Renginiai ir parodos

Parinkite laikotarpį
Parinkite renginio tipą
Penktadienis Gegužės 24, 2019

Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai

Kviečiame apsilankyti vaikų darbų parodoje!
GEGUŽĖS 9-31 DIENOMIS
Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyksta Neringos meno mokyklos
dailės skyriaus Juodkrantės mokinių darbų paroda.
Parodos kuratorius dailės mokytojas Albertas Danilevičius

Šeštadienis Gegužės 25, 2019

Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai

Kviečiame apsilankyti vaikų darbų parodoje!
GEGUŽĖS 9-31 DIENOMIS
Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyksta Neringos meno mokyklos
dailės skyriaus Juodkrantės mokinių darbų paroda.
Parodos kuratorius dailės mokytojas Albertas Danilevičius

Renginio pradžia: 05/25/2019 17:30

Sakralinės muzikos
festivalis „Laudate Dominum-2019“
2019 m. festivalis skiriamas kompozitoriaus Juozo Naujalio 150-osioms gimimo metinėms paminėti.

2019 m. gegužės 25 d. 17.30 val.
Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia

2019 m. gegužės 26 d. 12.30 val.
Juodkrantės Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia

Sakralinės muzikos festivalis „Laudate Dominum“ Juodkrantėje vyksta nuo 2000 metų. Šis festivalis skatina žavėtis sakralinės muzikos skambesiu ir prasme, stiprina ryšius tarp įvairių mokyklų, bendradarbiaujančių organizacijų bei bendruomenės narių. Kiekvienais metais į festivalį atvyksta apie 200 mokinių iš įvairių Lietuvos ir užsienio miestų. Festivalio pradininkės yra A. Stakauskienė ir D. Križinauskaitė, nuo 2003 metų festivalį organizuoja
A. E. Grigalionienė ir N. Talmontienė.
Nuo 2015 m. sakralinė muzika skamba ne tik Juodkrantės Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje, bet ir Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčioje.

Festivalio globėjas
Neringos katalikų parapijų klebonas Rimvydas Adomavičius.

Festivalio rengėjas
Neringos gimnazija
G. D. Kuverto g. 12, Nida
neringosgimnazija.lt

Festivalio koordinatorė - Neringa Talmontienė, muzikos mokytoja metodininkė neremeik@gmail.com

Festivalio rėmėjas
Neringos savivaldybė,
Taikos g. 2, Neringa
www.neringa.lt

Dalyvauja:
1. 1. Klaipėdos „Smeltės“ progimnazijos jaunučių choras, vadovė Asta Kontautienė,
2. Klaipėdos „Smeltės“ progimnazijos jaunių choras, vadovė Rūta Grybaitė,
3. Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos „Giedojimo studija“, vadovas Gražvydas Gasparavičius,
4. Panevėžio rajono Velžio gimnazijos choras „Mozaika“, vadovė Zita Tikuišienė,
5. Panevėžio rajono Miežiškių kultūros centro vaikų muzikos grupė, vadovė Lina Kairytė,
6. Šakių „Varpo“ mokyklos merginų vokalinis ansamblis, vadovė Ingira Jakienė,

Sekmadienis Gegužės 26, 2019

Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai

Kviečiame apsilankyti vaikų darbų parodoje!
GEGUŽĖS 9-31 DIENOMIS
Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyksta Neringos meno mokyklos
dailės skyriaus Juodkrantės mokinių darbų paroda.
Parodos kuratorius dailės mokytojas Albertas Danilevičius

Renginio pradžia: 05/25/2019 17:30
Pabaiga: 05/26/2019 14:40

Sakralinės muzikos
festivalis „Laudate Dominum-2019“
2019 m. festivalis skiriamas kompozitoriaus Juozo Naujalio 150-osioms gimimo metinėms paminėti.

2019 m. gegužės 25 d. 17.30 val.
Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia

2019 m. gegužės 26 d. 12.30 val.
Juodkrantės Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia

Sakralinės muzikos festivalis „Laudate Dominum“ Juodkrantėje vyksta nuo 2000 metų. Šis festivalis skatina žavėtis sakralinės muzikos skambesiu ir prasme, stiprina ryšius tarp įvairių mokyklų, bendradarbiaujančių organizacijų bei bendruomenės narių. Kiekvienais metais į festivalį atvyksta apie 200 mokinių iš įvairių Lietuvos ir užsienio miestų. Festivalio pradininkės yra A. Stakauskienė ir D. Križinauskaitė, nuo 2003 metų festivalį organizuoja
A. E. Grigalionienė ir N. Talmontienė.
Nuo 2015 m. sakralinė muzika skamba ne tik Juodkrantės Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje, bet ir Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčioje.

Festivalio globėjas
Neringos katalikų parapijų klebonas Rimvydas Adomavičius.

Festivalio rengėjas
Neringos gimnazija
G. D. Kuverto g. 12, Nida
neringosgimnazija.lt

Festivalio koordinatorė - Neringa Talmontienė, muzikos mokytoja metodininkė neremeik@gmail.com

Festivalio rėmėjas
Neringos savivaldybė,
Taikos g. 2, Neringa
www.neringa.lt

Dalyvauja:
1. 1. Klaipėdos „Smeltės“ progimnazijos jaunučių choras, vadovė Asta Kontautienė,
2. Klaipėdos „Smeltės“ progimnazijos jaunių choras, vadovė Rūta Grybaitė,
3. Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos „Giedojimo studija“, vadovas Gražvydas Gasparavičius,
4. Panevėžio rajono Velžio gimnazijos choras „Mozaika“, vadovė Zita Tikuišienė,
5. Panevėžio rajono Miežiškių kultūros centro vaikų muzikos grupė, vadovė Lina Kairytė,
6. Šakių „Varpo“ mokyklos merginų vokalinis ansamblis, vadovė Ingira Jakienė,

Pirmadienis Gegužės 27, 2019

Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai

Kviečiame apsilankyti vaikų darbų parodoje!
GEGUŽĖS 9-31 DIENOMIS
Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyksta Neringos meno mokyklos
dailės skyriaus Juodkrantės mokinių darbų paroda.
Parodos kuratorius dailės mokytojas Albertas Danilevičius

Antardienis Gegužės 28, 2019

Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai

Kviečiame apsilankyti vaikų darbų parodoje!
GEGUŽĖS 9-31 DIENOMIS
Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyksta Neringos meno mokyklos
dailės skyriaus Juodkrantės mokinių darbų paroda.
Parodos kuratorius dailės mokytojas Albertas Danilevičius

Renginio pradžia: 05/28/2019 17:00
Pabaiga: 05/28/2019 18:00

Gegužės 28 d. 17.00 val. Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos mokytojos ekspertės Virginijos Ruzgienės
fortepijono klasės mokinių Livei Sun, Marijos Guščiūtės, Fedor Ogarkov, Karinos Ramonaitės koncertas „Pavasario gaidos...“ Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre.

Skambės:
J. S. Bach, L.v. Beethoven, J. Haydn, F. Liszt, C. Czerny,
M. Moszkowski, B. Dvariono, M.K. Oginskio kūriniai

Koncertą veda Virginija Ruzgienė

Maloniai kviečiame!!!

Mokytojos ekspertės Virginijos Ruzgienės
spec. fortepijono klasės moksleivių koncerto „ Pavasario gaidos..“

Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre

2019 m. gegužės 28 d.

Programa

A. Vanhall. Sonatina C-dur, I d.
W. Gillock. Ariell. „Miško kvapas“
F. Burgmūller. Etiudas op.100, F-dur.

Atlieka Kretingos meno mokyklos 2 klasės mokinė Karina Ramonaitė

S. Bach. Preliudas ir fuga As- dur iš GTK 1 t., BWV 862.
L. van Beethoven.. Sonata op. 10, Nr. 1, c-moll, I d.
B. Dvarionas. Serenada.
M. Moszkowski.. Etiudas op.18, Nr., 3, G- dur.

Atlieka I klasės moksleivė Livei Sun

J. S. Bach. Preliudas ir Fuga B-dur iš GTK I t.
J. Haydn. Sonata D-dur, 1d., Hob: XVI : 37.
B. Dvarionas. Apsnigtas miškas.
C. Cherny. Etiudas op.740, Nr.49, G-dur.

Atlieka I klasės moksleivis Fedor Ogarkov

J. S. Bach. Preliudas ir fuga f-moll iš GTK II t. BWV 881.
L. van Beethoven. Sonata op10, Nr 2, F-dur, I d.
M. K. Oginskis. Polonezas G-dur.
F.Liszt. Didysis koncertinis etiudas pagal Paganini. "Medžioklė" (" La chasse").

Atlieka III klasės moksleivė Marija Guščiūtė.

Koncertą veda Virginija Ruzgienė

Trečiadienis Gegužės 29, 2019

Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai

Kviečiame apsilankyti vaikų darbų parodoje!
GEGUŽĖS 9-31 DIENOMIS
Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyksta Neringos meno mokyklos
dailės skyriaus Juodkrantės mokinių darbų paroda.
Parodos kuratorius dailės mokytojas Albertas Danilevičius

Ketvirtadienis Gegužės 30, 2019
Renginio pradžia: 05/02/2019 17:00
Pabaiga: 05/30/2019 16:00

Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai

Renginio pradžia: 05/09/2019 10:00
Pabaiga: 05/30/2019 18:00

Kviečiame apsilankyti vaikų darbų parodoje!
GEGUŽĖS 9-31 DIENOMIS
Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyksta Neringos meno mokyklos
dailės skyriaus Juodkrantės mokinių darbų paroda.
Parodos kuratorius dailės mokytojas Albertas Danilevičius

Renginio pradžia: 05/30/2019 17:30
Pabaiga: 05/30/2019 18:30

Gegužės 30 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija pristatys lankytojų centro Juodkrantėje projektą. Dalyvaus projektuotojai UAB "Jas".

Pirmadienis Birželio 03, 2019
Renginio pradžia: 06/03/2019 18:00

Birželio 3 d. (pirmadienį) 18 val. atidaroma menininko Gorn Maar Hansen (Danija) keramikos ir grafikos abstrakcijų paroda „FantaCity - Fantazijų miestas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B). Paroda veiks iki birželio 14 d.

Antardienis Birželio 04, 2019

Birželio 3 d. (pirmadienį) 18 val. atidaroma menininko Gorn Maar Hansen (Danija) keramikos ir grafikos abstrakcijų paroda „FantaCity - Fantazijų miestas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B). Paroda veiks iki birželio 14 d.

Renginio pradžia: 06/04/2019 18:00

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Trečiadienis Birželio 05, 2019

Birželio 3 d. (pirmadienį) 18 val. atidaroma menininko Gorn Maar Hansen (Danija) keramikos ir grafikos abstrakcijų paroda „FantaCity - Fantazijų miestas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B). Paroda veiks iki birželio 14 d.

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Ketvirtadienis Birželio 06, 2019

Birželio 3 d. (pirmadienį) 18 val. atidaroma menininko Gorn Maar Hansen (Danija) keramikos ir grafikos abstrakcijų paroda „FantaCity - Fantazijų miestas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B). Paroda veiks iki birželio 14 d.

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Penktadienis Birželio 07, 2019

Birželio 3 d. (pirmadienį) 18 val. atidaroma menininko Gorn Maar Hansen (Danija) keramikos ir grafikos abstrakcijų paroda „FantaCity - Fantazijų miestas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B). Paroda veiks iki birželio 14 d.

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Renginio pradžia: 06/07/2019 18:00
Pabaiga: 06/07/2019 19:00

Birželio 7 d., penktadienį, 18 val. kviečiame visus į Martyno Liudviko Rėzos 243-ųjų gimimo metinių minėjimą Juodkrantės Evangelikų liuteronų bažnyčioje. M. L. Rėzos kūrybos bei veiklos tyrinėtoja, Raštų rengėja, literatūros istorikė ir tekstologė humanitarinių mokslų dr. Liucija Citavičiūtė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) pristatys Rėzos raštus, folkloro ansamblis „Aušrinė“ (vadovė Ramunė Pečiukonytė) atliks programą „Esu kilęs iš lietuvių giminės“.

Martynas Liudvikas Rėza – žymiausias XIX amžiaus pradžios lietuvininkų (Prūsų (Mažosios) Lietuvos) kultūros veikėjas, apibendrinęs lietuvininkų kultūros pasiekimus iki XIX amžiaus ir padėjęs pagrindus XIX amžiaus lietuvių kultūrai. Jis buvo tarpininkas tarp lietuvininkų ir lietuvių kultūros (tarp Karaliaučiaus ir Vilniaus), tarp lietuvių ir Europos (daugiausia vokiečių) kultūros, tarp religinės ir pasaulietinės kultūros.
L. Rėza buvo labiausiai išsimokslinęs XIXa. pradžios lituanistas – Karaliaučiaus universiteto profesorius, todėl buvo pavyzdys bei autoritetas kitiems to meto lietuvių kultūros puoselėtojams. Pas jį į Karaliaučių vykdavo tartis bei konsultuotis lituanistai iš Didžiosios Lietuvos, jo darbai greit pasklisdavo Lietuvoje, paskatindami čia kultūrinės veiklos pagyvėjimą.
L. Rėza gimė 1776m. Kuršių nerijoje, Karvaičių kaime, pajūrio sargo šeimoje. Anksti netekęs tėvų, buvo globojamas giminaičių. Mokėsi Kaukėnų mokykloje, vėliau atsidūrė beturčių namuose Karaliaučiuje. Čia gyvendamas 1791-1794m. lankė lotyniškąją Lebenichto mokyklą, vertėsi privačiomis pamokomis. 1795-1799m. Karaliaučiaus universitete studijavo teologiją (pagrindinis studijų objektas), antikines ir orientalistines kalbas, filosofiją, istoriją, retoriką. Įtakingiausi jo profesoriai buvo I. Kantas, Ch. Krausas ir J. Hasse. Baigęs universitetą, 1800 – 1816m. buvo kariuomenės pamokslininkas Karaliaučiaus įgulose.

Šeštadienis Birželio 08, 2019

Birželio 3 d. (pirmadienį) 18 val. atidaroma menininko Gorn Maar Hansen (Danija) keramikos ir grafikos abstrakcijų paroda „FantaCity - Fantazijų miestas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B). Paroda veiks iki birželio 14 d.

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Sekmadienis Birželio 09, 2019

Birželio 3 d. (pirmadienį) 18 val. atidaroma menininko Gorn Maar Hansen (Danija) keramikos ir grafikos abstrakcijų paroda „FantaCity - Fantazijų miestas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B). Paroda veiks iki birželio 14 d.

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Renginio pradžia: 06/09/2019 16:00
Pabaiga: 06/09/2019 18:00

3-sis tarptautinis Juodkrantės smėlio skulptūrų simpoziumas "Kuršininkų sakmės". Šiemet skulptorių ir poetų sintezėje skulptūros "prabils" eilėmis.

Skulptoriai iš Lietuvos - Albertas Danilevičius, Kazys Venclovas, Andrius Sirtautas, Arvydas Ališanka, viešnios iš Italijos - Vittoria Parrinello ir Martina Pizzigoni , bei svečias iš Danijos - Gorm Maar Hansen. Poetai - Daiva Molytė - Lukauskienė, Eugenijus Ališanka, Ričardas Šileika, Lukas Danilevičius, Greta Šerpetauskaitė, Ramunė Brunzaitė.

Rėmėjai ir draugai:

LIETUVOS KULTŪROS TARYBA
NERINGOS MIESTO SAVIVALDYBĖ
VĖTRUNGIŲ GALERIJA
VIEŠBUTIS „FLORA"
UŽEIGA „ŽVEJONĖ"
KAVINĖ „PAMARIO TAKAS"
ŽVEJO UŽEIGA „ŽUVELĖ"
PICERIJA „MALKA"
ANATOLIJAUS ŠULGINO ĮMONĖ
MIESTO GYVENTOJAI IR SVEČIAI
UAB „SIMUVA"
KURĖNAS „KURŠIS"
AB „SMILTYNĖS PERKĖLA"
VEGA LEDAI
LIUDVIKO RĖZOS KULTŪROS CENTRAS
ORGANIZUOJA - ASOC. JUODKRANTĖS BENDRUOMENĖ

Pirmadienis Birželio 10, 2019

Birželio 3 d. (pirmadienį) 18 val. atidaroma menininko Gorn Maar Hansen (Danija) keramikos ir grafikos abstrakcijų paroda „FantaCity - Fantazijų miestas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B). Paroda veiks iki birželio 14 d.

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Antardienis Birželio 11, 2019

Birželio 3 d. (pirmadienį) 18 val. atidaroma menininko Gorn Maar Hansen (Danija) keramikos ir grafikos abstrakcijų paroda „FantaCity - Fantazijų miestas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B). Paroda veiks iki birželio 14 d.

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Renginio pradžia: 06/11/2019 11:00
Pabaiga: 06/11/2019 13:00

Kviečiame birželio 11 d. 11 val. į popiečio arbatėlę su Neringos meru Dariumi Jasaičiu Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Organizuoja Neringos socialinių paslaugų centras.

Trečiadienis Birželio 12, 2019

Birželio 3 d. (pirmadienį) 18 val. atidaroma menininko Gorn Maar Hansen (Danija) keramikos ir grafikos abstrakcijų paroda „FantaCity - Fantazijų miestas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B). Paroda veiks iki birželio 14 d.

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Ketvirtadienis Birželio 13, 2019

Birželio 3 d. (pirmadienį) 18 val. atidaroma menininko Gorn Maar Hansen (Danija) keramikos ir grafikos abstrakcijų paroda „FantaCity - Fantazijų miestas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B). Paroda veiks iki birželio 14 d.

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Penktadienis Birželio 14, 2019
Renginio pradžia: 06/03/2019 18:00
Pabaiga: 06/14/2019 18:00

Birželio 3 d. (pirmadienį) 18 val. atidaroma menininko Gorn Maar Hansen (Danija) keramikos ir grafikos abstrakcijų paroda „FantaCity - Fantazijų miestas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B). Paroda veiks iki birželio 14 d.

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Renginio pradžia: 06/14/2019 18:00
Pabaiga: 06/14/2019 19:39

Birželio 14 d. (penktadienį) 18 val. režisieriaus bei scenaristo Raimundo Banionio filmo „Purpurinis rūkas“ peržiūra Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė). Filmas, skirtas Gedulo ir vilties dienai atminti. Naujas Raimundo Banionio filmas – istorinė drama „Purpurinis rūkas“ – pasakoja apie sudėtingą mūsų istorijos laikotarpį.

Felikso Rozinerio apysakos „Purpuriniai dūmai“ sukurtas filmas prasideda erdvia, saulėta Jeruzalės panorama ir pagrindinio herojaus svarstymu, ar jam vykti į kelionę liudyti prieš Vladą, įtariamą Holokausto byloje. Jozefo (personažą vyresniame amžiuje vaidina Arkadijus Vinokuras) prisiminimai taps sudėtingu, bet sykiu ir aiškiu atsakymu į jo abejones – liudyti ar atleisti, gyventi toliau ir neleisti plisti keršto virusui? Viskas čia gerai, tik apmaudu, kad egzaltuota, lyg iš seno didaktiško filmo atklydusi balso už kadro intonacija tampa erzinančiu trukdžiu suprasti filmo išeities taškus (garsas filme, deja, išliks pažeidžiamiausia vieta).

Simbolinę spindinčių kupolų panoramą, dangaus mėlį ir pasaulio kaip žvilgsniu neaprėpiamos erdvės jausmą keičia Jozefo prisiminimai apie niūrų pokarį, mišką, provincijos miestelį, ribotą erdvę, kurioje privalo išsitekti ir išgyventi visi – iš Sovietų Sąjungos pakraščio į Rūkų miestelį nublokštas Joškė, partizanų būrys su Vladu priešakyje, Daugėla ir jo duktė, sovietų milicininkai, statytiniai, išdavikai…

Atsakymai į Jozefo klausimus sau pasiveja kartu su pasakojimu. Filmas (ir santūraus dailininkų darbo dėka) stebėtinai vientisas, nors rutuliojasi trijuose laiko sluoksniuose – pagrindinį siužetą įrėminančioje dabartyje, pokariu ir ikikariniuose Joškės vaikystės prisiminimuose. Visi jie vienaip ar kitaip paaiškina ne tik veiksmus, bet ir personažų sielų „peizažus“. Filme tyliau ar garsiau suskamba okupacijos ir partizaninio karo, Holokausto ir prisitaikymo, tremties ir pokarinio susvetimėjimo, baimės, individualizmo temos.

Šeštadienis Birželio 15, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Sekmadienis Birželio 16, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Pirmadienis Birželio 17, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Antardienis Birželio 18, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Renginio pradžia: 06/18/2019 10:00

Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.

Trečiadienis Birželio 19, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.

Ketvirtadienis Birželio 20, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.

Renginio pradžia: 06/20/2019 20:00

Birželio 21 d.(penktadienį) 20 val. Flamenko muzikos koncertas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tradicinę bei šiuolaikinę flamenko muziką atlieka
Sevilijos flamenko akademijos dėstytojas Valerio Chacon (gitara) ir Xenia Chacon (perkusija).
Renginys mokamas.

Penktadienis Birželio 21, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.

Renginio pradžia: 06/20/2019 20:00
Pabaiga: 06/21/2019 21:00

Birželio 21 d.(penktadienį) 20 val. Flamenko muzikos koncertas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tradicinę bei šiuolaikinę flamenko muziką atlieka
Sevilijos flamenko akademijos dėstytojas Valerio Chacon (gitara) ir Xenia Chacon (perkusija).
Renginys mokamas.

Šeštadienis Birželio 22, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.

Sekmadienis Birželio 23, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.

Renginio pradžia: 06/23/2019 19:00
Pabaiga: 06/23/2019 21:00

Birželio 23 d. (sekmadienį) 19 val. kviečiame į Joninių pasidainavimus Juodkrantėje, Kuršių marių krantinėje ties Raganų kalnu. Svečiuose kapelija „Mingė“, vadovas R. Bučmys. Dalyvaus - Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis „Aušrinė“, vadovė R. Pečiukonytė, liaudiškos muzikos kapela „Kuršininkai“, vadovė D. Tregub. Esant blogam orui arba lietui lyjant laukiame visų Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė).

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Pirmadienis Birželio 24, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.

Antardienis Birželio 25, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.

Trečiadienis Birželio 26, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.

Ketvirtadienis Birželio 27, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.

Penktadienis Birželio 28, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.

Šeštadienis Birželio 29, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.

Renginio pradžia: 06/29/2019 20:00
Pabaiga: 06/29/2019 21:00

Birželio 29 d. (šeštadienį) 20 val. koncertas "Vakaro noktiurnas" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Populiariosios klasikos kūrinius atliks Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė Aušra Cicėnaitė, koncertmeisterė Živilė Survilaitė. Programoje J. S. Bach, F. Schubert, M. K. Čiurlionis, J. Naujalis, G. Caccini t.t.
Bilietai parduodami prieš koncertą.
Kaina 8 eurai.

Sekmadienis Birželio 30, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Renginio pradžia: 06/18/2019 10:00
Pabaiga: 06/30/2019 18:00

Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.

Pirmadienis Liepos 01, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Antardienis Liepos 02, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Renginio pradžia: 07/02/2019 10:00

Liepos 2 dieną 10 val. prasidės tarptautinis vokalinės muzikos festivalis – konkursas „Baltic Voice 2019“. Jau septintus metus iš eilės Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9) savo gabumus demonstruos jaunieji atlikėjai iš 14 pasaulio šalių.
Konkursantai sugužės į Juodkrantę jau liepos 1-ąją. Ši diena skiria pažintinėms kelionėms po Kuršių Neriją, nuostabių pajūrio gamtos kampelių atradimui, susipažinimui su kitais festivalio dalyviais. Kiekvienais metais susikuria mišrios dainininkų grupės iš kelių pasaulio šalių ir sekančiais metais atvyksta į konkursą su bendru pasirodymu.
Konkurso metu skambės populiarioji, roko, klasikinė, džiazo, miuziklų ir kitų žanrų muzika. Dalyvius vertins kompetentingoji tarptautinė komisija, sudaryta iš dainininkų ir ilgametę patirtį turinčių vokalo pedagogų.

Kaip ir kasmet pabaigoje vyks šventiškas koncertas – konkurso nugalėtojų pasirodymų ir apdovanojimų vakaras. Jau antrus metus iš eilės šis koncertas bus tiesiogiai transliuojamas socialinio tinklo „Facebook“ oficialioje konkurso grupėje. Tad galimybę stebėti koncertą galės visi norintys. Koncertinis vakaras vyks liepos 4 diena, 18 val. 30 minučių. Jo metu bus paskelbti net trys didžiųjų prizų (Grand Prix Gold, Grand Prix Silver, Grand Prix Bronze) nugalėtojai bei įteikti kiti ne mažiau svarbūs apdovanojimai: Neringos savivaldybės mero Dariaus Jasaičio specialusis prizas, 1-3 vietų diplomai, festivalio organizatorių prizai, tarptautinių festivalių organizatorių specialieji prizai ir konkurso rėmėjų dovanos.

Renginio pradžia: 07/02/2019 10:00

Liepos 2-22 dienomis kviečiame aplankyti Juodkrantėje vykusio tarptautinio dailininkų plenero tapybos parodą ,,Neringa - Baltijos perlas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kuršių Nerija – menininkų plenerų erdvė, pritraukianti pasaulio kūrėjus savo išskirtinėmis vertybėmis jau ne pirmą šimtmetį.
Kartais apgailestaujame, kad didžiausia plenerų koncentracija – Nidoje, o kitos Neringos gyvenvietės nepelnytai sulaukia mažiau dėmesio, nors slepia savyje didžiulį ir dar neatskleistą estetinį potencialą.
Procesą išjudinti š.m. balandžio 15 -23 dieną ėmėsi Juodkrantėje vykęs tarptautinis dailininkų pleneras peizažo tematika, kurio iniciatoriais buvo Baltarusijos ir Rusijos konsulatai bei Neringos savivaldybė, dalyvavo žinomi menininkai. Žinomus šalių dailininkus plenero metu globojo Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai. Pasibaigus plenerui , dalyvių darbų paroda ,,Neringa – Baltijos perlas“ visą mėnesį eksponuota Klaipėdos Tautinių bendrijų centre,kai kurie darbai vėliau papuošė šalių ambasadas ir konsulatus, buvo padovanoti rėmėjams . Šios parodos kūrinių dalį Jums čia ir pristatome.
Projekto metu buvo labai įdomu pamatyti skirtingų akademinių mokyklų , įvairių plenerinių tradicijų ir kartų bendradarbiavimą. Dailininkai tiesiog įsimylėjo Juodkrantę ir, kiek leido laikas, išlandžiojo jos apylinkes. Nors tematika šiek tiek kaustė jų polėkį, tačiau tikimės, kad paliktas įspūdis vienaip ar kitaip įsikūnys kituose jų darbuose.
Juodkrantės gamtą jų akimis bei jų bandymus suvokti vietovės „genius loci“ mūsų parodinėje erdvėje ir pristatome Jūsų akims ir Jūsų dvasiai.
Malonaus laiko su žinomais meistrais.
Liudviko Rėzos kultūros centras
Plenero dalyviai

Baltarusijos respublika:
Aleksandr Domanov, Minskas
Pavel Kondrusievič, Minskas
Vladimir Kondrusievič, Minskas
Viktor Lukjan, Lyda

Rusijos federacija:
Nikolaj Želtuško, Maskva
Aleksandr Čegadaev, Maskva
Aleksandr Petrov, Sankt – Peterburgas

Trečiadienis Liepos 03, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Liepos 2 dieną 10 val. prasidės tarptautinis vokalinės muzikos festivalis – konkursas „Baltic Voice 2019“. Jau septintus metus iš eilės Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9) savo gabumus demonstruos jaunieji atlikėjai iš 14 pasaulio šalių.
Konkursantai sugužės į Juodkrantę jau liepos 1-ąją. Ši diena skiria pažintinėms kelionėms po Kuršių Neriją, nuostabių pajūrio gamtos kampelių atradimui, susipažinimui su kitais festivalio dalyviais. Kiekvienais metais susikuria mišrios dainininkų grupės iš kelių pasaulio šalių ir sekančiais metais atvyksta į konkursą su bendru pasirodymu.
Konkurso metu skambės populiarioji, roko, klasikinė, džiazo, miuziklų ir kitų žanrų muzika. Dalyvius vertins kompetentingoji tarptautinė komisija, sudaryta iš dainininkų ir ilgametę patirtį turinčių vokalo pedagogų.

