino mokyklų studentams prasidės rugsėjo 3 d. Ir truks iki rugsėjo 15 d. Juodkrantėje. Į „Vasaros Media studiją“ bus pakviesta per 40 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Suformavę penkias tarptautines komandas ir padėdami dėstytojų profesionalų, dalyviai vystys filmų idėjas, filmuos, montuos trumpametražius filmus nuolat mokydamiesi suderinti kūrybines idėjas ir galimybes jas realizuoti. Dalyvių komandos susidės iš režisierių, scenarijaus autorių, operatorių, garso režisierių, kompozitorių, montažo režisierių bei prodiuserių.

Šių metų tema – „Scenarijaus meistriškumas“. Gilindamiesi į kino dramaturgijos meno aspektus, dalyviai praktiškai nagrinės jo pritaikomumą įvairių žanrų kine. Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis dalinsis scenarijaus meistrai iš užsienio – Nacionalinės Londono kino ir televizijos mokyklos dėstytojas, kino dramaturgijos fakulteto vadovas Jonathan Hourigan bei režisierius, scenaristas Jonathan Tammuz.

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 21 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jubiliejinį, dvidešimtąjį, kartą organizuoja tarptautines kūrybines kino dirbtuves „Vasaros Media Studija 2018”.

Tradiciškai dvi savaites trunkantis projektas, skirtas jauniesiems kino industrijos profesionalams bei kino mokyklų studentams prasidės rugsėjo 3 d. Ir truks iki rugsėjo 15 d. Juodkrantėje. Į „Vasaros Media studiją“ bus pakviesta per 40 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Suformavę penkias tarptautines komandas ir padėdami dėstytojų profesionalų, dalyviai vystys filmų idėjas, filmuos, montuos trumpametražius filmus nuolat mokydamiesi suderinti kūrybines idėjas ir galimybes jas realizuoti. Dalyvių komandos susidės iš režisierių, scenarijaus autorių, operatorių, garso režisierių, kompozitorių, montažo režisierių bei prodiuserių.

Šių metų tema – „Scenarijaus meistriškumas“. Gilindamiesi į kino dramaturgijos meno aspektus, dalyviai praktiškai nagrinės jo pritaikomumą įvairių žanrų kine. Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis dalinsis scenarijaus meistrai iš užsienio – Nacionalinės Londono kino ir televizijos mokyklos dėstytojas, kino dramaturgijos fakulteto vadovas Jonathan Hourigan bei režisierius, scenaristas Jonathan Tammuz.

Kūrybinių dirbtuvių metu sukurti filmai bus pristatyti rugsėjo 14 d. Iki šio šventinio vakaro renginio organizatoriai Neringos bendruomenę bei svečius kvies prisiminti dvidešimties metų šių kūrybinių dirbtuvių nueitą kelią ir dalyvių sukurtus filmus festivalio „Vasaros Media Studija: dvidešimtmetis“, metu. Vienuolika vakarų bus pristatomi per du kūrybinių dirbtuvių dešimtmečius sukurti filmai. Peržiūros vyks Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre bei amfiteatre.

Rugsėjo 3 d. (pirmadienį) 18 val. Europos studentų filmų dirbtuvių ,,Vasaros Media Studija 2018“ Juodkrantėje atidarymas, dalyvių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje. 20 val. grupės „The Groovy Group“ koncertas poilsio namų „Ąžuolynas“ kiemelyje (L. Rėzos g. 54). 21 val. - geriausių Vasaros media studija 2001-2004 filmų pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centro vasaros estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9).

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jubiliejinį, dvidešimtąjį, kartą organizuoja tarptautines kūrybines kino dirbtuves „Vasaros Media Studija 2018”.

Tradiciškai dvi savaites trunkantis projektas, skirtas jauniesiems kino industrijos profesionalams bei kino mokyklų studentams prasidės rugsėjo 3 d. Ir truks iki rugsėjo 15 d. Juodkrantėje. Į „Vasaros Media studiją“ bus pakviesta per 40 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Suformavę penkias tarptautines komandas ir padėdami dėstytojų profesionalų, dalyviai vystys filmų idėjas, filmuos, montuos trumpametražius filmus nuolat mokydamiesi suderinti kūrybines idėjas ir galimybes jas realizuoti. Dalyvių komandos susidės iš režisierių, scenarijaus autorių, operatorių, garso režisierių, kompozitorių, montažo režisierių bei prodiuserių.

Šių metų tema – „Scenarijaus meistriškumas“. Gilindamiesi į kino dramaturgijos meno aspektus, dalyviai praktiškai nagrinės jo pritaikomumą įvairių žanrų kine. Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis dalinsis scenarijaus meistrai iš užsienio – Nacionalinės Londono kino ir televizijos mokyklos dėstytojas, kino dramaturgijos fakulteto vadovas Jonathan Hourigan bei režisierius, scenaristas Jonathan Tammuz.

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 21 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jubiliejinį, dvidešimtąjį, kartą organizuoja tarptautines kūrybines kino dirbtuves „Vasaros Media Studija 2018”.

Tradiciškai dvi savaites trunkantis projektas, skirtas jauniesiems kino industrijos profesionalams bei kino mokyklų studentams prasidės rugsėjo 3 d. Ir truks iki rugsėjo 15 d. Juodkrantėje. Į „Vasaros Media studiją“ bus pakviesta per 40 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Suformavę penkias tarptautines komandas ir padėdami dėstytojų profesionalų, dalyviai vystys filmų idėjas, filmuos, montuos trumpametražius filmus nuolat mokydamiesi suderinti kūrybines idėjas ir galimybes jas realizuoti. Dalyvių komandos susidės iš režisierių, scenarijaus autorių, operatorių, garso režisierių, kompozitorių, montažo režisierių bei prodiuserių.

Šių metų tema – „Scenarijaus meistriškumas“. Gilindamiesi į kino dramaturgijos meno aspektus, dalyviai praktiškai nagrinės jo pritaikomumą įvairių žanrų kine. Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis dalinsis scenarijaus meistrai iš užsienio – Nacionalinės Londono kino ir televizijos mokyklos dėstytojas, kino dramaturgijos fakulteto vadovas Jonathan Hourigan bei režisierius, scenaristas Jonathan Tammuz.

Kūrybinių dirbtuvių metu sukurti filmai bus pristatyti rugsėjo 14 d. Iki šio šventinio vakaro renginio organizatoriai Neringos bendruomenę bei svečius kvies prisiminti dvidešimties metų šių kūrybinių dirbtuvių nueitą kelią ir dalyvių sukurtus filmus festivalio „Vasaros Media Studija: dvidešimtmetis“, metu. Vienuolika vakarų bus pristatomi per du kūrybinių dirbtuvių dešimtmečius sukurti filmai. Peržiūros vyks Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre bei amfiteatre.

Rugsėjo 3 d. (pirmadienį) 18 val. Europos studentų filmų dirbtuvių ,,Vasaros Media Studija 2018“ Juodkrantėje atidarymas, dalyvių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje. 20 val. grupės „The Groovy Group“ koncertas poilsio namų „Ąžuolynas“ kiemelyje (L. Rėzos g. 54). 21 val. - geriausių Vasaros media studija 2001-2004 filmų pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centro vasaros estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9).

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jubiliejinį, dvidešimtąjį, kartą organizuoja tarptautines kūrybines kino dirbtuves „Vasaros Media Studija 2018”.

Tradiciškai dvi savaites trunkantis projektas, skirtas jauniesiems kino industrijos profesionalams bei kino mokyklų studentams prasidės rugsėjo 3 d. Ir truks iki rugsėjo 15 d. Juodkrantėje. Į „Vasaros Media studiją“ bus pakviesta per 40 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Suformavę penkias tarptautines komandas ir padėdami dėstytojų profesionalų, dalyviai vystys filmų idėjas, filmuos, montuos trumpametražius filmus nuolat mokydamiesi suderinti kūrybines idėjas ir galimybes jas realizuoti. Dalyvių komandos susidės iš režisierių, scenarijaus autorių, operatorių, garso režisierių, kompozitorių, montažo režisierių bei prodiuserių.

Šių metų tema – „Scenarijaus meistriškumas“. Gilindamiesi į kino dramaturgijos meno aspektus, dalyviai praktiškai nagrinės jo pritaikomumą įvairių žanrų kine. Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis dalinsis scenarijaus meistrai iš užsienio – Nacionalinės Londono kino ir televizijos mokyklos dėstytojas, kino dramaturgijos fakulteto vadovas Jonathan Hourigan bei režisierius, scenaristas Jonathan Tammuz.

Rugsėjo 10 dieną (pirmadienį), 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks susitikimas su Neringos savivaldybės atstovais, kuriame bus aptartos Juodkrantės lopšelio darželio pastato sutvarkymo bei jo įveiklinimo galimybės.

Rugsėjo 10 d. (pirmadienį) 20 val. tarptautinių kino meistriškumo dirbtuvių Vasaros media studijos („Summer Media Studio“) festivalio trumpametražių filmų programa „Laike, svajonėse, tikrovėse (2008-2009) “ Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54 C – 9). Renginys nemokamas.
Laike, svajonėse, tikrovėse (2008-2009) Trukmė apie 77 min.

Vita, 9 min., 2008
The Wizard, 10 min., 2009
Elapse, 11 min., 2008
For Sal, 11 min., 2008
Konstantinas, 9 min., 2009
Lenino pr. 40, 7 min., 2009
Upside down, 11 min., 2009
My life as a dog, 9 min., 2008

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 21 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jubiliejinį, dvidešimtąjį, kartą organizuoja tarptautines kūrybines kino dirbtuves „Vasaros Media Studija 2018”.

Tradiciškai dvi savaites trunkantis projektas, skirtas jauniesiems kino industrijos profesionalams bei kino mokyklų studentams prasidės rugsėjo 3 d. Ir truks iki rugsėjo 15 d. Juodkrantėje. Į „Vasaros Media studiją“ bus pakviesta per 40 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Suformavę penkias tarptautines komandas ir padėdami dėstytojų profesionalų, dalyviai vystys filmų idėjas, filmuos, montuos trumpametražius filmus nuolat mokydamiesi suderinti kūrybines idėjas ir galimybes jas realizuoti. Dalyvių komandos susidės iš režisierių, scenarijaus autorių, operatorių, garso režisierių, kompozitorių, montažo režisierių bei prodiuserių.

Šių metų tema – „Scenarijaus meistriškumas“. Gilindamiesi į kino dramaturgijos meno aspektus, dalyviai praktiškai nagrinės jo pritaikomumą įvairių žanrų kine. Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis dalinsis scenarijaus meistrai iš užsienio – Nacionalinės Londono kino ir televizijos mokyklos dėstytojas, kino dramaturgijos fakulteto vadovas Jonathan Hourigan bei režisierius, scenaristas Jonathan Tammuz.

Kūrybinių dirbtuvių metu sukurti filmai bus pristatyti rugsėjo 14 d. Iki šio šventinio vakaro renginio organizatoriai Neringos bendruomenę bei svečius kvies prisiminti dvidešimties metų šių kūrybinių dirbtuvių nueitą kelią ir dalyvių sukurtus filmus festivalio „Vasaros Media Studija: dvidešimtmetis“, metu. Vienuolika vakarų bus pristatomi per du kūrybinių dirbtuvių dešimtmečius sukurti filmai. Peržiūros vyks Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre bei amfiteatre.

Rugsėjo 3 d. (pirmadienį) 18 val. Europos studentų filmų dirbtuvių ,,Vasaros Media Studija 2018“ Juodkrantėje atidarymas, dalyvių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje. 20 val. grupės „The Groovy Group“ koncertas poilsio namų „Ąžuolynas“ kiemelyje (L. Rėzos g. 54). 21 val. - geriausių Vasaros media studija 2001-2004 filmų pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centro vasaros estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9).

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jubiliejinį, dvidešimtąjį, kartą organizuoja tarptautines kūrybines kino dirbtuves „Vasaros Media Studija 2018”.

Tradiciškai dvi savaites trunkantis projektas, skirtas jauniesiems kino industrijos profesionalams bei kino mokyklų studentams prasidės rugsėjo 3 d. Ir truks iki rugsėjo 15 d. Juodkrantėje. Į „Vasaros Media studiją“ bus pakviesta per 40 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Suformavę penkias tarptautines komandas ir padėdami dėstytojų profesionalų, dalyviai vystys filmų idėjas, filmuos, montuos trumpametražius filmus nuolat mokydamiesi suderinti kūrybines idėjas ir galimybes jas realizuoti. Dalyvių komandos susidės iš režisierių, scenarijaus autorių, operatorių, garso režisierių, kompozitorių, montažo režisierių bei prodiuserių.

Šių metų tema – „Scenarijaus meistriškumas“. Gilindamiesi į kino dramaturgijos meno aspektus, dalyviai praktiškai nagrinės jo pritaikomumą įvairių žanrų kine. Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis dalinsis scenarijaus meistrai iš užsienio – Nacionalinės Londono kino ir televizijos mokyklos dėstytojas, kino dramaturgijos fakulteto vadovas Jonathan Hourigan bei režisierius, scenaristas Jonathan Tammuz.

Rugsėjo 11 d. (antradienį) 20 val. tarptautinių kino meistriškumo dirbtuvių Vasaros media studijos („Summer Media Studio“) festivalio trumpametražių filmų programa „Today’s Special (2004, 2007)“ Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C – 9). Renginys nemokamas.

Today’s Special (2004, 2007) Trukmė apie 88 min.

Once upon a time, 7 min., 2004
Elevator, 7 min., 2004
Dedicated, 8 min., 2004
Sightseeing, 8 min., 2004
Out of focus, 12 min., 2007
The EEL, 9 min, 2007
Spring with a difference, 9 min., 2004
Today’s Special,11 min., 2007
Yoink, 7 min., 2004
A perfect day to banana fish, 10 min., 2007

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 21 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jubiliejinį, dvidešimtąjį, kartą organizuoja tarptautines kūrybines kino dirbtuves „Vasaros Media Studija 2018”.

Tradiciškai dvi savaites trunkantis projektas, skirtas jauniesiems kino industrijos profesionalams bei kino mokyklų studentams prasidės rugsėjo 3 d. Ir truks iki rugsėjo 15 d. Juodkrantėje. Į „Vasaros Media studiją“ bus pakviesta per 40 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Suformavę penkias tarptautines komandas ir padėdami dėstytojų profesionalų, dalyviai vystys filmų idėjas, filmuos, montuos trumpametražius filmus nuolat mokydamiesi suderinti kūrybines idėjas ir galimybes jas realizuoti. Dalyvių komandos susidės iš režisierių, scenarijaus autorių, operatorių, garso režisierių, kompozitorių, montažo režisierių bei prodiuserių.

Šių metų tema – „Scenarijaus meistriškumas“. Gilindamiesi į kino dramaturgijos meno aspektus, dalyviai praktiškai nagrinės jo pritaikomumą įvairių žanrų kine. Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis dalinsis scenarijaus meistrai iš užsienio – Nacionalinės Londono kino ir televizijos mokyklos dėstytojas, kino dramaturgijos fakulteto vadovas Jonathan Hourigan bei režisierius, scenaristas Jonathan Tammuz.

Kūrybinių dirbtuvių metu sukurti filmai bus pristatyti rugsėjo 14 d. Iki šio šventinio vakaro renginio organizatoriai Neringos bendruomenę bei svečius kvies prisiminti dvidešimties metų šių kūrybinių dirbtuvių nueitą kelią ir dalyvių sukurtus filmus festivalio „Vasaros Media Studija: dvidešimtmetis“, metu. Vienuolika vakarų bus pristatomi per du kūrybinių dirbtuvių dešimtmečius sukurti filmai. Peržiūros vyks Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre bei amfiteatre.

Rugsėjo 3 d. (pirmadienį) 18 val. Europos studentų filmų dirbtuvių ,,Vasaros Media Studija 2018“ Juodkrantėje atidarymas, dalyvių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje. 20 val. grupės „The Groovy Group“ koncertas poilsio namų „Ąžuolynas“ kiemelyje (L. Rėzos g. 54). 21 val. - geriausių Vasaros media studija 2001-2004 filmų pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centro vasaros estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9).

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jubiliejinį, dvidešimtąjį, kartą organizuoja tarptautines kūrybines kino dirbtuves „Vasaros Media Studija 2018”.

Tradiciškai dvi savaites trunkantis projektas, skirtas jauniesiems kino industrijos profesionalams bei kino mokyklų studentams prasidės rugsėjo 3 d. Ir truks iki rugsėjo 15 d. Juodkrantėje. Į „Vasaros Media studiją“ bus pakviesta per 40 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Suformavę penkias tarptautines komandas ir padėdami dėstytojų profesionalų, dalyviai vystys filmų idėjas, filmuos, montuos trumpametražius filmus nuolat mokydamiesi suderinti kūrybines idėjas ir galimybes jas realizuoti. Dalyvių komandos susidės iš režisierių, scenarijaus autorių, operatorių, garso režisierių, kompozitorių, montažo režisierių bei prodiuserių.

Šių metų tema – „Scenarijaus meistriškumas“. Gilindamiesi į kino dramaturgijos meno aspektus, dalyviai praktiškai nagrinės jo pritaikomumą įvairių žanrų kine. Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis dalinsis scenarijaus meistrai iš užsienio – Nacionalinės Londono kino ir televizijos mokyklos dėstytojas, kino dramaturgijos fakulteto vadovas Jonathan Hourigan bei režisierius, scenaristas Jonathan Tammuz.

