Renginiai ir parodos

Parinkite laikotarpį
Parinkite renginio tipą
« Sekmadienis Rugsėjo 22, 2019 »
Sek

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

PRANCŪZŲ KULTŪROS DIENOS NERINGOJE
2019 m. rugsėjo 20-23 d.

Rugsėjo 20 d., penktadienis

PRANCŪZŲ LITERATŪRA
16.00 val. Prancūzų akademijos nario, Gonkūrų premijos laureato rašytojo Amino Malufo (Amin Maalouf) knygų lietuvių kalba pristatymas
Nidos bendruomenės namai, Taikos g. 17, Neringa

PRANCŪZŲ KINAS
19.00 val. „Džiunglių įstatymas“ (La loi de la jungle), rež. Antonin Peretjatko
Nidos bendruomenės namai, Taikos g. 17, Neringa

Rugsėjo 21 d., šeštadienis

PRANCŪZŲ KINAS
16.00 val. „Ponia Haid“ (Madame Hyde), rež. Serge Bozon
Nidos bendruomenės namai, Taikos g. 17, Neringa

PRANCŪZŲ MUZIKA
19.00 val. Lietuvos nacionalinės filharmonijos ansamblio MUSICA HUMANA ir Neringos meno mokyklos mokinių, mokytojų koncertas MUZIKOS TILTAI (Ponts de la musique)
Atlikėjai:
Prancūzijos meno ir literatūros garbės ordino riteris, prof. Algirdas Vizgirda (fleita)
Lietuvos nacionalinės filharmonijos ansamblio MUSICA HUMANA meno vadovas, prof. Robertas Beinaris (obojus)
Vytautas Zelenis, Vytautas Kiminius, Laurynas Vainutis (birbynė)
Jogailė Vainutytė (lumzdelis)
Programoje:
Juozas Naujalis, Gabriel Fauré, Balys Dvarionas, Antanas Rekašius, Jean Marie Leclair, Marin Marais
Nidos Marijos krikščionių pagalbos bažnyčia, Taikos g. 17, Neringa

Rugsėjo 22 d., sekmadienis

PRANCŪZŲ CIRKAS
12.00 val. Naujojo cirko trupės ,,Le Cirque Plein d’Air“ spektaklis ,,Baltringue“
Nidos uosto teritorija

PRANCŪZŲ VIRTUVĖ
Prancūzišką virtuvę pristato prancūzų garbės konsulas Olivier Criou su žmona
Nidos uosto teritorija

Rugsėjo 23 d., pirmadienis

PRANCŪZŲ CIRKAS
12.00 val. Naujojo cirko trupės ,,Le Cirque Plein d’Air“ spektaklis ,,Baltringue“
Nidos uosto teritorija

Renginiai-nemokami!
Daugiau informacijos www.visitneringa.com

Renginiai bus filmuojami ir fotografuojami, o medžiaga – publikuojama.

Renginio pradžia: 09/22/2019 19:30
Pabaiga: 09/22/2019 21:00

Rudens lygiadienio šventė - nendrinių skulptūrų deginimas
Rugsėjo 22 d., 19:30 val., Gitnaro įl, Juodkrantė

Visą vasarą Gintaro įlanką puošusios nendrinės skulptūros atgis Rudens lygiadienio liepsnose. Šviesų ir ugnies reginį lydės grupės „Undan“ baltiškojo folkloro muzikinės interpretacijos. Jos, kaip ir grupės pavadinimas (verčiant iš senosios prūsų kalbos - „vanduo“), panardins į spalvingą muzikinę kelionę, jungiančią liaudies dainų gelmę su šiuolaikinės muzikos variacijomis. Taip pat išgirsime Pamario krašto folkloro ansambliai „Giedružė“ ir „Aušrinė“.

Ugnis apsigyvens šiose lietuvių ir latvių skulptūrose:
„Aušros medis“ (Aušra Jasiukevičiūtė, LT)
„Bitininkas Gintas su Perkūno ženklu“ (Reda Uogintienė, LT)
„Kuršių galia“ (Agnese Rudzite Kirillova, LV)
„Pasaulio medžio šlamėjimas“ (Povilas Sorys, LT)
„Sagė“ (Zigmunds Vilnis, LV)

Menininkus sujungė viena tema - „Baltų ženklai“. Ja buvo siekiama ieškoti bendrų kuršiškos (baltų) praeities sąlyčio taškų visame regione.

Paklydusieji po Gintaro įlanką, galės išsupti svajones menininko Lino Kutavičiaus (Lightforms) šviesos supynėse.

* Renginio metu bus platinimas vienkartinis valstybinio parko bilietas už 1 Eur. Įsigydami lankytojo bilietą, Jūs prisidedate prie Kuršių nerijos nacionalinio parko vertybių išsaugojimo.

Plakato nuotraukos autorius - Eimantas Žeimys

Renginys bus fotografuojamas.

Organizatorius: Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija

Projektą iš dalies finansuoja: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Neringos savivaldybė.

Projekto partneriai: Liudviko Rėzos kultūros centras, „Smiltynės perkėla“, Nidos kultūros ir informacijos centras „Agila“, Lightforms

Surinktas turinys