Kaip ir kasmet pabaigoje vyks šventiškas koncertas – konkurso nugalėtojų pasirodymų ir apdovanojimų vakaras. Jau antrus metus iš eilės šis koncertas bus tiesiogiai transliuojamas socialinio tinklo „Facebook“ oficialioje konkurso grupėje. Tad galimybę stebėti koncertą galės visi norintys. Koncertinis vakaras vyks liepos 4 diena, 18 val. 30 minučių. Jo metu bus paskelbti net trys didžiųjų prizų (Grand Prix Gold, Grand Prix Silver, Grand Prix Bronze) nugalėtojai bei įteikti kiti ne mažiau svarbūs apdovanojimai: Neringos savivaldybės mero Dariaus Jasaičio specialusis prizas, 1-3 vietų diplomai, festivalio organizatorių prizai, tarptautinių festivalių organizatorių specialieji prizai ir konkurso rėmėjų dovanos.

Liepos 2-22 dienomis kviečiame aplankyti Juodkrantėje vykusio tarptautinio dailininkų plenero tapybos parodą ,,Neringa - Baltijos perlas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kuršių Nerija – menininkų plenerų erdvė, pritraukianti pasaulio kūrėjus savo išskirtinėmis vertybėmis jau ne pirmą šimtmetį.
Kartais apgailestaujame, kad didžiausia plenerų koncentracija – Nidoje, o kitos Neringos gyvenvietės nepelnytai sulaukia mažiau dėmesio, nors slepia savyje didžiulį ir dar neatskleistą estetinį potencialą.
Procesą išjudinti š.m. balandžio 15 -23 dieną ėmėsi Juodkrantėje vykęs tarptautinis dailininkų pleneras peizažo tematika, kurio iniciatoriais buvo Baltarusijos ir Rusijos konsulatai bei Neringos savivaldybė, dalyvavo žinomi menininkai. Žinomus šalių dailininkus plenero metu globojo Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai. Pasibaigus plenerui , dalyvių darbų paroda ,,Neringa – Baltijos perlas“ visą mėnesį eksponuota Klaipėdos Tautinių bendrijų centre,kai kurie darbai vėliau papuošė šalių ambasadas ir konsulatus, buvo padovanoti rėmėjams . Šios parodos kūrinių dalį Jums čia ir pristatome.
Projekto metu buvo labai įdomu pamatyti skirtingų akademinių mokyklų , įvairių plenerinių tradicijų ir kartų bendradarbiavimą. Dailininkai tiesiog įsimylėjo Juodkrantę ir, kiek leido laikas, išlandžiojo jos apylinkes. Nors tematika šiek tiek kaustė jų polėkį, tačiau tikimės, kad paliktas įspūdis vienaip ar kitaip įsikūnys kituose jų darbuose.
Juodkrantės gamtą jų akimis bei jų bandymus suvokti vietovės „genius loci“ mūsų parodinėje erdvėje ir pristatome Jūsų akims ir Jūsų dvasiai.
Malonaus laiko su žinomais meistrais.
Liudviko Rėzos kultūros centras
Plenero dalyviai

Baltarusijos respublika:
Aleksandr Domanov, Minskas
Pavel Kondrusievič, Minskas
Vladimir Kondrusievič, Minskas
Viktor Lukjan, Lyda

Rusijos federacija:
Nikolaj Želtuško, Maskva
Aleksandr Čegadaev, Maskva
Aleksandr Petrov, Sankt – Peterburgas

Ketvirtadienis Liepos 04, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Renginio pradžia: 07/02/2019 10:00
Pabaiga: 07/04/2019 23:00

Liepos 2 dieną 10 val. prasidės tarptautinis vokalinės muzikos festivalis – konkursas „Baltic Voice 2019“. Jau septintus metus iš eilės Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9) savo gabumus demonstruos jaunieji atlikėjai iš 14 pasaulio šalių.
Konkursantai sugužės į Juodkrantę jau liepos 1-ąją. Ši diena skiria pažintinėms kelionėms po Kuršių Neriją, nuostabių pajūrio gamtos kampelių atradimui, susipažinimui su kitais festivalio dalyviais. Kiekvienais metais susikuria mišrios dainininkų grupės iš kelių pasaulio šalių ir sekančiais metais atvyksta į konkursą su bendru pasirodymu.
Konkurso metu skambės populiarioji, roko, klasikinė, džiazo, miuziklų ir kitų žanrų muzika. Dalyvius vertins kompetentingoji tarptautinė komisija, sudaryta iš dainininkų ir ilgametę patirtį turinčių vokalo pedagogų.

Kaip ir kasmet pabaigoje vyks šventiškas koncertas – konkurso nugalėtojų pasirodymų ir apdovanojimų vakaras. Jau antrus metus iš eilės šis koncertas bus tiesiogiai transliuojamas socialinio tinklo „Facebook“ oficialioje konkurso grupėje. Tad galimybę stebėti koncertą galės visi norintys. Koncertinis vakaras vyks liepos 4 diena, 18 val. 30 minučių. Jo metu bus paskelbti net trys didžiųjų prizų (Grand Prix Gold, Grand Prix Silver, Grand Prix Bronze) nugalėtojai bei įteikti kiti ne mažiau svarbūs apdovanojimai: Neringos savivaldybės mero Dariaus Jasaičio specialusis prizas, 1-3 vietų diplomai, festivalio organizatorių prizai, tarptautinių festivalių organizatorių specialieji prizai ir konkurso rėmėjų dovanos.

Liepos 2-22 dienomis kviečiame aplankyti Juodkrantėje vykusio tarptautinio dailininkų plenero tapybos parodą ,,Neringa - Baltijos perlas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kuršių Nerija – menininkų plenerų erdvė, pritraukianti pasaulio kūrėjus savo išskirtinėmis vertybėmis jau ne pirmą šimtmetį.
Kartais apgailestaujame, kad didžiausia plenerų koncentracija – Nidoje, o kitos Neringos gyvenvietės nepelnytai sulaukia mažiau dėmesio, nors slepia savyje didžiulį ir dar neatskleistą estetinį potencialą.
Procesą išjudinti š.m. balandžio 15 -23 dieną ėmėsi Juodkrantėje vykęs tarptautinis dailininkų pleneras peizažo tematika, kurio iniciatoriais buvo Baltarusijos ir Rusijos konsulatai bei Neringos savivaldybė, dalyvavo žinomi menininkai. Žinomus šalių dailininkus plenero metu globojo Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai. Pasibaigus plenerui , dalyvių darbų paroda ,,Neringa – Baltijos perlas“ visą mėnesį eksponuota Klaipėdos Tautinių bendrijų centre,kai kurie darbai vėliau papuošė šalių ambasadas ir konsulatus, buvo padovanoti rėmėjams . Šios parodos kūrinių dalį Jums čia ir pristatome.
Projekto metu buvo labai įdomu pamatyti skirtingų akademinių mokyklų , įvairių plenerinių tradicijų ir kartų bendradarbiavimą. Dailininkai tiesiog įsimylėjo Juodkrantę ir, kiek leido laikas, išlandžiojo jos apylinkes. Nors tematika šiek tiek kaustė jų polėkį, tačiau tikimės, kad paliktas įspūdis vienaip ar kitaip įsikūnys kituose jų darbuose.
Juodkrantės gamtą jų akimis bei jų bandymus suvokti vietovės „genius loci“ mūsų parodinėje erdvėje ir pristatome Jūsų akims ir Jūsų dvasiai.
Malonaus laiko su žinomais meistrais.
Liudviko Rėzos kultūros centras
Plenero dalyviai

Baltarusijos respublika:
Aleksandr Domanov, Minskas
Pavel Kondrusievič, Minskas
Vladimir Kondrusievič, Minskas
Viktor Lukjan, Lyda

Rusijos federacija:
Nikolaj Želtuško, Maskva
Aleksandr Čegadaev, Maskva
Aleksandr Petrov, Sankt – Peterburgas

Penktadienis Liepos 05, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Liepos 2-22 dienomis kviečiame aplankyti Juodkrantėje vykusio tarptautinio dailininkų plenero tapybos parodą ,,Neringa - Baltijos perlas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kuršių Nerija – menininkų plenerų erdvė, pritraukianti pasaulio kūrėjus savo išskirtinėmis vertybėmis jau ne pirmą šimtmetį.
Kartais apgailestaujame, kad didžiausia plenerų koncentracija – Nidoje, o kitos Neringos gyvenvietės nepelnytai sulaukia mažiau dėmesio, nors slepia savyje didžiulį ir dar neatskleistą estetinį potencialą.
Procesą išjudinti š.m. balandžio 15 -23 dieną ėmėsi Juodkrantėje vykęs tarptautinis dailininkų pleneras peizažo tematika, kurio iniciatoriais buvo Baltarusijos ir Rusijos konsulatai bei Neringos savivaldybė, dalyvavo žinomi menininkai. Žinomus šalių dailininkus plenero metu globojo Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai. Pasibaigus plenerui , dalyvių darbų paroda ,,Neringa – Baltijos perlas“ visą mėnesį eksponuota Klaipėdos Tautinių bendrijų centre,kai kurie darbai vėliau papuošė šalių ambasadas ir konsulatus, buvo padovanoti rėmėjams . Šios parodos kūrinių dalį Jums čia ir pristatome.
Projekto metu buvo labai įdomu pamatyti skirtingų akademinių mokyklų , įvairių plenerinių tradicijų ir kartų bendradarbiavimą. Dailininkai tiesiog įsimylėjo Juodkrantę ir, kiek leido laikas, išlandžiojo jos apylinkes. Nors tematika šiek tiek kaustė jų polėkį, tačiau tikimės, kad paliktas įspūdis vienaip ar kitaip įsikūnys kituose jų darbuose.
Juodkrantės gamtą jų akimis bei jų bandymus suvokti vietovės „genius loci“ mūsų parodinėje erdvėje ir pristatome Jūsų akims ir Jūsų dvasiai.
Malonaus laiko su žinomais meistrais.
Liudviko Rėzos kultūros centras
Plenero dalyviai

Baltarusijos respublika:
Aleksandr Domanov, Minskas
Pavel Kondrusievič, Minskas
Vladimir Kondrusievič, Minskas
Viktor Lukjan, Lyda

Rusijos federacija:
Nikolaj Želtuško, Maskva
Aleksandr Čegadaev, Maskva
Aleksandr Petrov, Sankt – Peterburgas

Renginio pradžia: 07/05/2019 14:00

Juodkrantės kurorto dienose – programa nuo saulėtekio iki saulėlydžio

Liepos 5-7 d. tyro oro ir ramybės kurorte – Juodkrantėje vyksiančiose kurorto dienose susijungs istorijos ir marių krantai. Tris dienas iš eilės atgims visoje Europoje pamėgto kurorto XIX-XX a. sandūros dvasia.
Šventės metu kerinčius saulėlydžius kvies stebėti gongų garsai, vilų kvartale lauks poezijos vakarai, o užsukti į menų promenadą vilios gatvės artistų pasirodymai ir jaukūs koncertai.
Veiklos tiek šeimoms, tiek aktyvaus gyvenimo būdo mylėtojams
Šventės metu Juodkrantės gyventojų bei miesto svečių dėmesį trauks Šiuolaikinė mugė. Šioje mugėje veiklų ras ir madų, ir sveiko gyvenimo būdo mylėtojai, ir šeimos su vaikais.

Mugėje veiksiančioje Dizaino alėjoje visi, kurie vertina ir puoselėja grožį, galės įsigyti meno dirbinių, aksesuarų bei dizainerių kūrinių, papuošalų. Sveikatos saloje susiburs gyduoliai, sveikų produktų ir natūralios medicinos atstovai, masažuotojai. EKO turgelyje bus prekiaujama sertifikuotuose ūkiuose pagamintais produktais. Kuršių marių pakrantėje įsikurs Menų promenada bei įvairiausios dirbtuvėlės, o pačius mažiausius šventės svečius užliūliuos Lopšinių parkas.

Liepos 5 d. kviesime į doc. dr. Nijolės Strakauskaitės knygos „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“ pristatymą, senojo prabangaus Juodkrantės (Schwarzort) kurorto atmosferą kurs kafijos gėrimo ceremonija bei pasivaikščiojimas su gidu vilų kvartalo takais.

Masažų meistras Kęstutis Mingėla liepos 5 ir 6 dienomis norintiems atliks „kūno konsultacijas“ ir asmeniškai kiekvienam apsilankiusiajam parinktą masažą – holistinį, klasikinį, gydomąjį, siatsu, Tibeto dubenų ar Marma.

Renginio pradžia: 07/05/2019 16:00

Juodkrantės kurorto dienose – programa nuo saulėtekio iki saulėlydžio

Liepos 5-7 d. tyro oro ir ramybės kurorte – Juodkrantėje vyksiančiose kurorto dienose susijungs istorijos ir marių krantai. Tris dienas iš eilės atgims visoje Europoje pamėgto kurorto XIX-XX a. sandūros dvasia.
Šventės metu kerinčius saulėlydžius kvies stebėti gongų garsai, vilų kvartale lauks poezijos vakarai, o užsukti į menų promenadą vilios gatvės artistų pasirodymai ir jaukūs koncertai.
Veiklos tiek šeimoms, tiek aktyvaus gyvenimo būdo mylėtojams
Šventės metu Juodkrantės gyventojų bei miesto svečių dėmesį trauks Šiuolaikinė mugė. Šioje mugėje veiklų ras ir madų, ir sveiko gyvenimo būdo mylėtojai, ir šeimos su vaikais.

Mugėje veiksiančioje Dizaino alėjoje visi, kurie vertina ir puoselėja grožį, galės įsigyti meno dirbinių, aksesuarų bei dizainerių kūrinių, papuošalų. Sveikatos saloje susiburs gyduoliai, sveikų produktų ir natūralios medicinos atstovai, masažuotojai. EKO turgelyje bus prekiaujama sertifikuotuose ūkiuose pagamintais produktais. Kuršių marių pakrantėje įsikurs Menų promenada bei įvairiausios dirbtuvėlės, o pačius mažiausius šventės svečius užliūliuos Lopšinių parkas.

Liepos 5 d. kviesime į doc. dr. Nijolės Strakauskaitės knygos „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“ pristatymą, senojo prabangaus Juodkrantės (Schwarzort) kurorto atmosferą kurs kafijos gėrimo ceremonija bei pasivaikščiojimas su gidu vilų kvartalo takais.

Masažų meistras Kęstutis Mingėla liepos 5 ir 6 dienomis norintiems atliks „kūno konsultacijas“ ir asmeniškai kiekvienam apsilankiusiajam parinktą masažą – holistinį, klasikinį, gydomąjį, siatsu, Tibeto dubenų ar Marma.

Renginio pradžia: 07/05/2019 17:30
Pabaiga: 07/05/2019 18:30

Liepos 5 d. (penktadienį) 17.30 val. kviečiame visus į doc. dr. Nijolės Strakauskaitės monografijos „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“ pristatymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Pristatys knygos autorė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Nijolė Strakauskaitė.
Knygoje analizuojama Juodkrantės kurorto – industrinės epochos fenomeno, istorija nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m. Šimtmečio perspektyvoje atskleistos kurorto sukūrimo mažame žvejų kaimelyje prielaidos, ypač garlaivių susisiekimo Kuršių mariose svarba ir priežastys, kurios nulėmė modernaus ir populiaraus kurorto, pritraukdavusio jau XIX a. pabaigoje kelis tūkstančius poilsiautojų, vystymąsi. Knygoje dėmesys koncentruojamas į du kurorto raidos etapus – Vokietijos imperijos sudėtyje ir Lietuvos Respublikos sudėtyje. Pirmasis kurorto raidos etapas iki Pirmojo pasaulinio karo apėmė svarbių infrastruktūros projektų realizavimą (Vilų kvartalas, promenados,
prieplauka, modernus maudyklų – gydyklų kompleksas Luisen-Bad), išpopuliarinant šį kurortą Europoje, o tarpukaryje, nepaisant tam tikrų geopolitinių pokyčių nulemtų trikdžių, pakitusio kurorto valdymo modelio, Juodkrantės kurortas išlaikė populiaraus kurorto statusą, priviliodamas kas vasarą apie 4 000 tūkstančius poilsiautojų. Šio kurorto „aukso amžius“, kuris truko beveik šimtmetį, baigėsi paskutiniąją Antrojo pasaulinio karo vasarą.
Leidinį iš dalies finansavo: Neringos savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Gedimino Kuprevičiaus labdaros ir paramos fondas „Gerasis ruonis”.
RĖMĖJAI
Neringos muziejai
RECENZENTĖS
prof. dr. Ruth Leiserowitz
dr. Lina Motuzienė
REDAKTORĖ
Romualda Nikžentaitienė
DAILININKAS
Rokas Gelažius

Renginio pradžia: 07/05/2019 18:30
Pabaiga: 07/05/2019 20:00

Liepos 5 d. 18.30 val. Kafijos gėrimo ceremonija. Šalia Vilos Monbijou (Kalno g. 26).
Prašome atsinešti savo puodelį kavai. Kafijos puodelis ir "pucelis" - tik 1 euras.

Lietuvininkų valgiai – paveikti vokiečių papročių, arba diena be kafijos neįsivaizduojama

Suprantama, jog valgio gaminimas, ypač pavakarių mada gerti kafiją (taip lietuvininkai vadino kavą) ir skanauti pucelių, pyragų, vofelių, kaip ir kiti lietuvininkams svarbūs gyvenimo įpročiai, buvo veikiami vokiškų papročių. Kafija, kurią gamino iš gilių, skrudintų miežių, cikorijos, kviečių, rugių, kavos pupelių lietuvininkų tarpe prigijo taip, kad net pusrytinę sriubą išstūmė. Apie kafiją kalbėjo kiekvienas Mažosios Lietuvos gyventojas, ypatingai pabrėždamas, kad jau kur jau kur, bet šišioniškių namuose visuomet pirmiausia pasitikdavo kafijos kvapas... O Juodkrantėje jus pasitiks gilių ir miežinės (keptuvėje dėl kvapnumo ir skanumo paskrudintos) kafijos kvapas, siūlysime paskanauti ir "pucelių" (pagal specialią receptūrą pagamintų spurgyčių).

Kafijos gėrimo ceremonija iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Renginio pradžia: 07/05/2019 21:00
Pabaiga: 07/05/2019 21:00

Liepos 5 d. (penktadienį) 21 val. ir liepos 6 d. (šeštadienį) 18 val.
kviečiame į nemokamus pasivaikščiojimus su gidu po Juodkrantės vilų kvartalą.
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje prasidėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta lietuviškoje Kuršių nerijoje - Juodkrantė, nuo 1861 ųjų metų jau turinti valstybės patvirtintus įstatus ir savo vadovus.

Šeštadienis Liepos 06, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Liepos 2-22 dienomis kviečiame aplankyti Juodkrantėje vykusio tarptautinio dailininkų plenero tapybos parodą ,,Neringa - Baltijos perlas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kuršių Nerija – menininkų plenerų erdvė, pritraukianti pasaulio kūrėjus savo išskirtinėmis vertybėmis jau ne pirmą šimtmetį.
Kartais apgailestaujame, kad didžiausia plenerų koncentracija – Nidoje, o kitos Neringos gyvenvietės nepelnytai sulaukia mažiau dėmesio, nors slepia savyje didžiulį ir dar neatskleistą estetinį potencialą.
Procesą išjudinti š.m. balandžio 15 -23 dieną ėmėsi Juodkrantėje vykęs tarptautinis dailininkų pleneras peizažo tematika, kurio iniciatoriais buvo Baltarusijos ir Rusijos konsulatai bei Neringos savivaldybė, dalyvavo žinomi menininkai. Žinomus šalių dailininkus plenero metu globojo Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai. Pasibaigus plenerui , dalyvių darbų paroda ,,Neringa – Baltijos perlas“ visą mėnesį eksponuota Klaipėdos Tautinių bendrijų centre,kai kurie darbai vėliau papuošė šalių ambasadas ir konsulatus, buvo padovanoti rėmėjams . Šios parodos kūrinių dalį Jums čia ir pristatome.
Projekto metu buvo labai įdomu pamatyti skirtingų akademinių mokyklų , įvairių plenerinių tradicijų ir kartų bendradarbiavimą. Dailininkai tiesiog įsimylėjo Juodkrantę ir, kiek leido laikas, išlandžiojo jos apylinkes. Nors tematika šiek tiek kaustė jų polėkį, tačiau tikimės, kad paliktas įspūdis vienaip ar kitaip įsikūnys kituose jų darbuose.
Juodkrantės gamtą jų akimis bei jų bandymus suvokti vietovės „genius loci“ mūsų parodinėje erdvėje ir pristatome Jūsų akims ir Jūsų dvasiai.
Malonaus laiko su žinomais meistrais.
Liudviko Rėzos kultūros centras
Plenero dalyviai

Baltarusijos respublika:
Aleksandr Domanov, Minskas
Pavel Kondrusievič, Minskas
Vladimir Kondrusievič, Minskas
Viktor Lukjan, Lyda

Rusijos federacija:
Nikolaj Želtuško, Maskva
Aleksandr Čegadaev, Maskva
Aleksandr Petrov, Sankt – Peterburgas

Juodkrantės kurorto dienose – programa nuo saulėtekio iki saulėlydžio

Liepos 5-7 d. tyro oro ir ramybės kurorte – Juodkrantėje vyksiančiose kurorto dienose susijungs istorijos ir marių krantai. Tris dienas iš eilės atgims visoje Europoje pamėgto kurorto XIX-XX a. sandūros dvasia.
Šventės metu kerinčius saulėlydžius kvies stebėti gongų garsai, vilų kvartale lauks poezijos vakarai, o užsukti į menų promenadą vilios gatvės artistų pasirodymai ir jaukūs koncertai.
Veiklos tiek šeimoms, tiek aktyvaus gyvenimo būdo mylėtojams
Šventės metu Juodkrantės gyventojų bei miesto svečių dėmesį trauks Šiuolaikinė mugė. Šioje mugėje veiklų ras ir madų, ir sveiko gyvenimo būdo mylėtojai, ir šeimos su vaikais.

Mugėje veiksiančioje Dizaino alėjoje visi, kurie vertina ir puoselėja grožį, galės įsigyti meno dirbinių, aksesuarų bei dizainerių kūrinių, papuošalų. Sveikatos saloje susiburs gyduoliai, sveikų produktų ir natūralios medicinos atstovai, masažuotojai. EKO turgelyje bus prekiaujama sertifikuotuose ūkiuose pagamintais produktais. Kuršių marių pakrantėje įsikurs Menų promenada bei įvairiausios dirbtuvėlės, o pačius mažiausius šventės svečius užliūliuos Lopšinių parkas.

Liepos 5 d. kviesime į doc. dr. Nijolės Strakauskaitės knygos „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“ pristatymą, senojo prabangaus Juodkrantės (Schwarzort) kurorto atmosferą kurs kafijos gėrimo ceremonija bei pasivaikščiojimas su gidu vilų kvartalo takais.

Masažų meistras Kęstutis Mingėla liepos 5 ir 6 dienomis norintiems atliks „kūno konsultacijas“ ir asmeniškai kiekvienam apsilankiusiajam parinktą masažą – holistinį, klasikinį, gydomąjį, siatsu, Tibeto dubenų ar Marma.

Juodkrantės kurorto dienose – programa nuo saulėtekio iki saulėlydžio

Liepos 5-7 d. tyro oro ir ramybės kurorte – Juodkrantėje vyksiančiose kurorto dienose susijungs istorijos ir marių krantai. Tris dienas iš eilės atgims visoje Europoje pamėgto kurorto XIX-XX a. sandūros dvasia.
Šventės metu kerinčius saulėlydžius kvies stebėti gongų garsai, vilų kvartale lauks poezijos vakarai, o užsukti į menų promenadą vilios gatvės artistų pasirodymai ir jaukūs koncertai.
Veiklos tiek šeimoms, tiek aktyvaus gyvenimo būdo mylėtojams
Šventės metu Juodkrantės gyventojų bei miesto svečių dėmesį trauks Šiuolaikinė mugė. Šioje mugėje veiklų ras ir madų, ir sveiko gyvenimo būdo mylėtojai, ir šeimos su vaikais.

Mugėje veiksiančioje Dizaino alėjoje visi, kurie vertina ir puoselėja grožį, galės įsigyti meno dirbinių, aksesuarų bei dizainerių kūrinių, papuošalų. Sveikatos saloje susiburs gyduoliai, sveikų produktų ir natūralios medicinos atstovai, masažuotojai. EKO turgelyje bus prekiaujama sertifikuotuose ūkiuose pagamintais produktais. Kuršių marių pakrantėje įsikurs Menų promenada bei įvairiausios dirbtuvėlės, o pačius mažiausius šventės svečius užliūliuos Lopšinių parkas.

Liepos 5 d. kviesime į doc. dr. Nijolės Strakauskaitės knygos „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“ pristatymą, senojo prabangaus Juodkrantės (Schwarzort) kurorto atmosferą kurs kafijos gėrimo ceremonija bei pasivaikščiojimas su gidu vilų kvartalo takais.

Masažų meistras Kęstutis Mingėla liepos 5 ir 6 dienomis norintiems atliks „kūno konsultacijas“ ir asmeniškai kiekvienam apsilankiusiajam parinktą masažą – holistinį, klasikinį, gydomąjį, siatsu, Tibeto dubenų ar Marma.

Sekmadienis Liepos 07, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Liepos 2-22 dienomis kviečiame aplankyti Juodkrantėje vykusio tarptautinio dailininkų plenero tapybos parodą ,,Neringa - Baltijos perlas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kuršių Nerija – menininkų plenerų erdvė, pritraukianti pasaulio kūrėjus savo išskirtinėmis vertybėmis jau ne pirmą šimtmetį.
Kartais apgailestaujame, kad didžiausia plenerų koncentracija – Nidoje, o kitos Neringos gyvenvietės nepelnytai sulaukia mažiau dėmesio, nors slepia savyje didžiulį ir dar neatskleistą estetinį potencialą.
Procesą išjudinti š.m. balandžio 15 -23 dieną ėmėsi Juodkrantėje vykęs tarptautinis dailininkų pleneras peizažo tematika, kurio iniciatoriais buvo Baltarusijos ir Rusijos konsulatai bei Neringos savivaldybė, dalyvavo žinomi menininkai. Žinomus šalių dailininkus plenero metu globojo Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai. Pasibaigus plenerui , dalyvių darbų paroda ,,Neringa – Baltijos perlas“ visą mėnesį eksponuota Klaipėdos Tautinių bendrijų centre,kai kurie darbai vėliau papuošė šalių ambasadas ir konsulatus, buvo padovanoti rėmėjams . Šios parodos kūrinių dalį Jums čia ir pristatome.
Projekto metu buvo labai įdomu pamatyti skirtingų akademinių mokyklų , įvairių plenerinių tradicijų ir kartų bendradarbiavimą. Dailininkai tiesiog įsimylėjo Juodkrantę ir, kiek leido laikas, išlandžiojo jos apylinkes. Nors tematika šiek tiek kaustė jų polėkį, tačiau tikimės, kad paliktas įspūdis vienaip ar kitaip įsikūnys kituose jų darbuose.
Juodkrantės gamtą jų akimis bei jų bandymus suvokti vietovės „genius loci“ mūsų parodinėje erdvėje ir pristatome Jūsų akims ir Jūsų dvasiai.
Malonaus laiko su žinomais meistrais.
Liudviko Rėzos kultūros centras
Plenero dalyviai

Baltarusijos respublika:
Aleksandr Domanov, Minskas
Pavel Kondrusievič, Minskas
Vladimir Kondrusievič, Minskas
Viktor Lukjan, Lyda

Rusijos federacija:
Nikolaj Želtuško, Maskva
Aleksandr Čegadaev, Maskva
Aleksandr Petrov, Sankt – Peterburgas

Renginio pradžia: 07/05/2019 14:00
Pabaiga: 07/07/2019 16:00

Juodkrantės kurorto dienose – programa nuo saulėtekio iki saulėlydžio

Liepos 5-7 d. tyro oro ir ramybės kurorte – Juodkrantėje vyksiančiose kurorto dienose susijungs istorijos ir marių krantai. Tris dienas iš eilės atgims visoje Europoje pamėgto kurorto XIX-XX a. sandūros dvasia.
Šventės metu kerinčius saulėlydžius kvies stebėti gongų garsai, vilų kvartale lauks poezijos vakarai, o užsukti į menų promenadą vilios gatvės artistų pasirodymai ir jaukūs koncertai.
Veiklos tiek šeimoms, tiek aktyvaus gyvenimo būdo mylėtojams
Šventės metu Juodkrantės gyventojų bei miesto svečių dėmesį trauks Šiuolaikinė mugė. Šioje mugėje veiklų ras ir madų, ir sveiko gyvenimo būdo mylėtojai, ir šeimos su vaikais.