Rugsėjo 12 d. (trečiadienį) 19 val. flamenko muzikos koncertas "El espacio flamenco" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Sevilijos flamenko akademijos dėstytojas (Ispanija)
Valerio Chacon (kompozitorius, gitara) ir Xenia Chacon (perkusija)
Programoje – tradicinė bei šiuolaikinė flamenko muzika.
Pirmą kartą gitarą į rankas paėmęs būdamas devynerių, Valerio Chacon šiandien yra vienas ryškiausių andalūziškosios gitaros mokyklos atstovų – virtuozas, kurio gitaros skambesiui būdingas rytietiškai subtilus melodingumas. Jis atlieka tradicinę flamenko muziką, daug kuria pats.

Rugsėjo 12 d. (trečiadienį) 20 val. tarptautinių kino meistriškumo dirbtuvių Vasaros media studijos („Summer Media Studio“) festivalio trumpametražių filmų programa „Garso! … ir vaizdo … (2002-2003)“ Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54 C – 9). Renginys nemokamas. Trukmė apie 82 min.

Garso! … ir vaizdo … (2002-2003) Trukmė apie 82 min.

(neįrašytas pavadinimas, darbas D. Kokanauskio), 10 min., 2002
Ragana, 10 min., 2003
The Curse, 14 min., 2003
Eternity Enlightened, 8 min., 2002
Karjeristas, 11 min., 2002
Liekki (Flame), 8 min., 2003
W, 8 min., 2002
Uksed, 6 min., 2002
Fata Morgana, 7 min., 2003

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 21 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jubiliejinį, dvidešimtąjį, kartą organizuoja tarptautines kūrybines kino dirbtuves „Vasaros Media Studija 2018”.

Tradiciškai dvi savaites trunkantis projektas, skirtas jauniesiems kino industrijos profesionalams bei kino mokyklų studentams prasidės rugsėjo 3 d. Ir truks iki rugsėjo 15 d. Juodkrantėje. Į „Vasaros Media studiją“ bus pakviesta per 40 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Suformavę penkias tarptautines komandas ir padėdami dėstytojų profesionalų, dalyviai vystys filmų idėjas, filmuos, montuos trumpametražius filmus nuolat mokydamiesi suderinti kūrybines idėjas ir galimybes jas realizuoti. Dalyvių komandos susidės iš režisierių, scenarijaus autorių, operatorių, garso režisierių, kompozitorių, montažo režisierių bei prodiuserių.

Šių metų tema – „Scenarijaus meistriškumas“. Gilindamiesi į kino dramaturgijos meno aspektus, dalyviai praktiškai nagrinės jo pritaikomumą įvairių žanrų kine. Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis dalinsis scenarijaus meistrai iš užsienio – Nacionalinės Londono kino ir televizijos mokyklos dėstytojas, kino dramaturgijos fakulteto vadovas Jonathan Hourigan bei režisierius, scenaristas Jonathan Tammuz.

Kūrybinių dirbtuvių metu sukurti filmai bus pristatyti rugsėjo 14 d. Iki šio šventinio vakaro renginio organizatoriai Neringos bendruomenę bei svečius kvies prisiminti dvidešimties metų šių kūrybinių dirbtuvių nueitą kelią ir dalyvių sukurtus filmus festivalio „Vasaros Media Studija: dvidešimtmetis“, metu. Vienuolika vakarų bus pristatomi per du kūrybinių dirbtuvių dešimtmečius sukurti filmai. Peržiūros vyks Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre bei amfiteatre.

Rugsėjo 3 d. (pirmadienį) 18 val. Europos studentų filmų dirbtuvių ,,Vasaros Media Studija 2018“ Juodkrantėje atidarymas, dalyvių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje. 20 val. grupės „The Groovy Group“ koncertas poilsio namų „Ąžuolynas“ kiemelyje (L. Rėzos g. 54). 21 val. - geriausių Vasaros media studija 2001-2004 filmų pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centro vasaros estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9).

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jubiliejinį, dvidešimtąjį, kartą organizuoja tarptautines kūrybines kino dirbtuves „Vasaros Media Studija 2018”.

Tradiciškai dvi savaites trunkantis projektas, skirtas jauniesiems kino industrijos profesionalams bei kino mokyklų studentams prasidės rugsėjo 3 d. Ir truks iki rugsėjo 15 d. Juodkrantėje. Į „Vasaros Media studiją“ bus pakviesta per 40 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Suformavę penkias tarptautines komandas ir padėdami dėstytojų profesionalų, dalyviai vystys filmų idėjas, filmuos, montuos trumpametražius filmus nuolat mokydamiesi suderinti kūrybines idėjas ir galimybes jas realizuoti. Dalyvių komandos susidės iš režisierių, scenarijaus autorių, operatorių, garso režisierių, kompozitorių, montažo režisierių bei prodiuserių.

Šių metų tema – „Scenarijaus meistriškumas“. Gilindamiesi į kino dramaturgijos meno aspektus, dalyviai praktiškai nagrinės jo pritaikomumą įvairių žanrų kine. Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis dalinsis scenarijaus meistrai iš užsienio – Nacionalinės Londono kino ir televizijos mokyklos dėstytojas, kino dramaturgijos fakulteto vadovas Jonathan Hourigan bei režisierius, scenaristas Jonathan Tammuz.

Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma XXIV tarptautinės kūrybinės tapybos laboratorijos Neringoje ,,Pagal Brücke“ – Nidos plenero tapybos darbų paroda.
Tapytojo Sauliaus Kruopio organizuojamas pleneras šiais metais kūrybinį tiltą tiesa tarp Neringos ir Ukrainos, o kūrėjus savo žvilgsnius kviečia nukreipti į Nidos prieplauką.

Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 18 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 4 eurai

Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės Vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta lietuviškoje Kuršių nerijoje - Juodkrantė, nuo 1861 ųjų metų jau turinti valstybės patvirtintus įstatus ir savo vadovus.

Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 20 val. tarptautinių kino meistriškumo dirbtuvių Vasaros media studijos („Summer Media Studio“) festivalio trumpametražių filmų programa „A propos de Neringa (1998, 2001) “ Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C – 9). Renginys nemokamas. Trukmė apie 80 min.

A propos de Neringa (1998, 2001) Trukmė apie 80 min.

A propos de Nida, 5 min., 1998
Love Story and Death Story, 13 min., 1998
The Bright Life of Henry, 3 min., 1998
Welcome to Nida, 7 min., 1998
Out, 6 min., 2001
Zmogus -zuvis, 14 min., 2001
Tips and tricks for selling fish, 5 min., 2001
Chikypow, 7 min., 2001
Crossing the line, 4 min., 2001
Sweet dreams, 3 min., 2001
Larry & Windy, 3min., 2001
Footprint tree, 8 min., 2001

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 21 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jubiliejinį, dvidešimtąjį, kartą organizuoja tarptautines kūrybines kino dirbtuves „Vasaros Media Studija 2018”.

Tradiciškai dvi savaites trunkantis projektas, skirtas jauniesiems kino industrijos profesionalams bei kino mokyklų studentams prasidės rugsėjo 3 d. Ir truks iki rugsėjo 15 d. Juodkrantėje. Į „Vasaros Media studiją“ bus pakviesta per 40 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Suformavę penkias tarptautines komandas ir padėdami dėstytojų profesionalų, dalyviai vystys filmų idėjas, filmuos, montuos trumpametražius filmus nuolat mokydamiesi suderinti kūrybines idėjas ir galimybes jas realizuoti. Dalyvių komandos susidės iš režisierių, scenarijaus autorių, operatorių, garso režisierių, kompozitorių, montažo režisierių bei prodiuserių.

Šių metų tema – „Scenarijaus meistriškumas“. Gilindamiesi į kino dramaturgijos meno aspektus, dalyviai praktiškai nagrinės jo pritaikomumą įvairių žanrų kine. Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis dalinsis scenarijaus meistrai iš užsienio – Nacionalinės Londono kino ir televizijos mokyklos dėstytojas, kino dramaturgijos fakulteto vadovas Jonathan Hourigan bei režisierius, scenaristas Jonathan Tammuz.

Kūrybinių dirbtuvių metu sukurti filmai bus pristatyti rugsėjo 14 d. Iki šio šventinio vakaro renginio organizatoriai Neringos bendruomenę bei svečius kvies prisiminti dvidešimties metų šių kūrybinių dirbtuvių nueitą kelią ir dalyvių sukurtus filmus festivalio „Vasaros Media Studija: dvidešimtmetis“, metu. Vienuolika vakarų bus pristatomi per du kūrybinių dirbtuvių dešimtmečius sukurti filmai. Peržiūros vyks Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre bei amfiteatre.

Rugsėjo 3 d. (pirmadienį) 18 val. Europos studentų filmų dirbtuvių ,,Vasaros Media Studija 2018“ Juodkrantėje atidarymas, dalyvių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje. 20 val. grupės „The Groovy Group“ koncertas poilsio namų „Ąžuolynas“ kiemelyje (L. Rėzos g. 54). 21 val. - geriausių Vasaros media studija 2001-2004 filmų pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centro vasaros estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9).

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jubiliejinį, dvidešimtąjį, kartą organizuoja tarptautines kūrybines kino dirbtuves „Vasaros Media Studija 2018”.

Tradiciškai dvi savaites trunkantis projektas, skirtas jauniesiems kino industrijos profesionalams bei kino mokyklų studentams prasidės rugsėjo 3 d. Ir truks iki rugsėjo 15 d. Juodkrantėje. Į „Vasaros Media studiją“ bus pakviesta per 40 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Suformavę penkias tarptautines komandas ir padėdami dėstytojų profesionalų, dalyviai vystys filmų idėjas, filmuos, montuos trumpametražius filmus nuolat mokydamiesi suderinti kūrybines idėjas ir galimybes jas realizuoti. Dalyvių komandos susidės iš režisierių, scenarijaus autorių, operatorių, garso režisierių, kompozitorių, montažo režisierių bei prodiuserių.

Šių metų tema – „Scenarijaus meistriškumas“. Gilindamiesi į kino dramaturgijos meno aspektus, dalyviai praktiškai nagrinės jo pritaikomumą įvairių žanrų kine. Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis dalinsis scenarijaus meistrai iš užsienio – Nacionalinės Londono kino ir televizijos mokyklos dėstytojas, kino dramaturgijos fakulteto vadovas Jonathan Hourigan bei režisierius, scenaristas Jonathan Tammuz.

Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma XXIV tarptautinės kūrybinės tapybos laboratorijos Neringoje ,,Pagal Brücke“ – Nidos plenero tapybos darbų paroda.
Tapytojo Sauliaus Kruopio organizuojamas pleneras šiais metais kūrybinį tiltą tiesa tarp Neringos ir Ukrainos, o kūrėjus savo žvilgsnius kviečia nukreipti į Nidos prieplauką.

JUBILIEJINĖJE „VASAROS MEDIA STUDIJOJE“ SUKURTI AŠTUONI FILMAI

Rugsėjo 14 d. (penktadienį) 18 val. kasmetinio tarptautinio projekto „Vasaros MEDIA Studija“ („Summer Media Studio“) jaunieji kino kūrėjai kviečia visus į Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro salę (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė), kurioje nuo 18:00 valandos bus demonstruojami šių metų kūrybinių dirbtuvių metu sukurti studentų darbai. 21:00 renginys persikels į amfiteatrą, kuriame įvyks geriausių darbų ir kūrėjų apdovanojimo ceremonija.
Renginys nemokamas.

„VASAROS MEDIA STUDIJOJE“ ĮVERTINTI GERIAUSI KŪRĖJAI

Rugsėjo 14 d. baigėsi tarptautinės kūrybinės dirbtuvės „Vasaros MEDIA Studija“ (ang. „Summer Media Studio“), skirtos aukštųjų kino mokyklų studentams ir jauniesiems industrijos profesionalams. Renginys subūrė 37 kūrėjus iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ispanijos, Kroatijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Dvi savaites apsistoję Neringoje, dalyviai gilinosi į kino dramaturgijos meną, dalyvavo paskaitose, individualiose konsultacijose. Nuo 1998 m. rengiamos dirbtuvės šiais metais žymėjo 20-mečio jubiliejų. Šiai progai paminėti, rugsėjo 3-14 d. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centro amfiteatre vyko festivalis „Vasaros MEDIA Studija: dvidešimtmetis“, kuriame kas vakarą prisiminti geriausi projekte sukurti filmai. Paskutinįjį festivalio vakarą buvo pristatyti šių metų „vaisiai“ – šeši vaidybiniai filmai, vienas šokio ir vienas dokumentinis filmas apie dirbtuvių užkulinius.

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 21 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jubiliejinį, dvidešimtąjį, kartą organizuoja tarptautines kūrybines kino dirbtuves „Vasaros Media Studija 2018”.

Tradiciškai dvi savaites trunkantis projektas, skirtas jauniesiems kino industrijos profesionalams bei kino mokyklų studentams prasidės rugsėjo 3 d. Ir truks iki rugsėjo 15 d. Juodkrantėje. Į „Vasaros Media studiją“ bus pakviesta per 40 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Suformavę penkias tarptautines komandas ir padėdami dėstytojų profesionalų, dalyviai vystys filmų idėjas, filmuos, montuos trumpametražius filmus nuolat mokydamiesi suderinti kūrybines idėjas ir galimybes jas realizuoti. Dalyvių komandos susidės iš režisierių, scenarijaus autorių, operatorių, garso režisierių, kompozitorių, montažo režisierių bei prodiuserių.

Šių metų tema – „Scenarijaus meistriškumas“. Gilindamiesi į kino dramaturgijos meno aspektus, dalyviai praktiškai nagrinės jo pritaikomumą įvairių žanrų kine. Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis dalinsis scenarijaus meistrai iš užsienio – Nacionalinės Londono kino ir televizijos mokyklos dėstytojas, kino dramaturgijos fakulteto vadovas Jonathan Hourigan bei režisierius, scenaristas Jonathan Tammuz.

Kūrybinių dirbtuvių metu sukurti filmai bus pristatyti rugsėjo 14 d. Iki šio šventinio vakaro renginio organizatoriai Neringos bendruomenę bei svečius kvies prisiminti dvidešimties metų šių kūrybinių dirbtuvių nueitą kelią ir dalyvių sukurtus filmus festivalio „Vasaros Media Studija: dvidešimtmetis“, metu. Vienuolika vakarų bus pristatomi per du kūrybinių dirbtuvių dešimtmečius sukurti filmai. Peržiūros vyks Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre bei amfiteatre.

Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma XXIV tarptautinės kūrybinės tapybos laboratorijos Neringoje ,,Pagal Brücke“ – Nidos plenero tapybos darbų paroda.
Tapytojo Sauliaus Kruopio organizuojamas pleneras šiais metais kūrybinį tiltą tiesa tarp Neringos ir Ukrainos, o kūrėjus savo žvilgsnius kviečia nukreipti į Nidos prieplauką.

Futbolo turnyras Juodkrantėje

Rugsėjo 15 d. įvyks 16-asis tradicinis futbolo turnyras „ŽVEJO TAURĖ“. Juodkrantės aikštynas nuo 10.40 val. virs tikra šventės vieta. Nuobodžiauti neleis įvairios atrakcijos, judrūs ir ne visai žaidimai futbolo tematika, o pailsę galės atsipūsti ir pakrauti savo baterijas kirsdami tikrą kareivišką košę ir skanaudami žuvienę. Vėliau, nuo 15.30 val. kviečiame aktyviai palaikyti komandų atkrintamųjų futbolo varžybų metu. Šiais metais dalyvaus 8 mėgėjų veteranų komandos iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šilutės, Neringos ir Kaliningrado. Varžybos vyks pagal mažojo futbolo taisykles. Šventės pradžia 11 val. Kviečiame palaikyti mėgstamas komandas!

Futbolo turnyras Juodkrantėje – šventė visai bendruomenei

Futbolo turnyras Žvejo taurei laimėti
2018 m. rugsėjo 15 d. (šeštadienį)
Futbolo aikštyne Juodkrantėje

PROGRAMA

10.40 Futbolo turnyro atidarymas
11.00 Varžybos grupėse
13.30 Pertrauka: žuvienės ir pasieniečių košės skanavimas
14.00 Atkrintamosios futbolo varžybos
17.00 Uždarymas, vėliavos nuleidimas
18.30 Nugalėtojų apdovanojimas ir grupės „Dar“ koncertas
Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė)

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 21 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma XXIV tarptautinės kūrybinės tapybos laboratorijos Neringoje ,,Pagal Brücke“ – Nidos plenero tapybos darbų paroda.
Tapytojo Sauliaus Kruopio organizuojamas pleneras šiais metais kūrybinį tiltą tiesa tarp Neringos ir Ukrainos, o kūrėjus savo žvilgsnius kviečia nukreipti į Nidos prieplauką.

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 21 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma XXIV tarptautinės kūrybinės tapybos laboratorijos Neringoje ,,Pagal Brücke“ – Nidos plenero tapybos darbų paroda.
Tapytojo Sauliaus Kruopio organizuojamas pleneras šiais metais kūrybinį tiltą tiesa tarp Neringos ir Ukrainos, o kūrėjus savo žvilgsnius kviečia nukreipti į Nidos prieplauką.

