Renginiai ir parodos

warning: Creating default object from empty value in /home/lrezoskc/public_html/modules/event/event.module on line 567.
Parinkite laikotarpį
Parinkite renginio tipą
Penktadienis Lapkričio 15, 2019

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame lapkričio 12 ir 19 dienomis (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Renginio pradžia: 11/15/2019 17:30

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Šeštadienis Lapkričio 16, 2019

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame lapkričio 12 ir 19 dienomis (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Sekmadienis Lapkričio 17, 2019

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame lapkričio 12 ir 19 dienomis (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Pirmadienis Lapkričio 18, 2019

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame lapkričio 12 ir 19 dienomis (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Antardienis Lapkričio 19, 2019
Renginio pradžia: 11/12/2019 18:00
Pabaiga: 11/19/2019 20:00

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame lapkričio 12 ir 19 dienomis (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Renginio pradžia: 11/19/2019 17:30
Pabaiga: 11/19/2019 19:00

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame lapkričio 19 d. (antradienį) 17.30 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Trečiadienis Lapkričio 20, 2019

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Ketvirtadienis Lapkričio 21, 2019

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Penktadienis Lapkričio 22, 2019

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Renginio pradžia: 11/22/2019 18:00
Pabaiga: 11/22/2019 20:00

Lapkričio 22 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė) vyks šventinis gimtadienio koncertas,

Neringos miestui – 58 m.!.
Juodkrantės gyvenvietei – 590 m.!
1429 m. Juodkrantės gyvenvietė pirmą kartą paminima istoriniuose šaltiniuose.

Dalyvauja: Liudviko Rėzos kultūros centro kolektyvai, klebonas Rimvydas Adomavičius, solistas Nerijus Stankus (Muzikinio TV projekto Lietuvos balsas 6-ojo sezono dalyvis), Neringos meno mokyklos mokiniai.
Šventės vedėjas – aktorius Dangis Cholinas

Renginys bus fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Šeštadienis Lapkričio 23, 2019

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Sekmadienis Lapkričio 24, 2019

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Pirmadienis Lapkričio 25, 2019

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Antardienis Lapkričio 26, 2019

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Trečiadienis Lapkričio 27, 2019

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Renginio pradžia: 11/27/2019 11:00
Pabaiga: 11/27/2019 12:10

Lapkričio 27 d. 11 val. Neringos socialinių paslaugų centras organizuoja susitikimą su Neringos meru Dariumi Jasaičiu prie puodelio arbatos.

Ketvirtadienis Lapkričio 28, 2019

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Penktadienis Lapkričio 29, 2019

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Šeštadienis Lapkričio 30, 2019

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Sekmadienis Gruodžio 01, 2019

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Pirmadienis Gruodžio 02, 2019

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Antardienis Gruodžio 03, 2019

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Renginio pradžia: 12/03/2019 18:00
Pabaiga: 12/03/2019 19:20

Gruodžio 3 d., antradienį 18.00 val. Neringos miesto Garbės piliečio vardo įteikimo Aldonai Balsevičienei iškilmės Liudviko Rėzos kultūros centre, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė.
Dalyvauja režisierė Inesa Kurklietytė, solistas Nerijus Stankus, klebonas Rimvydas Adomavičius, Liudviko Rėzos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Neringa“ (vadovė R. Rušinskienė).

Spalio 31-ąją vykusio tarybos posėdžio metu Neringos miesto Garbės piliečio vardas Aldonai Balsevičienei suteiktas už Neringos bendruomenei reikšmingą pedagoginę, vadybinę ir aktyvią visuomeninę veiklą bei ilgametį Juodkrantės istorinės atminties puoselėjimą, literatūriškai fiksuojant vietos žmonių istorijas, vietos tapatybės sklaidą.

Dagiau nei šešis dešimtmečius Juodkrantėje gyvenanti Aldona Balsevičienė – ilgametė pedagogė – Juodkrantės mokyklos mokytoja, mokymo dalies vedėja, direktorė. Vienuolika metų ėjo Juodkrantės seniūnės pareigas. Daugeliui A. Balsevičienė žinoma kaip „Juodkrantės metraštininke“, dešimtmečius fiksuojanti gyvenvietės žmonių kasdienybės akimirkas. Juodkrantiškių istorijos nugulė A. Balsevičienės knygose „Juodojo kranto žmonės“ (2008 metais) bei „Juodojo kranto žvejai“ (2014 metais). Dėka A. Balsevičienės išliko ir Raganų kalno skulptūrų legendos, užrašytos knygose, kurias skiria daugiau nei du dešimtmečiai (1994-aisiais išleista „Raganų kalnas“, 2017-aisiais „Raganų kalno pasakos“). A. Balsevičienė – domisi krašto istorija, kultūros paveldu, veda ekskursijas, aktyviai dalyvauja kultūriniame ir socialiniame Juodkrantės bei visos Neringos gyvenime.

Neringos miesto Garbės piliečio vardas suteikiamas nuo 1999-ųjų už ypatingus nuopelnus Neringai. Garbės piliečio vardas gali būti suteikiamas Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiams.

Trečiadienis Gruodžio 04, 2019

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Ketvirtadienis Gruodžio 05, 2019

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Penktadienis Gruodžio 06, 2019

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Renginio pradžia: 12/06/2019 17:00
Pabaiga: 12/06/2019 18:00

Gruodžio 6 d. (penktadienį) 17 val. kviečiame visus didelius ir mažus įžiebti Juodkrantės šventinės eglės žiburius. Džiaugsmingai su dainomis sutiksime Kalėdų senelį. Žaisime linksmus žaidimus, vaišinsimės šilta arbata, mėgausimės ne tik spragintų kukurūzų aromatu bet ir skoniu.

Renginys bus fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Šeštadienis Gruodžio 07, 2019

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Sekmadienis Gruodžio 08, 2019

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Pirmadienis Gruodžio 09, 2019

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Renginio pradžia: 12/09/2019 17:00
Pabaiga: 12/09/2019 20:00

Iškilmingai bus įteikti ypatingieji Lietuvos kultūros centrų asociacijos apdovanojimai
„Auksinis feniksas“

Gruodžio 9 d. 17 val. Vilniaus rotušėje iškilmingos ceremonijos metu bus įteikti didžiausios šalies kultūros bendruomenės – Lietuvos kultūros centrų asociacijos apdovanojimai „Auksinis feniksas“. Įspūdinga vardinė „Auksinio fenikso“ skulptūrėlė teikiama penkiose nominacijose: „Metų kultūros politikui“, „Geriausiam metų kultūros centro vadovui“, „Geriausiam metų kultūros ir meno kūrėjui“, „Geriausiam metų kultūros centro partneriui“ ir „Metų kultūros rėmėjui“.
Lietuvos kultūros centrų asociaciją vienija net 140 juridinį statusą turinčių kultūros centrų su savo filialais ir padaliniais seniūnijose. Garbingi „Auksinio fenikso“ apdovanojimai teikiami nuo 2012 metų. Šie apdovanojimai vertinami kaip svarbiausi ir vieni iš reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje.
„Auksinio fenikso“ tikslas – pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, labiausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, vystymui, perdavimui, puoselėjimui bei kultūros centrų sistemos plėtojimui, tobulinimui ir viešinimui. Apdovanojimu skatinama partnerystė ir bendradarbiavimas, padedantys kurti bei puoselėti kultūros ir meno tradicijas, naujų formų atsiradimą, regionų kultūrinį išskirtinumą, pagerbiami asmenys, nuoširdžiai ir pasiaukojančiai dirbantys kitų labui. Šis ilgainiui labai svarbiu tapęs apdovanojimas sureikšmina regionuose tyliai dirbančių ir kuriančių žmonių indėlį, kuris kitąkart gal ir liktų nepastebėtas.

Antardienis Gruodžio 10, 2019
Renginio pradžia: 11/15/2019 17:30
Pabaiga: 12/10/2019 12:12

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Penktadienis Gruodžio 13, 2019
Renginio pradžia: 12/13/2019 18:00

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Šeštadienis Gruodžio 14, 2019

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Sekmadienis Gruodžio 15, 2019

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Pirmadienis Gruodžio 16, 2019

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Antardienis Gruodžio 17, 2019

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Trečiadienis Gruodžio 18, 2019

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Renginio pradžia: 12/18/2019 17:00
Pabaiga: 12/18/2019 20:00

Gruodžio 18 d. (trečiadienį) 17 val. kviečiame į jaukų advento vakarą
„Oi ant lauko žvakelė žibėjo, ugnys šokinėjo“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Liesime ir lipdysime bičių vaško žvakes, ir drauge su folkloro ansambliu „Aušrine“ dainuosime Kalėdų advento dainas.
Žvakių lipdymo ir liejimo mokys Povilas ir Kristina Šoriai.

Liesime ir lipdysime žvakes, dainuosime, ir mėgausimės jaukiu laukimu.
Kūrybinis užsiėmimas žvakių liejimas ir lipdymas iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Ketvirtadienis Gruodžio 19, 2019

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Penktadienis Gruodžio 20, 2019

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Šeštadienis Gruodžio 21, 2019

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Sekmadienis Gruodžio 22, 2019

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Pirmadienis Gruodžio 23, 2019

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Antardienis Gruodžio 24, 2019

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Trečiadienis Gruodžio 25, 2019

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Ketvirtadienis Gruodžio 26, 2019

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Penktadienis Gruodžio 27, 2019

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Renginio pradžia: 12/27/2019 19:00
Pabaiga: 12/27/2019 20:15

Gruodžio 27 d. (penktadienį) 19 val. Kalėdinis grupės „Rolling Box Band“ koncertas Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė).

„Rolling Box Band“ – tai jauni, energingi, išradingi, originalūs, baigę rimtus muzikos mokslus atlikėjai, kurių credo –rokenrolas valdo! Grupei tai ne tik muzikos stilius, bet ir gyvenimo būdas. Kiekvienas narys savaip supranta šią sąvoką, bet grojimas kartu sukuria vieningą muzikos sintezę, kuri priverčia ne tik suklusti, bet ir šokti iki nukritimo!

Viktorija Bičkovaitė - vokalas
Julija Rušinskytė - klavišiniai/vokalas
Deividas Paknys - el. gitara
Povilas Banys - bosinė gitara
Paulius Palionis - mušamieji

Grupės repertuaras – nuo seniausių ir populiariausių šešiasdešimtųjų hitų, iki šių dienų pop muzikos kūrinių, kurie įgauna rokenrolo skambesį.

„Rolling Box Band“ tikslas dovanoti klausytojui ne tik kokybišką, bet ir širdį paliečiančią muziką.

Maloniai laukiame!

Šeštadienis Gruodžio 28, 2019

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Sekmadienis Gruodžio 29, 2019

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Pirmadienis Gruodžio 30, 2019

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Antardienis Gruodžio 31, 2019

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Renginio pradžia: 12/31/2019 20:00
Pabaiga: 12/31/2019 21:15

Gruodžio 31 d. 20 val. kviečiame paskutinę metų dieną palydėti su Vyrų vokaline grupe „Quorum“. Ypatingame šventiniame koncerte skambės nuotaikingos, šviesios ir lyriškos, linksmos ir ritmiškos lietuviškos bei kitų šalių dainos. Koncertas vyks Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė). Daugiausia dainavęs įvairiomis užsienio kalbomis ir keliavęs po įvairių tautų muzikinį pasaulį, atsinaujinęs ir šiek tiek pasikeitęs, ansamblis „Quorum“ su didžiuliu malonumu dainuoja lietuviškai. V. Kernagio „Baltas paukštis“, T. Leiburo „Naktelė“, G.Jautakaitės „Viešpaties lelija“, G. Paškevičiaus „Mano kraštas“, grupės „Vairas“ „Vilčių vaivorykštė“ ir daugelis kitų puikių lietuviškų dainų puikuojasi ansamblio repertuare. Nepaisant to, vyrai savo klausytojams dovanoja ir egzotiškas - moldaviškas, gruziniškas, ukrainietiškas bei kitų tautų dainas. Naujųjų išvakarėse nebus apsieita ir be žymiųjų naujametinių hitų, todėl klausytojų laukia iškilmingas ir pakilus vakaras.
Grupės „Quorum“ dainininkų neriboja instrumentai, nes vieninteliai reikalingi instrumentai yra jų balsai. Visus instrumentus, net mušamuosius, vyrai sukuria savo balsais, o jų dainuojama muzika primena instrumentinės grupės skambesį. Savo išskirtiniais balsais „Quorum“ nariai atskleidžia neribotas žmogaus balso galimybes. Jiems paklūsta pop, rock, jazz, liaudies muzika. Dainininkų nevaržo svetimos kalbos, nei kitoms tautoms būdingos intonacijos ir ritmai. „Quorum“ yra vienas iš nedaugelio ansamblių, kuris gali dainuoti įvairiausių stilių ir žanrų muziką įvairiausiomis pasaulio kalbomis.

Renginio pradžia: 12/31/2019 23:59
Pabaiga: 12/31/2019 23:59

Kviečiame linksmai sutikti Naujuosius 2020 metus!
Gruodžio 31 d. (antradienį) 24.00 val. Kuršių marių krantinėje ties Raganų kalnu prie Juodkrantės miesto šventinės eglės Jūsų lauks smagi diskoteka.

Trečiadienis Sausio 01, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Ketvirtadienis Sausio 02, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Penktadienis Sausio 03, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Šeštadienis Sausio 04, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Sekmadienis Sausio 05, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Pirmadienis Sausio 06, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Antardienis Sausio 07, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Trečiadienis Sausio 08, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Ketvirtadienis Sausio 09, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Penktadienis Sausio 10, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Šeštadienis Sausio 11, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Renginio pradžia: 01/11/2020 12:00
Pabaiga: 01/11/2020 12:00

2020 m. sausio 11-ąją, minint Martyno Liudviko Rėzos 244-ąsias gimimo metines, Juodkrantėje bus įteikta vienuoliktoji šio vardo kultūros ir meno premija. Iškilmės prasidės 12.00 val. šventiniu minėjimu prie M. L. Rėzos paminklo (šalia Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). 13.00 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje (L. Rėzos g. 56) vyks iškilmingas XI-osios Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos įteikimas prof. dr. Ruth`ai Leiserowitz.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skirta prof. dr. Ruth`ai Leiserowitz.
Prof. dr. Ruth`ai Leiserowitz premija skirta už Kuršių nerijai ir Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) kultūros tradicijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybišką veiklą mokslinėje tiriamojoje ir kultūros puoselėjimo veikloje.
Premija skirta atsižvelgiant į Liudviko Rėzos kultūros centro tarybos (kuratoriumo) siūlymą. Mokslininkės kandidatūrą premijai gauti pateikė Thomo Manno kultūros centras.

Anot Thomo Manno kultūros centro atstovų, prof. dr. Ruth Leiserowitz yra asmenybė, palikusi ryškų pėdsaką Neringos kultūriniame gyvenime. Jos mokslinė ir kultūrinė veikla jau tris dešimtmečius yra susijusi su Neringa ir miesto garsinimu tarptautinėje arenoje.

1995-aisiais Nidoje įsteigus Thomo Manno kultūros centrą, prof. dr. Ruth Leiserowitz tapo viena pirmųjų centro darbuotojų (1996-1999), jau tuo metu prisidėdama prie to, kad centras taptų intensyvių Baltijos jūros regiono kultūros mainų vieta. Nuo 2009-ųjų R. Ruth Leiserowitz yra tarptautinio kuratoriumo, kuruojančio Thomo Manno kultūros centro veiklą, pirmininkė. Per šį laikotarpį surengta vienuolika Thomo Manno festivalių, kasmet sutraukiančių į Nidą gausybę intelektualiosios kultūros mėgėjų.

Prof. dr. Ruth Leiserowitz ne tik aktyviai dalyvauja Thomo Manno kultūros centro veikloje, organizuojant konferencijas skirtas Rytų Prūsijos istorijai, bet ir moksliniais darbais populiarina Kuršių nerijos vardą istoriniame kontekste.

Sekmadienis Sausio 12, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Pirmadienis Sausio 13, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Renginio pradžia: 01/13/2020 08:00
Pabaiga: 01/13/2020 18:32

Sausio 13-oji
Laisvės gynėjų diena
13 d. (pirmadienį)
8.00 val. pilietinė akcija „Atmintis gyva, nes liudija“, Liudviko Rėzos kultūros centro (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) languose dešimčiai minučių bus uždegtos atminties žvakutės, kurios primins dramatiškas dienas 1991 m.
17.00 val. „ATMINIMO LAUŽAI“ Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) uždegsime atminimo laužą, prisimisime ir pagerbsime žuvusius bei nukentėjusius valstybės gynėjus, pasivaišinsime karšta arbata.

Antardienis Sausio 14, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Renginio pradžia: 01/14/2020 12:00

Sausio 14 d. - vasario 4 d. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje eksponuojama Neringos meno mokyklos dailės skyriaus mokinių paroda “Angelų šviesoj”.

Kūrybinių darbų autoriai -dailės skyriaus mokiniai: Mariya Shramkova, Emilija Šeštokovaitė, Vytė Lipnickaitė, Aistė Jasiukaitytė, Ugnė Jegorova, Silvija Kisieliutė, Urtė Marija Burkšaitė, Matas Mikalajūnas.
Mokytoja-Monika Urbonavičienė.

Renginio pradžia: 01/14/2020 12:28

Sausio 14 d. –vasario 13 d. kviečiame aplankyti autorinę kaunietės dailininkės Violetos Židonytės akvarelių parodą „Prisiminimų šviesa“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Violeta Židonytė, dailininkė, rašytoja ir poetė, Lietuvos Rašytojų ir Lietuvos Dailininkų sąjungų narė, dailės mokytoja ir dizainerė, dviejų jau suaugusių vaikų – tapytojos Ievos ir studento Sauliaus – mama, pristato
DVIDEŠIMT ŠEŠTĄJĄ personalinę akvarelės parodą.
Autorė yra baigusi Lietuvos dailės akademiją, vėliau – edukologijos magistro studijas KTU. Pirmąją personalinę akvarelės parodą ji surengė 1987-aisiais. Nuo tada – su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis – lieja akvarelę. Kasmet dalyvauja grupinėse parodose. Yra dirbusi vaizdinės reklamos, architektūros, interjero, baldų projektavimo, knygų iliustravimo srityse, beveik visuomet greta to – ir pedagoginį darbą. Dailės ir dizaino paslapčių jai yra tekę mokyti paties įvairiausio amžiaus žmones – pradedant studentais, baigiant ikimokyklinukais ir senjorais. Šiuo metu dėsto dailė ir dizainą KTU gimnazijoje. Išleisti du dizaino vadovėliai 11 – 12 klasėms, keturi romanai – „Vasara eina per greitai“ (2006), „Ateik ir pasilik“(2008), „Visada su tavim“ (2009), „Liepų medaus nebus“ (2011m. premijuotas Amerikos lietuvių tautinės sąjungos organizuotame istorinio romano konkurse Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti); biografinė apybraiža „Nuo Meškalaukio piemens iki akademiko“ (2013); parašytos ir pačios autorės bei dukros Ievos, irgi dailininkės, iliustruotos septynios poezijos knygelės vaikams. Viena naujausių, „Pakalbėk su lietučiu“, įvertinta Anzelmo Matučio vardo premija. 2018 ir 2019 metų literatūriniai darbai – išleisti sonetų rinkinėliai “Šermukšnis tas gyvenimas” ir “Gyvenimas kaip Nemunas almės”..

Trečiadienis Sausio 15, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Sausio 14 d. - vasario 4 d. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje eksponuojama Neringos meno mokyklos dailės skyriaus mokinių paroda “Angelų šviesoj”.

Kūrybinių darbų autoriai -dailės skyriaus mokiniai: Mariya Shramkova, Emilija Šeštokovaitė, Vytė Lipnickaitė, Aistė Jasiukaitytė, Ugnė Jegorova, Silvija Kisieliutė, Urtė Marija Burkšaitė, Matas Mikalajūnas.
Mokytoja-Monika Urbonavičienė.

Sausio 14 d. –vasario 13 d. kviečiame aplankyti autorinę kaunietės dailininkės Violetos Židonytės akvarelių parodą „Prisiminimų šviesa“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Violeta Židonytė, dailininkė, rašytoja ir poetė, Lietuvos Rašytojų ir Lietuvos Dailininkų sąjungų narė, dailės mokytoja ir dizainerė, dviejų jau suaugusių vaikų – tapytojos Ievos ir studento Sauliaus – mama, pristato
DVIDEŠIMT ŠEŠTĄJĄ personalinę akvarelės parodą.
Autorė yra baigusi Lietuvos dailės akademiją, vėliau – edukologijos magistro studijas KTU. Pirmąją personalinę akvarelės parodą ji surengė 1987-aisiais. Nuo tada – su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis – lieja akvarelę. Kasmet dalyvauja grupinėse parodose. Yra dirbusi vaizdinės reklamos, architektūros, interjero, baldų projektavimo, knygų iliustravimo srityse, beveik visuomet greta to – ir pedagoginį darbą. Dailės ir dizaino paslapčių jai yra tekę mokyti paties įvairiausio amžiaus žmones – pradedant studentais, baigiant ikimokyklinukais ir senjorais. Šiuo metu dėsto dailė ir dizainą KTU gimnazijoje. Išleisti du dizaino vadovėliai 11 – 12 klasėms, keturi romanai – „Vasara eina per greitai“ (2006), „Ateik ir pasilik“(2008), „Visada su tavim“ (2009), „Liepų medaus nebus“ (2011m. premijuotas Amerikos lietuvių tautinės sąjungos organizuotame istorinio romano konkurse Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti); biografinė apybraiža „Nuo Meškalaukio piemens iki akademiko“ (2013); parašytos ir pačios autorės bei dukros Ievos, irgi dailininkės, iliustruotos septynios poezijos knygelės vaikams. Viena naujausių, „Pakalbėk su lietučiu“, įvertinta Anzelmo Matučio vardo premija. 2018 ir 2019 metų literatūriniai darbai – išleisti sonetų rinkinėliai “Šermukšnis tas gyvenimas” ir “Gyvenimas kaip Nemunas almės”..

Ketvirtadienis Sausio 16, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Sausio 14 d. - vasario 4 d. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje eksponuojama Neringos meno mokyklos dailės skyriaus mokinių paroda “Angelų šviesoj”.

Kūrybinių darbų autoriai -dailės skyriaus mokiniai: Mariya Shramkova, Emilija Šeštokovaitė, Vytė Lipnickaitė, Aistė Jasiukaitytė, Ugnė Jegorova, Silvija Kisieliutė, Urtė Marija Burkšaitė, Matas Mikalajūnas.
Mokytoja-Monika Urbonavičienė.

Sausio 14 d. –vasario 13 d. kviečiame aplankyti autorinę kaunietės dailininkės Violetos Židonytės akvarelių parodą „Prisiminimų šviesa“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Violeta Židonytė, dailininkė, rašytoja ir poetė, Lietuvos Rašytojų ir Lietuvos Dailininkų sąjungų narė, dailės mokytoja ir dizainerė, dviejų jau suaugusių vaikų – tapytojos Ievos ir studento Sauliaus – mama, pristato
DVIDEŠIMT ŠEŠTĄJĄ personalinę akvarelės parodą.
Autorė yra baigusi Lietuvos dailės akademiją, vėliau – edukologijos magistro studijas KTU. Pirmąją personalinę akvarelės parodą ji surengė 1987-aisiais. Nuo tada – su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis – lieja akvarelę. Kasmet dalyvauja grupinėse parodose. Yra dirbusi vaizdinės reklamos, architektūros, interjero, baldų projektavimo, knygų iliustravimo srityse, beveik visuomet greta to – ir pedagoginį darbą. Dailės ir dizaino paslapčių jai yra tekę mokyti paties įvairiausio amžiaus žmones – pradedant studentais, baigiant ikimokyklinukais ir senjorais. Šiuo metu dėsto dailė ir dizainą KTU gimnazijoje. Išleisti du dizaino vadovėliai 11 – 12 klasėms, keturi romanai – „Vasara eina per greitai“ (2006), „Ateik ir pasilik“(2008), „Visada su tavim“ (2009), „Liepų medaus nebus“ (2011m. premijuotas Amerikos lietuvių tautinės sąjungos organizuotame istorinio romano konkurse Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti); biografinė apybraiža „Nuo Meškalaukio piemens iki akademiko“ (2013); parašytos ir pačios autorės bei dukros Ievos, irgi dailininkės, iliustruotos septynios poezijos knygelės vaikams. Viena naujausių, „Pakalbėk su lietučiu“, įvertinta Anzelmo Matučio vardo premija. 2018 ir 2019 metų literatūriniai darbai – išleisti sonetų rinkinėliai “Šermukšnis tas gyvenimas” ir “Gyvenimas kaip Nemunas almės”..

Penktadienis Sausio 17, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Sausio 14 d. - vasario 4 d. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje eksponuojama Neringos meno mokyklos dailės skyriaus mokinių paroda “Angelų šviesoj”.

Kūrybinių darbų autoriai -dailės skyriaus mokiniai: Mariya Shramkova, Emilija Šeštokovaitė, Vytė Lipnickaitė, Aistė Jasiukaitytė, Ugnė Jegorova, Silvija Kisieliutė, Urtė Marija Burkšaitė, Matas Mikalajūnas.
Mokytoja-Monika Urbonavičienė.

Sausio 14 d. –vasario 13 d. kviečiame aplankyti autorinę kaunietės dailininkės Violetos Židonytės akvarelių parodą „Prisiminimų šviesa“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Violeta Židonytė, dailininkė, rašytoja ir poetė, Lietuvos Rašytojų ir Lietuvos Dailininkų sąjungų narė, dailės mokytoja ir dizainerė, dviejų jau suaugusių vaikų – tapytojos Ievos ir studento Sauliaus – mama, pristato
DVIDEŠIMT ŠEŠTĄJĄ personalinę akvarelės parodą.
Autorė yra baigusi Lietuvos dailės akademiją, vėliau – edukologijos magistro studijas KTU. Pirmąją personalinę akvarelės parodą ji surengė 1987-aisiais. Nuo tada – su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis – lieja akvarelę. Kasmet dalyvauja grupinėse parodose. Yra dirbusi vaizdinės reklamos, architektūros, interjero, baldų projektavimo, knygų iliustravimo srityse, beveik visuomet greta to – ir pedagoginį darbą. Dailės ir dizaino paslapčių jai yra tekę mokyti paties įvairiausio amžiaus žmones – pradedant studentais, baigiant ikimokyklinukais ir senjorais. Šiuo metu dėsto dailė ir dizainą KTU gimnazijoje. Išleisti du dizaino vadovėliai 11 – 12 klasėms, keturi romanai – „Vasara eina per greitai“ (2006), „Ateik ir pasilik“(2008), „Visada su tavim“ (2009), „Liepų medaus nebus“ (2011m. premijuotas Amerikos lietuvių tautinės sąjungos organizuotame istorinio romano konkurse Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti); biografinė apybraiža „Nuo Meškalaukio piemens iki akademiko“ (2013); parašytos ir pačios autorės bei dukros Ievos, irgi dailininkės, iliustruotos septynios poezijos knygelės vaikams. Viena naujausių, „Pakalbėk su lietučiu“, įvertinta Anzelmo Matučio vardo premija. 2018 ir 2019 metų literatūriniai darbai – išleisti sonetų rinkinėliai “Šermukšnis tas gyvenimas” ir “Gyvenimas kaip Nemunas almės”..

Šeštadienis Sausio 18, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Sausio 14 d. - vasario 4 d. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje eksponuojama Neringos meno mokyklos dailės skyriaus mokinių paroda “Angelų šviesoj”.

Kūrybinių darbų autoriai -dailės skyriaus mokiniai: Mariya Shramkova, Emilija Šeštokovaitė, Vytė Lipnickaitė, Aistė Jasiukaitytė, Ugnė Jegorova, Silvija Kisieliutė, Urtė Marija Burkšaitė, Matas Mikalajūnas.
Mokytoja-Monika Urbonavičienė.

Sausio 14 d. –vasario 13 d. kviečiame aplankyti autorinę kaunietės dailininkės Violetos Židonytės akvarelių parodą „Prisiminimų šviesa“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Violeta Židonytė, dailininkė, rašytoja ir poetė, Lietuvos Rašytojų ir Lietuvos Dailininkų sąjungų narė, dailės mokytoja ir dizainerė, dviejų jau suaugusių vaikų – tapytojos Ievos ir studento Sauliaus – mama, pristato
DVIDEŠIMT ŠEŠTĄJĄ personalinę akvarelės parodą.
Autorė yra baigusi Lietuvos dailės akademiją, vėliau – edukologijos magistro studijas KTU. Pirmąją personalinę akvarelės parodą ji surengė 1987-aisiais. Nuo tada – su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis – lieja akvarelę. Kasmet dalyvauja grupinėse parodose. Yra dirbusi vaizdinės reklamos, architektūros, interjero, baldų projektavimo, knygų iliustravimo srityse, beveik visuomet greta to – ir pedagoginį darbą. Dailės ir dizaino paslapčių jai yra tekę mokyti paties įvairiausio amžiaus žmones – pradedant studentais, baigiant ikimokyklinukais ir senjorais. Šiuo metu dėsto dailė ir dizainą KTU gimnazijoje. Išleisti du dizaino vadovėliai 11 – 12 klasėms, keturi romanai – „Vasara eina per greitai“ (2006), „Ateik ir pasilik“(2008), „Visada su tavim“ (2009), „Liepų medaus nebus“ (2011m. premijuotas Amerikos lietuvių tautinės sąjungos organizuotame istorinio romano konkurse Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti); biografinė apybraiža „Nuo Meškalaukio piemens iki akademiko“ (2013); parašytos ir pačios autorės bei dukros Ievos, irgi dailininkės, iliustruotos septynios poezijos knygelės vaikams. Viena naujausių, „Pakalbėk su lietučiu“, įvertinta Anzelmo Matučio vardo premija. 2018 ir 2019 metų literatūriniai darbai – išleisti sonetų rinkinėliai “Šermukšnis tas gyvenimas” ir “Gyvenimas kaip Nemunas almės”..