Mugėje veiksiančioje Dizaino alėjoje visi, kurie vertina ir puoselėja grožį, galės įsigyti meno dirbinių, aksesuarų bei dizainerių kūrinių, papuošalų. Sveikatos saloje susiburs gyduoliai, sveikų produktų ir natūralios medicinos atstovai, masažuotojai. EKO turgelyje bus prekiaujama sertifikuotuose ūkiuose pagamintais produktais. Kuršių marių pakrantėje įsikurs Menų promenada bei įvairiausios dirbtuvėlės, o pačius mažiausius šventės svečius užliūliuos Lopšinių parkas.

Liepos 5 d. kviesime į doc. dr. Nijolės Strakauskaitės knygos „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“ pristatymą, senojo prabangaus Juodkrantės (Schwarzort) kurorto atmosferą kurs kafijos gėrimo ceremonija bei pasivaikščiojimas su gidu vilų kvartalo takais.

Masažų meistras Kęstutis Mingėla liepos 5 ir 6 dienomis norintiems atliks „kūno konsultacijas“ ir asmeniškai kiekvienam apsilankiusiajam parinktą masažą – holistinį, klasikinį, gydomąjį, siatsu, Tibeto dubenų ar Marma.

Renginio pradžia: 07/05/2019 16:00
Pabaiga: 07/07/2019 16:00

Juodkrantės kurorto dienose – programa nuo saulėtekio iki saulėlydžio

Liepos 5-7 d. tyro oro ir ramybės kurorte – Juodkrantėje vyksiančiose kurorto dienose susijungs istorijos ir marių krantai. Tris dienas iš eilės atgims visoje Europoje pamėgto kurorto XIX-XX a. sandūros dvasia.
Šventės metu kerinčius saulėlydžius kvies stebėti gongų garsai, vilų kvartale lauks poezijos vakarai, o užsukti į menų promenadą vilios gatvės artistų pasirodymai ir jaukūs koncertai.
Veiklos tiek šeimoms, tiek aktyvaus gyvenimo būdo mylėtojams
Šventės metu Juodkrantės gyventojų bei miesto svečių dėmesį trauks Šiuolaikinė mugė. Šioje mugėje veiklų ras ir madų, ir sveiko gyvenimo būdo mylėtojai, ir šeimos su vaikais.

Mugėje veiksiančioje Dizaino alėjoje visi, kurie vertina ir puoselėja grožį, galės įsigyti meno dirbinių, aksesuarų bei dizainerių kūrinių, papuošalų. Sveikatos saloje susiburs gyduoliai, sveikų produktų ir natūralios medicinos atstovai, masažuotojai. EKO turgelyje bus prekiaujama sertifikuotuose ūkiuose pagamintais produktais. Kuršių marių pakrantėje įsikurs Menų promenada bei įvairiausios dirbtuvėlės, o pačius mažiausius šventės svečius užliūliuos Lopšinių parkas.

Liepos 5 d. kviesime į doc. dr. Nijolės Strakauskaitės knygos „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“ pristatymą, senojo prabangaus Juodkrantės (Schwarzort) kurorto atmosferą kurs kafijos gėrimo ceremonija bei pasivaikščiojimas su gidu vilų kvartalo takais.

Masažų meistras Kęstutis Mingėla liepos 5 ir 6 dienomis norintiems atliks „kūno konsultacijas“ ir asmeniškai kiekvienam apsilankiusiajam parinktą masažą – holistinį, klasikinį, gydomąjį, siatsu, Tibeto dubenų ar Marma.

Pirmadienis Liepos 08, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Liepos 2-22 dienomis kviečiame aplankyti Juodkrantėje vykusio tarptautinio dailininkų plenero tapybos parodą ,,Neringa - Baltijos perlas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kuršių Nerija – menininkų plenerų erdvė, pritraukianti pasaulio kūrėjus savo išskirtinėmis vertybėmis jau ne pirmą šimtmetį.
Kartais apgailestaujame, kad didžiausia plenerų koncentracija – Nidoje, o kitos Neringos gyvenvietės nepelnytai sulaukia mažiau dėmesio, nors slepia savyje didžiulį ir dar neatskleistą estetinį potencialą.
Procesą išjudinti š.m. balandžio 15 -23 dieną ėmėsi Juodkrantėje vykęs tarptautinis dailininkų pleneras peizažo tematika, kurio iniciatoriais buvo Baltarusijos ir Rusijos konsulatai bei Neringos savivaldybė, dalyvavo žinomi menininkai. Žinomus šalių dailininkus plenero metu globojo Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai. Pasibaigus plenerui , dalyvių darbų paroda ,,Neringa – Baltijos perlas“ visą mėnesį eksponuota Klaipėdos Tautinių bendrijų centre,kai kurie darbai vėliau papuošė šalių ambasadas ir konsulatus, buvo padovanoti rėmėjams . Šios parodos kūrinių dalį Jums čia ir pristatome.
Projekto metu buvo labai įdomu pamatyti skirtingų akademinių mokyklų , įvairių plenerinių tradicijų ir kartų bendradarbiavimą. Dailininkai tiesiog įsimylėjo Juodkrantę ir, kiek leido laikas, išlandžiojo jos apylinkes. Nors tematika šiek tiek kaustė jų polėkį, tačiau tikimės, kad paliktas įspūdis vienaip ar kitaip įsikūnys kituose jų darbuose.
Juodkrantės gamtą jų akimis bei jų bandymus suvokti vietovės „genius loci“ mūsų parodinėje erdvėje ir pristatome Jūsų akims ir Jūsų dvasiai.
Malonaus laiko su žinomais meistrais.
Liudviko Rėzos kultūros centras
Plenero dalyviai

Baltarusijos respublika:
Aleksandr Domanov, Minskas
Pavel Kondrusievič, Minskas
Vladimir Kondrusievič, Minskas
Viktor Lukjan, Lyda

Rusijos federacija:
Nikolaj Želtuško, Maskva
Aleksandr Čegadaev, Maskva
Aleksandr Petrov, Sankt – Peterburgas

Antardienis Liepos 09, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Liepos 2-22 dienomis kviečiame aplankyti Juodkrantėje vykusio tarptautinio dailininkų plenero tapybos parodą ,,Neringa - Baltijos perlas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kuršių Nerija – menininkų plenerų erdvė, pritraukianti pasaulio kūrėjus savo išskirtinėmis vertybėmis jau ne pirmą šimtmetį.
Kartais apgailestaujame, kad didžiausia plenerų koncentracija – Nidoje, o kitos Neringos gyvenvietės nepelnytai sulaukia mažiau dėmesio, nors slepia savyje didžiulį ir dar neatskleistą estetinį potencialą.
Procesą išjudinti š.m. balandžio 15 -23 dieną ėmėsi Juodkrantėje vykęs tarptautinis dailininkų pleneras peizažo tematika, kurio iniciatoriais buvo Baltarusijos ir Rusijos konsulatai bei Neringos savivaldybė, dalyvavo žinomi menininkai. Žinomus šalių dailininkus plenero metu globojo Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai. Pasibaigus plenerui , dalyvių darbų paroda ,,Neringa – Baltijos perlas“ visą mėnesį eksponuota Klaipėdos Tautinių bendrijų centre,kai kurie darbai vėliau papuošė šalių ambasadas ir konsulatus, buvo padovanoti rėmėjams . Šios parodos kūrinių dalį Jums čia ir pristatome.
Projekto metu buvo labai įdomu pamatyti skirtingų akademinių mokyklų , įvairių plenerinių tradicijų ir kartų bendradarbiavimą. Dailininkai tiesiog įsimylėjo Juodkrantę ir, kiek leido laikas, išlandžiojo jos apylinkes. Nors tematika šiek tiek kaustė jų polėkį, tačiau tikimės, kad paliktas įspūdis vienaip ar kitaip įsikūnys kituose jų darbuose.
Juodkrantės gamtą jų akimis bei jų bandymus suvokti vietovės „genius loci“ mūsų parodinėje erdvėje ir pristatome Jūsų akims ir Jūsų dvasiai.
Malonaus laiko su žinomais meistrais.
Liudviko Rėzos kultūros centras
Plenero dalyviai

Baltarusijos respublika:
Aleksandr Domanov, Minskas
Pavel Kondrusievič, Minskas
Vladimir Kondrusievič, Minskas
Viktor Lukjan, Lyda

Rusijos federacija:
Nikolaj Želtuško, Maskva
Aleksandr Čegadaev, Maskva
Aleksandr Petrov, Sankt – Peterburgas

Renginio pradžia: 07/09/2019 20:00
Pabaiga: 07/09/2019 21:30

21-ųjų tarptautinių kūrybinių dirbtuvių VASAROS MEDIA STUDIJA: AKTORIUS KINE metu sukurtų filmų peržiūra ir geriausių kūrėjų apdovanojimai!

2019 m. liepos 9 d. (antradienį) 20 val. Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9) bus pristatyti septyni trumpametražiai vaidybiniai filmai, kuriuos kūrė dalyviai iš Lietuvos, Latvijos, Suomijos, Slovakijos ir JAV. Peržiūroje taip pat bus pristatytas dokumentinis filmas apie šių metų dirbtuves, filmų užkulisius ir kūrėjus lydėjusius nuotykius.

Renginai NEMOKAMI, maloniai kviečiame!

VASAROS MEDIA STUDIJA: AKTORIUS KINE filmus kūrė ir vaidino: Alise Danovska, Annamaria Janekova, Artur Jelin, Artūras Lepiochinas, Artūrs Zeps, Asta Zacharovaitė, Elžbieta Vozbinaitė, Erdvilas Abukevičius, Evelina Brėdikytė, Gediminas Povilavičius, Ida Ryynänen, Indrė Vėlyvytė, Jaunius Sarapinas, Jay Cougan, Jonas Viršilas, Jorūnė Greičiūtė, Joyce Mays-Licorish, Justina Burakaitė, Kamilė Andriuškaitė, Karolis Maiskis, Kristaps Opincans, Laurynas Kamarauskas, Linards Āboliņš, Lisa Maydwell, Liudmila Rozina, Mantas Vaicekiūtis, Márton Béhr, Martynas Mockus, Miglė Remeikaitė, Milda Arčikauskaitė, Paulius Stonys, Paulius Kavoliūnas, Petras Kuneika, Rokas Steponavičius, Rūta Pašukonytė, Rūta Girnytė, Rytis Aliukonis, Samvelas Ganžumianas, Simona Kollárová, Urtė Fialkovskytė, Viktorija Buika, Vilius Lukošius, Vismantas Kavaliauskas, Zbigniev Bartoševič
Dalyviams paskaitas skaitė ir nuklysti nuo kelio neleido dėstytojai: Zachary Spicer, Marija Kavtaradzė, Jonathan Tammuz
Speciali padėka Paul Nethercott
Dirbtuves koordinavo: Inesa Kurklietytė, Vaiva Martišauskaitė
Dalyvius techniniais klausimais konsultavo: Žygimantas Kaminskas, Ramūnas Jasutis, Ričardas Matačius
Akimirkas fiksavo: Modestas Endriuška

Projektą organizavo Lietuvos muzikos ir teatro akademija kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi

Trečiadienis Liepos 10, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Liepos 2-22 dienomis kviečiame aplankyti Juodkrantėje vykusio tarptautinio dailininkų plenero tapybos parodą ,,Neringa - Baltijos perlas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kuršių Nerija – menininkų plenerų erdvė, pritraukianti pasaulio kūrėjus savo išskirtinėmis vertybėmis jau ne pirmą šimtmetį.
Kartais apgailestaujame, kad didžiausia plenerų koncentracija – Nidoje, o kitos Neringos gyvenvietės nepelnytai sulaukia mažiau dėmesio, nors slepia savyje didžiulį ir dar neatskleistą estetinį potencialą.
Procesą išjudinti š.m. balandžio 15 -23 dieną ėmėsi Juodkrantėje vykęs tarptautinis dailininkų pleneras peizažo tematika, kurio iniciatoriais buvo Baltarusijos ir Rusijos konsulatai bei Neringos savivaldybė, dalyvavo žinomi menininkai. Žinomus šalių dailininkus plenero metu globojo Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai. Pasibaigus plenerui , dalyvių darbų paroda ,,Neringa – Baltijos perlas“ visą mėnesį eksponuota Klaipėdos Tautinių bendrijų centre,kai kurie darbai vėliau papuošė šalių ambasadas ir konsulatus, buvo padovanoti rėmėjams . Šios parodos kūrinių dalį Jums čia ir pristatome.
Projekto metu buvo labai įdomu pamatyti skirtingų akademinių mokyklų , įvairių plenerinių tradicijų ir kartų bendradarbiavimą. Dailininkai tiesiog įsimylėjo Juodkrantę ir, kiek leido laikas, išlandžiojo jos apylinkes. Nors tematika šiek tiek kaustė jų polėkį, tačiau tikimės, kad paliktas įspūdis vienaip ar kitaip įsikūnys kituose jų darbuose.
Juodkrantės gamtą jų akimis bei jų bandymus suvokti vietovės „genius loci“ mūsų parodinėje erdvėje ir pristatome Jūsų akims ir Jūsų dvasiai.
Malonaus laiko su žinomais meistrais.
Liudviko Rėzos kultūros centras
Plenero dalyviai

Baltarusijos respublika:
Aleksandr Domanov, Minskas
Pavel Kondrusievič, Minskas
Vladimir Kondrusievič, Minskas
Viktor Lukjan, Lyda

Rusijos federacija:
Nikolaj Želtuško, Maskva
Aleksandr Čegadaev, Maskva
Aleksandr Petrov, Sankt – Peterburgas

Ketvirtadienis Liepos 11, 2019
Renginio pradžia: 06/04/2019 18:00
Pabaiga: 07/11/2019 18:00

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Liepos 2-22 dienomis kviečiame aplankyti Juodkrantėje vykusio tarptautinio dailininkų plenero tapybos parodą ,,Neringa - Baltijos perlas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kuršių Nerija – menininkų plenerų erdvė, pritraukianti pasaulio kūrėjus savo išskirtinėmis vertybėmis jau ne pirmą šimtmetį.
Kartais apgailestaujame, kad didžiausia plenerų koncentracija – Nidoje, o kitos Neringos gyvenvietės nepelnytai sulaukia mažiau dėmesio, nors slepia savyje didžiulį ir dar neatskleistą estetinį potencialą.
Procesą išjudinti š.m. balandžio 15 -23 dieną ėmėsi Juodkrantėje vykęs tarptautinis dailininkų pleneras peizažo tematika, kurio iniciatoriais buvo Baltarusijos ir Rusijos konsulatai bei Neringos savivaldybė, dalyvavo žinomi menininkai. Žinomus šalių dailininkus plenero metu globojo Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai. Pasibaigus plenerui , dalyvių darbų paroda ,,Neringa – Baltijos perlas“ visą mėnesį eksponuota Klaipėdos Tautinių bendrijų centre,kai kurie darbai vėliau papuošė šalių ambasadas ir konsulatus, buvo padovanoti rėmėjams . Šios parodos kūrinių dalį Jums čia ir pristatome.
Projekto metu buvo labai įdomu pamatyti skirtingų akademinių mokyklų , įvairių plenerinių tradicijų ir kartų bendradarbiavimą. Dailininkai tiesiog įsimylėjo Juodkrantę ir, kiek leido laikas, išlandžiojo jos apylinkes. Nors tematika šiek tiek kaustė jų polėkį, tačiau tikimės, kad paliktas įspūdis vienaip ar kitaip įsikūnys kituose jų darbuose.
Juodkrantės gamtą jų akimis bei jų bandymus suvokti vietovės „genius loci“ mūsų parodinėje erdvėje ir pristatome Jūsų akims ir Jūsų dvasiai.
Malonaus laiko su žinomais meistrais.
Liudviko Rėzos kultūros centras
Plenero dalyviai

Baltarusijos respublika:
Aleksandr Domanov, Minskas
Pavel Kondrusievič, Minskas
Vladimir Kondrusievič, Minskas
Viktor Lukjan, Lyda

Rusijos federacija:
Nikolaj Želtuško, Maskva
Aleksandr Čegadaev, Maskva
Aleksandr Petrov, Sankt – Peterburgas

Renginio pradžia: 07/11/2019 18:00
Pabaiga: 07/11/2019 20:00

Liepos 11 d. (ketvirtadienį) 18 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai
Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje. 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Penktadienis Liepos 12, 2019

Liepos 2-22 dienomis kviečiame aplankyti Juodkrantėje vykusio tarptautinio dailininkų plenero tapybos parodą ,,Neringa - Baltijos perlas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kuršių Nerija – menininkų plenerų erdvė, pritraukianti pasaulio kūrėjus savo išskirtinėmis vertybėmis jau ne pirmą šimtmetį.
Kartais apgailestaujame, kad didžiausia plenerų koncentracija – Nidoje, o kitos Neringos gyvenvietės nepelnytai sulaukia mažiau dėmesio, nors slepia savyje didžiulį ir dar neatskleistą estetinį potencialą.
Procesą išjudinti š.m. balandžio 15 -23 dieną ėmėsi Juodkrantėje vykęs tarptautinis dailininkų pleneras peizažo tematika, kurio iniciatoriais buvo Baltarusijos ir Rusijos konsulatai bei Neringos savivaldybė, dalyvavo žinomi menininkai. Žinomus šalių dailininkus plenero metu globojo Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai. Pasibaigus plenerui , dalyvių darbų paroda ,,Neringa – Baltijos perlas“ visą mėnesį eksponuota Klaipėdos Tautinių bendrijų centre,kai kurie darbai vėliau papuošė šalių ambasadas ir konsulatus, buvo padovanoti rėmėjams . Šios parodos kūrinių dalį Jums čia ir pristatome.
Projekto metu buvo labai įdomu pamatyti skirtingų akademinių mokyklų , įvairių plenerinių tradicijų ir kartų bendradarbiavimą. Dailininkai tiesiog įsimylėjo Juodkrantę ir, kiek leido laikas, išlandžiojo jos apylinkes. Nors tematika šiek tiek kaustė jų polėkį, tačiau tikimės, kad paliktas įspūdis vienaip ar kitaip įsikūnys kituose jų darbuose.
Juodkrantės gamtą jų akimis bei jų bandymus suvokti vietovės „genius loci“ mūsų parodinėje erdvėje ir pristatome Jūsų akims ir Jūsų dvasiai.
Malonaus laiko su žinomais meistrais.
Liudviko Rėzos kultūros centras
Plenero dalyviai

Baltarusijos respublika:
Aleksandr Domanov, Minskas
Pavel Kondrusievič, Minskas
Vladimir Kondrusievič, Minskas
Viktor Lukjan, Lyda

Rusijos federacija:
Nikolaj Želtuško, Maskva
Aleksandr Čegadaev, Maskva
Aleksandr Petrov, Sankt – Peterburgas

Renginio pradžia: 07/12/2019 17:00
Pabaiga: 07/12/2019 21:00

2019 m. liepos 12 d. (penktadienį) 17 val. maloniai kviečiame į kūrybinį seminarą – plenerą „KURŠIŲ MARIŲ BRADINĖS“, kurį ves menininkai Jūratė Bučmytė ir Albertas Krajinskas. Renginio metu bus eksponuojami Kuršių marių burvalčių maketai, papasakosime apie laivų struktūrą ir funkcionalumą, žiūrėsime istorinių burvalčių nuotraukas. Visi norintieji galės pasigaminti savo burvaltę. Originaliausių ir gražiausių darbų autorių laukia puikūs prizai. Renginys nemokamas, suteiksime visas darbui reikalingas priemones.
ISTORIJA / PAŽINTIS / KŪRYBA

Renginys „Kuršių marių bradinės“ yra Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails!: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija“ viena iš dalių ir remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys bus fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Šeštadienis Liepos 13, 2019

Liepos 2-22 dienomis kviečiame aplankyti Juodkrantėje vykusio tarptautinio dailininkų plenero tapybos parodą ,,Neringa - Baltijos perlas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kuršių Nerija – menininkų plenerų erdvė, pritraukianti pasaulio kūrėjus savo išskirtinėmis vertybėmis jau ne pirmą šimtmetį.
Kartais apgailestaujame, kad didžiausia plenerų koncentracija – Nidoje, o kitos Neringos gyvenvietės nepelnytai sulaukia mažiau dėmesio, nors slepia savyje didžiulį ir dar neatskleistą estetinį potencialą.
Procesą išjudinti š.m. balandžio 15 -23 dieną ėmėsi Juodkrantėje vykęs tarptautinis dailininkų pleneras peizažo tematika, kurio iniciatoriais buvo Baltarusijos ir Rusijos konsulatai bei Neringos savivaldybė, dalyvavo žinomi menininkai. Žinomus šalių dailininkus plenero metu globojo Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai. Pasibaigus plenerui , dalyvių darbų paroda ,,Neringa – Baltijos perlas“ visą mėnesį eksponuota Klaipėdos Tautinių bendrijų centre,kai kurie darbai vėliau papuošė šalių ambasadas ir konsulatus, buvo padovanoti rėmėjams . Šios parodos kūrinių dalį Jums čia ir pristatome.
Projekto metu buvo labai įdomu pamatyti skirtingų akademinių mokyklų , įvairių plenerinių tradicijų ir kartų bendradarbiavimą. Dailininkai tiesiog įsimylėjo Juodkrantę ir, kiek leido laikas, išlandžiojo jos apylinkes. Nors tematika šiek tiek kaustė jų polėkį, tačiau tikimės, kad paliktas įspūdis vienaip ar kitaip įsikūnys kituose jų darbuose.
Juodkrantės gamtą jų akimis bei jų bandymus suvokti vietovės „genius loci“ mūsų parodinėje erdvėje ir pristatome Jūsų akims ir Jūsų dvasiai.
Malonaus laiko su žinomais meistrais.
Liudviko Rėzos kultūros centras
Plenero dalyviai

Baltarusijos respublika:
Aleksandr Domanov, Minskas
Pavel Kondrusievič, Minskas
Vladimir Kondrusievič, Minskas
Viktor Lukjan, Lyda

Rusijos federacija:
Nikolaj Želtuško, Maskva
Aleksandr Čegadaev, Maskva
Aleksandr Petrov, Sankt – Peterburgas

Renginio pradžia: 07/13/2019 19:00

Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.

„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.

Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.

2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.

Sekmadienis Liepos 14, 2019

Liepos 2-22 dienomis kviečiame aplankyti Juodkrantėje vykusio tarptautinio dailininkų plenero tapybos parodą ,,Neringa - Baltijos perlas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kuršių Nerija – menininkų plenerų erdvė, pritraukianti pasaulio kūrėjus savo išskirtinėmis vertybėmis jau ne pirmą šimtmetį.
Kartais apgailestaujame, kad didžiausia plenerų koncentracija – Nidoje, o kitos Neringos gyvenvietės nepelnytai sulaukia mažiau dėmesio, nors slepia savyje didžiulį ir dar neatskleistą estetinį potencialą.
Procesą išjudinti š.m. balandžio 15 -23 dieną ėmėsi Juodkrantėje vykęs tarptautinis dailininkų pleneras peizažo tematika, kurio iniciatoriais buvo Baltarusijos ir Rusijos konsulatai bei Neringos savivaldybė, dalyvavo žinomi menininkai. Žinomus šalių dailininkus plenero metu globojo Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai. Pasibaigus plenerui , dalyvių darbų paroda ,,Neringa – Baltijos perlas“ visą mėnesį eksponuota Klaipėdos Tautinių bendrijų centre,kai kurie darbai vėliau papuošė šalių ambasadas ir konsulatus, buvo padovanoti rėmėjams . Šios parodos kūrinių dalį Jums čia ir pristatome.
Projekto metu buvo labai įdomu pamatyti skirtingų akademinių mokyklų , įvairių plenerinių tradicijų ir kartų bendradarbiavimą. Dailininkai tiesiog įsimylėjo Juodkrantę ir, kiek leido laikas, išlandžiojo jos apylinkes. Nors tematika šiek tiek kaustė jų polėkį, tačiau tikimės, kad paliktas įspūdis vienaip ar kitaip įsikūnys kituose jų darbuose.
Juodkrantės gamtą jų akimis bei jų bandymus suvokti vietovės „genius loci“ mūsų parodinėje erdvėje ir pristatome Jūsų akims ir Jūsų dvasiai.
Malonaus laiko su žinomais meistrais.
Liudviko Rėzos kultūros centras
Plenero dalyviai

Baltarusijos respublika:
Aleksandr Domanov, Minskas
Pavel Kondrusievič, Minskas
Vladimir Kondrusievič, Minskas
Viktor Lukjan, Lyda

Rusijos federacija:
Nikolaj Želtuško, Maskva
Aleksandr Čegadaev, Maskva
Aleksandr Petrov, Sankt – Peterburgas

Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.

„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.

Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.

2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.

Pirmadienis Liepos 15, 2019

Liepos 2-22 dienomis kviečiame aplankyti Juodkrantėje vykusio tarptautinio dailininkų plenero tapybos parodą ,,Neringa - Baltijos perlas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kuršių Nerija – menininkų plenerų erdvė, pritraukianti pasaulio kūrėjus savo išskirtinėmis vertybėmis jau ne pirmą šimtmetį.
Kartais apgailestaujame, kad didžiausia plenerų koncentracija – Nidoje, o kitos Neringos gyvenvietės nepelnytai sulaukia mažiau dėmesio, nors slepia savyje didžiulį ir dar neatskleistą estetinį potencialą.
Procesą išjudinti š.m. balandžio 15 -23 dieną ėmėsi Juodkrantėje vykęs tarptautinis dailininkų pleneras peizažo tematika, kurio iniciatoriais buvo Baltarusijos ir Rusijos konsulatai bei Neringos savivaldybė, dalyvavo žinomi menininkai. Žinomus šalių dailininkus plenero metu globojo Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai. Pasibaigus plenerui , dalyvių darbų paroda ,,Neringa – Baltijos perlas“ visą mėnesį eksponuota Klaipėdos Tautinių bendrijų centre,kai kurie darbai vėliau papuošė šalių ambasadas ir konsulatus, buvo padovanoti rėmėjams . Šios parodos kūrinių dalį Jums čia ir pristatome.
Projekto metu buvo labai įdomu pamatyti skirtingų akademinių mokyklų , įvairių plenerinių tradicijų ir kartų bendradarbiavimą. Dailininkai tiesiog įsimylėjo Juodkrantę ir, kiek leido laikas, išlandžiojo jos apylinkes. Nors tematika šiek tiek kaustė jų polėkį, tačiau tikimės, kad paliktas įspūdis vienaip ar kitaip įsikūnys kituose jų darbuose.
Juodkrantės gamtą jų akimis bei jų bandymus suvokti vietovės „genius loci“ mūsų parodinėje erdvėje ir pristatome Jūsų akims ir Jūsų dvasiai.
Malonaus laiko su žinomais meistrais.
Liudviko Rėzos kultūros centras
Plenero dalyviai

Baltarusijos respublika:
Aleksandr Domanov, Minskas
Pavel Kondrusievič, Minskas
Vladimir Kondrusievič, Minskas
Viktor Lukjan, Lyda

Rusijos federacija:
Nikolaj Želtuško, Maskva
Aleksandr Čegadaev, Maskva
Aleksandr Petrov, Sankt – Peterburgas

Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.

„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.

Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.

2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.

Renginio pradžia: 07/15/2019 20:00
Pabaiga: 07/15/2019 21:10

Liepos 15 d. (pirmadienį) 20 val. smuikininko Martyno Švėgždos von Bekker koncertas "Meditacija smuikui solo" Juodkrantės Liuteronų evangelikų bažnyčioje (L. Rėzos g. 56). Bilieto kaina 10 eurų. Bilietus galite įsigyti koncerto vietoje.

Martynas Švėgžda von Bekker nuo 1990 m. aktyviai rengia solinius ir kamerinės muzikos koncertus Europoje, JAV ir Azijoje. Koncertavo su Berlyno simfoniniu orkestru, Gruzijos simfoniniu orkestru, Lietuvos valstybiniu simfoniniu ir Lietuvos kameriniu orkestrais, Hamburgo simfoniniu orkestru ir „Gloriamus“ filharmonijos orkestru Džakartoje, Indonezijoje.

Atlikėjas grojo prestižinėse koncertų salėse: Maskvos P. Čaikovskio, Hamburgo Musikhalle, Helsinkio Sibelius, Berlyno Schauspielhaus, UNESCO Paryžiuje; dalyvavo daugybėje festivalių. Nuo 2001 m. vadovavo paties inicijuotam tarptautiniam muzikos festivaliui „Alternatyva”, 2015 m. įkūrė tarptautinę mobilią tarpdisciplininę meno akademiją „Alternative Academy of Arts“.

