Liudviko Rėzos kultūros centras

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Rugsėjo 5 d. 16 val. atidaroma Nidos menininkų asociacijos "TILTAS" jubiliejinio 25-ojo tarptautinio plenero paroda "Nidos ekspresija 2019" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki rugsėjo 17 d.

Tarptautinis tapybos pleneras Nidoje – 2019, jau 25, jubiliejinis
Praėjo jau dvidešimt penki metai, kai Kuršių nerijoje vyksta tarptautiniai tapybos plenerai, menantys ekspresionistinės grupės „BRÜCKE” “ manifesto-programos idėjas - burtis ir kurti kartu, tiesiant kūrybinius tiltus tarp kitų Baltijos kurortų, tarp skirtingų šalių. Kasmet rudenį susitinkame Nidoje, aplankome Juodkrantę ir Preilą. Per paskutiniuosius dešimt metų išsiplėtojo kūrybiniai TILTAI tarp kaimyninių šalių, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos. Taip gimė Baltijos jūros regione – dailininkų sąjūdis, kuris keičiasi parodomis ir plenerais. Džiugu, kad šis natūraliai išsivystęs projektas kilo iš pačių dailininkų- profesionalų iniciatyvos. Nidos menininkų Asociacija TILTAS nutiesė plenerų ir parodų Tiltus iki Indijos (2011, 2012), Nepalo (2016, 2018), Armėnijos (2016) ir Ukrainos (2017, 2018, 2019). 1995 metais Nidoje prasidėjęs tarptautinis tapybos pleneras ( kitaip menininkų stovykla),“Nidos ekspresija“ praplėtė savo kūrybinius horizontus. Sukaupta gausi, apie 950 meno kūrinių; tapybos, grafikos, objektų kolekcija, kuri nuolat keliauja. Pirmosios parodos užsienyje prasidėjo 1999 metais, Karaliaučiuje ir Bosoje (Sardinijos saloje, Italijoje). Po to parodų geografija plėtėsi, Lietuvos tapyba buvo eksponuota Vokietijoje, Suomijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Gudijoje, Gruzijoje, Armėnijoje, Rusijoje, Indijoje, Estijoje, Nepale ir Ukrainoje.
JUBILIEJINIS XXV TARPTAUTINIS TAPYBOS PLENERAS NIDOJE,
TĘSIANTIS EKSPRESIONISTINES “BRÜCKE” (1905-1913) KARTOS TRADICIJAS startuoja rugpjūčio
29 d. Nidoje, ir tęsis iki rugsėjo 9d.
2019m. Plenero Tema – pleneristai atranda BRÜCKE. Ir jos pėdsakus Nidoje…