Sekmadienis Sausio 19, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Sausio 14 d. - vasario 4 d. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje eksponuojama Neringos meno mokyklos dailės skyriaus mokinių paroda “Angelų šviesoj”.

Kūrybinių darbų autoriai -dailės skyriaus mokiniai: Mariya Shramkova, Emilija Šeštokovaitė, Vytė Lipnickaitė, Aistė Jasiukaitytė, Ugnė Jegorova, Silvija Kisieliutė, Urtė Marija Burkšaitė, Matas Mikalajūnas.
Mokytoja-Monika Urbonavičienė.

Sausio 14 d. –vasario 13 d. kviečiame aplankyti autorinę kaunietės dailininkės Violetos Židonytės akvarelių parodą „Prisiminimų šviesa“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Violeta Židonytė, dailininkė, rašytoja ir poetė, Lietuvos Rašytojų ir Lietuvos Dailininkų sąjungų narė, dailės mokytoja ir dizainerė, dviejų jau suaugusių vaikų – tapytojos Ievos ir studento Sauliaus – mama, pristato
DVIDEŠIMT ŠEŠTĄJĄ personalinę akvarelės parodą.
Autorė yra baigusi Lietuvos dailės akademiją, vėliau – edukologijos magistro studijas KTU. Pirmąją personalinę akvarelės parodą ji surengė 1987-aisiais. Nuo tada – su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis – lieja akvarelę. Kasmet dalyvauja grupinėse parodose. Yra dirbusi vaizdinės reklamos, architektūros, interjero, baldų projektavimo, knygų iliustravimo srityse, beveik visuomet greta to – ir pedagoginį darbą. Dailės ir dizaino paslapčių jai yra tekę mokyti paties įvairiausio amžiaus žmones – pradedant studentais, baigiant ikimokyklinukais ir senjorais. Šiuo metu dėsto dailė ir dizainą KTU gimnazijoje. Išleisti du dizaino vadovėliai 11 – 12 klasėms, keturi romanai – „Vasara eina per greitai“ (2006), „Ateik ir pasilik“(2008), „Visada su tavim“ (2009), „Liepų medaus nebus“ (2011m. premijuotas Amerikos lietuvių tautinės sąjungos organizuotame istorinio romano konkurse Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti); biografinė apybraiža „Nuo Meškalaukio piemens iki akademiko“ (2013); parašytos ir pačios autorės bei dukros Ievos, irgi dailininkės, iliustruotos septynios poezijos knygelės vaikams. Viena naujausių, „Pakalbėk su lietučiu“, įvertinta Anzelmo Matučio vardo premija. 2018 ir 2019 metų literatūriniai darbai – išleisti sonetų rinkinėliai “Šermukšnis tas gyvenimas” ir “Gyvenimas kaip Nemunas almės”..

Pirmadienis Sausio 20, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Sausio 14 d. - vasario 4 d. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje eksponuojama Neringos meno mokyklos dailės skyriaus mokinių paroda “Angelų šviesoj”.

Kūrybinių darbų autoriai -dailės skyriaus mokiniai: Mariya Shramkova, Emilija Šeštokovaitė, Vytė Lipnickaitė, Aistė Jasiukaitytė, Ugnė Jegorova, Silvija Kisieliutė, Urtė Marija Burkšaitė, Matas Mikalajūnas.
Mokytoja-Monika Urbonavičienė.

Sausio 14 d. –vasario 13 d. kviečiame aplankyti autorinę kaunietės dailininkės Violetos Židonytės akvarelių parodą „Prisiminimų šviesa“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Violeta Židonytė, dailininkė, rašytoja ir poetė, Lietuvos Rašytojų ir Lietuvos Dailininkų sąjungų narė, dailės mokytoja ir dizainerė, dviejų jau suaugusių vaikų – tapytojos Ievos ir studento Sauliaus – mama, pristato
DVIDEŠIMT ŠEŠTĄJĄ personalinę akvarelės parodą.
Autorė yra baigusi Lietuvos dailės akademiją, vėliau – edukologijos magistro studijas KTU. Pirmąją personalinę akvarelės parodą ji surengė 1987-aisiais. Nuo tada – su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis – lieja akvarelę. Kasmet dalyvauja grupinėse parodose. Yra dirbusi vaizdinės reklamos, architektūros, interjero, baldų projektavimo, knygų iliustravimo srityse, beveik visuomet greta to – ir pedagoginį darbą. Dailės ir dizaino paslapčių jai yra tekę mokyti paties įvairiausio amžiaus žmones – pradedant studentais, baigiant ikimokyklinukais ir senjorais. Šiuo metu dėsto dailė ir dizainą KTU gimnazijoje. Išleisti du dizaino vadovėliai 11 – 12 klasėms, keturi romanai – „Vasara eina per greitai“ (2006), „Ateik ir pasilik“(2008), „Visada su tavim“ (2009), „Liepų medaus nebus“ (2011m. premijuotas Amerikos lietuvių tautinės sąjungos organizuotame istorinio romano konkurse Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti); biografinė apybraiža „Nuo Meškalaukio piemens iki akademiko“ (2013); parašytos ir pačios autorės bei dukros Ievos, irgi dailininkės, iliustruotos septynios poezijos knygelės vaikams. Viena naujausių, „Pakalbėk su lietučiu“, įvertinta Anzelmo Matučio vardo premija. 2018 ir 2019 metų literatūriniai darbai – išleisti sonetų rinkinėliai “Šermukšnis tas gyvenimas” ir “Gyvenimas kaip Nemunas almės”..

Antardienis Sausio 21, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Sausio 14 d. - vasario 4 d. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje eksponuojama Neringos meno mokyklos dailės skyriaus mokinių paroda “Angelų šviesoj”.

Kūrybinių darbų autoriai -dailės skyriaus mokiniai: Mariya Shramkova, Emilija Šeštokovaitė, Vytė Lipnickaitė, Aistė Jasiukaitytė, Ugnė Jegorova, Silvija Kisieliutė, Urtė Marija Burkšaitė, Matas Mikalajūnas.
Mokytoja-Monika Urbonavičienė.

Sausio 14 d. –vasario 13 d. kviečiame aplankyti autorinę kaunietės dailininkės Violetos Židonytės akvarelių parodą „Prisiminimų šviesa“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Violeta Židonytė, dailininkė, rašytoja ir poetė, Lietuvos Rašytojų ir Lietuvos Dailininkų sąjungų narė, dailės mokytoja ir dizainerė, dviejų jau suaugusių vaikų – tapytojos Ievos ir studento Sauliaus – mama, pristato
DVIDEŠIMT ŠEŠTĄJĄ personalinę akvarelės parodą.
Autorė yra baigusi Lietuvos dailės akademiją, vėliau – edukologijos magistro studijas KTU. Pirmąją personalinę akvarelės parodą ji surengė 1987-aisiais. Nuo tada – su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis – lieja akvarelę. Kasmet dalyvauja grupinėse parodose. Yra dirbusi vaizdinės reklamos, architektūros, interjero, baldų projektavimo, knygų iliustravimo srityse, beveik visuomet greta to – ir pedagoginį darbą. Dailės ir dizaino paslapčių jai yra tekę mokyti paties įvairiausio amžiaus žmones – pradedant studentais, baigiant ikimokyklinukais ir senjorais. Šiuo metu dėsto dailė ir dizainą KTU gimnazijoje. Išleisti du dizaino vadovėliai 11 – 12 klasėms, keturi romanai – „Vasara eina per greitai“ (2006), „Ateik ir pasilik“(2008), „Visada su tavim“ (2009), „Liepų medaus nebus“ (2011m. premijuotas Amerikos lietuvių tautinės sąjungos organizuotame istorinio romano konkurse Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti); biografinė apybraiža „Nuo Meškalaukio piemens iki akademiko“ (2013); parašytos ir pačios autorės bei dukros Ievos, irgi dailininkės, iliustruotos septynios poezijos knygelės vaikams. Viena naujausių, „Pakalbėk su lietučiu“, įvertinta Anzelmo Matučio vardo premija. 2018 ir 2019 metų literatūriniai darbai – išleisti sonetų rinkinėliai “Šermukšnis tas gyvenimas” ir “Gyvenimas kaip Nemunas almės”..

Trečiadienis Sausio 22, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Sausio 14 d. - vasario 4 d. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje eksponuojama Neringos meno mokyklos dailės skyriaus mokinių paroda “Angelų šviesoj”.

Kūrybinių darbų autoriai -dailės skyriaus mokiniai: Mariya Shramkova, Emilija Šeštokovaitė, Vytė Lipnickaitė, Aistė Jasiukaitytė, Ugnė Jegorova, Silvija Kisieliutė, Urtė Marija Burkšaitė, Matas Mikalajūnas.
Mokytoja-Monika Urbonavičienė.

Sausio 14 d. –vasario 13 d. kviečiame aplankyti autorinę kaunietės dailininkės Violetos Židonytės akvarelių parodą „Prisiminimų šviesa“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Violeta Židonytė, dailininkė, rašytoja ir poetė, Lietuvos Rašytojų ir Lietuvos Dailininkų sąjungų narė, dailės mokytoja ir dizainerė, dviejų jau suaugusių vaikų – tapytojos Ievos ir studento Sauliaus – mama, pristato
DVIDEŠIMT ŠEŠTĄJĄ personalinę akvarelės parodą.
Autorė yra baigusi Lietuvos dailės akademiją, vėliau – edukologijos magistro studijas KTU. Pirmąją personalinę akvarelės parodą ji surengė 1987-aisiais. Nuo tada – su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis – lieja akvarelę. Kasmet dalyvauja grupinėse parodose. Yra dirbusi vaizdinės reklamos, architektūros, interjero, baldų projektavimo, knygų iliustravimo srityse, beveik visuomet greta to – ir pedagoginį darbą. Dailės ir dizaino paslapčių jai yra tekę mokyti paties įvairiausio amžiaus žmones – pradedant studentais, baigiant ikimokyklinukais ir senjorais. Šiuo metu dėsto dailė ir dizainą KTU gimnazijoje. Išleisti du dizaino vadovėliai 11 – 12 klasėms, keturi romanai – „Vasara eina per greitai“ (2006), „Ateik ir pasilik“(2008), „Visada su tavim“ (2009), „Liepų medaus nebus“ (2011m. premijuotas Amerikos lietuvių tautinės sąjungos organizuotame istorinio romano konkurse Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti); biografinė apybraiža „Nuo Meškalaukio piemens iki akademiko“ (2013); parašytos ir pačios autorės bei dukros Ievos, irgi dailininkės, iliustruotos septynios poezijos knygelės vaikams. Viena naujausių, „Pakalbėk su lietučiu“, įvertinta Anzelmo Matučio vardo premija. 2018 ir 2019 metų literatūriniai darbai – išleisti sonetų rinkinėliai “Šermukšnis tas gyvenimas” ir “Gyvenimas kaip Nemunas almės”..

Renginio pradžia: 01/22/2020 10:00
Pabaiga: 01/22/2020 12:00

KVIETIMAS

Š.m. sausio 22 d., Neringos ŽRVVG asociacija „Vidmarės“ vykdys viešinimo ir aktyvinimo renginius potencialiems vietos projektų paraiškų teikėjams, pagal Neringos žvejybos ir akvakultūros regiono vietos plėtros strategijos 2016-2020 m. priemones:
1. Žvejybos verslo konkurencingumo didinimas, prisitaikant prie aplinkos pokyčių;
2. Pajamų įvairinimas ir naujų rūšių pajamos;
3. Žvejybos uostai, iškrovimo vietos;
4. Žvejybos sektoriaus dalyvių bendradarbiavimas,
5. Žvejybos tradicijų išsaugojimas ir populiarinimas,
Jų metu pristatysime projektų finansavimo sąlygas, atrankos kriterijus, atsakysime į Jums rūpimus klausimus.

Kviečiame dalyvauti!

Pagarbiai,
VPS projekto vadovė ir viešųjų ryšių specialistė Rasa Stankutė
Taikos g. 11/2, Neringa, tel. 8-603-36551, 8-688-81141, vidmares@gmail.com

Ketvirtadienis Sausio 23, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Sausio 14 d. - vasario 4 d. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje eksponuojama Neringos meno mokyklos dailės skyriaus mokinių paroda “Angelų šviesoj”.

Kūrybinių darbų autoriai -dailės skyriaus mokiniai: Mariya Shramkova, Emilija Šeštokovaitė, Vytė Lipnickaitė, Aistė Jasiukaitytė, Ugnė Jegorova, Silvija Kisieliutė, Urtė Marija Burkšaitė, Matas Mikalajūnas.
Mokytoja-Monika Urbonavičienė.

Sausio 14 d. –vasario 13 d. kviečiame aplankyti autorinę kaunietės dailininkės Violetos Židonytės akvarelių parodą „Prisiminimų šviesa“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Violeta Židonytė, dailininkė, rašytoja ir poetė, Lietuvos Rašytojų ir Lietuvos Dailininkų sąjungų narė, dailės mokytoja ir dizainerė, dviejų jau suaugusių vaikų – tapytojos Ievos ir studento Sauliaus – mama, pristato
DVIDEŠIMT ŠEŠTĄJĄ personalinę akvarelės parodą.
Autorė yra baigusi Lietuvos dailės akademiją, vėliau – edukologijos magistro studijas KTU. Pirmąją personalinę akvarelės parodą ji surengė 1987-aisiais. Nuo tada – su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis – lieja akvarelę. Kasmet dalyvauja grupinėse parodose. Yra dirbusi vaizdinės reklamos, architektūros, interjero, baldų projektavimo, knygų iliustravimo srityse, beveik visuomet greta to – ir pedagoginį darbą. Dailės ir dizaino paslapčių jai yra tekę mokyti paties įvairiausio amžiaus žmones – pradedant studentais, baigiant ikimokyklinukais ir senjorais. Šiuo metu dėsto dailė ir dizainą KTU gimnazijoje. Išleisti du dizaino vadovėliai 11 – 12 klasėms, keturi romanai – „Vasara eina per greitai“ (2006), „Ateik ir pasilik“(2008), „Visada su tavim“ (2009), „Liepų medaus nebus“ (2011m. premijuotas Amerikos lietuvių tautinės sąjungos organizuotame istorinio romano konkurse Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti); biografinė apybraiža „Nuo Meškalaukio piemens iki akademiko“ (2013); parašytos ir pačios autorės bei dukros Ievos, irgi dailininkės, iliustruotos septynios poezijos knygelės vaikams. Viena naujausių, „Pakalbėk su lietučiu“, įvertinta Anzelmo Matučio vardo premija. 2018 ir 2019 metų literatūriniai darbai – išleisti sonetų rinkinėliai “Šermukšnis tas gyvenimas” ir “Gyvenimas kaip Nemunas almės”..

Penktadienis Sausio 24, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Sausio 14 d. - vasario 4 d. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje eksponuojama Neringos meno mokyklos dailės skyriaus mokinių paroda “Angelų šviesoj”.

Kūrybinių darbų autoriai -dailės skyriaus mokiniai: Mariya Shramkova, Emilija Šeštokovaitė, Vytė Lipnickaitė, Aistė Jasiukaitytė, Ugnė Jegorova, Silvija Kisieliutė, Urtė Marija Burkšaitė, Matas Mikalajūnas.
Mokytoja-Monika Urbonavičienė.

Sausio 14 d. –vasario 13 d. kviečiame aplankyti autorinę kaunietės dailininkės Violetos Židonytės akvarelių parodą „Prisiminimų šviesa“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Violeta Židonytė, dailininkė, rašytoja ir poetė, Lietuvos Rašytojų ir Lietuvos Dailininkų sąjungų narė, dailės mokytoja ir dizainerė, dviejų jau suaugusių vaikų – tapytojos Ievos ir studento Sauliaus – mama, pristato
DVIDEŠIMT ŠEŠTĄJĄ personalinę akvarelės parodą.
Autorė yra baigusi Lietuvos dailės akademiją, vėliau – edukologijos magistro studijas KTU. Pirmąją personalinę akvarelės parodą ji surengė 1987-aisiais. Nuo tada – su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis – lieja akvarelę. Kasmet dalyvauja grupinėse parodose. Yra dirbusi vaizdinės reklamos, architektūros, interjero, baldų projektavimo, knygų iliustravimo srityse, beveik visuomet greta to – ir pedagoginį darbą. Dailės ir dizaino paslapčių jai yra tekę mokyti paties įvairiausio amžiaus žmones – pradedant studentais, baigiant ikimokyklinukais ir senjorais. Šiuo metu dėsto dailė ir dizainą KTU gimnazijoje. Išleisti du dizaino vadovėliai 11 – 12 klasėms, keturi romanai – „Vasara eina per greitai“ (2006), „Ateik ir pasilik“(2008), „Visada su tavim“ (2009), „Liepų medaus nebus“ (2011m. premijuotas Amerikos lietuvių tautinės sąjungos organizuotame istorinio romano konkurse Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti); biografinė apybraiža „Nuo Meškalaukio piemens iki akademiko“ (2013); parašytos ir pačios autorės bei dukros Ievos, irgi dailininkės, iliustruotos septynios poezijos knygelės vaikams. Viena naujausių, „Pakalbėk su lietučiu“, įvertinta Anzelmo Matučio vardo premija. 2018 ir 2019 metų literatūriniai darbai – išleisti sonetų rinkinėliai “Šermukšnis tas gyvenimas” ir “Gyvenimas kaip Nemunas almės”..

Šeštadienis Sausio 25, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Sausio 14 d. - vasario 4 d. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje eksponuojama Neringos meno mokyklos dailės skyriaus mokinių paroda “Angelų šviesoj”.

Kūrybinių darbų autoriai -dailės skyriaus mokiniai: Mariya Shramkova, Emilija Šeštokovaitė, Vytė Lipnickaitė, Aistė Jasiukaitytė, Ugnė Jegorova, Silvija Kisieliutė, Urtė Marija Burkšaitė, Matas Mikalajūnas.
Mokytoja-Monika Urbonavičienė.

Sausio 14 d. –vasario 13 d. kviečiame aplankyti autorinę kaunietės dailininkės Violetos Židonytės akvarelių parodą „Prisiminimų šviesa“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Violeta Židonytė, dailininkė, rašytoja ir poetė, Lietuvos Rašytojų ir Lietuvos Dailininkų sąjungų narė, dailės mokytoja ir dizainerė, dviejų jau suaugusių vaikų – tapytojos Ievos ir studento Sauliaus – mama, pristato
DVIDEŠIMT ŠEŠTĄJĄ personalinę akvarelės parodą.
Autorė yra baigusi Lietuvos dailės akademiją, vėliau – edukologijos magistro studijas KTU. Pirmąją personalinę akvarelės parodą ji surengė 1987-aisiais. Nuo tada – su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis – lieja akvarelę. Kasmet dalyvauja grupinėse parodose. Yra dirbusi vaizdinės reklamos, architektūros, interjero, baldų projektavimo, knygų iliustravimo srityse, beveik visuomet greta to – ir pedagoginį darbą. Dailės ir dizaino paslapčių jai yra tekę mokyti paties įvairiausio amžiaus žmones – pradedant studentais, baigiant ikimokyklinukais ir senjorais. Šiuo metu dėsto dailė ir dizainą KTU gimnazijoje. Išleisti du dizaino vadovėliai 11 – 12 klasėms, keturi romanai – „Vasara eina per greitai“ (2006), „Ateik ir pasilik“(2008), „Visada su tavim“ (2009), „Liepų medaus nebus“ (2011m. premijuotas Amerikos lietuvių tautinės sąjungos organizuotame istorinio romano konkurse Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti); biografinė apybraiža „Nuo Meškalaukio piemens iki akademiko“ (2013); parašytos ir pačios autorės bei dukros Ievos, irgi dailininkės, iliustruotos septynios poezijos knygelės vaikams. Viena naujausių, „Pakalbėk su lietučiu“, įvertinta Anzelmo Matučio vardo premija. 2018 ir 2019 metų literatūriniai darbai – išleisti sonetų rinkinėliai “Šermukšnis tas gyvenimas” ir “Gyvenimas kaip Nemunas almės”..

Sekmadienis Sausio 26, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Sausio 14 d. - vasario 4 d. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje eksponuojama Neringos meno mokyklos dailės skyriaus mokinių paroda “Angelų šviesoj”.

Kūrybinių darbų autoriai -dailės skyriaus mokiniai: Mariya Shramkova, Emilija Šeštokovaitė, Vytė Lipnickaitė, Aistė Jasiukaitytė, Ugnė Jegorova, Silvija Kisieliutė, Urtė Marija Burkšaitė, Matas Mikalajūnas.
Mokytoja-Monika Urbonavičienė.

Sausio 14 d. –vasario 13 d. kviečiame aplankyti autorinę kaunietės dailininkės Violetos Židonytės akvarelių parodą „Prisiminimų šviesa“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Violeta Židonytė, dailininkė, rašytoja ir poetė, Lietuvos Rašytojų ir Lietuvos Dailininkų sąjungų narė, dailės mokytoja ir dizainerė, dviejų jau suaugusių vaikų – tapytojos Ievos ir studento Sauliaus – mama, pristato
DVIDEŠIMT ŠEŠTĄJĄ personalinę akvarelės parodą.
Autorė yra baigusi Lietuvos dailės akademiją, vėliau – edukologijos magistro studijas KTU. Pirmąją personalinę akvarelės parodą ji surengė 1987-aisiais. Nuo tada – su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis – lieja akvarelę. Kasmet dalyvauja grupinėse parodose. Yra dirbusi vaizdinės reklamos, architektūros, interjero, baldų projektavimo, knygų iliustravimo srityse, beveik visuomet greta to – ir pedagoginį darbą. Dailės ir dizaino paslapčių jai yra tekę mokyti paties įvairiausio amžiaus žmones – pradedant studentais, baigiant ikimokyklinukais ir senjorais. Šiuo metu dėsto dailė ir dizainą KTU gimnazijoje. Išleisti du dizaino vadovėliai 11 – 12 klasėms, keturi romanai – „Vasara eina per greitai“ (2006), „Ateik ir pasilik“(2008), „Visada su tavim“ (2009), „Liepų medaus nebus“ (2011m. premijuotas Amerikos lietuvių tautinės sąjungos organizuotame istorinio romano konkurse Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti); biografinė apybraiža „Nuo Meškalaukio piemens iki akademiko“ (2013); parašytos ir pačios autorės bei dukros Ievos, irgi dailininkės, iliustruotos septynios poezijos knygelės vaikams. Viena naujausių, „Pakalbėk su lietučiu“, įvertinta Anzelmo Matučio vardo premija. 2018 ir 2019 metų literatūriniai darbai – išleisti sonetų rinkinėliai “Šermukšnis tas gyvenimas” ir “Gyvenimas kaip Nemunas almės”..

Pirmadienis Sausio 27, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Sausio 14 d. - vasario 4 d. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje eksponuojama Neringos meno mokyklos dailės skyriaus mokinių paroda “Angelų šviesoj”.

Kūrybinių darbų autoriai -dailės skyriaus mokiniai: Mariya Shramkova, Emilija Šeštokovaitė, Vytė Lipnickaitė, Aistė Jasiukaitytė, Ugnė Jegorova, Silvija Kisieliutė, Urtė Marija Burkšaitė, Matas Mikalajūnas.
Mokytoja-Monika Urbonavičienė.

Sausio 14 d. –vasario 13 d. kviečiame aplankyti autorinę kaunietės dailininkės Violetos Židonytės akvarelių parodą „Prisiminimų šviesa“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Violeta Židonytė, dailininkė, rašytoja ir poetė, Lietuvos Rašytojų ir Lietuvos Dailininkų sąjungų narė, dailės mokytoja ir dizainerė, dviejų jau suaugusių vaikų – tapytojos Ievos ir studento Sauliaus – mama, pristato
DVIDEŠIMT ŠEŠTĄJĄ personalinę akvarelės parodą.
Autorė yra baigusi Lietuvos dailės akademiją, vėliau – edukologijos magistro studijas KTU. Pirmąją personalinę akvarelės parodą ji surengė 1987-aisiais. Nuo tada – su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis – lieja akvarelę. Kasmet dalyvauja grupinėse parodose. Yra dirbusi vaizdinės reklamos, architektūros, interjero, baldų projektavimo, knygų iliustravimo srityse, beveik visuomet greta to – ir pedagoginį darbą. Dailės ir dizaino paslapčių jai yra tekę mokyti paties įvairiausio amžiaus žmones – pradedant studentais, baigiant ikimokyklinukais ir senjorais. Šiuo metu dėsto dailė ir dizainą KTU gimnazijoje. Išleisti du dizaino vadovėliai 11 – 12 klasėms, keturi romanai – „Vasara eina per greitai“ (2006), „Ateik ir pasilik“(2008), „Visada su tavim“ (2009), „Liepų medaus nebus“ (2011m. premijuotas Amerikos lietuvių tautinės sąjungos organizuotame istorinio romano konkurse Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti); biografinė apybraiža „Nuo Meškalaukio piemens iki akademiko“ (2013); parašytos ir pačios autorės bei dukros Ievos, irgi dailininkės, iliustruotos septynios poezijos knygelės vaikams. Viena naujausių, „Pakalbėk su lietučiu“, įvertinta Anzelmo Matučio vardo premija. 2018 ir 2019 metų literatūriniai darbai – išleisti sonetų rinkinėliai “Šermukšnis tas gyvenimas” ir “Gyvenimas kaip Nemunas almės”..

Antardienis Sausio 28, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Sausio 14 d. - vasario 4 d. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje eksponuojama Neringos meno mokyklos dailės skyriaus mokinių paroda “Angelų šviesoj”.

Kūrybinių darbų autoriai -dailės skyriaus mokiniai: Mariya Shramkova, Emilija Šeštokovaitė, Vytė Lipnickaitė, Aistė Jasiukaitytė, Ugnė Jegorova, Silvija Kisieliutė, Urtė Marija Burkšaitė, Matas Mikalajūnas.
Mokytoja-Monika Urbonavičienė.

Sausio 14 d. –vasario 13 d. kviečiame aplankyti autorinę kaunietės dailininkės Violetos Židonytės akvarelių parodą „Prisiminimų šviesa“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Violeta Židonytė, dailininkė, rašytoja ir poetė, Lietuvos Rašytojų ir Lietuvos Dailininkų sąjungų narė, dailės mokytoja ir dizainerė, dviejų jau suaugusių vaikų – tapytojos Ievos ir studento Sauliaus – mama, pristato
DVIDEŠIMT ŠEŠTĄJĄ personalinę akvarelės parodą.
Autorė yra baigusi Lietuvos dailės akademiją, vėliau – edukologijos magistro studijas KTU. Pirmąją personalinę akvarelės parodą ji surengė 1987-aisiais. Nuo tada – su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis – lieja akvarelę. Kasmet dalyvauja grupinėse parodose. Yra dirbusi vaizdinės reklamos, architektūros, interjero, baldų projektavimo, knygų iliustravimo srityse, beveik visuomet greta to – ir pedagoginį darbą. Dailės ir dizaino paslapčių jai yra tekę mokyti paties įvairiausio amžiaus žmones – pradedant studentais, baigiant ikimokyklinukais ir senjorais. Šiuo metu dėsto dailė ir dizainą KTU gimnazijoje. Išleisti du dizaino vadovėliai 11 – 12 klasėms, keturi romanai – „Vasara eina per greitai“ (2006), „Ateik ir pasilik“(2008), „Visada su tavim“ (2009), „Liepų medaus nebus“ (2011m. premijuotas Amerikos lietuvių tautinės sąjungos organizuotame istorinio romano konkurse Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti); biografinė apybraiža „Nuo Meškalaukio piemens iki akademiko“ (2013); parašytos ir pačios autorės bei dukros Ievos, irgi dailininkės, iliustruotos septynios poezijos knygelės vaikams. Viena naujausių, „Pakalbėk su lietučiu“, įvertinta Anzelmo Matučio vardo premija. 2018 ir 2019 metų literatūriniai darbai – išleisti sonetų rinkinėliai “Šermukšnis tas gyvenimas” ir “Gyvenimas kaip Nemunas almės”..

Renginio pradžia: 01/28/2020 17:30
Pabaiga: 01/28/2020 19:30

Kuršininkų kalbos kursai
Sausio 28 d. (antradienį) 17.30 val. kuršininkų kalbos kursai Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Kuršininkų kalba yra Kuršių nerijos autochtonų kalba, gyvavusi nerijoje iki XX a. vidurio kol iš krašto pasitraukė senieji jo gyventojai. Belikus itin mažam šios kalbos vartotojų skaičiui ir radikaliai pasikeitus demografinei sudėčiai, kuršininkų kalbos vartojimas nutrūko. Neįmanoma įsivaizduoti žodinės kūrybos, etninės bendruomenės dvasinio gyvenimo, pasaulėžiūros, etnografijos, gyvensenos, eliminuojant kalbos vaidmenį, nesuprantant tekstų, kuriuos jie paliko ir vis dar palieka. Praėjus pirmąjį kalbos mokymosi etapą, labai verta toliau gilintis į tekstus, kurie tiesiogiai , iš pirmųjų lūpų, liudija krašto gyventojų etninę tapatybę ir jos raidą. Būtina atverti galimybes visuomenei pačiai aktyviai dalyvauti glaudaus kalbos ir kultūros ryšio atkūrimo procese. Pradėto projekto tęsinys ‒ supažindinti bendruomenę su Kuršių nerijos vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais iš pirminių šaltinių, etnografiniais aprašais ir pasakojimais, kuriuose liudijami autentiški kultūros reiškiniai ir jos raida, gyventojų buitis ir santykiai. Taigi iš esmės projekto tąsa nukreipta į etninės kultūros raidos pažinimą, pasinaudojant jau įgytais ir toliau lavinamais kalbos įgūdžiais. Toks projektas turi ne tik edukacinę funkciją, bet ir saisto naujuosius Kuršių nerijos gyventojus su ta terpe, kuri laikoma išskirtine kuršių nerijos verte.