1997 m. ir 2009 m. M. Švėgždai von Bekker suteiktas Lietuvos Respublikos kultūros garbės atašė titulas.

Smuikininkas išleido kompaktinių plokštelių, tarp kurių – autorinių miniatiūrų ciklas „Le son et la parole“. 2017 m. įrašė jaunųjų Lietuvos kompozitorių kūrinių plokštelę „Lietuvos XXI a. raiška smuikui“.

PROGRAMOJE – Johanno Sebastiano Bacho, Monikos Sokaitės ir Martyno Švėgždos von Bekker kūriniai smuikui solo

Daugiau informacijos- http://www.kintaiarts.lt/blog/skelbiama-kintu-muzikos-festivalio-2019-pr...
https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/koncertai/kintu-muzikos-festivalis...

Antardienis Liepos 16, 2019

Liepos 2-22 dienomis kviečiame aplankyti Juodkrantėje vykusio tarptautinio dailininkų plenero tapybos parodą ,,Neringa - Baltijos perlas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kuršių Nerija – menininkų plenerų erdvė, pritraukianti pasaulio kūrėjus savo išskirtinėmis vertybėmis jau ne pirmą šimtmetį.
Kartais apgailestaujame, kad didžiausia plenerų koncentracija – Nidoje, o kitos Neringos gyvenvietės nepelnytai sulaukia mažiau dėmesio, nors slepia savyje didžiulį ir dar neatskleistą estetinį potencialą.
Procesą išjudinti š.m. balandžio 15 -23 dieną ėmėsi Juodkrantėje vykęs tarptautinis dailininkų pleneras peizažo tematika, kurio iniciatoriais buvo Baltarusijos ir Rusijos konsulatai bei Neringos savivaldybė, dalyvavo žinomi menininkai. Žinomus šalių dailininkus plenero metu globojo Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai. Pasibaigus plenerui , dalyvių darbų paroda ,,Neringa – Baltijos perlas“ visą mėnesį eksponuota Klaipėdos Tautinių bendrijų centre,kai kurie darbai vėliau papuošė šalių ambasadas ir konsulatus, buvo padovanoti rėmėjams . Šios parodos kūrinių dalį Jums čia ir pristatome.
Projekto metu buvo labai įdomu pamatyti skirtingų akademinių mokyklų , įvairių plenerinių tradicijų ir kartų bendradarbiavimą. Dailininkai tiesiog įsimylėjo Juodkrantę ir, kiek leido laikas, išlandžiojo jos apylinkes. Nors tematika šiek tiek kaustė jų polėkį, tačiau tikimės, kad paliktas įspūdis vienaip ar kitaip įsikūnys kituose jų darbuose.
Juodkrantės gamtą jų akimis bei jų bandymus suvokti vietovės „genius loci“ mūsų parodinėje erdvėje ir pristatome Jūsų akims ir Jūsų dvasiai.
Malonaus laiko su žinomais meistrais.
Liudviko Rėzos kultūros centras
Plenero dalyviai

Baltarusijos respublika:
Aleksandr Domanov, Minskas
Pavel Kondrusievič, Minskas
Vladimir Kondrusievič, Minskas
Viktor Lukjan, Lyda

Rusijos federacija:
Nikolaj Želtuško, Maskva
Aleksandr Čegadaev, Maskva
Aleksandr Petrov, Sankt – Peterburgas

Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.

„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.

Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.

2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.

Trečiadienis Liepos 17, 2019

Liepos 2-22 dienomis kviečiame aplankyti Juodkrantėje vykusio tarptautinio dailininkų plenero tapybos parodą ,,Neringa - Baltijos perlas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kuršių Nerija – menininkų plenerų erdvė, pritraukianti pasaulio kūrėjus savo išskirtinėmis vertybėmis jau ne pirmą šimtmetį.
Kartais apgailestaujame, kad didžiausia plenerų koncentracija – Nidoje, o kitos Neringos gyvenvietės nepelnytai sulaukia mažiau dėmesio, nors slepia savyje didžiulį ir dar neatskleistą estetinį potencialą.
Procesą išjudinti š.m. balandžio 15 -23 dieną ėmėsi Juodkrantėje vykęs tarptautinis dailininkų pleneras peizažo tematika, kurio iniciatoriais buvo Baltarusijos ir Rusijos konsulatai bei Neringos savivaldybė, dalyvavo žinomi menininkai. Žinomus šalių dailininkus plenero metu globojo Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai. Pasibaigus plenerui , dalyvių darbų paroda ,,Neringa – Baltijos perlas“ visą mėnesį eksponuota Klaipėdos Tautinių bendrijų centre,kai kurie darbai vėliau papuošė šalių ambasadas ir konsulatus, buvo padovanoti rėmėjams . Šios parodos kūrinių dalį Jums čia ir pristatome.
Projekto metu buvo labai įdomu pamatyti skirtingų akademinių mokyklų , įvairių plenerinių tradicijų ir kartų bendradarbiavimą. Dailininkai tiesiog įsimylėjo Juodkrantę ir, kiek leido laikas, išlandžiojo jos apylinkes. Nors tematika šiek tiek kaustė jų polėkį, tačiau tikimės, kad paliktas įspūdis vienaip ar kitaip įsikūnys kituose jų darbuose.
Juodkrantės gamtą jų akimis bei jų bandymus suvokti vietovės „genius loci“ mūsų parodinėje erdvėje ir pristatome Jūsų akims ir Jūsų dvasiai.
Malonaus laiko su žinomais meistrais.
Liudviko Rėzos kultūros centras
Plenero dalyviai

Baltarusijos respublika:
Aleksandr Domanov, Minskas
Pavel Kondrusievič, Minskas
Vladimir Kondrusievič, Minskas
Viktor Lukjan, Lyda

Rusijos federacija:
Nikolaj Želtuško, Maskva
Aleksandr Čegadaev, Maskva
Aleksandr Petrov, Sankt – Peterburgas

Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.

„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.

Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.

2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.

Renginio pradžia: 07/17/2019 20:00
Pabaiga: 07/17/2019 21:48

Liepos 17 d. (trečiadienį) 20 val. kviečiame žiūrėti režisieriaus Donato Ulvydo filmą „Ir visi jų vyrai“ - apie moterų ir vyrų santykius Liudviko Rėzos kultūros centro salėje (L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė). Juoką ir rimtas temas puikiai balansuojanti juosta „Ir visi jų vyrai“ pasakoja apie tris skirtingas ir labai stiprias asmenybes; kartais besipykstančias, bet neišvengiamai artimas moteris. Ir, žinoma, apie visus jų vyrus.
Filmas lietuvių kalba, be subtitrų.
Bilieto kaina - 5 Eurai.
Bilietus galima įsigyti valandą prieš seansą.

Žanras: Komedija, lietuviškas
Sukurta: Lietuva
Režisierius: Donatas Ulvydas
Vaidina: Inga Jankauskaitė, Kristina Kazlauskaitė, Aušra Giedraitytė, Giedrius Savickas, Audrius Bružas, Andrius Bialobžeskis, Šarūnas Januškevičius
Trukmė: 1h 48 min
Cenzas: Žiūrovams nuo 16 metų

Naujausioje savo juostoje filmų „Tadas Blinda. Pradžia“, „Emilija iš Laisvės alėjos“, „Kaip pavogti žmoną“ režisierius Donatas Ulvydas imasi amžinos kaip pasaulis temos – moterų ir vyrų santykių. Filmo centre – trys stiprios asmenybės su savo požiūriu, idealais, baimėmis ir svajonėmis. Trys moterys, kurios ieško, klysta, pyksta, džiaugiasi, liūdi ir, žinoma, myli. Myli savo gyvenimo vyrus, nors kartais atrodo, kad be jų viskas būtų kur kas paprasčiau.

Ingos Jankauskaitės vaidinama Jurga – sėkminga psichoterapeutė, kurios šeimyniniame gyvenime – ne pats geriausias laikotarpis. Šokiruota netikėtų pokyčių, moteris išgyvena kiekvienam puikiai pažįstamus jausmus – neigimą, pyktį, liūdesį. Kitų žmonių sielos žaizdas gydanti Jurga dabar turės pasigilinti ir į savo jausmus norėdama iš naujo surasti savo gyvenimo prasmę ir džiaugsmą.

Ketvirtadienis Liepos 18, 2019
Renginio pradžia: 07/02/2019 10:00
Pabaiga: 07/18/2019 18:00

Liepos 2-22 dienomis kviečiame aplankyti Juodkrantėje vykusio tarptautinio dailininkų plenero tapybos parodą ,,Neringa - Baltijos perlas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kuršių Nerija – menininkų plenerų erdvė, pritraukianti pasaulio kūrėjus savo išskirtinėmis vertybėmis jau ne pirmą šimtmetį.
Kartais apgailestaujame, kad didžiausia plenerų koncentracija – Nidoje, o kitos Neringos gyvenvietės nepelnytai sulaukia mažiau dėmesio, nors slepia savyje didžiulį ir dar neatskleistą estetinį potencialą.
Procesą išjudinti š.m. balandžio 15 -23 dieną ėmėsi Juodkrantėje vykęs tarptautinis dailininkų pleneras peizažo tematika, kurio iniciatoriais buvo Baltarusijos ir Rusijos konsulatai bei Neringos savivaldybė, dalyvavo žinomi menininkai. Žinomus šalių dailininkus plenero metu globojo Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai. Pasibaigus plenerui , dalyvių darbų paroda ,,Neringa – Baltijos perlas“ visą mėnesį eksponuota Klaipėdos Tautinių bendrijų centre,kai kurie darbai vėliau papuošė šalių ambasadas ir konsulatus, buvo padovanoti rėmėjams . Šios parodos kūrinių dalį Jums čia ir pristatome.
Projekto metu buvo labai įdomu pamatyti skirtingų akademinių mokyklų , įvairių plenerinių tradicijų ir kartų bendradarbiavimą. Dailininkai tiesiog įsimylėjo Juodkrantę ir, kiek leido laikas, išlandžiojo jos apylinkes. Nors tematika šiek tiek kaustė jų polėkį, tačiau tikimės, kad paliktas įspūdis vienaip ar kitaip įsikūnys kituose jų darbuose.
Juodkrantės gamtą jų akimis bei jų bandymus suvokti vietovės „genius loci“ mūsų parodinėje erdvėje ir pristatome Jūsų akims ir Jūsų dvasiai.
Malonaus laiko su žinomais meistrais.
Liudviko Rėzos kultūros centras
Plenero dalyviai

Baltarusijos respublika:
Aleksandr Domanov, Minskas
Pavel Kondrusievič, Minskas
Vladimir Kondrusievič, Minskas
Viktor Lukjan, Lyda

Rusijos federacija:
Nikolaj Želtuško, Maskva
Aleksandr Čegadaev, Maskva
Aleksandr Petrov, Sankt – Peterburgas

Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.

„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.

Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.

2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.

Renginio pradžia: 07/18/2019 18:00
Pabaiga: 07/18/2019 20:00

Liepos 18 d. (ketvirtadienį) 18 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai
Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Penktadienis Liepos 19, 2019

Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.

„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.

Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.

2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.

Šeštadienis Liepos 20, 2019

Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.

„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.

Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.

2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.

Renginio pradžia: 07/20/2019 19:00

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Sekmadienis Liepos 21, 2019

Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.

„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.

Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.

2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Pirmadienis Liepos 22, 2019

Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.

„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.

Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.

2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Antardienis Liepos 23, 2019

Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.

„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.

Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.

2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Renginio pradžia: 07/23/2019 18:00

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Renginio pradžia: 07/23/2019 20:00
Pabaiga: 07/23/2019 21:38

Liepos 23 d. (antradienį) 20 val. kviečiame žiūrėti režisieriaus Mariaus Markevičiaus filmą „Tarp pilkų debesų“ Liudviko Rėzos kultūros centro salėje (L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė). Filmas sukurtas pagal lietuvių kilmės amerikiečių rašytojos Rūtos Šepetys romaną „Tarp pilkų debesų“.
Bilieto kaina - 5 Eurai.
Bilietus galima įsigyti valandą prieš seansą.

Žanras: Drama
Trukmė: 1h 38 min
Cenzas: N-13. 7-12 m. vaikams būtina suaugusiojo palyda

Kaunas, 1941-ieji. Penkiolikmetė Lina Vilkaitė svajoja studijuoti dailę, atostogauti prie jūros ir nueiti į pasimatymą su patinkančiu vaikinu. Tačiau birželio 14-osios naktį visas svajones ranka nubraukia stiprūs sovietų kariškių smūgiai į duris. Lina kartu su jaunesniu broliu ir mama įgrūdami į gyvulinį traukinio vagoną ir ištremiami į Sibirą, kaip ir tūkstančiai kitų lietuvių. Atskirtas nuo šeimos merginos tėtis Linai ištaria paskutinius žodžius: „Piešk tai, ką matai“. Jos piešiniai tampa dienoraščiu, kuriame nemeluojama. Juose atsispindi skausmas, alkis, šaltis, sovietų žiaurumas ir nepakeliamos gyvenimo sąlygos Sibire. O šalia – žmonių gerumas vienas kitam, pirmoji meilė ir negęstanti viltis išgyventi. Žmogiškoji stiprybė prieš žiaurų likimą.

Filmas sukurtas pagal lietuvių kilmės amerikiečių rašytojos Rūtos Šepetys romaną „Tarp pilkų debesų“.

Knyga yra tapusi „The New York Times“ bestseleriu, išleista daugiau nei 50 šalių, visame pasaulyje jos parduota per milijoną kopijų. Filmo režisierius – Los Andžele gimęs ir užaugęs Marius Markevičius, žinomas filmo „Kita svajonių komanda“ režisierius. Filmo prodiuseris – Žilvinas Naujokas, Lietuvai padovanojęs lankomiausią nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu kurtą filmą „Tadas Blinda. Pradžia“.

Režisierius: Marius Markevičius

Vaidina: Bel Powley, Jonah Hauer-King, Lisa Loven Kongsli, Sophie Cookson, Martin Wallström, Peter Franzén, James Cosmo, Aistė Diržiūtė, Gabija Jaraminaitė, Darius Meškauskas, Ramūnas Cicėnas.

Trečiadienis Liepos 24, 2019

Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.

„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.

Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.

2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Ketvirtadienis Liepos 25, 2019

Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.

„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.

Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.

2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Renginio pradžia: 07/25/2019 18:00
Pabaiga: 07/25/2019 20:00

Liepos 25 d. (ketvirtadienį) 18 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai
Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Penktadienis Liepos 26, 2019

Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.

„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.

Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.

2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Renginio pradžia: 07/26/2019 20:00
Pabaiga: 07/26/2019 21:12

Liepos 26 d. (penktadienį) 20 val. Kintų muzikos festivalio koncertas "Veržlūs vėjai", Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Atlikėjai - VERA NEBYLOVA (violončelė, Rusija), ANDRÉS AÑAZCO (fortepijonas, Ekvadoras-Austrija), KAROLINA PANCERNAITĖ (fortepijonas).

Bilieto kaina 8 eurai.

Kintų muzikos festivalyje pasirodys trys jauni ir veržlūs atlikėjai, savo talentu besidalinantys per XIX–XX a. muziką. Skambės vaizdinga čeko Antoníno Dvořáko, gausybę XX a. kompozitorių mokiusios žymios prancūzų pedagogės ir kompozitorės Nadios Boulanger, efemeriškų impresijų kupina prancūzo Maurice‘o Ravelio ir dramatiškų išgyvenimų pripildyta ruso Dmitrijaus Šostakovičiaus muzika.

VERA NEBYLOVA – tarptautinių konkursų laureatė, Yuri Bashmet jaunimo orkestro Rusijoje narė. Savo muzikinį kelią pradėjusi Kaliningrado S. Rachmaninovo aukštesniojoje muzikos mokykloje, nuo 2017 m. mokosi Briuselio karališkojoje konservatorijoje. Violončelininkė tobulinosi meistriškumo kursuose pas A. Seleznevą, K. Rodiną, S. Rolduginą, R. Dieltiensą, taip pat 2015 m. ir 2016 m. dalyvavo ISA vasaros akademijoje Vienoje ir mokėsi pas Jérôme‘ą Pernoo, Osaba‘ą Onczay, Claudio Bohorquesą ir Romainą Garioud.

ANDRÉS AÑAZCO – iš Ekvadoro kilęs pianistas, plėtojantis dinamišką koncertinę karjerą kaip solistas ir kamerinės muzikos atlikėjas. A. Añazco koncertavo prestižinėse pasaulio koncertų salėse Musikverein (Viena), Carnegie Hall (Niujorkas) ir dalyvavo žymiuose festivaliuose, tokiuose kaip Yehudi Menuhino festivalis Gstaade (Šveicarija) ir Rheingau muzikos festivalis (Vokietija).
Nuo 2012 m. pianistas koncertuoja visoje Europoje kaip „Acros Trio“ narys; šis ansamblis pasižymi plačiu repertuaru, kuriame suskamba ir mažai žinomi Ispanijos ir Lotynų Amerikos kompozitorių kūriniai. Būdamas ECMA (Europos kamerinės muzikos akademijos) narys, jis mokėsi iš tokių menininkų kaip Tabea Zimmermann, Hatto Beyerle, Shmuelis Ashkenasis, Ferencas Radosas ir Hariolfas Schlichtigas.

Renginio pradžia: 07/26/2019 20:00
Pabaiga: 07/26/2019 21:00

Liepos 26 d. (penktadienį) 20 val. Kintų muzikos festivalio koncertas "Veržlūs vėjai", Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Atlikėjai - VERA NEBYLOVA (violončelė, Rusija), ANDRÉS AÑAZCO (fortepijonas, Ekvadoras-Austrija), KAROLINA PANCERNAITĖ (fortepijonas).

Kintų muzikos festivalyje pasirodys trys jauni ir veržlūs atlikėjai, savo talentu besidalinsiantys per XIX–XX a. muziką. Skambės vaizdinga čeko Antoníno Dvořáko, gausybę XX a. kompozitorių mokiusios žymios prancūzų pedagogės ir kompozitorės Nadios Boulanger, efemeriškų impresijų kupina prancūzo Maurice‘o Ravelio ir dramatiškų išgyvenimų pripildyta ruso Dmitrijaus Šostakovičiaus muzika.

VERA NEBYLOVA – tarptautinių konkursų laureatė, Yuri Bashmet jaunimo orkestro Rusijoje narė. Savo muzikinį kelią pradėjusi Kaliningrado S. Rachmaninovo aukštesniojoje muzikos mokykloje, nuo 2017 m. mokosi Briuselio karališkojoje konservatorijoje. Violončelininkė tobulinosi meistriškumo kursuose pas A. Seleznevą, K. Rodiną, S. Rolduginą, R. Dieltiensą, taip pat 2015 m. ir 2016 m. dalyvavo ISA vasaros akademijoje Vienoje ir mokėsi pas Jérôme‘ą Pernoo, Osaba‘ą Onczay, Claudio Bohorquesą ir Romainą Garioud.

ANDRÉS AÑAZCO – iš Ekvadoro kilęs pianistas, plėtojantis dinamišką koncertinę karjerą kaip solistas ir kamerinės muzikos atlikėjas. A. Añazco koncertavo prestižinėse pasaulio koncertų salėse Musikverein (Viena), Carnegie Hall (Niujorkas) ir dalyvavo žymiuose festivaliuose, tokiuose kaip Yehudi Menuhino festivalis Gstaade (Šveicarija) ir Rheingau muzikos festivalis (Vokietija).
Nuo 2012 m. pianistas koncertuoja visoje Europoje kaip „Acros Trio“ narys; šis ansamblis pasižymi plačiu repertuaru, kuriame suskamba ir mažai žinomi Ispanijos ir Lotynų Amerikos kompozitorių kūriniai. Būdamas ECMA (Europos kamerinės muzikos akademijos) narys, jis mokėsi iš tokių menininkų kaip Tabea Zimmermann, Hatto Beyerle, Shmuelis Ashkenasis, Ferencas Radosas ir Hariolfas Schlichtigas.

Šeštadienis Liepos 27, 2019

Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.

„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.

Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.

2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Sekmadienis Liepos 28, 2019

Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.

„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.

Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.

2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Pirmadienis Liepos 29, 2019

Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.

„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.

Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.

2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Antardienis Liepos 30, 2019

Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.

„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.

Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.

2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Renginio pradžia: 07/30/2019 20:00

Liepos 30 d. (antradienį) 20 val. kviečiame žiūrėti režisieriaus Justino Krisiūno filmą „Širdys“ Liudviko Rėzos kultūros centro salėje (L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė). Filmas apie tuos laikus, kai dar nebuvo interneto, mobiliųjų telefonų, Facebook‘o ar Instagram‘o. Kai jausmai buvo grynesni, kai dažniau pakeldavome akis į dangų, kai kitas žmogus tapdavo svarbesnis už viską pasaulyje, kai širdys buvo tikros ir mokėjo plakti vienu ritmu...
Bilieto kaina - 5 Eurai.
Bilietus galima įsigyti valandą prieš seansą.

ŠIRDYS (2018)
Žanras: Romantinis, drama,
Sukurta: Lietuva

Režisierius: Justinas Krisiūnas („Dėdė, Rokas ir Nida”, „Emigrantai“, )
Vaidina: Rolandas Kazlas, Liubomiras Laucevičius, Indrė Patkauskaitė, Algirdas Gradauskas, Roberta Sirgedaitė, Motiejus Ivanauskas, Deividas Breivė, Rokas Siaurusaitis, Justas Tervydis, Aistė Zabotkaitė, Andrius Alešiūnas, Airida Gintautaitė, Vidmantas Fijalkauskas
Kino teatruose nuo: 2018.11.23
Trukmė: 1h 50 min
„Aš nenoriu būti gyva, aš noriu gyventi…”
Šie filmo veikėjos Mildos ištarti žodžiai bene tiksliausiai atspindi pasakojimo esmę.
O pati istorija rutuliojasi praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio Lietuvoje, toli nuo miesto šurmulio vaizdingame gamtos prieglobstyje įsikūrusioje sanatorijoje. Tik šios įstaigos gyventojai – ne kokie nors senukai, o stebuklo belaukiantys paaugliai. Jie serga širdies ligomis. Kai kurie viltingai laukia donorų...
Į šią sanatoriją ir patenka vaikinukas Saulius (akt. M. Ivanauskas), neblogas bėgikas, netikėtai susmukęs distancijos vidury. Kaip ir dera paaugliui, Saulius dygus ir pasišiaušęs, nenorintis suprasti, kodėl atsidūrė tokioje vietoje ir nuo pat pirmų dienų nelinkęs bičiuliauti su aplinkiniais. Iš pradžių su naujoku bendros kalbos neranda ne tik sanatorijos direktorius (akt. L. Laucevičius), bet ir vaikų auklėtojas Andrius (akt. R. Kazlas). Tačiau kantrybė gali nuversti kalnus...

Trečiadienis Liepos 31, 2019

Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.

„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.

Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.

2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Ketvirtadienis Rugpjūčio 01, 2019
Renginio pradžia: 07/13/2019 19:00
Pabaiga: 08/01/2019 18:00

Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.

„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.

Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.

2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Renginio pradžia: 08/01/2019 17:00
Pabaiga: 08/01/2019 19:30

Rugpjūčio 1 d. (ketvirtadienį) 17 val. kviečiame vaikus ir suaugusius į kūrybines dirbtuves „Medinis marių feisbukas“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Kūrybinių dirbtuvių metu sužinosite apie vėtrungės istoriją nuo vikingų laikų iki 1944 m. Turėsite galimybę patys pasigaminti savo vėtrungę.
Originaliausių ir gražiausių darbų autorių laukia puikūs prizai. Renginys nemokamas, suteiksime visas darbui reikalingas priemones.
ISTORIJA / PAŽINTIS / KŪRYBA
Renginys „Medinis marių feisbukas“ yra Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails!: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija“ viena iš dalių ir remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys bus fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Renginio pradžia: 08/01/2019 19:00
Pabaiga: 08/01/2019 21:00

Rugpjūčio 1 d. (ketvirtadienį) 19 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai
Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Penktadienis Rugpjūčio 02, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Renginio pradžia: 08/02/2019 10:00

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Šeštadienis Rugpjūčio 03, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Renginio pradžia: 08/03/2019 18:00
Pabaiga: 08/03/2019 19:00

Rugpjūčio 3 d. (šeštadienį) 18.00 val. kviečiame į paskaitą „Lietuvininkų gyvenimai“, kurią pristatys lietuvininkų tarmės puoselėtoja, žinovė Indrė Skablauskaitė (Šilutė) Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Sužinosite, koks medis padeda apsisaugoti nuo laumių ir velnių, ką reikia daryt, kad "giliukis" (laimė) lydėtų, kokių ritualų imtis norint meilę išlaikyt... Pakalbėsime apie ypatiškas palaunagės česnis, kurios laukdavo laukininkų, žuvininkų ir, žinoma, kopininkų butukuose ir stubelėse. Kodėl šišioniškiams, kuomet dainuoji, "velnias vypso", o moterys turi "juodai rėdytis ir taip Dievą garbinti"... Nepamiršime ir kalbos, kuria "befobilioja" (bekalba) šimtas žmonių...

Paskaita „Lietuvininkų gyvenimai“ iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Sekmadienis Rugpjūčio 04, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Pirmadienis Rugpjūčio 05, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Renginio pradžia: 08/05/2019 19:00
Pabaiga: 08/05/2019 20:30

Rugpjūčio 3 d. 19.00 val. Kafijos gėrimo ceremonija. Šalia Vilos Monbijou (Kalno g. 26, Juodkrantė).
Prašome atsinešti savo puodelį kavai. Kafijos puodelis ir "puceliai" už simbolinę – 1 euro – kainą. Laukiame Jūsų!

Lietuvininkų valgiai – paveikti vokiečių papročių, arba diena be kafijos neįsivaizduojama

Suprantama, jog valgio gaminimas, ypač pavakarių mada gerti kafiją (taip lietuvininkai vadino kavą) ir skanauti pucelių, pyragų, vofelių, kaip ir kiti lietuvininkams svarbūs gyvenimo įpročiai, buvo veikiami vokiškų papročių. Kafija, kurią gamino iš gilių, skrudintų miežių, cikorijos, kviečių, rugių, kavos pupelių lietuvininkų tarpe prigijo taip, kad net pusrytinę sriubą išstūmė. Apie kafiją kalbėjo kiekvienas Mažosios Lietuvos gyventojas, ypatingai pabrėždamas, kad jau kur jau kur, bet šišioniškių namuose visuomet pirmiausia pasitikdavo kafijos kvapas... O Juodkrantėje jus pasitiks gilių ir miežinės (keptuvėje dėl kvapnumo ir skanumo paskrudintos) kafijos kvapas, siūlysime paskanauti ir "pucelių" (pagal specialią receptūrą pagamintų spurgyčių).

Kafijos gėrimo ceremonija iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Renginio pradžia: 08/05/2019 21:30
Pabaiga: 08/05/2019 22:40

Rugpjūčio 5 d. 21.30 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B) vyks „Lietuviško kino naktis“ , kurios metu išvysime restauruotą Arūno Žebriūno filmą „Riešutų duoną“ (1978).

„Lietuviško kino naktis“ vienu metu vyks net 25-iuose šalies miestuose: sužinokite apie kino seansus šalia jūsų
Kino seansus po atviru dangumi rengiantis „Kinas po žvaigždėmis“ kartu su Lietuvos kino centru užsibrėžė ypatingą tikslą – lietuviška kino klasika suvienyti viso pasaulio lietuvius. Rugpjūčio 5 dieną Lietuvoje ir užsienyje įvyks „Lietuviško kino naktis“ , kurios metu išvysime restauruotą Arūno Žebriūno „Riešutų duoną“ (1978). Nors renginio centru pasirinkta sostinės Katedros aikštė, tačiau tuo pačiu metu kino klasiką bus galima žiūrėti jau 25 miestuose.
Susidomėjimas „Lietuviško kino naktimi“ sparčiai auga. Seansai vyks ne tik didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ar Alytuje. Druskininkai, Palanga, Utena, Rokiškis, Prienai, Raseiniai, Veiviržėnai ar Zapyškis: „Lietuviško kino naktį“ jau sutiko rengti net 25 miestai ir miesteliai. Organizatoriai laukia visų norinčiųjų – nesvarbu, gyvenate Lietuvoje ar užsienyje.
„Lietuviško kino nakties“ sumanytojai džiaugiasi, kad daugelis miestų bei bendruomenių ne tik išreiškė norą dalyvauti, tačiau ir patys aktyviai bendradarbiauja. Puikus pavyzdys – vieni pirmųjų prie iniciatyvos prisijungę anykštėnai.
„Jaučiame nuoširdų norą būti viso pasaulio lietuvius vienijančio renginio dalimi. Anykštėnai domisi, ieško ir vertina gerą kiną, todėl tiesiog negalime nerodyti vieno gražiausių lietuviškų filmų“, – sako Anykščių rajono savivaldybės L. Ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Kultūrinės veiklos vadybininkė Indrė Rukšaitė.

