Renginiai ir parodos

Parinkite laikotarpį
Parinkite renginio tipą
« Šeštadienis Rugpjūčio 31, 2019 »
Šeš

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Renginio pradžia: 08/31/2019 15:00
Pabaiga: 08/31/2019 16:00

Rugpjūčio 31 d. 15 val. Kęstutis Demereckas (leidykla „Libra Memelensis“) pristato savo knygą "KLAIPĖDA SENUOSE ŽEMĖLAPIUOSE" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Klaipėdos istorijos kartografinė studija, kurioje sudėti seniausi Klaipėdos žemėlapiai ir planai. Knyga skirta besidomintiems Klaipėdos miesto istorija.

Kęstučio Demerecko knygos "KLAIPĖDA SENUOSE ŽEMĖLAPIUOSE" pristatymas iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

2002 m. išleistas albumas „Lietuva žemėlapiuose“ išsamiai pavaizdavo Lietuvos kartografinę raidą Europos žemėlapių fone. Čia įtraukta visa dabartinės Lietuvos teritorijos sąvoka, neatskiriant Klaipėdos ir jos krašto. Jai skirtas ne vienas žemėlapis, planas ar graviūra.
Tačiau Klaipėdos kraštas, kaip ir visa Mažoji Lietuva sukosi kitame – Vakarų Europos rate, nes priklausė Vokiečių ordinui, vėliau Prūsijos kunigaikštystei, nuo 1701 m. Prūsijos karalystei, o nuo 1871 m. Vokietijai. Tad jos kartografinis vaizdas likimo dėka buvo atspindėtas daug anksčiau nei Didžiosios Lietuvos.

Renginio pradžia: 08/31/2019 20:30
Pabaiga: 08/31/2019 22:00

Rugpjūčio 31 d. 20.30 val. Juodkrantėje ties Mažąja gelbėjimo stotimi (šalia adreso Žalias kelio 4, Neringa) vyks tarptautinė iniciatyva „Senovinės ugnies naktis“ organizatoriai kviečia prisiminti visus, kurie prieš 30 metų įsiliejo Baltijos kelio vienybės bangą ir prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Uždekime simbolinius Baltijos jūros šalių draugystės laužus, tegul Baltijos pajūryje sužiba mūsų vienybės šviesa!

Laužai Baltijos kelio trisdešimtmečiui atminti Lietuvoje bus uždegami:

Surinktas turinys