Trečiadienis Sausio 29, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Sausio 14 d. - vasario 4 d. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje eksponuojama Neringos meno mokyklos dailės skyriaus mokinių paroda “Angelų šviesoj”.

Kūrybinių darbų autoriai -dailės skyriaus mokiniai: Mariya Shramkova, Emilija Šeštokovaitė, Vytė Lipnickaitė, Aistė Jasiukaitytė, Ugnė Jegorova, Silvija Kisieliutė, Urtė Marija Burkšaitė, Matas Mikalajūnas.
Mokytoja-Monika Urbonavičienė.

Sausio 14 d. –vasario 13 d. kviečiame aplankyti autorinę kaunietės dailininkės Violetos Židonytės akvarelių parodą „Prisiminimų šviesa“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Violeta Židonytė, dailininkė, rašytoja ir poetė, Lietuvos Rašytojų ir Lietuvos Dailininkų sąjungų narė, dailės mokytoja ir dizainerė, dviejų jau suaugusių vaikų – tapytojos Ievos ir studento Sauliaus – mama, pristato
DVIDEŠIMT ŠEŠTĄJĄ personalinę akvarelės parodą.
Autorė yra baigusi Lietuvos dailės akademiją, vėliau – edukologijos magistro studijas KTU. Pirmąją personalinę akvarelės parodą ji surengė 1987-aisiais. Nuo tada – su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis – lieja akvarelę. Kasmet dalyvauja grupinėse parodose. Yra dirbusi vaizdinės reklamos, architektūros, interjero, baldų projektavimo, knygų iliustravimo srityse, beveik visuomet greta to – ir pedagoginį darbą. Dailės ir dizaino paslapčių jai yra tekę mokyti paties įvairiausio amžiaus žmones – pradedant studentais, baigiant ikimokyklinukais ir senjorais. Šiuo metu dėsto dailė ir dizainą KTU gimnazijoje. Išleisti du dizaino vadovėliai 11 – 12 klasėms, keturi romanai – „Vasara eina per greitai“ (2006), „Ateik ir pasilik“(2008), „Visada su tavim“ (2009), „Liepų medaus nebus“ (2011m. premijuotas Amerikos lietuvių tautinės sąjungos organizuotame istorinio romano konkurse Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti); biografinė apybraiža „Nuo Meškalaukio piemens iki akademiko“ (2013); parašytos ir pačios autorės bei dukros Ievos, irgi dailininkės, iliustruotos septynios poezijos knygelės vaikams. Viena naujausių, „Pakalbėk su lietučiu“, įvertinta Anzelmo Matučio vardo premija. 2018 ir 2019 metų literatūriniai darbai – išleisti sonetų rinkinėliai “Šermukšnis tas gyvenimas” ir “Gyvenimas kaip Nemunas almės”..

Ketvirtadienis Sausio 30, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Sausio 14 d. - vasario 4 d. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje eksponuojama Neringos meno mokyklos dailės skyriaus mokinių paroda “Angelų šviesoj”.

Kūrybinių darbų autoriai -dailės skyriaus mokiniai: Mariya Shramkova, Emilija Šeštokovaitė, Vytė Lipnickaitė, Aistė Jasiukaitytė, Ugnė Jegorova, Silvija Kisieliutė, Urtė Marija Burkšaitė, Matas Mikalajūnas.
Mokytoja-Monika Urbonavičienė.

Sausio 14 d. –vasario 13 d. kviečiame aplankyti autorinę kaunietės dailininkės Violetos Židonytės akvarelių parodą „Prisiminimų šviesa“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Violeta Židonytė, dailininkė, rašytoja ir poetė, Lietuvos Rašytojų ir Lietuvos Dailininkų sąjungų narė, dailės mokytoja ir dizainerė, dviejų jau suaugusių vaikų – tapytojos Ievos ir studento Sauliaus – mama, pristato
DVIDEŠIMT ŠEŠTĄJĄ personalinę akvarelės parodą.
Autorė yra baigusi Lietuvos dailės akademiją, vėliau – edukologijos magistro studijas KTU. Pirmąją personalinę akvarelės parodą ji surengė 1987-aisiais. Nuo tada – su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis – lieja akvarelę. Kasmet dalyvauja grupinėse parodose. Yra dirbusi vaizdinės reklamos, architektūros, interjero, baldų projektavimo, knygų iliustravimo srityse, beveik visuomet greta to – ir pedagoginį darbą. Dailės ir dizaino paslapčių jai yra tekę mokyti paties įvairiausio amžiaus žmones – pradedant studentais, baigiant ikimokyklinukais ir senjorais. Šiuo metu dėsto dailė ir dizainą KTU gimnazijoje. Išleisti du dizaino vadovėliai 11 – 12 klasėms, keturi romanai – „Vasara eina per greitai“ (2006), „Ateik ir pasilik“(2008), „Visada su tavim“ (2009), „Liepų medaus nebus“ (2011m. premijuotas Amerikos lietuvių tautinės sąjungos organizuotame istorinio romano konkurse Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti); biografinė apybraiža „Nuo Meškalaukio piemens iki akademiko“ (2013); parašytos ir pačios autorės bei dukros Ievos, irgi dailininkės, iliustruotos septynios poezijos knygelės vaikams. Viena naujausių, „Pakalbėk su lietučiu“, įvertinta Anzelmo Matučio vardo premija. 2018 ir 2019 metų literatūriniai darbai – išleisti sonetų rinkinėliai “Šermukšnis tas gyvenimas” ir “Gyvenimas kaip Nemunas almės”..

Penktadienis Sausio 31, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Sausio 14 d. - vasario 4 d. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje eksponuojama Neringos meno mokyklos dailės skyriaus mokinių paroda “Angelų šviesoj”.

Kūrybinių darbų autoriai -dailės skyriaus mokiniai: Mariya Shramkova, Emilija Šeštokovaitė, Vytė Lipnickaitė, Aistė Jasiukaitytė, Ugnė Jegorova, Silvija Kisieliutė, Urtė Marija Burkšaitė, Matas Mikalajūnas.
Mokytoja-Monika Urbonavičienė.

Sausio 14 d. –vasario 13 d. kviečiame aplankyti autorinę kaunietės dailininkės Violetos Židonytės akvarelių parodą „Prisiminimų šviesa“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Violeta Židonytė, dailininkė, rašytoja ir poetė, Lietuvos Rašytojų ir Lietuvos Dailininkų sąjungų narė, dailės mokytoja ir dizainerė, dviejų jau suaugusių vaikų – tapytojos Ievos ir studento Sauliaus – mama, pristato
DVIDEŠIMT ŠEŠTĄJĄ personalinę akvarelės parodą.
Autorė yra baigusi Lietuvos dailės akademiją, vėliau – edukologijos magistro studijas KTU. Pirmąją personalinę akvarelės parodą ji surengė 1987-aisiais. Nuo tada – su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis – lieja akvarelę. Kasmet dalyvauja grupinėse parodose. Yra dirbusi vaizdinės reklamos, architektūros, interjero, baldų projektavimo, knygų iliustravimo srityse, beveik visuomet greta to – ir pedagoginį darbą. Dailės ir dizaino paslapčių jai yra tekę mokyti paties įvairiausio amžiaus žmones – pradedant studentais, baigiant ikimokyklinukais ir senjorais. Šiuo metu dėsto dailė ir dizainą KTU gimnazijoje. Išleisti du dizaino vadovėliai 11 – 12 klasėms, keturi romanai – „Vasara eina per greitai“ (2006), „Ateik ir pasilik“(2008), „Visada su tavim“ (2009), „Liepų medaus nebus“ (2011m. premijuotas Amerikos lietuvių tautinės sąjungos organizuotame istorinio romano konkurse Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti); biografinė apybraiža „Nuo Meškalaukio piemens iki akademiko“ (2013); parašytos ir pačios autorės bei dukros Ievos, irgi dailininkės, iliustruotos septynios poezijos knygelės vaikams. Viena naujausių, „Pakalbėk su lietučiu“, įvertinta Anzelmo Matučio vardo premija. 2018 ir 2019 metų literatūriniai darbai – išleisti sonetų rinkinėliai “Šermukšnis tas gyvenimas” ir “Gyvenimas kaip Nemunas almės”..

Šeštadienis Vasario 01, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Sausio 14 d. - vasario 4 d. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje eksponuojama Neringos meno mokyklos dailės skyriaus mokinių paroda “Angelų šviesoj”.

Kūrybinių darbų autoriai -dailės skyriaus mokiniai: Mariya Shramkova, Emilija Šeštokovaitė, Vytė Lipnickaitė, Aistė Jasiukaitytė, Ugnė Jegorova, Silvija Kisieliutė, Urtė Marija Burkšaitė, Matas Mikalajūnas.
Mokytoja-Monika Urbonavičienė.

Sausio 14 d. –vasario 13 d. kviečiame aplankyti autorinę kaunietės dailininkės Violetos Židonytės akvarelių parodą „Prisiminimų šviesa“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Violeta Židonytė, dailininkė, rašytoja ir poetė, Lietuvos Rašytojų ir Lietuvos Dailininkų sąjungų narė, dailės mokytoja ir dizainerė, dviejų jau suaugusių vaikų – tapytojos Ievos ir studento Sauliaus – mama, pristato
DVIDEŠIMT ŠEŠTĄJĄ personalinę akvarelės parodą.
Autorė yra baigusi Lietuvos dailės akademiją, vėliau – edukologijos magistro studijas KTU. Pirmąją personalinę akvarelės parodą ji surengė 1987-aisiais. Nuo tada – su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis – lieja akvarelę. Kasmet dalyvauja grupinėse parodose. Yra dirbusi vaizdinės reklamos, architektūros, interjero, baldų projektavimo, knygų iliustravimo srityse, beveik visuomet greta to – ir pedagoginį darbą. Dailės ir dizaino paslapčių jai yra tekę mokyti paties įvairiausio amžiaus žmones – pradedant studentais, baigiant ikimokyklinukais ir senjorais. Šiuo metu dėsto dailė ir dizainą KTU gimnazijoje. Išleisti du dizaino vadovėliai 11 – 12 klasėms, keturi romanai – „Vasara eina per greitai“ (2006), „Ateik ir pasilik“(2008), „Visada su tavim“ (2009), „Liepų medaus nebus“ (2011m. premijuotas Amerikos lietuvių tautinės sąjungos organizuotame istorinio romano konkurse Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti); biografinė apybraiža „Nuo Meškalaukio piemens iki akademiko“ (2013); parašytos ir pačios autorės bei dukros Ievos, irgi dailininkės, iliustruotos septynios poezijos knygelės vaikams. Viena naujausių, „Pakalbėk su lietučiu“, įvertinta Anzelmo Matučio vardo premija. 2018 ir 2019 metų literatūriniai darbai – išleisti sonetų rinkinėliai “Šermukšnis tas gyvenimas” ir “Gyvenimas kaip Nemunas almės”..

Sekmadienis Vasario 02, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Sausio 14 d. - vasario 4 d. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje eksponuojama Neringos meno mokyklos dailės skyriaus mokinių paroda “Angelų šviesoj”.

Kūrybinių darbų autoriai -dailės skyriaus mokiniai: Mariya Shramkova, Emilija Šeštokovaitė, Vytė Lipnickaitė, Aistė Jasiukaitytė, Ugnė Jegorova, Silvija Kisieliutė, Urtė Marija Burkšaitė, Matas Mikalajūnas.
Mokytoja-Monika Urbonavičienė.

Sausio 14 d. –vasario 13 d. kviečiame aplankyti autorinę kaunietės dailininkės Violetos Židonytės akvarelių parodą „Prisiminimų šviesa“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Violeta Židonytė, dailininkė, rašytoja ir poetė, Lietuvos Rašytojų ir Lietuvos Dailininkų sąjungų narė, dailės mokytoja ir dizainerė, dviejų jau suaugusių vaikų – tapytojos Ievos ir studento Sauliaus – mama, pristato
DVIDEŠIMT ŠEŠTĄJĄ personalinę akvarelės parodą.
Autorė yra baigusi Lietuvos dailės akademiją, vėliau – edukologijos magistro studijas KTU. Pirmąją personalinę akvarelės parodą ji surengė 1987-aisiais. Nuo tada – su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis – lieja akvarelę. Kasmet dalyvauja grupinėse parodose. Yra dirbusi vaizdinės reklamos, architektūros, interjero, baldų projektavimo, knygų iliustravimo srityse, beveik visuomet greta to – ir pedagoginį darbą. Dailės ir dizaino paslapčių jai yra tekę mokyti paties įvairiausio amžiaus žmones – pradedant studentais, baigiant ikimokyklinukais ir senjorais. Šiuo metu dėsto dailė ir dizainą KTU gimnazijoje. Išleisti du dizaino vadovėliai 11 – 12 klasėms, keturi romanai – „Vasara eina per greitai“ (2006), „Ateik ir pasilik“(2008), „Visada su tavim“ (2009), „Liepų medaus nebus“ (2011m. premijuotas Amerikos lietuvių tautinės sąjungos organizuotame istorinio romano konkurse Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti); biografinė apybraiža „Nuo Meškalaukio piemens iki akademiko“ (2013); parašytos ir pačios autorės bei dukros Ievos, irgi dailininkės, iliustruotos septynios poezijos knygelės vaikams. Viena naujausių, „Pakalbėk su lietučiu“, įvertinta Anzelmo Matučio vardo premija. 2018 ir 2019 metų literatūriniai darbai – išleisti sonetų rinkinėliai “Šermukšnis tas gyvenimas” ir “Gyvenimas kaip Nemunas almės”..

Pirmadienis Vasario 03, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Sausio 14 d. - vasario 4 d. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje eksponuojama Neringos meno mokyklos dailės skyriaus mokinių paroda “Angelų šviesoj”.

Kūrybinių darbų autoriai -dailės skyriaus mokiniai: Mariya Shramkova, Emilija Šeštokovaitė, Vytė Lipnickaitė, Aistė Jasiukaitytė, Ugnė Jegorova, Silvija Kisieliutė, Urtė Marija Burkšaitė, Matas Mikalajūnas.
Mokytoja-Monika Urbonavičienė.

Sausio 14 d. –vasario 13 d. kviečiame aplankyti autorinę kaunietės dailininkės Violetos Židonytės akvarelių parodą „Prisiminimų šviesa“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Violeta Židonytė, dailininkė, rašytoja ir poetė, Lietuvos Rašytojų ir Lietuvos Dailininkų sąjungų narė, dailės mokytoja ir dizainerė, dviejų jau suaugusių vaikų – tapytojos Ievos ir studento Sauliaus – mama, pristato
DVIDEŠIMT ŠEŠTĄJĄ personalinę akvarelės parodą.
Autorė yra baigusi Lietuvos dailės akademiją, vėliau – edukologijos magistro studijas KTU. Pirmąją personalinę akvarelės parodą ji surengė 1987-aisiais. Nuo tada – su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis – lieja akvarelę. Kasmet dalyvauja grupinėse parodose. Yra dirbusi vaizdinės reklamos, architektūros, interjero, baldų projektavimo, knygų iliustravimo srityse, beveik visuomet greta to – ir pedagoginį darbą. Dailės ir dizaino paslapčių jai yra tekę mokyti paties įvairiausio amžiaus žmones – pradedant studentais, baigiant ikimokyklinukais ir senjorais. Šiuo metu dėsto dailė ir dizainą KTU gimnazijoje. Išleisti du dizaino vadovėliai 11 – 12 klasėms, keturi romanai – „Vasara eina per greitai“ (2006), „Ateik ir pasilik“(2008), „Visada su tavim“ (2009), „Liepų medaus nebus“ (2011m. premijuotas Amerikos lietuvių tautinės sąjungos organizuotame istorinio romano konkurse Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti); biografinė apybraiža „Nuo Meškalaukio piemens iki akademiko“ (2013); parašytos ir pačios autorės bei dukros Ievos, irgi dailininkės, iliustruotos septynios poezijos knygelės vaikams. Viena naujausių, „Pakalbėk su lietučiu“, įvertinta Anzelmo Matučio vardo premija. 2018 ir 2019 metų literatūriniai darbai – išleisti sonetų rinkinėliai “Šermukšnis tas gyvenimas” ir “Gyvenimas kaip Nemunas almės”..

Antardienis Vasario 04, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Renginio pradžia: 01/14/2020 12:00
Pabaiga: 02/04/2020 18:00

Sausio 14 d. - vasario 4 d. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje eksponuojama Neringos meno mokyklos dailės skyriaus mokinių paroda “Angelų šviesoj”.

Kūrybinių darbų autoriai -dailės skyriaus mokiniai: Mariya Shramkova, Emilija Šeštokovaitė, Vytė Lipnickaitė, Aistė Jasiukaitytė, Ugnė Jegorova, Silvija Kisieliutė, Urtė Marija Burkšaitė, Matas Mikalajūnas.
Mokytoja-Monika Urbonavičienė.

Sausio 14 d. –vasario 13 d. kviečiame aplankyti autorinę kaunietės dailininkės Violetos Židonytės akvarelių parodą „Prisiminimų šviesa“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Violeta Židonytė, dailininkė, rašytoja ir poetė, Lietuvos Rašytojų ir Lietuvos Dailininkų sąjungų narė, dailės mokytoja ir dizainerė, dviejų jau suaugusių vaikų – tapytojos Ievos ir studento Sauliaus – mama, pristato
DVIDEŠIMT ŠEŠTĄJĄ personalinę akvarelės parodą.
Autorė yra baigusi Lietuvos dailės akademiją, vėliau – edukologijos magistro studijas KTU. Pirmąją personalinę akvarelės parodą ji surengė 1987-aisiais. Nuo tada – su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis – lieja akvarelę. Kasmet dalyvauja grupinėse parodose. Yra dirbusi vaizdinės reklamos, architektūros, interjero, baldų projektavimo, knygų iliustravimo srityse, beveik visuomet greta to – ir pedagoginį darbą. Dailės ir dizaino paslapčių jai yra tekę mokyti paties įvairiausio amžiaus žmones – pradedant studentais, baigiant ikimokyklinukais ir senjorais. Šiuo metu dėsto dailė ir dizainą KTU gimnazijoje. Išleisti du dizaino vadovėliai 11 – 12 klasėms, keturi romanai – „Vasara eina per greitai“ (2006), „Ateik ir pasilik“(2008), „Visada su tavim“ (2009), „Liepų medaus nebus“ (2011m. premijuotas Amerikos lietuvių tautinės sąjungos organizuotame istorinio romano konkurse Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti); biografinė apybraiža „Nuo Meškalaukio piemens iki akademiko“ (2013); parašytos ir pačios autorės bei dukros Ievos, irgi dailininkės, iliustruotos septynios poezijos knygelės vaikams. Viena naujausių, „Pakalbėk su lietučiu“, įvertinta Anzelmo Matučio vardo premija. 2018 ir 2019 metų literatūriniai darbai – išleisti sonetų rinkinėliai “Šermukšnis tas gyvenimas” ir “Gyvenimas kaip Nemunas almės”..

Renginio pradžia: 02/04/2020 17:30
Pabaiga: 02/04/2020 19:15

Kuršininkų kalbos kursai
Vasario 4 d. (antradienį) 17.30 val. kuršininkų kalbos paskaita Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Paskaitą pristatys humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė. Susipažinsime su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Kuršininkų kalba yra Kuršių nerijos autochtonų kalba, gyvavusi nerijoje iki XX a. vidurio kol iš krašto pasitraukė senieji jo gyventojai. Belikus itin mažam šios kalbos vartotojų skaičiui ir radikaliai pasikeitus demografinei sudėčiai, kuršininkų kalbos vartojimas nutrūko. Neįmanoma įsivaizduoti žodinės kūrybos, etninės bendruomenės dvasinio gyvenimo, pasaulėžiūros, etnografijos, gyvensenos, eliminuojant kalbos vaidmenį, nesuprantant tekstų, kuriuos jie paliko ir vis dar palieka. Praėjus pirmąjį kalbos mokymosi etapą, labai verta toliau gilintis į tekstus, kurie tiesiogiai , iš pirmųjų lūpų, liudija krašto gyventojų etninę tapatybę ir jos raidą. Būtina atverti galimybes visuomenei pačiai aktyviai dalyvauti glaudaus kalbos ir kultūros ryšio atkūrimo procese. Pradėto projekto tęsinys ‒ supažindinti bendruomenę su Kuršių nerijos vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais iš pirminių šaltinių, etnografiniais aprašais ir pasakojimais, kuriuose liudijami autentiški kultūros reiškiniai ir jos raida, gyventojų buitis ir santykiai. Taigi iš esmės projekto tąsa nukreipta į etninės kultūros raidos pažinimą, pasinaudojant jau įgytais ir toliau lavinamais kalbos įgūdžiais. Toks projektas turi ne tik edukacinę funkciją, bet ir saisto naujuosius Kuršių nerijos gyventojus su ta terpe, kuri laikoma išskirtine Kuršių nerijos verte.

Trečiadienis Vasario 05, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Sausio 14 d. –vasario 13 d. kviečiame aplankyti autorinę kaunietės dailininkės Violetos Židonytės akvarelių parodą „Prisiminimų šviesa“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Violeta Židonytė, dailininkė, rašytoja ir poetė, Lietuvos Rašytojų ir Lietuvos Dailininkų sąjungų narė, dailės mokytoja ir dizainerė, dviejų jau suaugusių vaikų – tapytojos Ievos ir studento Sauliaus – mama, pristato
DVIDEŠIMT ŠEŠTĄJĄ personalinę akvarelės parodą.
Autorė yra baigusi Lietuvos dailės akademiją, vėliau – edukologijos magistro studijas KTU. Pirmąją personalinę akvarelės parodą ji surengė 1987-aisiais. Nuo tada – su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis – lieja akvarelę. Kasmet dalyvauja grupinėse parodose. Yra dirbusi vaizdinės reklamos, architektūros, interjero, baldų projektavimo, knygų iliustravimo srityse, beveik visuomet greta to – ir pedagoginį darbą. Dailės ir dizaino paslapčių jai yra tekę mokyti paties įvairiausio amžiaus žmones – pradedant studentais, baigiant ikimokyklinukais ir senjorais. Šiuo metu dėsto dailė ir dizainą KTU gimnazijoje. Išleisti du dizaino vadovėliai 11 – 12 klasėms, keturi romanai – „Vasara eina per greitai“ (2006), „Ateik ir pasilik“(2008), „Visada su tavim“ (2009), „Liepų medaus nebus“ (2011m. premijuotas Amerikos lietuvių tautinės sąjungos organizuotame istorinio romano konkurse Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti); biografinė apybraiža „Nuo Meškalaukio piemens iki akademiko“ (2013); parašytos ir pačios autorės bei dukros Ievos, irgi dailininkės, iliustruotos septynios poezijos knygelės vaikams. Viena naujausių, „Pakalbėk su lietučiu“, įvertinta Anzelmo Matučio vardo premija. 2018 ir 2019 metų literatūriniai darbai – išleisti sonetų rinkinėliai “Šermukšnis tas gyvenimas” ir “Gyvenimas kaip Nemunas almės”..

Renginio pradžia: 02/05/2020 17:30

Vasario 5, 6, 11, 12 dienomis 17.30 val. kviečiame į kūrybines Užgavėnių kaukių dirbtuves. Kūrybiniam procesui vadovaus dailininkas Albertas Danilevičius. Gaminsime kaukes Papjė mašė technika. Užsiėmimai vyks Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.
Daugelis tautų turi savo išskirtinius Užgavėnių papročius, bet šventės kilmė yra ta pati. Mūsų protėviams ši šventė buvo skirta, mitinio-kosmologinio šviesos pergalės prieš tamsą įvykio kasmetiniam apeiginiam pakartojimui siekiant žmogaus ir gamtos vienybės pagrindu tamsos galias pakeisti į šviesos galias ir nualintoje žmogaus sieloje.
Šiandien Lietuvoje Užgavėnės linksma šventė - „žiemos išvarymo“.
Kaukės – vienas pagrindinių šventės atributų. Visi svarbiausieji Užgavėnių personažai yra iš kasdieninės aplinkos - žydai, elgetos, čigonai, jaunavedžiai, daktarai. Seniausiomis laikomos gyvūnų kaukės – ožys, arklys, raitelis, gervė, rečiau – avinas, meška, jautis. Kiekviena kaukė turėjo prasmę, paskirtį. Žmonės tikėjo, kad žemėje vaikščioja įvairiais pavidalais protėvių vėlės, kurios gali daryti įtaką jų gyvenimui.

Kviečiame visus norinčius susikurti savo Užgavėnių kaukę ir pasiruošti persirengėlių šėlionėms.

Kas tai yra papjė mašė?
Papjė mašė (pranc. papier-mâché “kramtytas popierius“) – tai tokia masė, kuri pagaminama iš smulkinto popieriaus ir tam tikrų rišančiųjų medžiagų (vandens, klijų ...). Visas priemonės kaukių gamybai suteiksime nemokamai. Kūrybinių dirbtuvių metu iš molio nusilipdysime kaukių muliažą ir papjė-mašė technika pasigaminsime Užgavėnių personažo kaukę, kurią užbaigsime naudodami įvairias dekoravimo priemones, dažus.

Ketvirtadienis Vasario 06, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Sausio 14 d. –vasario 13 d. kviečiame aplankyti autorinę kaunietės dailininkės Violetos Židonytės akvarelių parodą „Prisiminimų šviesa“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Violeta Židonytė, dailininkė, rašytoja ir poetė, Lietuvos Rašytojų ir Lietuvos Dailininkų sąjungų narė, dailės mokytoja ir dizainerė, dviejų jau suaugusių vaikų – tapytojos Ievos ir studento Sauliaus – mama, pristato
DVIDEŠIMT ŠEŠTĄJĄ personalinę akvarelės parodą.
Autorė yra baigusi Lietuvos dailės akademiją, vėliau – edukologijos magistro studijas KTU. Pirmąją personalinę akvarelės parodą ji surengė 1987-aisiais. Nuo tada – su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis – lieja akvarelę. Kasmet dalyvauja grupinėse parodose. Yra dirbusi vaizdinės reklamos, architektūros, interjero, baldų projektavimo, knygų iliustravimo srityse, beveik visuomet greta to – ir pedagoginį darbą. Dailės ir dizaino paslapčių jai yra tekę mokyti paties įvairiausio amžiaus žmones – pradedant studentais, baigiant ikimokyklinukais ir senjorais. Šiuo metu dėsto dailė ir dizainą KTU gimnazijoje. Išleisti du dizaino vadovėliai 11 – 12 klasėms, keturi romanai – „Vasara eina per greitai“ (2006), „Ateik ir pasilik“(2008), „Visada su tavim“ (2009), „Liepų medaus nebus“ (2011m. premijuotas Amerikos lietuvių tautinės sąjungos organizuotame istorinio romano konkurse Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti); biografinė apybraiža „Nuo Meškalaukio piemens iki akademiko“ (2013); parašytos ir pačios autorės bei dukros Ievos, irgi dailininkės, iliustruotos septynios poezijos knygelės vaikams. Viena naujausių, „Pakalbėk su lietučiu“, įvertinta Anzelmo Matučio vardo premija. 2018 ir 2019 metų literatūriniai darbai – išleisti sonetų rinkinėliai “Šermukšnis tas gyvenimas” ir “Gyvenimas kaip Nemunas almės”..

Vasario 5, 6, 11, 12 dienomis 17.30 val. kviečiame į kūrybines Užgavėnių kaukių dirbtuves. Kūrybiniam procesui vadovaus dailininkas Albertas Danilevičius. Gaminsime kaukes Papjė mašė technika. Užsiėmimai vyks Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.
Daugelis tautų turi savo išskirtinius Užgavėnių papročius, bet šventės kilmė yra ta pati. Mūsų protėviams ši šventė buvo skirta, mitinio-kosmologinio šviesos pergalės prieš tamsą įvykio kasmetiniam apeiginiam pakartojimui siekiant žmogaus ir gamtos vienybės pagrindu tamsos galias pakeisti į šviesos galias ir nualintoje žmogaus sieloje.
Šiandien Lietuvoje Užgavėnės linksma šventė - „žiemos išvarymo“.
Kaukės – vienas pagrindinių šventės atributų. Visi svarbiausieji Užgavėnių personažai yra iš kasdieninės aplinkos - žydai, elgetos, čigonai, jaunavedžiai, daktarai. Seniausiomis laikomos gyvūnų kaukės – ožys, arklys, raitelis, gervė, rečiau – avinas, meška, jautis. Kiekviena kaukė turėjo prasmę, paskirtį. Žmonės tikėjo, kad žemėje vaikščioja įvairiais pavidalais protėvių vėlės, kurios gali daryti įtaką jų gyvenimui.

Kviečiame visus norinčius susikurti savo Užgavėnių kaukę ir pasiruošti persirengėlių šėlionėms.

Kas tai yra papjė mašė?
Papjė mašė (pranc. papier-mâché “kramtytas popierius“) – tai tokia masė, kuri pagaminama iš smulkinto popieriaus ir tam tikrų rišančiųjų medžiagų (vandens, klijų ...). Visas priemonės kaukių gamybai suteiksime nemokamai. Kūrybinių dirbtuvių metu iš molio nusilipdysime kaukių muliažą ir papjė-mašė technika pasigaminsime Užgavėnių personažo kaukę, kurią užbaigsime naudodami įvairias dekoravimo priemones, dažus.