Antardienis Rugpjūčio 06, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Trečiadienis Rugpjūčio 07, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Renginio pradžia: 08/07/2019 19:00

Jau dvidešimt pirmą kartą Neringoje bus surengtas tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Rugpjūčio 4 – rugsėjo 7 d. įvairiose Nidos ir Juodkrantės erdvėse bus pristatytos šešios muzikinės programos. Jas atliks pagrindinis festivalio kolektyvas – orkestras „Musica humana“, įvairūs solistai ir dirigentai. Baigiamajame koncerte ketina dalyvauti Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“. Koncertai vyks Nidos bendruomenės namuose, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre, Juodkrantės ir Nidos evangelikų liuteronų bažnyčiose.

Rugpjūčio 7 d., trečiadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro Parodų salėje. Plačiau: http://bit.ly/2L1tflV

„Menų pynės. Bacho Goldbergo variacijos“
VIOLETA COUTAZ (fortepijonas, Prancūzija)
ALBERTO KRAJINSKO ir JŪRATĖS BUČMYTĖS parodos pristatymas

Rugpjūčio 10 d., šeštadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro Parodų salėje
Solo rečitalis „Obojaus magija“
ROBERTAS BEINARIS (obojus, meilės obojus, anglų ragas)
Plačiau: http://bit.ly/2YC96pY

Rugpjūčio 13 d., antradienį, 19 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Plačiau: http://bit.ly/30fqr8y

„Antonio Vivaldi muzikos ekspresijos“
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, solistai: ROBERTAS BEINARIS (obojus), VYTAUTAS KIMINIUS (birbynė), RAMUNĖ GRAKAUSKAITĖ (smuikas)
Dirigentas ROBERTAS BEINARIS

Bilietus galima įsigyti internetu www.filharmonija.lt.
Likus valandai iki koncerto pradžios, bilietai parduodami koncerto vietoje ir tik į tą koncertą.
Taikomos nuolaidos.

Festivalį pristato Lietuvos nacionalinė filharmonija ir Neringos savivaldybė.
Festivalio orkestras Musica Humana, festivalio meno vadovas Robertas Beinaris.

Ketvirtadienis Rugpjūčio 08, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Jau dvidešimt pirmą kartą Neringoje bus surengtas tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Rugpjūčio 4 – rugsėjo 7 d. įvairiose Nidos ir Juodkrantės erdvėse bus pristatytos šešios muzikinės programos. Jas atliks pagrindinis festivalio kolektyvas – orkestras „Musica humana“, įvairūs solistai ir dirigentai. Baigiamajame koncerte ketina dalyvauti Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“. Koncertai vyks Nidos bendruomenės namuose, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre, Juodkrantės ir Nidos evangelikų liuteronų bažnyčiose.

Rugpjūčio 7 d., trečiadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro Parodų salėje. Plačiau: http://bit.ly/2L1tflV

„Menų pynės. Bacho Goldbergo variacijos“
VIOLETA COUTAZ (fortepijonas, Prancūzija)
ALBERTO KRAJINSKO ir JŪRATĖS BUČMYTĖS parodos pristatymas

Rugpjūčio 10 d., šeštadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro Parodų salėje
Solo rečitalis „Obojaus magija“
ROBERTAS BEINARIS (obojus, meilės obojus, anglų ragas)
Plačiau: http://bit.ly/2YC96pY

Rugpjūčio 13 d., antradienį, 19 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Plačiau: http://bit.ly/30fqr8y

„Antonio Vivaldi muzikos ekspresijos“
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, solistai: ROBERTAS BEINARIS (obojus), VYTAUTAS KIMINIUS (birbynė), RAMUNĖ GRAKAUSKAITĖ (smuikas)
Dirigentas ROBERTAS BEINARIS

Bilietus galima įsigyti internetu www.filharmonija.lt.
Likus valandai iki koncerto pradžios, bilietai parduodami koncerto vietoje ir tik į tą koncertą.
Taikomos nuolaidos.

Festivalį pristato Lietuvos nacionalinė filharmonija ir Neringos savivaldybė.
Festivalio orkestras Musica Humana, festivalio meno vadovas Robertas Beinaris.

Penktadienis Rugpjūčio 09, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Jau dvidešimt pirmą kartą Neringoje bus surengtas tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Rugpjūčio 4 – rugsėjo 7 d. įvairiose Nidos ir Juodkrantės erdvėse bus pristatytos šešios muzikinės programos. Jas atliks pagrindinis festivalio kolektyvas – orkestras „Musica humana“, įvairūs solistai ir dirigentai. Baigiamajame koncerte ketina dalyvauti Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“. Koncertai vyks Nidos bendruomenės namuose, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre, Juodkrantės ir Nidos evangelikų liuteronų bažnyčiose.

Rugpjūčio 7 d., trečiadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro Parodų salėje. Plačiau: http://bit.ly/2L1tflV

„Menų pynės. Bacho Goldbergo variacijos“
VIOLETA COUTAZ (fortepijonas, Prancūzija)
ALBERTO KRAJINSKO ir JŪRATĖS BUČMYTĖS parodos pristatymas

Rugpjūčio 10 d., šeštadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro Parodų salėje
Solo rečitalis „Obojaus magija“
ROBERTAS BEINARIS (obojus, meilės obojus, anglų ragas)
Plačiau: http://bit.ly/2YC96pY

Rugpjūčio 13 d., antradienį, 19 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Plačiau: http://bit.ly/30fqr8y

„Antonio Vivaldi muzikos ekspresijos“
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, solistai: ROBERTAS BEINARIS (obojus), VYTAUTAS KIMINIUS (birbynė), RAMUNĖ GRAKAUSKAITĖ (smuikas)
Dirigentas ROBERTAS BEINARIS

Bilietus galima įsigyti internetu www.filharmonija.lt.
Likus valandai iki koncerto pradžios, bilietai parduodami koncerto vietoje ir tik į tą koncertą.
Taikomos nuolaidos.

Festivalį pristato Lietuvos nacionalinė filharmonija ir Neringos savivaldybė.
Festivalio orkestras Musica Humana, festivalio meno vadovas Robertas Beinaris.

Renginio pradžia: 08/09/2019 20:00
Pabaiga: 08/09/2019 21:00

Duetas „Dolce Amor“ - „Meilės serenados“

Rugpjūčio 9 d. / penktadienį / 20:00 val. duetas „Dolce Amor“ kviečia jus į romantinės muzikos vakarą - „Meilės serenados“!
Dalyvauja - LORETA HAIDARI (fortepijonas) ANVAR HAIDARI (tenoras)
Vakaro programoje - nuo baroko arijų iki tango ritmų: skambės vokiečių, neapoliečių (italų) bei lietuvių dainos, rusų kompozitorių romansai, taipogi Loretos atliekami didžiųjų romantikų fortepijoniniai solo.
Koncerte girdėsite G. Bononcini , F. Cavalli, F. Schubert, R. Schumann, A. Varlamov, P. Bulakhov, R. Shchedrin, М. Glinka, N. Rimsky-Korsakov, P. Tchaikovsky, S. Rachmaninoff, M. Mussorgsky, F. Chopin, A. Piazzolla, M. Petrausko, A. Raudonikio, V. Bellini, V. di Chiara, C.A. Bixio, F.P. Tosti, V. Meglio ir kitų kompozitorių kūrinius.
Atlikėjai, Loreta ir Anvar Haidari - Sankt-Peterburgo N. Rimskio-Korsakovo konservatorijos absolventai, tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatai. Pianistė, kaip koncertmeisterė, nuolat dalyvauja įvairiuose atsakinguose bei prestižiniuose koncertuose, konkursuose, festivaliuose, meistriškumo kursuose Lietuvoje bei užsienyje. Už labai aukšto meninio lygio akompanavimą apdovanota respublikiniais ir tarptautiniais diplomais, garbės raštais.
Dainininkas, buvęs operos teatro solistas, savo kūrybinės karjeros metais yra sukūręs visiems gerai žinomų operų pagrindines tenorines lyrines meilės herojaus partijas. Dabartiniu metu, kartu su žmona, dalyvauja įvairiuose koncertuose bei festivaliuose. Šeiminis duetas, pasivadinęs „Dolce Amor“, rengia romantinės muzikos koncertus įvairiuose Lietuvos miestuose ir užsienyje.
Plataus repertuaro koncertas patenkins kiekvieno muzikinį skonį - džiugins jau žinomais kūriniais ir supažindins su naujomis, galbūt dar negirdėtomis melodijomis, o atlikėjų kuriama atmosfera atras kelią į kiekvieno jūsų širdį. Maloniai kviečiame akimirkai drauge pasinerti į klasikos pasaulį, pamiršti kasdienę rutiną ir pasimėgauti laikui nepavaldžios muzikos skambesiu!

Šeštadienis Rugpjūčio 10, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Jau dvidešimt pirmą kartą Neringoje bus surengtas tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Rugpjūčio 4 – rugsėjo 7 d. įvairiose Nidos ir Juodkrantės erdvėse bus pristatytos šešios muzikinės programos. Jas atliks pagrindinis festivalio kolektyvas – orkestras „Musica humana“, įvairūs solistai ir dirigentai. Baigiamajame koncerte ketina dalyvauti Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“. Koncertai vyks Nidos bendruomenės namuose, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre, Juodkrantės ir Nidos evangelikų liuteronų bažnyčiose.

Rugpjūčio 7 d., trečiadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro Parodų salėje. Plačiau: http://bit.ly/2L1tflV

„Menų pynės. Bacho Goldbergo variacijos“
VIOLETA COUTAZ (fortepijonas, Prancūzija)
ALBERTO KRAJINSKO ir JŪRATĖS BUČMYTĖS parodos pristatymas

Rugpjūčio 10 d., šeštadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro Parodų salėje
Solo rečitalis „Obojaus magija“
ROBERTAS BEINARIS (obojus, meilės obojus, anglų ragas)
Plačiau: http://bit.ly/2YC96pY

Rugpjūčio 13 d., antradienį, 19 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Plačiau: http://bit.ly/30fqr8y

„Antonio Vivaldi muzikos ekspresijos“
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, solistai: ROBERTAS BEINARIS (obojus), VYTAUTAS KIMINIUS (birbynė), RAMUNĖ GRAKAUSKAITĖ (smuikas)
Dirigentas ROBERTAS BEINARIS

Bilietus galima įsigyti internetu www.filharmonija.lt.
Likus valandai iki koncerto pradžios, bilietai parduodami koncerto vietoje ir tik į tą koncertą.
Taikomos nuolaidos.

Festivalį pristato Lietuvos nacionalinė filharmonija ir Neringos savivaldybė.
Festivalio orkestras Musica Humana, festivalio meno vadovas Robertas Beinaris.

Renginio pradžia: 08/10/2019 19:00
Pabaiga: 08/10/2019 20:11

Jau dvidešimt pirmą kartą Neringoje bus surengtas tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Rugpjūčio 4 – rugsėjo 7 d. įvairiose Nidos ir Juodkrantės erdvėse bus pristatytos šešios muzikinės programos. Jas atliks pagrindinis festivalio kolektyvas – orkestras „Musica humana“, įvairūs solistai ir dirigentai. Baigiamajame koncerte ketina dalyvauti Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“. Koncertai vyks Nidos bendruomenės namuose, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre, Juodkrantės ir Nidos evangelikų liuteronų bažnyčiose.

Rugpjūčio 10 d., šeštadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje
Solo rečitalis „Obojaus magija“
ROBERTAS BEINARIS (obojus, meilės obojus, anglų ragas)
Plačiau: http://bit.ly/2YC96pY

Rugpjūčio 13 d., antradienį, 19 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Plačiau: http://bit.ly/30fqr8y

„Antonio Vivaldi muzikos ekspresijos“
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, solistai: ROBERTAS BEINARIS (obojus), VYTAUTAS KIMINIUS (birbynė), RAMUNĖ GRAKAUSKAITĖ (smuikas)
Dirigentas ROBERTAS BEINARIS

Bilietus galima įsigyti internetu www.filharmonija.lt.
Likus valandai iki koncerto pradžios, bilietai parduodami koncerto vietoje ir tik į tą koncertą.
Taikomos nuolaidos.

Festivalį pristato Lietuvos nacionalinė filharmonija ir Neringos savivaldybė.
Festivalio orkestras Musica Humana, festivalio meno vadovas Robertas Beinaris.

Sekmadienis Rugpjūčio 11, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Jau dvidešimt pirmą kartą Neringoje bus surengtas tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Rugpjūčio 4 – rugsėjo 7 d. įvairiose Nidos ir Juodkrantės erdvėse bus pristatytos šešios muzikinės programos. Jas atliks pagrindinis festivalio kolektyvas – orkestras „Musica humana“, įvairūs solistai ir dirigentai. Baigiamajame koncerte ketina dalyvauti Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“. Koncertai vyks Nidos bendruomenės namuose, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre, Juodkrantės ir Nidos evangelikų liuteronų bažnyčiose.

Rugpjūčio 7 d., trečiadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro Parodų salėje. Plačiau: http://bit.ly/2L1tflV

„Menų pynės. Bacho Goldbergo variacijos“
VIOLETA COUTAZ (fortepijonas, Prancūzija)
ALBERTO KRAJINSKO ir JŪRATĖS BUČMYTĖS parodos pristatymas

Rugpjūčio 10 d., šeštadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro Parodų salėje
Solo rečitalis „Obojaus magija“
ROBERTAS BEINARIS (obojus, meilės obojus, anglų ragas)
Plačiau: http://bit.ly/2YC96pY

Rugpjūčio 13 d., antradienį, 19 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Plačiau: http://bit.ly/30fqr8y

„Antonio Vivaldi muzikos ekspresijos“
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, solistai: ROBERTAS BEINARIS (obojus), VYTAUTAS KIMINIUS (birbynė), RAMUNĖ GRAKAUSKAITĖ (smuikas)
Dirigentas ROBERTAS BEINARIS

Bilietus galima įsigyti internetu www.filharmonija.lt.
Likus valandai iki koncerto pradžios, bilietai parduodami koncerto vietoje ir tik į tą koncertą.
Taikomos nuolaidos.

Festivalį pristato Lietuvos nacionalinė filharmonija ir Neringos savivaldybė.
Festivalio orkestras Musica Humana, festivalio meno vadovas Robertas Beinaris.

Pirmadienis Rugpjūčio 12, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Jau dvidešimt pirmą kartą Neringoje bus surengtas tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Rugpjūčio 4 – rugsėjo 7 d. įvairiose Nidos ir Juodkrantės erdvėse bus pristatytos šešios muzikinės programos. Jas atliks pagrindinis festivalio kolektyvas – orkestras „Musica humana“, įvairūs solistai ir dirigentai. Baigiamajame koncerte ketina dalyvauti Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“. Koncertai vyks Nidos bendruomenės namuose, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre, Juodkrantės ir Nidos evangelikų liuteronų bažnyčiose.

Rugpjūčio 7 d., trečiadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro Parodų salėje. Plačiau: http://bit.ly/2L1tflV

„Menų pynės. Bacho Goldbergo variacijos“
VIOLETA COUTAZ (fortepijonas, Prancūzija)
ALBERTO KRAJINSKO ir JŪRATĖS BUČMYTĖS parodos pristatymas

Rugpjūčio 10 d., šeštadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro Parodų salėje
Solo rečitalis „Obojaus magija“
ROBERTAS BEINARIS (obojus, meilės obojus, anglų ragas)
Plačiau: http://bit.ly/2YC96pY

Rugpjūčio 13 d., antradienį, 19 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Plačiau: http://bit.ly/30fqr8y

„Antonio Vivaldi muzikos ekspresijos“
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, solistai: ROBERTAS BEINARIS (obojus), VYTAUTAS KIMINIUS (birbynė), RAMUNĖ GRAKAUSKAITĖ (smuikas)
Dirigentas ROBERTAS BEINARIS

Bilietus galima įsigyti internetu www.filharmonija.lt.
Likus valandai iki koncerto pradžios, bilietai parduodami koncerto vietoje ir tik į tą koncertą.
Taikomos nuolaidos.

Festivalį pristato Lietuvos nacionalinė filharmonija ir Neringos savivaldybė.
Festivalio orkestras Musica Humana, festivalio meno vadovas Robertas Beinaris.

Renginio pradžia: 08/12/2019 19:00
Pabaiga: 08/12/2019 20:00

Rugpjūčio 12 d. 19 val. koncertas Viva La Fiesta Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Dainininkė Agnė Stančikaitė (sopranas), Nijolė Baranauskaitė (fortepijonas) ir koncertų vedėja Irena Žilinskienė.
Koncertas Viva La Fiesta - tai gundančiai ugningas temperamentas, grakšti elegancija ir nevaržoma laisvė, tai gilūs jausmai, liūdesys ir svaigulio akimirkos su muzika, dainomis ir šokiais. Tai ispanų kompozitorių E. Granados, I. Albenis, F. Obradors, M. de Falja kūryba, užvaldanti net paties apatiškiausio klausytojo širdį.
Koncertas mokamas. Bilietai parduodami prieš koncertą 8-10 eurų.

Antardienis Rugpjūčio 13, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Renginio pradžia: 08/07/2019 19:00
Pabaiga: 08/13/2019 20:30

Jau dvidešimt pirmą kartą Neringoje bus surengtas tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Rugpjūčio 4 – rugsėjo 7 d. įvairiose Nidos ir Juodkrantės erdvėse bus pristatytos šešios muzikinės programos. Jas atliks pagrindinis festivalio kolektyvas – orkestras „Musica humana“, įvairūs solistai ir dirigentai. Baigiamajame koncerte ketina dalyvauti Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“. Koncertai vyks Nidos bendruomenės namuose, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre, Juodkrantės ir Nidos evangelikų liuteronų bažnyčiose.

Rugpjūčio 7 d., trečiadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro Parodų salėje. Plačiau: http://bit.ly/2L1tflV

„Menų pynės. Bacho Goldbergo variacijos“
VIOLETA COUTAZ (fortepijonas, Prancūzija)
ALBERTO KRAJINSKO ir JŪRATĖS BUČMYTĖS parodos pristatymas

Rugpjūčio 10 d., šeštadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro Parodų salėje
Solo rečitalis „Obojaus magija“
ROBERTAS BEINARIS (obojus, meilės obojus, anglų ragas)
Plačiau: http://bit.ly/2YC96pY

Rugpjūčio 13 d., antradienį, 19 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Plačiau: http://bit.ly/30fqr8y

„Antonio Vivaldi muzikos ekspresijos“
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, solistai: ROBERTAS BEINARIS (obojus), VYTAUTAS KIMINIUS (birbynė), RAMUNĖ GRAKAUSKAITĖ (smuikas)
Dirigentas ROBERTAS BEINARIS

Bilietus galima įsigyti internetu www.filharmonija.lt.
Likus valandai iki koncerto pradžios, bilietai parduodami koncerto vietoje ir tik į tą koncertą.
Taikomos nuolaidos.

Festivalį pristato Lietuvos nacionalinė filharmonija ir Neringos savivaldybė.
Festivalio orkestras Musica Humana, festivalio meno vadovas Robertas Beinaris.

Renginio pradžia: 08/13/2019 19:00
Pabaiga: 08/13/2019 20:30

Rugpjūčio 13 d. (antradienį) 19.00 val. – pokalbis apie lyderystę su A. Miniotaite ir I. Staškevičiumi Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Knygos „Lyderystė“ autoriai, verslininkai Alisa Miniotaitė ir Ignas Staškevičius, kviečia susitikti pajūryje, kur ir gimė didžioji dalis šios knygos. Renginio metu bus galima įsigyti knygų „Lyderystė“. Renginys nemokamas ir atviras visiems pajūrio gyventojams bei svečiams.

Pokalbiai apie lyderystės KAIP su autoriais vyks rugpjūčio 13 dieną Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre ir rugpjūčio 14 dieną Klaipėdos kultūrų komunikacijos centro (KKKC) Parodų rūmuose. Renginiai nemokami ir atviri visiems pajūrio gyventojams bei svečiams.

Leidyklos „Tyto alba“ 2019 metų pavasarį išleista knyga „Lyderystė“ nagrinėja atsakymus į lyderystės „kaip“: kaip tapti lyderiu, kaip vesti žmones pirmyn, kaip padaryti, kad žmonės tave sektų, kaip pasiekti tikslą. Remdamiesi savo patirtimi, autoriai A. Miniotaitė ir I. Staškevičius žvelgia į lyderystės reiškinį pro skirtingų teorijų akinius. Jųdviejų spalvingas pokalbis ir įžvalgos gali ne tik įkvėpti vadovus, bet ir padėti norintiesiems tapti lyderiais, paskatinti imtis veiklos.

Dr. Alisa Miniotaitė yra tarptautinės bendrovės „Alisa Management Laboratory“ įkūrėja, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų magistrantūros Lyderystės programos vadovė. Veda mokymus, konsultuoja Lietuvos ir užsienio bendroves. Laidų bei straipsnių autorė, aistringa slidininkė ir keliautoja.

Ignas Staškevičius su bendraminčiais yra įsteigęs ir užauginęs ne vieną verslą, tarp jų – prekybos tinklą „Maxima“. Studijavo mediciną ir teisę, vadovavo įvairioms bendrovėms, parašė keletą knygų, sukūrė dokumentinių filmų, daug metų bėgioja maratonus.

„Lyderystės“ autorių susitikimas su skaitytojais pajūryje – ne atsitiktinis, kadangi būtent čia ir gimė didžioji dalis šios knygos.

Minėjote, kad didelė dalis šios knygos ir buvo parašyta pajūryje – kokiomis aplinkybėmis?

Renginio pradžia: 08/13/2019 19:00
Pabaiga: 08/13/2019 20:14

Jau dvidešimt pirmą kartą Neringoje bus surengtas tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Rugpjūčio 4 – rugsėjo 7 d. įvairiose Nidos ir Juodkrantės erdvėse bus pristatytos šešios muzikinės programos. Jas atliks pagrindinis festivalio kolektyvas – orkestras „Musica humana“, įvairūs solistai ir dirigentai. Baigiamajame koncerte ketina dalyvauti Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“. Koncertai vyks Nidos bendruomenės namuose, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre, Juodkrantės ir Nidos evangelikų liuteronų bažnyčiose.

Rugpjūčio 13 d., antradienį, 19 val. XXI tarptautinio kamerinio muzikos vasaros festivalio „Kuršių nerija“ IV programa „Antonio Vivaldi muzikos ekspresijos“ Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Plačiau: http://bit.ly/30fqr8y

Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, solistai: ROBERTAS BEINARIS (obojus), VYTAUTAS KIMINIUS (birbynė), RAMUNĖ GRAKAUSKAITĖ (smuikas)
Dirigentas ROBERTAS BEINARIS

Bilietus galima įsigyti internetu www.filharmonija.lt.
Likus valandai iki koncerto pradžios, bilietai parduodami koncerto vietoje ir tik į tą koncertą.
Taikomos nuolaidos.

Festivalį pristato Lietuvos nacionalinė filharmonija ir Neringos savivaldybė.
Festivalio orkestras Musica Humana, festivalio meno vadovas Robertas Beinaris.

Trečiadienis Rugpjūčio 14, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Renginio pradžia: 08/14/2019 20:00
Pabaiga: 08/14/2019 21:40

Rugpjūčio 14 d. (trečiadienį) 20 val. režisieriaus Vyganto Bachmackij išskirtinė lietuviška romantinė komedija „Vestuvės“ Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė). Filmas lietuvių kalba, be subtitrų. Bilieto kaina - 6 Eurai. Bilietus galima įsigyti valandą prieš seansą.
Išskirtinai lietuviškas kūrinys, kuomet „lietuviškas filmas“ reiškia ne vien filmo kūrėjų tautybę bei filmavimo lokaciją, bet ir lietuvišką turinį, idėjas, vaizduotę, atskleidžia visą šalies kino kūrėjų potencialą.

Žanras: Komedija
Sukurta: Lietuva
Režisierius: Vygantas Bachmackij
Vaidina: Dovilė Kundrotaitė, Vytautas Kaniušonis, Giedrius Savickas, Darius Meškauskas, Marius Repšys
Kino teatruose nuo: 09.08.2019
Trukmė: 1h 40 min
Cenzas: Žiūrovams nuo 16 metų

Jei jums patiko ,,Mano didelės storos graikiškos vestuvės” ir ,,Laimės, sveikatos”, jei ruošiatės tuoktis arba jau esat susituokę, šį filmą žiūrėti lėksite strimgalviais.

Ketvirtadienis Rugpjūčio 15, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Renginio pradžia: 08/15/2019 18:00
Pabaiga: 08/15/2019 20:00

Rugpjūčio 15 d. (ketvirtadienį) 18 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai
Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Penktadienis Rugpjūčio 16, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Šeštadienis Rugpjūčio 17, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Sekmadienis Rugpjūčio 18, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Renginio pradžia: 08/18/2019 14:00
Pabaiga: 08/18/2019 15:30

Rugpjūčio 18 d. (sekmadienį) 14.00 val. Muzikinis rugpjūtis pajūryje kviečia į Eduardo Balsio šokio spektaklio premjerą „Eglė žalčių karalienė“ Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė).

Choreografas – Martynas Rimeikis
Dirigentas – Modestas Barkauskas
Trumpoji premjeros versija, kuria siekiama E. Balsio „Eglę žalčių karalienę“ pristatyti gausiam į pajūrio glėbį suplaukiančiam poilsiautojų bei turistų būriui. Tikimės, kad pamario krašto tematika, išraiškingas nūdienos šokis, stilinga scenografija bei kostiumai praplės teatro žiūrovų ratą ir pavers spektaklį patraukliu visoms žiūrovų grupėms, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, amžiaus, socialinės ir ekonominės padėties.
Renginys nemokamas

XX a. lietuvių muzikos klasiko E. Balsio neoklasikinis baletas „Eglė žalčių karalienė“ išlieka vienu populiariausių šio žanro nacionalinių kūrinių. Rašydamas „Eglę žalčių karalienę“, E. Balsys rėmėsi Salomėjos Nėries to paties pavadinimo poema. Kompozitorius išryškino mitologinius pasakos pradus, intensyviai plėtojo Eglės ir Žilvino žmogiškųjų jausmų dramą. Baleto partitūrai būdinga spalvinga instrumentuotė, ryškūs nuotaikų kontrastai, liaudies muzikos motyvų plėtojimas.
Jaunosios kartos kūrėjų komanda – choreografas Martynas Rimeikis, dirigentas Modestas Barkauskas ir scenografas Marijus Jacovskis stengsis kūrinį „perskaityti“ naujai ir patraukliai pristatyti nūdienos publikai. M. Rimeikis – jau dviejų "Auksinių scenos kryžių" laureatas. Dirigentas M. Barkauskas, 2017 m. laimėjęs trečią vietą prestižiniame tarptautiniame G. Fitelbergo dirigentų konkurse Lenkijoje, šiuo metu yra Šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovas. Kūrybinės komandos sumanymą erdvėje realizuos scenografijos dailininkas M. Jacovskis, kurio rankos palytėti muzikos ir dramos pastatymai pripažinimo sulaukia tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Pirmadienis Rugpjūčio 19, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Renginio pradžia: 08/19/2019 20:00
Pabaiga: 08/19/2019 21:00

Rugpjūčio 19 d.(pirmadienį) 20 val. flamenko muzikos koncertas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tradicinę bei šiuolaikinę flamenko muziką atlieka Sevilijos flamenko akademijos dėstytojas Valerio Chacon (gitara) ir Xenia Chacon (perkusija).
Renginys mokamas. Bilieto kaina 10 eurų.

Antardienis Rugpjūčio 20, 2019
Renginio pradžia: 07/20/2019 19:00
Pabaiga: 08/20/2019 18:00

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Renginio pradžia: 08/20/2019 20:00
Pabaiga: 08/20/2019 21:38

Rugpjūčio 20 d. (antradienį) 20 val. režisierės Marijos Kavtaradzės 2018 m. pripažinto geriausiu Baltijos šalių filmo „Išgyventi vasarą“ peržiūra Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė). Bilieto kaina - 5 Eurai. Bilietus galima įsigyti valandą prieš seansą.