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 21 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma XXIV tarptautinės kūrybinės tapybos laboratorijos Neringoje ,,Pagal Brücke“ – Nidos plenero tapybos darbų paroda.
Tapytojo Sauliaus Kruopio organizuojamas pleneras šiais metais kūrybinį tiltą tiesa tarp Neringos ir Ukrainos, o kūrėjus savo žvilgsnius kviečia nukreipti į Nidos prieplauką.

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 21 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma XXIV tarptautinės kūrybinės tapybos laboratorijos Neringoje ,,Pagal Brücke“ – Nidos plenero tapybos darbų paroda.
Tapytojo Sauliaus Kruopio organizuojamas pleneras šiais metais kūrybinį tiltą tiesa tarp Neringos ir Ukrainos, o kūrėjus savo žvilgsnius kviečia nukreipti į Nidos prieplauką.

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 21 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma XXIV tarptautinės kūrybinės tapybos laboratorijos Neringoje ,,Pagal Brücke“ – Nidos plenero tapybos darbų paroda.
Tapytojo Sauliaus Kruopio organizuojamas pleneras šiais metais kūrybinį tiltą tiesa tarp Neringos ir Ukrainos, o kūrėjus savo žvilgsnius kviečia nukreipti į Nidos prieplauką.

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 21 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma XXIV tarptautinės kūrybinės tapybos laboratorijos Neringoje ,,Pagal Brücke“ – Nidos plenero tapybos darbų paroda.
Tapytojo Sauliaus Kruopio organizuojamas pleneras šiais metais kūrybinį tiltą tiesa tarp Neringos ir Ukrainos, o kūrėjus savo žvilgsnius kviečia nukreipti į Nidos prieplauką.

Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma XXIV tarptautinės kūrybinės tapybos laboratorijos Neringoje ,,Pagal Brücke“ – Nidos plenero tapybos darbų paroda.
Tapytojo Sauliaus Kruopio organizuojamas pleneras šiais metais kūrybinį tiltą tiesa tarp Neringos ir Ukrainos, o kūrėjus savo žvilgsnius kviečia nukreipti į Nidos prieplauką.

Rugsėjo 22 d. 19.30 val. Baltų vienybės dieną Gintaro įlankoje, Juodkrantėje, nuskambės A. Smilgevičiūtės ir grupės "Skylė" muzikinė-mitologinė drama "Dūšelės", palydima liepsnomis ant vandens atgijusių penkių įspūdingų nendrinių skulptūrų.

Sukurtos Lietuvos ir Latvijos menininkų, jos visą vasarą puošia Gintaro įlanką, o per Rudens lygiadienį suliepsnos sukurdamos jaukią ir prasmingą šventę. Šiemet nendrinių skulptūrų tema skirta paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Žvelgiant į tai, kas Kuršių nerija buvo prieš šimtą metų, pasirinkta tema „Virsmas“, atspindinti pusiasalio transformaciją iš žvejų kaimo į turistų lankomą kurortą.

Šiais metais ugnis apsigyvens šiose skulptūrose: Povilas Šorys „Vėlelės spiečiasi“, Andrius Sirtautas „Saga“, Kazys Venclova „Valtininkai“, Zigmunds Vilnis „Gėlės metinėms“, Agnese Rudzite-Kirillova – „Derliaus laivas“.

Rudens lygiadienio šventės metu autoriai pristatys savo skulptūras, o renginį atidarys Pamario krašto folkloro ansamblis „Giedružė“.

Kviečiame atvykti į Gintaro įlanką ir stebuklingą Rudens lygiadienio vakarą kartu su "Dūšelėmis" palydėti žiemoti iškeliaujančią saulę, bei paminėti Baltų vienybės dieną.

Projektas skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.

Renginys nemokamas. Renginio metu bus platinimas vienkartinis valstybinio parko bilietas už 1 Eur. Įsigydami lankytojo bilietą, Jūs prisidėsite prie Kuršių nerijos nacionalinio parko vertybių išsaugojimo.

Organizatoriai: Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, VšĮ "Via Artis".

Projektą iš dalies finansuoja: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Neringos savivaldybė.

Projekto partneriai: Liudviko Rėzos kultūros centras, „Kuršių kiemas“, „Smiltynės perkėla“, Nidos kultūros ir informacijos centras „Agila“

<<<<<<<<<<<<<<<>>>>>>>>>>>>>>>

Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma XXIV tarptautinės kūrybinės tapybos laboratorijos Neringoje ,,Pagal Brücke“ – Nidos plenero tapybos darbų paroda.
Tapytojo Sauliaus Kruopio organizuojamas pleneras šiais metais kūrybinį tiltą tiesa tarp Neringos ir Ukrainos, o kūrėjus savo žvilgsnius kviečia nukreipti į Nidos prieplauką.

Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma XXIV tarptautinės kūrybinės tapybos laboratorijos Neringoje ,,Pagal Brücke“ – Nidos plenero tapybos darbų paroda.
Tapytojo Sauliaus Kruopio organizuojamas pleneras šiais metais kūrybinį tiltą tiesa tarp Neringos ir Ukrainos, o kūrėjus savo žvilgsnius kviečia nukreipti į Nidos prieplauką.

Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma XXIV tarptautinės kūrybinės tapybos laboratorijos Neringoje ,,Pagal Brücke“ – Nidos plenero tapybos darbų paroda.
Tapytojo Sauliaus Kruopio organizuojamas pleneras šiais metais kūrybinį tiltą tiesa tarp Neringos ir Ukrainos, o kūrėjus savo žvilgsnius kviečia nukreipti į Nidos prieplauką.

Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma XXIV tarptautinės kūrybinės tapybos laboratorijos Neringoje ,,Pagal Brücke“ – Nidos plenero tapybos darbų paroda.
Tapytojo Sauliaus Kruopio organizuojamas pleneras šiais metais kūrybinį tiltą tiesa tarp Neringos ir Ukrainos, o kūrėjus savo žvilgsnius kviečia nukreipti į Nidos prieplauką.

Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma XXIV tarptautinės kūrybinės tapybos laboratorijos Neringoje ,,Pagal Brücke“ – Nidos plenero tapybos darbų paroda.
Tapytojo Sauliaus Kruopio organizuojamas pleneras šiais metais kūrybinį tiltą tiesa tarp Neringos ir Ukrainos, o kūrėjus savo žvilgsnius kviečia nukreipti į Nidos prieplauką.

Maloniai kviečiame rugsėjo 27 d. Pasaulinę turizmo dieną aplankyti ir susipažinti su
Liudviko Rėzos kultūros centro istorine ekspozicija.
Tai savita kelionė į XIX a. pab.-XX a. pr. Juodkrantę (Schwarzort) - žymų Europos kurortą.
Ekspozicijoje pristatoma Martyno Liudviko Rėzos asmenybė ir darbai, unikalūs buvusio Kuršių nerijos pasaulio atšvaitai, gyvenvietės atmosferą tarpukariu reprezentuojančios fotografijos iš čia gimusios E. Kliuvės padovanoto rinkinio.

Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma XXIV tarptautinės kūrybinės tapybos laboratorijos Neringoje ,,Pagal Brücke“ – Nidos plenero tapybos darbų paroda.
Tapytojo Sauliaus Kruopio organizuojamas pleneras šiais metais kūrybinį tiltą tiesa tarp Neringos ir Ukrainos, o kūrėjus savo žvilgsnius kviečia nukreipti į Nidos prieplauką.

Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma XXIV tarptautinės kūrybinės tapybos laboratorijos Neringoje ,,Pagal Brücke“ – Nidos plenero tapybos darbų paroda.
Tapytojo Sauliaus Kruopio organizuojamas pleneras šiais metais kūrybinį tiltą tiesa tarp Neringos ir Ukrainos, o kūrėjus savo žvilgsnius kviečia nukreipti į Nidos prieplauką.

Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma XXIV tarptautinės kūrybinės tapybos laboratorijos Neringoje ,,Pagal Brücke“ – Nidos plenero tapybos darbų paroda.
Tapytojo Sauliaus Kruopio organizuojamas pleneras šiais metais kūrybinį tiltą tiesa tarp Neringos ir Ukrainos, o kūrėjus savo žvilgsnius kviečia nukreipti į Nidos prieplauką.

Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma XXIV tarptautinės kūrybinės tapybos laboratorijos Neringoje ,,Pagal Brücke“ – Nidos plenero tapybos darbų paroda.
Tapytojo Sauliaus Kruopio organizuojamas pleneras šiais metais kūrybinį tiltą tiesa tarp Neringos ir Ukrainos, o kūrėjus savo žvilgsnius kviečia nukreipti į Nidos prieplauką.

Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma XXIV tarptautinės kūrybinės tapybos laboratorijos Neringoje ,,Pagal Brücke“ – Nidos plenero tapybos darbų paroda.
Tapytojo Sauliaus Kruopio organizuojamas pleneras šiais metais kūrybinį tiltą tiesa tarp Neringos ir Ukrainos, o kūrėjus savo žvilgsnius kviečia nukreipti į Nidos prieplauką.

Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma XXIV tarptautinės kūrybinės tapybos laboratorijos Neringoje ,,Pagal Brücke“ – Nidos plenero tapybos darbų paroda.
Tapytojo Sauliaus Kruopio organizuojamas pleneras šiais metais kūrybinį tiltą tiesa tarp Neringos ir Ukrainos, o kūrėjus savo žvilgsnius kviečia nukreipti į Nidos prieplauką.

Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma XXIV tarptautinės kūrybinės tapybos laboratorijos Neringoje ,,Pagal Brücke“ – Nidos plenero tapybos darbų paroda.
Tapytojo Sauliaus Kruopio organizuojamas pleneras šiais metais kūrybinį tiltą tiesa tarp Neringos ir Ukrainos, o kūrėjus savo žvilgsnius kviečia nukreipti į Nidos prieplauką.

Š.m. spalio 4 d., nuo 10 iki 12 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) Neringos ŽRVVG asociacija „Vidmarės“ vykdys viešinimo ir aktyvinimo renginius potencialiems vietos projektų paraiškų teikėjams, pagal Neringos žvejybos ir akvakultūros regiono vietos plėtros strategijos 2016-2020 m. priemones:
1. Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos panaudojimas;
2. Pajamų įvairinimas ir naujų rūšių pajamos;
3. Žvejybos uostai, iškrovimo vietos.
Jų metu pristatysime projektų finansavimo sąlygas, atrankos kriterijus, atsakysime į Jums rūpimus klausimus.

VPS viešųjų ryšių specialistas dr. Arvydas Švagždys
Asociacija “Vidmarės”
Taikos g. 11/2, Neringa, tel. 8-603-36551, 8-688-81141,vidmares@gmail.com

VI Klaipėdos knygų mugė: „Laimei, Rėza“ – atrasti ir padovanoti

2018 m. spalio 4-6 dienomis Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje vyks VI Klaipėdos knygų mugė (KKM).

Spalio 4 d. 12.00 val. KKM atidarymo proga bus pristatyta nauja kompaktinė plokštelė „Metų“ metai: Vyžlaukio „viežlybieji“ ir „nenaudėliai“. Pirmą kartą vienoje plokštelėje įrašytas visas Kristijono Donelaičio literatūrinis palikimas, kurį įskaitė Klaipėdos aktoriai: Jūratė Jankauskaitė, Virginija Kochanskytė, Nijolė Narijauskaitė, Nijolė Sabulytė, Julija Sakalaitė, Sigutis Jačėnas, Linas Lukošius, Darius Meškauskas, Vytautas Paukštė, Aleksandras Šimanskis, Liudas Vyšniauskas. Atidarymo renginyje dalyvaus Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis „Aušrinė“ (vadovė Ramunė Pečiukonytė), leidėjas, aktorius Sigutis Jačėnas.

Kasmet auganti ir vis daugiau spalvų įgaunanti KKM jau tapo ryškiu miesto kultūriniu reiškiniu. Jos metu didžiausias dėmesys skiriamas knygai ir jas rašantiesiems, tačiau KKM programa pasižymi ir renginių gausa, skirta įvairaus amžiaus lankytojui – naujausių knygų pristatymai, susitikimai ir diskusijos su knygų autoriais ir leidyklų atstovais, edukaciniai renginiai, meno parodos, filmų peržiūros, koncertai, spektakliai, konkursai ir žaidimai. Tradicinė Klaipėdos knygų mugė tarsi knygų gurmanų puota, kurios meniu galima rasti pačios įvairiausios lektūros ir užsiėmimų, skatinančių skaitymą ir kūrybiškumą. Šio renginio tikslas – populiarinti knygą ir skaitymo tradicijas Klaipėdos mieste bei Vakarų Lietuvos regione. Šiemet ji skiriama Valstybės atkūrimo šimtmečiui.

VI Klaipėdos knygų mugė: „Laimei, Rėza“ – atrasti ir padovanoti

2018 m. spalio 4-6 dienomis Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje vyks VI Klaipėdos knygų mugė (KKM).

Spalio 4 d. 12.00 val. KKM atidarymo proga bus pristatyta nauja kompaktinė plokštelė „Metų“ metai: Vyžlaukio „viežlybieji“ ir „nenaudėliai“. Pirmą kartą vienoje plokštelėje įrašytas visas Kristijono Donelaičio literatūrinis palikimas, kurį įskaitė Klaipėdos aktoriai: Jūratė Jankauskaitė, Virginija Kochanskytė, Nijolė Narijauskaitė, Nijolė Sabulytė, Julija Sakalaitė, Sigutis Jačėnas, Linas Lukošius, Darius Meškauskas, Vytautas Paukštė, Aleksandras Šimanskis, Liudas Vyšniauskas. Atidarymo renginyje dalyvaus Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis „Aušrinė“ (vadovė Ramunė Pečiukonytė), leidėjas, aktorius Sigutis Jačėnas.

Kasmet auganti ir vis daugiau spalvų įgaunanti KKM jau tapo ryškiu miesto kultūriniu reiškiniu. Jos metu didžiausias dėmesys skiriamas knygai ir jas rašantiesiems, tačiau KKM programa pasižymi ir renginių gausa, skirta įvairaus amžiaus lankytojui – naujausių knygų pristatymai, susitikimai ir diskusijos su knygų autoriais ir leidyklų atstovais, edukaciniai renginiai, meno parodos, filmų peržiūros, koncertai, spektakliai, konkursai ir žaidimai. Tradicinė Klaipėdos knygų mugė tarsi knygų gurmanų puota, kurios meniu galima rasti pačios įvairiausios lektūros ir užsiėmimų, skatinančių skaitymą ir kūrybiškumą. Šio renginio tikslas – populiarinti knygą ir skaitymo tradicijas Klaipėdos mieste bei Vakarų Lietuvos regione. Šiemet ji skiriama Valstybės atkūrimo šimtmečiui.

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

VI Klaipėdos knygų mugė: „Laimei, Rėza“ – atrasti ir padovanoti

2018 m. spalio 4-6 dienomis Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje vyks VI Klaipėdos knygų mugė (KKM).

Spalio 4 d. 12.00 val. KKM atidarymo proga bus pristatyta nauja kompaktinė plokštelė „Metų“ metai: Vyžlaukio „viežlybieji“ ir „nenaudėliai“. Pirmą kartą vienoje plokštelėje įrašytas visas Kristijono Donelaičio literatūrinis palikimas, kurį įskaitė Klaipėdos aktoriai: Jūratė Jankauskaitė, Virginija Kochanskytė, Nijolė Narijauskaitė, Nijolė Sabulytė, Julija Sakalaitė, Sigutis Jačėnas, Linas Lukošius, Darius Meškauskas, Vytautas Paukštė, Aleksandras Šimanskis, Liudas Vyšniauskas. Atidarymo renginyje dalyvaus Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis „Aušrinė“ (vadovė Ramunė Pečiukonytė), leidėjas, aktorius Sigutis Jačėnas.

Kasmet auganti ir vis daugiau spalvų įgaunanti KKM jau tapo ryškiu miesto kultūriniu reiškiniu. Jos metu didžiausias dėmesys skiriamas knygai ir jas rašantiesiems, tačiau KKM programa pasižymi ir renginių gausa, skirta įvairaus amžiaus lankytojui – naujausių knygų pristatymai, susitikimai ir diskusijos su knygų autoriais ir leidyklų atstovais, edukaciniai renginiai, meno parodos, filmų peržiūros, koncertai, spektakliai, konkursai ir žaidimai. Tradicinė Klaipėdos knygų mugė tarsi knygų gurmanų puota, kurios meniu galima rasti pačios įvairiausios lektūros ir užsiėmimų, skatinančių skaitymą ir kūrybiškumą. Šio renginio tikslas – populiarinti knygą ir skaitymo tradicijas Klaipėdos mieste bei Vakarų Lietuvos regione. Šiemet ji skiriama Valstybės atkūrimo šimtmečiui.

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

Spalio 13 d. (šeštadienį) nuo 12-16 val. kviečiame visus mylinčius gamtą ir gėles prisidėti prie Juodkrantės gražinimo akcijos Krokų jūra, kurią organizuoja asociacija Juodkrantės bendruomenė.