Penktadienis Vasario 07, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Sausio 14 d. –vasario 13 d. kviečiame aplankyti autorinę kaunietės dailininkės Violetos Židonytės akvarelių parodą „Prisiminimų šviesa“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Violeta Židonytė, dailininkė, rašytoja ir poetė, Lietuvos Rašytojų ir Lietuvos Dailininkų sąjungų narė, dailės mokytoja ir dizainerė, dviejų jau suaugusių vaikų – tapytojos Ievos ir studento Sauliaus – mama, pristato
DVIDEŠIMT ŠEŠTĄJĄ personalinę akvarelės parodą.
Autorė yra baigusi Lietuvos dailės akademiją, vėliau – edukologijos magistro studijas KTU. Pirmąją personalinę akvarelės parodą ji surengė 1987-aisiais. Nuo tada – su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis – lieja akvarelę. Kasmet dalyvauja grupinėse parodose. Yra dirbusi vaizdinės reklamos, architektūros, interjero, baldų projektavimo, knygų iliustravimo srityse, beveik visuomet greta to – ir pedagoginį darbą. Dailės ir dizaino paslapčių jai yra tekę mokyti paties įvairiausio amžiaus žmones – pradedant studentais, baigiant ikimokyklinukais ir senjorais. Šiuo metu dėsto dailė ir dizainą KTU gimnazijoje. Išleisti du dizaino vadovėliai 11 – 12 klasėms, keturi romanai – „Vasara eina per greitai“ (2006), „Ateik ir pasilik“(2008), „Visada su tavim“ (2009), „Liepų medaus nebus“ (2011m. premijuotas Amerikos lietuvių tautinės sąjungos organizuotame istorinio romano konkurse Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti); biografinė apybraiža „Nuo Meškalaukio piemens iki akademiko“ (2013); parašytos ir pačios autorės bei dukros Ievos, irgi dailininkės, iliustruotos septynios poezijos knygelės vaikams. Viena naujausių, „Pakalbėk su lietučiu“, įvertinta Anzelmo Matučio vardo premija. 2018 ir 2019 metų literatūriniai darbai – išleisti sonetų rinkinėliai “Šermukšnis tas gyvenimas” ir “Gyvenimas kaip Nemunas almės”..

Vasario 5, 6, 11, 12 dienomis 17.30 val. kviečiame į kūrybines Užgavėnių kaukių dirbtuves. Kūrybiniam procesui vadovaus dailininkas Albertas Danilevičius. Gaminsime kaukes Papjė mašė technika. Užsiėmimai vyks Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.
Daugelis tautų turi savo išskirtinius Užgavėnių papročius, bet šventės kilmė yra ta pati. Mūsų protėviams ši šventė buvo skirta, mitinio-kosmologinio šviesos pergalės prieš tamsą įvykio kasmetiniam apeiginiam pakartojimui siekiant žmogaus ir gamtos vienybės pagrindu tamsos galias pakeisti į šviesos galias ir nualintoje žmogaus sieloje.
Šiandien Lietuvoje Užgavėnės linksma šventė - „žiemos išvarymo“.
Kaukės – vienas pagrindinių šventės atributų. Visi svarbiausieji Užgavėnių personažai yra iš kasdieninės aplinkos - žydai, elgetos, čigonai, jaunavedžiai, daktarai. Seniausiomis laikomos gyvūnų kaukės – ožys, arklys, raitelis, gervė, rečiau – avinas, meška, jautis. Kiekviena kaukė turėjo prasmę, paskirtį. Žmonės tikėjo, kad žemėje vaikščioja įvairiais pavidalais protėvių vėlės, kurios gali daryti įtaką jų gyvenimui.

Kviečiame visus norinčius susikurti savo Užgavėnių kaukę ir pasiruošti persirengėlių šėlionėms.

Kas tai yra papjė mašė?
Papjė mašė (pranc. papier-mâché “kramtytas popierius“) – tai tokia masė, kuri pagaminama iš smulkinto popieriaus ir tam tikrų rišančiųjų medžiagų (vandens, klijų ...). Visas priemonės kaukių gamybai suteiksime nemokamai. Kūrybinių dirbtuvių metu iš molio nusilipdysime kaukių muliažą ir papjė-mašė technika pasigaminsime Užgavėnių personažo kaukę, kurią užbaigsime naudodami įvairias dekoravimo priemones, dažus.

Šeštadienis Vasario 08, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Sausio 14 d. –vasario 13 d. kviečiame aplankyti autorinę kaunietės dailininkės Violetos Židonytės akvarelių parodą „Prisiminimų šviesa“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Violeta Židonytė, dailininkė, rašytoja ir poetė, Lietuvos Rašytojų ir Lietuvos Dailininkų sąjungų narė, dailės mokytoja ir dizainerė, dviejų jau suaugusių vaikų – tapytojos Ievos ir studento Sauliaus – mama, pristato
DVIDEŠIMT ŠEŠTĄJĄ personalinę akvarelės parodą.
Autorė yra baigusi Lietuvos dailės akademiją, vėliau – edukologijos magistro studijas KTU. Pirmąją personalinę akvarelės parodą ji surengė 1987-aisiais. Nuo tada – su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis – lieja akvarelę. Kasmet dalyvauja grupinėse parodose. Yra dirbusi vaizdinės reklamos, architektūros, interjero, baldų projektavimo, knygų iliustravimo srityse, beveik visuomet greta to – ir pedagoginį darbą. Dailės ir dizaino paslapčių jai yra tekę mokyti paties įvairiausio amžiaus žmones – pradedant studentais, baigiant ikimokyklinukais ir senjorais. Šiuo metu dėsto dailė ir dizainą KTU gimnazijoje. Išleisti du dizaino vadovėliai 11 – 12 klasėms, keturi romanai – „Vasara eina per greitai“ (2006), „Ateik ir pasilik“(2008), „Visada su tavim“ (2009), „Liepų medaus nebus“ (2011m. premijuotas Amerikos lietuvių tautinės sąjungos organizuotame istorinio romano konkurse Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti); biografinė apybraiža „Nuo Meškalaukio piemens iki akademiko“ (2013); parašytos ir pačios autorės bei dukros Ievos, irgi dailininkės, iliustruotos septynios poezijos knygelės vaikams. Viena naujausių, „Pakalbėk su lietučiu“, įvertinta Anzelmo Matučio vardo premija. 2018 ir 2019 metų literatūriniai darbai – išleisti sonetų rinkinėliai “Šermukšnis tas gyvenimas” ir “Gyvenimas kaip Nemunas almės”..

Vasario 5, 6, 11, 12 dienomis 17.30 val. kviečiame į kūrybines Užgavėnių kaukių dirbtuves. Kūrybiniam procesui vadovaus dailininkas Albertas Danilevičius. Gaminsime kaukes Papjė mašė technika. Užsiėmimai vyks Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.
Daugelis tautų turi savo išskirtinius Užgavėnių papročius, bet šventės kilmė yra ta pati. Mūsų protėviams ši šventė buvo skirta, mitinio-kosmologinio šviesos pergalės prieš tamsą įvykio kasmetiniam apeiginiam pakartojimui siekiant žmogaus ir gamtos vienybės pagrindu tamsos galias pakeisti į šviesos galias ir nualintoje žmogaus sieloje.
Šiandien Lietuvoje Užgavėnės linksma šventė - „žiemos išvarymo“.
Kaukės – vienas pagrindinių šventės atributų. Visi svarbiausieji Užgavėnių personažai yra iš kasdieninės aplinkos - žydai, elgetos, čigonai, jaunavedžiai, daktarai. Seniausiomis laikomos gyvūnų kaukės – ožys, arklys, raitelis, gervė, rečiau – avinas, meška, jautis. Kiekviena kaukė turėjo prasmę, paskirtį. Žmonės tikėjo, kad žemėje vaikščioja įvairiais pavidalais protėvių vėlės, kurios gali daryti įtaką jų gyvenimui.

Kviečiame visus norinčius susikurti savo Užgavėnių kaukę ir pasiruošti persirengėlių šėlionėms.

Kas tai yra papjė mašė?
Papjė mašė (pranc. papier-mâché “kramtytas popierius“) – tai tokia masė, kuri pagaminama iš smulkinto popieriaus ir tam tikrų rišančiųjų medžiagų (vandens, klijų ...). Visas priemonės kaukių gamybai suteiksime nemokamai. Kūrybinių dirbtuvių metu iš molio nusilipdysime kaukių muliažą ir papjė-mašė technika pasigaminsime Užgavėnių personažo kaukę, kurią užbaigsime naudodami įvairias dekoravimo priemones, dažus.

Sekmadienis Vasario 09, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Sausio 14 d. –vasario 13 d. kviečiame aplankyti autorinę kaunietės dailininkės Violetos Židonytės akvarelių parodą „Prisiminimų šviesa“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Violeta Židonytė, dailininkė, rašytoja ir poetė, Lietuvos Rašytojų ir Lietuvos Dailininkų sąjungų narė, dailės mokytoja ir dizainerė, dviejų jau suaugusių vaikų – tapytojos Ievos ir studento Sauliaus – mama, pristato
DVIDEŠIMT ŠEŠTĄJĄ personalinę akvarelės parodą.
Autorė yra baigusi Lietuvos dailės akademiją, vėliau – edukologijos magistro studijas KTU. Pirmąją personalinę akvarelės parodą ji surengė 1987-aisiais. Nuo tada – su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis – lieja akvarelę. Kasmet dalyvauja grupinėse parodose. Yra dirbusi vaizdinės reklamos, architektūros, interjero, baldų projektavimo, knygų iliustravimo srityse, beveik visuomet greta to – ir pedagoginį darbą. Dailės ir dizaino paslapčių jai yra tekę mokyti paties įvairiausio amžiaus žmones – pradedant studentais, baigiant ikimokyklinukais ir senjorais. Šiuo metu dėsto dailė ir dizainą KTU gimnazijoje. Išleisti du dizaino vadovėliai 11 – 12 klasėms, keturi romanai – „Vasara eina per greitai“ (2006), „Ateik ir pasilik“(2008), „Visada su tavim“ (2009), „Liepų medaus nebus“ (2011m. premijuotas Amerikos lietuvių tautinės sąjungos organizuotame istorinio romano konkurse Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti); biografinė apybraiža „Nuo Meškalaukio piemens iki akademiko“ (2013); parašytos ir pačios autorės bei dukros Ievos, irgi dailininkės, iliustruotos septynios poezijos knygelės vaikams. Viena naujausių, „Pakalbėk su lietučiu“, įvertinta Anzelmo Matučio vardo premija. 2018 ir 2019 metų literatūriniai darbai – išleisti sonetų rinkinėliai “Šermukšnis tas gyvenimas” ir “Gyvenimas kaip Nemunas almės”..

Vasario 5, 6, 11, 12 dienomis 17.30 val. kviečiame į kūrybines Užgavėnių kaukių dirbtuves. Kūrybiniam procesui vadovaus dailininkas Albertas Danilevičius. Gaminsime kaukes Papjė mašė technika. Užsiėmimai vyks Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.
Daugelis tautų turi savo išskirtinius Užgavėnių papročius, bet šventės kilmė yra ta pati. Mūsų protėviams ši šventė buvo skirta, mitinio-kosmologinio šviesos pergalės prieš tamsą įvykio kasmetiniam apeiginiam pakartojimui siekiant žmogaus ir gamtos vienybės pagrindu tamsos galias pakeisti į šviesos galias ir nualintoje žmogaus sieloje.
Šiandien Lietuvoje Užgavėnės linksma šventė - „žiemos išvarymo“.
Kaukės – vienas pagrindinių šventės atributų. Visi svarbiausieji Užgavėnių personažai yra iš kasdieninės aplinkos - žydai, elgetos, čigonai, jaunavedžiai, daktarai. Seniausiomis laikomos gyvūnų kaukės – ožys, arklys, raitelis, gervė, rečiau – avinas, meška, jautis. Kiekviena kaukė turėjo prasmę, paskirtį. Žmonės tikėjo, kad žemėje vaikščioja įvairiais pavidalais protėvių vėlės, kurios gali daryti įtaką jų gyvenimui.

Kviečiame visus norinčius susikurti savo Užgavėnių kaukę ir pasiruošti persirengėlių šėlionėms.

Kas tai yra papjė mašė?
Papjė mašė (pranc. papier-mâché “kramtytas popierius“) – tai tokia masė, kuri pagaminama iš smulkinto popieriaus ir tam tikrų rišančiųjų medžiagų (vandens, klijų ...). Visas priemonės kaukių gamybai suteiksime nemokamai. Kūrybinių dirbtuvių metu iš molio nusilipdysime kaukių muliažą ir papjė-mašė technika pasigaminsime Užgavėnių personažo kaukę, kurią užbaigsime naudodami įvairias dekoravimo priemones, dažus.

Pirmadienis Vasario 10, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Sausio 14 d. –vasario 13 d. kviečiame aplankyti autorinę kaunietės dailininkės Violetos Židonytės akvarelių parodą „Prisiminimų šviesa“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Violeta Židonytė, dailininkė, rašytoja ir poetė, Lietuvos Rašytojų ir Lietuvos Dailininkų sąjungų narė, dailės mokytoja ir dizainerė, dviejų jau suaugusių vaikų – tapytojos Ievos ir studento Sauliaus – mama, pristato
DVIDEŠIMT ŠEŠTĄJĄ personalinę akvarelės parodą.
Autorė yra baigusi Lietuvos dailės akademiją, vėliau – edukologijos magistro studijas KTU. Pirmąją personalinę akvarelės parodą ji surengė 1987-aisiais. Nuo tada – su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis – lieja akvarelę. Kasmet dalyvauja grupinėse parodose. Yra dirbusi vaizdinės reklamos, architektūros, interjero, baldų projektavimo, knygų iliustravimo srityse, beveik visuomet greta to – ir pedagoginį darbą. Dailės ir dizaino paslapčių jai yra tekę mokyti paties įvairiausio amžiaus žmones – pradedant studentais, baigiant ikimokyklinukais ir senjorais. Šiuo metu dėsto dailė ir dizainą KTU gimnazijoje. Išleisti du dizaino vadovėliai 11 – 12 klasėms, keturi romanai – „Vasara eina per greitai“ (2006), „Ateik ir pasilik“(2008), „Visada su tavim“ (2009), „Liepų medaus nebus“ (2011m. premijuotas Amerikos lietuvių tautinės sąjungos organizuotame istorinio romano konkurse Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti); biografinė apybraiža „Nuo Meškalaukio piemens iki akademiko“ (2013); parašytos ir pačios autorės bei dukros Ievos, irgi dailininkės, iliustruotos septynios poezijos knygelės vaikams. Viena naujausių, „Pakalbėk su lietučiu“, įvertinta Anzelmo Matučio vardo premija. 2018 ir 2019 metų literatūriniai darbai – išleisti sonetų rinkinėliai “Šermukšnis tas gyvenimas” ir “Gyvenimas kaip Nemunas almės”..

Vasario 5, 6, 11, 12 dienomis 17.30 val. kviečiame į kūrybines Užgavėnių kaukių dirbtuves. Kūrybiniam procesui vadovaus dailininkas Albertas Danilevičius. Gaminsime kaukes Papjė mašė technika. Užsiėmimai vyks Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.
Daugelis tautų turi savo išskirtinius Užgavėnių papročius, bet šventės kilmė yra ta pati. Mūsų protėviams ši šventė buvo skirta, mitinio-kosmologinio šviesos pergalės prieš tamsą įvykio kasmetiniam apeiginiam pakartojimui siekiant žmogaus ir gamtos vienybės pagrindu tamsos galias pakeisti į šviesos galias ir nualintoje žmogaus sieloje.
Šiandien Lietuvoje Užgavėnės linksma šventė - „žiemos išvarymo“.
Kaukės – vienas pagrindinių šventės atributų. Visi svarbiausieji Užgavėnių personažai yra iš kasdieninės aplinkos - žydai, elgetos, čigonai, jaunavedžiai, daktarai. Seniausiomis laikomos gyvūnų kaukės – ožys, arklys, raitelis, gervė, rečiau – avinas, meška, jautis. Kiekviena kaukė turėjo prasmę, paskirtį. Žmonės tikėjo, kad žemėje vaikščioja įvairiais pavidalais protėvių vėlės, kurios gali daryti įtaką jų gyvenimui.

Kviečiame visus norinčius susikurti savo Užgavėnių kaukę ir pasiruošti persirengėlių šėlionėms.

Kas tai yra papjė mašė?
Papjė mašė (pranc. papier-mâché “kramtytas popierius“) – tai tokia masė, kuri pagaminama iš smulkinto popieriaus ir tam tikrų rišančiųjų medžiagų (vandens, klijų ...). Visas priemonės kaukių gamybai suteiksime nemokamai. Kūrybinių dirbtuvių metu iš molio nusilipdysime kaukių muliažą ir papjė-mašė technika pasigaminsime Užgavėnių personažo kaukę, kurią užbaigsime naudodami įvairias dekoravimo priemones, dažus.

Antardienis Vasario 11, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Sausio 14 d. –vasario 13 d. kviečiame aplankyti autorinę kaunietės dailininkės Violetos Židonytės akvarelių parodą „Prisiminimų šviesa“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Violeta Židonytė, dailininkė, rašytoja ir poetė, Lietuvos Rašytojų ir Lietuvos Dailininkų sąjungų narė, dailės mokytoja ir dizainerė, dviejų jau suaugusių vaikų – tapytojos Ievos ir studento Sauliaus – mama, pristato
DVIDEŠIMT ŠEŠTĄJĄ personalinę akvarelės parodą.
Autorė yra baigusi Lietuvos dailės akademiją, vėliau – edukologijos magistro studijas KTU. Pirmąją personalinę akvarelės parodą ji surengė 1987-aisiais. Nuo tada – su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis – lieja akvarelę. Kasmet dalyvauja grupinėse parodose. Yra dirbusi vaizdinės reklamos, architektūros, interjero, baldų projektavimo, knygų iliustravimo srityse, beveik visuomet greta to – ir pedagoginį darbą. Dailės ir dizaino paslapčių jai yra tekę mokyti paties įvairiausio amžiaus žmones – pradedant studentais, baigiant ikimokyklinukais ir senjorais. Šiuo metu dėsto dailė ir dizainą KTU gimnazijoje. Išleisti du dizaino vadovėliai 11 – 12 klasėms, keturi romanai – „Vasara eina per greitai“ (2006), „Ateik ir pasilik“(2008), „Visada su tavim“ (2009), „Liepų medaus nebus“ (2011m. premijuotas Amerikos lietuvių tautinės sąjungos organizuotame istorinio romano konkurse Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti); biografinė apybraiža „Nuo Meškalaukio piemens iki akademiko“ (2013); parašytos ir pačios autorės bei dukros Ievos, irgi dailininkės, iliustruotos septynios poezijos knygelės vaikams. Viena naujausių, „Pakalbėk su lietučiu“, įvertinta Anzelmo Matučio vardo premija. 2018 ir 2019 metų literatūriniai darbai – išleisti sonetų rinkinėliai “Šermukšnis tas gyvenimas” ir “Gyvenimas kaip Nemunas almės”..

Vasario 5, 6, 11, 12 dienomis 17.30 val. kviečiame į kūrybines Užgavėnių kaukių dirbtuves. Kūrybiniam procesui vadovaus dailininkas Albertas Danilevičius. Gaminsime kaukes Papjė mašė technika. Užsiėmimai vyks Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.
Daugelis tautų turi savo išskirtinius Užgavėnių papročius, bet šventės kilmė yra ta pati. Mūsų protėviams ši šventė buvo skirta, mitinio-kosmologinio šviesos pergalės prieš tamsą įvykio kasmetiniam apeiginiam pakartojimui siekiant žmogaus ir gamtos vienybės pagrindu tamsos galias pakeisti į šviesos galias ir nualintoje žmogaus sieloje.
Šiandien Lietuvoje Užgavėnės linksma šventė - „žiemos išvarymo“.
Kaukės – vienas pagrindinių šventės atributų. Visi svarbiausieji Užgavėnių personažai yra iš kasdieninės aplinkos - žydai, elgetos, čigonai, jaunavedžiai, daktarai. Seniausiomis laikomos gyvūnų kaukės – ožys, arklys, raitelis, gervė, rečiau – avinas, meška, jautis. Kiekviena kaukė turėjo prasmę, paskirtį. Žmonės tikėjo, kad žemėje vaikščioja įvairiais pavidalais protėvių vėlės, kurios gali daryti įtaką jų gyvenimui.

Kviečiame visus norinčius susikurti savo Užgavėnių kaukę ir pasiruošti persirengėlių šėlionėms.

Kas tai yra papjė mašė?
Papjė mašė (pranc. papier-mâché “kramtytas popierius“) – tai tokia masė, kuri pagaminama iš smulkinto popieriaus ir tam tikrų rišančiųjų medžiagų (vandens, klijų ...). Visas priemonės kaukių gamybai suteiksime nemokamai. Kūrybinių dirbtuvių metu iš molio nusilipdysime kaukių muliažą ir papjė-mašė technika pasigaminsime Užgavėnių personažo kaukę, kurią užbaigsime naudodami įvairias dekoravimo priemones, dažus.

Trečiadienis Vasario 12, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Sausio 14 d. –vasario 13 d. kviečiame aplankyti autorinę kaunietės dailininkės Violetos Židonytės akvarelių parodą „Prisiminimų šviesa“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Violeta Židonytė, dailininkė, rašytoja ir poetė, Lietuvos Rašytojų ir Lietuvos Dailininkų sąjungų narė, dailės mokytoja ir dizainerė, dviejų jau suaugusių vaikų – tapytojos Ievos ir studento Sauliaus – mama, pristato
DVIDEŠIMT ŠEŠTĄJĄ personalinę akvarelės parodą.
Autorė yra baigusi Lietuvos dailės akademiją, vėliau – edukologijos magistro studijas KTU. Pirmąją personalinę akvarelės parodą ji surengė 1987-aisiais. Nuo tada – su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis – lieja akvarelę. Kasmet dalyvauja grupinėse parodose. Yra dirbusi vaizdinės reklamos, architektūros, interjero, baldų projektavimo, knygų iliustravimo srityse, beveik visuomet greta to – ir pedagoginį darbą. Dailės ir dizaino paslapčių jai yra tekę mokyti paties įvairiausio amžiaus žmones – pradedant studentais, baigiant ikimokyklinukais ir senjorais. Šiuo metu dėsto dailė ir dizainą KTU gimnazijoje. Išleisti du dizaino vadovėliai 11 – 12 klasėms, keturi romanai – „Vasara eina per greitai“ (2006), „Ateik ir pasilik“(2008), „Visada su tavim“ (2009), „Liepų medaus nebus“ (2011m. premijuotas Amerikos lietuvių tautinės sąjungos organizuotame istorinio romano konkurse Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti); biografinė apybraiža „Nuo Meškalaukio piemens iki akademiko“ (2013); parašytos ir pačios autorės bei dukros Ievos, irgi dailininkės, iliustruotos septynios poezijos knygelės vaikams. Viena naujausių, „Pakalbėk su lietučiu“, įvertinta Anzelmo Matučio vardo premija. 2018 ir 2019 metų literatūriniai darbai – išleisti sonetų rinkinėliai “Šermukšnis tas gyvenimas” ir “Gyvenimas kaip Nemunas almės”..

Renginio pradžia: 02/05/2020 17:30
Pabaiga: 02/12/2020 19:00

Vasario 5, 6, 11, 12 dienomis 17.30 val. kviečiame į kūrybines Užgavėnių kaukių dirbtuves. Kūrybiniam procesui vadovaus dailininkas Albertas Danilevičius. Gaminsime kaukes Papjė mašė technika. Užsiėmimai vyks Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.
Daugelis tautų turi savo išskirtinius Užgavėnių papročius, bet šventės kilmė yra ta pati. Mūsų protėviams ši šventė buvo skirta, mitinio-kosmologinio šviesos pergalės prieš tamsą įvykio kasmetiniam apeiginiam pakartojimui siekiant žmogaus ir gamtos vienybės pagrindu tamsos galias pakeisti į šviesos galias ir nualintoje žmogaus sieloje.
Šiandien Lietuvoje Užgavėnės linksma šventė - „žiemos išvarymo“.
Kaukės – vienas pagrindinių šventės atributų. Visi svarbiausieji Užgavėnių personažai yra iš kasdieninės aplinkos - žydai, elgetos, čigonai, jaunavedžiai, daktarai. Seniausiomis laikomos gyvūnų kaukės – ožys, arklys, raitelis, gervė, rečiau – avinas, meška, jautis. Kiekviena kaukė turėjo prasmę, paskirtį. Žmonės tikėjo, kad žemėje vaikščioja įvairiais pavidalais protėvių vėlės, kurios gali daryti įtaką jų gyvenimui.

Kviečiame visus norinčius susikurti savo Užgavėnių kaukę ir pasiruošti persirengėlių šėlionėms.

Kas tai yra papjė mašė?
Papjė mašė (pranc. papier-mâché “kramtytas popierius“) – tai tokia masė, kuri pagaminama iš smulkinto popieriaus ir tam tikrų rišančiųjų medžiagų (vandens, klijų ...). Visas priemonės kaukių gamybai suteiksime nemokamai. Kūrybinių dirbtuvių metu iš molio nusilipdysime kaukių muliažą ir papjė-mašė technika pasigaminsime Užgavėnių personažo kaukę, kurią užbaigsime naudodami įvairias dekoravimo priemones, dažus.

Renginio pradžia: 02/12/2020 18:00
Pabaiga: 02/12/2020 19:00

Vasario 12 d. (trečiadienį) 18 val. Neringos meno mokyklos teatro studijos "Nendrelė" monospektaklis "Ką mena širdis" Bjorn Sortland ir Hilde Kremer pasakojimo motyvais Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Scenarijaus autorė ir režisierė - V. Mamontovienė. Scenografė - M. Urbonavičienė. Choreografė - J. Survilienė. Garso režisierė - G. Dikšienė. Muzikos takelis - Karolina Kapustaitė. Muzika - E. Goldenthal.
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Ketvirtadienis Vasario 13, 2020
Renginio pradžia: 12/13/2019 18:00
Pabaiga: 02/13/2020 18:00

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Renginio pradžia: 01/14/2020 12:28
Pabaiga: 02/13/2020 12:28

Sausio 14 d. –vasario 13 d. kviečiame aplankyti autorinę kaunietės dailininkės Violetos Židonytės akvarelių parodą „Prisiminimų šviesa“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Violeta Židonytė, dailininkė, rašytoja ir poetė, Lietuvos Rašytojų ir Lietuvos Dailininkų sąjungų narė, dailės mokytoja ir dizainerė, dviejų jau suaugusių vaikų – tapytojos Ievos ir studento Sauliaus – mama, pristato
DVIDEŠIMT ŠEŠTĄJĄ personalinę akvarelės parodą.
Autorė yra baigusi Lietuvos dailės akademiją, vėliau – edukologijos magistro studijas KTU. Pirmąją personalinę akvarelės parodą ji surengė 1987-aisiais. Nuo tada – su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis – lieja akvarelę. Kasmet dalyvauja grupinėse parodose. Yra dirbusi vaizdinės reklamos, architektūros, interjero, baldų projektavimo, knygų iliustravimo srityse, beveik visuomet greta to – ir pedagoginį darbą. Dailės ir dizaino paslapčių jai yra tekę mokyti paties įvairiausio amžiaus žmones – pradedant studentais, baigiant ikimokyklinukais ir senjorais. Šiuo metu dėsto dailė ir dizainą KTU gimnazijoje. Išleisti du dizaino vadovėliai 11 – 12 klasėms, keturi romanai – „Vasara eina per greitai“ (2006), „Ateik ir pasilik“(2008), „Visada su tavim“ (2009), „Liepų medaus nebus“ (2011m. premijuotas Amerikos lietuvių tautinės sąjungos organizuotame istorinio romano konkurse Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti); biografinė apybraiža „Nuo Meškalaukio piemens iki akademiko“ (2013); parašytos ir pačios autorės bei dukros Ievos, irgi dailininkės, iliustruotos septynios poezijos knygelės vaikams. Viena naujausių, „Pakalbėk su lietučiu“, įvertinta Anzelmo Matučio vardo premija. 2018 ir 2019 metų literatūriniai darbai – išleisti sonetų rinkinėliai “Šermukšnis tas gyvenimas” ir “Gyvenimas kaip Nemunas almės”..

Renginio pradžia: 02/13/2020 17:30

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Penktadienis Vasario 14, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Renginio pradžia: 02/14/2020 19:00

ŠVYTINČIŲ SAKMIŲ KALNAS
Raganų kalnas ir jo prieigos Juodkrantėje
Vasario 14-16 d. (penktadienis-sekmadienis)

Legendų ir neįtikėtų istorijų kupinas Raganų kalnas kviečia žvilgsnius ir mintis nukreipti čia – šventės metu sakmes pasakos velniai ir raganos, o didingą šio kurorto istoriją primins sugrįžusios praeities dvasios, nes tik jos pamena, kad kadais ši vieta vadinta Ievos kalnu, garsėjusiu gražiausiais Europoje takais ir atsiveriančiomis panoramomis.