Išgyventi vasarą

Žanras: Komedija, drama
Sukurta: Lietuva
Režisierius: Marija Kavtaradzė
Vaidina: Gelminė Glemžaitė, Paulius Markevičius, Indrė Patkauskaitė
Kino teatruose nuo: 19.04.2019
Trukmė: 1h 31 min
Cenzas: N-13. 7-12 m. vaikams būtina suaugusiojo palyda

Tikrai ne visiems – tik gero kino žiūrovams. Apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ laureatės Marijos Kavtaradzės debiutas pripažintas geriausiu Baltijos šalių filmu, sulaukė didžiulio susidomėjimo tarptautiniuose kino festivaliuose. Juostoje, kurio premjera įvyko išparduotose prestižinio Toronto kino festivalio seansuose, pagrindinius vaidmenis sukūrė kylantys jaunosios kartos aktoriai Gelminė Glemžaitė, Indrė Patkauskaitė ir Paulius Markevičius. Spalvingame ir šviesiame kelio filme kalbama mums visiems labai svarbia psichinės sveikatos tema. Ambicinga pradedanti psichologė Indrė sutinka į kliniką pajūryje nuvežti du pacientus: bipoliniu sutrikimu sergantį Paulių ir savyje užsisklendusią Justę. Ši vasariška kelionė tampa pirmuoju žingsniu pasveikimo link. Tai šilta ir jaudinanti istorija, kuri – kaip ir vasara – kupina šviesos, netikėtumų ir vilties, kad viskas yra įmanoma…

Filmas lietuvių kalba su angliškais subtitrais.

Režisierė: Marija Kavtaradzė

Vaidina: Paulius Markevičius, Gelminė Glemžaitė, Indrė Patkauskaitė, Darius Meškauskas, Vilija Grigaitytė, Donatas Želvys, Šarūnas Puidokas

Filmo anonsas:
https://www.youtube.com/watch?v=pgMJRHqolTU

Trečiadienis Rugpjūčio 21, 2019

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Renginio pradžia: 08/21/2019 21:30
Pabaiga: 08/21/2019 22:35

Rugpjūčio 21 d. (trečiadienį) 21.30 val. Juodkrantės bendruomenė kviečia į Mindaugo Survilos dokumentinio filmo „Sengirė“ peržiūrą Juodkrantės sengirėje (Raganu kalne).

Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/juodkrantesbendruomene/

„Sengirė“ yra vieta, kurioje ne tik ištirpsta laiko ribos, bet ir viskas, kas egzistuoja, stiebiasi į amžinybę. Šis filmas nufilmuotas paskutiniuose išlikusiuose senosios girios plotuose Lietuvoje ir tai yra unikali galimybė pajusti ir išgyventi šį filmą susiliejant su užburiančia Juodkrantės sengirės gamta.

Prieš seansą filmo autorius pasidalins įsimintiniausiais momentais, kuriant šį poetišką, netipišką filmą bei atskleis kaip jam pavyko užfiksuoti tokias magiškas akimirkas.

*Sėdimų vietų skaičius ribotas, tačiau galite atsinešti savo kėdes.

*Visus, kurie atsineš savo NE vienkartinį puodelį, Juodkrantės bendruomenės nariai pavaišins gardžia arbata.

*Renginys NEMOKAMAS, tačiau bus galimybė paaukoti.
Surinktos lėšos bus panaudotos filmo autoriaus M. Survilos bei asociacijos "Juodkrantės bendruomenė" ateities projektams įgyvendinti.

* Renginys bus fotografuojamas.

Trumpai apie filmą „Sengirė“: Sengirė yra vieta, kurioje ne tik ištirpsta laiko ribos, bet ir viskas, kas egzistuoja, stiebiasi į amžinybę. Šis filmas nufilmuotas paskutiniuose išlikusiuose senosios girios plotuose Lietuvoje. Poetiškas, ne tipiškas filmas apie gamtą kviečia žiūrovus į begalinę kelionę. Pradedant nuo miško brūzgynų iki vilkų urvų, kylant aukštyn į juodųjų gandrų lizdus ir neriant gilyn į povandeninius miškus, ir sugrįžtant į miško pakraštį, kur gyvena žmogus. Nėra jokio užkadrinio balso, tik beveik apčiuopiami, stiprūs girios ir jos gyventojų garsai bei kamera užfiksuotos magiškos akimirkos.

Ketvirtadienis Rugpjūčio 22, 2019
Renginio pradžia: 07/23/2019 18:00
Pabaiga: 08/22/2019 18:00

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Renginio pradžia: 08/22/2019 17:00
Pabaiga: 08/22/2019 18:00

Rugpjūčio 22 d. (ketvirtadienį) 17 val. kviečiame į Pauliaus Saudargo ir Godos Krukauskienės knygos ir filmo „Gulago partizanai“ pristatymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Mažai kam žinoma, kad Laisvės kova nesibaigė didžiąją dalį partizanų nužudžius miškuose, o kitus vadinamuosius „liaudies priešus“ išvežus į lagerius ar ištrėmus. 1953 m. vasarą Norilske ir Vorkutoje, vėliau Kengyre 1954 m. ir vėl Vorkutoje 1955 m. kyla didžiausi lagerių sukilimai, sudrebinę visą SSRS Gulago sistemą. Po politinių kalinių derybų su Gulago valdžia sukilimai paskandinami kraujyje. Žūsta šimtai žmonių. Tačiau kraujas praliejamas ne veltui – prasideda Gulago griūtis. 1956 m. dauguma politinių kalinių išleidžiami į laisvę. Knyga ir dokumentinis filmas „Gulago partizanai“ – apie niekada nepasibaigusią Laisvės kovą, apie sukilimus Gulage, kur pirmose gretose stovėjo lietuviai ir ukrainiečiai. Knygos ir filmo autoriai: Paulius Saudargas ir Goda (Karazijaitė) Krukauskienė.

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-10-15-nemirtingi-gulago-partiz...

Renginio pradžia: 08/22/2019 18:00
Pabaiga: 08/22/2019 20:00

Rugpjūčio 22 d. (ketvirtadienį) 18 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai
Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Penktadienis Rugpjūčio 23, 2019

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Renginio pradžia: 08/23/2019 10:00

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Renginio pradžia: 08/23/2019 16:00

2019 m. rugpjūčio 24-25 dienomis, Juodkrantėje vyks
regioninės folkloro šventės „Pūsk, vėjuži!“

TAUTODAILININKŲ IR KULINARINIO PAVELDO MUGĖ

Registruotis kviečiami:
Tautodailininkai, sertifikatus turintys amatininkai, kulinarinio paveldo atstovai.
Mugė nedidelė, vietų skaičius ribotas, todėl vyks atrenka ir bus priimti tradiciškiausi, gražiai ir skoningai savo gaminius pristatantys prekiautojai.
Registracija prekiaujantiems maistu vyks iki rugpjūčio 16 d. 18.00 val., visi kiti iki rugpjūčio 21 d. 18.00 val.
Kviečiame ne tik prekiauti, bet ir pristatyti savo amatus, dirbinių kūrybinį procesą;
Prekybos laikas: rugpjūčio 24 d 10.00 - 22.00 val., rugpjūčio 25 d 10.00 - 17.00 val.,
Dėl dalyvavimo sąlygų prašome kreiptis elektroniniu paštu mugejuodkranteje@gmail.com
Rengėjas Liudviko Rėzos kultūros centras

Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras palydės vasarą kviesdamas į XII-ąją regioninę folkloro šventę ,,Pūsk, vėjuži!“, kuri vyks rugpjūčio 23-25 d. Šiemet ji skirta pagerbti ir prisiminti Kuršių nerijoje gimusio, lietuvių folkloristikos pradininko, tautosakos rinkėjo Martyno Liudviko Rėzos 243-ųjų gimimo metinių sukaktį. Šventėje minėsime ir Simono Stanevičiaus 220-ąsias gimimo metines. Šių dviejų asmenybių veikloje gausu paralelių. Rėza gyveno ir kūrė vienu metu su Lietuvos tautinio atgimimo šaukliu – Simonu Stanevičiumi (1799 m. – 1848 m.) – vienu iškiliausiu XIX amžiaus lietuvių kultūros veikėju bei rašytoju, kuris išleido savo ir Kristijono Donelaičio pasakėčių rinkinį „Šešios pasakos“, liaudies dainų rinkinį „Dainos žemaičių“. Savo moksline veikla ir kūryba jie abu buvo glaudžiai susiję. Gynė lietuvių kalbos teises, žadino tautinę savimonę, rodė kelius, kuriais eidama tauta gali išsaugoti savo gyvybingumą.

Šeštadienis Rugpjūčio 24, 2019

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

2019 m. rugpjūčio 24-25 dienomis, Juodkrantėje vyks
regioninės folkloro šventės „Pūsk, vėjuži!“

TAUTODAILININKŲ IR KULINARINIO PAVELDO MUGĖ

Registruotis kviečiami:
Tautodailininkai, sertifikatus turintys amatininkai, kulinarinio paveldo atstovai.
Mugė nedidelė, vietų skaičius ribotas, todėl vyks atrenka ir bus priimti tradiciškiausi, gražiai ir skoningai savo gaminius pristatantys prekiautojai.
Registracija prekiaujantiems maistu vyks iki rugpjūčio 16 d. 18.00 val., visi kiti iki rugpjūčio 21 d. 18.00 val.
Kviečiame ne tik prekiauti, bet ir pristatyti savo amatus, dirbinių kūrybinį procesą;
Prekybos laikas: rugpjūčio 24 d 10.00 - 22.00 val., rugpjūčio 25 d 10.00 - 17.00 val.,
Dėl dalyvavimo sąlygų prašome kreiptis elektroniniu paštu mugejuodkranteje@gmail.com
Rengėjas Liudviko Rėzos kultūros centras

Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras palydės vasarą kviesdamas į XII-ąją regioninę folkloro šventę ,,Pūsk, vėjuži!“, kuri vyks rugpjūčio 23-25 d. Šiemet ji skirta pagerbti ir prisiminti Kuršių nerijoje gimusio, lietuvių folkloristikos pradininko, tautosakos rinkėjo Martyno Liudviko Rėzos 243-ųjų gimimo metinių sukaktį. Šventėje minėsime ir Simono Stanevičiaus 220-ąsias gimimo metines. Šių dviejų asmenybių veikloje gausu paralelių. Rėza gyveno ir kūrė vienu metu su Lietuvos tautinio atgimimo šaukliu – Simonu Stanevičiumi (1799 m. – 1848 m.) – vienu iškiliausiu XIX amžiaus lietuvių kultūros veikėju bei rašytoju, kuris išleido savo ir Kristijono Donelaičio pasakėčių rinkinį „Šešios pasakos“, liaudies dainų rinkinį „Dainos žemaičių“. Savo moksline veikla ir kūryba jie abu buvo glaudžiai susiję. Gynė lietuvių kalbos teises, žadino tautinę savimonę, rodė kelius, kuriais eidama tauta gali išsaugoti savo gyvybingumą.

Sekmadienis Rugpjūčio 25, 2019

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Renginio pradžia: 08/23/2019 16:00
Pabaiga: 08/25/2019 19:00

2019 m. rugpjūčio 24-25 dienomis, Juodkrantėje vyks
regioninės folkloro šventės „Pūsk, vėjuži!“

TAUTODAILININKŲ IR KULINARINIO PAVELDO MUGĖ

Registruotis kviečiami:
Tautodailininkai, sertifikatus turintys amatininkai, kulinarinio paveldo atstovai.
Mugė nedidelė, vietų skaičius ribotas, todėl vyks atrenka ir bus priimti tradiciškiausi, gražiai ir skoningai savo gaminius pristatantys prekiautojai.
Registracija prekiaujantiems maistu vyks iki rugpjūčio 16 d. 18.00 val., visi kiti iki rugpjūčio 21 d. 18.00 val.
Kviečiame ne tik prekiauti, bet ir pristatyti savo amatus, dirbinių kūrybinį procesą;
Prekybos laikas: rugpjūčio 24 d 10.00 - 22.00 val., rugpjūčio 25 d 10.00 - 17.00 val.,
Dėl dalyvavimo sąlygų prašome kreiptis elektroniniu paštu mugejuodkranteje@gmail.com
Rengėjas Liudviko Rėzos kultūros centras

Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras palydės vasarą kviesdamas į XII-ąją regioninę folkloro šventę ,,Pūsk, vėjuži!“, kuri vyks rugpjūčio 23-25 d. Šiemet ji skirta pagerbti ir prisiminti Kuršių nerijoje gimusio, lietuvių folkloristikos pradininko, tautosakos rinkėjo Martyno Liudviko Rėzos 243-ųjų gimimo metinių sukaktį. Šventėje minėsime ir Simono Stanevičiaus 220-ąsias gimimo metines. Šių dviejų asmenybių veikloje gausu paralelių. Rėza gyveno ir kūrė vienu metu su Lietuvos tautinio atgimimo šaukliu – Simonu Stanevičiumi (1799 m. – 1848 m.) – vienu iškiliausiu XIX amžiaus lietuvių kultūros veikėju bei rašytoju, kuris išleido savo ir Kristijono Donelaičio pasakėčių rinkinį „Šešios pasakos“, liaudies dainų rinkinį „Dainos žemaičių“. Savo moksline veikla ir kūryba jie abu buvo glaudžiai susiję. Gynė lietuvių kalbos teises, žadino tautinę savimonę, rodė kelius, kuriais eidama tauta gali išsaugoti savo gyvybingumą.

Renginio pradžia: 08/25/2019 18:00

Baltijos banga, rugpjūčio 25-29 d. Juodkrantėje!

Kasmetinis festivalis „Baltijos banga“ keliasi į Juodkrantę – rugpjūčio 25 -29 d. filmų peržiūros, susitikimai su kūrėjais, kino industrijos profesionalais šįmet vyks Juodkrantės L. Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, įėjimas iš poilsio namų „Ąžuolynas“ vidinio kiemo).

„Taip, vietoje nuolatinės festivalio vietos Turizmo ir informacijos centro „Agilos“ pastato Nidoje dabar statybų aikštelė, o renginio partneriams vis sunkiau laiku užsitikrinti bent minimalų rėmimą pristatyti savo filmus, tačiau mes liekame ištikimi idėjai rengti vienintelį pamaryje profesionalaus kino renginį, skirtą Lietuvos, Latvijos ir Estijos šiuolaikinio kino apžvalgai ir Baltijos kelio atminimui,“ – sako prodiuserė, Lietuvos kinematografininkų sąjungos ir „Baltijos bangos“ direktorė Ieva Norvilienė.

Atidarymo vakarą – nauji lietuviški kūriniai

„Baltijos bangos“ atidarymo vakarą įvyks vienas pirmųjų Lietuvoje dokumentinio ilgametražio filmo „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“ seansas. Publikai filmą pristatys režisierė Aistė Žegulytė ir filmo prodiuserė Giedrė Burokaitė.

Filmo herojai – taksidermistai, su kuriais režisierė praleido daug dienų stebėdama gyvūnų iškamšų gamybą, „modelių“ medžioklę ir priežiūrą, vyko į taksidermistų čempionatą Suomijoje. Šio ironiško ir filosofiško kino pasakojimo apie gyvenimo ir mirties ribą premjera įvyko pernai rudenį garsiajame Tarptautiniame Leipcigo dokumentinių ir animacinių filmų festivalyje, nuo tada filmas nuolat rodomas įvairių pasaulio dokumentinio kino festivalių programose. Vilniaus tarptautiniame festivalyje „Kino pavasaris“ filmas „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)" buvo apdovanotas vieno didžiausių Europoje kino industrijos naujienų portalo „Cineurope“ prizu.

2019 BALTIJOS BANGOS PROGRAMA

Pirmadienis Rugpjūčio 26, 2019

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Baltijos banga, rugpjūčio 25-29 d. Juodkrantėje!

Kasmetinis festivalis „Baltijos banga“ keliasi į Juodkrantę – rugpjūčio 25 -29 d. filmų peržiūros, susitikimai su kūrėjais, kino industrijos profesionalais šįmet vyks Juodkrantės L. Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, įėjimas iš poilsio namų „Ąžuolynas“ vidinio kiemo).

„Taip, vietoje nuolatinės festivalio vietos Turizmo ir informacijos centro „Agilos“ pastato Nidoje dabar statybų aikštelė, o renginio partneriams vis sunkiau laiku užsitikrinti bent minimalų rėmimą pristatyti savo filmus, tačiau mes liekame ištikimi idėjai rengti vienintelį pamaryje profesionalaus kino renginį, skirtą Lietuvos, Latvijos ir Estijos šiuolaikinio kino apžvalgai ir Baltijos kelio atminimui,“ – sako prodiuserė, Lietuvos kinematografininkų sąjungos ir „Baltijos bangos“ direktorė Ieva Norvilienė.

Atidarymo vakarą – nauji lietuviški kūriniai

„Baltijos bangos“ atidarymo vakarą įvyks vienas pirmųjų Lietuvoje dokumentinio ilgametražio filmo „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“ seansas. Publikai filmą pristatys režisierė Aistė Žegulytė ir filmo prodiuserė Giedrė Burokaitė.

Filmo herojai – taksidermistai, su kuriais režisierė praleido daug dienų stebėdama gyvūnų iškamšų gamybą, „modelių“ medžioklę ir priežiūrą, vyko į taksidermistų čempionatą Suomijoje. Šio ironiško ir filosofiško kino pasakojimo apie gyvenimo ir mirties ribą premjera įvyko pernai rudenį garsiajame Tarptautiniame Leipcigo dokumentinių ir animacinių filmų festivalyje, nuo tada filmas nuolat rodomas įvairių pasaulio dokumentinio kino festivalių programose. Vilniaus tarptautiniame festivalyje „Kino pavasaris“ filmas „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)" buvo apdovanotas vieno didžiausių Europoje kino industrijos naujienų portalo „Cineurope“ prizu.

2019 BALTIJOS BANGOS PROGRAMA

Antardienis Rugpjūčio 27, 2019

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Baltijos banga, rugpjūčio 25-29 d. Juodkrantėje!

Kasmetinis festivalis „Baltijos banga“ keliasi į Juodkrantę – rugpjūčio 25 -29 d. filmų peržiūros, susitikimai su kūrėjais, kino industrijos profesionalais šįmet vyks Juodkrantės L. Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, įėjimas iš poilsio namų „Ąžuolynas“ vidinio kiemo).

„Taip, vietoje nuolatinės festivalio vietos Turizmo ir informacijos centro „Agilos“ pastato Nidoje dabar statybų aikštelė, o renginio partneriams vis sunkiau laiku užsitikrinti bent minimalų rėmimą pristatyti savo filmus, tačiau mes liekame ištikimi idėjai rengti vienintelį pamaryje profesionalaus kino renginį, skirtą Lietuvos, Latvijos ir Estijos šiuolaikinio kino apžvalgai ir Baltijos kelio atminimui,“ – sako prodiuserė, Lietuvos kinematografininkų sąjungos ir „Baltijos bangos“ direktorė Ieva Norvilienė.

Atidarymo vakarą – nauji lietuviški kūriniai

„Baltijos bangos“ atidarymo vakarą įvyks vienas pirmųjų Lietuvoje dokumentinio ilgametražio filmo „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“ seansas. Publikai filmą pristatys režisierė Aistė Žegulytė ir filmo prodiuserė Giedrė Burokaitė.

Filmo herojai – taksidermistai, su kuriais režisierė praleido daug dienų stebėdama gyvūnų iškamšų gamybą, „modelių“ medžioklę ir priežiūrą, vyko į taksidermistų čempionatą Suomijoje. Šio ironiško ir filosofiško kino pasakojimo apie gyvenimo ir mirties ribą premjera įvyko pernai rudenį garsiajame Tarptautiniame Leipcigo dokumentinių ir animacinių filmų festivalyje, nuo tada filmas nuolat rodomas įvairių pasaulio dokumentinio kino festivalių programose. Vilniaus tarptautiniame festivalyje „Kino pavasaris“ filmas „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)" buvo apdovanotas vieno didžiausių Europoje kino industrijos naujienų portalo „Cineurope“ prizu.

2019 BALTIJOS BANGOS PROGRAMA

Trečiadienis Rugpjūčio 28, 2019

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Baltijos banga, rugpjūčio 25-29 d. Juodkrantėje!

Kasmetinis festivalis „Baltijos banga“ keliasi į Juodkrantę – rugpjūčio 25 -29 d. filmų peržiūros, susitikimai su kūrėjais, kino industrijos profesionalais šįmet vyks Juodkrantės L. Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, įėjimas iš poilsio namų „Ąžuolynas“ vidinio kiemo).

„Taip, vietoje nuolatinės festivalio vietos Turizmo ir informacijos centro „Agilos“ pastato Nidoje dabar statybų aikštelė, o renginio partneriams vis sunkiau laiku užsitikrinti bent minimalų rėmimą pristatyti savo filmus, tačiau mes liekame ištikimi idėjai rengti vienintelį pamaryje profesionalaus kino renginį, skirtą Lietuvos, Latvijos ir Estijos šiuolaikinio kino apžvalgai ir Baltijos kelio atminimui,“ – sako prodiuserė, Lietuvos kinematografininkų sąjungos ir „Baltijos bangos“ direktorė Ieva Norvilienė.

Atidarymo vakarą – nauji lietuviški kūriniai

„Baltijos bangos“ atidarymo vakarą įvyks vienas pirmųjų Lietuvoje dokumentinio ilgametražio filmo „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“ seansas. Publikai filmą pristatys režisierė Aistė Žegulytė ir filmo prodiuserė Giedrė Burokaitė.

Filmo herojai – taksidermistai, su kuriais režisierė praleido daug dienų stebėdama gyvūnų iškamšų gamybą, „modelių“ medžioklę ir priežiūrą, vyko į taksidermistų čempionatą Suomijoje. Šio ironiško ir filosofiško kino pasakojimo apie gyvenimo ir mirties ribą premjera įvyko pernai rudenį garsiajame Tarptautiniame Leipcigo dokumentinių ir animacinių filmų festivalyje, nuo tada filmas nuolat rodomas įvairių pasaulio dokumentinio kino festivalių programose. Vilniaus tarptautiniame festivalyje „Kino pavasaris“ filmas „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)" buvo apdovanotas vieno didžiausių Europoje kino industrijos naujienų portalo „Cineurope“ prizu.

2019 BALTIJOS BANGOS PROGRAMA

Ketvirtadienis Rugpjūčio 29, 2019

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Renginio pradžia: 08/25/2019 18:00
Pabaiga: 08/29/2019 23:00

Baltijos banga, rugpjūčio 25-29 d. Juodkrantėje!

Kasmetinis festivalis „Baltijos banga“ keliasi į Juodkrantę – rugpjūčio 25 -29 d. filmų peržiūros, susitikimai su kūrėjais, kino industrijos profesionalais šįmet vyks Juodkrantės L. Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, įėjimas iš poilsio namų „Ąžuolynas“ vidinio kiemo).

„Taip, vietoje nuolatinės festivalio vietos Turizmo ir informacijos centro „Agilos“ pastato Nidoje dabar statybų aikštelė, o renginio partneriams vis sunkiau laiku užsitikrinti bent minimalų rėmimą pristatyti savo filmus, tačiau mes liekame ištikimi idėjai rengti vienintelį pamaryje profesionalaus kino renginį, skirtą Lietuvos, Latvijos ir Estijos šiuolaikinio kino apžvalgai ir Baltijos kelio atminimui,“ – sako prodiuserė, Lietuvos kinematografininkų sąjungos ir „Baltijos bangos“ direktorė Ieva Norvilienė.

Atidarymo vakarą – nauji lietuviški kūriniai

„Baltijos bangos“ atidarymo vakarą įvyks vienas pirmųjų Lietuvoje dokumentinio ilgametražio filmo „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“ seansas. Publikai filmą pristatys režisierė Aistė Žegulytė ir filmo prodiuserė Giedrė Burokaitė.

Filmo herojai – taksidermistai, su kuriais režisierė praleido daug dienų stebėdama gyvūnų iškamšų gamybą, „modelių“ medžioklę ir priežiūrą, vyko į taksidermistų čempionatą Suomijoje. Šio ironiško ir filosofiško kino pasakojimo apie gyvenimo ir mirties ribą premjera įvyko pernai rudenį garsiajame Tarptautiniame Leipcigo dokumentinių ir animacinių filmų festivalyje, nuo tada filmas nuolat rodomas įvairių pasaulio dokumentinio kino festivalių programose. Vilniaus tarptautiniame festivalyje „Kino pavasaris“ filmas „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)" buvo apdovanotas vieno didžiausių Europoje kino industrijos naujienų portalo „Cineurope“ prizu.

2019 BALTIJOS BANGOS PROGRAMA

Penktadienis Rugpjūčio 30, 2019

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Renginio pradžia: 08/30/2019 18:00
Pabaiga: 08/30/2019 19:00

Rugpjūčio 30 d. (penktadienį) 18.00 val. kūrybinio kankliavimo stovyklos baigiamasis koncertas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Koncertuoja: Žemyna Trinkūnaitė, Indrė Jurgelevičiūtė, Agota Zdanevičiūtė ir kanklių stovyklos dalyviai.

Šeštadienis Rugpjūčio 31, 2019

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Renginio pradžia: 08/31/2019 15:00
Pabaiga: 08/31/2019 16:00

Rugpjūčio 31 d. 15 val. Kęstutis Demereckas (leidykla „Libra Memelensis“) pristato savo knygą "KLAIPĖDA SENUOSE ŽEMĖLAPIUOSE" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Klaipėdos istorijos kartografinė studija, kurioje sudėti seniausi Klaipėdos žemėlapiai ir planai. Knyga skirta besidomintiems Klaipėdos miesto istorija.

Kęstučio Demerecko knygos "KLAIPĖDA SENUOSE ŽEMĖLAPIUOSE" pristatymas iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

2002 m. išleistas albumas „Lietuva žemėlapiuose“ išsamiai pavaizdavo Lietuvos kartografinę raidą Europos žemėlapių fone. Čia įtraukta visa dabartinės Lietuvos teritorijos sąvoka, neatskiriant Klaipėdos ir jos krašto. Jai skirtas ne vienas žemėlapis, planas ar graviūra.
Tačiau Klaipėdos kraštas, kaip ir visa Mažoji Lietuva sukosi kitame – Vakarų Europos rate, nes priklausė Vokiečių ordinui, vėliau Prūsijos kunigaikštystei, nuo 1701 m. Prūsijos karalystei, o nuo 1871 m. Vokietijai. Tad jos kartografinis vaizdas likimo dėka buvo atspindėtas daug anksčiau nei Didžiosios Lietuvos.

Renginio pradžia: 08/31/2019 20:30
Pabaiga: 08/31/2019 22:00

Rugpjūčio 31 d. 20.30 val. Juodkrantėje ties Mažąja gelbėjimo stotimi (šalia adreso Žalias kelio 4, Neringa) vyks tarptautinė iniciatyva „Senovinės ugnies naktis“ organizatoriai kviečia prisiminti visus, kurie prieš 30 metų įsiliejo Baltijos kelio vienybės bangą ir prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Uždekime simbolinius Baltijos jūros šalių draugystės laužus, tegul Baltijos pajūryje sužiba mūsų vienybės šviesa!

Laužai Baltijos kelio trisdešimtmečiui atminti Lietuvoje bus uždegami:

Sekmadienis Rugsėjo 01, 2019

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Pirmadienis Rugsėjo 02, 2019

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Antardienis Rugsėjo 03, 2019

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Trečiadienis Rugsėjo 04, 2019

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Ketvirtadienis Rugsėjo 05, 2019
Renginio pradžia: 08/02/2019 10:00
Pabaiga: 09/05/2019 18:00

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Renginio pradžia: 09/05/2019 16:00

Rugsėjo 5 d. 16 val. atidaroma Nidos menininkų asociacijos "TILTAS" jubiliejinio 25-ojo tarptautinio plenero paroda "Nidos ekspresija 2019" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki rugsėjo 17 d.

Tarptautinis tapybos pleneras Nidoje – 2019, jau 25, jubiliejinis
Praėjo jau dvidešimt penki metai, kai Kuršių nerijoje vyksta tarptautiniai tapybos plenerai, menantys ekspresionistinės grupės „BRÜCKE” “ manifesto-programos idėjas - burtis ir kurti kartu, tiesiant kūrybinius tiltus tarp kitų Baltijos kurortų, tarp skirtingų šalių. Kasmet rudenį susitinkame Nidoje, aplankome Juodkrantę ir Preilą. Per paskutiniuosius dešimt metų išsiplėtojo kūrybiniai TILTAI tarp kaimyninių šalių, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos. Taip gimė Baltijos jūros regione – dailininkų sąjūdis, kuris keičiasi parodomis ir plenerais. Džiugu, kad šis natūraliai išsivystęs projektas kilo iš pačių dailininkų- profesionalų iniciatyvos. Nidos menininkų Asociacija TILTAS nutiesė plenerų ir parodų Tiltus iki Indijos (2011, 2012), Nepalo (2016, 2018), Armėnijos (2016) ir Ukrainos (2017, 2018, 2019). 1995 metais Nidoje prasidėjęs tarptautinis tapybos pleneras ( kitaip menininkų stovykla),“Nidos ekspresija“ praplėtė savo kūrybinius horizontus. Sukaupta gausi, apie 950 meno kūrinių; tapybos, grafikos, objektų kolekcija, kuri nuolat keliauja. Pirmosios parodos užsienyje prasidėjo 1999 metais, Karaliaučiuje ir Bosoje (Sardinijos saloje, Italijoje). Po to parodų geografija plėtėsi, Lietuvos tapyba buvo eksponuota Vokietijoje, Suomijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Gudijoje, Gruzijoje, Armėnijoje, Rusijoje, Indijoje, Estijoje, Nepale ir Ukrainoje.
JUBILIEJINIS XXV TARPTAUTINIS TAPYBOS PLENERAS NIDOJE,
TĘSIANTIS EKSPRESIONISTINES “BRÜCKE” (1905-1913) KARTOS TRADICIJAS startuoja rugpjūčio
29 d. Nidoje, ir tęsis iki rugsėjo 9d.
2019m. Plenero Tema – pleneristai atranda BRÜCKE. Ir jos pėdsakus Nidoje…

Penktadienis Rugsėjo 06, 2019

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Rugsėjo 5 d. 16 val. atidaroma Nidos menininkų asociacijos "TILTAS" jubiliejinio 25-ojo tarptautinio plenero paroda "Nidos ekspresija 2019" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki rugsėjo 17 d.

Tarptautinis tapybos pleneras Nidoje – 2019, jau 25, jubiliejinis
Praėjo jau dvidešimt penki metai, kai Kuršių nerijoje vyksta tarptautiniai tapybos plenerai, menantys ekspresionistinės grupės „BRÜCKE” “ manifesto-programos idėjas - burtis ir kurti kartu, tiesiant kūrybinius tiltus tarp kitų Baltijos kurortų, tarp skirtingų šalių. Kasmet rudenį susitinkame Nidoje, aplankome Juodkrantę ir Preilą. Per paskutiniuosius dešimt metų išsiplėtojo kūrybiniai TILTAI tarp kaimyninių šalių, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos. Taip gimė Baltijos jūros regione – dailininkų sąjūdis, kuris keičiasi parodomis ir plenerais. Džiugu, kad šis natūraliai išsivystęs projektas kilo iš pačių dailininkų- profesionalų iniciatyvos. Nidos menininkų Asociacija TILTAS nutiesė plenerų ir parodų Tiltus iki Indijos (2011, 2012), Nepalo (2016, 2018), Armėnijos (2016) ir Ukrainos (2017, 2018, 2019). 1995 metais Nidoje prasidėjęs tarptautinis tapybos pleneras ( kitaip menininkų stovykla),“Nidos ekspresija“ praplėtė savo kūrybinius horizontus. Sukaupta gausi, apie 950 meno kūrinių; tapybos, grafikos, objektų kolekcija, kuri nuolat keliauja. Pirmosios parodos užsienyje prasidėjo 1999 metais, Karaliaučiuje ir Bosoje (Sardinijos saloje, Italijoje). Po to parodų geografija plėtėsi, Lietuvos tapyba buvo eksponuota Vokietijoje, Suomijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Gudijoje, Gruzijoje, Armėnijoje, Rusijoje, Indijoje, Estijoje, Nepale ir Ukrainoje.
JUBILIEJINIS XXV TARPTAUTINIS TAPYBOS PLENERAS NIDOJE,
TĘSIANTIS EKSPRESIONISTINES “BRÜCKE” (1905-1913) KARTOS TRADICIJAS startuoja rugpjūčio
29 d. Nidoje, ir tęsis iki rugsėjo 9d.
2019m. Plenero Tema – pleneristai atranda BRÜCKE. Ir jos pėdsakus Nidoje…

Šeštadienis Rugsėjo 07, 2019

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Rugsėjo 5 d. 16 val. atidaroma Nidos menininkų asociacijos "TILTAS" jubiliejinio 25-ojo tarptautinio plenero paroda "Nidos ekspresija 2019" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki rugsėjo 17 d.

Tarptautinis tapybos pleneras Nidoje – 2019, jau 25, jubiliejinis
Praėjo jau dvidešimt penki metai, kai Kuršių nerijoje vyksta tarptautiniai tapybos plenerai, menantys ekspresionistinės grupės „BRÜCKE” “ manifesto-programos idėjas - burtis ir kurti kartu, tiesiant kūrybinius tiltus tarp kitų Baltijos kurortų, tarp skirtingų šalių. Kasmet rudenį susitinkame Nidoje, aplankome Juodkrantę ir Preilą. Per paskutiniuosius dešimt metų išsiplėtojo kūrybiniai TILTAI tarp kaimyninių šalių, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos. Taip gimė Baltijos jūros regione – dailininkų sąjūdis, kuris keičiasi parodomis ir plenerais. Džiugu, kad šis natūraliai išsivystęs projektas kilo iš pačių dailininkų- profesionalų iniciatyvos. Nidos menininkų Asociacija TILTAS nutiesė plenerų ir parodų Tiltus iki Indijos (2011, 2012), Nepalo (2016, 2018), Armėnijos (2016) ir Ukrainos (2017, 2018, 2019). 1995 metais Nidoje prasidėjęs tarptautinis tapybos pleneras ( kitaip menininkų stovykla),“Nidos ekspresija“ praplėtė savo kūrybinius horizontus. Sukaupta gausi, apie 950 meno kūrinių; tapybos, grafikos, objektų kolekcija, kuri nuolat keliauja. Pirmosios parodos užsienyje prasidėjo 1999 metais, Karaliaučiuje ir Bosoje (Sardinijos saloje, Italijoje). Po to parodų geografija plėtėsi, Lietuvos tapyba buvo eksponuota Vokietijoje, Suomijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Gudijoje, Gruzijoje, Armėnijoje, Rusijoje, Indijoje, Estijoje, Nepale ir Ukrainoje.
JUBILIEJINIS XXV TARPTAUTINIS TAPYBOS PLENERAS NIDOJE,
TĘSIANTIS EKSPRESIONISTINES “BRÜCKE” (1905-1913) KARTOS TRADICIJAS startuoja rugpjūčio
29 d. Nidoje, ir tęsis iki rugsėjo 9d.
2019m. Plenero Tema – pleneristai atranda BRÜCKE. Ir jos pėdsakus Nidoje…

Sekmadienis Rugsėjo 08, 2019

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Rugsėjo 5 d. 16 val. atidaroma Nidos menininkų asociacijos "TILTAS" jubiliejinio 25-ojo tarptautinio plenero paroda "Nidos ekspresija 2019" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki rugsėjo 17 d.

Tarptautinis tapybos pleneras Nidoje – 2019, jau 25, jubiliejinis
Praėjo jau dvidešimt penki metai, kai Kuršių nerijoje vyksta tarptautiniai tapybos plenerai, menantys ekspresionistinės grupės „BRÜCKE” “ manifesto-programos idėjas - burtis ir kurti kartu, tiesiant kūrybinius tiltus tarp kitų Baltijos kurortų, tarp skirtingų šalių. Kasmet rudenį susitinkame Nidoje, aplankome Juodkrantę ir Preilą. Per paskutiniuosius dešimt metų išsiplėtojo kūrybiniai TILTAI tarp kaimyninių šalių, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos. Taip gimė Baltijos jūros regione – dailininkų sąjūdis, kuris keičiasi parodomis ir plenerais. Džiugu, kad šis natūraliai išsivystęs projektas kilo iš pačių dailininkų- profesionalų iniciatyvos. Nidos menininkų Asociacija TILTAS nutiesė plenerų ir parodų Tiltus iki Indijos (2011, 2012), Nepalo (2016, 2018), Armėnijos (2016) ir Ukrainos (2017, 2018, 2019). 1995 metais Nidoje prasidėjęs tarptautinis tapybos pleneras ( kitaip menininkų stovykla),“Nidos ekspresija“ praplėtė savo kūrybinius horizontus. Sukaupta gausi, apie 950 meno kūrinių; tapybos, grafikos, objektų kolekcija, kuri nuolat keliauja. Pirmosios parodos užsienyje prasidėjo 1999 metais, Karaliaučiuje ir Bosoje (Sardinijos saloje, Italijoje). Po to parodų geografija plėtėsi, Lietuvos tapyba buvo eksponuota Vokietijoje, Suomijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Gudijoje, Gruzijoje, Armėnijoje, Rusijoje, Indijoje, Estijoje, Nepale ir Ukrainoje.
JUBILIEJINIS XXV TARPTAUTINIS TAPYBOS PLENERAS NIDOJE,
TĘSIANTIS EKSPRESIONISTINES “BRÜCKE” (1905-1913) KARTOS TRADICIJAS startuoja rugpjūčio
29 d. Nidoje, ir tęsis iki rugsėjo 9d.
2019m. Plenero Tema – pleneristai atranda BRÜCKE. Ir jos pėdsakus Nidoje…

Pirmadienis Rugsėjo 09, 2019

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Rugsėjo 5 d. 16 val. atidaroma Nidos menininkų asociacijos "TILTAS" jubiliejinio 25-ojo tarptautinio plenero paroda "Nidos ekspresija 2019" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki rugsėjo 17 d.

Tarptautinis tapybos pleneras Nidoje – 2019, jau 25, jubiliejinis
Praėjo jau dvidešimt penki metai, kai Kuršių nerijoje vyksta tarptautiniai tapybos plenerai, menantys ekspresionistinės grupės „BRÜCKE” “ manifesto-programos idėjas - burtis ir kurti kartu, tiesiant kūrybinius tiltus tarp kitų Baltijos kurortų, tarp skirtingų šalių. Kasmet rudenį susitinkame Nidoje, aplankome Juodkrantę ir Preilą. Per paskutiniuosius dešimt metų išsiplėtojo kūrybiniai TILTAI tarp kaimyninių šalių, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos. Taip gimė Baltijos jūros regione – dailininkų sąjūdis, kuris keičiasi parodomis ir plenerais. Džiugu, kad šis natūraliai išsivystęs projektas kilo iš pačių dailininkų- profesionalų iniciatyvos. Nidos menininkų Asociacija TILTAS nutiesė plenerų ir parodų Tiltus iki Indijos (2011, 2012), Nepalo (2016, 2018), Armėnijos (2016) ir Ukrainos (2017, 2018, 2019). 1995 metais Nidoje prasidėjęs tarptautinis tapybos pleneras ( kitaip menininkų stovykla),“Nidos ekspresija“ praplėtė savo kūrybinius horizontus. Sukaupta gausi, apie 950 meno kūrinių; tapybos, grafikos, objektų kolekcija, kuri nuolat keliauja. Pirmosios parodos užsienyje prasidėjo 1999 metais, Karaliaučiuje ir Bosoje (Sardinijos saloje, Italijoje). Po to parodų geografija plėtėsi, Lietuvos tapyba buvo eksponuota Vokietijoje, Suomijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Gudijoje, Gruzijoje, Armėnijoje, Rusijoje, Indijoje, Estijoje, Nepale ir Ukrainoje.
JUBILIEJINIS XXV TARPTAUTINIS TAPYBOS PLENERAS NIDOJE,
TĘSIANTIS EKSPRESIONISTINES “BRÜCKE” (1905-1913) KARTOS TRADICIJAS startuoja rugpjūčio
29 d. Nidoje, ir tęsis iki rugsėjo 9d.
2019m. Plenero Tema – pleneristai atranda BRÜCKE. Ir jos pėdsakus Nidoje…

Antardienis Rugsėjo 10, 2019

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Rugsėjo 5 d. 16 val. atidaroma Nidos menininkų asociacijos "TILTAS" jubiliejinio 25-ojo tarptautinio plenero paroda "Nidos ekspresija 2019" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki rugsėjo 17 d.

Tarptautinis tapybos pleneras Nidoje – 2019, jau 25, jubiliejinis
Praėjo jau dvidešimt penki metai, kai Kuršių nerijoje vyksta tarptautiniai tapybos plenerai, menantys ekspresionistinės grupės „BRÜCKE” “ manifesto-programos idėjas - burtis ir kurti kartu, tiesiant kūrybinius tiltus tarp kitų Baltijos kurortų, tarp skirtingų šalių. Kasmet rudenį susitinkame Nidoje, aplankome Juodkrantę ir Preilą. Per paskutiniuosius dešimt metų išsiplėtojo kūrybiniai TILTAI tarp kaimyninių šalių, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos. Taip gimė Baltijos jūros regione – dailininkų sąjūdis, kuris keičiasi parodomis ir plenerais. Džiugu, kad šis natūraliai išsivystęs projektas kilo iš pačių dailininkų- profesionalų iniciatyvos. Nidos menininkų Asociacija TILTAS nutiesė plenerų ir parodų Tiltus iki Indijos (2011, 2012), Nepalo (2016, 2018), Armėnijos (2016) ir Ukrainos (2017, 2018, 2019). 1995 metais Nidoje prasidėjęs tarptautinis tapybos pleneras ( kitaip menininkų stovykla),“Nidos ekspresija“ praplėtė savo kūrybinius horizontus. Sukaupta gausi, apie 950 meno kūrinių; tapybos, grafikos, objektų kolekcija, kuri nuolat keliauja. Pirmosios parodos užsienyje prasidėjo 1999 metais, Karaliaučiuje ir Bosoje (Sardinijos saloje, Italijoje). Po to parodų geografija plėtėsi, Lietuvos tapyba buvo eksponuota Vokietijoje, Suomijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Gudijoje, Gruzijoje, Armėnijoje, Rusijoje, Indijoje, Estijoje, Nepale ir Ukrainoje.
JUBILIEJINIS XXV TARPTAUTINIS TAPYBOS PLENERAS NIDOJE,
TĘSIANTIS EKSPRESIONISTINES “BRÜCKE” (1905-1913) KARTOS TRADICIJAS startuoja rugpjūčio
29 d. Nidoje, ir tęsis iki rugsėjo 9d.
2019m. Plenero Tema – pleneristai atranda BRÜCKE. Ir jos pėdsakus Nidoje…

Trečiadienis Rugsėjo 11, 2019

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Rugsėjo 5 d. 16 val. atidaroma Nidos menininkų asociacijos "TILTAS" jubiliejinio 25-ojo tarptautinio plenero paroda "Nidos ekspresija 2019" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki rugsėjo 17 d.

Tarptautinis tapybos pleneras Nidoje – 2019, jau 25, jubiliejinis
Praėjo jau dvidešimt penki metai, kai Kuršių nerijoje vyksta tarptautiniai tapybos plenerai, menantys ekspresionistinės grupės „BRÜCKE” “ manifesto-programos idėjas - burtis ir kurti kartu, tiesiant kūrybinius tiltus tarp kitų Baltijos kurortų, tarp skirtingų šalių. Kasmet rudenį susitinkame Nidoje, aplankome Juodkrantę ir Preilą. Per paskutiniuosius dešimt metų išsiplėtojo kūrybiniai TILTAI tarp kaimyninių šalių, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos. Taip gimė Baltijos jūros regione – dailininkų sąjūdis, kuris keičiasi parodomis ir plenerais. Džiugu, kad šis natūraliai išsivystęs projektas kilo iš pačių dailininkų- profesionalų iniciatyvos. Nidos menininkų Asociacija TILTAS nutiesė plenerų ir parodų Tiltus iki Indijos (2011, 2012), Nepalo (2016, 2018), Armėnijos (2016) ir Ukrainos (2017, 2018, 2019). 1995 metais Nidoje prasidėjęs tarptautinis tapybos pleneras ( kitaip menininkų stovykla),“Nidos ekspresija“ praplėtė savo kūrybinius horizontus. Sukaupta gausi, apie 950 meno kūrinių; tapybos, grafikos, objektų kolekcija, kuri nuolat keliauja. Pirmosios parodos užsienyje prasidėjo 1999 metais, Karaliaučiuje ir Bosoje (Sardinijos saloje, Italijoje). Po to parodų geografija plėtėsi, Lietuvos tapyba buvo eksponuota Vokietijoje, Suomijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Gudijoje, Gruzijoje, Armėnijoje, Rusijoje, Indijoje, Estijoje, Nepale ir Ukrainoje.
JUBILIEJINIS XXV TARPTAUTINIS TAPYBOS PLENERAS NIDOJE,
TĘSIANTIS EKSPRESIONISTINES “BRÜCKE” (1905-1913) KARTOS TRADICIJAS startuoja rugpjūčio
29 d. Nidoje, ir tęsis iki rugsėjo 9d.
2019m. Plenero Tema – pleneristai atranda BRÜCKE. Ir jos pėdsakus Nidoje…

Ketvirtadienis Rugsėjo 12, 2019
Renginio pradžia: 08/23/2019 10:00
Pabaiga: 09/12/2019 18:00

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Rugsėjo 5 d. 16 val. atidaroma Nidos menininkų asociacijos "TILTAS" jubiliejinio 25-ojo tarptautinio plenero paroda "Nidos ekspresija 2019" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki rugsėjo 17 d.

Tarptautinis tapybos pleneras Nidoje – 2019, jau 25, jubiliejinis
Praėjo jau dvidešimt penki metai, kai Kuršių nerijoje vyksta tarptautiniai tapybos plenerai, menantys ekspresionistinės grupės „BRÜCKE” “ manifesto-programos idėjas - burtis ir kurti kartu, tiesiant kūrybinius tiltus tarp kitų Baltijos kurortų, tarp skirtingų šalių. Kasmet rudenį susitinkame Nidoje, aplankome Juodkrantę ir Preilą. Per paskutiniuosius dešimt metų išsiplėtojo kūrybiniai TILTAI tarp kaimyninių šalių, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos. Taip gimė Baltijos jūros regione – dailininkų sąjūdis, kuris keičiasi parodomis ir plenerais. Džiugu, kad šis natūraliai išsivystęs projektas kilo iš pačių dailininkų- profesionalų iniciatyvos. Nidos menininkų Asociacija TILTAS nutiesė plenerų ir parodų Tiltus iki Indijos (2011, 2012), Nepalo (2016, 2018), Armėnijos (2016) ir Ukrainos (2017, 2018, 2019). 1995 metais Nidoje prasidėjęs tarptautinis tapybos pleneras ( kitaip menininkų stovykla),“Nidos ekspresija“ praplėtė savo kūrybinius horizontus. Sukaupta gausi, apie 950 meno kūrinių; tapybos, grafikos, objektų kolekcija, kuri nuolat keliauja. Pirmosios parodos užsienyje prasidėjo 1999 metais, Karaliaučiuje ir Bosoje (Sardinijos saloje, Italijoje). Po to parodų geografija plėtėsi, Lietuvos tapyba buvo eksponuota Vokietijoje, Suomijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Gudijoje, Gruzijoje, Armėnijoje, Rusijoje, Indijoje, Estijoje, Nepale ir Ukrainoje.
JUBILIEJINIS XXV TARPTAUTINIS TAPYBOS PLENERAS NIDOJE,
TĘSIANTIS EKSPRESIONISTINES “BRÜCKE” (1905-1913) KARTOS TRADICIJAS startuoja rugpjūčio
29 d. Nidoje, ir tęsis iki rugsėjo 9d.
2019m. Plenero Tema – pleneristai atranda BRÜCKE. Ir jos pėdsakus Nidoje…

Renginio pradžia: 09/12/2019 18:00
Pabaiga: 09/12/2019 20:00

Rugsėjo 12 d. (ketvirtadienį) 18 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai
Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Penktadienis Rugsėjo 13, 2019

Rugsėjo 5 d. 16 val. atidaroma Nidos menininkų asociacijos "TILTAS" jubiliejinio 25-ojo tarptautinio plenero paroda "Nidos ekspresija 2019" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki rugsėjo 17 d.

Tarptautinis tapybos pleneras Nidoje – 2019, jau 25, jubiliejinis
Praėjo jau dvidešimt penki metai, kai Kuršių nerijoje vyksta tarptautiniai tapybos plenerai, menantys ekspresionistinės grupės „BRÜCKE” “ manifesto-programos idėjas - burtis ir kurti kartu, tiesiant kūrybinius tiltus tarp kitų Baltijos kurortų, tarp skirtingų šalių. Kasmet rudenį susitinkame Nidoje, aplankome Juodkrantę ir Preilą. Per paskutiniuosius dešimt metų išsiplėtojo kūrybiniai TILTAI tarp kaimyninių šalių, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos. Taip gimė Baltijos jūros regione – dailininkų sąjūdis, kuris keičiasi parodomis ir plenerais. Džiugu, kad šis natūraliai išsivystęs projektas kilo iš pačių dailininkų- profesionalų iniciatyvos. Nidos menininkų Asociacija TILTAS nutiesė plenerų ir parodų Tiltus iki Indijos (2011, 2012), Nepalo (2016, 2018), Armėnijos (2016) ir Ukrainos (2017, 2018, 2019). 1995 metais Nidoje prasidėjęs tarptautinis tapybos pleneras ( kitaip menininkų stovykla),“Nidos ekspresija“ praplėtė savo kūrybinius horizontus. Sukaupta gausi, apie 950 meno kūrinių; tapybos, grafikos, objektų kolekcija, kuri nuolat keliauja. Pirmosios parodos užsienyje prasidėjo 1999 metais, Karaliaučiuje ir Bosoje (Sardinijos saloje, Italijoje). Po to parodų geografija plėtėsi, Lietuvos tapyba buvo eksponuota Vokietijoje, Suomijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Gudijoje, Gruzijoje, Armėnijoje, Rusijoje, Indijoje, Estijoje, Nepale ir Ukrainoje.
JUBILIEJINIS XXV TARPTAUTINIS TAPYBOS PLENERAS NIDOJE,
TĘSIANTIS EKSPRESIONISTINES “BRÜCKE” (1905-1913) KARTOS TRADICIJAS startuoja rugpjūčio
29 d. Nidoje, ir tęsis iki rugsėjo 9d.
2019m. Plenero Tema – pleneristai atranda BRÜCKE. Ir jos pėdsakus Nidoje…

Renginio pradžia: 09/13/2019 10:00

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Renginio pradžia: 09/13/2019 10:00

"Kai džiūsta tinklai"-Žvejo šventė ir futbolo turnyras Žvejo taurei laimėti
Futbolo aikštyne Juodkrantėje
Rugsėjo 13-14 d. Juodkrantėje
2019 m.

Šimtmečiais Kuršių marių pakrantėje gyvenimo ratas riedėjo žvejų kaimelių, žvejų šeimų likimais. Žvejyba buvo jų gyvenimo prasmė ir pagrindas, sunkus, dažnai nuviliantis kasdienis triūsas ir retos, kaip saulės blyksnis pro debesis, šventės. Tai buvo ypatingas, su įnoringomis mariomis ir jūra susijęs gyvenimo būdas, su savom tradicijom, tikėjimais ir prietarais, keistokais papročiais, net ypatingu maistu šioje Kuršmarių pakrantėje.
II-ojo pasaulinio karo audra ir modernaus gyvenimo vėjai iššlavė šį ypatingą, amžiais klostytą pasaulį. Tačiau kol tyvuliuoja marios ir yra jose žuvies – tol bus jų pakrantėse žvejų.
Nuo 1952 m. Juodkrantėje vykdavo tradicinė pamario žvejo šventė, sukviesdavusi į savo svetingą pakrantę ne tik Kuršmarių žvejus, bet ir daugybę Kuršių nerijos lankytojų.
Jau niekas nebežvejoja senaisiais kurėnais ir burvaltėmis, mažai liko žvejų, net pati šventė tapo kitokia. Juodkrantiškiai šventę perkelia į rugsėjo mėnesio vidurį, kai žvejai užbaigia vasaros sezoną ir turi puikią progą pasibūti drauge.
Šiemet, rugsėjo 13-14 d. Juodkrantė kviečią į naują šventę „Kai džiūsta tinklai”.
Rugsėjo 13 d. šventė prasidės 19 val. dailininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paskaita „Žvejys dailininko akimis” ir bus eksponuojama Neringos muziejų parengta paroda „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo” Liudviko Rėzos kultūros centre.
Šventės išvakarėse ir jos metu pagerbsime žvejus ir su žvejybos amatu susijusias moteris.
Rugsėjo 14 d. – pagrindinė šventės diena.

Renginio pradžia: 09/13/2019 19:00
Pabaiga: 09/13/2019 20:00

Rugsėjo 13 d. 19 val. dailininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paskaita
„Žvejys dailininkų akimis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paskaita skirta architektui, etnografui Karlheinz Schauenbueg atminti.

Paskaita „Žvejys dailininkų akimis“ iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Šeštadienis Rugsėjo 14, 2019

Rugsėjo 5 d. 16 val. atidaroma Nidos menininkų asociacijos "TILTAS" jubiliejinio 25-ojo tarptautinio plenero paroda "Nidos ekspresija 2019" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki rugsėjo 17 d.

Tarptautinis tapybos pleneras Nidoje – 2019, jau 25, jubiliejinis
Praėjo jau dvidešimt penki metai, kai Kuršių nerijoje vyksta tarptautiniai tapybos plenerai, menantys ekspresionistinės grupės „BRÜCKE” “ manifesto-programos idėjas - burtis ir kurti kartu, tiesiant kūrybinius tiltus tarp kitų Baltijos kurortų, tarp skirtingų šalių. Kasmet rudenį susitinkame Nidoje, aplankome Juodkrantę ir Preilą. Per paskutiniuosius dešimt metų išsiplėtojo kūrybiniai TILTAI tarp kaimyninių šalių, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos. Taip gimė Baltijos jūros regione – dailininkų sąjūdis, kuris keičiasi parodomis ir plenerais. Džiugu, kad šis natūraliai išsivystęs projektas kilo iš pačių dailininkų- profesionalų iniciatyvos. Nidos menininkų Asociacija TILTAS nutiesė plenerų ir parodų Tiltus iki Indijos (2011, 2012), Nepalo (2016, 2018), Armėnijos (2016) ir Ukrainos (2017, 2018, 2019). 1995 metais Nidoje prasidėjęs tarptautinis tapybos pleneras ( kitaip menininkų stovykla),“Nidos ekspresija“ praplėtė savo kūrybinius horizontus. Sukaupta gausi, apie 950 meno kūrinių; tapybos, grafikos, objektų kolekcija, kuri nuolat keliauja. Pirmosios parodos užsienyje prasidėjo 1999 metais, Karaliaučiuje ir Bosoje (Sardinijos saloje, Italijoje). Po to parodų geografija plėtėsi, Lietuvos tapyba buvo eksponuota Vokietijoje, Suomijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Gudijoje, Gruzijoje, Armėnijoje, Rusijoje, Indijoje, Estijoje, Nepale ir Ukrainoje.
JUBILIEJINIS XXV TARPTAUTINIS TAPYBOS PLENERAS NIDOJE,
TĘSIANTIS EKSPRESIONISTINES “BRÜCKE” (1905-1913) KARTOS TRADICIJAS startuoja rugpjūčio
29 d. Nidoje, ir tęsis iki rugsėjo 9d.
2019m. Plenero Tema – pleneristai atranda BRÜCKE. Ir jos pėdsakus Nidoje…

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Renginio pradžia: 09/13/2019 10:00
Pabaiga: 09/14/2019 23:00

"Kai džiūsta tinklai"-Žvejo šventė ir futbolo turnyras Žvejo taurei laimėti
Futbolo aikštyne Juodkrantėje
Rugsėjo 13-14 d. Juodkrantėje
2019 m.