Siekiant puoselėti Neringos aplinką, Juodkrantės bendruomenės narių iniciatyva surinkta parama 50 000 vnt. krokų svogūnėliams įsigyti, kuriuos susodinus Juodkrantės marių pakrantėje, bus formuojamas bangos fragmentas - "Krokų jūra". Tikimasi, kad kasmet ją papildant ir tęsiant, ji taps natūralia Juodkrantės kraštovaizdžio dalimi.
Su savimi turėti darbo pirštines ir esant galimybei kastuvėlį ar kastuvą.
Dalyvių laukia gardžios vaišės :)
Susitinkame prie centrinės Juodkrantės autobusų stotelės
Daugiau informacijos - https://www.facebook.com/events/847329282143333/

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

Maloniai kviečiame 2018 m. spalio 18 d. (ketvirtadienį) 18 val. į Liudviko Rėzos kultūros centrą į renginį iš ciklo „Vasarvidžio nakties skaitymai“. Dalyvauja poetė, dailininkė DAIVA MOLYTĖ – LUKAUSKIENĖ, altininkė Dana Tregub. Renginio vedėjas – Arūnas Balna

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

20 d. (šeštadienį) 17 val. režisierės Inesos Kurklietytės sukurtų dokumentinių filmų vakaras ir susitikimas su autore. „Lengvas raganavimas“ (2003 m. 17 min), „Gegučių vaikai“ (2013 m. 23 min.), „Gražuolės Piplytės“ (2017 m. 26 min.)

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

Spalio 23 d. (antradienį) 16 val. gidas Arūnas Balna kviečia į nemokamą ekskursiją „Juodkrantės vilos – kurorto aukso amžiaus atspindžiai“. Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

2018 m. spalio 26 d. 18 val. kviečiame į VU magistrantės Linos Mumgaudytės paskaitą „Gėdingas menas“.
„Bright women in the dark period’’ - tai projektas apie Antrojo pasaulinio karo žydes, kurios vykdė meninę veiklą karo metu. Šių moterų kūryba tapo jų pasipriešinimo ginklu. Pasitelkusios įvairias meno formas, jos sugebėjo pasipriešinti naciams poezija, šokiu, tapyba, fotografijomis ir dainomis. Projektas vykdomas Linos Mumgaudytės, kuri nuo spalio mėnesio pradeda vesti paskaitas apie „gėdingą meną“ Trečiajame reiche bei žydžių moterų vaidmenį ir kūrybą karo metu.
Nuo 2019 metų bus rengiamos parodos, kurių metu bus pristatomos Linos Mumgaudytės tapytos žydės. Paveikslai bus tapomi moderniu stiliumi, kuris Antrojo pasaulinio karo metu būtų uždraustas ir Hitlerio pavadintas „išsigimusiu menu“.

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

27 d. (šeštadienį) 17 val. kviečiame į dokumentinio filmo „Išlydėti savaip - gęstantys paminklai“ peržiūrą ir susitikimą su autoriumi, kalviu Dariumi Viliumi.
...ir anoj, kitokių matavimų materijoje, mūsų žemiškos išraiškos yra matomos, girdimos ir labai daug lemiančios. Protėvių palikimuose išlike raštai, ženklai, simboliai, apeiginiai ritualai, sakraliai nušviesdavo laidotuvių procesą. Nepažintas kelias į Dausas, ir mūsų gilus siekis tauriai išlydėti tuo keliu išeinantį...
Darius Vilius dalyvavo ekspedicijose Mažosios Lietuvos kapinių paminklams išsaugoti ir prisidėjo prie kapinių metalinių kryžių, tvorelių, vartų restauravimo darbų. Kalvis D. Vilius susirinkusiems atskleis savo pastebėjimus, pajautimus kapinių teritorijos formavimui, gilesniam vėlių pasaulio pažinimui ir pagerbimui. Susitikimo metu jis pristatys savo kūrybos dokumentinį filmą „Išlydėti savaip - gęstantys paminklai“ apie Mažosios Lietuvos tradicinius kapinių antkapinius paminklus - metalinius kryžius ir lituanistinio dvasinio paveldo ypatybes.

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

"Apie vėles, žemėj klajojančias“ - naujausias aktorių Neringos Varnelytės ir Vitalijos Mockevičiūtės darbas, kuriuo kūrėjos atvers lietuvių siaubo pasakų pasaulį.
Pasitelkdamos siaubo pasakas, J.Basanavičiaus ir N. Vėliaus surinktas ir užrašytas mitologines sakmes, autentiškus kaimo žmonių pasakojimus bei lietuvių liaudies romansus, Vitalija Mockevičiūtė ir Neringa Varnelytė ves žiūrovą į magišką ir kartais šiurpinantį anapusinį pasaulį. Jame atsiskleis vieno žmogaus, kuriam buvo lemta pažinti baimę, žvilgtelt į dvasių, vėlių, velnių pasaulį, gyvenimo kelionė.
Kelionės palydovai, kaip jau įprasta ,,Labas“ teatro spektakliuose, – muzikantai. Šįsyk muzikuoja Darius Mockevičius ir Paulius Kovalenko (folkloro kapela ,,Ratilai“).
--
Žmogui gemant ant svieto, ponas Dievas tuojaus, sako pakabina ant dangaus žvaigždutę, kad ji jam šviestų per visą gyvenimą. Ant tos žvaigždutės, sako, užkabintas ir jo ,,gyvasties siūlas“. Jei žmogus sveikas, laimingas - jo žvaigždė šviesiai spindi. Jam pavargus, nuskurdus, susirgus, ir žvaigždutė vos ne vos spindi. Giltinei gyvasties siūlą nukerpant, žmogui mirštant, ir jo žvaigždelė užgęsta.

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Lapkričio 9 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė) vyks šventinis gimtadienio koncertas, Neringos miestui – 57 m.!. Neringos miesto herbui – 50 m.!

Dalyvaus: Neringos meno kolektyvai, solistas M. Balsys, audiovizualinis performansas (studija „Recream“), šokių mokykla „Way of move“, grupė „Žuvies sapnas“ (solistė E. Lendraitytė).

Šventės vedėjas -„Keistuolių teatro“ aktorius Darius Auželis.

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Lapkričio 10 d. (šeštadienį) 16 val. Juodkrantės gyventojų meno mėgėjų darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki gruodžio 5 d.
Neringos gimtadieniai pasižymi ne vienu prasmingu renginiu. Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti svečius savos kūrybos darbais. Reta Lietuvoje gyvenviečių, kur čia gyvenantys žmonės taip drąsiai atsiduotų kūrybiniam polėkiui. Jie yra tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, drožia, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet nustebindami kaimyną ir atvykusį savo beveik profesionaliu darbų lygiu, savo kūrinius greta parodo ir profesionalaus meno kūrėjai, susiję su Juodkrante. Tradicinė juodkrantiškių darbų paroda ir vėl parodė tik nedidelę dalį to, ką per metus sukūrė Juodkrantės žmonės.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Robertas, Liucija, Karolis ir Faustas Simaičiai,
Sandra Berletaitė,
Marytė Sukackaitė,
Česlovas ir Violeta Stoniai
Giedrė Pečiukevičiūtė-Ivinskas,
Svetlana Usevičienė,
Jolanta Uktverytė,
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Milda Černeckytė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Daina Radzevičiūtė-Jašinskienė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė,
Lina Šaulienė,
Dovilė Žydelienė,
Kęstutis Teišerskis,
Deividas Teišerskis,
Rita Černeckienė,
Stanislovas
Ieva Venslauskienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė.

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Lapkričio 10 d. (šeštadienį) 16 val. Juodkrantės gyventojų meno mėgėjų darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki gruodžio 5 d.
Neringos gimtadieniai pasižymi ne vienu prasmingu renginiu. Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti svečius savos kūrybos darbais. Reta Lietuvoje gyvenviečių, kur čia gyvenantys žmonės taip drąsiai atsiduotų kūrybiniam polėkiui. Jie yra tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, drožia, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet nustebindami kaimyną ir atvykusį savo beveik profesionaliu darbų lygiu, savo kūrinius greta parodo ir profesionalaus meno kūrėjai, susiję su Juodkrante. Tradicinė juodkrantiškių darbų paroda ir vėl parodė tik nedidelę dalį to, ką per metus sukūrė Juodkrantės žmonės.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Robertas, Liucija, Karolis ir Faustas Simaičiai,
Sandra Berletaitė,
Marytė Sukackaitė,
Česlovas ir Violeta Stoniai
Giedrė Pečiukevičiūtė-Ivinskas,
Svetlana Usevičienė,
Jolanta Uktverytė,
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Milda Černeckytė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Daina Radzevičiūtė-Jašinskienė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė,
Lina Šaulienė,
Dovilė Žydelienė,
Kęstutis Teišerskis,
Deividas Teišerskis,
Rita Černeckienė,
Stanislovas
Ieva Venslauskienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė.

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Lapkričio 10 d. (šeštadienį) 16 val. Juodkrantės gyventojų meno mėgėjų darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki gruodžio 5 d.
Neringos gimtadieniai pasižymi ne vienu prasmingu renginiu. Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti svečius savos kūrybos darbais. Reta Lietuvoje gyvenviečių, kur čia gyvenantys žmonės taip drąsiai atsiduotų kūrybiniam polėkiui. Jie yra tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, drožia, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet nustebindami kaimyną ir atvykusį savo beveik profesionaliu darbų lygiu, savo kūrinius greta parodo ir profesionalaus meno kūrėjai, susiję su Juodkrante. Tradicinė juodkrantiškių darbų paroda ir vėl parodė tik nedidelę dalį to, ką per metus sukūrė Juodkrantės žmonės.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Robertas, Liucija, Karolis ir Faustas Simaičiai,
Sandra Berletaitė,
Marytė Sukackaitė,
Česlovas ir Violeta Stoniai
Giedrė Pečiukevičiūtė-Ivinskas,
Svetlana Usevičienė,
Jolanta Uktverytė,
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Milda Černeckytė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Daina Radzevičiūtė-Jašinskienė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė,
Lina Šaulienė,
Dovilė Žydelienė,
Kęstutis Teišerskis,
Deividas Teišerskis,
Rita Černeckienė,
Stanislovas
Ieva Venslauskienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė.

Lapkričio 12 d. (pirmadienį) 17 val. kviečiame didelius ir mažus į eiseną su žibintais nuo Juodkrantės darželio (Ievos kalno g. 9) iki Liudviko Rėzos kultūros centro (L. Rėzos g. 8 B). Švęsime paskutinę rudens šventę šv. Martyno dieną ir kviesime pasitikti artėjančią žiemą minint Baltojo oželio dieną.

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Lapkričio 10 d. (šeštadienį) 16 val. Juodkrantės gyventojų meno mėgėjų darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki gruodžio 5 d.
Neringos gimtadieniai pasižymi ne vienu prasmingu renginiu. Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti svečius savos kūrybos darbais. Reta Lietuvoje gyvenviečių, kur čia gyvenantys žmonės taip drąsiai atsiduotų kūrybiniam polėkiui. Jie yra tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, drožia, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet nustebindami kaimyną ir atvykusį savo beveik profesionaliu darbų lygiu, savo kūrinius greta parodo ir profesionalaus meno kūrėjai, susiję su Juodkrante. Tradicinė juodkrantiškių darbų paroda ir vėl parodė tik nedidelę dalį to, ką per metus sukūrė Juodkrantės žmonės.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Robertas, Liucija, Karolis ir Faustas Simaičiai,
Sandra Berletaitė,
Marytė Sukackaitė,
Česlovas ir Violeta Stoniai
Giedrė Pečiukevičiūtė-Ivinskas,
Svetlana Usevičienė,
Jolanta Uktverytė,
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Milda Černeckytė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Daina Radzevičiūtė-Jašinskienė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė,
Lina Šaulienė,
Dovilė Žydelienė,
Kęstutis Teišerskis,
Deividas Teišerskis,
Rita Černeckienė,
Stanislovas
Ieva Venslauskienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė.

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Lapkričio 10 d. (šeštadienį) 16 val. Juodkrantės gyventojų meno mėgėjų darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki gruodžio 5 d.
Neringos gimtadieniai pasižymi ne vienu prasmingu renginiu. Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti svečius savos kūrybos darbais. Reta Lietuvoje gyvenviečių, kur čia gyvenantys žmonės taip drąsiai atsiduotų kūrybiniam polėkiui. Jie yra tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, drožia, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet nustebindami kaimyną ir atvykusį savo beveik profesionaliu darbų lygiu, savo kūrinius greta parodo ir profesionalaus meno kūrėjai, susiję su Juodkrante. Tradicinė juodkrantiškių darbų paroda ir vėl parodė tik nedidelę dalį to, ką per metus sukūrė Juodkrantės žmonės.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Robertas, Liucija, Karolis ir Faustas Simaičiai,
Sandra Berletaitė,
Marytė Sukackaitė,
Česlovas ir Violeta Stoniai
Giedrė Pečiukevičiūtė-Ivinskas,
Svetlana Usevičienė,
Jolanta Uktverytė,
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Milda Černeckytė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Daina Radzevičiūtė-Jašinskienė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė,
Lina Šaulienė,
Dovilė Žydelienė,
Kęstutis Teišerskis,
Deividas Teišerskis,
Rita Černeckienė,
Stanislovas
Ieva Venslauskienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė.

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Lapkričio 10 d. (šeštadienį) 16 val. Juodkrantės gyventojų meno mėgėjų darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki gruodžio 5 d.
Neringos gimtadieniai pasižymi ne vienu prasmingu renginiu. Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti svečius savos kūrybos darbais. Reta Lietuvoje gyvenviečių, kur čia gyvenantys žmonės taip drąsiai atsiduotų kūrybiniam polėkiui. Jie yra tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, drožia, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet nustebindami kaimyną ir atvykusį savo beveik profesionaliu darbų lygiu, savo kūrinius greta parodo ir profesionalaus meno kūrėjai, susiję su Juodkrante. Tradicinė juodkrantiškių darbų paroda ir vėl parodė tik nedidelę dalį to, ką per metus sukūrė Juodkrantės žmonės.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Robertas, Liucija, Karolis ir Faustas Simaičiai,
Sandra Berletaitė,
Marytė Sukackaitė,
Česlovas ir Violeta Stoniai
Giedrė Pečiukevičiūtė-Ivinskas,
Svetlana Usevičienė,
Jolanta Uktverytė,
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Milda Černeckytė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Daina Radzevičiūtė-Jašinskienė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė,
Lina Šaulienė,
Dovilė Žydelienė,
Kęstutis Teišerskis,
Deividas Teišerskis,
Rita Černeckienė,
Stanislovas
Ieva Venslauskienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė.

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Lapkričio 10 d. (šeštadienį) 16 val. Juodkrantės gyventojų meno mėgėjų darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki gruodžio 5 d.
Neringos gimtadieniai pasižymi ne vienu prasmingu renginiu. Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti svečius savos kūrybos darbais. Reta Lietuvoje gyvenviečių, kur čia gyvenantys žmonės taip drąsiai atsiduotų kūrybiniam polėkiui. Jie yra tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, drožia, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet nustebindami kaimyną ir atvykusį savo beveik profesionaliu darbų lygiu, savo kūrinius greta parodo ir profesionalaus meno kūrėjai, susiję su Juodkrante. Tradicinė juodkrantiškių darbų paroda ir vėl parodė tik nedidelę dalį to, ką per metus sukūrė Juodkrantės žmonės.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Robertas, Liucija, Karolis ir Faustas Simaičiai,
Sandra Berletaitė,
Marytė Sukackaitė,
Česlovas ir Violeta Stoniai
Giedrė Pečiukevičiūtė-Ivinskas,
Svetlana Usevičienė,
Jolanta Uktverytė,
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Milda Černeckytė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Daina Radzevičiūtė-Jašinskienė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė,
Lina Šaulienė,
Dovilė Žydelienė,
Kęstutis Teišerskis,
Deividas Teišerskis,
Rita Černeckienė,
Stanislovas
Ieva Venslauskienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė.

„Nupūtus dulkes nuo seno albumo“
Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) kviečia prie arbatos puodelio pavartyti unikalius niekur nematytus senuosius Juodkrantės metraščius-albumus.

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Lapkričio 10 d. (šeštadienį) 16 val. Juodkrantės gyventojų meno mėgėjų darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki gruodžio 5 d.
Neringos gimtadieniai pasižymi ne vienu prasmingu renginiu. Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti svečius savos kūrybos darbais. Reta Lietuvoje gyvenviečių, kur čia gyvenantys žmonės taip drąsiai atsiduotų kūrybiniam polėkiui. Jie yra tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, drožia, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet nustebindami kaimyną ir atvykusį savo beveik profesionaliu darbų lygiu, savo kūrinius greta parodo ir profesionalaus meno kūrėjai, susiję su Juodkrante. Tradicinė juodkrantiškių darbų paroda ir vėl parodė tik nedidelę dalį to, ką per metus sukūrė Juodkrantės žmonės.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Robertas, Liucija, Karolis ir Faustas Simaičiai,
Sandra Berletaitė,
Marytė Sukackaitė,
Česlovas ir Violeta Stoniai
Giedrė Pečiukevičiūtė-Ivinskas,
Svetlana Usevičienė,
Jolanta Uktverytė,
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Milda Černeckytė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Daina Radzevičiūtė-Jašinskienė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė,
Lina Šaulienė,
Dovilė Žydelienė,
Kęstutis Teišerskis,
Deividas Teišerskis,
Rita Černeckienė,
Stanislovas
Ieva Venslauskienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė.