EKSKURSIJŲ TVARKARAŠTIS
(ekskursijoms rinktis prie Raganų kalno vartų)

Vasario 14 d. (penktadienis)
19 val. „Kaip Eduardas Štellmacheris Raganų kalną kūrė“ (ekskursiją veda KNNP direkcijos atstovas)
20 val. ,,Kodėl raganos čia nebijo šviesos?” (ekskursiją veda Arūnas Balna)

Vasario 15 d. (šeštadienis)
19 val. „Kaip Eduardas Štellmacheris Raganų kalną kūrė“ (ekskursiją veda KNNP direkcijos atstovas)
20 val. ,,Kodėl raganos čia nebijo šviesos?” (ekskursiją veda Arūnas Balna)

Vasario 16 d. (sekmadienis)
19 val. ,,Kodėl raganos čia nebijo šviesos?” (ekskursiją veda Arūnas Balna)

Ekskursijų kaina – 2 Eur
Norintys papildomų ekskursijų kitu metu gali registruotis mob. 8 698 23 476.

TRANSPORTAS
Vasario 14-15 d.
Keltų grafikas:
Iš Klaipėdos (Senoji perkėla):
18.00, 19.00, 20.00, 21.00
Iš Smiltynės:
20.15, 21.15 (Senoji perkėla), 22.20 (Naujoji perkėla)

Autobusų grafikas
Kryptis: Smiltynė-Juodkrantė-Smiltynė
Iš Smiltynės (Senoji perkėla) į Juodkrantę:
18.10, 19.10, 20.10, 21.10* (*nebus grįžimo į Smiltynę galimybės, t. y. paskutinis autobusas iš Juodkrantės išvyks 21.55. Tačiau galima nakvynė Juodkrantėje)
Iš Juodkrantės (Raganų kalno stotelė) į Smiltynę:
19.40, 20.30 (į Senąją perkėlą), 21.55 (į Naująją perkėlą)

Kryptis: Nida-Juodkrantė-Nida
Iš Nidos: 17.00, 20.00
Iš Juodkrantės (Raganų kalno stotelė): 18.32, 21.32

Šeštadienis Vasario 15, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

ŠVYTINČIŲ SAKMIŲ KALNAS
Raganų kalnas ir jo prieigos Juodkrantėje
Vasario 14-16 d. (penktadienis-sekmadienis)

Legendų ir neįtikėtų istorijų kupinas Raganų kalnas kviečia žvilgsnius ir mintis nukreipti čia – šventės metu sakmes pasakos velniai ir raganos, o didingą šio kurorto istoriją primins sugrįžusios praeities dvasios, nes tik jos pamena, kad kadais ši vieta vadinta Ievos kalnu, garsėjusiu gražiausiais Europoje takais ir atsiveriančiomis panoramomis.

EKSKURSIJŲ TVARKARAŠTIS
(ekskursijoms rinktis prie Raganų kalno vartų)

Vasario 14 d. (penktadienis)
19 val. „Kaip Eduardas Štellmacheris Raganų kalną kūrė“ (ekskursiją veda KNNP direkcijos atstovas)
20 val. ,,Kodėl raganos čia nebijo šviesos?” (ekskursiją veda Arūnas Balna)

Vasario 15 d. (šeštadienis)
19 val. „Kaip Eduardas Štellmacheris Raganų kalną kūrė“ (ekskursiją veda KNNP direkcijos atstovas)
20 val. ,,Kodėl raganos čia nebijo šviesos?” (ekskursiją veda Arūnas Balna)

Vasario 16 d. (sekmadienis)
19 val. ,,Kodėl raganos čia nebijo šviesos?” (ekskursiją veda Arūnas Balna)

Ekskursijų kaina – 2 Eur
Norintys papildomų ekskursijų kitu metu gali registruotis mob. 8 698 23 476.

TRANSPORTAS
Vasario 14-15 d.
Keltų grafikas:
Iš Klaipėdos (Senoji perkėla):
18.00, 19.00, 20.00, 21.00
Iš Smiltynės:
20.15, 21.15 (Senoji perkėla), 22.20 (Naujoji perkėla)

Autobusų grafikas
Kryptis: Smiltynė-Juodkrantė-Smiltynė
Iš Smiltynės (Senoji perkėla) į Juodkrantę:
18.10, 19.10, 20.10, 21.10* (*nebus grįžimo į Smiltynę galimybės, t. y. paskutinis autobusas iš Juodkrantės išvyks 21.55. Tačiau galima nakvynė Juodkrantėje)
Iš Juodkrantės (Raganų kalno stotelė) į Smiltynę:
19.40, 20.30 (į Senąją perkėlą), 21.55 (į Naująją perkėlą)

Kryptis: Nida-Juodkrantė-Nida
Iš Nidos: 17.00, 20.00
Iš Juodkrantės (Raganų kalno stotelė): 18.32, 21.32

Sekmadienis Vasario 16, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Renginio pradžia: 02/14/2020 19:00
Pabaiga: 02/16/2020 21:00

ŠVYTINČIŲ SAKMIŲ KALNAS
Raganų kalnas ir jo prieigos Juodkrantėje
Vasario 14-16 d. (penktadienis-sekmadienis)

Legendų ir neįtikėtų istorijų kupinas Raganų kalnas kviečia žvilgsnius ir mintis nukreipti čia – šventės metu sakmes pasakos velniai ir raganos, o didingą šio kurorto istoriją primins sugrįžusios praeities dvasios, nes tik jos pamena, kad kadais ši vieta vadinta Ievos kalnu, garsėjusiu gražiausiais Europoje takais ir atsiveriančiomis panoramomis.

EKSKURSIJŲ TVARKARAŠTIS
(ekskursijoms rinktis prie Raganų kalno vartų)

Vasario 14 d. (penktadienis)
19 val. „Kaip Eduardas Štellmacheris Raganų kalną kūrė“ (ekskursiją veda KNNP direkcijos atstovas)
20 val. ,,Kodėl raganos čia nebijo šviesos?” (ekskursiją veda Arūnas Balna)

Vasario 15 d. (šeštadienis)
19 val. „Kaip Eduardas Štellmacheris Raganų kalną kūrė“ (ekskursiją veda KNNP direkcijos atstovas)
20 val. ,,Kodėl raganos čia nebijo šviesos?” (ekskursiją veda Arūnas Balna)

Vasario 16 d. (sekmadienis)
19 val. ,,Kodėl raganos čia nebijo šviesos?” (ekskursiją veda Arūnas Balna)

Ekskursijų kaina – 2 Eur
Norintys papildomų ekskursijų kitu metu gali registruotis mob. 8 698 23 476.

TRANSPORTAS
Vasario 14-15 d.
Keltų grafikas:
Iš Klaipėdos (Senoji perkėla):
18.00, 19.00, 20.00, 21.00
Iš Smiltynės:
20.15, 21.15 (Senoji perkėla), 22.20 (Naujoji perkėla)

Autobusų grafikas
Kryptis: Smiltynė-Juodkrantė-Smiltynė
Iš Smiltynės (Senoji perkėla) į Juodkrantę:
18.10, 19.10, 20.10, 21.10* (*nebus grįžimo į Smiltynę galimybės, t. y. paskutinis autobusas iš Juodkrantės išvyks 21.55. Tačiau galima nakvynė Juodkrantėje)
Iš Juodkrantės (Raganų kalno stotelė) į Smiltynę:
19.40, 20.30 (į Senąją perkėlą), 21.55 (į Naująją perkėlą)

Kryptis: Nida-Juodkrantė-Nida
Iš Nidos: 17.00, 20.00
Iš Juodkrantės (Raganų kalno stotelė): 18.32, 21.32

Renginio pradžia: 02/16/2020 13:00
Pabaiga: 02/16/2020 14:20

Vasario 16 d. (sekmadienį) kviečiame Juodkrantės bažnyčioje (L. Rėzos g. 56) visus kartu švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. 13.00 val. Šv. Mišios už Lietuvą ir bendruomenę. Po mišių koncertuos Klaipėdos Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) vokalinis ansamblis „JūrAinė“, vadovė Virginija Manšienė.

Ansamblis „JūrAinė“ yra įkurtas 2008 metais. Iki 2012 metų ansambliui vadovavo Petras Januška. Ansamblis aktyviai dalyvauja respublikiniuose bei tarptautiniuose renginiuose. 2012, 2014 ir 2016 metais senjorai dalyvavo respublikiniame chorų ir ansamblių festivalyje „Jei daina širdy, esame jauni“ Vilniaus Medardo Čoboto Trečiojo amžiaus universitete. 2014 ir 2017 metais ansamblis sėkmingai pasirodė tarptautiniame senjorų folkloro festivalyje „Laukiam, sveteliai, mes jūsų“ Marijampolės TAU. 2014 metais ansamblis dalyvavo Tarptautinėje mokslinėje – praktinėje konferencijoje „Į sveiką gyvenseną ir skaidrią būtį Vydūno keliu“ Klaipėdoje. 2015 metais ansamblis nuvyko į Valmierą (Latvija) ir dalyvavo tarptautiniame senjorų festivalyje. 2017 metais ansamblis dalyvavo respublikiniame istorinės dainos konkurse „Aušta aušrelė“ Joniškyje ir laimėjo Joniškio mero specialųjį prizą. „JūrAinė“ dažnai koncertuoja Klaipėdos miesto renginiuose, gieda bažnyčiose, dalyvauja įvairiuose projektuose. Ansamblyje dainuoja 18 moterų ir solistas baritonas Vytautas Kliukinskas. Ansamblio repertuarą sudaro lietuvių liaudies dainos, Mažosios Lietuvos folkloras bei originalūs Lietuvos ir kitų šalių kompozitorių kūriniai.

Pirmadienis Vasario 17, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Renginio pradžia: 02/17/2020 13:00
Pabaiga: 02/17/2020 17:00

Š.m. vasario 17 d. nuo 13 val. iki 17 val., Neringos ŽRVVG asociacija „Vidmarės“ vykdys viešinimo ir aktyvinimo renginius potencialiems vietos projektų paraiškų teikėjams, pagal Neringos žvejybos ir akvakultūros regiono vietos plėtros strategijos 2016-2020 m. priemonę Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos panaudojimas ir visiems potencialiems pareiškėjams teikiamos asmeninės konsultacijos.
Renginių metu pristatysime projektų finansavimo sąlygas, atrankos kriterijus, atsakysime į Jums rūpimus klausimus, o taip pat pristatysime VPS įgyvendinimo eigą ir rezultatus, ŽRVVG administracijos surinktus privalomus VPS įgyvendinimo stebėsenos duomenis ir rodiklius, ŽRVVG gyventojų aktyvinimo veiksmų planą bei išklausysime ŽRVVG teritorijos gyventojų nuomones, pastabas ir pasiūlymus.
Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Daugiau informacijos -
Viešųjų ryšių specialistas Arvydas Švagždys
Taikos g. 11/2, Neringa, tel. 8-603-36551, 8-688-81141, vidmares@gmail.com

Antardienis Vasario 18, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Trečiadienis Vasario 19, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Ketvirtadienis Vasario 20, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Penktadienis Vasario 21, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Šeštadienis Vasario 22, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Renginio pradžia: 02/22/2020 12:00
Pabaiga: 02/22/2020 18:00

Vasario 22 d. (šeštadienį) 12 val. pristatoma doc. dr. Nijolės Strakauskaitės monografija vokiečių kalba „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“ ("OSTSEEBAD SCHWARZORT/Juodkrantė Entstehung – Blütezeit – Katastrophe: das „Goldene Zeitalter“ von der Mitte des 19. Jahrhunderts bis 1945") Vilniau knygų mugėje (Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“, UAB Laisvės pr. 5). Renginys vyks 5.5 konferencijų salėje. Pristatys knygos autorė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Nijolė Strakauskaitė ir prof. dr. Ruth Leiserowitz. Moderatorė - dr. Lina Motuzienė.
Knygų mugėje mus rasite Akademinės ir specializuotos literatūros, užsienio dalyvių salėje Neringos savivaldybės stende 3.50, kuriame 14.00 val. dr. N. Strakauskaitė dalins autografus.

Iki malonių pasimatymų Vilniaus knygų mugėje!

Knygoje analizuojama Juodkrantės kurorto – industrinės epochos fenomeno, istorija nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m. Šimtmečio perspektyvoje atskleistos kurorto sukūrimo mažame žvejų kaimelyje prielaidos, ypač garlaivių susisiekimo Kuršių mariose svarba ir priežastys, kurios nulėmė modernaus ir populiaraus kurorto, pritraukdavusio jau XIX a. pabaigoje kelis tūkstančius poilsiautojų, vystymąsi. Knygoje dėmesys koncentruojamas į du kurorto raidos etapus – Vokietijos imperijos sudėtyje ir Lietuvos Respublikos sudėtyje. Pirmasis kurorto raidos etapas iki Pirmojo pasaulinio karo apėmė svarbių infrastruktūros projektų realizavimą (Vilų kvartalas, promenados,

Sekmadienis Vasario 23, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Pirmadienis Vasario 24, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Antardienis Vasario 25, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Renginio pradžia: 02/25/2020 17:30
Pabaiga: 02/25/2020 18:30

Vasario 25 d. (antradienį) 17.30 val. kviečiame visus į Užgavėnių šiupinio šventę Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Vaišinsimės šiupiniu paruoštu pagal senąjį lietuvininkų receptą, žaisime ir visais įmanomai būdais žiemą į kiemą viliosime, o pasidžiaugę iš kiemo išvarysime. Laukiame visų su kaukėmis ir be jų...

Trečiadienis Vasario 26, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Ketvirtadienis Vasario 27, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Renginio pradžia: 02/27/2020 17:15

Vasario 27 d. (ketvirtadienį) 17.15 val. parodos „Kaukės ir kaukai“ atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojamos Neringos meno mokyklos dailės skyriaus Juodkrantės mokinių kurtos kaukės, dailės mokytojo Alberto Danilevičiaus molinės švilpynės. Karolina Kapustaitė sukūrė parodai garso instaliaciją molinėmis švilpynėmis – Kaukais. Paroda veiks iki kovo 20 d.

KAROLINA KAPUSTAITĖ
GARSO INSTALIACIJA ALBERTO DANILEVIČIAUS MOLINIŲ ŠVILPYNIŲ EKSPOZICIJAI
Dailininko, skulptoriaus Alberto Danilevičiaus švilpynėmis sukurta garso instaliacija įkūnija
lietuvių mitologijos mitinės būtybės – kauko – garsinį būvį. Kaukas – būtybė, tikėta, atrodžiusi
kaip mažas požemio žmogelis, minimas kaip naminis laimės dievaitis, laumės vaikas,
geradaris tarnas. Matomas naktį mėnesienoje arba miglotą dieną.
Kauką galima prisišaukti arba jie prisistato patys. Lieka, jei yra priimami. Jie atnešdavo turtų, gautų
iš motinos žemės. Kaukai yra mirtingi.

Penktadienis Vasario 28, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Vasario 27 d. (ketvirtadienį) 17.15 val. parodos „Kaukės ir kaukai“ atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojamos Neringos meno mokyklos dailės skyriaus Juodkrantės mokinių kurtos kaukės, dailės mokytojo Alberto Danilevičiaus molinės švilpynės. Karolina Kapustaitė sukūrė parodai garso instaliaciją molinėmis švilpynėmis – Kaukais. Paroda veiks iki kovo 20 d.

KAROLINA KAPUSTAITĖ
GARSO INSTALIACIJA ALBERTO DANILEVIČIAUS MOLINIŲ ŠVILPYNIŲ EKSPOZICIJAI
Dailininko, skulptoriaus Alberto Danilevičiaus švilpynėmis sukurta garso instaliacija įkūnija
lietuvių mitologijos mitinės būtybės – kauko – garsinį būvį. Kaukas – būtybė, tikėta, atrodžiusi
kaip mažas požemio žmogelis, minimas kaip naminis laimės dievaitis, laumės vaikas,
geradaris tarnas. Matomas naktį mėnesienoje arba miglotą dieną.
Kauką galima prisišaukti arba jie prisistato patys. Lieka, jei yra priimami. Jie atnešdavo turtų, gautų
iš motinos žemės. Kaukai yra mirtingi.

Renginio pradžia: 02/28/2020 11:00
Pabaiga: 02/28/2020 12:00

2020 m. vasario 28 d., penktadienį, 11 val. kviečiame visus neabejingus gimtosios kalbos mylėtojus į Liudviko Rėzos kultūros centrą (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) kartu rašyti Nacionalinį diktantą.

Šeštadienis Vasario 29, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Vasario 27 d. (ketvirtadienį) 17.15 val. parodos „Kaukės ir kaukai“ atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojamos Neringos meno mokyklos dailės skyriaus Juodkrantės mokinių kurtos kaukės, dailės mokytojo Alberto Danilevičiaus molinės švilpynės. Karolina Kapustaitė sukūrė parodai garso instaliaciją molinėmis švilpynėmis – Kaukais. Paroda veiks iki kovo 20 d.

KAROLINA KAPUSTAITĖ
GARSO INSTALIACIJA ALBERTO DANILEVIČIAUS MOLINIŲ ŠVILPYNIŲ EKSPOZICIJAI
Dailininko, skulptoriaus Alberto Danilevičiaus švilpynėmis sukurta garso instaliacija įkūnija
lietuvių mitologijos mitinės būtybės – kauko – garsinį būvį. Kaukas – būtybė, tikėta, atrodžiusi
kaip mažas požemio žmogelis, minimas kaip naminis laimės dievaitis, laumės vaikas,
geradaris tarnas. Matomas naktį mėnesienoje arba miglotą dieną.
Kauką galima prisišaukti arba jie prisistato patys. Lieka, jei yra priimami. Jie atnešdavo turtų, gautų
iš motinos žemės. Kaukai yra mirtingi.

Sekmadienis Kovo 01, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Vasario 27 d. (ketvirtadienį) 17.15 val. parodos „Kaukės ir kaukai“ atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojamos Neringos meno mokyklos dailės skyriaus Juodkrantės mokinių kurtos kaukės, dailės mokytojo Alberto Danilevičiaus molinės švilpynės. Karolina Kapustaitė sukūrė parodai garso instaliaciją molinėmis švilpynėmis – Kaukais. Paroda veiks iki kovo 20 d.

KAROLINA KAPUSTAITĖ
GARSO INSTALIACIJA ALBERTO DANILEVIČIAUS MOLINIŲ ŠVILPYNIŲ EKSPOZICIJAI
Dailininko, skulptoriaus Alberto Danilevičiaus švilpynėmis sukurta garso instaliacija įkūnija
lietuvių mitologijos mitinės būtybės – kauko – garsinį būvį. Kaukas – būtybė, tikėta, atrodžiusi
kaip mažas požemio žmogelis, minimas kaip naminis laimės dievaitis, laumės vaikas,
geradaris tarnas. Matomas naktį mėnesienoje arba miglotą dieną.
Kauką galima prisišaukti arba jie prisistato patys. Lieka, jei yra priimami. Jie atnešdavo turtų, gautų
iš motinos žemės. Kaukai yra mirtingi.

Pirmadienis Kovo 02, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Vasario 27 d. (ketvirtadienį) 17.15 val. parodos „Kaukės ir kaukai“ atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojamos Neringos meno mokyklos dailės skyriaus Juodkrantės mokinių kurtos kaukės, dailės mokytojo Alberto Danilevičiaus molinės švilpynės. Karolina Kapustaitė sukūrė parodai garso instaliaciją molinėmis švilpynėmis – Kaukais. Paroda veiks iki kovo 20 d.

KAROLINA KAPUSTAITĖ
GARSO INSTALIACIJA ALBERTO DANILEVIČIAUS MOLINIŲ ŠVILPYNIŲ EKSPOZICIJAI
Dailininko, skulptoriaus Alberto Danilevičiaus švilpynėmis sukurta garso instaliacija įkūnija
lietuvių mitologijos mitinės būtybės – kauko – garsinį būvį. Kaukas – būtybė, tikėta, atrodžiusi
kaip mažas požemio žmogelis, minimas kaip naminis laimės dievaitis, laumės vaikas,
geradaris tarnas. Matomas naktį mėnesienoje arba miglotą dieną.
Kauką galima prisišaukti arba jie prisistato patys. Lieka, jei yra priimami. Jie atnešdavo turtų, gautų
iš motinos žemės. Kaukai yra mirtingi.

Renginio pradžia: 03/02/2020 14:48
Antardienis Kovo 03, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Vasario 27 d. (ketvirtadienį) 17.15 val. parodos „Kaukės ir kaukai“ atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojamos Neringos meno mokyklos dailės skyriaus Juodkrantės mokinių kurtos kaukės, dailės mokytojo Alberto Danilevičiaus molinės švilpynės. Karolina Kapustaitė sukūrė parodai garso instaliaciją molinėmis švilpynėmis – Kaukais. Paroda veiks iki kovo 20 d.

KAROLINA KAPUSTAITĖ
GARSO INSTALIACIJA ALBERTO DANILEVIČIAUS MOLINIŲ ŠVILPYNIŲ EKSPOZICIJAI
Dailininko, skulptoriaus Alberto Danilevičiaus švilpynėmis sukurta garso instaliacija įkūnija
lietuvių mitologijos mitinės būtybės – kauko – garsinį būvį. Kaukas – būtybė, tikėta, atrodžiusi
kaip mažas požemio žmogelis, minimas kaip naminis laimės dievaitis, laumės vaikas,
geradaris tarnas. Matomas naktį mėnesienoje arba miglotą dieną.
Kauką galima prisišaukti arba jie prisistato patys. Lieka, jei yra priimami. Jie atnešdavo turtų, gautų
iš motinos žemės. Kaukai yra mirtingi.

Renginio pradžia: 03/03/2020 18:00
Pabaiga: 03/03/2020 19:40

RENGINYS ATŠAUKTAS !

Liudviko Rėzos kultūros centras, atsižvelgdamas į Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos rekomendacijas, atšaukia visus kovo mėn. suplanuotus renginius Liudviko Rėzos kultūros centro patalpose.
Renginiai bus perkeliami į kitas datas.

Kovo 3 d. 18.00 val. Arvydo Baryso dokumentinio filmo “Visos tarmės gražiausios” pristatymas. Dalyvaus filmo kūrėjai:
režisierius, operatorius, prodiuseris Arvydas Barysas ir Lietuvių kalbos instituto mokslininkė dr. Dalia Kiseliūnaitė. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Arvydas Barysas – režisierius, operatorius, scenaristas, prodiuseris, 1992-aisiais įkurtos Arvydo Baryso filmų kūrimo kompanijos vadovas. A. Barysas yra sukūręs daugiau nei 100 įvairaus žanro filmų, pasakojančių apie ypatingas asmenybes ir jų gyvenimus, kultūros paveldą, gamtą, ekologinį švietimą, edukaciją ir sintezę tarp jų. Režisieriaus kuriami filmai – poetiški, pagrįsti reta medžiaga, kurią autorius „medžioja“ panašiai kaip mokslininkas: pats ieško šaltinių, daug skaito, konsultuojasi su specialistais, neskaičiuoja savo laiko „gaudant“ retą vaizdą, žodį ar įspūdį. Žiūrovas gauna ne tik estetinį pasitenkinimą, bet ir per jo kameros „akį“ pamato ką nors nauja arba sena nauju žvilgsniu.

Apie filmą

Filmo idėja gimė bendraujant su lietuvių kalbos tyrinėtojais, mokytojais ir puoselėtojais.

Trečiadienis Kovo 04, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Vasario 27 d. (ketvirtadienį) 17.15 val. parodos „Kaukės ir kaukai“ atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojamos Neringos meno mokyklos dailės skyriaus Juodkrantės mokinių kurtos kaukės, dailės mokytojo Alberto Danilevičiaus molinės švilpynės. Karolina Kapustaitė sukūrė parodai garso instaliaciją molinėmis švilpynėmis – Kaukais. Paroda veiks iki kovo 20 d.

KAROLINA KAPUSTAITĖ
GARSO INSTALIACIJA ALBERTO DANILEVIČIAUS MOLINIŲ ŠVILPYNIŲ EKSPOZICIJAI
Dailininko, skulptoriaus Alberto Danilevičiaus švilpynėmis sukurta garso instaliacija įkūnija
lietuvių mitologijos mitinės būtybės – kauko – garsinį būvį. Kaukas – būtybė, tikėta, atrodžiusi
kaip mažas požemio žmogelis, minimas kaip naminis laimės dievaitis, laumės vaikas,
geradaris tarnas. Matomas naktį mėnesienoje arba miglotą dieną.
Kauką galima prisišaukti arba jie prisistato patys. Lieka, jei yra priimami. Jie atnešdavo turtų, gautų
iš motinos žemės. Kaukai yra mirtingi.

Ketvirtadienis Kovo 05, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Vasario 27 d. (ketvirtadienį) 17.15 val. parodos „Kaukės ir kaukai“ atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojamos Neringos meno mokyklos dailės skyriaus Juodkrantės mokinių kurtos kaukės, dailės mokytojo Alberto Danilevičiaus molinės švilpynės. Karolina Kapustaitė sukūrė parodai garso instaliaciją molinėmis švilpynėmis – Kaukais. Paroda veiks iki kovo 20 d.

KAROLINA KAPUSTAITĖ
GARSO INSTALIACIJA ALBERTO DANILEVIČIAUS MOLINIŲ ŠVILPYNIŲ EKSPOZICIJAI
Dailininko, skulptoriaus Alberto Danilevičiaus švilpynėmis sukurta garso instaliacija įkūnija
lietuvių mitologijos mitinės būtybės – kauko – garsinį būvį. Kaukas – būtybė, tikėta, atrodžiusi
kaip mažas požemio žmogelis, minimas kaip naminis laimės dievaitis, laumės vaikas,
geradaris tarnas. Matomas naktį mėnesienoje arba miglotą dieną.
Kauką galima prisišaukti arba jie prisistato patys. Lieka, jei yra priimami. Jie atnešdavo turtų, gautų
iš motinos žemės. Kaukai yra mirtingi.

Penktadienis Kovo 06, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Vasario 27 d. (ketvirtadienį) 17.15 val. parodos „Kaukės ir kaukai“ atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojamos Neringos meno mokyklos dailės skyriaus Juodkrantės mokinių kurtos kaukės, dailės mokytojo Alberto Danilevičiaus molinės švilpynės. Karolina Kapustaitė sukūrė parodai garso instaliaciją molinėmis švilpynėmis – Kaukais. Paroda veiks iki kovo 20 d.

KAROLINA KAPUSTAITĖ
GARSO INSTALIACIJA ALBERTO DANILEVIČIAUS MOLINIŲ ŠVILPYNIŲ EKSPOZICIJAI
Dailininko, skulptoriaus Alberto Danilevičiaus švilpynėmis sukurta garso instaliacija įkūnija
lietuvių mitologijos mitinės būtybės – kauko – garsinį būvį. Kaukas – būtybė, tikėta, atrodžiusi
kaip mažas požemio žmogelis, minimas kaip naminis laimės dievaitis, laumės vaikas,
geradaris tarnas. Matomas naktį mėnesienoje arba miglotą dieną.
Kauką galima prisišaukti arba jie prisistato patys. Lieka, jei yra priimami. Jie atnešdavo turtų, gautų
iš motinos žemės. Kaukai yra mirtingi.

Šeštadienis Kovo 07, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Vasario 27 d. (ketvirtadienį) 17.15 val. parodos „Kaukės ir kaukai“ atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojamos Neringos meno mokyklos dailės skyriaus Juodkrantės mokinių kurtos kaukės, dailės mokytojo Alberto Danilevičiaus molinės švilpynės. Karolina Kapustaitė sukūrė parodai garso instaliaciją molinėmis švilpynėmis – Kaukais. Paroda veiks iki kovo 20 d.

KAROLINA KAPUSTAITĖ
GARSO INSTALIACIJA ALBERTO DANILEVIČIAUS MOLINIŲ ŠVILPYNIŲ EKSPOZICIJAI
Dailininko, skulptoriaus Alberto Danilevičiaus švilpynėmis sukurta garso instaliacija įkūnija
lietuvių mitologijos mitinės būtybės – kauko – garsinį būvį. Kaukas – būtybė, tikėta, atrodžiusi
kaip mažas požemio žmogelis, minimas kaip naminis laimės dievaitis, laumės vaikas,
geradaris tarnas. Matomas naktį mėnesienoje arba miglotą dieną.
Kauką galima prisišaukti arba jie prisistato patys. Lieka, jei yra priimami. Jie atnešdavo turtų, gautų
iš motinos žemės. Kaukai yra mirtingi.

Sekmadienis Kovo 08, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Vasario 27 d. (ketvirtadienį) 17.15 val. parodos „Kaukės ir kaukai“ atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojamos Neringos meno mokyklos dailės skyriaus Juodkrantės mokinių kurtos kaukės, dailės mokytojo Alberto Danilevičiaus molinės švilpynės. Karolina Kapustaitė sukūrė parodai garso instaliaciją molinėmis švilpynėmis – Kaukais. Paroda veiks iki kovo 20 d.

KAROLINA KAPUSTAITĖ
GARSO INSTALIACIJA ALBERTO DANILEVIČIAUS MOLINIŲ ŠVILPYNIŲ EKSPOZICIJAI
Dailininko, skulptoriaus Alberto Danilevičiaus švilpynėmis sukurta garso instaliacija įkūnija
lietuvių mitologijos mitinės būtybės – kauko – garsinį būvį. Kaukas – būtybė, tikėta, atrodžiusi
kaip mažas požemio žmogelis, minimas kaip naminis laimės dievaitis, laumės vaikas,
geradaris tarnas. Matomas naktį mėnesienoje arba miglotą dieną.
Kauką galima prisišaukti arba jie prisistato patys. Lieka, jei yra priimami. Jie atnešdavo turtų, gautų
iš motinos žemės. Kaukai yra mirtingi.