Šimtmečiais Kuršių marių pakrantėje gyvenimo ratas riedėjo žvejų kaimelių, žvejų šeimų likimais. Žvejyba buvo jų gyvenimo prasmė ir pagrindas, sunkus, dažnai nuviliantis kasdienis triūsas ir retos, kaip saulės blyksnis pro debesis, šventės. Tai buvo ypatingas, su įnoringomis mariomis ir jūra susijęs gyvenimo būdas, su savom tradicijom, tikėjimais ir prietarais, keistokais papročiais, net ypatingu maistu šioje Kuršmarių pakrantėje.
II-ojo pasaulinio karo audra ir modernaus gyvenimo vėjai iššlavė šį ypatingą, amžiais klostytą pasaulį. Tačiau kol tyvuliuoja marios ir yra jose žuvies – tol bus jų pakrantėse žvejų.
Nuo 1952 m. Juodkrantėje vykdavo tradicinė pamario žvejo šventė, sukviesdavusi į savo svetingą pakrantę ne tik Kuršmarių žvejus, bet ir daugybę Kuršių nerijos lankytojų.
Jau niekas nebežvejoja senaisiais kurėnais ir burvaltėmis, mažai liko žvejų, net pati šventė tapo kitokia. Juodkrantiškiai šventę perkelia į rugsėjo mėnesio vidurį, kai žvejai užbaigia vasaros sezoną ir turi puikią progą pasibūti drauge.
Šiemet, rugsėjo 13-14 d. Juodkrantė kviečią į naują šventę „Kai džiūsta tinklai”.
Rugsėjo 13 d. šventė prasidės 19 val. dailininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paskaita „Žvejys dailininko akimis” ir bus eksponuojama Neringos muziejų parengta paroda „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo” Liudviko Rėzos kultūros centre.
Šventės išvakarėse ir jos metu pagerbsime žvejus ir su žvejybos amatu susijusias moteris.
Rugsėjo 14 d. – pagrindinė šventės diena.

Sekmadienis Rugsėjo 15, 2019

Rugsėjo 5 d. 16 val. atidaroma Nidos menininkų asociacijos "TILTAS" jubiliejinio 25-ojo tarptautinio plenero paroda "Nidos ekspresija 2019" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki rugsėjo 17 d.

Tarptautinis tapybos pleneras Nidoje – 2019, jau 25, jubiliejinis
Praėjo jau dvidešimt penki metai, kai Kuršių nerijoje vyksta tarptautiniai tapybos plenerai, menantys ekspresionistinės grupės „BRÜCKE” “ manifesto-programos idėjas - burtis ir kurti kartu, tiesiant kūrybinius tiltus tarp kitų Baltijos kurortų, tarp skirtingų šalių. Kasmet rudenį susitinkame Nidoje, aplankome Juodkrantę ir Preilą. Per paskutiniuosius dešimt metų išsiplėtojo kūrybiniai TILTAI tarp kaimyninių šalių, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos. Taip gimė Baltijos jūros regione – dailininkų sąjūdis, kuris keičiasi parodomis ir plenerais. Džiugu, kad šis natūraliai išsivystęs projektas kilo iš pačių dailininkų- profesionalų iniciatyvos. Nidos menininkų Asociacija TILTAS nutiesė plenerų ir parodų Tiltus iki Indijos (2011, 2012), Nepalo (2016, 2018), Armėnijos (2016) ir Ukrainos (2017, 2018, 2019). 1995 metais Nidoje prasidėjęs tarptautinis tapybos pleneras ( kitaip menininkų stovykla),“Nidos ekspresija“ praplėtė savo kūrybinius horizontus. Sukaupta gausi, apie 950 meno kūrinių; tapybos, grafikos, objektų kolekcija, kuri nuolat keliauja. Pirmosios parodos užsienyje prasidėjo 1999 metais, Karaliaučiuje ir Bosoje (Sardinijos saloje, Italijoje). Po to parodų geografija plėtėsi, Lietuvos tapyba buvo eksponuota Vokietijoje, Suomijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Gudijoje, Gruzijoje, Armėnijoje, Rusijoje, Indijoje, Estijoje, Nepale ir Ukrainoje.
JUBILIEJINIS XXV TARPTAUTINIS TAPYBOS PLENERAS NIDOJE,
TĘSIANTIS EKSPRESIONISTINES “BRÜCKE” (1905-1913) KARTOS TRADICIJAS startuoja rugpjūčio
29 d. Nidoje, ir tęsis iki rugsėjo 9d.
2019m. Plenero Tema – pleneristai atranda BRÜCKE. Ir jos pėdsakus Nidoje…

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Pirmadienis Rugsėjo 16, 2019

Rugsėjo 5 d. 16 val. atidaroma Nidos menininkų asociacijos "TILTAS" jubiliejinio 25-ojo tarptautinio plenero paroda "Nidos ekspresija 2019" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki rugsėjo 17 d.

Tarptautinis tapybos pleneras Nidoje – 2019, jau 25, jubiliejinis
Praėjo jau dvidešimt penki metai, kai Kuršių nerijoje vyksta tarptautiniai tapybos plenerai, menantys ekspresionistinės grupės „BRÜCKE” “ manifesto-programos idėjas - burtis ir kurti kartu, tiesiant kūrybinius tiltus tarp kitų Baltijos kurortų, tarp skirtingų šalių. Kasmet rudenį susitinkame Nidoje, aplankome Juodkrantę ir Preilą. Per paskutiniuosius dešimt metų išsiplėtojo kūrybiniai TILTAI tarp kaimyninių šalių, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos. Taip gimė Baltijos jūros regione – dailininkų sąjūdis, kuris keičiasi parodomis ir plenerais. Džiugu, kad šis natūraliai išsivystęs projektas kilo iš pačių dailininkų- profesionalų iniciatyvos. Nidos menininkų Asociacija TILTAS nutiesė plenerų ir parodų Tiltus iki Indijos (2011, 2012), Nepalo (2016, 2018), Armėnijos (2016) ir Ukrainos (2017, 2018, 2019). 1995 metais Nidoje prasidėjęs tarptautinis tapybos pleneras ( kitaip menininkų stovykla),“Nidos ekspresija“ praplėtė savo kūrybinius horizontus. Sukaupta gausi, apie 950 meno kūrinių; tapybos, grafikos, objektų kolekcija, kuri nuolat keliauja. Pirmosios parodos užsienyje prasidėjo 1999 metais, Karaliaučiuje ir Bosoje (Sardinijos saloje, Italijoje). Po to parodų geografija plėtėsi, Lietuvos tapyba buvo eksponuota Vokietijoje, Suomijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Gudijoje, Gruzijoje, Armėnijoje, Rusijoje, Indijoje, Estijoje, Nepale ir Ukrainoje.
JUBILIEJINIS XXV TARPTAUTINIS TAPYBOS PLENERAS NIDOJE,
TĘSIANTIS EKSPRESIONISTINES “BRÜCKE” (1905-1913) KARTOS TRADICIJAS startuoja rugpjūčio
29 d. Nidoje, ir tęsis iki rugsėjo 9d.
2019m. Plenero Tema – pleneristai atranda BRÜCKE. Ir jos pėdsakus Nidoje…

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Antardienis Rugsėjo 17, 2019
Renginio pradžia: 09/05/2019 16:00
Pabaiga: 09/17/2019 12:00

Rugsėjo 5 d. 16 val. atidaroma Nidos menininkų asociacijos "TILTAS" jubiliejinio 25-ojo tarptautinio plenero paroda "Nidos ekspresija 2019" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki rugsėjo 17 d.

Tarptautinis tapybos pleneras Nidoje – 2019, jau 25, jubiliejinis
Praėjo jau dvidešimt penki metai, kai Kuršių nerijoje vyksta tarptautiniai tapybos plenerai, menantys ekspresionistinės grupės „BRÜCKE” “ manifesto-programos idėjas - burtis ir kurti kartu, tiesiant kūrybinius tiltus tarp kitų Baltijos kurortų, tarp skirtingų šalių. Kasmet rudenį susitinkame Nidoje, aplankome Juodkrantę ir Preilą. Per paskutiniuosius dešimt metų išsiplėtojo kūrybiniai TILTAI tarp kaimyninių šalių, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos. Taip gimė Baltijos jūros regione – dailininkų sąjūdis, kuris keičiasi parodomis ir plenerais. Džiugu, kad šis natūraliai išsivystęs projektas kilo iš pačių dailininkų- profesionalų iniciatyvos. Nidos menininkų Asociacija TILTAS nutiesė plenerų ir parodų Tiltus iki Indijos (2011, 2012), Nepalo (2016, 2018), Armėnijos (2016) ir Ukrainos (2017, 2018, 2019). 1995 metais Nidoje prasidėjęs tarptautinis tapybos pleneras ( kitaip menininkų stovykla),“Nidos ekspresija“ praplėtė savo kūrybinius horizontus. Sukaupta gausi, apie 950 meno kūrinių; tapybos, grafikos, objektų kolekcija, kuri nuolat keliauja. Pirmosios parodos užsienyje prasidėjo 1999 metais, Karaliaučiuje ir Bosoje (Sardinijos saloje, Italijoje). Po to parodų geografija plėtėsi, Lietuvos tapyba buvo eksponuota Vokietijoje, Suomijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Gudijoje, Gruzijoje, Armėnijoje, Rusijoje, Indijoje, Estijoje, Nepale ir Ukrainoje.
JUBILIEJINIS XXV TARPTAUTINIS TAPYBOS PLENERAS NIDOJE,
TĘSIANTIS EKSPRESIONISTINES “BRÜCKE” (1905-1913) KARTOS TRADICIJAS startuoja rugpjūčio
29 d. Nidoje, ir tęsis iki rugsėjo 9d.
2019m. Plenero Tema – pleneristai atranda BRÜCKE. Ir jos pėdsakus Nidoje…

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Trečiadienis Rugsėjo 18, 2019

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Renginio pradžia: 09/18/2019 18:00

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Ketvirtadienis Rugsėjo 19, 2019

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Penktadienis Rugsėjo 20, 2019

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Renginio pradžia: 09/20/2019 12:00

Kviečiame į lituanistų konferenciją Juodkrantėje
2019 m. rugsėjo 20–21 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centras, asociacija „Lituanistų sambūris“ ir Ugdymo plėtotės centras kviečia lituanistus į konferenciją „Kartu mes stipresni: lituanistikos ir latvistikos jungtys Kuršių nerijoje“.

Konferencijos tikslas – atgaivinti lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų susibūrimų nuo 1934 metų tradicijas Juodkrantėje, paminėti Baltų vienybės dieną ir aptarti mokyklinės lituanistikos aktualijas, pasidalinti gerąja patirtimi su latvių kolegomis.

Konferencija vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė, Neringa). Pradžia – 13.00 val. Dalyvių registracija nuo 12.30 val.

Rugsėjo 20 d. 7.00 val. nuo Sporto, pramogų ir verslo centro „Forum Palace“ (Konstitucijos pr. 26, Vilnius) iš žemutinės aikštelės į Juodkrantę išvyks užsakytas autobusas. Į Vilnių dalyviai parvyks tuo pačiu autobusu. Kelionė nemokama. Ekskursija po Juodkratės vilų kvartalą nemokama. Kavos pertraukos konferencijos metu nemokamos. Konferencijos dalyviai patys susimoka už pietus, vakarienę, pusryčius ir nakvynę.

Maloniai kviečiame dalyvauti ir iš anksto registruotis Ugdymo plėtotės centro informacinėje sistemoje „Ugdymo sodas“ paspaudus nuorodą Registracija. Dalyvių registracija vyks iki rugsėjo 15 d.

Išsamesnę informaciją teikia Vilija Dailidienė vilijadailidiene@gmail.com

ir Meilė Čeponienė tel. (8 5) 277 9881 arba el. p. meile.ceponiene@upc.smm.lt

Daugiau informacijos - http://lituanistusamburis.lt/kvieciame-i-lituanistu-konferencija-juodkra...

Renginio pradžia: 09/20/2019 13:30

Rugsėjo 20-21 dienomis Juodkrantėje vyks "Paskaitų ciklas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Paskaitų ciklas iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginiuose gali būti fotografuojama, filmuojama, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Renginio pradžia: 09/20/2019 16:00

PRANCŪZŲ KULTŪROS DIENOS NERINGOJE
2019 m. rugsėjo 20-23 d.

Rugsėjo 20 d., penktadienis

PRANCŪZŲ LITERATŪRA
16.00 val. Prancūzų akademijos nario, Gonkūrų premijos laureato rašytojo Amino Malufo (Amin Maalouf) knygų lietuvių kalba pristatymas
Nidos bendruomenės namai, Taikos g. 17, Neringa

PRANCŪZŲ KINAS
19.00 val. „Džiunglių įstatymas“ (La loi de la jungle), rež. Antonin Peretjatko
Nidos bendruomenės namai, Taikos g. 17, Neringa

Rugsėjo 21 d., šeštadienis

PRANCŪZŲ KINAS
16.00 val. „Ponia Haid“ (Madame Hyde), rež. Serge Bozon
Nidos bendruomenės namai, Taikos g. 17, Neringa

PRANCŪZŲ MUZIKA
19.00 val. Lietuvos nacionalinės filharmonijos ansamblio MUSICA HUMANA ir Neringos meno mokyklos mokinių, mokytojų koncertas MUZIKOS TILTAI (Ponts de la musique)
Atlikėjai:
Prancūzijos meno ir literatūros garbės ordino riteris, prof. Algirdas Vizgirda (fleita)
Lietuvos nacionalinės filharmonijos ansamblio MUSICA HUMANA meno vadovas, prof. Robertas Beinaris (obojus)
Vytautas Zelenis, Vytautas Kiminius, Laurynas Vainutis (birbynė)
Jogailė Vainutytė (lumzdelis)
Programoje:
Juozas Naujalis, Gabriel Fauré, Balys Dvarionas, Antanas Rekašius, Jean Marie Leclair, Marin Marais
Nidos Marijos krikščionių pagalbos bažnyčia, Taikos g. 17, Neringa

Rugsėjo 22 d., sekmadienis

PRANCŪZŲ CIRKAS
12.00 val. Naujojo cirko trupės ,,Le Cirque Plein d’Air“ spektaklis ,,Baltringue“
Nidos uosto teritorija

PRANCŪZŲ VIRTUVĖ
Prancūzišką virtuvę pristato prancūzų garbės konsulas Olivier Criou su žmona
Nidos uosto teritorija

Rugsėjo 23 d., pirmadienis

PRANCŪZŲ CIRKAS
12.00 val. Naujojo cirko trupės ,,Le Cirque Plein d’Air“ spektaklis ,,Baltringue“
Nidos uosto teritorija

Renginiai-nemokami!
Daugiau informacijos www.visitneringa.com

Renginiai bus filmuojami ir fotografuojami, o medžiaga – publikuojama.

Šeštadienis Rugsėjo 21, 2019

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Renginio pradžia: 09/20/2019 12:00
Pabaiga: 09/21/2019 18:00

Kviečiame į lituanistų konferenciją Juodkrantėje
2019 m. rugsėjo 20–21 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centras, asociacija „Lituanistų sambūris“ ir Ugdymo plėtotės centras kviečia lituanistus į konferenciją „Kartu mes stipresni: lituanistikos ir latvistikos jungtys Kuršių nerijoje“.

Konferencijos tikslas – atgaivinti lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų susibūrimų nuo 1934 metų tradicijas Juodkrantėje, paminėti Baltų vienybės dieną ir aptarti mokyklinės lituanistikos aktualijas, pasidalinti gerąja patirtimi su latvių kolegomis.

Konferencija vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė, Neringa). Pradžia – 13.00 val. Dalyvių registracija nuo 12.30 val.

Rugsėjo 20 d. 7.00 val. nuo Sporto, pramogų ir verslo centro „Forum Palace“ (Konstitucijos pr. 26, Vilnius) iš žemutinės aikštelės į Juodkrantę išvyks užsakytas autobusas. Į Vilnių dalyviai parvyks tuo pačiu autobusu. Kelionė nemokama. Ekskursija po Juodkratės vilų kvartalą nemokama. Kavos pertraukos konferencijos metu nemokamos. Konferencijos dalyviai patys susimoka už pietus, vakarienę, pusryčius ir nakvynę.

Maloniai kviečiame dalyvauti ir iš anksto registruotis Ugdymo plėtotės centro informacinėje sistemoje „Ugdymo sodas“ paspaudus nuorodą Registracija. Dalyvių registracija vyks iki rugsėjo 15 d.

Išsamesnę informaciją teikia Vilija Dailidienė vilijadailidiene@gmail.com

ir Meilė Čeponienė tel. (8 5) 277 9881 arba el. p. meile.ceponiene@upc.smm.lt

Daugiau informacijos - http://lituanistusamburis.lt/kvieciame-i-lituanistu-konferencija-juodkra...

Renginio pradžia: 09/20/2019 13:30
Pabaiga: 09/21/2019 14:00

Rugsėjo 20-21 dienomis Juodkrantėje vyks "Paskaitų ciklas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Paskaitų ciklas iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginiuose gali būti fotografuojama, filmuojama, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

PRANCŪZŲ KULTŪROS DIENOS NERINGOJE
2019 m. rugsėjo 20-23 d.

Rugsėjo 20 d., penktadienis

PRANCŪZŲ LITERATŪRA
16.00 val. Prancūzų akademijos nario, Gonkūrų premijos laureato rašytojo Amino Malufo (Amin Maalouf) knygų lietuvių kalba pristatymas
Nidos bendruomenės namai, Taikos g. 17, Neringa

PRANCŪZŲ KINAS
19.00 val. „Džiunglių įstatymas“ (La loi de la jungle), rež. Antonin Peretjatko
Nidos bendruomenės namai, Taikos g. 17, Neringa

Rugsėjo 21 d., šeštadienis

PRANCŪZŲ KINAS
16.00 val. „Ponia Haid“ (Madame Hyde), rež. Serge Bozon
Nidos bendruomenės namai, Taikos g. 17, Neringa

PRANCŪZŲ MUZIKA
19.00 val. Lietuvos nacionalinės filharmonijos ansamblio MUSICA HUMANA ir Neringos meno mokyklos mokinių, mokytojų koncertas MUZIKOS TILTAI (Ponts de la musique)
Atlikėjai:
Prancūzijos meno ir literatūros garbės ordino riteris, prof. Algirdas Vizgirda (fleita)
Lietuvos nacionalinės filharmonijos ansamblio MUSICA HUMANA meno vadovas, prof. Robertas Beinaris (obojus)
Vytautas Zelenis, Vytautas Kiminius, Laurynas Vainutis (birbynė)
Jogailė Vainutytė (lumzdelis)
Programoje:
Juozas Naujalis, Gabriel Fauré, Balys Dvarionas, Antanas Rekašius, Jean Marie Leclair, Marin Marais
Nidos Marijos krikščionių pagalbos bažnyčia, Taikos g. 17, Neringa

Rugsėjo 22 d., sekmadienis

PRANCŪZŲ CIRKAS
12.00 val. Naujojo cirko trupės ,,Le Cirque Plein d’Air“ spektaklis ,,Baltringue“
Nidos uosto teritorija

PRANCŪZŲ VIRTUVĖ
Prancūzišką virtuvę pristato prancūzų garbės konsulas Olivier Criou su žmona
Nidos uosto teritorija

Rugsėjo 23 d., pirmadienis

PRANCŪZŲ CIRKAS
12.00 val. Naujojo cirko trupės ,,Le Cirque Plein d’Air“ spektaklis ,,Baltringue“
Nidos uosto teritorija

Renginiai-nemokami!
Daugiau informacijos www.visitneringa.com

Renginiai bus filmuojami ir fotografuojami, o medžiaga – publikuojama.

Sekmadienis Rugsėjo 22, 2019

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

PRANCŪZŲ KULTŪROS DIENOS NERINGOJE
2019 m. rugsėjo 20-23 d.

Rugsėjo 20 d., penktadienis

PRANCŪZŲ LITERATŪRA
16.00 val. Prancūzų akademijos nario, Gonkūrų premijos laureato rašytojo Amino Malufo (Amin Maalouf) knygų lietuvių kalba pristatymas
Nidos bendruomenės namai, Taikos g. 17, Neringa

PRANCŪZŲ KINAS
19.00 val. „Džiunglių įstatymas“ (La loi de la jungle), rež. Antonin Peretjatko
Nidos bendruomenės namai, Taikos g. 17, Neringa

Rugsėjo 21 d., šeštadienis

PRANCŪZŲ KINAS
16.00 val. „Ponia Haid“ (Madame Hyde), rež. Serge Bozon
Nidos bendruomenės namai, Taikos g. 17, Neringa

PRANCŪZŲ MUZIKA
19.00 val. Lietuvos nacionalinės filharmonijos ansamblio MUSICA HUMANA ir Neringos meno mokyklos mokinių, mokytojų koncertas MUZIKOS TILTAI (Ponts de la musique)
Atlikėjai:
Prancūzijos meno ir literatūros garbės ordino riteris, prof. Algirdas Vizgirda (fleita)
Lietuvos nacionalinės filharmonijos ansamblio MUSICA HUMANA meno vadovas, prof. Robertas Beinaris (obojus)
Vytautas Zelenis, Vytautas Kiminius, Laurynas Vainutis (birbynė)
Jogailė Vainutytė (lumzdelis)
Programoje:
Juozas Naujalis, Gabriel Fauré, Balys Dvarionas, Antanas Rekašius, Jean Marie Leclair, Marin Marais
Nidos Marijos krikščionių pagalbos bažnyčia, Taikos g. 17, Neringa

Rugsėjo 22 d., sekmadienis

PRANCŪZŲ CIRKAS
12.00 val. Naujojo cirko trupės ,,Le Cirque Plein d’Air“ spektaklis ,,Baltringue“
Nidos uosto teritorija

PRANCŪZŲ VIRTUVĖ
Prancūzišką virtuvę pristato prancūzų garbės konsulas Olivier Criou su žmona
Nidos uosto teritorija

Rugsėjo 23 d., pirmadienis

PRANCŪZŲ CIRKAS
12.00 val. Naujojo cirko trupės ,,Le Cirque Plein d’Air“ spektaklis ,,Baltringue“
Nidos uosto teritorija

Renginiai-nemokami!
Daugiau informacijos www.visitneringa.com

Renginiai bus filmuojami ir fotografuojami, o medžiaga – publikuojama.

Renginio pradžia: 09/22/2019 19:30
Pabaiga: 09/22/2019 21:00

Rudens lygiadienio šventė - nendrinių skulptūrų deginimas
Rugsėjo 22 d., 19:30 val., Gitnaro įl, Juodkrantė

Visą vasarą Gintaro įlanką puošusios nendrinės skulptūros atgis Rudens lygiadienio liepsnose. Šviesų ir ugnies reginį lydės grupės „Undan“ baltiškojo folkloro muzikinės interpretacijos. Jos, kaip ir grupės pavadinimas (verčiant iš senosios prūsų kalbos - „vanduo“), panardins į spalvingą muzikinę kelionę, jungiančią liaudies dainų gelmę su šiuolaikinės muzikos variacijomis. Taip pat išgirsime Pamario krašto folkloro ansambliai „Giedružė“ ir „Aušrinė“.

Ugnis apsigyvens šiose lietuvių ir latvių skulptūrose:
„Aušros medis“ (Aušra Jasiukevičiūtė, LT)
„Bitininkas Gintas su Perkūno ženklu“ (Reda Uogintienė, LT)
„Kuršių galia“ (Agnese Rudzite Kirillova, LV)
„Pasaulio medžio šlamėjimas“ (Povilas Sorys, LT)
„Sagė“ (Zigmunds Vilnis, LV)

Menininkus sujungė viena tema - „Baltų ženklai“. Ja buvo siekiama ieškoti bendrų kuršiškos (baltų) praeities sąlyčio taškų visame regione.

Paklydusieji po Gintaro įlanką, galės išsupti svajones menininko Lino Kutavičiaus (Lightforms) šviesos supynėse.

* Renginio metu bus platinimas vienkartinis valstybinio parko bilietas už 1 Eur. Įsigydami lankytojo bilietą, Jūs prisidedate prie Kuršių nerijos nacionalinio parko vertybių išsaugojimo.

Plakato nuotraukos autorius - Eimantas Žeimys

Renginys bus fotografuojamas.

Organizatorius: Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija

Projektą iš dalies finansuoja: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Neringos savivaldybė.

Projekto partneriai: Liudviko Rėzos kultūros centras, „Smiltynės perkėla“, Nidos kultūros ir informacijos centras „Agila“, Lightforms

Pirmadienis Rugsėjo 23, 2019

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Renginio pradžia: 09/20/2019 16:00
Pabaiga: 09/23/2019 21:00

PRANCŪZŲ KULTŪROS DIENOS NERINGOJE
2019 m. rugsėjo 20-23 d.

Rugsėjo 20 d., penktadienis

PRANCŪZŲ LITERATŪRA
16.00 val. Prancūzų akademijos nario, Gonkūrų premijos laureato rašytojo Amino Malufo (Amin Maalouf) knygų lietuvių kalba pristatymas
Nidos bendruomenės namai, Taikos g. 17, Neringa

PRANCŪZŲ KINAS
19.00 val. „Džiunglių įstatymas“ (La loi de la jungle), rež. Antonin Peretjatko
Nidos bendruomenės namai, Taikos g. 17, Neringa

Rugsėjo 21 d., šeštadienis

PRANCŪZŲ KINAS
16.00 val. „Ponia Haid“ (Madame Hyde), rež. Serge Bozon
Nidos bendruomenės namai, Taikos g. 17, Neringa

PRANCŪZŲ MUZIKA
19.00 val. Lietuvos nacionalinės filharmonijos ansamblio MUSICA HUMANA ir Neringos meno mokyklos mokinių, mokytojų koncertas MUZIKOS TILTAI (Ponts de la musique)
Atlikėjai:
Prancūzijos meno ir literatūros garbės ordino riteris, prof. Algirdas Vizgirda (fleita)
Lietuvos nacionalinės filharmonijos ansamblio MUSICA HUMANA meno vadovas, prof. Robertas Beinaris (obojus)
Vytautas Zelenis, Vytautas Kiminius, Laurynas Vainutis (birbynė)
Jogailė Vainutytė (lumzdelis)
Programoje:
Juozas Naujalis, Gabriel Fauré, Balys Dvarionas, Antanas Rekašius, Jean Marie Leclair, Marin Marais
Nidos Marijos krikščionių pagalbos bažnyčia, Taikos g. 17, Neringa

Rugsėjo 22 d., sekmadienis

PRANCŪZŲ CIRKAS
12.00 val. Naujojo cirko trupės ,,Le Cirque Plein d’Air“ spektaklis ,,Baltringue“
Nidos uosto teritorija

PRANCŪZŲ VIRTUVĖ
Prancūzišką virtuvę pristato prancūzų garbės konsulas Olivier Criou su žmona
Nidos uosto teritorija

Rugsėjo 23 d., pirmadienis

PRANCŪZŲ CIRKAS
12.00 val. Naujojo cirko trupės ,,Le Cirque Plein d’Air“ spektaklis ,,Baltringue“
Nidos uosto teritorija

Renginiai-nemokami!
Daugiau informacijos www.visitneringa.com

Renginiai bus filmuojami ir fotografuojami, o medžiaga – publikuojama.

Antardienis Rugsėjo 24, 2019

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Trečiadienis Rugsėjo 25, 2019

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Ketvirtadienis Rugsėjo 26, 2019

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Penktadienis Rugsėjo 27, 2019

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Šeštadienis Rugsėjo 28, 2019

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Sekmadienis Rugsėjo 29, 2019

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Pirmadienis Rugsėjo 30, 2019

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Antardienis Spalio 01, 2019

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Trečiadienis Spalio 02, 2019

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Ketvirtadienis Spalio 03, 2019

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Penktadienis Spalio 04, 2019

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Šeštadienis Spalio 05, 2019

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Sekmadienis Spalio 06, 2019

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Pirmadienis Spalio 07, 2019

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Antardienis Spalio 08, 2019

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Trečiadienis Spalio 09, 2019

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Ketvirtadienis Spalio 10, 2019
Renginio pradžia: 09/13/2019 10:00
Pabaiga: 10/10/2019 00:00

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Penktadienis Spalio 11, 2019

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Šeštadienis Spalio 12, 2019

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Sekmadienis Spalio 13, 2019

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Pirmadienis Spalio 14, 2019

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Antardienis Spalio 15, 2019

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Trečiadienis Spalio 16, 2019

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Ketvirtadienis Spalio 17, 2019

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Penktadienis Spalio 18, 2019

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Šeštadienis Spalio 19, 2019

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Sekmadienis Spalio 20, 2019

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Pirmadienis Spalio 21, 2019

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Antardienis Spalio 22, 2019

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Trečiadienis Spalio 23, 2019

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Ketvirtadienis Spalio 24, 2019

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Penktadienis Spalio 25, 2019

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Šeštadienis Spalio 26, 2019

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Sekmadienis Spalio 27, 2019

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Pirmadienis Spalio 28, 2019

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Antardienis Spalio 29, 2019

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Trečiadienis Spalio 30, 2019

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Ketvirtadienis Spalio 31, 2019
Renginio pradžia: 09/18/2019 18:00
Pabaiga: 10/31/2019 18:00

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Surinktas turinys