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Lapkričio 10 d. (šeštadienį) 16 val. Juodkrantės gyventojų meno mėgėjų darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki gruodžio 5 d.
Neringos gimtadieniai pasižymi ne vienu prasmingu renginiu. Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti svečius savos kūrybos darbais. Reta Lietuvoje gyvenviečių, kur čia gyvenantys žmonės taip drąsiai atsiduotų kūrybiniam polėkiui. Jie yra tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, drožia, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet nustebindami kaimyną ir atvykusį savo beveik profesionaliu darbų lygiu, savo kūrinius greta parodo ir profesionalaus meno kūrėjai, susiję su Juodkrante. Tradicinė juodkrantiškių darbų paroda ir vėl parodė tik nedidelę dalį to, ką per metus sukūrė Juodkrantės žmonės.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Robertas, Liucija, Karolis ir Faustas Simaičiai,
Sandra Berletaitė,
Marytė Sukackaitė,
Česlovas ir Violeta Stoniai
Giedrė Pečiukevičiūtė-Ivinskas,
Svetlana Usevičienė,
Jolanta Uktverytė,
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Milda Černeckytė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Daina Radzevičiūtė-Jašinskienė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė,
Lina Šaulienė,
Dovilė Žydelienė,
Kęstutis Teišerskis,
Deividas Teišerskis,
Rita Černeckienė,
Stanislovas
Ieva Venslauskienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė.

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Lapkričio 10 d. (šeštadienį) 16 val. Juodkrantės gyventojų meno mėgėjų darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki gruodžio 5 d.
Neringos gimtadieniai pasižymi ne vienu prasmingu renginiu. Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti svečius savos kūrybos darbais. Reta Lietuvoje gyvenviečių, kur čia gyvenantys žmonės taip drąsiai atsiduotų kūrybiniam polėkiui. Jie yra tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, drožia, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet nustebindami kaimyną ir atvykusį savo beveik profesionaliu darbų lygiu, savo kūrinius greta parodo ir profesionalaus meno kūrėjai, susiję su Juodkrante. Tradicinė juodkrantiškių darbų paroda ir vėl parodė tik nedidelę dalį to, ką per metus sukūrė Juodkrantės žmonės.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Robertas, Liucija, Karolis ir Faustas Simaičiai,
Sandra Berletaitė,
Marytė Sukackaitė,
Česlovas ir Violeta Stoniai
Giedrė Pečiukevičiūtė-Ivinskas,
Svetlana Usevičienė,
Jolanta Uktverytė,
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Milda Černeckytė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Daina Radzevičiūtė-Jašinskienė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė,
Lina Šaulienė,
Dovilė Žydelienė,
Kęstutis Teišerskis,
Deividas Teišerskis,
Rita Černeckienė,
Stanislovas
Ieva Venslauskienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė.

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Lapkričio 10 d. (šeštadienį) 16 val. Juodkrantės gyventojų meno mėgėjų darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki gruodžio 5 d.
Neringos gimtadieniai pasižymi ne vienu prasmingu renginiu. Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti svečius savos kūrybos darbais. Reta Lietuvoje gyvenviečių, kur čia gyvenantys žmonės taip drąsiai atsiduotų kūrybiniam polėkiui. Jie yra tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, drožia, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet nustebindami kaimyną ir atvykusį savo beveik profesionaliu darbų lygiu, savo kūrinius greta parodo ir profesionalaus meno kūrėjai, susiję su Juodkrante. Tradicinė juodkrantiškių darbų paroda ir vėl parodė tik nedidelę dalį to, ką per metus sukūrė Juodkrantės žmonės.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Robertas, Liucija, Karolis ir Faustas Simaičiai,
Sandra Berletaitė,
Marytė Sukackaitė,
Česlovas ir Violeta Stoniai
Giedrė Pečiukevičiūtė-Ivinskas,
Svetlana Usevičienė,
Jolanta Uktverytė,
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Milda Černeckytė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Daina Radzevičiūtė-Jašinskienė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė,
Lina Šaulienė,
Dovilė Žydelienė,
Kęstutis Teišerskis,
Deividas Teišerskis,
Rita Černeckienė,
Stanislovas
Ieva Venslauskienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė.

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Lapkričio 10 d. (šeštadienį) 16 val. Juodkrantės gyventojų meno mėgėjų darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki gruodžio 5 d.
Neringos gimtadieniai pasižymi ne vienu prasmingu renginiu. Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti svečius savos kūrybos darbais. Reta Lietuvoje gyvenviečių, kur čia gyvenantys žmonės taip drąsiai atsiduotų kūrybiniam polėkiui. Jie yra tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, drožia, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet nustebindami kaimyną ir atvykusį savo beveik profesionaliu darbų lygiu, savo kūrinius greta parodo ir profesionalaus meno kūrėjai, susiję su Juodkrante. Tradicinė juodkrantiškių darbų paroda ir vėl parodė tik nedidelę dalį to, ką per metus sukūrė Juodkrantės žmonės.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Robertas, Liucija, Karolis ir Faustas Simaičiai,
Sandra Berletaitė,
Marytė Sukackaitė,
Česlovas ir Violeta Stoniai
Giedrė Pečiukevičiūtė-Ivinskas,
Svetlana Usevičienė,
Jolanta Uktverytė,
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Milda Černeckytė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Daina Radzevičiūtė-Jašinskienė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė,
Lina Šaulienė,
Dovilė Žydelienė,
Kęstutis Teišerskis,
Deividas Teišerskis,
Rita Černeckienė,
Stanislovas
Ieva Venslauskienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė.

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Lapkričio 10 d. (šeštadienį) 16 val. Juodkrantės gyventojų meno mėgėjų darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki gruodžio 5 d.
Neringos gimtadieniai pasižymi ne vienu prasmingu renginiu. Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti svečius savos kūrybos darbais. Reta Lietuvoje gyvenviečių, kur čia gyvenantys žmonės taip drąsiai atsiduotų kūrybiniam polėkiui. Jie yra tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, drožia, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet nustebindami kaimyną ir atvykusį savo beveik profesionaliu darbų lygiu, savo kūrinius greta parodo ir profesionalaus meno kūrėjai, susiję su Juodkrante. Tradicinė juodkrantiškių darbų paroda ir vėl parodė tik nedidelę dalį to, ką per metus sukūrė Juodkrantės žmonės.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Robertas, Liucija, Karolis ir Faustas Simaičiai,
Sandra Berletaitė,
Marytė Sukackaitė,
Česlovas ir Violeta Stoniai
Giedrė Pečiukevičiūtė-Ivinskas,
Svetlana Usevičienė,
Jolanta Uktverytė,
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Milda Černeckytė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Daina Radzevičiūtė-Jašinskienė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė,
Lina Šaulienė,
Dovilė Žydelienė,
Kęstutis Teišerskis,
Deividas Teišerskis,
Rita Černeckienė,
Stanislovas
Ieva Venslauskienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė.

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Lapkričio 10 d. (šeštadienį) 16 val. Juodkrantės gyventojų meno mėgėjų darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki gruodžio 5 d.
Neringos gimtadieniai pasižymi ne vienu prasmingu renginiu. Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti svečius savos kūrybos darbais. Reta Lietuvoje gyvenviečių, kur čia gyvenantys žmonės taip drąsiai atsiduotų kūrybiniam polėkiui. Jie yra tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, drožia, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet nustebindami kaimyną ir atvykusį savo beveik profesionaliu darbų lygiu, savo kūrinius greta parodo ir profesionalaus meno kūrėjai, susiję su Juodkrante. Tradicinė juodkrantiškių darbų paroda ir vėl parodė tik nedidelę dalį to, ką per metus sukūrė Juodkrantės žmonės.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Robertas, Liucija, Karolis ir Faustas Simaičiai,
Sandra Berletaitė,
Marytė Sukackaitė,
Česlovas ir Violeta Stoniai
Giedrė Pečiukevičiūtė-Ivinskas,
Svetlana Usevičienė,
Jolanta Uktverytė,
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Milda Černeckytė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Daina Radzevičiūtė-Jašinskienė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė,
Lina Šaulienė,
Dovilė Žydelienė,
Kęstutis Teišerskis,
Deividas Teišerskis,
Rita Černeckienė,
Stanislovas
Ieva Venslauskienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė.

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Lapkričio 10 d. (šeštadienį) 16 val. Juodkrantės gyventojų meno mėgėjų darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki gruodžio 5 d.
Neringos gimtadieniai pasižymi ne vienu prasmingu renginiu. Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti svečius savos kūrybos darbais. Reta Lietuvoje gyvenviečių, kur čia gyvenantys žmonės taip drąsiai atsiduotų kūrybiniam polėkiui. Jie yra tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, drožia, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet nustebindami kaimyną ir atvykusį savo beveik profesionaliu darbų lygiu, savo kūrinius greta parodo ir profesionalaus meno kūrėjai, susiję su Juodkrante. Tradicinė juodkrantiškių darbų paroda ir vėl parodė tik nedidelę dalį to, ką per metus sukūrė Juodkrantės žmonės.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Robertas, Liucija, Karolis ir Faustas Simaičiai,
Sandra Berletaitė,
Marytė Sukackaitė,
Česlovas ir Violeta Stoniai
Giedrė Pečiukevičiūtė-Ivinskas,
Svetlana Usevičienė,
Jolanta Uktverytė,
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Milda Černeckytė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Daina Radzevičiūtė-Jašinskienė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė,
Lina Šaulienė,
Dovilė Žydelienė,
Kęstutis Teišerskis,
Deividas Teišerskis,
Rita Černeckienė,
Stanislovas
Ieva Venslauskienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė.

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Lapkričio 10 d. (šeštadienį) 16 val. Juodkrantės gyventojų meno mėgėjų darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki gruodžio 5 d.
Neringos gimtadieniai pasižymi ne vienu prasmingu renginiu. Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti svečius savos kūrybos darbais. Reta Lietuvoje gyvenviečių, kur čia gyvenantys žmonės taip drąsiai atsiduotų kūrybiniam polėkiui. Jie yra tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, drožia, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet nustebindami kaimyną ir atvykusį savo beveik profesionaliu darbų lygiu, savo kūrinius greta parodo ir profesionalaus meno kūrėjai, susiję su Juodkrante. Tradicinė juodkrantiškių darbų paroda ir vėl parodė tik nedidelę dalį to, ką per metus sukūrė Juodkrantės žmonės.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Robertas, Liucija, Karolis ir Faustas Simaičiai,
Sandra Berletaitė,
Marytė Sukackaitė,
Česlovas ir Violeta Stoniai
Giedrė Pečiukevičiūtė-Ivinskas,
Svetlana Usevičienė,
Jolanta Uktverytė,
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Milda Černeckytė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Daina Radzevičiūtė-Jašinskienė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė,
Lina Šaulienė,
Dovilė Žydelienė,
Kęstutis Teišerskis,
Deividas Teišerskis,
Rita Černeckienė,
Stanislovas
Ieva Venslauskienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė.

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Lapkričio 10 d. (šeštadienį) 16 val. Juodkrantės gyventojų meno mėgėjų darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki gruodžio 5 d.
Neringos gimtadieniai pasižymi ne vienu prasmingu renginiu. Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti svečius savos kūrybos darbais. Reta Lietuvoje gyvenviečių, kur čia gyvenantys žmonės taip drąsiai atsiduotų kūrybiniam polėkiui. Jie yra tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, drožia, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet nustebindami kaimyną ir atvykusį savo beveik profesionaliu darbų lygiu, savo kūrinius greta parodo ir profesionalaus meno kūrėjai, susiję su Juodkrante. Tradicinė juodkrantiškių darbų paroda ir vėl parodė tik nedidelę dalį to, ką per metus sukūrė Juodkrantės žmonės.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Robertas, Liucija, Karolis ir Faustas Simaičiai,
Sandra Berletaitė,
Marytė Sukackaitė,
Česlovas ir Violeta Stoniai
Giedrė Pečiukevičiūtė-Ivinskas,
Svetlana Usevičienė,
Jolanta Uktverytė,
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Milda Černeckytė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Daina Radzevičiūtė-Jašinskienė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė,
Lina Šaulienė,
Dovilė Žydelienė,
Kęstutis Teišerskis,
Deividas Teišerskis,
Rita Černeckienė,
Stanislovas
Ieva Venslauskienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė.

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Lapkričio 10 d. (šeštadienį) 16 val. Juodkrantės gyventojų meno mėgėjų darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki gruodžio 5 d.
Neringos gimtadieniai pasižymi ne vienu prasmingu renginiu. Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti svečius savos kūrybos darbais. Reta Lietuvoje gyvenviečių, kur čia gyvenantys žmonės taip drąsiai atsiduotų kūrybiniam polėkiui. Jie yra tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, drožia, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet nustebindami kaimyną ir atvykusį savo beveik profesionaliu darbų lygiu, savo kūrinius greta parodo ir profesionalaus meno kūrėjai, susiję su Juodkrante. Tradicinė juodkrantiškių darbų paroda ir vėl parodė tik nedidelę dalį to, ką per metus sukūrė Juodkrantės žmonės.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Robertas, Liucija, Karolis ir Faustas Simaičiai,
Sandra Berletaitė,
Marytė Sukackaitė,
Česlovas ir Violeta Stoniai
Giedrė Pečiukevičiūtė-Ivinskas,
Svetlana Usevičienė,
Jolanta Uktverytė,
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Milda Černeckytė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Daina Radzevičiūtė-Jašinskienė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė,
Lina Šaulienė,
Dovilė Žydelienė,
Kęstutis Teišerskis,
Deividas Teišerskis,
Rita Černeckienė,
Stanislovas
Ieva Venslauskienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė.

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Lapkričio 10 d. (šeštadienį) 16 val. Juodkrantės gyventojų meno mėgėjų darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki gruodžio 5 d.
Neringos gimtadieniai pasižymi ne vienu prasmingu renginiu. Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti svečius savos kūrybos darbais. Reta Lietuvoje gyvenviečių, kur čia gyvenantys žmonės taip drąsiai atsiduotų kūrybiniam polėkiui. Jie yra tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, drožia, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet nustebindami kaimyną ir atvykusį savo beveik profesionaliu darbų lygiu, savo kūrinius greta parodo ir profesionalaus meno kūrėjai, susiję su Juodkrante. Tradicinė juodkrantiškių darbų paroda ir vėl parodė tik nedidelę dalį to, ką per metus sukūrė Juodkrantės žmonės.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Robertas, Liucija, Karolis ir Faustas Simaičiai,
Sandra Berletaitė,
Marytė Sukackaitė,
Česlovas ir Violeta Stoniai
Giedrė Pečiukevičiūtė-Ivinskas,
Svetlana Usevičienė,
Jolanta Uktverytė,
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Milda Černeckytė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Daina Radzevičiūtė-Jašinskienė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė,
Lina Šaulienė,
Dovilė Žydelienė,
Kęstutis Teišerskis,
Deividas Teišerskis,
Rita Černeckienė,
Stanislovas
Ieva Venslauskienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė.

Lapkričio 28 d. (trečiadienį) 18 val. Kompaktinės plokštelės „Metų“ metai: Vyžlaukio „viežlybieji“ ir „nenaudėliai“ – Dedikacija Kristijonui Donelaičiui ir Liudvikui Rėzai – pristatymas.
Dalyvauja aktorius, režisierius Sigutis Jačėnas ir folkloro ansamblis „Aušrinė“ (vad. R. Pečiukonytė)

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Lapkričio 10 d. (šeštadienį) 16 val. Juodkrantės gyventojų meno mėgėjų darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki gruodžio 5 d.
Neringos gimtadieniai pasižymi ne vienu prasmingu renginiu. Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti svečius savos kūrybos darbais. Reta Lietuvoje gyvenviečių, kur čia gyvenantys žmonės taip drąsiai atsiduotų kūrybiniam polėkiui. Jie yra tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, drožia, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet nustebindami kaimyną ir atvykusį savo beveik profesionaliu darbų lygiu, savo kūrinius greta parodo ir profesionalaus meno kūrėjai, susiję su Juodkrante. Tradicinė juodkrantiškių darbų paroda ir vėl parodė tik nedidelę dalį to, ką per metus sukūrė Juodkrantės žmonės.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Robertas, Liucija, Karolis ir Faustas Simaičiai,
Sandra Berletaitė,
Marytė Sukackaitė,
Česlovas ir Violeta Stoniai
Giedrė Pečiukevičiūtė-Ivinskas,
Svetlana Usevičienė,
Jolanta Uktverytė,
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Milda Černeckytė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Daina Radzevičiūtė-Jašinskienė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė,
Lina Šaulienė,
Dovilė Žydelienė,
Kęstutis Teišerskis,
Deividas Teišerskis,
Rita Černeckienė,
Stanislovas
Ieva Venslauskienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė.