Pirmadienis Kovo 09, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Vasario 27 d. (ketvirtadienį) 17.15 val. parodos „Kaukės ir kaukai“ atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojamos Neringos meno mokyklos dailės skyriaus Juodkrantės mokinių kurtos kaukės, dailės mokytojo Alberto Danilevičiaus molinės švilpynės. Karolina Kapustaitė sukūrė parodai garso instaliaciją molinėmis švilpynėmis – Kaukais. Paroda veiks iki kovo 20 d.

KAROLINA KAPUSTAITĖ
GARSO INSTALIACIJA ALBERTO DANILEVIČIAUS MOLINIŲ ŠVILPYNIŲ EKSPOZICIJAI
Dailininko, skulptoriaus Alberto Danilevičiaus švilpynėmis sukurta garso instaliacija įkūnija
lietuvių mitologijos mitinės būtybės – kauko – garsinį būvį. Kaukas – būtybė, tikėta, atrodžiusi
kaip mažas požemio žmogelis, minimas kaip naminis laimės dievaitis, laumės vaikas,
geradaris tarnas. Matomas naktį mėnesienoje arba miglotą dieną.
Kauką galima prisišaukti arba jie prisistato patys. Lieka, jei yra priimami. Jie atnešdavo turtų, gautų
iš motinos žemės. Kaukai yra mirtingi.

Antardienis Kovo 10, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Vasario 27 d. (ketvirtadienį) 17.15 val. parodos „Kaukės ir kaukai“ atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojamos Neringos meno mokyklos dailės skyriaus Juodkrantės mokinių kurtos kaukės, dailės mokytojo Alberto Danilevičiaus molinės švilpynės. Karolina Kapustaitė sukūrė parodai garso instaliaciją molinėmis švilpynėmis – Kaukais. Paroda veiks iki kovo 20 d.

KAROLINA KAPUSTAITĖ
GARSO INSTALIACIJA ALBERTO DANILEVIČIAUS MOLINIŲ ŠVILPYNIŲ EKSPOZICIJAI
Dailininko, skulptoriaus Alberto Danilevičiaus švilpynėmis sukurta garso instaliacija įkūnija
lietuvių mitologijos mitinės būtybės – kauko – garsinį būvį. Kaukas – būtybė, tikėta, atrodžiusi
kaip mažas požemio žmogelis, minimas kaip naminis laimės dievaitis, laumės vaikas,
geradaris tarnas. Matomas naktį mėnesienoje arba miglotą dieną.
Kauką galima prisišaukti arba jie prisistato patys. Lieka, jei yra priimami. Jie atnešdavo turtų, gautų
iš motinos žemės. Kaukai yra mirtingi.

Renginio pradžia: 03/10/2020 17:00
Pabaiga: 03/10/2020 18:30

RENGINYS ATŠAUKTAS !

Liudviko Rėzos kultūros centras, atsižvelgdamas į Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos rekomendacijas, atšaukia visus kovo mėn. suplanuotus renginius Liudviko Rėzos kultūros centro patalpose.
Renginiai bus perkeliami į kitas datas.

SENOS ESTRADINĖS DAINOS
Kovo 10 d. (antradienį) 17 val. koncertas "Senos estradinės dainos", skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Koncerte naujai suskambės gerai žinomos Lietuvos estrados tėvu tituluojamo Benjamino Gorbulskio (1925-1986) estradinės dainos, kurias atliks Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentės Emilė Ribokaitė (vokalas) ir Eglė Rudokaitė (fortepijonas). Maloniai kviečiame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną švęsti su senąja estrada!

Benjamino Gorbulskio estrados dainos apie gamtą, meilę bei Tėvynę Lietuvą.

Daina ,,Mėlynos gatvelės” : https://youtu.be/C3aRILjJf0w

EMILĖ RIBOKAITĖ

Dainuoti pradėjo vaikų muzikos studijoje ,,Džimba”. Vaikystėje įrašė keletą vaikiškų solo dainelių albumų. Baigė Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą, chorinio dirigavimo specialybę; dainavimo mokėsi Lietuvos operos ir baleto teatro solistės Laimos Jonutytės klasėje.
Nuo 2016 m. mokosi klasikinio dainavimo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, profesorės Reginos Maciūtės ir Saulės Šerytės klasėse.
Tobulinosi Giedrės Kaukaitės, Jan van Elsacker (Belgija), Margit Legler (Austrija), Soile Isokoski (Suomija), Dominique Vellard (Prancūzija, Šveicarija), Josef Wallnig (Austrija) meistriškumo kursuose.
Kaip dainininkė ir dainų kūrėja dalyvavo muzikiniuose Erasmus+ projektuose Vokietijoje, Italijoje, Estijoje, Lenkijoje bei Lietuvoje. Su Nacionalinės M.K.Čiurlionio mokyklos choru bei kameriniu choru ,,Aidija” (vad. R.Gražinis) gastroliavo Vengrijoje, Švedijoje, Latvijoje, Gruzijoje, Rusijoje.
2016 metų ,,Dainų šventėje” atliko solo partiją Vytauto Kernagio dainoje ,,Baltas paukštis”.

Trečiadienis Kovo 11, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Vasario 27 d. (ketvirtadienį) 17.15 val. parodos „Kaukės ir kaukai“ atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojamos Neringos meno mokyklos dailės skyriaus Juodkrantės mokinių kurtos kaukės, dailės mokytojo Alberto Danilevičiaus molinės švilpynės. Karolina Kapustaitė sukūrė parodai garso instaliaciją molinėmis švilpynėmis – Kaukais. Paroda veiks iki kovo 20 d.

KAROLINA KAPUSTAITĖ
GARSO INSTALIACIJA ALBERTO DANILEVIČIAUS MOLINIŲ ŠVILPYNIŲ EKSPOZICIJAI
Dailininko, skulptoriaus Alberto Danilevičiaus švilpynėmis sukurta garso instaliacija įkūnija
lietuvių mitologijos mitinės būtybės – kauko – garsinį būvį. Kaukas – būtybė, tikėta, atrodžiusi
kaip mažas požemio žmogelis, minimas kaip naminis laimės dievaitis, laumės vaikas,
geradaris tarnas. Matomas naktį mėnesienoje arba miglotą dieną.
Kauką galima prisišaukti arba jie prisistato patys. Lieka, jei yra priimami. Jie atnešdavo turtų, gautų
iš motinos žemės. Kaukai yra mirtingi.

Ketvirtadienis Kovo 12, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Vasario 27 d. (ketvirtadienį) 17.15 val. parodos „Kaukės ir kaukai“ atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojamos Neringos meno mokyklos dailės skyriaus Juodkrantės mokinių kurtos kaukės, dailės mokytojo Alberto Danilevičiaus molinės švilpynės. Karolina Kapustaitė sukūrė parodai garso instaliaciją molinėmis švilpynėmis – Kaukais. Paroda veiks iki kovo 20 d.

KAROLINA KAPUSTAITĖ
GARSO INSTALIACIJA ALBERTO DANILEVIČIAUS MOLINIŲ ŠVILPYNIŲ EKSPOZICIJAI
Dailininko, skulptoriaus Alberto Danilevičiaus švilpynėmis sukurta garso instaliacija įkūnija
lietuvių mitologijos mitinės būtybės – kauko – garsinį būvį. Kaukas – būtybė, tikėta, atrodžiusi
kaip mažas požemio žmogelis, minimas kaip naminis laimės dievaitis, laumės vaikas,
geradaris tarnas. Matomas naktį mėnesienoje arba miglotą dieną.
Kauką galima prisišaukti arba jie prisistato patys. Lieka, jei yra priimami. Jie atnešdavo turtų, gautų
iš motinos žemės. Kaukai yra mirtingi.

Penktadienis Kovo 13, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Vasario 27 d. (ketvirtadienį) 17.15 val. parodos „Kaukės ir kaukai“ atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojamos Neringos meno mokyklos dailės skyriaus Juodkrantės mokinių kurtos kaukės, dailės mokytojo Alberto Danilevičiaus molinės švilpynės. Karolina Kapustaitė sukūrė parodai garso instaliaciją molinėmis švilpynėmis – Kaukais. Paroda veiks iki kovo 20 d.

KAROLINA KAPUSTAITĖ
GARSO INSTALIACIJA ALBERTO DANILEVIČIAUS MOLINIŲ ŠVILPYNIŲ EKSPOZICIJAI
Dailininko, skulptoriaus Alberto Danilevičiaus švilpynėmis sukurta garso instaliacija įkūnija
lietuvių mitologijos mitinės būtybės – kauko – garsinį būvį. Kaukas – būtybė, tikėta, atrodžiusi
kaip mažas požemio žmogelis, minimas kaip naminis laimės dievaitis, laumės vaikas,
geradaris tarnas. Matomas naktį mėnesienoje arba miglotą dieną.
Kauką galima prisišaukti arba jie prisistato patys. Lieka, jei yra priimami. Jie atnešdavo turtų, gautų
iš motinos žemės. Kaukai yra mirtingi.

Šeštadienis Kovo 14, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Vasario 27 d. (ketvirtadienį) 17.15 val. parodos „Kaukės ir kaukai“ atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojamos Neringos meno mokyklos dailės skyriaus Juodkrantės mokinių kurtos kaukės, dailės mokytojo Alberto Danilevičiaus molinės švilpynės. Karolina Kapustaitė sukūrė parodai garso instaliaciją molinėmis švilpynėmis – Kaukais. Paroda veiks iki kovo 20 d.

KAROLINA KAPUSTAITĖ
GARSO INSTALIACIJA ALBERTO DANILEVIČIAUS MOLINIŲ ŠVILPYNIŲ EKSPOZICIJAI
Dailininko, skulptoriaus Alberto Danilevičiaus švilpynėmis sukurta garso instaliacija įkūnija
lietuvių mitologijos mitinės būtybės – kauko – garsinį būvį. Kaukas – būtybė, tikėta, atrodžiusi
kaip mažas požemio žmogelis, minimas kaip naminis laimės dievaitis, laumės vaikas,
geradaris tarnas. Matomas naktį mėnesienoje arba miglotą dieną.
Kauką galima prisišaukti arba jie prisistato patys. Lieka, jei yra priimami. Jie atnešdavo turtų, gautų
iš motinos žemės. Kaukai yra mirtingi.

Sekmadienis Kovo 15, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Vasario 27 d. (ketvirtadienį) 17.15 val. parodos „Kaukės ir kaukai“ atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojamos Neringos meno mokyklos dailės skyriaus Juodkrantės mokinių kurtos kaukės, dailės mokytojo Alberto Danilevičiaus molinės švilpynės. Karolina Kapustaitė sukūrė parodai garso instaliaciją molinėmis švilpynėmis – Kaukais. Paroda veiks iki kovo 20 d.

KAROLINA KAPUSTAITĖ
GARSO INSTALIACIJA ALBERTO DANILEVIČIAUS MOLINIŲ ŠVILPYNIŲ EKSPOZICIJAI
Dailininko, skulptoriaus Alberto Danilevičiaus švilpynėmis sukurta garso instaliacija įkūnija
lietuvių mitologijos mitinės būtybės – kauko – garsinį būvį. Kaukas – būtybė, tikėta, atrodžiusi
kaip mažas požemio žmogelis, minimas kaip naminis laimės dievaitis, laumės vaikas,
geradaris tarnas. Matomas naktį mėnesienoje arba miglotą dieną.
Kauką galima prisišaukti arba jie prisistato patys. Lieka, jei yra priimami. Jie atnešdavo turtų, gautų
iš motinos žemės. Kaukai yra mirtingi.

Pirmadienis Kovo 16, 2020
Renginio pradžia: 02/13/2020 17:30
Pabaiga: 03/16/2020 10:38

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Vasario 27 d. (ketvirtadienį) 17.15 val. parodos „Kaukės ir kaukai“ atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojamos Neringos meno mokyklos dailės skyriaus Juodkrantės mokinių kurtos kaukės, dailės mokytojo Alberto Danilevičiaus molinės švilpynės. Karolina Kapustaitė sukūrė parodai garso instaliaciją molinėmis švilpynėmis – Kaukais. Paroda veiks iki kovo 20 d.

KAROLINA KAPUSTAITĖ
GARSO INSTALIACIJA ALBERTO DANILEVIČIAUS MOLINIŲ ŠVILPYNIŲ EKSPOZICIJAI
Dailininko, skulptoriaus Alberto Danilevičiaus švilpynėmis sukurta garso instaliacija įkūnija
lietuvių mitologijos mitinės būtybės – kauko – garsinį būvį. Kaukas – būtybė, tikėta, atrodžiusi
kaip mažas požemio žmogelis, minimas kaip naminis laimės dievaitis, laumės vaikas,
geradaris tarnas. Matomas naktį mėnesienoje arba miglotą dieną.
Kauką galima prisišaukti arba jie prisistato patys. Lieka, jei yra priimami. Jie atnešdavo turtų, gautų
iš motinos žemės. Kaukai yra mirtingi.

Antardienis Kovo 17, 2020

Vasario 27 d. (ketvirtadienį) 17.15 val. parodos „Kaukės ir kaukai“ atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojamos Neringos meno mokyklos dailės skyriaus Juodkrantės mokinių kurtos kaukės, dailės mokytojo Alberto Danilevičiaus molinės švilpynės. Karolina Kapustaitė sukūrė parodai garso instaliaciją molinėmis švilpynėmis – Kaukais. Paroda veiks iki kovo 20 d.

KAROLINA KAPUSTAITĖ
GARSO INSTALIACIJA ALBERTO DANILEVIČIAUS MOLINIŲ ŠVILPYNIŲ EKSPOZICIJAI
Dailininko, skulptoriaus Alberto Danilevičiaus švilpynėmis sukurta garso instaliacija įkūnija
lietuvių mitologijos mitinės būtybės – kauko – garsinį būvį. Kaukas – būtybė, tikėta, atrodžiusi
kaip mažas požemio žmogelis, minimas kaip naminis laimės dievaitis, laumės vaikas,
geradaris tarnas. Matomas naktį mėnesienoje arba miglotą dieną.
Kauką galima prisišaukti arba jie prisistato patys. Lieka, jei yra priimami. Jie atnešdavo turtų, gautų
iš motinos žemės. Kaukai yra mirtingi.

Trečiadienis Kovo 18, 2020

Vasario 27 d. (ketvirtadienį) 17.15 val. parodos „Kaukės ir kaukai“ atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojamos Neringos meno mokyklos dailės skyriaus Juodkrantės mokinių kurtos kaukės, dailės mokytojo Alberto Danilevičiaus molinės švilpynės. Karolina Kapustaitė sukūrė parodai garso instaliaciją molinėmis švilpynėmis – Kaukais. Paroda veiks iki kovo 20 d.

KAROLINA KAPUSTAITĖ
GARSO INSTALIACIJA ALBERTO DANILEVIČIAUS MOLINIŲ ŠVILPYNIŲ EKSPOZICIJAI
Dailininko, skulptoriaus Alberto Danilevičiaus švilpynėmis sukurta garso instaliacija įkūnija
lietuvių mitologijos mitinės būtybės – kauko – garsinį būvį. Kaukas – būtybė, tikėta, atrodžiusi
kaip mažas požemio žmogelis, minimas kaip naminis laimės dievaitis, laumės vaikas,
geradaris tarnas. Matomas naktį mėnesienoje arba miglotą dieną.
Kauką galima prisišaukti arba jie prisistato patys. Lieka, jei yra priimami. Jie atnešdavo turtų, gautų
iš motinos žemės. Kaukai yra mirtingi.

Ketvirtadienis Kovo 19, 2020

Vasario 27 d. (ketvirtadienį) 17.15 val. parodos „Kaukės ir kaukai“ atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojamos Neringos meno mokyklos dailės skyriaus Juodkrantės mokinių kurtos kaukės, dailės mokytojo Alberto Danilevičiaus molinės švilpynės. Karolina Kapustaitė sukūrė parodai garso instaliaciją molinėmis švilpynėmis – Kaukais. Paroda veiks iki kovo 20 d.

KAROLINA KAPUSTAITĖ
GARSO INSTALIACIJA ALBERTO DANILEVIČIAUS MOLINIŲ ŠVILPYNIŲ EKSPOZICIJAI
Dailininko, skulptoriaus Alberto Danilevičiaus švilpynėmis sukurta garso instaliacija įkūnija
lietuvių mitologijos mitinės būtybės – kauko – garsinį būvį. Kaukas – būtybė, tikėta, atrodžiusi
kaip mažas požemio žmogelis, minimas kaip naminis laimės dievaitis, laumės vaikas,
geradaris tarnas. Matomas naktį mėnesienoje arba miglotą dieną.
Kauką galima prisišaukti arba jie prisistato patys. Lieka, jei yra priimami. Jie atnešdavo turtų, gautų
iš motinos žemės. Kaukai yra mirtingi.

Penktadienis Kovo 20, 2020
Renginio pradžia: 02/27/2020 17:15
Pabaiga: 03/20/2020 11:26

Vasario 27 d. (ketvirtadienį) 17.15 val. parodos „Kaukės ir kaukai“ atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojamos Neringos meno mokyklos dailės skyriaus Juodkrantės mokinių kurtos kaukės, dailės mokytojo Alberto Danilevičiaus molinės švilpynės. Karolina Kapustaitė sukūrė parodai garso instaliaciją molinėmis švilpynėmis – Kaukais. Paroda veiks iki kovo 20 d.

KAROLINA KAPUSTAITĖ
GARSO INSTALIACIJA ALBERTO DANILEVIČIAUS MOLINIŲ ŠVILPYNIŲ EKSPOZICIJAI
Dailininko, skulptoriaus Alberto Danilevičiaus švilpynėmis sukurta garso instaliacija įkūnija
lietuvių mitologijos mitinės būtybės – kauko – garsinį būvį. Kaukas – būtybė, tikėta, atrodžiusi
kaip mažas požemio žmogelis, minimas kaip naminis laimės dievaitis, laumės vaikas,
geradaris tarnas. Matomas naktį mėnesienoje arba miglotą dieną.
Kauką galima prisišaukti arba jie prisistato patys. Lieka, jei yra priimami. Jie atnešdavo turtų, gautų
iš motinos žemės. Kaukai yra mirtingi.

Renginio pradžia: 03/20/2020 17:30
Pabaiga: 03/20/2020 19:00

Renginys atšauktas

Kovo 20 d. (penktadienį) 17.30 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) Nobelio premijos laureato Henriko Senkevičiaus novelės „Jūros švyturio sargas“ pristatymas. Novelę pristatys Aidas Jurkštas – švyturių entuziastas, tyrinėtojas, knygų autorius. Renginio metu bus pristatytas ne tik leidinys ir jo atsiradimo istorija, apibūdintos tikrų Lietuvos švyturių aktualijos, bet ir surengta viktorina, apdovanoti laimėtojai.

Henriko Senkevičiaus novelė – Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimo švyturių srityje rezultatas

„Esu Aidas Jurkštas, švyturių entuziastas, tyrinėtojas, knygų autorius. Rankose laikau tik ką išleistą Nobelio premijos laureato Henriko Senkevičiaus novelę „Jūros švyturio sargas“. Kūrinys buvo išleistas Lietuvoje 1908 metais, t. y. prieš 112 metų. Lenkijos „Švyturių“ organizacijos prie Gdansko jūrų muziejaus iniciatyva suradau šį leidinį, redagavau ir noriu pristatyti Lietuvos švyturių ir marinistinės literatūros mylėtojams.
Lietuvos švyturiai perduodami pajūrio savivaldybėms ir taps naujais jūrinės kultūros traukos centrais. Šis leidinys – Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimo švyturių srityje rezultatas. Lenkijoje „Jūros švyturio sargas“ įtrauktas į vidurinės mokyklos programą ir pripažintas gražiausia novele. Kūrinys pagrįstas tikra istorija apie lietuvių-lenkų kilmės žmogų, dirbusį švyturio prižiūrėtoju Panamoje. Novelėje kalbama ir apie Lietuvą“.

Informuojame, kad renginyje gali būti fotografuojama, filmuojama, todėl jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Šeštadienis Kovo 21, 2020
Sekmadienis Kovo 22, 2020
Pirmadienis Kovo 23, 2020
Antardienis Kovo 24, 2020
Trečiadienis Kovo 25, 2020
Ketvirtadienis Kovo 26, 2020
Penktadienis Kovo 27, 2020
Šeštadienis Kovo 28, 2020
Sekmadienis Kovo 29, 2020
Pirmadienis Kovo 30, 2020
Antardienis Kovo 31, 2020
Trečiadienis Balandžio 01, 2020
Ketvirtadienis Balandžio 02, 2020
Penktadienis Balandžio 03, 2020
Šeštadienis Balandžio 04, 2020
Sekmadienis Balandžio 05, 2020
Pirmadienis Balandžio 06, 2020
Antardienis Balandžio 07, 2020
Trečiadienis Balandžio 08, 2020
Ketvirtadienis Balandžio 09, 2020
Penktadienis Balandžio 10, 2020
Renginio pradžia: 04/10/2020 17:00

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Šeštadienis Balandžio 11, 2020

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Sekmadienis Balandžio 12, 2020

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Pirmadienis Balandžio 13, 2020

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Antardienis Balandžio 14, 2020
Renginio pradžia: 03/02/2020 14:48
Pabaiga: 04/14/2020 14:48

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Trečiadienis Balandžio 15, 2020

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Ketvirtadienis Balandžio 16, 2020

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Penktadienis Balandžio 17, 2020

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Šeštadienis Balandžio 18, 2020

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Sekmadienis Balandžio 19, 2020

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Pirmadienis Balandžio 20, 2020

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Renginio pradžia: 04/20/2020 17:30
Pabaiga: 04/20/2020 19:00

Kuršininkų kalbos kursai nuotoliniu būdu

Balandžio 20 d. (pirmadienį) 17.30 val. vyks virtuali kuršininkų kalbos paskaita per Zoom programą. Paskaitą skaitys humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė. Susipažinsime su kuršininkų kalba užrašytais tekstais, tautosakos kūriniais.
Visus norinčius dalyvauti, kviečiame atsakyti į šį laišką arba atsiųsti savo el. pašto adresą, į kurį bus išsiųsti prisijungimo duomenys.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.
Iki malonių pasimatymų pirmadienį!

Kuršininkų kalba yra Kuršių nerijos autochtonų kalba, gyvavusi nerijoje iki XX a. vidurio kol iš krašto pasitraukė senieji jo gyventojai. Belikus itin mažam šios kalbos vartotojų skaičiui ir radikaliai pasikeitus demografinei sudėčiai, kuršininkų kalbos vartojimas nutrūko. Neįmanoma įsivaizduoti žodinės kūrybos, etninės bendruomenės dvasinio gyvenimo, pasaulėžiūros, etnografijos, gyvensenos, eliminuojant kalbos vaidmenį, nesuprantant tekstų, kuriuos jie paliko ir vis dar palieka. Praėjus pirmąjį kalbos mokymosi etapą, labai verta toliau gilintis į tekstus, kurie tiesiogiai , iš pirmųjų lūpų, liudija krašto gyventojų etninę tapatybę ir jos raidą. Būtina atverti galimybes visuomenei pačiai aktyviai dalyvauti glaudaus kalbos ir kultūros ryšio atkūrimo procese. Pradėto projekto tęsinys ‒ supažindinti bendruomenę su Kuršių nerijos vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais iš pirminių šaltinių, etnografiniais aprašais ir pasakojimais, kuriuose liudijami autentiški kultūros reiškiniai ir jos raida, gyventojų buitis ir santykiai. Taigi iš esmės projekto tąsa nukreipta į etninės kultūros raidos pažinimą, pasinaudojant jau įgytais ir toliau lavinamais kalbos įgūdžiais. Toks projektas turi ne tik edukacinę funkciją, bet ir saisto naujuosius Kuršių nerijos gyventojus su ta terpe, kuri laikoma išskirtine Kuršių nerijos verte.

Antardienis Balandžio 21, 2020

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Trečiadienis Balandžio 22, 2020

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Ketvirtadienis Balandžio 23, 2020

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Renginio pradžia: 04/23/2020 11:11

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / I DALIS / TAPYBA

https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/1620136921477225/

Penktadienis Balandžio 24, 2020

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Šeštadienis Balandžio 25, 2020

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Sekmadienis Balandžio 26, 2020

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Pirmadienis Balandžio 27, 2020

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Renginio pradžia: 04/27/2020 17:30
Pabaiga: 04/27/2020 18:50

Kuršininkų kalbos paskaita nuotoliniu būdu

Balandžio 27 d. (pirmadienį) 17.30 val. vyks virtuali kuršininkų kalbos paskaita per Zoom programą. Paskaitą skaitys humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė. Susipažinsime su kuršininkų kalba užrašytais tekstais, tautosakos kūriniais.
Visus norinčius dalyvauti, kviečiame atsakyti į šį laišką arba atsiųsti savo el. pašto adresą, į kurį bus išsiųsti prisijungimo duomenys.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.
Iki malonių pasimatymų pirmadienį!

Kuršininkų kalba yra Kuršių nerijos autochtonų kalba, gyvavusi nerijoje iki XX a. vidurio kol iš krašto pasitraukė senieji jo gyventojai. Belikus itin mažam šios kalbos vartotojų skaičiui ir radikaliai pasikeitus demografinei sudėčiai, kuršininkų kalbos vartojimas nutrūko. Neįmanoma įsivaizduoti žodinės kūrybos, etninės bendruomenės dvasinio gyvenimo, pasaulėžiūros, etnografijos, gyvensenos, eliminuojant kalbos vaidmenį, nesuprantant tekstų, kuriuos jie paliko ir vis dar palieka. Praėjus pirmąjį kalbos mokymosi etapą, labai verta toliau gilintis į tekstus, kurie tiesiogiai, iš pirmųjų lūpų, liudija krašto gyventojų etninę tapatybę ir jos raidą. Būtina atverti galimybes visuomenei pačiai aktyviai dalyvauti glaudaus kalbos ir kultūros ryšio atkūrimo procese. Pradėto projekto tęsinys ‒ supažindinti bendruomenę su Kuršių nerijos vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais iš pirminių šaltinių, etnografiniais aprašais ir pasakojimais, kuriuose liudijami autentiški kultūros reiškiniai ir jos raida, gyventojų buitis ir santykiai. Taigi iš esmės projekto tąsa nukreipta į etninės kultūros raidos pažinimą, pasinaudojant jau įgytais ir toliau lavinamais kalbos įgūdžiais. Toks projektas turi ne tik edukacinę funkciją, bet ir saisto naujuosius Kuršių nerijos gyventojus su ta terpe, kuri laikoma išskirtine Kuršių nerijos verte.

Antardienis Balandžio 28, 2020

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Renginio pradžia: 04/28/2020 19:11

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Trečiadienis Balandžio 29, 2020

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Ketvirtadienis Balandžio 30, 2020

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Penktadienis Gegužės 01, 2020

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Šeštadienis Gegužės 02, 2020

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Sekmadienis Gegužės 03, 2020

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Pirmadienis Gegužės 04, 2020

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Renginio pradžia: 05/04/2020 17:30
Pabaiga: 05/04/2020 19:10

Kuršininkų kalbos paskaita nuotoliniu būdu

Gegužės 4 d. (pirmadienį) 17.30 val. vyks virtuali kuršininkų kalbos paskaita per Zoom programą. Paskaitą skaitys humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė. Susipažinsime su kuršininkų kalba užrašytais tekstais, tautosakos kūriniais.
Visus norinčius dalyvauti, kviečiame atsakyti į šį laišką arba atsiųsti savo el. pašto adresą, į kurį bus išsiųsti prisijungimo duomenys.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.
Iki malonių pasimatymų pirmadienį!

Kuršininkų kalba yra Kuršių nerijos autochtonų kalba, gyvavusi nerijoje iki XX a. vidurio kol iš krašto pasitraukė senieji jo gyventojai. Belikus itin mažam šios kalbos vartotojų skaičiui ir radikaliai pasikeitus demografinei sudėčiai, kuršininkų kalbos vartojimas nutrūko. Neįmanoma įsivaizduoti žodinės kūrybos, etninės bendruomenės dvasinio gyvenimo, pasaulėžiūros, etnografijos, gyvensenos, eliminuojant kalbos vaidmenį, nesuprantant tekstų, kuriuos jie paliko ir vis dar palieka. Praėjus pirmąjį kalbos mokymosi etapą, labai verta toliau gilintis į tekstus, kurie tiesiogiai, iš pirmųjų lūpų, liudija krašto gyventojų etninę tapatybę ir jos raidą. Būtina atverti galimybes visuomenei pačiai aktyviai dalyvauti glaudaus kalbos ir kultūros ryšio atkūrimo procese. Pradėto projekto tęsinys ‒ supažindinti bendruomenę su Kuršių nerijos vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais iš pirminių šaltinių, etnografiniais aprašais ir pasakojimais, kuriuose liudijami autentiški kultūros reiškiniai ir jos raida, gyventojų buitis ir santykiai. Taigi iš esmės projekto tąsa nukreipta į etninės kultūros raidos pažinimą, pasinaudojant jau įgytais ir toliau lavinamais kalbos įgūdžiais. Toks projektas turi ne tik edukacinę funkciją, bet ir saisto naujuosius Kuršių nerijos gyventojus su ta terpe, kuri laikoma išskirtine Kuršių nerijos verte.

Antardienis Gegužės 05, 2020
Renginio pradžia: 04/10/2020 17:00
Pabaiga: 05/05/2020 16:20

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Renginio pradžia: 05/05/2020 10:00

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

Trečiadienis Gegužės 06, 2020

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

Ketvirtadienis Gegužės 07, 2020

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

Penktadienis Gegužės 08, 2020

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

Šeštadienis Gegužės 09, 2020

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

Sekmadienis Gegužės 10, 2020

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

Pirmadienis Gegužės 11, 2020

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

Antardienis Gegužės 12, 2020

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

Trečiadienis Gegužės 13, 2020

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

Ketvirtadienis Gegužės 14, 2020

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

Penktadienis Gegužės 15, 2020

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

Šeštadienis Gegužės 16, 2020

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

Sekmadienis Gegužės 17, 2020

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

Pirmadienis Gegužės 18, 2020

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

Antardienis Gegužės 19, 2020

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

Trečiadienis Gegužės 20, 2020

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

Ketvirtadienis Gegužės 21, 2020

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

Penktadienis Gegužės 22, 2020

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

Šeštadienis Gegužės 23, 2020
Renginio pradžia: 04/23/2020 11:11
Pabaiga: 05/23/2020 11:11

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / I DALIS / TAPYBA

https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/1620136921477225/

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

Sekmadienis Gegužės 24, 2020

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

Pirmadienis Gegužės 25, 2020

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

Antardienis Gegužės 26, 2020

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

Trečiadienis Gegužės 27, 2020

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

Ketvirtadienis Gegužės 28, 2020

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

Penktadienis Gegužės 29, 2020

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

Šeštadienis Gegužės 30, 2020

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

Sekmadienis Gegužės 31, 2020
Renginio pradžia: 04/28/2020 19:11
Pabaiga: 05/31/2020 19:11

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

Pirmadienis Birželio 01, 2020

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

Antardienis Birželio 02, 2020

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

Trečiadienis Birželio 03, 2020

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

Ketvirtadienis Birželio 04, 2020

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

Penktadienis Birželio 05, 2020
Renginio pradžia: 05/05/2020 10:00
Pabaiga: 06/05/2020 18:00

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

Šeštadienis Birželio 06, 2020
Renginio pradžia: 06/06/2020 12:00

Birželio 6 d. atidaroma tekstilininkės Kristinos Šorienės batikos darbų paroda „Protėvių paveldas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 2020 m. birželio 30 d.

Kristina Šorienė – tekstilininkė, puoselėjanti batikos ir šlapio vėlimo technikas. Kuria paveikslus, šviestuvus, sceninius kostiumus, scenografiją ir kt. Veda kūrybines dirbtuves amatininkų gildijos „Krikragaa“ ir Klaipėdos etnokultūros centro renginiuose, sveiko gyvenimo būdo festivalyje „Mandala“ ir kitur. Vyraujančios kūrybos temos: gamtos ir žmogaus santykis, baltų ir kitų pasaulio tautų raštai, švenčių tradicijos. Kasdienos kūrybai įkvepia dukrelė.

Ši paroda yra, gimtosios kultūros paveikto, Kristinos sąmonės srauto fiksacija. Tai iš esmės yra pasakojimas apie džiaugsmą, grožį ir gyvybę, atrastą savos tautos pavelde. Šis pasakojimas perteikiamas laisvais, eskiziškais batikos liejiniais, kurie kaip ledkalnio viršūnė parodo labai gražų, bet – savaime aišku, – mažytį baltų kosmogonijos trupinėlį.

Kristinos užfiksuotas sąmonės srautas neturi nei pradžios, nei pabaigos, nes toks yra pats fiksuojamas objektas. Todėl šie darbai tėra samtelis iš neišsenkančios paveldo informacijos upės. Tai galbūt yra kitas parodos tikslas – priminti apie prisilietimų prie begalybės prasmę. Kad ir kokios mažos ir nereikšmingos atrodytų mūsų pastangos prisiliesti prie begalinių tiesos ir gėrio šaltinių – jūros lašas taip pat yra jūra.

Mūsų protėviai taip pat stebėjo ir fiksavo. O kai mūsų nebebus, kosmogoninė tvarka niekur nedings, ir ją fiksuos kažkas kitas.

Povilas Šorys

Sekmadienis Birželio 07, 2020

Birželio 6 d. atidaroma tekstilininkės Kristinos Šorienės batikos darbų paroda „Protėvių paveldas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 2020 m. birželio 30 d.

Kristina Šorienė – tekstilininkė, puoselėjanti batikos ir šlapio vėlimo technikas. Kuria paveikslus, šviestuvus, sceninius kostiumus, scenografiją ir kt. Veda kūrybines dirbtuves amatininkų gildijos „Krikragaa“ ir Klaipėdos etnokultūros centro renginiuose, sveiko gyvenimo būdo festivalyje „Mandala“ ir kitur. Vyraujančios kūrybos temos: gamtos ir žmogaus santykis, baltų ir kitų pasaulio tautų raštai, švenčių tradicijos. Kasdienos kūrybai įkvepia dukrelė.

Ši paroda yra, gimtosios kultūros paveikto, Kristinos sąmonės srauto fiksacija. Tai iš esmės yra pasakojimas apie džiaugsmą, grožį ir gyvybę, atrastą savos tautos pavelde. Šis pasakojimas perteikiamas laisvais, eskiziškais batikos liejiniais, kurie kaip ledkalnio viršūnė parodo labai gražų, bet – savaime aišku, – mažytį baltų kosmogonijos trupinėlį.

Kristinos užfiksuotas sąmonės srautas neturi nei pradžios, nei pabaigos, nes toks yra pats fiksuojamas objektas. Todėl šie darbai tėra samtelis iš neišsenkančios paveldo informacijos upės. Tai galbūt yra kitas parodos tikslas – priminti apie prisilietimų prie begalybės prasmę. Kad ir kokios mažos ir nereikšmingos atrodytų mūsų pastangos prisiliesti prie begalinių tiesos ir gėrio šaltinių – jūros lašas taip pat yra jūra.

Mūsų protėviai taip pat stebėjo ir fiksavo. O kai mūsų nebebus, kosmogoninė tvarka niekur nedings, ir ją fiksuos kažkas kitas.

Povilas Šorys

Pirmadienis Birželio 08, 2020

Birželio 6 d. atidaroma tekstilininkės Kristinos Šorienės batikos darbų paroda „Protėvių paveldas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 2020 m. birželio 30 d.

Kristina Šorienė – tekstilininkė, puoselėjanti batikos ir šlapio vėlimo technikas. Kuria paveikslus, šviestuvus, sceninius kostiumus, scenografiją ir kt. Veda kūrybines dirbtuves amatininkų gildijos „Krikragaa“ ir Klaipėdos etnokultūros centro renginiuose, sveiko gyvenimo būdo festivalyje „Mandala“ ir kitur. Vyraujančios kūrybos temos: gamtos ir žmogaus santykis, baltų ir kitų pasaulio tautų raštai, švenčių tradicijos. Kasdienos kūrybai įkvepia dukrelė.

Ši paroda yra, gimtosios kultūros paveikto, Kristinos sąmonės srauto fiksacija. Tai iš esmės yra pasakojimas apie džiaugsmą, grožį ir gyvybę, atrastą savos tautos pavelde. Šis pasakojimas perteikiamas laisvais, eskiziškais batikos liejiniais, kurie kaip ledkalnio viršūnė parodo labai gražų, bet – savaime aišku, – mažytį baltų kosmogonijos trupinėlį.

Kristinos užfiksuotas sąmonės srautas neturi nei pradžios, nei pabaigos, nes toks yra pats fiksuojamas objektas. Todėl šie darbai tėra samtelis iš neišsenkančios paveldo informacijos upės. Tai galbūt yra kitas parodos tikslas – priminti apie prisilietimų prie begalybės prasmę. Kad ir kokios mažos ir nereikšmingos atrodytų mūsų pastangos prisiliesti prie begalinių tiesos ir gėrio šaltinių – jūros lašas taip pat yra jūra.

Mūsų protėviai taip pat stebėjo ir fiksavo. O kai mūsų nebebus, kosmogoninė tvarka niekur nedings, ir ją fiksuos kažkas kitas.

Povilas Šorys

Antardienis Birželio 09, 2020

Birželio 6 d. atidaroma tekstilininkės Kristinos Šorienės batikos darbų paroda „Protėvių paveldas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 2020 m. birželio 30 d.

Kristina Šorienė – tekstilininkė, puoselėjanti batikos ir šlapio vėlimo technikas. Kuria paveikslus, šviestuvus, sceninius kostiumus, scenografiją ir kt. Veda kūrybines dirbtuves amatininkų gildijos „Krikragaa“ ir Klaipėdos etnokultūros centro renginiuose, sveiko gyvenimo būdo festivalyje „Mandala“ ir kitur. Vyraujančios kūrybos temos: gamtos ir žmogaus santykis, baltų ir kitų pasaulio tautų raštai, švenčių tradicijos. Kasdienos kūrybai įkvepia dukrelė.

Ši paroda yra, gimtosios kultūros paveikto, Kristinos sąmonės srauto fiksacija. Tai iš esmės yra pasakojimas apie džiaugsmą, grožį ir gyvybę, atrastą savos tautos pavelde. Šis pasakojimas perteikiamas laisvais, eskiziškais batikos liejiniais, kurie kaip ledkalnio viršūnė parodo labai gražų, bet – savaime aišku, – mažytį baltų kosmogonijos trupinėlį.

Kristinos užfiksuotas sąmonės srautas neturi nei pradžios, nei pabaigos, nes toks yra pats fiksuojamas objektas. Todėl šie darbai tėra samtelis iš neišsenkančios paveldo informacijos upės. Tai galbūt yra kitas parodos tikslas – priminti apie prisilietimų prie begalybės prasmę. Kad ir kokios mažos ir nereikšmingos atrodytų mūsų pastangos prisiliesti prie begalinių tiesos ir gėrio šaltinių – jūros lašas taip pat yra jūra.

Mūsų protėviai taip pat stebėjo ir fiksavo. O kai mūsų nebebus, kosmogoninė tvarka niekur nedings, ir ją fiksuos kažkas kitas.

Povilas Šorys

Trečiadienis Birželio 10, 2020

Birželio 6 d. atidaroma tekstilininkės Kristinos Šorienės batikos darbų paroda „Protėvių paveldas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 2020 m. birželio 30 d.

Kristina Šorienė – tekstilininkė, puoselėjanti batikos ir šlapio vėlimo technikas. Kuria paveikslus, šviestuvus, sceninius kostiumus, scenografiją ir kt. Veda kūrybines dirbtuves amatininkų gildijos „Krikragaa“ ir Klaipėdos etnokultūros centro renginiuose, sveiko gyvenimo būdo festivalyje „Mandala“ ir kitur. Vyraujančios kūrybos temos: gamtos ir žmogaus santykis, baltų ir kitų pasaulio tautų raštai, švenčių tradicijos. Kasdienos kūrybai įkvepia dukrelė.

Ši paroda yra, gimtosios kultūros paveikto, Kristinos sąmonės srauto fiksacija. Tai iš esmės yra pasakojimas apie džiaugsmą, grožį ir gyvybę, atrastą savos tautos pavelde. Šis pasakojimas perteikiamas laisvais, eskiziškais batikos liejiniais, kurie kaip ledkalnio viršūnė parodo labai gražų, bet – savaime aišku, – mažytį baltų kosmogonijos trupinėlį.

Kristinos užfiksuotas sąmonės srautas neturi nei pradžios, nei pabaigos, nes toks yra pats fiksuojamas objektas. Todėl šie darbai tėra samtelis iš neišsenkančios paveldo informacijos upės. Tai galbūt yra kitas parodos tikslas – priminti apie prisilietimų prie begalybės prasmę. Kad ir kokios mažos ir nereikšmingos atrodytų mūsų pastangos prisiliesti prie begalinių tiesos ir gėrio šaltinių – jūros lašas taip pat yra jūra.

Mūsų protėviai taip pat stebėjo ir fiksavo. O kai mūsų nebebus, kosmogoninė tvarka niekur nedings, ir ją fiksuos kažkas kitas.

Povilas Šorys

Ketvirtadienis Birželio 11, 2020

Birželio 6 d. atidaroma tekstilininkės Kristinos Šorienės batikos darbų paroda „Protėvių paveldas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 2020 m. birželio 30 d.

Kristina Šorienė – tekstilininkė, puoselėjanti batikos ir šlapio vėlimo technikas. Kuria paveikslus, šviestuvus, sceninius kostiumus, scenografiją ir kt. Veda kūrybines dirbtuves amatininkų gildijos „Krikragaa“ ir Klaipėdos etnokultūros centro renginiuose, sveiko gyvenimo būdo festivalyje „Mandala“ ir kitur. Vyraujančios kūrybos temos: gamtos ir žmogaus santykis, baltų ir kitų pasaulio tautų raštai, švenčių tradicijos. Kasdienos kūrybai įkvepia dukrelė.

Ši paroda yra, gimtosios kultūros paveikto, Kristinos sąmonės srauto fiksacija. Tai iš esmės yra pasakojimas apie džiaugsmą, grožį ir gyvybę, atrastą savos tautos pavelde. Šis pasakojimas perteikiamas laisvais, eskiziškais batikos liejiniais, kurie kaip ledkalnio viršūnė parodo labai gražų, bet – savaime aišku, – mažytį baltų kosmogonijos trupinėlį.

Kristinos užfiksuotas sąmonės srautas neturi nei pradžios, nei pabaigos, nes toks yra pats fiksuojamas objektas. Todėl šie darbai tėra samtelis iš neišsenkančios paveldo informacijos upės. Tai galbūt yra kitas parodos tikslas – priminti apie prisilietimų prie begalybės prasmę. Kad ir kokios mažos ir nereikšmingos atrodytų mūsų pastangos prisiliesti prie begalinių tiesos ir gėrio šaltinių – jūros lašas taip pat yra jūra.

Mūsų protėviai taip pat stebėjo ir fiksavo. O kai mūsų nebebus, kosmogoninė tvarka niekur nedings, ir ją fiksuos kažkas kitas.

Povilas Šorys

Penktadienis Birželio 12, 2020

Birželio 6 d. atidaroma tekstilininkės Kristinos Šorienės batikos darbų paroda „Protėvių paveldas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 2020 m. birželio 30 d.

Kristina Šorienė – tekstilininkė, puoselėjanti batikos ir šlapio vėlimo technikas. Kuria paveikslus, šviestuvus, sceninius kostiumus, scenografiją ir kt. Veda kūrybines dirbtuves amatininkų gildijos „Krikragaa“ ir Klaipėdos etnokultūros centro renginiuose, sveiko gyvenimo būdo festivalyje „Mandala“ ir kitur. Vyraujančios kūrybos temos: gamtos ir žmogaus santykis, baltų ir kitų pasaulio tautų raštai, švenčių tradicijos. Kasdienos kūrybai įkvepia dukrelė.

Ši paroda yra, gimtosios kultūros paveikto, Kristinos sąmonės srauto fiksacija. Tai iš esmės yra pasakojimas apie džiaugsmą, grožį ir gyvybę, atrastą savos tautos pavelde. Šis pasakojimas perteikiamas laisvais, eskiziškais batikos liejiniais, kurie kaip ledkalnio viršūnė parodo labai gražų, bet – savaime aišku, – mažytį baltų kosmogonijos trupinėlį.

Kristinos užfiksuotas sąmonės srautas neturi nei pradžios, nei pabaigos, nes toks yra pats fiksuojamas objektas. Todėl šie darbai tėra samtelis iš neišsenkančios paveldo informacijos upės. Tai galbūt yra kitas parodos tikslas – priminti apie prisilietimų prie begalybės prasmę. Kad ir kokios mažos ir nereikšmingos atrodytų mūsų pastangos prisiliesti prie begalinių tiesos ir gėrio šaltinių – jūros lašas taip pat yra jūra.

Mūsų protėviai taip pat stebėjo ir fiksavo. O kai mūsų nebebus, kosmogoninė tvarka niekur nedings, ir ją fiksuos kažkas kitas.

Povilas Šorys

Šeštadienis Birželio 13, 2020

Birželio 6 d. atidaroma tekstilininkės Kristinos Šorienės batikos darbų paroda „Protėvių paveldas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 2020 m. birželio 30 d.

Kristina Šorienė – tekstilininkė, puoselėjanti batikos ir šlapio vėlimo technikas. Kuria paveikslus, šviestuvus, sceninius kostiumus, scenografiją ir kt. Veda kūrybines dirbtuves amatininkų gildijos „Krikragaa“ ir Klaipėdos etnokultūros centro renginiuose, sveiko gyvenimo būdo festivalyje „Mandala“ ir kitur. Vyraujančios kūrybos temos: gamtos ir žmogaus santykis, baltų ir kitų pasaulio tautų raštai, švenčių tradicijos. Kasdienos kūrybai įkvepia dukrelė.

Ši paroda yra, gimtosios kultūros paveikto, Kristinos sąmonės srauto fiksacija. Tai iš esmės yra pasakojimas apie džiaugsmą, grožį ir gyvybę, atrastą savos tautos pavelde. Šis pasakojimas perteikiamas laisvais, eskiziškais batikos liejiniais, kurie kaip ledkalnio viršūnė parodo labai gražų, bet – savaime aišku, – mažytį baltų kosmogonijos trupinėlį.

Kristinos užfiksuotas sąmonės srautas neturi nei pradžios, nei pabaigos, nes toks yra pats fiksuojamas objektas. Todėl šie darbai tėra samtelis iš neišsenkančios paveldo informacijos upės. Tai galbūt yra kitas parodos tikslas – priminti apie prisilietimų prie begalybės prasmę. Kad ir kokios mažos ir nereikšmingos atrodytų mūsų pastangos prisiliesti prie begalinių tiesos ir gėrio šaltinių – jūros lašas taip pat yra jūra.

Mūsų protėviai taip pat stebėjo ir fiksavo. O kai mūsų nebebus, kosmogoninė tvarka niekur nedings, ir ją fiksuos kažkas kitas.

Povilas Šorys

Sekmadienis Birželio 14, 2020

Birželio 6 d. atidaroma tekstilininkės Kristinos Šorienės batikos darbų paroda „Protėvių paveldas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 2020 m. birželio 30 d.

Kristina Šorienė – tekstilininkė, puoselėjanti batikos ir šlapio vėlimo technikas. Kuria paveikslus, šviestuvus, sceninius kostiumus, scenografiją ir kt. Veda kūrybines dirbtuves amatininkų gildijos „Krikragaa“ ir Klaipėdos etnokultūros centro renginiuose, sveiko gyvenimo būdo festivalyje „Mandala“ ir kitur. Vyraujančios kūrybos temos: gamtos ir žmogaus santykis, baltų ir kitų pasaulio tautų raštai, švenčių tradicijos. Kasdienos kūrybai įkvepia dukrelė.

Ši paroda yra, gimtosios kultūros paveikto, Kristinos sąmonės srauto fiksacija. Tai iš esmės yra pasakojimas apie džiaugsmą, grožį ir gyvybę, atrastą savos tautos pavelde. Šis pasakojimas perteikiamas laisvais, eskiziškais batikos liejiniais, kurie kaip ledkalnio viršūnė parodo labai gražų, bet – savaime aišku, – mažytį baltų kosmogonijos trupinėlį.

Kristinos užfiksuotas sąmonės srautas neturi nei pradžios, nei pabaigos, nes toks yra pats fiksuojamas objektas. Todėl šie darbai tėra samtelis iš neišsenkančios paveldo informacijos upės. Tai galbūt yra kitas parodos tikslas – priminti apie prisilietimų prie begalybės prasmę. Kad ir kokios mažos ir nereikšmingos atrodytų mūsų pastangos prisiliesti prie begalinių tiesos ir gėrio šaltinių – jūros lašas taip pat yra jūra.

Mūsų protėviai taip pat stebėjo ir fiksavo. O kai mūsų nebebus, kosmogoninė tvarka niekur nedings, ir ją fiksuos kažkas kitas.

Povilas Šorys

Pirmadienis Birželio 15, 2020

Birželio 6 d. atidaroma tekstilininkės Kristinos Šorienės batikos darbų paroda „Protėvių paveldas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 2020 m. birželio 30 d.

Kristina Šorienė – tekstilininkė, puoselėjanti batikos ir šlapio vėlimo technikas. Kuria paveikslus, šviestuvus, sceninius kostiumus, scenografiją ir kt. Veda kūrybines dirbtuves amatininkų gildijos „Krikragaa“ ir Klaipėdos etnokultūros centro renginiuose, sveiko gyvenimo būdo festivalyje „Mandala“ ir kitur. Vyraujančios kūrybos temos: gamtos ir žmogaus santykis, baltų ir kitų pasaulio tautų raštai, švenčių tradicijos. Kasdienos kūrybai įkvepia dukrelė.

Ši paroda yra, gimtosios kultūros paveikto, Kristinos sąmonės srauto fiksacija. Tai iš esmės yra pasakojimas apie džiaugsmą, grožį ir gyvybę, atrastą savos tautos pavelde. Šis pasakojimas perteikiamas laisvais, eskiziškais batikos liejiniais, kurie kaip ledkalnio viršūnė parodo labai gražų, bet – savaime aišku, – mažytį baltų kosmogonijos trupinėlį.

Kristinos užfiksuotas sąmonės srautas neturi nei pradžios, nei pabaigos, nes toks yra pats fiksuojamas objektas. Todėl šie darbai tėra samtelis iš neišsenkančios paveldo informacijos upės. Tai galbūt yra kitas parodos tikslas – priminti apie prisilietimų prie begalybės prasmę. Kad ir kokios mažos ir nereikšmingos atrodytų mūsų pastangos prisiliesti prie begalinių tiesos ir gėrio šaltinių – jūros lašas taip pat yra jūra.

Mūsų protėviai taip pat stebėjo ir fiksavo. O kai mūsų nebebus, kosmogoninė tvarka niekur nedings, ir ją fiksuos kažkas kitas.

Povilas Šorys

Antardienis Birželio 16, 2020

Birželio 6 d. atidaroma tekstilininkės Kristinos Šorienės batikos darbų paroda „Protėvių paveldas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 2020 m. birželio 30 d.

Kristina Šorienė – tekstilininkė, puoselėjanti batikos ir šlapio vėlimo technikas. Kuria paveikslus, šviestuvus, sceninius kostiumus, scenografiją ir kt. Veda kūrybines dirbtuves amatininkų gildijos „Krikragaa“ ir Klaipėdos etnokultūros centro renginiuose, sveiko gyvenimo būdo festivalyje „Mandala“ ir kitur. Vyraujančios kūrybos temos: gamtos ir žmogaus santykis, baltų ir kitų pasaulio tautų raštai, švenčių tradicijos. Kasdienos kūrybai įkvepia dukrelė.

Ši paroda yra, gimtosios kultūros paveikto, Kristinos sąmonės srauto fiksacija. Tai iš esmės yra pasakojimas apie džiaugsmą, grožį ir gyvybę, atrastą savos tautos pavelde. Šis pasakojimas perteikiamas laisvais, eskiziškais batikos liejiniais, kurie kaip ledkalnio viršūnė parodo labai gražų, bet – savaime aišku, – mažytį baltų kosmogonijos trupinėlį.

Kristinos užfiksuotas sąmonės srautas neturi nei pradžios, nei pabaigos, nes toks yra pats fiksuojamas objektas. Todėl šie darbai tėra samtelis iš neišsenkančios paveldo informacijos upės. Tai galbūt yra kitas parodos tikslas – priminti apie prisilietimų prie begalybės prasmę. Kad ir kokios mažos ir nereikšmingos atrodytų mūsų pastangos prisiliesti prie begalinių tiesos ir gėrio šaltinių – jūros lašas taip pat yra jūra.

Mūsų protėviai taip pat stebėjo ir fiksavo. O kai mūsų nebebus, kosmogoninė tvarka niekur nedings, ir ją fiksuos kažkas kitas.

Povilas Šorys

Trečiadienis Birželio 17, 2020

Birželio 6 d. atidaroma tekstilininkės Kristinos Šorienės batikos darbų paroda „Protėvių paveldas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 2020 m. birželio 30 d.

Kristina Šorienė – tekstilininkė, puoselėjanti batikos ir šlapio vėlimo technikas. Kuria paveikslus, šviestuvus, sceninius kostiumus, scenografiją ir kt. Veda kūrybines dirbtuves amatininkų gildijos „Krikragaa“ ir Klaipėdos etnokultūros centro renginiuose, sveiko gyvenimo būdo festivalyje „Mandala“ ir kitur. Vyraujančios kūrybos temos: gamtos ir žmogaus santykis, baltų ir kitų pasaulio tautų raštai, švenčių tradicijos. Kasdienos kūrybai įkvepia dukrelė.

Ši paroda yra, gimtosios kultūros paveikto, Kristinos sąmonės srauto fiksacija. Tai iš esmės yra pasakojimas apie džiaugsmą, grožį ir gyvybę, atrastą savos tautos pavelde. Šis pasakojimas perteikiamas laisvais, eskiziškais batikos liejiniais, kurie kaip ledkalnio viršūnė parodo labai gražų, bet – savaime aišku, – mažytį baltų kosmogonijos trupinėlį.

Kristinos užfiksuotas sąmonės srautas neturi nei pradžios, nei pabaigos, nes toks yra pats fiksuojamas objektas. Todėl šie darbai tėra samtelis iš neišsenkančios paveldo informacijos upės. Tai galbūt yra kitas parodos tikslas – priminti apie prisilietimų prie begalybės prasmę. Kad ir kokios mažos ir nereikšmingos atrodytų mūsų pastangos prisiliesti prie begalinių tiesos ir gėrio šaltinių – jūros lašas taip pat yra jūra.

Mūsų protėviai taip pat stebėjo ir fiksavo. O kai mūsų nebebus, kosmogoninė tvarka niekur nedings, ir ją fiksuos kažkas kitas.

Povilas Šorys

Ketvirtadienis Birželio 18, 2020

Birželio 6 d. atidaroma tekstilininkės Kristinos Šorienės batikos darbų paroda „Protėvių paveldas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 2020 m. birželio 30 d.

Kristina Šorienė – tekstilininkė, puoselėjanti batikos ir šlapio vėlimo technikas. Kuria paveikslus, šviestuvus, sceninius kostiumus, scenografiją ir kt. Veda kūrybines dirbtuves amatininkų gildijos „Krikragaa“ ir Klaipėdos etnokultūros centro renginiuose, sveiko gyvenimo būdo festivalyje „Mandala“ ir kitur. Vyraujančios kūrybos temos: gamtos ir žmogaus santykis, baltų ir kitų pasaulio tautų raštai, švenčių tradicijos. Kasdienos kūrybai įkvepia dukrelė.

Ši paroda yra, gimtosios kultūros paveikto, Kristinos sąmonės srauto fiksacija. Tai iš esmės yra pasakojimas apie džiaugsmą, grožį ir gyvybę, atrastą savos tautos pavelde. Šis pasakojimas perteikiamas laisvais, eskiziškais batikos liejiniais, kurie kaip ledkalnio viršūnė parodo labai gražų, bet – savaime aišku, – mažytį baltų kosmogonijos trupinėlį.

Kristinos užfiksuotas sąmonės srautas neturi nei pradžios, nei pabaigos, nes toks yra pats fiksuojamas objektas. Todėl šie darbai tėra samtelis iš neišsenkančios paveldo informacijos upės. Tai galbūt yra kitas parodos tikslas – priminti apie prisilietimų prie begalybės prasmę. Kad ir kokios mažos ir nereikšmingos atrodytų mūsų pastangos prisiliesti prie begalinių tiesos ir gėrio šaltinių – jūros lašas taip pat yra jūra.

Mūsų protėviai taip pat stebėjo ir fiksavo. O kai mūsų nebebus, kosmogoninė tvarka niekur nedings, ir ją fiksuos kažkas kitas.

Povilas Šorys

Penktadienis Birželio 19, 2020

Birželio 6 d. atidaroma tekstilininkės Kristinos Šorienės batikos darbų paroda „Protėvių paveldas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 2020 m. birželio 30 d.

Kristina Šorienė – tekstilininkė, puoselėjanti batikos ir šlapio vėlimo technikas. Kuria paveikslus, šviestuvus, sceninius kostiumus, scenografiją ir kt. Veda kūrybines dirbtuves amatininkų gildijos „Krikragaa“ ir Klaipėdos etnokultūros centro renginiuose, sveiko gyvenimo būdo festivalyje „Mandala“ ir kitur. Vyraujančios kūrybos temos: gamtos ir žmogaus santykis, baltų ir kitų pasaulio tautų raštai, švenčių tradicijos. Kasdienos kūrybai įkvepia dukrelė.

Ši paroda yra, gimtosios kultūros paveikto, Kristinos sąmonės srauto fiksacija. Tai iš esmės yra pasakojimas apie džiaugsmą, grožį ir gyvybę, atrastą savos tautos pavelde. Šis pasakojimas perteikiamas laisvais, eskiziškais batikos liejiniais, kurie kaip ledkalnio viršūnė parodo labai gražų, bet – savaime aišku, – mažytį baltų kosmogonijos trupinėlį.

Kristinos užfiksuotas sąmonės srautas neturi nei pradžios, nei pabaigos, nes toks yra pats fiksuojamas objektas. Todėl šie darbai tėra samtelis iš neišsenkančios paveldo informacijos upės. Tai galbūt yra kitas parodos tikslas – priminti apie prisilietimų prie begalybės prasmę. Kad ir kokios mažos ir nereikšmingos atrodytų mūsų pastangos prisiliesti prie begalinių tiesos ir gėrio šaltinių – jūros lašas taip pat yra jūra.

Mūsų protėviai taip pat stebėjo ir fiksavo. O kai mūsų nebebus, kosmogoninė tvarka niekur nedings, ir ją fiksuos kažkas kitas.

Povilas Šorys

Šeštadienis Birželio 20, 2020

Birželio 6 d. atidaroma tekstilininkės Kristinos Šorienės batikos darbų paroda „Protėvių paveldas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 2020 m. birželio 30 d.