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Lapkričio 10 d. (šeštadienį) 16 val. Juodkrantės gyventojų meno mėgėjų darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki gruodžio 5 d.
Neringos gimtadieniai pasižymi ne vienu prasmingu renginiu. Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti svečius savos kūrybos darbais. Reta Lietuvoje gyvenviečių, kur čia gyvenantys žmonės taip drąsiai atsiduotų kūrybiniam polėkiui. Jie yra tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, drožia, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet nustebindami kaimyną ir atvykusį savo beveik profesionaliu darbų lygiu, savo kūrinius greta parodo ir profesionalaus meno kūrėjai, susiję su Juodkrante. Tradicinė juodkrantiškių darbų paroda ir vėl parodė tik nedidelę dalį to, ką per metus sukūrė Juodkrantės žmonės.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Robertas, Liucija, Karolis ir Faustas Simaičiai,
Sandra Berletaitė,
Marytė Sukackaitė,
Česlovas ir Violeta Stoniai
Giedrė Pečiukevičiūtė-Ivinskas,
Svetlana Usevičienė,
Jolanta Uktverytė,
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Milda Černeckytė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Daina Radzevičiūtė-Jašinskienė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė,
Lina Šaulienė,
Dovilė Žydelienė,
Kęstutis Teišerskis,
Deividas Teišerskis,
Rita Černeckienė,
Stanislovas
Ieva Venslauskienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė.

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Lapkričio 10 d. (šeštadienį) 16 val. Juodkrantės gyventojų meno mėgėjų darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki gruodžio 5 d.
Neringos gimtadieniai pasižymi ne vienu prasmingu renginiu. Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti svečius savos kūrybos darbais. Reta Lietuvoje gyvenviečių, kur čia gyvenantys žmonės taip drąsiai atsiduotų kūrybiniam polėkiui. Jie yra tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, drožia, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet nustebindami kaimyną ir atvykusį savo beveik profesionaliu darbų lygiu, savo kūrinius greta parodo ir profesionalaus meno kūrėjai, susiję su Juodkrante. Tradicinė juodkrantiškių darbų paroda ir vėl parodė tik nedidelę dalį to, ką per metus sukūrė Juodkrantės žmonės.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Robertas, Liucija, Karolis ir Faustas Simaičiai,
Sandra Berletaitė,
Marytė Sukackaitė,
Česlovas ir Violeta Stoniai
Giedrė Pečiukevičiūtė-Ivinskas,
Svetlana Usevičienė,
Jolanta Uktverytė,
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Milda Černeckytė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Daina Radzevičiūtė-Jašinskienė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė,
Lina Šaulienė,
Dovilė Žydelienė,
Kęstutis Teišerskis,
Deividas Teišerskis,
Rita Černeckienė,
Stanislovas
Ieva Venslauskienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė.

Gruodžio 1 d. (šeštadienį) nuo 12 iki 14 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks Kalėdinių paukštukų dirbtuvėlės. Visas darbui reikalingas priemones suteiksime. Kviečiame vaikus, tėvelius, senelius pasidaryti savo paukščiuką ir pasipuošti namus.

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Lapkričio 10 d. (šeštadienį) 16 val. Juodkrantės gyventojų meno mėgėjų darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki gruodžio 5 d.
Neringos gimtadieniai pasižymi ne vienu prasmingu renginiu. Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti svečius savos kūrybos darbais. Reta Lietuvoje gyvenviečių, kur čia gyvenantys žmonės taip drąsiai atsiduotų kūrybiniam polėkiui. Jie yra tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, drožia, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet nustebindami kaimyną ir atvykusį savo beveik profesionaliu darbų lygiu, savo kūrinius greta parodo ir profesionalaus meno kūrėjai, susiję su Juodkrante. Tradicinė juodkrantiškių darbų paroda ir vėl parodė tik nedidelę dalį to, ką per metus sukūrė Juodkrantės žmonės.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Robertas, Liucija, Karolis ir Faustas Simaičiai,
Sandra Berletaitė,
Marytė Sukackaitė,
Česlovas ir Violeta Stoniai
Giedrė Pečiukevičiūtė-Ivinskas,
Svetlana Usevičienė,
Jolanta Uktverytė,
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Milda Černeckytė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Daina Radzevičiūtė-Jašinskienė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė,
Lina Šaulienė,
Dovilė Žydelienė,
Kęstutis Teišerskis,
Deividas Teišerskis,
Rita Černeckienė,
Stanislovas
Ieva Venslauskienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė.

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Lapkričio 10 d. (šeštadienį) 16 val. Juodkrantės gyventojų meno mėgėjų darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki gruodžio 5 d.
Neringos gimtadieniai pasižymi ne vienu prasmingu renginiu. Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti svečius savos kūrybos darbais. Reta Lietuvoje gyvenviečių, kur čia gyvenantys žmonės taip drąsiai atsiduotų kūrybiniam polėkiui. Jie yra tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, drožia, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet nustebindami kaimyną ir atvykusį savo beveik profesionaliu darbų lygiu, savo kūrinius greta parodo ir profesionalaus meno kūrėjai, susiję su Juodkrante. Tradicinė juodkrantiškių darbų paroda ir vėl parodė tik nedidelę dalį to, ką per metus sukūrė Juodkrantės žmonės.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Robertas, Liucija, Karolis ir Faustas Simaičiai,
Sandra Berletaitė,
Marytė Sukackaitė,
Česlovas ir Violeta Stoniai
Giedrė Pečiukevičiūtė-Ivinskas,
Svetlana Usevičienė,
Jolanta Uktverytė,
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Milda Černeckytė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Daina Radzevičiūtė-Jašinskienė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė,
Lina Šaulienė,
Dovilė Žydelienė,
Kęstutis Teišerskis,
Deividas Teišerskis,
Rita Černeckienė,
Stanislovas
Ieva Venslauskienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė.

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Lapkričio 10 d. (šeštadienį) 16 val. Juodkrantės gyventojų meno mėgėjų darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki gruodžio 5 d.
Neringos gimtadieniai pasižymi ne vienu prasmingu renginiu. Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti svečius savos kūrybos darbais. Reta Lietuvoje gyvenviečių, kur čia gyvenantys žmonės taip drąsiai atsiduotų kūrybiniam polėkiui. Jie yra tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, drožia, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet nustebindami kaimyną ir atvykusį savo beveik profesionaliu darbų lygiu, savo kūrinius greta parodo ir profesionalaus meno kūrėjai, susiję su Juodkrante. Tradicinė juodkrantiškių darbų paroda ir vėl parodė tik nedidelę dalį to, ką per metus sukūrė Juodkrantės žmonės.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Robertas, Liucija, Karolis ir Faustas Simaičiai,
Sandra Berletaitė,
Marytė Sukackaitė,
Česlovas ir Violeta Stoniai
Giedrė Pečiukevičiūtė-Ivinskas,
Svetlana Usevičienė,
Jolanta Uktverytė,
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Milda Černeckytė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Daina Radzevičiūtė-Jašinskienė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė,
Lina Šaulienė,
Dovilė Žydelienė,
Kęstutis Teišerskis,
Deividas Teišerskis,
Rita Černeckienė,
Stanislovas
Ieva Venslauskienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė.

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Lapkričio 10 d. (šeštadienį) 16 val. Juodkrantės gyventojų meno mėgėjų darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki gruodžio 5 d.
Neringos gimtadieniai pasižymi ne vienu prasmingu renginiu. Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti svečius savos kūrybos darbais. Reta Lietuvoje gyvenviečių, kur čia gyvenantys žmonės taip drąsiai atsiduotų kūrybiniam polėkiui. Jie yra tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, drožia, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet nustebindami kaimyną ir atvykusį savo beveik profesionaliu darbų lygiu, savo kūrinius greta parodo ir profesionalaus meno kūrėjai, susiję su Juodkrante. Tradicinė juodkrantiškių darbų paroda ir vėl parodė tik nedidelę dalį to, ką per metus sukūrė Juodkrantės žmonės.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Robertas, Liucija, Karolis ir Faustas Simaičiai,
Sandra Berletaitė,
Marytė Sukackaitė,
Česlovas ir Violeta Stoniai
Giedrė Pečiukevičiūtė-Ivinskas,
Svetlana Usevičienė,
Jolanta Uktverytė,
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Milda Černeckytė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Daina Radzevičiūtė-Jašinskienė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė,
Lina Šaulienė,
Dovilė Žydelienė,
Kęstutis Teišerskis,
Deividas Teišerskis,
Rita Černeckienė,
Stanislovas
Ieva Venslauskienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė.

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Gruodžio 6 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma grafiko Sauliaus Ikamo ekslibrisų paroda Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Grafikas Saulius Ikamas gimė 1936 01 23 Biržuose.
1956–1961 m. studijavo Valstybiniame dailės institute architektūrą, 1961–1967 m. studijavo Valstybiniame dailės institute grafiką. Dailės parodose dalyvauja nuo 1968 m.
Nuo 1974 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys.
Kuria estampus, ekslibrisus. Mėgiamos technikos – linoraižinys, vėliau – litografija. Linoraižiniai pasižymi dekoratyviu suplokštintu vaidu, apibendrintu piešiniu. Litografijose juntamas meistriškas technikos įvaldymas, perteikiama plati niuansuotų pustonių skalė. Šia technika yra sukūręs Vilniaus universiteto vaizdų, garsių istorinių ir nūdienos asmenybių portretų, peizažų.
Pats dailininkas eksponuoja savo darbus retai, ir todėl daugeliui šio žymaus grafiko ir ekslibristo darbai – atradimas.
Minimalioje erdvėje minimaliomis priemonėmis atverti pasaulį - tikro meistro verta užduotis. Grafika įdomi ir sunkiai perprantama jos nebandžiusiajam. Kaip galima suvokti savo būsimą kūrinį „atvirkščiai“? Juk ėsdinant, raižant, spausdinant iš po preso turės išeiti kitoks vaizdas. Baltas taps juodu. Atsiras kita erdvės ir linijų harmonija. Gal net pradings, kas sumanyta, o išryškės tai, kas netikėta. Ir šiame fiziškai sunkiame, chemijos persunktame darbe, įkvepiant nuodingų dulkių, liūdnai žvelgiant į savo darbą, kurį vienintelė klaidelė jau ir sugadino, vis dėlto gimsta tokių kūrinių, kurie išlieka, stebina, sulaukia puikių įvertinimų.
Grafikas gyvena tarp Vilniaus ir Juodkrantės, savo darbus brandina ir kuria ilgai bei atsakingai, tačiau mes tikimės, kad sulauksime ir jo opusų, susietų su Juodkrante ir jos žmonėmis, kuria ir kuriais jis žavisi ir pamilo.
Juk sakoma, kad menas nejučiomis skatina jautrumą ir gerumą. Ypač grafika, kurioje turbūt mažiausiai būtų galima aptikti kartais ir meno srityje prasiveržiančio agresyvumo.

Gruodžio 6 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma dizainerio Gintauto Stasiulio autorinių meninių šviestuvų paroda Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Gruodžio 7 d. (penktadienį) 17 val. kviečiame visus didelius ir mažus kartu įžiebti Juodkrantės Kalėdų eglės žiburius. Džiaugsmingai su dainomis sutiksime Kalėdų senelį. Vaišinsimės šilta arbata ir blynais.
Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama.

KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“

Gruodžio 14 d. (penktadienį) 19 val. Advento vakaras "Už girių girių ugnelė degė" Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Maloniai kviečiame susiburti, prisiminti senuosius advento, Kūčių, Kalėdų papročius, dainas, tikėjimus, burtus, žaidimus.
Adventinę nuotaiką dovanos Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis ,,Aušrinė".

Gruodžio 21 d. (penktadienį) 19 val. moterų vokalinio ansamblio "Neringa" 10-mečio jubiliejinis koncertas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Ansamblio vadovė Rita Rušinskienė, koncertmeisteris Aidas Macevičius.
Programos svečiai:
Maloniai visų laukiame.

Gruodžio 29 d. (šeštadienį) 19 val. pianistas, garso režisierius ir žurnalistas Šarūnas Meškys kviečia į romantiškos muzikos vakarą "Su meile iš Monmartro" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Programoje skambės kompozitoriaus Yanno Tierseno kūriniai klavišiniams instrumentams.
Kultūrinis mokestis 10 eurų.

„Smuiko ir gitaros amžių dvikova“

Gruodžio 31 d. 20 val. Juodkrantėle vyks ir abejingų nepaliks muzikinė kova – „Smuiko ir gitaros amžių dvikova“ Liudviko Rėzos kultūros centro salėje (L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė). Koncerte bus gausu emocijų, aistrų, meistriško skambesio, energingo ritmo ir, žinoma, juoko.
Dvikovoje tradiciškai susirungs du virtuozai ir seni bičiuliai. Riteriškoji dvasia vis dar gyva, tik šiandienos ginklai – muzikos instrumentai, o iššūkį scenoje susigrumti priėmę riteriai – Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro pirmasis smuikas Zbignev Levicki ir gitaros virtuozas Aurelijus Globys.

„Žodis dvikova dabartiniais laikais visada skamba intriguojančiai, atrodo, kad technologijų ir demokratijos amžiuje tai nerealus dalykas ir staiga netikėtai galima tai pamatyti ir išgirsti. Tik ginklai – smuikas ir gitara – tokie malonus sielai ir emocingi, romantiški. Idėja gimė patiems muzikantams – smuikininkui Zbignevui Levickiui ir gitaristui Aurelijui Globiui, dviem profesionalams, kurie jau daug metų scenoje ir ieško naujų išraiškos formų. Kaip matome iš auditorijos reakcijos – eksperimentas pavyko“, – istorijos užuomazgas atskleidžia „Ars Libera International“ vadovas, prodiuseris Gintaras Kamsiukas.

Kviečiame linksmai sutikti Naujuosius 2019 metus!
Gruodžio 31 d. (pirmadienį) 24.00 val. Kuršių marių krantinėje ties Raganų kalnu prie Juodkrantės miesto šventinės eglės Jūsų lauks įspūdingi fejerverkai ir smagi diskoteka.

Renginiai Sausio 13-ajai – Laisvės gynėjų dienai Juodkrantėje
Sausio 11 d. (penktadienį) 8.00 val. Pilietinė akcija „ATMINTIS GYVA, NES LIUDIJA“
Sausio 12 d. (šeštadienį) 17.00 val. „ATMINIMO LAUŽAI“ Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Sausio 13 d. (sekmadienį) 13.00 val. ŠV. MIŠIOS už Sausio 13-osios gynėjus ir koncertas Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje (L. Rėzos g. 56, Juodkrantė)

Renginiai Sausio 13-ajai – Laisvės gynėjų dienai Juodkrantėje
Sausio 11 d. (penktadienį) 8.00 val. Pilietinė akcija „ATMINTIS GYVA, NES LIUDIJA“
Sausio 12 d. (šeštadienį) 17.00 val. „ATMINIMO LAUŽAI“ Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Sausio 13 d. (sekmadienį) 13.00 val. ŠV. MIŠIOS už Sausio 13-osios gynėjus ir koncertas Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje (L. Rėzos g. 56, Juodkrantė)

Renginiai Sausio 13-ajai – Laisvės gynėjų dienai Juodkrantėje
Sausio 11 d. (penktadienį) 8.00 val. Pilietinė akcija „ATMINTIS GYVA, NES LIUDIJA“
Sausio 12 d. (šeštadienį) 17.00 val. „ATMINIMO LAUŽAI“ Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Sausio 13 d. (sekmadienį) 13.00 val. ŠV. MIŠIOS už Sausio 13-osios gynėjus ir koncertas Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje (L. Rėzos g. 56, Juodkrantė)

Juodkrantės, Pervalkos ir Preilos 55 metų ir vyresnius bei įvairaus amžiaus neįgalius gyventojus sausio 16 d. 11.00 val. maloniai kviečiame į Meno terapijos užsiėmimus, kuriuos ves VšĮ Meno psichologijos centro vadovė, psichologė Dalia Klumbienė. Užsiėmimų trukmė: 4 val., vieta – Neringos gimnazijos Juodkrantės pradinio ugdymo skyrius, adresu L. Rėzos g. 8, II aukštas.
Renginys organizuojamas, įgyvendinant iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą Nr. 08.4.2-ESFA-R-630-31-0005 „Sveikos gyvensenos skatinimas Neringos savivaldybėje“.
Informacija pasiteiravimui mob. 8 618 57852 (Dalia Klumbienė).
Kad žinoti reikalingų užsiėmimams priemonių skaičių, pageidaujančius dalyvauti maloniai prašome iki sausio 14 d. užsiregistruoti mob. 8 682 15674 arba el. p. virginija.gedziuviene@neringa.lt
Neįgalius asmenis prašome į užsiėmimus atsinešti neįgaliojo pažymėjimą arba jo kopiją.

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"
Riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"
Riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"
Riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"
Riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"
Riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Vasario 5, 6, 7 dienomis Neringos savivaldybės meras savivaldybės bendruomenei teikia praėjusių metų veiklos ataskaitą už savivaldybės ir tarybos veiklą. Susitikimuose bus apžvelgti praėjusių metų darbai, įgyvendinami projektai, aptarti bendruomenei aktualūs klausimai. Susitikimuose taip pat dalyvaus savivaldybės tarybos nariai, įmonių ir įstaigų vadovai.

Susitikimai vyks:
Vasario 5 d. 18. 00 val. Preiloje
Preilos – Pervalkos bendruomenės namuose (Preilos g. 27)
Vasario 6 d. 18. 00 val. Juodkrantėje
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje
(L. Rėzos g. 54 c-9).
Vasario 7 d. 18. 00 val. Nidoje
Nidos Kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4)

Kviečiame aktyviai dalyvauti susitikimuose. Klausimus, kurios norėsite aptarti susitikimų metu, galite užduoti iš anksto el. paštu regina.venckiene@neringa.lt arba tel.: 8 469 52665.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"
Riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"
Riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"
Riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Nuo 13.00 val. iki 16.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centro komanda pristato mobilią parodą „Neringos žvejų istorijos” Nidos KTIC „AGILA“ (Taikos g. 4).
Nuotraukose užfiksuotos gražiausios Neringos žvejų gyvenimo akimirkos.
daugiau informacijos: http://visitneringa.com/lt/ka-nuveikti/renginiai/stintapukio-svente-neri...

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"
Riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Vasario 10 d. (sekmadienį) 14.15 val. kviečiame į susitikimą su VDU profesoriumi Liudu Mažyliu Liudviko Rėzos
kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė).

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"
Riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Rusijos Federacijos nusipelniusios dailininkės Liudmilos Elfimovos grafinė paroda "Vandens atmintis".

Dailėje vanduo, jo būviai ir stichijos - viena svarbiausių temų ir kūrybos stimulų. Daugelis šiuolaikinių mokslininkų teigia, kad vanduo turi dar ir formą, emociją ir net atmintį.

Paroda veiks 2019-02-11 iki 2019-02-19

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"
Riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Rusijos Federacijos nusipelniusios dailininkės Liudmilos Elfimovos grafinė paroda "Vandens atmintis".

Dailėje vanduo, jo būviai ir stichijos - viena svarbiausių temų ir kūrybos stimulų. Daugelis šiuolaikinių mokslininkų teigia, kad vanduo turi dar ir formą, emociją ir net atmintį.

Paroda veiks 2019-02-11 iki 2019-02-19

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"
Riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Rusijos Federacijos nusipelniusios dailininkės Liudmilos Elfimovos grafinė paroda "Vandens atmintis".

Dailėje vanduo, jo būviai ir stichijos - viena svarbiausių temų ir kūrybos stimulų. Daugelis šiuolaikinių mokslininkų teigia, kad vanduo turi dar ir formą, emociją ir net atmintį.

Paroda veiks 2019-02-11 iki 2019-02-19

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"
Riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Rusijos Federacijos nusipelniusios dailininkės Liudmilos Elfimovos grafinė paroda "Vandens atmintis".

Dailėje vanduo, jo būviai ir stichijos - viena svarbiausių temų ir kūrybos stimulų. Daugelis šiuolaikinių mokslininkų teigia, kad vanduo turi dar ir formą, emociją ir net atmintį.

Paroda veiks 2019-02-11 iki 2019-02-19

Vasario 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. kviečiame visus į doc. dr. Nijolės Strakauskaitės knygos „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“ sutiktuves Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Pristatyme dalyvaus knygos autorė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, Neringos muziejai direktorė dr. Lina Motuzienė.

Knygoje analizuojama Juodkrantės kurorto – industrinės epochos fenomeno, istorija nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m. Šimtmečio perspektyvoje atskleistos kurorto sukūrimo mažame žvejų kaimelyje prielaidos, ypač garlaivių susisiekimo Kuršių mariose svarba ir priežastys, kurios nulėmė modernaus ir populiaraus kurorto, pritraukdavusio jau XIX a. pabaigoje kelis tūkstančius poilsiautojų, vystymąsi. Knygoje dėmesys koncentruojamas į du kurorto raidos etapus – Vokietijos imperijos sudėtyje ir Lietuvos Respublikos sudėtyje. Pirmasis kurorto raidos etapas iki Pirmojo pasaulinio karo apėmė svarbių infrastruktūros projektų realizavimą (Vilų kvartalas, promenados,
prieplauka, modernus maudyklų – gydyklų kompleksas Luisen-Bad), išpopuliarinant šį kurortą Europoje, o tarpukaryje, nepaisant tam tikrų geopolitinių pokyčių nulemtų trikdžių, pakitusio kurorto valdymo modelio, Juodkrantės kurortas išlaikė populiaraus kurorto statusą, priviliodamas kas vasarą apie 4 000 tūkstančius poilsiautojų. Šio kurorto „aukso amžius“, kuris truko beveik šimtmetį, baigėsi paskutiniąją Antrojo pasaulinio karo vasarą.

Leidinį iš dalies finansavo: Neringos savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Gedimino Kuprevičiaus labdaros ir paramos fondas „Gerasis ruonis”.

RĖMĖJAI
Neringos muziejai
RECENZENTĖS
prof. dr. Ruth Leiserowitz
dr. Lina Motuzienė
REDAKTORĖ
Romualda Nikžentaitienė
DAILININKAS
Rokas Gelažius

Legendų ir neįtikėtinų istorijų kupina Klaipėdos sesuo Neringa mintis ir žvilgsnius kvies nukreipti į magišką vietą – Raganų kalną. Keliaujančios Klaipėdos šviesų festivalio šviesos prakalbins Juodkrantėje gyvenančias mitologines būtybes. Festivalio dienomis sakmes čia pasakos velniai ir raganos, o pamirštą šios vietos istoriją primins sugrįžusios praeities dvasios, nes tik jos pamena, kad kadais ši vieta vadinta Ievos kalnu, garsėjusiu gražiausiais Europoje takais bei atsiveriančia panorama.

Būtent šiais metais sukanka keturiasdešimt metų nuo tada, kuomet Raganų kalne apsigyveno pirmosios medinės skulptūros, šiandien lankomos keliautojų iš viso pasaulio. Ekspozicijos idėją tuomet inspiravo siekis atgaivinti miško parko su pasivaikščiojimo takais atmosferą, kuri buvo svarbi formuojant Juodkrantės kurortą XIX amžiaus antroje pusėje.
Kiekvienas Raganų kalne esantis personažas pasakoja savas fantastines istorijas – sakmes, kurias šviesų pagalba nušvies Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studentai. O klaipėdiečiams jau žinomas suomių menininkas Aleksander Reichstein Raganų kalne apgyvendins šviečiančias instaliacijos „Jie buvo čia“ skulptūras, kurios simbolizuos XIX amžiuje čia klajojusius vasarotojus. Autorius teigia, kad anksčiau gyvenę žmonės neišnyksta be pėdsakų: jie esti tol, kol juos prisimename ir įsivaizduojame.

Šventės metu Jūsų lauks atraktyvios ekskursijos (kaina 1 asmeniui – 2 EUR), būtina išankstinė registracija tel. +370 469 51211, el. paštas knnp@nerija.lt
Susitikimo vieta: prie įėjimo į Raganų kalną

Vasario 14 d. (ketvirtadienis)
20.00 val. “Kodėl raganos čia nebijo šviesos?” (ekskursiją veda Arūnas Balna)

Vasario 15 d. (penktadienis)
19.00 val. Švytinčių sakmių kalno atidarymas aikštelėje greta Raganų kalno
20.00 val. “Kaip Juodkrantė prisišaukė raganas” (ekskursiją veda Gražina Žemaitienė)
21.00 val. “Kodėl raganos čia nebijo šviesos?” (ekskursiją veda Arūnas Balna)

Vasario 16 d. (šeštadienis)

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"
Riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Rusijos Federacijos nusipelniusios dailininkės Liudmilos Elfimovos grafinė paroda "Vandens atmintis".

Dailėje vanduo, jo būviai ir stichijos - viena svarbiausių temų ir kūrybos stimulų. Daugelis šiuolaikinių mokslininkų teigia, kad vanduo turi dar ir formą, emociją ir net atmintį.

Paroda veiks 2019-02-11 iki 2019-02-19

Legendų ir neįtikėtinų istorijų kupina Klaipėdos sesuo Neringa mintis ir žvilgsnius kvies nukreipti į magišką vietą – Raganų kalną. Keliaujančios Klaipėdos šviesų festivalio šviesos prakalbins Juodkrantėje gyvenančias mitologines būtybes. Festivalio dienomis sakmes čia pasakos velniai ir raganos, o pamirštą šios vietos istoriją primins sugrįžusios praeities dvasios, nes tik jos pamena, kad kadais ši vieta vadinta Ievos kalnu, garsėjusiu gražiausiais Europoje takais bei atsiveriančia panorama.

Būtent šiais metais sukanka keturiasdešimt metų nuo tada, kuomet Raganų kalne apsigyveno pirmosios medinės skulptūros, šiandien lankomos keliautojų iš viso pasaulio. Ekspozicijos idėją tuomet inspiravo siekis atgaivinti miško parko su pasivaikščiojimo takais atmosferą, kuri buvo svarbi formuojant Juodkrantės kurortą XIX amžiaus antroje pusėje.
Kiekvienas Raganų kalne esantis personažas pasakoja savas fantastines istorijas – sakmes, kurias šviesų pagalba nušvies Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studentai. O klaipėdiečiams jau žinomas suomių menininkas Aleksander Reichstein Raganų kalne apgyvendins šviečiančias instaliacijos „Jie buvo čia“ skulptūras, kurios simbolizuos XIX amžiuje čia klajojusius vasarotojus. Autorius teigia, kad anksčiau gyvenę žmonės neišnyksta be pėdsakų: jie esti tol, kol juos prisimename ir įsivaizduojame.

Šventės metu Jūsų lauks atraktyvios ekskursijos (kaina 1 asmeniui – 2 EUR), būtina išankstinė registracija tel. +370 469 51211, el. paštas knnp@nerija.lt
Susitikimo vieta: prie įėjimo į Raganų kalną

Vasario 14 d. (ketvirtadienis)
20.00 val. “Kodėl raganos čia nebijo šviesos?” (ekskursiją veda Arūnas Balna)

Vasario 15 d. (penktadienis)
19.00 val. Švytinčių sakmių kalno atidarymas aikštelėje greta Raganų kalno
20.00 val. “Kaip Juodkrantė prisišaukė raganas” (ekskursiją veda Gražina Žemaitienė)
21.00 val. “Kodėl raganos čia nebijo šviesos?” (ekskursiją veda Arūnas Balna)

Vasario 16 d. (šeštadienis)

Vasario 15 d. (penktadienį) 17 val. dokumentinio - meninio Ramunės Kudzmanaitės filmo „Aš priglaudžiau prie žemės širdį“ pristatymas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai bei Antano Smetonos metams paminėti Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9).
Filme įdomiai ir netradiciškai, per žymių Lietuvos moterų seserų Zofijos ir Jadvygos Chodakauskaičių, tapusių prezidento A. Smetonos ir ministro pirmininko J.Tūbelio žmonomis, likimų prizmę atskleidžiama tarpukario Lietuvos politinio gyvenimo istorija, aktualijos ir veikėjai.
Filmas pastatytas pagal Arvydo Juozaičio pjesę „Prezidentienė“.
Režisierė Ramunė Kudzmanaitė.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"
Riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Rusijos Federacijos nusipelniusios dailininkės Liudmilos Elfimovos grafinė paroda "Vandens atmintis".

Dailėje vanduo, jo būviai ir stichijos - viena svarbiausių temų ir kūrybos stimulų. Daugelis šiuolaikinių mokslininkų teigia, kad vanduo turi dar ir formą, emociją ir net atmintį.

Paroda veiks 2019-02-11 iki 2019-02-19

Legendų ir neįtikėtinų istorijų kupina Klaipėdos sesuo Neringa mintis ir žvilgsnius kvies nukreipti į magišką vietą – Raganų kalną. Keliaujančios Klaipėdos šviesų festivalio šviesos prakalbins Juodkrantėje gyvenančias mitologines būtybes. Festivalio dienomis sakmes čia pasakos velniai ir raganos, o pamirštą šios vietos istoriją primins sugrįžusios praeities dvasios, nes tik jos pamena, kad kadais ši vieta vadinta Ievos kalnu, garsėjusiu gražiausiais Europoje takais bei atsiveriančia panorama.

Būtent šiais metais sukanka keturiasdešimt metų nuo tada, kuomet Raganų kalne apsigyveno pirmosios medinės skulptūros, šiandien lankomos keliautojų iš viso pasaulio. Ekspozicijos idėją tuomet inspiravo siekis atgaivinti miško parko su pasivaikščiojimo takais atmosferą, kuri buvo svarbi formuojant Juodkrantės kurortą XIX amžiaus antroje pusėje.
Kiekvienas Raganų kalne esantis personažas pasakoja savas fantastines istorijas – sakmes, kurias šviesų pagalba nušvies Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studentai. O klaipėdiečiams jau žinomas suomių menininkas Aleksander Reichstein Raganų kalne apgyvendins šviečiančias instaliacijos „Jie buvo čia“ skulptūras, kurios simbolizuos XIX amžiuje čia klajojusius vasarotojus. Autorius teigia, kad anksčiau gyvenę žmonės neišnyksta be pėdsakų: jie esti tol, kol juos prisimename ir įsivaizduojame.

Šventės metu Jūsų lauks atraktyvios ekskursijos (kaina 1 asmeniui – 2 EUR), būtina išankstinė registracija tel. +370 469 51211, el. paštas knnp@nerija.lt
Susitikimo vieta: prie įėjimo į Raganų kalną

Vasario 14 d. (ketvirtadienis)
20.00 val. “Kodėl raganos čia nebijo šviesos?” (ekskursiją veda Arūnas Balna)

Vasario 15 d. (penktadienis)
19.00 val. Švytinčių sakmių kalno atidarymas aikštelėje greta Raganų kalno
20.00 val. “Kaip Juodkrantė prisišaukė raganas” (ekskursiją veda Gražina Žemaitienė)
21.00 val. “Kodėl raganos čia nebijo šviesos?” (ekskursiją veda Arūnas Balna)

Vasario 16 d. (šeštadienis)

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"
Riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Rusijos Federacijos nusipelniusios dailininkės Liudmilos Elfimovos grafinė paroda "Vandens atmintis".

Dailėje vanduo, jo būviai ir stichijos - viena svarbiausių temų ir kūrybos stimulų. Daugelis šiuolaikinių mokslininkų teigia, kad vanduo turi dar ir formą, emociją ir net atmintį.

Paroda veiks 2019-02-11 iki 2019-02-19

Legendų ir neįtikėtinų istorijų kupina Klaipėdos sesuo Neringa mintis ir žvilgsnius kvies nukreipti į magišką vietą – Raganų kalną. Keliaujančios Klaipėdos šviesų festivalio šviesos prakalbins Juodkrantėje gyvenančias mitologines būtybes. Festivalio dienomis sakmes čia pasakos velniai ir raganos, o pamirštą šios vietos istoriją primins sugrįžusios praeities dvasios, nes tik jos pamena, kad kadais ši vieta vadinta Ievos kalnu, garsėjusiu gražiausiais Europoje takais bei atsiveriančia panorama.

Būtent šiais metais sukanka keturiasdešimt metų nuo tada, kuomet Raganų kalne apsigyveno pirmosios medinės skulptūros, šiandien lankomos keliautojų iš viso pasaulio. Ekspozicijos idėją tuomet inspiravo siekis atgaivinti miško parko su pasivaikščiojimo takais atmosferą, kuri buvo svarbi formuojant Juodkrantės kurortą XIX amžiaus antroje pusėje.
Kiekvienas Raganų kalne esantis personažas pasakoja savas fantastines istorijas – sakmes, kurias šviesų pagalba nušvies Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studentai. O klaipėdiečiams jau žinomas suomių menininkas Aleksander Reichstein Raganų kalne apgyvendins šviečiančias instaliacijos „Jie buvo čia“ skulptūras, kurios simbolizuos XIX amžiuje čia klajojusius vasarotojus. Autorius teigia, kad anksčiau gyvenę žmonės neišnyksta be pėdsakų: jie esti tol, kol juos prisimename ir įsivaizduojame.

Šventės metu Jūsų lauks atraktyvios ekskursijos (kaina 1 asmeniui – 2 EUR), būtina išankstinė registracija tel. +370 469 51211, el. paštas knnp@nerija.lt
Susitikimo vieta: prie įėjimo į Raganų kalną

Vasario 14 d. (ketvirtadienis)
20.00 val. “Kodėl raganos čia nebijo šviesos?” (ekskursiją veda Arūnas Balna)

Vasario 15 d. (penktadienis)
19.00 val. Švytinčių sakmių kalno atidarymas aikštelėje greta Raganų kalno
20.00 val. “Kaip Juodkrantė prisišaukė raganas” (ekskursiją veda Gražina Žemaitienė)
21.00 val. “Kodėl raganos čia nebijo šviesos?” (ekskursiją veda Arūnas Balna)

Vasario 16 d. (šeštadienis)

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"
Riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Rusijos Federacijos nusipelniusios dailininkės Liudmilos Elfimovos grafinė paroda "Vandens atmintis".

Dailėje vanduo, jo būviai ir stichijos - viena svarbiausių temų ir kūrybos stimulų. Daugelis šiuolaikinių mokslininkų teigia, kad vanduo turi dar ir formą, emociją ir net atmintį.

Paroda veiks 2019-02-11 iki 2019-02-19

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"
Riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Rusijos Federacijos nusipelniusios dailininkės Liudmilos Elfimovos grafinė paroda "Vandens atmintis".

Dailėje vanduo, jo būviai ir stichijos - viena svarbiausių temų ir kūrybos stimulų. Daugelis šiuolaikinių mokslininkų teigia, kad vanduo turi dar ir formą, emociją ir net atmintį.