Kristina Šorienė – tekstilininkė, puoselėjanti batikos ir šlapio vėlimo technikas. Kuria paveikslus, šviestuvus, sceninius kostiumus, scenografiją ir kt. Veda kūrybines dirbtuves amatininkų gildijos „Krikragaa“ ir Klaipėdos etnokultūros centro renginiuose, sveiko gyvenimo būdo festivalyje „Mandala“ ir kitur. Vyraujančios kūrybos temos: gamtos ir žmogaus santykis, baltų ir kitų pasaulio tautų raštai, švenčių tradicijos. Kasdienos kūrybai įkvepia dukrelė.

Ši paroda yra, gimtosios kultūros paveikto, Kristinos sąmonės srauto fiksacija. Tai iš esmės yra pasakojimas apie džiaugsmą, grožį ir gyvybę, atrastą savos tautos pavelde. Šis pasakojimas perteikiamas laisvais, eskiziškais batikos liejiniais, kurie kaip ledkalnio viršūnė parodo labai gražų, bet – savaime aišku, – mažytį baltų kosmogonijos trupinėlį.

Kristinos užfiksuotas sąmonės srautas neturi nei pradžios, nei pabaigos, nes toks yra pats fiksuojamas objektas. Todėl šie darbai tėra samtelis iš neišsenkančios paveldo informacijos upės. Tai galbūt yra kitas parodos tikslas – priminti apie prisilietimų prie begalybės prasmę. Kad ir kokios mažos ir nereikšmingos atrodytų mūsų pastangos prisiliesti prie begalinių tiesos ir gėrio šaltinių – jūros lašas taip pat yra jūra.

Mūsų protėviai taip pat stebėjo ir fiksavo. O kai mūsų nebebus, kosmogoninė tvarka niekur nedings, ir ją fiksuos kažkas kitas.

Povilas Šorys

Sekmadienis Birželio 21, 2020

Birželio 6 d. atidaroma tekstilininkės Kristinos Šorienės batikos darbų paroda „Protėvių paveldas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 2020 m. birželio 30 d.

Kristina Šorienė – tekstilininkė, puoselėjanti batikos ir šlapio vėlimo technikas. Kuria paveikslus, šviestuvus, sceninius kostiumus, scenografiją ir kt. Veda kūrybines dirbtuves amatininkų gildijos „Krikragaa“ ir Klaipėdos etnokultūros centro renginiuose, sveiko gyvenimo būdo festivalyje „Mandala“ ir kitur. Vyraujančios kūrybos temos: gamtos ir žmogaus santykis, baltų ir kitų pasaulio tautų raštai, švenčių tradicijos. Kasdienos kūrybai įkvepia dukrelė.

Ši paroda yra, gimtosios kultūros paveikto, Kristinos sąmonės srauto fiksacija. Tai iš esmės yra pasakojimas apie džiaugsmą, grožį ir gyvybę, atrastą savos tautos pavelde. Šis pasakojimas perteikiamas laisvais, eskiziškais batikos liejiniais, kurie kaip ledkalnio viršūnė parodo labai gražų, bet – savaime aišku, – mažytį baltų kosmogonijos trupinėlį.

Kristinos užfiksuotas sąmonės srautas neturi nei pradžios, nei pabaigos, nes toks yra pats fiksuojamas objektas. Todėl šie darbai tėra samtelis iš neišsenkančios paveldo informacijos upės. Tai galbūt yra kitas parodos tikslas – priminti apie prisilietimų prie begalybės prasmę. Kad ir kokios mažos ir nereikšmingos atrodytų mūsų pastangos prisiliesti prie begalinių tiesos ir gėrio šaltinių – jūros lašas taip pat yra jūra.

Mūsų protėviai taip pat stebėjo ir fiksavo. O kai mūsų nebebus, kosmogoninė tvarka niekur nedings, ir ją fiksuos kažkas kitas.

Povilas Šorys

Pirmadienis Birželio 22, 2020

Birželio 6 d. atidaroma tekstilininkės Kristinos Šorienės batikos darbų paroda „Protėvių paveldas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 2020 m. birželio 30 d.

Kristina Šorienė – tekstilininkė, puoselėjanti batikos ir šlapio vėlimo technikas. Kuria paveikslus, šviestuvus, sceninius kostiumus, scenografiją ir kt. Veda kūrybines dirbtuves amatininkų gildijos „Krikragaa“ ir Klaipėdos etnokultūros centro renginiuose, sveiko gyvenimo būdo festivalyje „Mandala“ ir kitur. Vyraujančios kūrybos temos: gamtos ir žmogaus santykis, baltų ir kitų pasaulio tautų raštai, švenčių tradicijos. Kasdienos kūrybai įkvepia dukrelė.

Ši paroda yra, gimtosios kultūros paveikto, Kristinos sąmonės srauto fiksacija. Tai iš esmės yra pasakojimas apie džiaugsmą, grožį ir gyvybę, atrastą savos tautos pavelde. Šis pasakojimas perteikiamas laisvais, eskiziškais batikos liejiniais, kurie kaip ledkalnio viršūnė parodo labai gražų, bet – savaime aišku, – mažytį baltų kosmogonijos trupinėlį.

Kristinos užfiksuotas sąmonės srautas neturi nei pradžios, nei pabaigos, nes toks yra pats fiksuojamas objektas. Todėl šie darbai tėra samtelis iš neišsenkančios paveldo informacijos upės. Tai galbūt yra kitas parodos tikslas – priminti apie prisilietimų prie begalybės prasmę. Kad ir kokios mažos ir nereikšmingos atrodytų mūsų pastangos prisiliesti prie begalinių tiesos ir gėrio šaltinių – jūros lašas taip pat yra jūra.

Mūsų protėviai taip pat stebėjo ir fiksavo. O kai mūsų nebebus, kosmogoninė tvarka niekur nedings, ir ją fiksuos kažkas kitas.

Povilas Šorys

Antardienis Birželio 23, 2020

Birželio 6 d. atidaroma tekstilininkės Kristinos Šorienės batikos darbų paroda „Protėvių paveldas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 2020 m. birželio 30 d.

Kristina Šorienė – tekstilininkė, puoselėjanti batikos ir šlapio vėlimo technikas. Kuria paveikslus, šviestuvus, sceninius kostiumus, scenografiją ir kt. Veda kūrybines dirbtuves amatininkų gildijos „Krikragaa“ ir Klaipėdos etnokultūros centro renginiuose, sveiko gyvenimo būdo festivalyje „Mandala“ ir kitur. Vyraujančios kūrybos temos: gamtos ir žmogaus santykis, baltų ir kitų pasaulio tautų raštai, švenčių tradicijos. Kasdienos kūrybai įkvepia dukrelė.

Ši paroda yra, gimtosios kultūros paveikto, Kristinos sąmonės srauto fiksacija. Tai iš esmės yra pasakojimas apie džiaugsmą, grožį ir gyvybę, atrastą savos tautos pavelde. Šis pasakojimas perteikiamas laisvais, eskiziškais batikos liejiniais, kurie kaip ledkalnio viršūnė parodo labai gražų, bet – savaime aišku, – mažytį baltų kosmogonijos trupinėlį.

Kristinos užfiksuotas sąmonės srautas neturi nei pradžios, nei pabaigos, nes toks yra pats fiksuojamas objektas. Todėl šie darbai tėra samtelis iš neišsenkančios paveldo informacijos upės. Tai galbūt yra kitas parodos tikslas – priminti apie prisilietimų prie begalybės prasmę. Kad ir kokios mažos ir nereikšmingos atrodytų mūsų pastangos prisiliesti prie begalinių tiesos ir gėrio šaltinių – jūros lašas taip pat yra jūra.

Mūsų protėviai taip pat stebėjo ir fiksavo. O kai mūsų nebebus, kosmogoninė tvarka niekur nedings, ir ją fiksuos kažkas kitas.

Povilas Šorys

Trečiadienis Birželio 24, 2020

Birželio 6 d. atidaroma tekstilininkės Kristinos Šorienės batikos darbų paroda „Protėvių paveldas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 2020 m. birželio 30 d.

Kristina Šorienė – tekstilininkė, puoselėjanti batikos ir šlapio vėlimo technikas. Kuria paveikslus, šviestuvus, sceninius kostiumus, scenografiją ir kt. Veda kūrybines dirbtuves amatininkų gildijos „Krikragaa“ ir Klaipėdos etnokultūros centro renginiuose, sveiko gyvenimo būdo festivalyje „Mandala“ ir kitur. Vyraujančios kūrybos temos: gamtos ir žmogaus santykis, baltų ir kitų pasaulio tautų raštai, švenčių tradicijos. Kasdienos kūrybai įkvepia dukrelė.

Ši paroda yra, gimtosios kultūros paveikto, Kristinos sąmonės srauto fiksacija. Tai iš esmės yra pasakojimas apie džiaugsmą, grožį ir gyvybę, atrastą savos tautos pavelde. Šis pasakojimas perteikiamas laisvais, eskiziškais batikos liejiniais, kurie kaip ledkalnio viršūnė parodo labai gražų, bet – savaime aišku, – mažytį baltų kosmogonijos trupinėlį.

Kristinos užfiksuotas sąmonės srautas neturi nei pradžios, nei pabaigos, nes toks yra pats fiksuojamas objektas. Todėl šie darbai tėra samtelis iš neišsenkančios paveldo informacijos upės. Tai galbūt yra kitas parodos tikslas – priminti apie prisilietimų prie begalybės prasmę. Kad ir kokios mažos ir nereikšmingos atrodytų mūsų pastangos prisiliesti prie begalinių tiesos ir gėrio šaltinių – jūros lašas taip pat yra jūra.

Mūsų protėviai taip pat stebėjo ir fiksavo. O kai mūsų nebebus, kosmogoninė tvarka niekur nedings, ir ją fiksuos kažkas kitas.

Povilas Šorys

Ketvirtadienis Birželio 25, 2020

Birželio 6 d. atidaroma tekstilininkės Kristinos Šorienės batikos darbų paroda „Protėvių paveldas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 2020 m. birželio 30 d.

Kristina Šorienė – tekstilininkė, puoselėjanti batikos ir šlapio vėlimo technikas. Kuria paveikslus, šviestuvus, sceninius kostiumus, scenografiją ir kt. Veda kūrybines dirbtuves amatininkų gildijos „Krikragaa“ ir Klaipėdos etnokultūros centro renginiuose, sveiko gyvenimo būdo festivalyje „Mandala“ ir kitur. Vyraujančios kūrybos temos: gamtos ir žmogaus santykis, baltų ir kitų pasaulio tautų raštai, švenčių tradicijos. Kasdienos kūrybai įkvepia dukrelė.

Ši paroda yra, gimtosios kultūros paveikto, Kristinos sąmonės srauto fiksacija. Tai iš esmės yra pasakojimas apie džiaugsmą, grožį ir gyvybę, atrastą savos tautos pavelde. Šis pasakojimas perteikiamas laisvais, eskiziškais batikos liejiniais, kurie kaip ledkalnio viršūnė parodo labai gražų, bet – savaime aišku, – mažytį baltų kosmogonijos trupinėlį.

Kristinos užfiksuotas sąmonės srautas neturi nei pradžios, nei pabaigos, nes toks yra pats fiksuojamas objektas. Todėl šie darbai tėra samtelis iš neišsenkančios paveldo informacijos upės. Tai galbūt yra kitas parodos tikslas – priminti apie prisilietimų prie begalybės prasmę. Kad ir kokios mažos ir nereikšmingos atrodytų mūsų pastangos prisiliesti prie begalinių tiesos ir gėrio šaltinių – jūros lašas taip pat yra jūra.

Mūsų protėviai taip pat stebėjo ir fiksavo. O kai mūsų nebebus, kosmogoninė tvarka niekur nedings, ir ją fiksuos kažkas kitas.

Povilas Šorys

Penktadienis Birželio 26, 2020

Birželio 6 d. atidaroma tekstilininkės Kristinos Šorienės batikos darbų paroda „Protėvių paveldas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 2020 m. birželio 30 d.

Kristina Šorienė – tekstilininkė, puoselėjanti batikos ir šlapio vėlimo technikas. Kuria paveikslus, šviestuvus, sceninius kostiumus, scenografiją ir kt. Veda kūrybines dirbtuves amatininkų gildijos „Krikragaa“ ir Klaipėdos etnokultūros centro renginiuose, sveiko gyvenimo būdo festivalyje „Mandala“ ir kitur. Vyraujančios kūrybos temos: gamtos ir žmogaus santykis, baltų ir kitų pasaulio tautų raštai, švenčių tradicijos. Kasdienos kūrybai įkvepia dukrelė.

Ši paroda yra, gimtosios kultūros paveikto, Kristinos sąmonės srauto fiksacija. Tai iš esmės yra pasakojimas apie džiaugsmą, grožį ir gyvybę, atrastą savos tautos pavelde. Šis pasakojimas perteikiamas laisvais, eskiziškais batikos liejiniais, kurie kaip ledkalnio viršūnė parodo labai gražų, bet – savaime aišku, – mažytį baltų kosmogonijos trupinėlį.

Kristinos užfiksuotas sąmonės srautas neturi nei pradžios, nei pabaigos, nes toks yra pats fiksuojamas objektas. Todėl šie darbai tėra samtelis iš neišsenkančios paveldo informacijos upės. Tai galbūt yra kitas parodos tikslas – priminti apie prisilietimų prie begalybės prasmę. Kad ir kokios mažos ir nereikšmingos atrodytų mūsų pastangos prisiliesti prie begalinių tiesos ir gėrio šaltinių – jūros lašas taip pat yra jūra.

Mūsų protėviai taip pat stebėjo ir fiksavo. O kai mūsų nebebus, kosmogoninė tvarka niekur nedings, ir ją fiksuos kažkas kitas.

Povilas Šorys

Šeštadienis Birželio 27, 2020

Birželio 6 d. atidaroma tekstilininkės Kristinos Šorienės batikos darbų paroda „Protėvių paveldas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 2020 m. birželio 30 d.

Kristina Šorienė – tekstilininkė, puoselėjanti batikos ir šlapio vėlimo technikas. Kuria paveikslus, šviestuvus, sceninius kostiumus, scenografiją ir kt. Veda kūrybines dirbtuves amatininkų gildijos „Krikragaa“ ir Klaipėdos etnokultūros centro renginiuose, sveiko gyvenimo būdo festivalyje „Mandala“ ir kitur. Vyraujančios kūrybos temos: gamtos ir žmogaus santykis, baltų ir kitų pasaulio tautų raštai, švenčių tradicijos. Kasdienos kūrybai įkvepia dukrelė.

Ši paroda yra, gimtosios kultūros paveikto, Kristinos sąmonės srauto fiksacija. Tai iš esmės yra pasakojimas apie džiaugsmą, grožį ir gyvybę, atrastą savos tautos pavelde. Šis pasakojimas perteikiamas laisvais, eskiziškais batikos liejiniais, kurie kaip ledkalnio viršūnė parodo labai gražų, bet – savaime aišku, – mažytį baltų kosmogonijos trupinėlį.

Kristinos užfiksuotas sąmonės srautas neturi nei pradžios, nei pabaigos, nes toks yra pats fiksuojamas objektas. Todėl šie darbai tėra samtelis iš neišsenkančios paveldo informacijos upės. Tai galbūt yra kitas parodos tikslas – priminti apie prisilietimų prie begalybės prasmę. Kad ir kokios mažos ir nereikšmingos atrodytų mūsų pastangos prisiliesti prie begalinių tiesos ir gėrio šaltinių – jūros lašas taip pat yra jūra.

Mūsų protėviai taip pat stebėjo ir fiksavo. O kai mūsų nebebus, kosmogoninė tvarka niekur nedings, ir ją fiksuos kažkas kitas.

Povilas Šorys

Sekmadienis Birželio 28, 2020

Birželio 6 d. atidaroma tekstilininkės Kristinos Šorienės batikos darbų paroda „Protėvių paveldas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 2020 m. birželio 30 d.

Kristina Šorienė – tekstilininkė, puoselėjanti batikos ir šlapio vėlimo technikas. Kuria paveikslus, šviestuvus, sceninius kostiumus, scenografiją ir kt. Veda kūrybines dirbtuves amatininkų gildijos „Krikragaa“ ir Klaipėdos etnokultūros centro renginiuose, sveiko gyvenimo būdo festivalyje „Mandala“ ir kitur. Vyraujančios kūrybos temos: gamtos ir žmogaus santykis, baltų ir kitų pasaulio tautų raštai, švenčių tradicijos. Kasdienos kūrybai įkvepia dukrelė.

Ši paroda yra, gimtosios kultūros paveikto, Kristinos sąmonės srauto fiksacija. Tai iš esmės yra pasakojimas apie džiaugsmą, grožį ir gyvybę, atrastą savos tautos pavelde. Šis pasakojimas perteikiamas laisvais, eskiziškais batikos liejiniais, kurie kaip ledkalnio viršūnė parodo labai gražų, bet – savaime aišku, – mažytį baltų kosmogonijos trupinėlį.

Kristinos užfiksuotas sąmonės srautas neturi nei pradžios, nei pabaigos, nes toks yra pats fiksuojamas objektas. Todėl šie darbai tėra samtelis iš neišsenkančios paveldo informacijos upės. Tai galbūt yra kitas parodos tikslas – priminti apie prisilietimų prie begalybės prasmę. Kad ir kokios mažos ir nereikšmingos atrodytų mūsų pastangos prisiliesti prie begalinių tiesos ir gėrio šaltinių – jūros lašas taip pat yra jūra.

Mūsų protėviai taip pat stebėjo ir fiksavo. O kai mūsų nebebus, kosmogoninė tvarka niekur nedings, ir ją fiksuos kažkas kitas.

Povilas Šorys

Pirmadienis Birželio 29, 2020

Birželio 6 d. atidaroma tekstilininkės Kristinos Šorienės batikos darbų paroda „Protėvių paveldas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 2020 m. birželio 30 d.

Kristina Šorienė – tekstilininkė, puoselėjanti batikos ir šlapio vėlimo technikas. Kuria paveikslus, šviestuvus, sceninius kostiumus, scenografiją ir kt. Veda kūrybines dirbtuves amatininkų gildijos „Krikragaa“ ir Klaipėdos etnokultūros centro renginiuose, sveiko gyvenimo būdo festivalyje „Mandala“ ir kitur. Vyraujančios kūrybos temos: gamtos ir žmogaus santykis, baltų ir kitų pasaulio tautų raštai, švenčių tradicijos. Kasdienos kūrybai įkvepia dukrelė.

Ši paroda yra, gimtosios kultūros paveikto, Kristinos sąmonės srauto fiksacija. Tai iš esmės yra pasakojimas apie džiaugsmą, grožį ir gyvybę, atrastą savos tautos pavelde. Šis pasakojimas perteikiamas laisvais, eskiziškais batikos liejiniais, kurie kaip ledkalnio viršūnė parodo labai gražų, bet – savaime aišku, – mažytį baltų kosmogonijos trupinėlį.

Kristinos užfiksuotas sąmonės srautas neturi nei pradžios, nei pabaigos, nes toks yra pats fiksuojamas objektas. Todėl šie darbai tėra samtelis iš neišsenkančios paveldo informacijos upės. Tai galbūt yra kitas parodos tikslas – priminti apie prisilietimų prie begalybės prasmę. Kad ir kokios mažos ir nereikšmingos atrodytų mūsų pastangos prisiliesti prie begalinių tiesos ir gėrio šaltinių – jūros lašas taip pat yra jūra.

Mūsų protėviai taip pat stebėjo ir fiksavo. O kai mūsų nebebus, kosmogoninė tvarka niekur nedings, ir ją fiksuos kažkas kitas.

Povilas Šorys

Antardienis Birželio 30, 2020
Renginio pradžia: 06/06/2020 12:00
Pabaiga: 06/30/2020 18:00

Birželio 6 d. atidaroma tekstilininkės Kristinos Šorienės batikos darbų paroda „Protėvių paveldas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 2020 m. birželio 30 d.

Kristina Šorienė – tekstilininkė, puoselėjanti batikos ir šlapio vėlimo technikas. Kuria paveikslus, šviestuvus, sceninius kostiumus, scenografiją ir kt. Veda kūrybines dirbtuves amatininkų gildijos „Krikragaa“ ir Klaipėdos etnokultūros centro renginiuose, sveiko gyvenimo būdo festivalyje „Mandala“ ir kitur. Vyraujančios kūrybos temos: gamtos ir žmogaus santykis, baltų ir kitų pasaulio tautų raštai, švenčių tradicijos. Kasdienos kūrybai įkvepia dukrelė.

Ši paroda yra, gimtosios kultūros paveikto, Kristinos sąmonės srauto fiksacija. Tai iš esmės yra pasakojimas apie džiaugsmą, grožį ir gyvybę, atrastą savos tautos pavelde. Šis pasakojimas perteikiamas laisvais, eskiziškais batikos liejiniais, kurie kaip ledkalnio viršūnė parodo labai gražų, bet – savaime aišku, – mažytį baltų kosmogonijos trupinėlį.

Kristinos užfiksuotas sąmonės srautas neturi nei pradžios, nei pabaigos, nes toks yra pats fiksuojamas objektas. Todėl šie darbai tėra samtelis iš neišsenkančios paveldo informacijos upės. Tai galbūt yra kitas parodos tikslas – priminti apie prisilietimų prie begalybės prasmę. Kad ir kokios mažos ir nereikšmingos atrodytų mūsų pastangos prisiliesti prie begalinių tiesos ir gėrio šaltinių – jūros lašas taip pat yra jūra.

Mūsų protėviai taip pat stebėjo ir fiksavo. O kai mūsų nebebus, kosmogoninė tvarka niekur nedings, ir ją fiksuos kažkas kitas.

Povilas Šorys

Ketvirtadienis Liepos 02, 2020
Renginio pradžia: 07/02/2020 18:00

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Penktadienis Liepos 03, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Renginio pradžia: 07/03/2020 10:00

Juodkrantės kurorto dienose – gyvos miško pasakos ir paslaptys, kurias atskleisime drauge jau liepos 3-6 d.

Praėjusią vasarą sujungėme istorijos ir marių krantus. Prisilietėme prie turtingos šio kurorto aukso amžiaus istorijos, kurią tęsiame ir šiais metais. Viename iš populiariausių 19 a. pab. – 20 a. pr. Europos kurortų Juodkrantėje, ilgąjį vasaros savaitgalį netrūks unikalių renginių, koncertų, perfomensų, šokio vakarų ir saulėlydžių skambant gongams. Galėsite pasivaikščioti po menų promenadą ir dalyvauti įvairiose ekskursijose.

Juodkrantės miškai ir grynas oras kviečia mus net keturias dienas pasinerti į miškų tankmę ir tylą, jūros ir marių žalius vandenis drauge su LINO ADOMAIČIO akustine, koncertine programa "Vandenynai", kurią Linas atliks kartu su muzikantais.

Mila Monk - sertifikuota miškų gidė, kvies į miško maudynes magiškuose Neringos miškuose. Sveikata - brangiausias turtas, todėl "Kurorto gydykloje" svečiuosis mankštų instruktoriai, sveikatinimo specialistai ir natūralios medicinos žinovai, norintys pasidalinti savo žiniomis bei produktais. Nuraminti mintis ir pabūti su savimi galėsite ne tik gamtoje, bet ir dvasinėse praktikose, terapijose ar net masažuose.

Juodkrantėje gyvos miško pasakos. Laukite jų tęsinio...

"Sine ira et studio!" - Kurorto komitetas

Praėjusių metų renginio akimirkos: https://youtu.be/KzWYv7hRFyM

Šeštadienis Liepos 04, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Juodkrantės kurorto dienose – gyvos miško pasakos ir paslaptys, kurias atskleisime drauge jau liepos 3-6 d.

Praėjusią vasarą sujungėme istorijos ir marių krantus. Prisilietėme prie turtingos šio kurorto aukso amžiaus istorijos, kurią tęsiame ir šiais metais. Viename iš populiariausių 19 a. pab. – 20 a. pr. Europos kurortų Juodkrantėje, ilgąjį vasaros savaitgalį netrūks unikalių renginių, koncertų, perfomensų, šokio vakarų ir saulėlydžių skambant gongams. Galėsite pasivaikščioti po menų promenadą ir dalyvauti įvairiose ekskursijose.

Juodkrantės miškai ir grynas oras kviečia mus net keturias dienas pasinerti į miškų tankmę ir tylą, jūros ir marių žalius vandenis drauge su LINO ADOMAIČIO akustine, koncertine programa "Vandenynai", kurią Linas atliks kartu su muzikantais.

Mila Monk - sertifikuota miškų gidė, kvies į miško maudynes magiškuose Neringos miškuose. Sveikata - brangiausias turtas, todėl "Kurorto gydykloje" svečiuosis mankštų instruktoriai, sveikatinimo specialistai ir natūralios medicinos žinovai, norintys pasidalinti savo žiniomis bei produktais. Nuraminti mintis ir pabūti su savimi galėsite ne tik gamtoje, bet ir dvasinėse praktikose, terapijose ar net masažuose.

Juodkrantėje gyvos miško pasakos. Laukite jų tęsinio...

"Sine ira et studio!" - Kurorto komitetas

Praėjusių metų renginio akimirkos: https://youtu.be/KzWYv7hRFyM

Sekmadienis Liepos 05, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Juodkrantės kurorto dienose – gyvos miško pasakos ir paslaptys, kurias atskleisime drauge jau liepos 3-6 d.

Praėjusią vasarą sujungėme istorijos ir marių krantus. Prisilietėme prie turtingos šio kurorto aukso amžiaus istorijos, kurią tęsiame ir šiais metais. Viename iš populiariausių 19 a. pab. – 20 a. pr. Europos kurortų Juodkrantėje, ilgąjį vasaros savaitgalį netrūks unikalių renginių, koncertų, perfomensų, šokio vakarų ir saulėlydžių skambant gongams. Galėsite pasivaikščioti po menų promenadą ir dalyvauti įvairiose ekskursijose.

Juodkrantės miškai ir grynas oras kviečia mus net keturias dienas pasinerti į miškų tankmę ir tylą, jūros ir marių žalius vandenis drauge su LINO ADOMAIČIO akustine, koncertine programa "Vandenynai", kurią Linas atliks kartu su muzikantais.

Mila Monk - sertifikuota miškų gidė, kvies į miško maudynes magiškuose Neringos miškuose. Sveikata - brangiausias turtas, todėl "Kurorto gydykloje" svečiuosis mankštų instruktoriai, sveikatinimo specialistai ir natūralios medicinos žinovai, norintys pasidalinti savo žiniomis bei produktais. Nuraminti mintis ir pabūti su savimi galėsite ne tik gamtoje, bet ir dvasinėse praktikose, terapijose ar net masažuose.

Juodkrantėje gyvos miško pasakos. Laukite jų tęsinio...

"Sine ira et studio!" - Kurorto komitetas

Praėjusių metų renginio akimirkos: https://youtu.be/KzWYv7hRFyM

Pirmadienis Liepos 06, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Renginio pradžia: 07/03/2020 10:00
Pabaiga: 07/06/2020 22:00

Juodkrantės kurorto dienose – gyvos miško pasakos ir paslaptys, kurias atskleisime drauge jau liepos 3-6 d.

Praėjusią vasarą sujungėme istorijos ir marių krantus. Prisilietėme prie turtingos šio kurorto aukso amžiaus istorijos, kurią tęsiame ir šiais metais. Viename iš populiariausių 19 a. pab. – 20 a. pr. Europos kurortų Juodkrantėje, ilgąjį vasaros savaitgalį netrūks unikalių renginių, koncertų, perfomensų, šokio vakarų ir saulėlydžių skambant gongams. Galėsite pasivaikščioti po menų promenadą ir dalyvauti įvairiose ekskursijose.

Juodkrantės miškai ir grynas oras kviečia mus net keturias dienas pasinerti į miškų tankmę ir tylą, jūros ir marių žalius vandenis drauge su LINO ADOMAIČIO akustine, koncertine programa "Vandenynai", kurią Linas atliks kartu su muzikantais.

Mila Monk - sertifikuota miškų gidė, kvies į miško maudynes magiškuose Neringos miškuose. Sveikata - brangiausias turtas, todėl "Kurorto gydykloje" svečiuosis mankštų instruktoriai, sveikatinimo specialistai ir natūralios medicinos žinovai, norintys pasidalinti savo žiniomis bei produktais. Nuraminti mintis ir pabūti su savimi galėsite ne tik gamtoje, bet ir dvasinėse praktikose, terapijose ar net masažuose.

Juodkrantėje gyvos miško pasakos. Laukite jų tęsinio...

"Sine ira et studio!" - Kurorto komitetas

Praėjusių metų renginio akimirkos: https://youtu.be/KzWYv7hRFyM

Antardienis Liepos 07, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Trečiadienis Liepos 08, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Ketvirtadienis Liepos 09, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Penktadienis Liepos 10, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Šeštadienis Liepos 11, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Sekmadienis Liepos 12, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Pirmadienis Liepos 13, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Antardienis Liepos 14, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Trečiadienis Liepos 15, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Ketvirtadienis Liepos 16, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Penktadienis Liepos 17, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Šeštadienis Liepos 18, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Sekmadienis Liepos 19, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Pirmadienis Liepos 20, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Antardienis Liepos 21, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Trečiadienis Liepos 22, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Ketvirtadienis Liepos 23, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Penktadienis Liepos 24, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Šeštadienis Liepos 25, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Sekmadienis Liepos 26, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Pirmadienis Liepos 27, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Antardienis Liepos 28, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Trečiadienis Liepos 29, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Ketvirtadienis Liepos 30, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Penktadienis Liepos 31, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Šeštadienis Rugpjūčio 01, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Sekmadienis Rugpjūčio 02, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Pirmadienis Rugpjūčio 03, 2020
Renginio pradžia: 07/02/2020 18:00
Pabaiga: 08/03/2020 18:00

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Surinktas turinys