Paroda veiks 2019-02-11 iki 2019-02-19

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"
Riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"
Riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"
Riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"
Riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"
Riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"
Riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"
Riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Kovo 1 d. (penktadienį) 17.30 val. kviečiame visus į doc. dr. Nijolės Strakauskaitės monografijos „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“ pristatymą Kuršių nerijos istorijos muziejuje
(Pamario g. 53, Nida).

Pristatyme dalyvaus knygos autorė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, Neringos muziejai direktorė dr. Lina Motuzienė.

Knygoje analizuojama Juodkrantės kurorto – industrinės epochos fenomeno, istorija nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m. Šimtmečio perspektyvoje atskleistos kurorto sukūrimo mažame žvejų kaimelyje prielaidos, ypač garlaivių susisiekimo Kuršių mariose svarba ir priežastys, kurios nulėmė modernaus ir populiaraus kurorto, pritraukdavusio jau XIX a. pabaigoje kelis tūkstančius poilsiautojų, vystymąsi. Knygoje dėmesys koncentruojamas į du kurorto raidos etapus – Vokietijos imperijos sudėtyje ir Lietuvos Respublikos sudėtyje. Pirmasis kurorto raidos etapas iki Pirmojo pasaulinio karo apėmė svarbių infrastruktūros projektų realizavimą (Vilų kvartalas, promenados,
prieplauka, modernus maudyklų – gydyklų kompleksas Luisen-Bad), išpopuliarinant šį kurortą Europoje, o tarpukaryje, nepaisant tam tikrų geopolitinių pokyčių nulemtų trikdžių, pakitusio kurorto valdymo modelio, Juodkrantės kurortas išlaikė populiaraus kurorto statusą, priviliodamas kas vasarą apie 4 000 tūkstančius poilsiautojų. Šio kurorto „aukso amžius“, kuris truko beveik šimtmetį, baigėsi paskutiniąją Antrojo pasaulinio karo vasarą.

Leidinį iš dalies finansavo: Neringos savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Gedimino Kuprevičiaus labdaros ir paramos fondas „Gerasis ruonis”.

RĖMĖJAI
Neringos muziejai
RECENZENTĖS
prof. dr. Ruth Leiserowitz
dr. Lina Motuzienė
REDAKTORĖ
Romualda Nikžentaitienė
DAILININKAS
Rokas Gelažius

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Kovo 5 d. (antradienį) 18 val. kviečiame visus į užgavėnių šiupinio šventę Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Vaišinsimės šiupiniu paruoštu pagal senąjį lietuvininkų receptą, žaisime ir visais įmanomai būdais smagiai žiemą iš kiemo varysime. Laukiame visų su kaukėmis ir be jų...

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Sukūrusi „Flamenko ir sutartinių jungtuves“, „Rasų ratą“ ir kt. dainininkė, aktorė, režisierė Brigita Bublytė tęsia pasaulio balsų keliones ir šį kartą pristato persų muzikos paslaptis lietuviškųjų sutartinių balsų gijose. Kokie skambesiai, virpesiai ir gijos išsiskleidžia gyvai vienoje erdvėje susitikus persų tradicijai, lietuviškųjų sutartinių puoselėtojų balsams ir jaunosios aktorių kartos interpretacijoms?

Kovo 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. kviečiame į praktinį vokalo, ritmo ir judesio seminarą „Pasaulio balsai: persų ir lietuvių tradicijų dermė“ kartu su dainininku iš Kurdistano Hamidreza Ojaghi ir dr. Brigita Bublyte
Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Dr. Brigitos Bublytės „Pasaulio balsų” anotacija

Sienos tarp valstybių, kultūrų nyksta, atsiranda galimybės ne tik teoriškai iš įrašų pažinti kitų kultūrų tradicijas, bet išmokti įvairiausių vokalinių technikų iš tiesioginių tradicijų tęsėjų. Atrodytų, kad atsivėrusios galimybės pažinti kitas tradicijas turėtų tapti raiškos įvairovės ir įkvėpimo šaltiniu, deja pasaulis paradoksaliai vienodėja ir vyksta standartizacijos procesai, tad pagrindinis „Pasaulio balsų” paskaitų ciklo tikslas yra kultūrinis sąmoningumas globalizacijos amžiuje. Siekiama praktiškai atsakyti į klausimus kaip šiuolaikiniam atlikėjui pasisemti įkvėpimo iš etninių balsinių tradicijų? Kaip etninių tradicijų praktika gali padėti išplėsti balsinės raiškos galimybes? Kas tai yra kai mokomės kitos kultūros tradicijos? Ar lietuvis pavyzdžiui dainuojantis cante jondo (flamenko dainavimo stilius) ar kitos tradicijos dainavimo stiliaus yra toks pats dainininkas kaip flamenko tradicijos atstovas? Kas yra vienoda bet kokiai balsinei raiškai ir kuo skiriasi stilistinės bei kultūrinės vokalinės ekspresijos?

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

2019 m. kovo 8 d., penktadienį, 11 val. kviečiame visus neabejingus gimtosios kalbos mylėtojus rašyti Nacionalinį diktantą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Kovo 9 d. (šeštadienį) 16 val. maloniai kviečiame į kamerinį muzikinį spektaklį „Lietuviškų romansų vainikas“, skirtą Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo dienai Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Emocijomis spindinti, jausmais žaižaruojanti atminties karūna žmonėms ir laikui, kuriame jie kūrė idealų tėvynės Lietuvos, jos žmonių, gamtovaizdžių, istorinių žygių paveikslą, iš kurio dabar, su nerimu žvelgdami į ateitį, semiamės vilties, tikėjimo ir meilės.
Spektaklyje ,,keliaujama“ Lietuvos romanso keliu iš kaimo į miestą. O mieste į profesionalių kompozitorių kūrybą. Skamba ne tik Lietuvos romansų karaliaus A. Kačanausko kūriniai, bet ir J. Naujalio (150), J. Tallat - Kelpšos, A. Raudonikio, A. Bražinsko romansai. Žiūrovai turi džiaugsmą išgirsti ne tik svajingus B. Dvariono fortepijoninius kūrinius, bet ir nežinomus V. Kudirkos saloninės muzikos perliukus.
Žiūrovams skleidžiasi tarpukario Lietuvos Laikinosios sostinės meno salonų gyvenimo atspindžiai scenose apie meninės bohemos nuotykius, šėliones, nusivylimus, svajones. Legendinių asmenybių - Maironio, K. Binkio, J. Tumo – Vaižganto (150), J. Aisčio (115), B. Brazdžionio, S. Nėries (115) – žinomi ir nežinomi - portretų štrichai ryškėja per amžininkų prisiminimus bei jų pačių gyvenimo geismo kupiną kūrybą. Sanpynoje istorinių kultūros faktų atsispindi tarpukario istorija, laikmetis ir asmenybės, kurios dėjo pagrindus Lietuvos profesionaliai kultūrai ir menui.
Spektaklio metu, kad ir fragmentiškai, dėmesys skiriamas tiems kūrėjams, kurių jubiliejus 2019 m. mini visa Lietuva: Juozas Tumas Vaižgantas – 150, Juozas Naujalis -150, Jonas Aistis – 150, Salomėja Nėris – 115. Paminimas ir Lietuvos prezidentas Antanas Smetona (išrinktas prezidentu 1919), V.Kudirkos leistam ,,Varpui“ – 130.

VIRGINIJA KOCHANSKYTĖ – aktorė, renginių režisierė, Klaipėdos universiteto docentė.

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Kovo 13 d. (trečiadienį) 17.30 val. kviečiame visus į doc. dr. Nijolės Strakauskaitės monografijos „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“ pristatymą Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10, Klaipėda).

Pristatyme dalyvaus knygos autorė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, Neringos muziejai direktorė dr. Lina Motuzienė.

Knygoje analizuojama Juodkrantės kurorto – industrinės epochos fenomeno, istorija nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m. Šimtmečio perspektyvoje atskleistos kurorto sukūrimo mažame žvejų kaimelyje prielaidos, ypač garlaivių susisiekimo Kuršių mariose svarba ir priežastys, kurios nulėmė modernaus ir populiaraus kurorto, pritraukdavusio jau XIX a. pabaigoje kelis tūkstančius poilsiautojų, vystymąsi. Knygoje dėmesys koncentruojamas į du kurorto raidos etapus – Vokietijos imperijos sudėtyje ir Lietuvos Respublikos sudėtyje. Pirmasis kurorto raidos etapas iki Pirmojo pasaulinio karo apėmė svarbių infrastruktūros projektų realizavimą (Vilų kvartalas, promenados,
prieplauka, modernus maudyklų – gydyklų kompleksas Luisen-Bad), išpopuliarinant šį kurortą Europoje, o tarpukaryje, nepaisant tam tikrų geopolitinių pokyčių nulemtų trikdžių, pakitusio kurorto valdymo modelio, Juodkrantės kurortas išlaikė populiaraus kurorto statusą, priviliodamas kas vasarą apie 4 000 tūkstančius poilsiautojų. Šio kurorto „aukso amžius“, kuris truko beveik šimtmetį, baigėsi paskutiniąją Antrojo pasaulinio karo vasarą.

Leidinį iš dalies finansavo: Neringos savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Gedimino Kuprevičiaus labdaros ir paramos fondas „Gerasis ruonis”.

RĖMĖJAI
Neringos muziejai
RECENZENTĖS
prof. dr. Ruth Leiserowitz
dr. Lina Motuzienė
REDAKTORĖ
Romualda Nikžentaitienė
DAILININKAS
Rokas Gelažius

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) kovo 15-16-17 dienomis vyks Dovilės Žydelienės kūrybinės dirbtuvės "Juvelyrinio emalio meno paslaptys".

Renkama grupė iki 10 žmonių norinčių mokytis juvelyrinio emalio meno technikos. Užsiėmimai vyks tris vakarus (kovo 15-16-17 dienomis), penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį nuo 18 val. iki 21 val. Vieno užsiėmimo trukmė 3 valandos.
Kaina 15 eurų (už medžiagas).
Naudojant emalio technologiją išmoksite susikurti savo papuošalą ant varinės ar sidabrinės plokštelės.
Prašome registruotis iki kovo 14 d. telefonu: 8 469 53448.

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) kovo 15-16-17 dienomis vyks Dovilės Žydelienės kūrybinės dirbtuvės "Juvelyrinio emalio meno paslaptys".

Renkama grupė iki 10 žmonių norinčių mokytis juvelyrinio emalio meno technikos. Užsiėmimai vyks tris vakarus (kovo 15-16-17 dienomis), penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį nuo 18 val. iki 21 val. Vieno užsiėmimo trukmė 3 valandos.
Kaina 15 eurų (už medžiagas).
Naudojant emalio technologiją išmoksite susikurti savo papuošalą ant varinės ar sidabrinės plokštelės.
Prašome registruotis iki kovo 14 d. telefonu: 8 469 53448.

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) kovo 15-16-17 dienomis vyks Dovilės Žydelienės kūrybinės dirbtuvės "Juvelyrinio emalio meno paslaptys".

Renkama grupė iki 10 žmonių norinčių mokytis juvelyrinio emalio meno technikos. Užsiėmimai vyks tris vakarus (kovo 15-16-17 dienomis), penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį nuo 18 val. iki 21 val. Vieno užsiėmimo trukmė 3 valandos.
Kaina 15 eurų (už medžiagas).
Naudojant emalio technologiją išmoksite susikurti savo papuošalą ant varinės ar sidabrinės plokštelės.
Prašome registruotis iki kovo 14 d. telefonu: 8 469 53448.

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Kovo 20 d. (trečiadienį) 18 val. Pasaulinės Žemės dienos proga Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) režisierė Dali Rust pristatys savo sukurtus dokumentinius filmus apie gamtą, paukščius ir šviesaus atminimo juodkrantiškį ornitologą Vytautą Pareigį.

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Kovo 22 d. (penktadienį) 16 val. kviečiame visus į doc. dr. Nijolės Strakauskaitės monografijos „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“ pristatymą Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos renginių erdvėje (Gedimino pr. 51, Vilnius)

Pristatyme dalyvaus knygos autorė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, Neringos muziejai direktorė dr. Lina Motuzienė.

Knygoje analizuojama Juodkrantės kurorto – industrinės epochos fenomeno, istorija nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m. Šimtmečio perspektyvoje atskleistos kurorto sukūrimo mažame žvejų kaimelyje prielaidos, ypač garlaivių susisiekimo Kuršių mariose svarba ir priežastys, kurios nulėmė modernaus ir populiaraus kurorto, pritraukdavusio jau XIX a. pabaigoje kelis tūkstančius poilsiautojų, vystymąsi. Knygoje dėmesys koncentruojamas į du kurorto raidos etapus – Vokietijos imperijos sudėtyje ir Lietuvos Respublikos sudėtyje. Pirmasis kurorto raidos etapas iki Pirmojo pasaulinio karo apėmė svarbių infrastruktūros projektų realizavimą (Vilų kvartalas, promenados,
prieplauka, modernus maudyklų – gydyklų kompleksas Luisen-Bad), išpopuliarinant šį kurortą Europoje, o tarpukaryje, nepaisant tam tikrų geopolitinių pokyčių nulemtų trikdžių, pakitusio kurorto valdymo modelio, Juodkrantės kurortas išlaikė populiaraus kurorto statusą, priviliodamas kas vasarą apie 4 000 tūkstančius poilsiautojų. Šio kurorto „aukso amžius“, kuris truko beveik šimtmetį, baigėsi paskutiniąją Antrojo pasaulinio karo vasarą.

Leidinį iš dalies finansavo: Neringos savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Gedimino Kuprevičiaus labdaros ir paramos fondas „Gerasis ruonis”.

RĖMĖJAI
Neringos muziejai
RECENZENTĖS
prof. dr. Ruth Leiserowitz
dr. Lina Motuzienė
REDAKTORĖ
Romualda Nikžentaitienė
DAILININKAS
Rokas Gelažius

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Kovo 24 d. (sekmadienį) 15 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B) – poezijos ir muzikos valanda „Devyniabrolė“, skirta poeto Justino Marcinkevičiaus 89-ajam gimtadieniui.
Justino Marcinkevičiaus baladžių poema „Devyni broliai“ ir kompozitorių G. Kuprevičiaus, V. Barkausko, L. Rohozisky, L. Bendzercry, L. Mayuzumi – muzika.
Atlieka Dalia Jankauskaitė ir Pijus Ganusauskas – aktoriai, Gabrielė Ašmontaitė – arfa, Pijus Ganusauskas - vokalas, gitara, fortepijonas.
Renginys nemokamas.

Kovo 24 d. (sekmadienį) 15 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B) – poezijos ir muzikos valanda „Devyniabrolė“, skirta poeto Justino Marcinkevičiaus 89-ajam gimtadieniui.
Justino Marcinkevičiaus baladžių poema „Devyni broliai“ ir kompozitorių G. Kuprevičiaus, V. Barkausko, L. Rohozisky, L. Bendzercry, L. Mayuzumi – muzika.
Atlieka Dalia Jankauskaitė ir Pijus Ganusauskas – aktoriai, Gabrielė Ašmontaitė – arfa.
Renginys nemokamas.

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame balandžio 9, 16, 23, 30 d. (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame kovo 26 d. (antradienį) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Planuojamas 30 val. kursus (6 val. per mėn.). Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame balandžio 9, 16, 23, 30 d. (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame balandžio 9, 16, 23, 30 d. (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame balandžio 9, 16, 23, 30 d. (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame balandžio 9, 16, 23, 30 d. (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame balandžio 9, 16, 23, 30 d. (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame balandžio 9, 16, 23, 30 d. (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame balandžio 9, 16, 23, 30 d. (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame balandžio 9, 16, 23, 30 d. (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame balandžio 9, 16, 23, 30 d. (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame balandžio 9, 16, 23, 30 d. (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Balandžio 5 d. (penktadienį) 18.00 val. VI -ojo kultūros almanacho "D O R Ė" pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

- Pokalbiai su aktualiausių publikacijų autoriais
- Filmas apie 2018 m. Martyno Liudviko Rėzos premijos laureatą Albertą Danilevičių „Artėjimo keliu“ (iš ciklo „Smėlio žmonės“) režisierė Inesa Kurklietytė
Organizatorius -Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešoji biblioteka

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame balandžio 9, 16, 23, 30 d. (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame balandžio 9, 16, 23, 30 d. (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame balandžio 9, 16, 23, 30 d. (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame balandžio 9, 16, 23, 30 d. (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame balandžio 9, 16, 23, 30 d. (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame balandžio 9, 16, 23, 30 d. (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame balandžio 9, 16, 23, 30 d. (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis

-----------

Uždaros teritorijos: πR dimensija

Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame balandžio 9, 16, 23, 30 d. (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis

-----------

Uždaros teritorijos: πR dimensija

Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.

Balandžio 13 d. (šeštadienį) 13 val. kviečiame į Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokyklos mokytojų Miglės Mosėnienės ir
Gitanos Masiulienės mokinių fortepijoninės muzikos koncertą „Skambantis pavasaris“ Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame balandžio 9, 16, 23, 30 d. (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis

-----------

Uždaros teritorijos: πR dimensija

Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame balandžio 9, 16, 23, 30 d. (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis

-----------

Uždaros teritorijos: πR dimensija

Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame balandžio 9, 16, 23, 30 d. (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis