Liudviko Rėzos kultūros centras

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Kuršininkų kalbos kursai nuotoliniu būdu

Balandžio 20 d. (pirmadienį) 17.30 val. vyks virtuali kuršininkų kalbos paskaita per Zoom programą. Paskaitą skaitys humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė. Susipažinsime su kuršininkų kalba užrašytais tekstais, tautosakos kūriniais.
Visus norinčius dalyvauti, kviečiame atsakyti į šį laišką arba atsiųsti savo el. pašto adresą, į kurį bus išsiųsti prisijungimo duomenys.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.
Iki malonių pasimatymų pirmadienį!

Kuršininkų kalba yra Kuršių nerijos autochtonų kalba, gyvavusi nerijoje iki XX a. vidurio kol iš krašto pasitraukė senieji jo gyventojai. Belikus itin mažam šios kalbos vartotojų skaičiui ir radikaliai pasikeitus demografinei sudėčiai, kuršininkų kalbos vartojimas nutrūko. Neįmanoma įsivaizduoti žodinės kūrybos, etninės bendruomenės dvasinio gyvenimo, pasaulėžiūros, etnografijos, gyvensenos, eliminuojant kalbos vaidmenį, nesuprantant tekstų, kuriuos jie paliko ir vis dar palieka. Praėjus pirmąjį kalbos mokymosi etapą, labai verta toliau gilintis į tekstus, kurie tiesiogiai , iš pirmųjų lūpų, liudija krašto gyventojų etninę tapatybę ir jos raidą. Būtina atverti galimybes visuomenei pačiai aktyviai dalyvauti glaudaus kalbos ir kultūros ryšio atkūrimo procese. Pradėto projekto tęsinys ‒ supažindinti bendruomenę su Kuršių nerijos vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais iš pirminių šaltinių, etnografiniais aprašais ir pasakojimais, kuriuose liudijami autentiški kultūros reiškiniai ir jos raida, gyventojų buitis ir santykiai. Taigi iš esmės projekto tąsa nukreipta į etninės kultūros raidos pažinimą, pasinaudojant jau įgytais ir toliau lavinamais kalbos įgūdžiais. Toks projektas turi ne tik edukacinę funkciją, bet ir saisto naujuosius Kuršių nerijos gyventojus su ta terpe, kuri laikoma išskirtine Kuršių nerijos verte.

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / I DALIS / TAPYBA

https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/1620136921477225/

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / I DALIS / TAPYBA

https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/1620136921477225/

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / I DALIS / TAPYBA

https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/1620136921477225/

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / I DALIS / TAPYBA

https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/1620136921477225/

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / I DALIS / TAPYBA

https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/1620136921477225/

Kuršininkų kalbos paskaita nuotoliniu būdu

Balandžio 27 d. (pirmadienį) 17.30 val. vyks virtuali kuršininkų kalbos paskaita per Zoom programą. Paskaitą skaitys humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė. Susipažinsime su kuršininkų kalba užrašytais tekstais, tautosakos kūriniais.
Visus norinčius dalyvauti, kviečiame atsakyti į šį laišką arba atsiųsti savo el. pašto adresą, į kurį bus išsiųsti prisijungimo duomenys.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.
Iki malonių pasimatymų pirmadienį!

Kuršininkų kalba yra Kuršių nerijos autochtonų kalba, gyvavusi nerijoje iki XX a. vidurio kol iš krašto pasitraukė senieji jo gyventojai. Belikus itin mažam šios kalbos vartotojų skaičiui ir radikaliai pasikeitus demografinei sudėčiai, kuršininkų kalbos vartojimas nutrūko. Neįmanoma įsivaizduoti žodinės kūrybos, etninės bendruomenės dvasinio gyvenimo, pasaulėžiūros, etnografijos, gyvensenos, eliminuojant kalbos vaidmenį, nesuprantant tekstų, kuriuos jie paliko ir vis dar palieka. Praėjus pirmąjį kalbos mokymosi etapą, labai verta toliau gilintis į tekstus, kurie tiesiogiai, iš pirmųjų lūpų, liudija krašto gyventojų etninę tapatybę ir jos raidą. Būtina atverti galimybes visuomenei pačiai aktyviai dalyvauti glaudaus kalbos ir kultūros ryšio atkūrimo procese. Pradėto projekto tęsinys ‒ supažindinti bendruomenę su Kuršių nerijos vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais iš pirminių šaltinių, etnografiniais aprašais ir pasakojimais, kuriuose liudijami autentiški kultūros reiškiniai ir jos raida, gyventojų buitis ir santykiai. Taigi iš esmės projekto tąsa nukreipta į etninės kultūros raidos pažinimą, pasinaudojant jau įgytais ir toliau lavinamais kalbos įgūdžiais. Toks projektas turi ne tik edukacinę funkciją, bet ir saisto naujuosius Kuršių nerijos gyventojus su ta terpe, kuri laikoma išskirtine Kuršių nerijos verte.

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / I DALIS / TAPYBA

https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/1620136921477225/

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / I DALIS / TAPYBA

https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/1620136921477225/

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / I DALIS / TAPYBA

https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/1620136921477225/

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / I DALIS / TAPYBA

https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/1620136921477225/

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / I DALIS / TAPYBA

https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/1620136921477225/

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / I DALIS / TAPYBA

https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/1620136921477225/

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / I DALIS / TAPYBA

https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/1620136921477225/

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Kuršininkų kalbos paskaita nuotoliniu būdu

Gegužės 4 d. (pirmadienį) 17.30 val. vyks virtuali kuršininkų kalbos paskaita per Zoom programą. Paskaitą skaitys humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė. Susipažinsime su kuršininkų kalba užrašytais tekstais, tautosakos kūriniais.
Visus norinčius dalyvauti, kviečiame atsakyti į šį laišką arba atsiųsti savo el. pašto adresą, į kurį bus išsiųsti prisijungimo duomenys.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.
Iki malonių pasimatymų pirmadienį!

Kuršininkų kalba yra Kuršių nerijos autochtonų kalba, gyvavusi nerijoje iki XX a. vidurio kol iš krašto pasitraukė senieji jo gyventojai. Belikus itin mažam šios kalbos vartotojų skaičiui ir radikaliai pasikeitus demografinei sudėčiai, kuršininkų kalbos vartojimas nutrūko. Neįmanoma įsivaizduoti žodinės kūrybos, etninės bendruomenės dvasinio gyvenimo, pasaulėžiūros, etnografijos, gyvensenos, eliminuojant kalbos vaidmenį, nesuprantant tekstų, kuriuos jie paliko ir vis dar palieka. Praėjus pirmąjį kalbos mokymosi etapą, labai verta toliau gilintis į tekstus, kurie tiesiogiai, iš pirmųjų lūpų, liudija krašto gyventojų etninę tapatybę ir jos raidą. Būtina atverti galimybes visuomenei pačiai aktyviai dalyvauti glaudaus kalbos ir kultūros ryšio atkūrimo procese. Pradėto projekto tęsinys ‒ supažindinti bendruomenę su Kuršių nerijos vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais iš pirminių šaltinių, etnografiniais aprašais ir pasakojimais, kuriuose liudijami autentiški kultūros reiškiniai ir jos raida, gyventojų buitis ir santykiai. Taigi iš esmės projekto tąsa nukreipta į etninės kultūros raidos pažinimą, pasinaudojant jau įgytais ir toliau lavinamais kalbos įgūdžiais. Toks projektas turi ne tik edukacinę funkciją, bet ir saisto naujuosius Kuršių nerijos gyventojus su ta terpe, kuri laikoma išskirtine Kuršių nerijos verte.

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / I DALIS / TAPYBA

https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/1620136921477225/

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / I DALIS / TAPYBA

https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/1620136921477225/

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / I DALIS / TAPYBA

https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/1620136921477225/

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / I DALIS / TAPYBA

https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/1620136921477225/

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / I DALIS / TAPYBA

https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/1620136921477225/

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / I DALIS / TAPYBA

https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/1620136921477225/

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / I DALIS / TAPYBA

https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/1620136921477225/

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / I DALIS / TAPYBA

https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/1620136921477225/

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / I DALIS / TAPYBA

https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/1620136921477225/

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / I DALIS / TAPYBA

https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/1620136921477225/

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / I DALIS / TAPYBA

https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/1620136921477225/

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / I DALIS / TAPYBA

https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/1620136921477225/

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / I DALIS / TAPYBA

https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/1620136921477225/

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / I DALIS / TAPYBA

https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/1620136921477225/

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / I DALIS / TAPYBA

https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/1620136921477225/

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / I DALIS / TAPYBA

https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/1620136921477225/

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / I DALIS / TAPYBA

https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/1620136921477225/

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / I DALIS / TAPYBA

https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/1620136921477225/

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / I DALIS / TAPYBA

https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/1620136921477225/

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

Birželio 6 d. 17.00 val. atidaroma tekstilininkės Kristinos Šorienės batikos darbų paroda „Protėvių paveldas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 2020 m. birželio 30 d.
Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Kristina Šorienė – tekstilininkė, puoselėjanti batikos ir šlapio vėlimo technikas. Kuria paveikslus, šviestuvus, sceninius kostiumus, scenografiją ir kt. Veda kūrybines dirbtuves amatininkų gildijos „Krikragaa“ ir Klaipėdos etnokultūros centro renginiuose, sveiko gyvenimo būdo festivalyje „Mandala“ ir kitur. Vyraujančios kūrybos temos: gamtos ir žmogaus santykis, baltų ir kitų pasaulio tautų raštai, švenčių tradicijos. Kasdienos kūrybai įkvepia dukrelė.

Ši paroda yra, gimtosios kultūros paveikto, Kristinos sąmonės srauto fiksacija. Tai iš esmės yra pasakojimas apie džiaugsmą, grožį ir gyvybę, atrastą savos tautos pavelde. Šis pasakojimas perteikiamas laisvais, eskiziškais batikos liejiniais, kurie kaip ledkalnio viršūnė parodo labai gražų, bet – savaime aišku, – mažytį baltų kosmogonijos trupinėlį.

Kristinos užfiksuotas sąmonės srautas neturi nei pradžios, nei pabaigos, nes toks yra pats fiksuojamas objektas. Todėl šie darbai tėra samtelis iš neišsenkančios paveldo informacijos upės. Tai galbūt yra kitas parodos tikslas – priminti apie prisilietimų prie begalybės prasmę. Kad ir kokios mažos ir nereikšmingos atrodytų mūsų pastangos prisiliesti prie begalinių tiesos ir gėrio šaltinių – jūros lašas taip pat yra jūra.

Mūsų protėviai taip pat stebėjo ir fiksavo. O kai mūsų nebebus, kosmogoninė tvarka niekur nedings, ir ją fiksuos kažkas kitas.

Povilas Šorys

Birželio 6 d. (šeštadienį) 18 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai

Maloniai prašome ekskursijoje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 1 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenims, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus leidžiama dalyvauti ekskursijoje.

Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Birželio 6 d. 17.00 val. atidaroma tekstilininkės Kristinos Šorienės batikos darbų paroda „Protėvių paveldas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 2020 m. birželio 30 d.
Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Kristina Šorienė – tekstilininkė, puoselėjanti batikos ir šlapio vėlimo technikas. Kuria paveikslus, šviestuvus, sceninius kostiumus, scenografiją ir kt. Veda kūrybines dirbtuves amatininkų gildijos „Krikragaa“ ir Klaipėdos etnokultūros centro renginiuose, sveiko gyvenimo būdo festivalyje „Mandala“ ir kitur. Vyraujančios kūrybos temos: gamtos ir žmogaus santykis, baltų ir kitų pasaulio tautų raštai, švenčių tradicijos. Kasdienos kūrybai įkvepia dukrelė.

Ši paroda yra, gimtosios kultūros paveikto, Kristinos sąmonės srauto fiksacija. Tai iš esmės yra pasakojimas apie džiaugsmą, grožį ir gyvybę, atrastą savos tautos pavelde. Šis pasakojimas perteikiamas laisvais, eskiziškais batikos liejiniais, kurie kaip ledkalnio viršūnė parodo labai gražų, bet – savaime aišku, – mažytį baltų kosmogonijos trupinėlį.

Kristinos užfiksuotas sąmonės srautas neturi nei pradžios, nei pabaigos, nes toks yra pats fiksuojamas objektas. Todėl šie darbai tėra samtelis iš neišsenkančios paveldo informacijos upės. Tai galbūt yra kitas parodos tikslas – priminti apie prisilietimų prie begalybės prasmę. Kad ir kokios mažos ir nereikšmingos atrodytų mūsų pastangos prisiliesti prie begalinių tiesos ir gėrio šaltinių – jūros lašas taip pat yra jūra.

Mūsų protėviai taip pat stebėjo ir fiksavo. O kai mūsų nebebus, kosmogoninė tvarka niekur nedings, ir ją fiksuos kažkas kitas.

Povilas Šorys

Birželio 6 d. 17.00 val. atidaroma tekstilininkės Kristinos Šorienės batikos darbų paroda „Protėvių paveldas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 2020 m. birželio 30 d.
Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Kristina Šorienė – tekstilininkė, puoselėjanti batikos ir šlapio vėlimo technikas. Kuria paveikslus, šviestuvus, sceninius kostiumus, scenografiją ir kt. Veda kūrybines dirbtuves amatininkų gildijos „Krikragaa“ ir Klaipėdos etnokultūros centro renginiuose, sveiko gyvenimo būdo festivalyje „Mandala“ ir kitur. Vyraujančios kūrybos temos: gamtos ir žmogaus santykis, baltų ir kitų pasaulio tautų raštai, švenčių tradicijos. Kasdienos kūrybai įkvepia dukrelė.

Ši paroda yra, gimtosios kultūros paveikto, Kristinos sąmonės srauto fiksacija. Tai iš esmės yra pasakojimas apie džiaugsmą, grožį ir gyvybę, atrastą savos tautos pavelde. Šis pasakojimas perteikiamas laisvais, eskiziškais batikos liejiniais, kurie kaip ledkalnio viršūnė parodo labai gražų, bet – savaime aišku, – mažytį baltų kosmogonijos trupinėlį.

Kristinos užfiksuotas sąmonės srautas neturi nei pradžios, nei pabaigos, nes toks yra pats fiksuojamas objektas. Todėl šie darbai tėra samtelis iš neišsenkančios paveldo informacijos upės. Tai galbūt yra kitas parodos tikslas – priminti apie prisilietimų prie begalybės prasmę. Kad ir kokios mažos ir nereikšmingos atrodytų mūsų pastangos prisiliesti prie begalinių tiesos ir gėrio šaltinių – jūros lašas taip pat yra jūra.

Mūsų protėviai taip pat stebėjo ir fiksavo. O kai mūsų nebebus, kosmogoninė tvarka niekur nedings, ir ją fiksuos kažkas kitas.

Povilas Šorys

Birželio 6 d. 17.00 val. atidaroma tekstilininkės Kristinos Šorienės batikos darbų paroda „Protėvių paveldas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 2020 m. birželio 30 d.
Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Kristina Šorienė – tekstilininkė, puoselėjanti batikos ir šlapio vėlimo technikas. Kuria paveikslus, šviestuvus, sceninius kostiumus, scenografiją ir kt. Veda kūrybines dirbtuves amatininkų gildijos „Krikragaa“ ir Klaipėdos etnokultūros centro renginiuose, sveiko gyvenimo būdo festivalyje „Mandala“ ir kitur. Vyraujančios kūrybos temos: gamtos ir žmogaus santykis, baltų ir kitų pasaulio tautų raštai, švenčių tradicijos. Kasdienos kūrybai įkvepia dukrelė.

Ši paroda yra, gimtosios kultūros paveikto, Kristinos sąmonės srauto fiksacija. Tai iš esmės yra pasakojimas apie džiaugsmą, grožį ir gyvybę, atrastą savos tautos pavelde. Šis pasakojimas perteikiamas laisvais, eskiziškais batikos liejiniais, kurie kaip ledkalnio viršūnė parodo labai gražų, bet – savaime aišku, – mažytį baltų kosmogonijos trupinėlį.

Kristinos užfiksuotas sąmonės srautas neturi nei pradžios, nei pabaigos, nes toks yra pats fiksuojamas objektas. Todėl šie darbai tėra samtelis iš neišsenkančios paveldo informacijos upės. Tai galbūt yra kitas parodos tikslas – priminti apie prisilietimų prie begalybės prasmę. Kad ir kokios mažos ir nereikšmingos atrodytų mūsų pastangos prisiliesti prie begalinių tiesos ir gėrio šaltinių – jūros lašas taip pat yra jūra.

Mūsų protėviai taip pat stebėjo ir fiksavo. O kai mūsų nebebus, kosmogoninė tvarka niekur nedings, ir ją fiksuos kažkas kitas.

Povilas Šorys

Birželio 9 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristatoma Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta kilnojamoji paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“.

Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, suniokotoje Rytų Prūsijoje liko dešimtys tūkstančių beglobių vaikų. Ne vienas tūkstantis šių vaikų atkeliavo į Lietuvą ir šiandien yra Lietuvos visuomenės dalis, apie kurią, deja, labai mažai kalbama ir žinoma. Ilgainiui šiuos vaikus imta vadinti „vilko vaikais“. Šie vaikai yra brutalaus sovietinio teroro aukos ir baisių sovietinių nusikaltimų liudininkai. Atkeliavę į Lietuvą dar visai maži, jie rado prieglobstį, čia įleido šaknis, todėl nusipelno, kad jų balsas bylotų tragiškas, sunkiai protu suvokiamas gyvenimo istorijas.
Parodą sudaro 21 mobilus pastatomas stendas ir 10 mobilių monitorių. Stenduose – istorinė įvykių Rytų Prūsijoje apžvalga, paremta archyvinėmis fotografijomis ir dokumentais, „vilko vaiko“ dalią patyrusių asmenų istorijos, iliustruotos šeimų fotografijomis ir dokumentais, vaikų kelionės iš suniokotos Rytų Prūsijos į Lietuvą ir klajonių po skirtingas Lietuvos vietoves žemėlapis. Monitoriuose – dvylika filmuotų autentiškų liudijimų lietuvių/vokiečių kalbomis su subtitrais vokiečių/lietuvių kalbomis.

Birželio 6 d. 17.00 val. atidaroma tekstilininkės Kristinos Šorienės batikos darbų paroda „Protėvių paveldas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 2020 m. birželio 30 d.
Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Kristina Šorienė – tekstilininkė, puoselėjanti batikos ir šlapio vėlimo technikas. Kuria paveikslus, šviestuvus, sceninius kostiumus, scenografiją ir kt. Veda kūrybines dirbtuves amatininkų gildijos „Krikragaa“ ir Klaipėdos etnokultūros centro renginiuose, sveiko gyvenimo būdo festivalyje „Mandala“ ir kitur. Vyraujančios kūrybos temos: gamtos ir žmogaus santykis, baltų ir kitų pasaulio tautų raštai, švenčių tradicijos. Kasdienos kūrybai įkvepia dukrelė.

Ši paroda yra, gimtosios kultūros paveikto, Kristinos sąmonės srauto fiksacija. Tai iš esmės yra pasakojimas apie džiaugsmą, grožį ir gyvybę, atrastą savos tautos pavelde. Šis pasakojimas perteikiamas laisvais, eskiziškais batikos liejiniais, kurie kaip ledkalnio viršūnė parodo labai gražų, bet – savaime aišku, – mažytį baltų kosmogonijos trupinėlį.

Kristinos užfiksuotas sąmonės srautas neturi nei pradžios, nei pabaigos, nes toks yra pats fiksuojamas objektas. Todėl šie darbai tėra samtelis iš neišsenkančios paveldo informacijos upės. Tai galbūt yra kitas parodos tikslas – priminti apie prisilietimų prie begalybės prasmę. Kad ir kokios mažos ir nereikšmingos atrodytų mūsų pastangos prisiliesti prie begalinių tiesos ir gėrio šaltinių – jūros lašas taip pat yra jūra.

Mūsų protėviai taip pat stebėjo ir fiksavo. O kai mūsų nebebus, kosmogoninė tvarka niekur nedings, ir ją fiksuos kažkas kitas.

Povilas Šorys

Birželio 9 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristatoma Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta kilnojamoji paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“.

Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, suniokotoje Rytų Prūsijoje liko dešimtys tūkstančių beglobių vaikų. Ne vienas tūkstantis šių vaikų atkeliavo į Lietuvą ir šiandien yra Lietuvos visuomenės dalis, apie kurią, deja, labai mažai kalbama ir žinoma. Ilgainiui šiuos vaikus imta vadinti „vilko vaikais“. Šie vaikai yra brutalaus sovietinio teroro aukos ir baisių sovietinių nusikaltimų liudininkai. Atkeliavę į Lietuvą dar visai maži, jie rado prieglobstį, čia įleido šaknis, todėl nusipelno, kad jų balsas bylotų tragiškas, sunkiai protu suvokiamas gyvenimo istorijas.
Parodą sudaro 21 mobilus pastatomas stendas ir 10 mobilių monitorių. Stenduose – istorinė įvykių Rytų Prūsijoje apžvalga, paremta archyvinėmis fotografijomis ir dokumentais, „vilko vaiko“ dalią patyrusių asmenų istorijos, iliustruotos šeimų fotografijomis ir dokumentais, vaikų kelionės iš suniokotos Rytų Prūsijos į Lietuvą ir klajonių po skirtingas Lietuvos vietoves žemėlapis. Monitoriuose – dvylika filmuotų autentiškų liudijimų lietuvių/vokiečių kalbomis su subtitrais vokiečių/lietuvių kalbomis.

Birželio 6 d. 17.00 val. atidaroma tekstilininkės Kristinos Šorienės batikos darbų paroda „Protėvių paveldas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 2020 m. birželio 30 d.
Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Kristina Šorienė – tekstilininkė, puoselėjanti batikos ir šlapio vėlimo technikas. Kuria paveikslus, šviestuvus, sceninius kostiumus, scenografiją ir kt. Veda kūrybines dirbtuves amatininkų gildijos „Krikragaa“ ir Klaipėdos etnokultūros centro renginiuose, sveiko gyvenimo būdo festivalyje „Mandala“ ir kitur. Vyraujančios kūrybos temos: gamtos ir žmogaus santykis, baltų ir kitų pasaulio tautų raštai, švenčių tradicijos. Kasdienos kūrybai įkvepia dukrelė.

Ši paroda yra, gimtosios kultūros paveikto, Kristinos sąmonės srauto fiksacija. Tai iš esmės yra pasakojimas apie džiaugsmą, grožį ir gyvybę, atrastą savos tautos pavelde. Šis pasakojimas perteikiamas laisvais, eskiziškais batikos liejiniais, kurie kaip ledkalnio viršūnė parodo labai gražų, bet – savaime aišku, – mažytį baltų kosmogonijos trupinėlį.

Kristinos užfiksuotas sąmonės srautas neturi nei pradžios, nei pabaigos, nes toks yra pats fiksuojamas objektas. Todėl šie darbai tėra samtelis iš neišsenkančios paveldo informacijos upės. Tai galbūt yra kitas parodos tikslas – priminti apie prisilietimų prie begalybės prasmę. Kad ir kokios mažos ir nereikšmingos atrodytų mūsų pastangos prisiliesti prie begalinių tiesos ir gėrio šaltinių – jūros lašas taip pat yra jūra.

Mūsų protėviai taip pat stebėjo ir fiksavo. O kai mūsų nebebus, kosmogoninė tvarka niekur nedings, ir ją fiksuos kažkas kitas.

Povilas Šorys

Birželio 9 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristatoma Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta kilnojamoji paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“.

Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, suniokotoje Rytų Prūsijoje liko dešimtys tūkstančių beglobių vaikų. Ne vienas tūkstantis šių vaikų atkeliavo į Lietuvą ir šiandien yra Lietuvos visuomenės dalis, apie kurią, deja, labai mažai kalbama ir žinoma. Ilgainiui šiuos vaikus imta vadinti „vilko vaikais“. Šie vaikai yra brutalaus sovietinio teroro aukos ir baisių sovietinių nusikaltimų liudininkai. Atkeliavę į Lietuvą dar visai maži, jie rado prieglobstį, čia įleido šaknis, todėl nusipelno, kad jų balsas bylotų tragiškas, sunkiai protu suvokiamas gyvenimo istorijas.
Parodą sudaro 21 mobilus pastatomas stendas ir 10 mobilių monitorių. Stenduose – istorinė įvykių Rytų Prūsijoje apžvalga, paremta archyvinėmis fotografijomis ir dokumentais, „vilko vaiko“ dalią patyrusių asmenų istorijos, iliustruotos šeimų fotografijomis ir dokumentais, vaikų kelionės iš suniokotos Rytų Prūsijos į Lietuvą ir klajonių po skirtingas Lietuvos vietoves žemėlapis. Monitoriuose – dvylika filmuotų autentiškų liudijimų lietuvių/vokiečių kalbomis su subtitrais vokiečių/lietuvių kalbomis.

Birželio 6 d. 17.00 val. atidaroma tekstilininkės Kristinos Šorienės batikos darbų paroda „Protėvių paveldas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 2020 m. birželio 30 d.
Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Kristina Šorienė – tekstilininkė, puoselėjanti batikos ir šlapio vėlimo technikas. Kuria paveikslus, šviestuvus, sceninius kostiumus, scenografiją ir kt. Veda kūrybines dirbtuves amatininkų gildijos „Krikragaa“ ir Klaipėdos etnokultūros centro renginiuose, sveiko gyvenimo būdo festivalyje „Mandala“ ir kitur. Vyraujančios kūrybos temos: gamtos ir žmogaus santykis, baltų ir kitų pasaulio tautų raštai, švenčių tradicijos. Kasdienos kūrybai įkvepia dukrelė.

Ši paroda yra, gimtosios kultūros paveikto, Kristinos sąmonės srauto fiksacija. Tai iš esmės yra pasakojimas apie džiaugsmą, grožį ir gyvybę, atrastą savos tautos pavelde. Šis pasakojimas perteikiamas laisvais, eskiziškais batikos liejiniais, kurie kaip ledkalnio viršūnė parodo labai gražų, bet – savaime aišku, – mažytį baltų kosmogonijos trupinėlį.

Kristinos užfiksuotas sąmonės srautas neturi nei pradžios, nei pabaigos, nes toks yra pats fiksuojamas objektas. Todėl šie darbai tėra samtelis iš neišsenkančios paveldo informacijos upės. Tai galbūt yra kitas parodos tikslas – priminti apie prisilietimų prie begalybės prasmę. Kad ir kokios mažos ir nereikšmingos atrodytų mūsų pastangos prisiliesti prie begalinių tiesos ir gėrio šaltinių – jūros lašas taip pat yra jūra.

Mūsų protėviai taip pat stebėjo ir fiksavo. O kai mūsų nebebus, kosmogoninė tvarka niekur nedings, ir ją fiksuos kažkas kitas.

Povilas Šorys

Birželio 9 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristatoma Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta kilnojamoji paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“.

Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, suniokotoje Rytų Prūsijoje liko dešimtys tūkstančių beglobių vaikų. Ne vienas tūkstantis šių vaikų atkeliavo į Lietuvą ir šiandien yra Lietuvos visuomenės dalis, apie kurią, deja, labai mažai kalbama ir žinoma. Ilgainiui šiuos vaikus imta vadinti „vilko vaikais“. Šie vaikai yra brutalaus sovietinio teroro aukos ir baisių sovietinių nusikaltimų liudininkai. Atkeliavę į Lietuvą dar visai maži, jie rado prieglobstį, čia įleido šaknis, todėl nusipelno, kad jų balsas bylotų tragiškas, sunkiai protu suvokiamas gyvenimo istorijas.
Parodą sudaro 21 mobilus pastatomas stendas ir 10 mobilių monitorių. Stenduose – istorinė įvykių Rytų Prūsijoje apžvalga, paremta archyvinėmis fotografijomis ir dokumentais, „vilko vaiko“ dalią patyrusių asmenų istorijos, iliustruotos šeimų fotografijomis ir dokumentais, vaikų kelionės iš suniokotos Rytų Prūsijos į Lietuvą ir klajonių po skirtingas Lietuvos vietoves žemėlapis. Monitoriuose – dvylika filmuotų autentiškų liudijimų lietuvių/vokiečių kalbomis su subtitrais vokiečių/lietuvių kalbomis.

Birželio 6 d. 17.00 val. atidaroma tekstilininkės Kristinos Šorienės batikos darbų paroda „Protėvių paveldas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 2020 m. birželio 30 d.
Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Kristina Šorienė – tekstilininkė, puoselėjanti batikos ir šlapio vėlimo technikas. Kuria paveikslus, šviestuvus, sceninius kostiumus, scenografiją ir kt. Veda kūrybines dirbtuves amatininkų gildijos „Krikragaa“ ir Klaipėdos etnokultūros centro renginiuose, sveiko gyvenimo būdo festivalyje „Mandala“ ir kitur. Vyraujančios kūrybos temos: gamtos ir žmogaus santykis, baltų ir kitų pasaulio tautų raštai, švenčių tradicijos. Kasdienos kūrybai įkvepia dukrelė.

Ši paroda yra, gimtosios kultūros paveikto, Kristinos sąmonės srauto fiksacija. Tai iš esmės yra pasakojimas apie džiaugsmą, grožį ir gyvybę, atrastą savos tautos pavelde. Šis pasakojimas perteikiamas laisvais, eskiziškais batikos liejiniais, kurie kaip ledkalnio viršūnė parodo labai gražų, bet – savaime aišku, – mažytį baltų kosmogonijos trupinėlį.

Kristinos užfiksuotas sąmonės srautas neturi nei pradžios, nei pabaigos, nes toks yra pats fiksuojamas objektas. Todėl šie darbai tėra samtelis iš neišsenkančios paveldo informacijos upės. Tai galbūt yra kitas parodos tikslas – priminti apie prisilietimų prie begalybės prasmę. Kad ir kokios mažos ir nereikšmingos atrodytų mūsų pastangos prisiliesti prie begalinių tiesos ir gėrio šaltinių – jūros lašas taip pat yra jūra.

Mūsų protėviai taip pat stebėjo ir fiksavo. O kai mūsų nebebus, kosmogoninė tvarka niekur nedings, ir ją fiksuos kažkas kitas.

Povilas Šorys

Birželio 9 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristatoma Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta kilnojamoji paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“.

Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, suniokotoje Rytų Prūsijoje liko dešimtys tūkstančių beglobių vaikų. Ne vienas tūkstantis šių vaikų atkeliavo į Lietuvą ir šiandien yra Lietuvos visuomenės dalis, apie kurią, deja, labai mažai kalbama ir žinoma. Ilgainiui šiuos vaikus imta vadinti „vilko vaikais“. Šie vaikai yra brutalaus sovietinio teroro aukos ir baisių sovietinių nusikaltimų liudininkai. Atkeliavę į Lietuvą dar visai maži, jie rado prieglobstį, čia įleido šaknis, todėl nusipelno, kad jų balsas bylotų tragiškas, sunkiai protu suvokiamas gyvenimo istorijas.
Parodą sudaro 21 mobilus pastatomas stendas ir 10 mobilių monitorių. Stenduose – istorinė įvykių Rytų Prūsijoje apžvalga, paremta archyvinėmis fotografijomis ir dokumentais, „vilko vaiko“ dalią patyrusių asmenų istorijos, iliustruotos šeimų fotografijomis ir dokumentais, vaikų kelionės iš suniokotos Rytų Prūsijos į Lietuvą ir klajonių po skirtingas Lietuvos vietoves žemėlapis. Monitoriuose – dvylika filmuotų autentiškų liudijimų lietuvių/vokiečių kalbomis su subtitrais vokiečių/lietuvių kalbomis.

Birželio 13 d. (šeštadienį) 18.00 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai

Maloniai prašome ekskursijoje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 1 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenims, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus leidžiama dalyvauti ekskursijoje.

Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Birželio 6 d. 17.00 val. atidaroma tekstilininkės Kristinos Šorienės batikos darbų paroda „Protėvių paveldas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 2020 m. birželio 30 d.
Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Kristina Šorienė – tekstilininkė, puoselėjanti batikos ir šlapio vėlimo technikas. Kuria paveikslus, šviestuvus, sceninius kostiumus, scenografiją ir kt. Veda kūrybines dirbtuves amatininkų gildijos „Krikragaa“ ir Klaipėdos etnokultūros centro renginiuose, sveiko gyvenimo būdo festivalyje „Mandala“ ir kitur. Vyraujančios kūrybos temos: gamtos ir žmogaus santykis, baltų ir kitų pasaulio tautų raštai, švenčių tradicijos. Kasdienos kūrybai įkvepia dukrelė.

Ši paroda yra, gimtosios kultūros paveikto, Kristinos sąmonės srauto fiksacija. Tai iš esmės yra pasakojimas apie džiaugsmą, grožį ir gyvybę, atrastą savos tautos pavelde. Šis pasakojimas perteikiamas laisvais, eskiziškais batikos liejiniais, kurie kaip ledkalnio viršūnė parodo labai gražų, bet – savaime aišku, – mažytį baltų kosmogonijos trupinėlį.

Kristinos užfiksuotas sąmonės srautas neturi nei pradžios, nei pabaigos, nes toks yra pats fiksuojamas objektas. Todėl šie darbai tėra samtelis iš neišsenkančios paveldo informacijos upės. Tai galbūt yra kitas parodos tikslas – priminti apie prisilietimų prie begalybės prasmę. Kad ir kokios mažos ir nereikšmingos atrodytų mūsų pastangos prisiliesti prie begalinių tiesos ir gėrio šaltinių – jūros lašas taip pat yra jūra.

Mūsų protėviai taip pat stebėjo ir fiksavo. O kai mūsų nebebus, kosmogoninė tvarka niekur nedings, ir ją fiksuos kažkas kitas.

Povilas Šorys

Birželio 9 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristatoma Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta kilnojamoji paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“.

Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, suniokotoje Rytų Prūsijoje liko dešimtys tūkstančių beglobių vaikų. Ne vienas tūkstantis šių vaikų atkeliavo į Lietuvą ir šiandien yra Lietuvos visuomenės dalis, apie kurią, deja, labai mažai kalbama ir žinoma. Ilgainiui šiuos vaikus imta vadinti „vilko vaikais“. Šie vaikai yra brutalaus sovietinio teroro aukos ir baisių sovietinių nusikaltimų liudininkai. Atkeliavę į Lietuvą dar visai maži, jie rado prieglobstį, čia įleido šaknis, todėl nusipelno, kad jų balsas bylotų tragiškas, sunkiai protu suvokiamas gyvenimo istorijas.
Parodą sudaro 21 mobilus pastatomas stendas ir 10 mobilių monitorių. Stenduose – istorinė įvykių Rytų Prūsijoje apžvalga, paremta archyvinėmis fotografijomis ir dokumentais, „vilko vaiko“ dalią patyrusių asmenų istorijos, iliustruotos šeimų fotografijomis ir dokumentais, vaikų kelionės iš suniokotos Rytų Prūsijos į Lietuvą ir klajonių po skirtingas Lietuvos vietoves žemėlapis. Monitoriuose – dvylika filmuotų autentiškų liudijimų lietuvių/vokiečių kalbomis su subtitrais vokiečių/lietuvių kalbomis.

Birželio 14 d. (sekmadienį) 13 val. Juodkrantės bažnyčioje vyks šv. Mišios Gedulo ir Vilties dienai atminti. Dalyvaus Liudviko Rėzos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Neringa“, vadovė Rita Rušinskienė. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia (L. Rėzos g. 56, Juodkrantė)

Birželio 6 d. 17.00 val. atidaroma tekstilininkės Kristinos Šorienės batikos darbų paroda „Protėvių paveldas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 2020 m. birželio 30 d.
Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Kristina Šorienė – tekstilininkė, puoselėjanti batikos ir šlapio vėlimo technikas. Kuria paveikslus, šviestuvus, sceninius kostiumus, scenografiją ir kt. Veda kūrybines dirbtuves amatininkų gildijos „Krikragaa“ ir Klaipėdos etnokultūros centro renginiuose, sveiko gyvenimo būdo festivalyje „Mandala“ ir kitur. Vyraujančios kūrybos temos: gamtos ir žmogaus santykis, baltų ir kitų pasaulio tautų raštai, švenčių tradicijos. Kasdienos kūrybai įkvepia dukrelė.

Ši paroda yra, gimtosios kultūros paveikto, Kristinos sąmonės srauto fiksacija. Tai iš esmės yra pasakojimas apie džiaugsmą, grožį ir gyvybę, atrastą savos tautos pavelde. Šis pasakojimas perteikiamas laisvais, eskiziškais batikos liejiniais, kurie kaip ledkalnio viršūnė parodo labai gražų, bet – savaime aišku, – mažytį baltų kosmogonijos trupinėlį.

Kristinos užfiksuotas sąmonės srautas neturi nei pradžios, nei pabaigos, nes toks yra pats fiksuojamas objektas. Todėl šie darbai tėra samtelis iš neišsenkančios paveldo informacijos upės. Tai galbūt yra kitas parodos tikslas – priminti apie prisilietimų prie begalybės prasmę. Kad ir kokios mažos ir nereikšmingos atrodytų mūsų pastangos prisiliesti prie begalinių tiesos ir gėrio šaltinių – jūros lašas taip pat yra jūra.

Mūsų protėviai taip pat stebėjo ir fiksavo. O kai mūsų nebebus, kosmogoninė tvarka niekur nedings, ir ją fiksuos kažkas kitas.

Povilas Šorys

Birželio 9 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristatoma Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta kilnojamoji paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“.

Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, suniokotoje Rytų Prūsijoje liko dešimtys tūkstančių beglobių vaikų. Ne vienas tūkstantis šių vaikų atkeliavo į Lietuvą ir šiandien yra Lietuvos visuomenės dalis, apie kurią, deja, labai mažai kalbama ir žinoma. Ilgainiui šiuos vaikus imta vadinti „vilko vaikais“. Šie vaikai yra brutalaus sovietinio teroro aukos ir baisių sovietinių nusikaltimų liudininkai. Atkeliavę į Lietuvą dar visai maži, jie rado prieglobstį, čia įleido šaknis, todėl nusipelno, kad jų balsas bylotų tragiškas, sunkiai protu suvokiamas gyvenimo istorijas.
Parodą sudaro 21 mobilus pastatomas stendas ir 10 mobilių monitorių. Stenduose – istorinė įvykių Rytų Prūsijoje apžvalga, paremta archyvinėmis fotografijomis ir dokumentais, „vilko vaiko“ dalią patyrusių asmenų istorijos, iliustruotos šeimų fotografijomis ir dokumentais, vaikų kelionės iš suniokotos Rytų Prūsijos į Lietuvą ir klajonių po skirtingas Lietuvos vietoves žemėlapis. Monitoriuose – dvylika filmuotų autentiškų liudijimų lietuvių/vokiečių kalbomis su subtitrais vokiečių/lietuvių kalbomis.

Birželio 15 d. (pirmadienį) 17.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks susitikimas su "Ekspedicija Kazachstanas 2019" dalyvėmis Lidija Trumpiene ir Rita Raugiene.
Praėjusią vasarą kartu su kitais mokytojais iš Lietuvos pirmą kartą išvyko ir Lidija su Rita į Kazachstaną, kur lankė lietuvių kalinimo vietas bei tvarkė apleistas kapavietes.

"Iki šios ekspedicijos net neįsivaizdavome, kiek daug nežinome apie pokario metais Kazachstane kalintus daugiau nei 81 tūkst. lietuvių ir kaip sparčiai nyksta jų atminimo ženklai.

Ruošiantis ekspedicijai dėliojomės maršrutą ir detaliai nagrinėjome, kokiose vietose būsime, kuo jos reikšmingos mums, gyvenantiems Lietuvoje. Prieš atvykstant į Kazachstaną atrodė, kad apie buvusius lagerius žinos kone visi vietiniai ir galės patarti, kaip geriausia nuvykti, jei nepavyktų patiems iš karto jų rasti. Bet kai ieškojome kelio į buvusį Rudnyko lagerį, nė vienas vietinis apie tokį net nebuvo girdėjęs!

Ši nuostaba dingo, kai paklaidžioję pamatėme, kaip viskas šiuo metu apleista. Rudnyko gyvenvietėje stūkso apgriuvę namai išdaužtais langais, paties lagerio, kuriame veikė katorgos režimas ir žmonės būdavo vedini prirakinti grandinėmis, belikę tik pamatai. Nežinant net būtų sunku suprasti, kas čia per vieta. Nė ženklo apie priverstinai dirbusius vario rūdos kasyklose, lydymo ir sodrinimo kombinatuose, statybose, šachtose, išskyrus šalia esančias kapines ir bendrą devynių lietuvių kapavietę. Jie čia buvo kalinami 1940–1956 m. ir kaip daugelis kitų greit mirė. Kasdien mirdavo apie 100 žmonių.

Apėję teritoriją nurovėme ant bendro kapo augusias žoles, o likusios tvoros betoninius stulpelius sujungėme trispalve juosta.

Birželio 6 d. 17.00 val. atidaroma tekstilininkės Kristinos Šorienės batikos darbų paroda „Protėvių paveldas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 2020 m. birželio 30 d.
Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Kristina Šorienė – tekstilininkė, puoselėjanti batikos ir šlapio vėlimo technikas. Kuria paveikslus, šviestuvus, sceninius kostiumus, scenografiją ir kt. Veda kūrybines dirbtuves amatininkų gildijos „Krikragaa“ ir Klaipėdos etnokultūros centro renginiuose, sveiko gyvenimo būdo festivalyje „Mandala“ ir kitur. Vyraujančios kūrybos temos: gamtos ir žmogaus santykis, baltų ir kitų pasaulio tautų raštai, švenčių tradicijos. Kasdienos kūrybai įkvepia dukrelė.

Ši paroda yra, gimtosios kultūros paveikto, Kristinos sąmonės srauto fiksacija. Tai iš esmės yra pasakojimas apie džiaugsmą, grožį ir gyvybę, atrastą savos tautos pavelde. Šis pasakojimas perteikiamas laisvais, eskiziškais batikos liejiniais, kurie kaip ledkalnio viršūnė parodo labai gražų, bet – savaime aišku, – mažytį baltų kosmogonijos trupinėlį.

Kristinos užfiksuotas sąmonės srautas neturi nei pradžios, nei pabaigos, nes toks yra pats fiksuojamas objektas. Todėl šie darbai tėra samtelis iš neišsenkančios paveldo informacijos upės. Tai galbūt yra kitas parodos tikslas – priminti apie prisilietimų prie begalybės prasmę. Kad ir kokios mažos ir nereikšmingos atrodytų mūsų pastangos prisiliesti prie begalinių tiesos ir gėrio šaltinių – jūros lašas taip pat yra jūra.

Mūsų protėviai taip pat stebėjo ir fiksavo. O kai mūsų nebebus, kosmogoninė tvarka niekur nedings, ir ją fiksuos kažkas kitas.

Povilas Šorys

Birželio 9 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristatoma Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta kilnojamoji paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“.

Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, suniokotoje Rytų Prūsijoje liko dešimtys tūkstančių beglobių vaikų. Ne vienas tūkstantis šių vaikų atkeliavo į Lietuvą ir šiandien yra Lietuvos visuomenės dalis, apie kurią, deja, labai mažai kalbama ir žinoma. Ilgainiui šiuos vaikus imta vadinti „vilko vaikais“. Šie vaikai yra brutalaus sovietinio teroro aukos ir baisių sovietinių nusikaltimų liudininkai. Atkeliavę į Lietuvą dar visai maži, jie rado prieglobstį, čia įleido šaknis, todėl nusipelno, kad jų balsas bylotų tragiškas, sunkiai protu suvokiamas gyvenimo istorijas.
Parodą sudaro 21 mobilus pastatomas stendas ir 10 mobilių monitorių. Stenduose – istorinė įvykių Rytų Prūsijoje apžvalga, paremta archyvinėmis fotografijomis ir dokumentais, „vilko vaiko“ dalią patyrusių asmenų istorijos, iliustruotos šeimų fotografijomis ir dokumentais, vaikų kelionės iš suniokotos Rytų Prūsijos į Lietuvą ir klajonių po skirtingas Lietuvos vietoves žemėlapis. Monitoriuose – dvylika filmuotų autentiškų liudijimų lietuvių/vokiečių kalbomis su subtitrais vokiečių/lietuvių kalbomis.

Birželio 6 d. 17.00 val. atidaroma tekstilininkės Kristinos Šorienės batikos darbų paroda „Protėvių paveldas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 2020 m. birželio 30 d.
Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Kristina Šorienė – tekstilininkė, puoselėjanti batikos ir šlapio vėlimo technikas. Kuria paveikslus, šviestuvus, sceninius kostiumus, scenografiją ir kt. Veda kūrybines dirbtuves amatininkų gildijos „Krikragaa“ ir Klaipėdos etnokultūros centro renginiuose, sveiko gyvenimo būdo festivalyje „Mandala“ ir kitur. Vyraujančios kūrybos temos: gamtos ir žmogaus santykis, baltų ir kitų pasaulio tautų raštai, švenčių tradicijos. Kasdienos kūrybai įkvepia dukrelė.

Ši paroda yra, gimtosios kultūros paveikto, Kristinos sąmonės srauto fiksacija. Tai iš esmės yra pasakojimas apie džiaugsmą, grožį ir gyvybę, atrastą savos tautos pavelde. Šis pasakojimas perteikiamas laisvais, eskiziškais batikos liejiniais, kurie kaip ledkalnio viršūnė parodo labai gražų, bet – savaime aišku, – mažytį baltų kosmogonijos trupinėlį.

Kristinos užfiksuotas sąmonės srautas neturi nei pradžios, nei pabaigos, nes toks yra pats fiksuojamas objektas. Todėl šie darbai tėra samtelis iš neišsenkančios paveldo informacijos upės. Tai galbūt yra kitas parodos tikslas – priminti apie prisilietimų prie begalybės prasmę. Kad ir kokios mažos ir nereikšmingos atrodytų mūsų pastangos prisiliesti prie begalinių tiesos ir gėrio šaltinių – jūros lašas taip pat yra jūra.

Mūsų protėviai taip pat stebėjo ir fiksavo. O kai mūsų nebebus, kosmogoninė tvarka niekur nedings, ir ją fiksuos kažkas kitas.

Povilas Šorys

Birželio 9 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristatoma Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta kilnojamoji paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“.

Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, suniokotoje Rytų Prūsijoje liko dešimtys tūkstančių beglobių vaikų. Ne vienas tūkstantis šių vaikų atkeliavo į Lietuvą ir šiandien yra Lietuvos visuomenės dalis, apie kurią, deja, labai mažai kalbama ir žinoma. Ilgainiui šiuos vaikus imta vadinti „vilko vaikais“. Šie vaikai yra brutalaus sovietinio teroro aukos ir baisių sovietinių nusikaltimų liudininkai. Atkeliavę į Lietuvą dar visai maži, jie rado prieglobstį, čia įleido šaknis, todėl nusipelno, kad jų balsas bylotų tragiškas, sunkiai protu suvokiamas gyvenimo istorijas.
Parodą sudaro 21 mobilus pastatomas stendas ir 10 mobilių monitorių. Stenduose – istorinė įvykių Rytų Prūsijoje apžvalga, paremta archyvinėmis fotografijomis ir dokumentais, „vilko vaiko“ dalią patyrusių asmenų istorijos, iliustruotos šeimų fotografijomis ir dokumentais, vaikų kelionės iš suniokotos Rytų Prūsijos į Lietuvą ir klajonių po skirtingas Lietuvos vietoves žemėlapis. Monitoriuose – dvylika filmuotų autentiškų liudijimų lietuvių/vokiečių kalbomis su subtitrais vokiečių/lietuvių kalbomis.

Birželio 6 d. 17.00 val. atidaroma tekstilininkės Kristinos Šorienės batikos darbų paroda „Protėvių paveldas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 2020 m. birželio 30 d.
Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Kristina Šorienė – tekstilininkė, puoselėjanti batikos ir šlapio vėlimo technikas. Kuria paveikslus, šviestuvus, sceninius kostiumus, scenografiją ir kt. Veda kūrybines dirbtuves amatininkų gildijos „Krikragaa“ ir Klaipėdos etnokultūros centro renginiuose, sveiko gyvenimo būdo festivalyje „Mandala“ ir kitur. Vyraujančios kūrybos temos: gamtos ir žmogaus santykis, baltų ir kitų pasaulio tautų raštai, švenčių tradicijos. Kasdienos kūrybai įkvepia dukrelė.

Ši paroda yra, gimtosios kultūros paveikto, Kristinos sąmonės srauto fiksacija. Tai iš esmės yra pasakojimas apie džiaugsmą, grožį ir gyvybę, atrastą savos tautos pavelde. Šis pasakojimas perteikiamas laisvais, eskiziškais batikos liejiniais, kurie kaip ledkalnio viršūnė parodo labai gražų, bet – savaime aišku, – mažytį baltų kosmogonijos trupinėlį.

Kristinos užfiksuotas sąmonės srautas neturi nei pradžios, nei pabaigos, nes toks yra pats fiksuojamas objektas. Todėl šie darbai tėra samtelis iš neišsenkančios paveldo informacijos upės. Tai galbūt yra kitas parodos tikslas – priminti apie prisilietimų prie begalybės prasmę. Kad ir kokios mažos ir nereikšmingos atrodytų mūsų pastangos prisiliesti prie begalinių tiesos ir gėrio šaltinių – jūros lašas taip pat yra jūra.

Mūsų protėviai taip pat stebėjo ir fiksavo. O kai mūsų nebebus, kosmogoninė tvarka niekur nedings, ir ją fiksuos kažkas kitas.

Povilas Šorys

Birželio 9 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristatoma Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta kilnojamoji paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“.

Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, suniokotoje Rytų Prūsijoje liko dešimtys tūkstančių beglobių vaikų. Ne vienas tūkstantis šių vaikų atkeliavo į Lietuvą ir šiandien yra Lietuvos visuomenės dalis, apie kurią, deja, labai mažai kalbama ir žinoma. Ilgainiui šiuos vaikus imta vadinti „vilko vaikais“. Šie vaikai yra brutalaus sovietinio teroro aukos ir baisių sovietinių nusikaltimų liudininkai. Atkeliavę į Lietuvą dar visai maži, jie rado prieglobstį, čia įleido šaknis, todėl nusipelno, kad jų balsas bylotų tragiškas, sunkiai protu suvokiamas gyvenimo istorijas.
Parodą sudaro 21 mobilus pastatomas stendas ir 10 mobilių monitorių. Stenduose – istorinė įvykių Rytų Prūsijoje apžvalga, paremta archyvinėmis fotografijomis ir dokumentais, „vilko vaiko“ dalią patyrusių asmenų istorijos, iliustruotos šeimų fotografijomis ir dokumentais, vaikų kelionės iš suniokotos Rytų Prūsijos į Lietuvą ir klajonių po skirtingas Lietuvos vietoves žemėlapis. Monitoriuose – dvylika filmuotų autentiškų liudijimų lietuvių/vokiečių kalbomis su subtitrais vokiečių/lietuvių kalbomis.

Birželio 18 d.18 val. naujausiojo Neringos kultūros almanacho "Dorė" pristatymas dalyvaujant sudarytojai, autoriams, straipsnių herojams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Tarp pokalbių - akordeono muzikos garsai. Gros Šiaulių Sondeckio menų gimnazijos akordeonistas Motiejus Dudnikas (mokytoja Marytė Markevičienė).

Kultūros almanachas „Dorė“, kurį nuo 2010 metų leidžia Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešoji biblioteka, – leidinys, skirtas visiems Kuršių nerijos mylėtojams, periodiškai fiksuoja šio krašto visuomeninio gyvenimo, kultūros, švietimo problemas, atskleidžia nežinomus praeities puslapius. Sutelktomis autorių pastangomis parengtas naujasis leidinys liudija apie „Dorės“ leidėjų pasiryžimą ne paviršutiniškai, o kompetentingai gilintis į aktualias Mažosios Lietuvos istorijos, kultūros atminties temas.

Birželio 18 d. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre, birželio 30d. Nidoje, Neringos istorijos muziejuje, įvyks ilgai laukti Neringos kultūros almanacho „Dorė“ pirmieji gyvi pristatymai, nors naujausią „Dorę“ jau galima buvo pavartyti Vilniaus knygų mugėje, Neringos savivaldybės stende. Karantino metu įvyko ir virtualus šio almanacho pristatymas.
2020 m. sueina 20 metų, kai Kuršių nerija buvo įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, todėl istorikės dr.Nijolės Strakauskaitės įžvalgos „Kaip išgelbėti Kuršių neriją? Istorijos pamokos“ šiandien skamba ypač aktualiai. Jas vertėtų perskaityti kiekvienam. Taptų aiškiau, nuo kokių grėsmių šiandien reiktų saugoti (ar gelbėti?) Kuršių neriją.

Birželio 6 d. 17.00 val. atidaroma tekstilininkės Kristinos Šorienės batikos darbų paroda „Protėvių paveldas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 2020 m. birželio 30 d.
Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Kristina Šorienė – tekstilininkė, puoselėjanti batikos ir šlapio vėlimo technikas. Kuria paveikslus, šviestuvus, sceninius kostiumus, scenografiją ir kt. Veda kūrybines dirbtuves amatininkų gildijos „Krikragaa“ ir Klaipėdos etnokultūros centro renginiuose, sveiko gyvenimo būdo festivalyje „Mandala“ ir kitur. Vyraujančios kūrybos temos: gamtos ir žmogaus santykis, baltų ir kitų pasaulio tautų raštai, švenčių tradicijos. Kasdienos kūrybai įkvepia dukrelė.

Ši paroda yra, gimtosios kultūros paveikto, Kristinos sąmonės srauto fiksacija. Tai iš esmės yra pasakojimas apie džiaugsmą, grožį ir gyvybę, atrastą savos tautos pavelde. Šis pasakojimas perteikiamas laisvais, eskiziškais batikos liejiniais, kurie kaip ledkalnio viršūnė parodo labai gražų, bet – savaime aišku, – mažytį baltų kosmogonijos trupinėlį.

Kristinos užfiksuotas sąmonės srautas neturi nei pradžios, nei pabaigos, nes toks yra pats fiksuojamas objektas. Todėl šie darbai tėra samtelis iš neišsenkančios paveldo informacijos upės. Tai galbūt yra kitas parodos tikslas – priminti apie prisilietimų prie begalybės prasmę. Kad ir kokios mažos ir nereikšmingos atrodytų mūsų pastangos prisiliesti prie begalinių tiesos ir gėrio šaltinių – jūros lašas taip pat yra jūra.

Mūsų protėviai taip pat stebėjo ir fiksavo. O kai mūsų nebebus, kosmogoninė tvarka niekur nedings, ir ją fiksuos kažkas kitas.

Povilas Šorys

Birželio 9 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristatoma Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta kilnojamoji paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“.

Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, suniokotoje Rytų Prūsijoje liko dešimtys tūkstančių beglobių vaikų. Ne vienas tūkstantis šių vaikų atkeliavo į Lietuvą ir šiandien yra Lietuvos visuomenės dalis, apie kurią, deja, labai mažai kalbama ir žinoma. Ilgainiui šiuos vaikus imta vadinti „vilko vaikais“. Šie vaikai yra brutalaus sovietinio teroro aukos ir baisių sovietinių nusikaltimų liudininkai. Atkeliavę į Lietuvą dar visai maži, jie rado prieglobstį, čia įleido šaknis, todėl nusipelno, kad jų balsas bylotų tragiškas, sunkiai protu suvokiamas gyvenimo istorijas.
Parodą sudaro 21 mobilus pastatomas stendas ir 10 mobilių monitorių. Stenduose – istorinė įvykių Rytų Prūsijoje apžvalga, paremta archyvinėmis fotografijomis ir dokumentais, „vilko vaiko“ dalią patyrusių asmenų istorijos, iliustruotos šeimų fotografijomis ir dokumentais, vaikų kelionės iš suniokotos Rytų Prūsijos į Lietuvą ir klajonių po skirtingas Lietuvos vietoves žemėlapis. Monitoriuose – dvylika filmuotų autentiškų liudijimų lietuvių/vokiečių kalbomis su subtitrais vokiečių/lietuvių kalbomis.

Birželio 6 d. 17.00 val. atidaroma tekstilininkės Kristinos Šorienės batikos darbų paroda „Protėvių paveldas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 2020 m. birželio 30 d.
Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Kristina Šorienė – tekstilininkė, puoselėjanti batikos ir šlapio vėlimo technikas. Kuria paveikslus, šviestuvus, sceninius kostiumus, scenografiją ir kt. Veda kūrybines dirbtuves amatininkų gildijos „Krikragaa“ ir Klaipėdos etnokultūros centro renginiuose, sveiko gyvenimo būdo festivalyje „Mandala“ ir kitur. Vyraujančios kūrybos temos: gamtos ir žmogaus santykis, baltų ir kitų pasaulio tautų raštai, švenčių tradicijos. Kasdienos kūrybai įkvepia dukrelė.

Ši paroda yra, gimtosios kultūros paveikto, Kristinos sąmonės srauto fiksacija. Tai iš esmės yra pasakojimas apie džiaugsmą, grožį ir gyvybę, atrastą savos tautos pavelde. Šis pasakojimas perteikiamas laisvais, eskiziškais batikos liejiniais, kurie kaip ledkalnio viršūnė parodo labai gražų, bet – savaime aišku, – mažytį baltų kosmogonijos trupinėlį.

Kristinos užfiksuotas sąmonės srautas neturi nei pradžios, nei pabaigos, nes toks yra pats fiksuojamas objektas. Todėl šie darbai tėra samtelis iš neišsenkančios paveldo informacijos upės. Tai galbūt yra kitas parodos tikslas – priminti apie prisilietimų prie begalybės prasmę. Kad ir kokios mažos ir nereikšmingos atrodytų mūsų pastangos prisiliesti prie begalinių tiesos ir gėrio šaltinių – jūros lašas taip pat yra jūra.

Mūsų protėviai taip pat stebėjo ir fiksavo. O kai mūsų nebebus, kosmogoninė tvarka niekur nedings, ir ją fiksuos kažkas kitas.

Povilas Šorys

Birželio 9 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristatoma Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta kilnojamoji paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“.

Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, suniokotoje Rytų Prūsijoje liko dešimtys tūkstančių beglobių vaikų. Ne vienas tūkstantis šių vaikų atkeliavo į Lietuvą ir šiandien yra Lietuvos visuomenės dalis, apie kurią, deja, labai mažai kalbama ir žinoma. Ilgainiui šiuos vaikus imta vadinti „vilko vaikais“. Šie vaikai yra brutalaus sovietinio teroro aukos ir baisių sovietinių nusikaltimų liudininkai. Atkeliavę į Lietuvą dar visai maži, jie rado prieglobstį, čia įleido šaknis, todėl nusipelno, kad jų balsas bylotų tragiškas, sunkiai protu suvokiamas gyvenimo istorijas.
Parodą sudaro 21 mobilus pastatomas stendas ir 10 mobilių monitorių. Stenduose – istorinė įvykių Rytų Prūsijoje apžvalga, paremta archyvinėmis fotografijomis ir dokumentais, „vilko vaiko“ dalią patyrusių asmenų istorijos, iliustruotos šeimų fotografijomis ir dokumentais, vaikų kelionės iš suniokotos Rytų Prūsijos į Lietuvą ir klajonių po skirtingas Lietuvos vietoves žemėlapis. Monitoriuose – dvylika filmuotų autentiškų liudijimų lietuvių/vokiečių kalbomis su subtitrais vokiečių/lietuvių kalbomis.

Birželio 20 d. (šeštadienį) 18.00 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai

Maloniai prašome ekskursijos metu laikytis saugaus atstumo ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo rekomendacijų.

Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Birželio 6 d. 17.00 val. atidaroma tekstilininkės Kristinos Šorienės batikos darbų paroda „Protėvių paveldas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 2020 m. birželio 30 d.
Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Kristina Šorienė – tekstilininkė, puoselėjanti batikos ir šlapio vėlimo technikas. Kuria paveikslus, šviestuvus, sceninius kostiumus, scenografiją ir kt. Veda kūrybines dirbtuves amatininkų gildijos „Krikragaa“ ir Klaipėdos etnokultūros centro renginiuose, sveiko gyvenimo būdo festivalyje „Mandala“ ir kitur. Vyraujančios kūrybos temos: gamtos ir žmogaus santykis, baltų ir kitų pasaulio tautų raštai, švenčių tradicijos. Kasdienos kūrybai įkvepia dukrelė.

Ši paroda yra, gimtosios kultūros paveikto, Kristinos sąmonės srauto fiksacija. Tai iš esmės yra pasakojimas apie džiaugsmą, grožį ir gyvybę, atrastą savos tautos pavelde. Šis pasakojimas perteikiamas laisvais, eskiziškais batikos liejiniais, kurie kaip ledkalnio viršūnė parodo labai gražų, bet – savaime aišku, – mažytį baltų kosmogonijos trupinėlį.

Kristinos užfiksuotas sąmonės srautas neturi nei pradžios, nei pabaigos, nes toks yra pats fiksuojamas objektas. Todėl šie darbai tėra samtelis iš neišsenkančios paveldo informacijos upės. Tai galbūt yra kitas parodos tikslas – priminti apie prisilietimų prie begalybės prasmę. Kad ir kokios mažos ir nereikšmingos atrodytų mūsų pastangos prisiliesti prie begalinių tiesos ir gėrio šaltinių – jūros lašas taip pat yra jūra.

Mūsų protėviai taip pat stebėjo ir fiksavo. O kai mūsų nebebus, kosmogoninė tvarka niekur nedings, ir ją fiksuos kažkas kitas.

Povilas Šorys

Birželio 9 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristatoma Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta kilnojamoji paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“.

Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, suniokotoje Rytų Prūsijoje liko dešimtys tūkstančių beglobių vaikų. Ne vienas tūkstantis šių vaikų atkeliavo į Lietuvą ir šiandien yra Lietuvos visuomenės dalis, apie kurią, deja, labai mažai kalbama ir žinoma. Ilgainiui šiuos vaikus imta vadinti „vilko vaikais“. Šie vaikai yra brutalaus sovietinio teroro aukos ir baisių sovietinių nusikaltimų liudininkai. Atkeliavę į Lietuvą dar visai maži, jie rado prieglobstį, čia įleido šaknis, todėl nusipelno, kad jų balsas bylotų tragiškas, sunkiai protu suvokiamas gyvenimo istorijas.
Parodą sudaro 21 mobilus pastatomas stendas ir 10 mobilių monitorių. Stenduose – istorinė įvykių Rytų Prūsijoje apžvalga, paremta archyvinėmis fotografijomis ir dokumentais, „vilko vaiko“ dalią patyrusių asmenų istorijos, iliustruotos šeimų fotografijomis ir dokumentais, vaikų kelionės iš suniokotos Rytų Prūsijos į Lietuvą ir klajonių po skirtingas Lietuvos vietoves žemėlapis. Monitoriuose – dvylika filmuotų autentiškų liudijimų lietuvių/vokiečių kalbomis su subtitrais vokiečių/lietuvių kalbomis.

Birželio 6 d. 17.00 val. atidaroma tekstilininkės Kristinos Šorienės batikos darbų paroda „Protėvių paveldas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 2020 m. birželio 30 d.
Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Kristina Šorienė – tekstilininkė, puoselėjanti batikos ir šlapio vėlimo technikas. Kuria paveikslus, šviestuvus, sceninius kostiumus, scenografiją ir kt. Veda kūrybines dirbtuves amatininkų gildijos „Krikragaa“ ir Klaipėdos etnokultūros centro renginiuose, sveiko gyvenimo būdo festivalyje „Mandala“ ir kitur. Vyraujančios kūrybos temos: gamtos ir žmogaus santykis, baltų ir kitų pasaulio tautų raštai, švenčių tradicijos. Kasdienos kūrybai įkvepia dukrelė.

Ši paroda yra, gimtosios kultūros paveikto, Kristinos sąmonės srauto fiksacija. Tai iš esmės yra pasakojimas apie džiaugsmą, grožį ir gyvybę, atrastą savos tautos pavelde. Šis pasakojimas perteikiamas laisvais, eskiziškais batikos liejiniais, kurie kaip ledkalnio viršūnė parodo labai gražų, bet – savaime aišku, – mažytį baltų kosmogonijos trupinėlį.

Kristinos užfiksuotas sąmonės srautas neturi nei pradžios, nei pabaigos, nes toks yra pats fiksuojamas objektas. Todėl šie darbai tėra samtelis iš neišsenkančios paveldo informacijos upės. Tai galbūt yra kitas parodos tikslas – priminti apie prisilietimų prie begalybės prasmę. Kad ir kokios mažos ir nereikšmingos atrodytų mūsų pastangos prisiliesti prie begalinių tiesos ir gėrio šaltinių – jūros lašas taip pat yra jūra.

Mūsų protėviai taip pat stebėjo ir fiksavo. O kai mūsų nebebus, kosmogoninė tvarka niekur nedings, ir ją fiksuos kažkas kitas.

Povilas Šorys

Birželio 9 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristatoma Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta kilnojamoji paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“.

Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, suniokotoje Rytų Prūsijoje liko dešimtys tūkstančių beglobių vaikų. Ne vienas tūkstantis šių vaikų atkeliavo į Lietuvą ir šiandien yra Lietuvos visuomenės dalis, apie kurią, deja, labai mažai kalbama ir žinoma. Ilgainiui šiuos vaikus imta vadinti „vilko vaikais“. Šie vaikai yra brutalaus sovietinio teroro aukos ir baisių sovietinių nusikaltimų liudininkai. Atkeliavę į Lietuvą dar visai maži, jie rado prieglobstį, čia įleido šaknis, todėl nusipelno, kad jų balsas bylotų tragiškas, sunkiai protu suvokiamas gyvenimo istorijas.
Parodą sudaro 21 mobilus pastatomas stendas ir 10 mobilių monitorių. Stenduose – istorinė įvykių Rytų Prūsijoje apžvalga, paremta archyvinėmis fotografijomis ir dokumentais, „vilko vaiko“ dalią patyrusių asmenų istorijos, iliustruotos šeimų fotografijomis ir dokumentais, vaikų kelionės iš suniokotos Rytų Prūsijos į Lietuvą ir klajonių po skirtingas Lietuvos vietoves žemėlapis. Monitoriuose – dvylika filmuotų autentiškų liudijimų lietuvių/vokiečių kalbomis su subtitrais vokiečių/lietuvių kalbomis.

Birželio 6 d. 17.00 val. atidaroma tekstilininkės Kristinos Šorienės batikos darbų paroda „Protėvių paveldas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 2020 m. birželio 30 d.
Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Kristina Šorienė – tekstilininkė, puoselėjanti batikos ir šlapio vėlimo technikas. Kuria paveikslus, šviestuvus, sceninius kostiumus, scenografiją ir kt. Veda kūrybines dirbtuves amatininkų gildijos „Krikragaa“ ir Klaipėdos etnokultūros centro renginiuose, sveiko gyvenimo būdo festivalyje „Mandala“ ir kitur. Vyraujančios kūrybos temos: gamtos ir žmogaus santykis, baltų ir kitų pasaulio tautų raštai, švenčių tradicijos. Kasdienos kūrybai įkvepia dukrelė.

Ši paroda yra, gimtosios kultūros paveikto, Kristinos sąmonės srauto fiksacija. Tai iš esmės yra pasakojimas apie džiaugsmą, grožį ir gyvybę, atrastą savos tautos pavelde. Šis pasakojimas perteikiamas laisvais, eskiziškais batikos liejiniais, kurie kaip ledkalnio viršūnė parodo labai gražų, bet – savaime aišku, – mažytį baltų kosmogonijos trupinėlį.

Kristinos užfiksuotas sąmonės srautas neturi nei pradžios, nei pabaigos, nes toks yra pats fiksuojamas objektas. Todėl šie darbai tėra samtelis iš neišsenkančios paveldo informacijos upės. Tai galbūt yra kitas parodos tikslas – priminti apie prisilietimų prie begalybės prasmę. Kad ir kokios mažos ir nereikšmingos atrodytų mūsų pastangos prisiliesti prie begalinių tiesos ir gėrio šaltinių – jūros lašas taip pat yra jūra.

Mūsų protėviai taip pat stebėjo ir fiksavo. O kai mūsų nebebus, kosmogoninė tvarka niekur nedings, ir ją fiksuos kažkas kitas.

Povilas Šorys

Birželio 9 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristatoma Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta kilnojamoji paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“.

Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, suniokotoje Rytų Prūsijoje liko dešimtys tūkstančių beglobių vaikų. Ne vienas tūkstantis šių vaikų atkeliavo į Lietuvą ir šiandien yra Lietuvos visuomenės dalis, apie kurią, deja, labai mažai kalbama ir žinoma. Ilgainiui šiuos vaikus imta vadinti „vilko vaikais“. Šie vaikai yra brutalaus sovietinio teroro aukos ir baisių sovietinių nusikaltimų liudininkai. Atkeliavę į Lietuvą dar visai maži, jie rado prieglobstį, čia įleido šaknis, todėl nusipelno, kad jų balsas bylotų tragiškas, sunkiai protu suvokiamas gyvenimo istorijas.
Parodą sudaro 21 mobilus pastatomas stendas ir 10 mobilių monitorių. Stenduose – istorinė įvykių Rytų Prūsijoje apžvalga, paremta archyvinėmis fotografijomis ir dokumentais, „vilko vaiko“ dalią patyrusių asmenų istorijos, iliustruotos šeimų fotografijomis ir dokumentais, vaikų kelionės iš suniokotos Rytų Prūsijos į Lietuvą ir klajonių po skirtingas Lietuvos vietoves žemėlapis. Monitoriuose – dvylika filmuotų autentiškų liudijimų lietuvių/vokiečių kalbomis su subtitrais vokiečių/lietuvių kalbomis.

Birželio 23 d. 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė) vyks kultūros centro folkloro ansamblio „Aušrinė“ kompaktinės plokštelės „Lėkė volungė“ pristatymas.
Maloniai prašome renginio metu laikytis saugaus atstumo ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo rekomendacijų.
Tai antrasis ansamblio muzikos rinkinys, kuriame sutalpinta net 16 savito skambesio lietuvininkų dainų. Plokštelės dainos parinktos remiantis XIX a. pr. žymiausio lietuvių kalbos sergėtojo Martyno Liudviko Rėzos ir baltistikos pradininko Adalberto Becenbergerio tautosakiniu palikimu.
„Visos plokštelėje nugulusios dainos – šviesios ir gaivios. Tai įvairi muzika: vienos dainos užliūliuoja savo ramybe, todėl tinka tiek saulėlydžio palydai vienumoje, tiek vaiko lopšinei mėnesienoje, tiek rytinių spindulių pasitikimui brėkštant aušrai, kitos – linksmos ir šmaikščios jaunimo meilės, vestuvių ar užstalės dainos, yra ir liūdesiu, netektimis alsuojančių karinių dainų“, – apibūdina albumą ansamblio vadovė R. Pečiukonytė.
Ansamblio „Aušrinė“ atliekamos dainos įvairiaspalvės, kaip ir pats jo kolektyvas. Jis nedidelis, tačiau įvairus. Dalis žmonių yra atsikėlę gyventi iš kitų Lietuvos regionų, tačiau net ir gimusieji Kuršių nerijoje savo netolimų šaknų turėtų ieškoti Dzūkijoje, Sūduvoje, Žemaitijoje ar Aukštaitijoje – nėra nė vieno, kurio tėvai būtų kilę iš lietuvininkų ar kuršininkų.
Nepaisant to, kiekvienas iš jų pamilęs paslaptingą, vėju dvelkiančią vienbalsę Prūsų (Mažosios) Lietuvos ir Klaipėdos krašto dainuojamąją tautosaką, savo gyvenamąjį kraštą šiandien atstovauja ir pristato kaip lietuvininkai, kuršininkai. Kai kurie jų netgi mokosi kuršininkų – senųjų Kuršių nerijos gyventojų – kalbos.

Žymiausių Rytų Prūsijos mokslininkų tautosakinis palikimas

Birželio 6 d. 17.00 val. atidaroma tekstilininkės Kristinos Šorienės batikos darbų paroda „Protėvių paveldas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 2020 m. birželio 30 d.
Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Kristina Šorienė – tekstilininkė, puoselėjanti batikos ir šlapio vėlimo technikas. Kuria paveikslus, šviestuvus, sceninius kostiumus, scenografiją ir kt. Veda kūrybines dirbtuves amatininkų gildijos „Krikragaa“ ir Klaipėdos etnokultūros centro renginiuose, sveiko gyvenimo būdo festivalyje „Mandala“ ir kitur. Vyraujančios kūrybos temos: gamtos ir žmogaus santykis, baltų ir kitų pasaulio tautų raštai, švenčių tradicijos. Kasdienos kūrybai įkvepia dukrelė.

Ši paroda yra, gimtosios kultūros paveikto, Kristinos sąmonės srauto fiksacija. Tai iš esmės yra pasakojimas apie džiaugsmą, grožį ir gyvybę, atrastą savos tautos pavelde. Šis pasakojimas perteikiamas laisvais, eskiziškais batikos liejiniais, kurie kaip ledkalnio viršūnė parodo labai gražų, bet – savaime aišku, – mažytį baltų kosmogonijos trupinėlį.

Kristinos užfiksuotas sąmonės srautas neturi nei pradžios, nei pabaigos, nes toks yra pats fiksuojamas objektas. Todėl šie darbai tėra samtelis iš neišsenkančios paveldo informacijos upės. Tai galbūt yra kitas parodos tikslas – priminti apie prisilietimų prie begalybės prasmę. Kad ir kokios mažos ir nereikšmingos atrodytų mūsų pastangos prisiliesti prie begalinių tiesos ir gėrio šaltinių – jūros lašas taip pat yra jūra.

Mūsų protėviai taip pat stebėjo ir fiksavo. O kai mūsų nebebus, kosmogoninė tvarka niekur nedings, ir ją fiksuos kažkas kitas.

Povilas Šorys

Birželio 9 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristatoma Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta kilnojamoji paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“.

Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, suniokotoje Rytų Prūsijoje liko dešimtys tūkstančių beglobių vaikų. Ne vienas tūkstantis šių vaikų atkeliavo į Lietuvą ir šiandien yra Lietuvos visuomenės dalis, apie kurią, deja, labai mažai kalbama ir žinoma. Ilgainiui šiuos vaikus imta vadinti „vilko vaikais“. Šie vaikai yra brutalaus sovietinio teroro aukos ir baisių sovietinių nusikaltimų liudininkai. Atkeliavę į Lietuvą dar visai maži, jie rado prieglobstį, čia įleido šaknis, todėl nusipelno, kad jų balsas bylotų tragiškas, sunkiai protu suvokiamas gyvenimo istorijas.
Parodą sudaro 21 mobilus pastatomas stendas ir 10 mobilių monitorių. Stenduose – istorinė įvykių Rytų Prūsijoje apžvalga, paremta archyvinėmis fotografijomis ir dokumentais, „vilko vaiko“ dalią patyrusių asmenų istorijos, iliustruotos šeimų fotografijomis ir dokumentais, vaikų kelionės iš suniokotos Rytų Prūsijos į Lietuvą ir klajonių po skirtingas Lietuvos vietoves žemėlapis. Monitoriuose – dvylika filmuotų autentiškų liudijimų lietuvių/vokiečių kalbomis su subtitrais vokiečių/lietuvių kalbomis.

Birželio 6 d. 17.00 val. atidaroma tekstilininkės Kristinos Šorienės batikos darbų paroda „Protėvių paveldas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 2020 m. birželio 30 d.
Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Kristina Šorienė – tekstilininkė, puoselėjanti batikos ir šlapio vėlimo technikas. Kuria paveikslus, šviestuvus, sceninius kostiumus, scenografiją ir kt. Veda kūrybines dirbtuves amatininkų gildijos „Krikragaa“ ir Klaipėdos etnokultūros centro renginiuose, sveiko gyvenimo būdo festivalyje „Mandala“ ir kitur. Vyraujančios kūrybos temos: gamtos ir žmogaus santykis, baltų ir kitų pasaulio tautų raštai, švenčių tradicijos. Kasdienos kūrybai įkvepia dukrelė.

Ši paroda yra, gimtosios kultūros paveikto, Kristinos sąmonės srauto fiksacija. Tai iš esmės yra pasakojimas apie džiaugsmą, grožį ir gyvybę, atrastą savos tautos pavelde. Šis pasakojimas perteikiamas laisvais, eskiziškais batikos liejiniais, kurie kaip ledkalnio viršūnė parodo labai gražų, bet – savaime aišku, – mažytį baltų kosmogonijos trupinėlį.

Kristinos užfiksuotas sąmonės srautas neturi nei pradžios, nei pabaigos, nes toks yra pats fiksuojamas objektas. Todėl šie darbai tėra samtelis iš neišsenkančios paveldo informacijos upės. Tai galbūt yra kitas parodos tikslas – priminti apie prisilietimų prie begalybės prasmę. Kad ir kokios mažos ir nereikšmingos atrodytų mūsų pastangos prisiliesti prie begalinių tiesos ir gėrio šaltinių – jūros lašas taip pat yra jūra.

Mūsų protėviai taip pat stebėjo ir fiksavo. O kai mūsų nebebus, kosmogoninė tvarka niekur nedings, ir ją fiksuos kažkas kitas.

Povilas Šorys

Birželio 9 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristatoma Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta kilnojamoji paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“.

Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, suniokotoje Rytų Prūsijoje liko dešimtys tūkstančių beglobių vaikų. Ne vienas tūkstantis šių vaikų atkeliavo į Lietuvą ir šiandien yra Lietuvos visuomenės dalis, apie kurią, deja, labai mažai kalbama ir žinoma. Ilgainiui šiuos vaikus imta vadinti „vilko vaikais“. Šie vaikai yra brutalaus sovietinio teroro aukos ir baisių sovietinių nusikaltimų liudininkai. Atkeliavę į Lietuvą dar visai maži, jie rado prieglobstį, čia įleido šaknis, todėl nusipelno, kad jų balsas bylotų tragiškas, sunkiai protu suvokiamas gyvenimo istorijas.
Parodą sudaro 21 mobilus pastatomas stendas ir 10 mobilių monitorių. Stenduose – istorinė įvykių Rytų Prūsijoje apžvalga, paremta archyvinėmis fotografijomis ir dokumentais, „vilko vaiko“ dalią patyrusių asmenų istorijos, iliustruotos šeimų fotografijomis ir dokumentais, vaikų kelionės iš suniokotos Rytų Prūsijos į Lietuvą ir klajonių po skirtingas Lietuvos vietoves žemėlapis. Monitoriuose – dvylika filmuotų autentiškų liudijimų lietuvių/vokiečių kalbomis su subtitrais vokiečių/lietuvių kalbomis.

Birželio 6 d. 17.00 val. atidaroma tekstilininkės Kristinos Šorienės batikos darbų paroda „Protėvių paveldas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 2020 m. birželio 30 d.
Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Kristina Šorienė – tekstilininkė, puoselėjanti batikos ir šlapio vėlimo technikas. Kuria paveikslus, šviestuvus, sceninius kostiumus, scenografiją ir kt. Veda kūrybines dirbtuves amatininkų gildijos „Krikragaa“ ir Klaipėdos etnokultūros centro renginiuose, sveiko gyvenimo būdo festivalyje „Mandala“ ir kitur. Vyraujančios kūrybos temos: gamtos ir žmogaus santykis, baltų ir kitų pasaulio tautų raštai, švenčių tradicijos. Kasdienos kūrybai įkvepia dukrelė.

Ši paroda yra, gimtosios kultūros paveikto, Kristinos sąmonės srauto fiksacija. Tai iš esmės yra pasakojimas apie džiaugsmą, grožį ir gyvybę, atrastą savos tautos pavelde. Šis pasakojimas perteikiamas laisvais, eskiziškais batikos liejiniais, kurie kaip ledkalnio viršūnė parodo labai gražų, bet – savaime aišku, – mažytį baltų kosmogonijos trupinėlį.

Kristinos užfiksuotas sąmonės srautas neturi nei pradžios, nei pabaigos, nes toks yra pats fiksuojamas objektas. Todėl šie darbai tėra samtelis iš neišsenkančios paveldo informacijos upės. Tai galbūt yra kitas parodos tikslas – priminti apie prisilietimų prie begalybės prasmę. Kad ir kokios mažos ir nereikšmingos atrodytų mūsų pastangos prisiliesti prie begalinių tiesos ir gėrio šaltinių – jūros lašas taip pat yra jūra.

Mūsų protėviai taip pat stebėjo ir fiksavo. O kai mūsų nebebus, kosmogoninė tvarka niekur nedings, ir ją fiksuos kažkas kitas.

Povilas Šorys

Birželio 9 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristatoma Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta kilnojamoji paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“.

Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, suniokotoje Rytų Prūsijoje liko dešimtys tūkstančių beglobių vaikų. Ne vienas tūkstantis šių vaikų atkeliavo į Lietuvą ir šiandien yra Lietuvos visuomenės dalis, apie kurią, deja, labai mažai kalbama ir žinoma. Ilgainiui šiuos vaikus imta vadinti „vilko vaikais“. Šie vaikai yra brutalaus sovietinio teroro aukos ir baisių sovietinių nusikaltimų liudininkai. Atkeliavę į Lietuvą dar visai maži, jie rado prieglobstį, čia įleido šaknis, todėl nusipelno, kad jų balsas bylotų tragiškas, sunkiai protu suvokiamas gyvenimo istorijas.
Parodą sudaro 21 mobilus pastatomas stendas ir 10 mobilių monitorių. Stenduose – istorinė įvykių Rytų Prūsijoje apžvalga, paremta archyvinėmis fotografijomis ir dokumentais, „vilko vaiko“ dalią patyrusių asmenų istorijos, iliustruotos šeimų fotografijomis ir dokumentais, vaikų kelionės iš suniokotos Rytų Prūsijos į Lietuvą ir klajonių po skirtingas Lietuvos vietoves žemėlapis. Monitoriuose – dvylika filmuotų autentiškų liudijimų lietuvių/vokiečių kalbomis su subtitrais vokiečių/lietuvių kalbomis.

Birželio 26 d. 18.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9) Arvydo Baryso dokumentinio filmo “Visos tarmės gražiausios” pristatymas.
Dalyvaus filmo kūrėjai:
režisierius, operatorius, prodiuseris Arvydas Barysas ir Lietuvių kalbos instituto mokslininkė dr. Dalia Kiseliūnaitė. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.
Maloniai prašome renginio metu laikytis saugaus atstumo ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo rekomendacijų.
Arvydas Barysas – režisierius, operatorius, scenaristas, prodiuseris, 1992-aisiais įkurtos Arvydo Baryso filmų kūrimo kompanijos vadovas. A. Barysas yra sukūręs daugiau nei 100 įvairaus žanro filmų, pasakojančių apie ypatingas asmenybes ir jų gyvenimus, kultūros paveldą, gamtą, ekologinį švietimą, edukaciją ir sintezę tarp jų. Režisieriaus kuriami filmai – poetiški, pagrįsti reta medžiaga, kurią autorius „medžioja“ panašiai kaip mokslininkas: pats ieško šaltinių, daug skaito, konsultuojasi su specialistais, neskaičiuoja savo laiko „gaudant“ retą vaizdą, žodį ar įspūdį. Žiūrovas gauna ne tik estetinį pasitenkinimą, bet ir per jo kameros „akį“ pamato ką nors nauja arba sena nauju žvilgsniu.

Apie filmą

Filmo idėja gimė bendraujant su lietuvių kalbos tyrinėtojais, mokytojais ir puoselėtojais.

Birželio 6 d. 17.00 val. atidaroma tekstilininkės Kristinos Šorienės batikos darbų paroda „Protėvių paveldas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 2020 m. birželio 30 d.
Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Kristina Šorienė – tekstilininkė, puoselėjanti batikos ir šlapio vėlimo technikas. Kuria paveikslus, šviestuvus, sceninius kostiumus, scenografiją ir kt. Veda kūrybines dirbtuves amatininkų gildijos „Krikragaa“ ir Klaipėdos etnokultūros centro renginiuose, sveiko gyvenimo būdo festivalyje „Mandala“ ir kitur. Vyraujančios kūrybos temos: gamtos ir žmogaus santykis, baltų ir kitų pasaulio tautų raštai, švenčių tradicijos. Kasdienos kūrybai įkvepia dukrelė.

Ši paroda yra, gimtosios kultūros paveikto, Kristinos sąmonės srauto fiksacija. Tai iš esmės yra pasakojimas apie džiaugsmą, grožį ir gyvybę, atrastą savos tautos pavelde. Šis pasakojimas perteikiamas laisvais, eskiziškais batikos liejiniais, kurie kaip ledkalnio viršūnė parodo labai gražų, bet – savaime aišku, – mažytį baltų kosmogonijos trupinėlį.

Kristinos užfiksuotas sąmonės srautas neturi nei pradžios, nei pabaigos, nes toks yra pats fiksuojamas objektas. Todėl šie darbai tėra samtelis iš neišsenkančios paveldo informacijos upės. Tai galbūt yra kitas parodos tikslas – priminti apie prisilietimų prie begalybės prasmę. Kad ir kokios mažos ir nereikšmingos atrodytų mūsų pastangos prisiliesti prie begalinių tiesos ir gėrio šaltinių – jūros lašas taip pat yra jūra.

Mūsų protėviai taip pat stebėjo ir fiksavo. O kai mūsų nebebus, kosmogoninė tvarka niekur nedings, ir ją fiksuos kažkas kitas.

Povilas Šorys

Birželio 9 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristatoma Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta kilnojamoji paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“.

Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, suniokotoje Rytų Prūsijoje liko dešimtys tūkstančių beglobių vaikų. Ne vienas tūkstantis šių vaikų atkeliavo į Lietuvą ir šiandien yra Lietuvos visuomenės dalis, apie kurią, deja, labai mažai kalbama ir žinoma. Ilgainiui šiuos vaikus imta vadinti „vilko vaikais“. Šie vaikai yra brutalaus sovietinio teroro aukos ir baisių sovietinių nusikaltimų liudininkai. Atkeliavę į Lietuvą dar visai maži, jie rado prieglobstį, čia įleido šaknis, todėl nusipelno, kad jų balsas bylotų tragiškas, sunkiai protu suvokiamas gyvenimo istorijas.
Parodą sudaro 21 mobilus pastatomas stendas ir 10 mobilių monitorių. Stenduose – istorinė įvykių Rytų Prūsijoje apžvalga, paremta archyvinėmis fotografijomis ir dokumentais, „vilko vaiko“ dalią patyrusių asmenų istorijos, iliustruotos šeimų fotografijomis ir dokumentais, vaikų kelionės iš suniokotos Rytų Prūsijos į Lietuvą ir klajonių po skirtingas Lietuvos vietoves žemėlapis. Monitoriuose – dvylika filmuotų autentiškų liudijimų lietuvių/vokiečių kalbomis su subtitrais vokiečių/lietuvių kalbomis.

Birželio 27 d. (šeštadienį) 18.00 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai

Maloniai prašome ekskursijos metu laikytis saugaus atstumo ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo rekomendacijų.

Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Birželio 6 d. 17.00 val. atidaroma tekstilininkės Kristinos Šorienės batikos darbų paroda „Protėvių paveldas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 2020 m. birželio 30 d.
Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Kristina Šorienė – tekstilininkė, puoselėjanti batikos ir šlapio vėlimo technikas. Kuria paveikslus, šviestuvus, sceninius kostiumus, scenografiją ir kt. Veda kūrybines dirbtuves amatininkų gildijos „Krikragaa“ ir Klaipėdos etnokultūros centro renginiuose, sveiko gyvenimo būdo festivalyje „Mandala“ ir kitur. Vyraujančios kūrybos temos: gamtos ir žmogaus santykis, baltų ir kitų pasaulio tautų raštai, švenčių tradicijos. Kasdienos kūrybai įkvepia dukrelė.

Ši paroda yra, gimtosios kultūros paveikto, Kristinos sąmonės srauto fiksacija. Tai iš esmės yra pasakojimas apie džiaugsmą, grožį ir gyvybę, atrastą savos tautos pavelde. Šis pasakojimas perteikiamas laisvais, eskiziškais batikos liejiniais, kurie kaip ledkalnio viršūnė parodo labai gražų, bet – savaime aišku, – mažytį baltų kosmogonijos trupinėlį.

Kristinos užfiksuotas sąmonės srautas neturi nei pradžios, nei pabaigos, nes toks yra pats fiksuojamas objektas. Todėl šie darbai tėra samtelis iš neišsenkančios paveldo informacijos upės. Tai galbūt yra kitas parodos tikslas – priminti apie prisilietimų prie begalybės prasmę. Kad ir kokios mažos ir nereikšmingos atrodytų mūsų pastangos prisiliesti prie begalinių tiesos ir gėrio šaltinių – jūros lašas taip pat yra jūra.

Mūsų protėviai taip pat stebėjo ir fiksavo. O kai mūsų nebebus, kosmogoninė tvarka niekur nedings, ir ją fiksuos kažkas kitas.

Povilas Šorys

Birželio 9 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristatoma Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta kilnojamoji paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“.

Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, suniokotoje Rytų Prūsijoje liko dešimtys tūkstančių beglobių vaikų. Ne vienas tūkstantis šių vaikų atkeliavo į Lietuvą ir šiandien yra Lietuvos visuomenės dalis, apie kurią, deja, labai mažai kalbama ir žinoma. Ilgainiui šiuos vaikus imta vadinti „vilko vaikais“. Šie vaikai yra brutalaus sovietinio teroro aukos ir baisių sovietinių nusikaltimų liudininkai. Atkeliavę į Lietuvą dar visai maži, jie rado prieglobstį, čia įleido šaknis, todėl nusipelno, kad jų balsas bylotų tragiškas, sunkiai protu suvokiamas gyvenimo istorijas.
Parodą sudaro 21 mobilus pastatomas stendas ir 10 mobilių monitorių. Stenduose – istorinė įvykių Rytų Prūsijoje apžvalga, paremta archyvinėmis fotografijomis ir dokumentais, „vilko vaiko“ dalią patyrusių asmenų istorijos, iliustruotos šeimų fotografijomis ir dokumentais, vaikų kelionės iš suniokotos Rytų Prūsijos į Lietuvą ir klajonių po skirtingas Lietuvos vietoves žemėlapis. Monitoriuose – dvylika filmuotų autentiškų liudijimų lietuvių/vokiečių kalbomis su subtitrais vokiečių/lietuvių kalbomis.

Birželio 6 d. 17.00 val. atidaroma tekstilininkės Kristinos Šorienės batikos darbų paroda „Protėvių paveldas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 2020 m. birželio 30 d.
Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Kristina Šorienė – tekstilininkė, puoselėjanti batikos ir šlapio vėlimo technikas. Kuria paveikslus, šviestuvus, sceninius kostiumus, scenografiją ir kt. Veda kūrybines dirbtuves amatininkų gildijos „Krikragaa“ ir Klaipėdos etnokultūros centro renginiuose, sveiko gyvenimo būdo festivalyje „Mandala“ ir kitur. Vyraujančios kūrybos temos: gamtos ir žmogaus santykis, baltų ir kitų pasaulio tautų raštai, švenčių tradicijos. Kasdienos kūrybai įkvepia dukrelė.

Ši paroda yra, gimtosios kultūros paveikto, Kristinos sąmonės srauto fiksacija. Tai iš esmės yra pasakojimas apie džiaugsmą, grožį ir gyvybę, atrastą savos tautos pavelde. Šis pasakojimas perteikiamas laisvais, eskiziškais batikos liejiniais, kurie kaip ledkalnio viršūnė parodo labai gražų, bet – savaime aišku, – mažytį baltų kosmogonijos trupinėlį.

Kristinos užfiksuotas sąmonės srautas neturi nei pradžios, nei pabaigos, nes toks yra pats fiksuojamas objektas. Todėl šie darbai tėra samtelis iš neišsenkančios paveldo informacijos upės. Tai galbūt yra kitas parodos tikslas – priminti apie prisilietimų prie begalybės prasmę. Kad ir kokios mažos ir nereikšmingos atrodytų mūsų pastangos prisiliesti prie begalinių tiesos ir gėrio šaltinių – jūros lašas taip pat yra jūra.

Mūsų protėviai taip pat stebėjo ir fiksavo. O kai mūsų nebebus, kosmogoninė tvarka niekur nedings, ir ją fiksuos kažkas kitas.

Povilas Šorys

Birželio 9 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristatoma Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta kilnojamoji paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“.

Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, suniokotoje Rytų Prūsijoje liko dešimtys tūkstančių beglobių vaikų. Ne vienas tūkstantis šių vaikų atkeliavo į Lietuvą ir šiandien yra Lietuvos visuomenės dalis, apie kurią, deja, labai mažai kalbama ir žinoma. Ilgainiui šiuos vaikus imta vadinti „vilko vaikais“. Šie vaikai yra brutalaus sovietinio teroro aukos ir baisių sovietinių nusikaltimų liudininkai. Atkeliavę į Lietuvą dar visai maži, jie rado prieglobstį, čia įleido šaknis, todėl nusipelno, kad jų balsas bylotų tragiškas, sunkiai protu suvokiamas gyvenimo istorijas.
Parodą sudaro 21 mobilus pastatomas stendas ir 10 mobilių monitorių. Stenduose – istorinė įvykių Rytų Prūsijoje apžvalga, paremta archyvinėmis fotografijomis ir dokumentais, „vilko vaiko“ dalią patyrusių asmenų istorijos, iliustruotos šeimų fotografijomis ir dokumentais, vaikų kelionės iš suniokotos Rytų Prūsijos į Lietuvą ir klajonių po skirtingas Lietuvos vietoves žemėlapis. Monitoriuose – dvylika filmuotų autentiškų liudijimų lietuvių/vokiečių kalbomis su subtitrais vokiečių/lietuvių kalbomis.

Birželio 6 d. 17.00 val. atidaroma tekstilininkės Kristinos Šorienės batikos darbų paroda „Protėvių paveldas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 2020 m. birželio 30 d.
Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Kristina Šorienė – tekstilininkė, puoselėjanti batikos ir šlapio vėlimo technikas. Kuria paveikslus, šviestuvus, sceninius kostiumus, scenografiją ir kt. Veda kūrybines dirbtuves amatininkų gildijos „Krikragaa“ ir Klaipėdos etnokultūros centro renginiuose, sveiko gyvenimo būdo festivalyje „Mandala“ ir kitur. Vyraujančios kūrybos temos: gamtos ir žmogaus santykis, baltų ir kitų pasaulio tautų raštai, švenčių tradicijos. Kasdienos kūrybai įkvepia dukrelė.

Ši paroda yra, gimtosios kultūros paveikto, Kristinos sąmonės srauto fiksacija. Tai iš esmės yra pasakojimas apie džiaugsmą, grožį ir gyvybę, atrastą savos tautos pavelde. Šis pasakojimas perteikiamas laisvais, eskiziškais batikos liejiniais, kurie kaip ledkalnio viršūnė parodo labai gražų, bet – savaime aišku, – mažytį baltų kosmogonijos trupinėlį.

Kristinos užfiksuotas sąmonės srautas neturi nei pradžios, nei pabaigos, nes toks yra pats fiksuojamas objektas. Todėl šie darbai tėra samtelis iš neišsenkančios paveldo informacijos upės. Tai galbūt yra kitas parodos tikslas – priminti apie prisilietimų prie begalybės prasmę. Kad ir kokios mažos ir nereikšmingos atrodytų mūsų pastangos prisiliesti prie begalinių tiesos ir gėrio šaltinių – jūros lašas taip pat yra jūra.

Mūsų protėviai taip pat stebėjo ir fiksavo. O kai mūsų nebebus, kosmogoninė tvarka niekur nedings, ir ją fiksuos kažkas kitas.

Povilas Šorys

Birželio 9 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristatoma Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta kilnojamoji paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“.

Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, suniokotoje Rytų Prūsijoje liko dešimtys tūkstančių beglobių vaikų. Ne vienas tūkstantis šių vaikų atkeliavo į Lietuvą ir šiandien yra Lietuvos visuomenės dalis, apie kurią, deja, labai mažai kalbama ir žinoma. Ilgainiui šiuos vaikus imta vadinti „vilko vaikais“. Šie vaikai yra brutalaus sovietinio teroro aukos ir baisių sovietinių nusikaltimų liudininkai. Atkeliavę į Lietuvą dar visai maži, jie rado prieglobstį, čia įleido šaknis, todėl nusipelno, kad jų balsas bylotų tragiškas, sunkiai protu suvokiamas gyvenimo istorijas.
Parodą sudaro 21 mobilus pastatomas stendas ir 10 mobilių monitorių. Stenduose – istorinė įvykių Rytų Prūsijoje apžvalga, paremta archyvinėmis fotografijomis ir dokumentais, „vilko vaiko“ dalią patyrusių asmenų istorijos, iliustruotos šeimų fotografijomis ir dokumentais, vaikų kelionės iš suniokotos Rytų Prūsijos į Lietuvą ir klajonių po skirtingas Lietuvos vietoves žemėlapis. Monitoriuose – dvylika filmuotų autentiškų liudijimų lietuvių/vokiečių kalbomis su subtitrais vokiečių/lietuvių kalbomis.

Birželio 9 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristatoma Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta kilnojamoji paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“.

Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, suniokotoje Rytų Prūsijoje liko dešimtys tūkstančių beglobių vaikų. Ne vienas tūkstantis šių vaikų atkeliavo į Lietuvą ir šiandien yra Lietuvos visuomenės dalis, apie kurią, deja, labai mažai kalbama ir žinoma. Ilgainiui šiuos vaikus imta vadinti „vilko vaikais“. Šie vaikai yra brutalaus sovietinio teroro aukos ir baisių sovietinių nusikaltimų liudininkai. Atkeliavę į Lietuvą dar visai maži, jie rado prieglobstį, čia įleido šaknis, todėl nusipelno, kad jų balsas bylotų tragiškas, sunkiai protu suvokiamas gyvenimo istorijas.
Parodą sudaro 21 mobilus pastatomas stendas ir 10 mobilių monitorių. Stenduose – istorinė įvykių Rytų Prūsijoje apžvalga, paremta archyvinėmis fotografijomis ir dokumentais, „vilko vaiko“ dalią patyrusių asmenų istorijos, iliustruotos šeimų fotografijomis ir dokumentais, vaikų kelionės iš suniokotos Rytų Prūsijos į Lietuvą ir klajonių po skirtingas Lietuvos vietoves žemėlapis. Monitoriuose – dvylika filmuotų autentiškų liudijimų lietuvių/vokiečių kalbomis su subtitrais vokiečių/lietuvių kalbomis.

Birželio 9 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristatoma Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta kilnojamoji paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“.

Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, suniokotoje Rytų Prūsijoje liko dešimtys tūkstančių beglobių vaikų. Ne vienas tūkstantis šių vaikų atkeliavo į Lietuvą ir šiandien yra Lietuvos visuomenės dalis, apie kurią, deja, labai mažai kalbama ir žinoma. Ilgainiui šiuos vaikus imta vadinti „vilko vaikais“. Šie vaikai yra brutalaus sovietinio teroro aukos ir baisių sovietinių nusikaltimų liudininkai. Atkeliavę į Lietuvą dar visai maži, jie rado prieglobstį, čia įleido šaknis, todėl nusipelno, kad jų balsas bylotų tragiškas, sunkiai protu suvokiamas gyvenimo istorijas.
Parodą sudaro 21 mobilus pastatomas stendas ir 10 mobilių monitorių. Stenduose – istorinė įvykių Rytų Prūsijoje apžvalga, paremta archyvinėmis fotografijomis ir dokumentais, „vilko vaiko“ dalią patyrusių asmenų istorijos, iliustruotos šeimų fotografijomis ir dokumentais, vaikų kelionės iš suniokotos Rytų Prūsijos į Lietuvą ir klajonių po skirtingas Lietuvos vietoves žemėlapis. Monitoriuose – dvylika filmuotų autentiškų liudijimų lietuvių/vokiečių kalbomis su subtitrais vokiečių/lietuvių kalbomis.

TARPTAUTINIS JAUNŲJŲ VOKALISTŲ FESTIVALIS-KONKURSAS
BALTIC VOICE 2020
Juodkrantėje vėl liesis festivalio-konkurso „Baltic voice“ akordai
Tris dienas – liepos 2-4-ąją – Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro vasaros estradoje vėl skambės muzika: čia vyks aštuntasis tarptautinis vaikų ir jaunimo muzikos festivalis-konkursas „Baltic voice 2020“, kuriame, be jaunųjų atlikėjų iš Lietuvos, dalyvaus jų bendraminčiai iš Estijos, Izraelio, Latvijos, Suomijos ir Vokietijos.
Šiemet festivalyje-konkurse „Baltic voice 2020“ pareiškė norą dalyvauti apie pusantro šimto atlikėjų: pavienių dainininkų, grupių ir ansamblių, o atlikėjų amžius – nuo keturių iki trisdešimties metų.
Pirmąją ir antrąją šios muzikos šventės dienomis nuo ryto iki vakaro vyks pirmos ir antros dainos konkursas: kiekvienas atlikėjas turi atlikti po dvi dainas.
Konkursantų pasirodymus septyniolikoje įvairaus amžiaus, stiliaus ir sudėties kategorijų vertins tarptautinė penkių asmenų komisija, kurios nariai – kompetetingi dainavimo mokytojai iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos.
Trečiosios festivalio dienos vakare vyks baigiamasis koncertas, kurio metu apdovanojami prizines vietas užėmę konkursantai, pagrindinių – auksinio, sidabrinio ir bronzinio bei kitų specialių prizų laimėtojai.
Festivalio-konkurso „Baltic voice 2020“ direktorius Augustas Petkus teigė, jog buvo baimių, kad dėl koronaviruso epidemijos konkursas-festivalis gali ir neįvykti, nors renginio organizaciniai darbai buvo pradėti jau iki to.
„Bet rankų nenuleidome, buvome optimistai ir vis tikėjome, kad viskas laiku susitvarkys. Mūsų džiaugsmui, taip ir buvo. Šiemet konkurse dalyvauja nė kiek ne mažiau atlikėjų kaip ir ankstesniais metais. Tad kviečiame visus Juodkrantės gyventojus, miestelio svečius, kurie tomis dienomis lankysis Juodkrantėje, užsukti pasižiūrėti ir paklausyti konkursantų atliekamų dainų – visas renginys žiūrovams nemokamas “, – kalbėjo A. Petkus.

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Birželio 9 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristatoma Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta kilnojamoji paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“.

Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, suniokotoje Rytų Prūsijoje liko dešimtys tūkstančių beglobių vaikų. Ne vienas tūkstantis šių vaikų atkeliavo į Lietuvą ir šiandien yra Lietuvos visuomenės dalis, apie kurią, deja, labai mažai kalbama ir žinoma. Ilgainiui šiuos vaikus imta vadinti „vilko vaikais“. Šie vaikai yra brutalaus sovietinio teroro aukos ir baisių sovietinių nusikaltimų liudininkai. Atkeliavę į Lietuvą dar visai maži, jie rado prieglobstį, čia įleido šaknis, todėl nusipelno, kad jų balsas bylotų tragiškas, sunkiai protu suvokiamas gyvenimo istorijas.
Parodą sudaro 21 mobilus pastatomas stendas ir 10 mobilių monitorių. Stenduose – istorinė įvykių Rytų Prūsijoje apžvalga, paremta archyvinėmis fotografijomis ir dokumentais, „vilko vaiko“ dalią patyrusių asmenų istorijos, iliustruotos šeimų fotografijomis ir dokumentais, vaikų kelionės iš suniokotos Rytų Prūsijos į Lietuvą ir klajonių po skirtingas Lietuvos vietoves žemėlapis. Monitoriuose – dvylika filmuotų autentiškų liudijimų lietuvių/vokiečių kalbomis su subtitrais vokiečių/lietuvių kalbomis.

TARPTAUTINIS JAUNŲJŲ VOKALISTŲ FESTIVALIS-KONKURSAS
BALTIC VOICE 2020
Juodkrantėje vėl liesis festivalio-konkurso „Baltic voice“ akordai
Tris dienas – liepos 2-4-ąją – Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro vasaros estradoje vėl skambės muzika: čia vyks aštuntasis tarptautinis vaikų ir jaunimo muzikos festivalis-konkursas „Baltic voice 2020“, kuriame, be jaunųjų atlikėjų iš Lietuvos, dalyvaus jų bendraminčiai iš Estijos, Izraelio, Latvijos, Suomijos ir Vokietijos.
Šiemet festivalyje-konkurse „Baltic voice 2020“ pareiškė norą dalyvauti apie pusantro šimto atlikėjų: pavienių dainininkų, grupių ir ansamblių, o atlikėjų amžius – nuo keturių iki trisdešimties metų.
Pirmąją ir antrąją šios muzikos šventės dienomis nuo ryto iki vakaro vyks pirmos ir antros dainos konkursas: kiekvienas atlikėjas turi atlikti po dvi dainas.
Konkursantų pasirodymus septyniolikoje įvairaus amžiaus, stiliaus ir sudėties kategorijų vertins tarptautinė penkių asmenų komisija, kurios nariai – kompetetingi dainavimo mokytojai iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos.
Trečiosios festivalio dienos vakare vyks baigiamasis koncertas, kurio metu apdovanojami prizines vietas užėmę konkursantai, pagrindinių – auksinio, sidabrinio ir bronzinio bei kitų specialių prizų laimėtojai.
Festivalio-konkurso „Baltic voice 2020“ direktorius Augustas Petkus teigė, jog buvo baimių, kad dėl koronaviruso epidemijos konkursas-festivalis gali ir neįvykti, nors renginio organizaciniai darbai buvo pradėti jau iki to.
„Bet rankų nenuleidome, buvome optimistai ir vis tikėjome, kad viskas laiku susitvarkys. Mūsų džiaugsmui, taip ir buvo. Šiemet konkurse dalyvauja nė kiek ne mažiau atlikėjų kaip ir ankstesniais metais. Tad kviečiame visus Juodkrantės gyventojus, miestelio svečius, kurie tomis dienomis lankysis Juodkrantėje, užsukti pasižiūrėti ir paklausyti konkursantų atliekamų dainų – visas renginys žiūrovams nemokamas “, – kalbėjo A. Petkus.

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Liepos 3-6 dienomis visi Lietuvos keliai ves į Juodkrantę. Miškų ir vandenų apsuptame kurorte „Gyvas miško pasakas“ seks Juodkrantės kurorto dienos – jau antrus metus vyksiantis renginys šiemet atsigręš į vaikystę ir į mūsų senolių išmintį.

„Karantino laikotarpis mus privertė stabtelti ir susimąstyti, kas esame, kokia yra mūsų istorija. Atsigręžti į dalykus, kurių mums taip trūko, todėl šiais metais paslaptingo žavesio turinti Juodkrantės aplinka taps tiltu į mūsų istoriją ir tradicijas“, – pasakojo šventės organizatorius Marius Tumšys.

Įvairiose erdvėse vykstantys renginiai įtrauks mylinčius gryną orą, miškų tankmę, tylą bei jūros ir marių vandenis.

Jau pirmąją šventės dieną, liepos 3-iąją, marių pakrantėje pradės veikti šventinė mugė, kuri praeivius vilios visų kurorto dienų metu. Koncertinę programą scenoje, prie mirguliuojančio marių vandens, atidarys „Le Artist“, kitaip žinomo kaip „Slavka Channel“, gatvės teatro pasirodymas, sužavėjęs publiką įspūdingu reginiu ir praėjusiais metais. Tą pačią dieną scenoje pasirodys ir muzikos grandas Steponas Januška kartu su pianistu Arnoldu Jankūnu. Kas vakarą po žvaigždėtu kurorto dangumi vyks DJ pasirodymai.

Liepos 4 d. – šeštadienį, marių scenoje pabusti ragins Tai-či mankšta, „Laumių šokiai“ bei ypač energinga zumbos treniruotė. Atėjus vakarui lauks Nedos Malūnavičiūtės ir Olego Ditkovskio koncertas, po kurio melancholišką nuotaiką, savo pasirodymu „Triukšmas“, išsklaidys „Taško teatro“ aktoriai.

Trečiąją šventės dieną marių scenoje dalyviai turės galimybę antrąkart išvysti „Le Artist“ pasirodymą, pasiklausyti neseniai solinį albumą išleidusios Eglės Sirvydytės atliekamos muzikos, o Eva Tombak pakvies į jogą, meditaciją bei rašymo dirbtuves „Atia, suskiai“ – mokančias išvaryti nepageidaujamą mintį, „nenuodijant gyvenimo“. Vakare įvyks vienas ryškiausių Juodkrantės kurorto dienų pasirodymų – Lino Adomaičio koncertas.

Istorijos mylėtojus kviečiame liepos 3 d. 19.00 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje pasiklausyti Klaipėdos universiteto doc. dr. Nijolė Strakauskaitės paskaitos „Juodkrantės kurorto – XIX-XX a. poilsio kultūros fenomenas“.
Projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis veiklos iš dalies įgyvendinamos Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Birželio 9 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristatoma Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta kilnojamoji paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“.

Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, suniokotoje Rytų Prūsijoje liko dešimtys tūkstančių beglobių vaikų. Ne vienas tūkstantis šių vaikų atkeliavo į Lietuvą ir šiandien yra Lietuvos visuomenės dalis, apie kurią, deja, labai mažai kalbama ir žinoma. Ilgainiui šiuos vaikus imta vadinti „vilko vaikais“. Šie vaikai yra brutalaus sovietinio teroro aukos ir baisių sovietinių nusikaltimų liudininkai. Atkeliavę į Lietuvą dar visai maži, jie rado prieglobstį, čia įleido šaknis, todėl nusipelno, kad jų balsas bylotų tragiškas, sunkiai protu suvokiamas gyvenimo istorijas.
Parodą sudaro 21 mobilus pastatomas stendas ir 10 mobilių monitorių. Stenduose – istorinė įvykių Rytų Prūsijoje apžvalga, paremta archyvinėmis fotografijomis ir dokumentais, „vilko vaiko“ dalią patyrusių asmenų istorijos, iliustruotos šeimų fotografijomis ir dokumentais, vaikų kelionės iš suniokotos Rytų Prūsijos į Lietuvą ir klajonių po skirtingas Lietuvos vietoves žemėlapis. Monitoriuose – dvylika filmuotų autentiškų liudijimų lietuvių/vokiečių kalbomis su subtitrais vokiečių/lietuvių kalbomis.

TARPTAUTINIS JAUNŲJŲ VOKALISTŲ FESTIVALIS-KONKURSAS
BALTIC VOICE 2020
Juodkrantėje vėl liesis festivalio-konkurso „Baltic voice“ akordai
Tris dienas – liepos 2-4-ąją – Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro vasaros estradoje vėl skambės muzika: čia vyks aštuntasis tarptautinis vaikų ir jaunimo muzikos festivalis-konkursas „Baltic voice 2020“, kuriame, be jaunųjų atlikėjų iš Lietuvos, dalyvaus jų bendraminčiai iš Estijos, Izraelio, Latvijos, Suomijos ir Vokietijos.
Šiemet festivalyje-konkurse „Baltic voice 2020“ pareiškė norą dalyvauti apie pusantro šimto atlikėjų: pavienių dainininkų, grupių ir ansamblių, o atlikėjų amžius – nuo keturių iki trisdešimties metų.
Pirmąją ir antrąją šios muzikos šventės dienomis nuo ryto iki vakaro vyks pirmos ir antros dainos konkursas: kiekvienas atlikėjas turi atlikti po dvi dainas.
Konkursantų pasirodymus septyniolikoje įvairaus amžiaus, stiliaus ir sudėties kategorijų vertins tarptautinė penkių asmenų komisija, kurios nariai – kompetetingi dainavimo mokytojai iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos.
Trečiosios festivalio dienos vakare vyks baigiamasis koncertas, kurio metu apdovanojami prizines vietas užėmę konkursantai, pagrindinių – auksinio, sidabrinio ir bronzinio bei kitų specialių prizų laimėtojai.
Festivalio-konkurso „Baltic voice 2020“ direktorius Augustas Petkus teigė, jog buvo baimių, kad dėl koronaviruso epidemijos konkursas-festivalis gali ir neįvykti, nors renginio organizaciniai darbai buvo pradėti jau iki to.
„Bet rankų nenuleidome, buvome optimistai ir vis tikėjome, kad viskas laiku susitvarkys. Mūsų džiaugsmui, taip ir buvo. Šiemet konkurse dalyvauja nė kiek ne mažiau atlikėjų kaip ir ankstesniais metais. Tad kviečiame visus Juodkrantės gyventojus, miestelio svečius, kurie tomis dienomis lankysis Juodkrantėje, užsukti pasižiūrėti ir paklausyti konkursantų atliekamų dainų – visas renginys žiūrovams nemokamas “, – kalbėjo A. Petkus.

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Liepos 3-6 dienomis visi Lietuvos keliai ves į Juodkrantę. Miškų ir vandenų apsuptame kurorte „Gyvas miško pasakas“ seks Juodkrantės kurorto dienos – jau antrus metus vyksiantis renginys šiemet atsigręš į vaikystę ir į mūsų senolių išmintį.

„Karantino laikotarpis mus privertė stabtelti ir susimąstyti, kas esame, kokia yra mūsų istorija. Atsigręžti į dalykus, kurių mums taip trūko, todėl šiais metais paslaptingo žavesio turinti Juodkrantės aplinka taps tiltu į mūsų istoriją ir tradicijas“, – pasakojo šventės organizatorius Marius Tumšys.

Įvairiose erdvėse vykstantys renginiai įtrauks mylinčius gryną orą, miškų tankmę, tylą bei jūros ir marių vandenis.

Jau pirmąją šventės dieną, liepos 3-iąją, marių pakrantėje pradės veikti šventinė mugė, kuri praeivius vilios visų kurorto dienų metu. Koncertinę programą scenoje, prie mirguliuojančio marių vandens, atidarys „Le Artist“, kitaip žinomo kaip „Slavka Channel“, gatvės teatro pasirodymas, sužavėjęs publiką įspūdingu reginiu ir praėjusiais metais. Tą pačią dieną scenoje pasirodys ir muzikos grandas Steponas Januška kartu su pianistu Arnoldu Jankūnu. Kas vakarą po žvaigždėtu kurorto dangumi vyks DJ pasirodymai.

Liepos 4 d. – šeštadienį, marių scenoje pabusti ragins Tai-či mankšta, „Laumių šokiai“ bei ypač energinga zumbos treniruotė. Atėjus vakarui lauks Nedos Malūnavičiūtės ir Olego Ditkovskio koncertas, po kurio melancholišką nuotaiką, savo pasirodymu „Triukšmas“, išsklaidys „Taško teatro“ aktoriai.

Trečiąją šventės dieną marių scenoje dalyviai turės galimybę antrąkart išvysti „Le Artist“ pasirodymą, pasiklausyti neseniai solinį albumą išleidusios Eglės Sirvydytės atliekamos muzikos, o Eva Tombak pakvies į jogą, meditaciją bei rašymo dirbtuves „Atia, suskiai“ – mokančias išvaryti nepageidaujamą mintį, „nenuodijant gyvenimo“. Vakare įvyks vienas ryškiausių Juodkrantės kurorto dienų pasirodymų – Lino Adomaičio koncertas.

Birželio 9 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristatoma Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta kilnojamoji paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“.

Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, suniokotoje Rytų Prūsijoje liko dešimtys tūkstančių beglobių vaikų. Ne vienas tūkstantis šių vaikų atkeliavo į Lietuvą ir šiandien yra Lietuvos visuomenės dalis, apie kurią, deja, labai mažai kalbama ir žinoma. Ilgainiui šiuos vaikus imta vadinti „vilko vaikais“. Šie vaikai yra brutalaus sovietinio teroro aukos ir baisių sovietinių nusikaltimų liudininkai. Atkeliavę į Lietuvą dar visai maži, jie rado prieglobstį, čia įleido šaknis, todėl nusipelno, kad jų balsas bylotų tragiškas, sunkiai protu suvokiamas gyvenimo istorijas.
Parodą sudaro 21 mobilus pastatomas stendas ir 10 mobilių monitorių. Stenduose – istorinė įvykių Rytų Prūsijoje apžvalga, paremta archyvinėmis fotografijomis ir dokumentais, „vilko vaiko“ dalią patyrusių asmenų istorijos, iliustruotos šeimų fotografijomis ir dokumentais, vaikų kelionės iš suniokotos Rytų Prūsijos į Lietuvą ir klajonių po skirtingas Lietuvos vietoves žemėlapis. Monitoriuose – dvylika filmuotų autentiškų liudijimų lietuvių/vokiečių kalbomis su subtitrais vokiečių/lietuvių kalbomis.

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Liepos 3-6 dienomis visi Lietuvos keliai ves į Juodkrantę. Miškų ir vandenų apsuptame kurorte „Gyvas miško pasakas“ seks Juodkrantės kurorto dienos – jau antrus metus vyksiantis renginys šiemet atsigręš į vaikystę ir į mūsų senolių išmintį.

„Karantino laikotarpis mus privertė stabtelti ir susimąstyti, kas esame, kokia yra mūsų istorija. Atsigręžti į dalykus, kurių mums taip trūko, todėl šiais metais paslaptingo žavesio turinti Juodkrantės aplinka taps tiltu į mūsų istoriją ir tradicijas“, – pasakojo šventės organizatorius Marius Tumšys.

Įvairiose erdvėse vykstantys renginiai įtrauks mylinčius gryną orą, miškų tankmę, tylą bei jūros ir marių vandenis.

Jau pirmąją šventės dieną, liepos 3-iąją, marių pakrantėje pradės veikti šventinė mugė, kuri praeivius vilios visų kurorto dienų metu. Koncertinę programą scenoje, prie mirguliuojančio marių vandens, atidarys „Le Artist“, kitaip žinomo kaip „Slavka Channel“, gatvės teatro pasirodymas, sužavėjęs publiką įspūdingu reginiu ir praėjusiais metais. Tą pačią dieną scenoje pasirodys ir muzikos grandas Steponas Januška kartu su pianistu Arnoldu Jankūnu. Kas vakarą po žvaigždėtu kurorto dangumi vyks DJ pasirodymai.

Liepos 4 d. – šeštadienį, marių scenoje pabusti ragins Tai-či mankšta, „Laumių šokiai“ bei ypač energinga zumbos treniruotė. Atėjus vakarui lauks Nedos Malūnavičiūtės ir Olego Ditkovskio koncertas, po kurio melancholišką nuotaiką, savo pasirodymu „Triukšmas“, išsklaidys „Taško teatro“ aktoriai.

Trečiąją šventės dieną marių scenoje dalyviai turės galimybę antrąkart išvysti „Le Artist“ pasirodymą, pasiklausyti neseniai solinį albumą išleidusios Eglės Sirvydytės atliekamos muzikos, o Eva Tombak pakvies į jogą, meditaciją bei rašymo dirbtuves „Atia, suskiai“ – mokančias išvaryti nepageidaujamą mintį, „nenuodijant gyvenimo“. Vakare įvyks vienas ryškiausių Juodkrantės kurorto dienų pasirodymų – Lino Adomaičio koncertas.

Birželio 9 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristatoma Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta kilnojamoji paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“.

Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, suniokotoje Rytų Prūsijoje liko dešimtys tūkstančių beglobių vaikų. Ne vienas tūkstantis šių vaikų atkeliavo į Lietuvą ir šiandien yra Lietuvos visuomenės dalis, apie kurią, deja, labai mažai kalbama ir žinoma. Ilgainiui šiuos vaikus imta vadinti „vilko vaikais“. Šie vaikai yra brutalaus sovietinio teroro aukos ir baisių sovietinių nusikaltimų liudininkai. Atkeliavę į Lietuvą dar visai maži, jie rado prieglobstį, čia įleido šaknis, todėl nusipelno, kad jų balsas bylotų tragiškas, sunkiai protu suvokiamas gyvenimo istorijas.
Parodą sudaro 21 mobilus pastatomas stendas ir 10 mobilių monitorių. Stenduose – istorinė įvykių Rytų Prūsijoje apžvalga, paremta archyvinėmis fotografijomis ir dokumentais, „vilko vaiko“ dalią patyrusių asmenų istorijos, iliustruotos šeimų fotografijomis ir dokumentais, vaikų kelionės iš suniokotos Rytų Prūsijos į Lietuvą ir klajonių po skirtingas Lietuvos vietoves žemėlapis. Monitoriuose – dvylika filmuotų autentiškų liudijimų lietuvių/vokiečių kalbomis su subtitrais vokiečių/lietuvių kalbomis.

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Liepos 3-6 dienomis visi Lietuvos keliai ves į Juodkrantę. Miškų ir vandenų apsuptame kurorte „Gyvas miško pasakas“ seks Juodkrantės kurorto dienos – jau antrus metus vyksiantis renginys šiemet atsigręš į vaikystę ir į mūsų senolių išmintį.

„Karantino laikotarpis mus privertė stabtelti ir susimąstyti, kas esame, kokia yra mūsų istorija. Atsigręžti į dalykus, kurių mums taip trūko, todėl šiais metais paslaptingo žavesio turinti Juodkrantės aplinka taps tiltu į mūsų istoriją ir tradicijas“, – pasakojo šventės organizatorius Marius Tumšys.

Įvairiose erdvėse vykstantys renginiai įtrauks mylinčius gryną orą, miškų tankmę, tylą bei jūros ir marių vandenis.

Jau pirmąją šventės dieną, liepos 3-iąją, marių pakrantėje pradės veikti šventinė mugė, kuri praeivius vilios visų kurorto dienų metu. Koncertinę programą scenoje, prie mirguliuojančio marių vandens, atidarys „Le Artist“, kitaip žinomo kaip „Slavka Channel“, gatvės teatro pasirodymas, sužavėjęs publiką įspūdingu reginiu ir praėjusiais metais. Tą pačią dieną scenoje pasirodys ir muzikos grandas Steponas Januška kartu su pianistu Arnoldu Jankūnu. Kas vakarą po žvaigždėtu kurorto dangumi vyks DJ pasirodymai.

Liepos 4 d. – šeštadienį, marių scenoje pabusti ragins Tai-či mankšta, „Laumių šokiai“ bei ypač energinga zumbos treniruotė. Atėjus vakarui lauks Nedos Malūnavičiūtės ir Olego Ditkovskio koncertas, po kurio melancholišką nuotaiką, savo pasirodymu „Triukšmas“, išsklaidys „Taško teatro“ aktoriai.

Trečiąją šventės dieną marių scenoje dalyviai turės galimybę antrąkart išvysti „Le Artist“ pasirodymą, pasiklausyti neseniai solinį albumą išleidusios Eglės Sirvydytės atliekamos muzikos, o Eva Tombak pakvies į jogą, meditaciją bei rašymo dirbtuves „Atia, suskiai“ – mokančias išvaryti nepageidaujamą mintį, „nenuodijant gyvenimo“. Vakare įvyks vienas ryškiausių Juodkrantės kurorto dienų pasirodymų – Lino Adomaičio koncertas.

Liepos 6 d. (pirmadienį)
Kurkime vienybės tiltus visame pasaulyje!

Marių scena

12.00 val. „Vėjo brolių“ aitvarų šventė
19.30 val. Adomo ir Akwili „Lyrikos magistrai“ koncertas
20.30 val. Klaipėdos universiteto mišraus choro
„Pajūrio aidos“ koncertas
21.00 val. Tautiška giesmė aplink pasaulį

Šiais metais „Tautiškos giesmės“ giedojimas yra kitoks. Globalaus COVID-19 iššūkio akivaizdoje pasaulio žmonės pademonstravo, kad geba būti stiprūs, vieningi ir nesavanaudiškai užjausti net ir tolimą kitą, tiesdami simbolinius vienybės tiltus per privalomą atstumą tiesiogine ir perkeltine prasme. Pandemija uždarė pasaulį, tačiau išlaisvino žmogiškumą ir parodė, jog visų pirma mes esame Žmogus, vienos Žmonijos dalis.

Šiais išskirtiniais metais, įvairiuose pasaulio kraštuose gyvenantys lietuviai giedos ne vien švęsdami savo valstybę, tačiau švęsdami ir pasaulio žmonių bendrystę. Lietuviai – atviri ir galės pakviesti visus draugus, kolegas ir kaimynus, bendruomenes užsienio šalyse prisijungti ir giedoti savo valstybių himnus drauge, tokiu būdu atveriant mūsų nacionalinės tradicijos ribas ir skatinant bendrystę be sienų. Vienybės tiltais šiais metais tampa valstybių himnai, o vieninga himnų pynė taps simboliniu Himnu Žmonijai.

Birželio 9 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristatoma Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta kilnojamoji paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“.

Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, suniokotoje Rytų Prūsijoje liko dešimtys tūkstančių beglobių vaikų. Ne vienas tūkstantis šių vaikų atkeliavo į Lietuvą ir šiandien yra Lietuvos visuomenės dalis, apie kurią, deja, labai mažai kalbama ir žinoma. Ilgainiui šiuos vaikus imta vadinti „vilko vaikais“. Šie vaikai yra brutalaus sovietinio teroro aukos ir baisių sovietinių nusikaltimų liudininkai. Atkeliavę į Lietuvą dar visai maži, jie rado prieglobstį, čia įleido šaknis, todėl nusipelno, kad jų balsas bylotų tragiškas, sunkiai protu suvokiamas gyvenimo istorijas.
Parodą sudaro 21 mobilus pastatomas stendas ir 10 mobilių monitorių. Stenduose – istorinė įvykių Rytų Prūsijoje apžvalga, paremta archyvinėmis fotografijomis ir dokumentais, „vilko vaiko“ dalią patyrusių asmenų istorijos, iliustruotos šeimų fotografijomis ir dokumentais, vaikų kelionės iš suniokotos Rytų Prūsijos į Lietuvą ir klajonių po skirtingas Lietuvos vietoves žemėlapis. Monitoriuose – dvylika filmuotų autentiškų liudijimų lietuvių/vokiečių kalbomis su subtitrais vokiečių/lietuvių kalbomis.

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Liepos 8 d. (trečiadienį) 20.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 c-9, Juodkrantė)
Filmas Importinis jaunikis

Žanras: Komedija
Sukurta: Lietuva
Cenzas: N-13. 7-12 m. vaikams būtina suaugusiojo palyda
Bilieto kaina - 5 Eurai.
Bilietus galima įsigyti valandą prieš seansą.

Gražuolė Kotryna (Gabrielė Martirosian) grįžta į gimtuosius namus ruoštis vestuvėms ir supažindinti tėvų su savo išrinktuoju prancūzu Fransua (Filipe Gabrielis). Tačiau konservatyvių pažiūrų merginos tėvas, vietinio daržovių verslo savininkas Cibulskis (Mindaugas Capas), išsiuntęs dukrą į mokslus Prancūzijoje tikrai nesitikėjo, kad jos išrinktasis širdies chirurgas – visai ne Europos karališkosios giminės aristokratas, o egzotiškos išvaizdos ir karšto kraujo jaunuolis. Santūriam lietuviui nesuprantamos nei Fransua per kraštus trykštančios emocijos, nei jo būdas, nei šukuosena – žentą jis įsivaizdavo visai ne taip!

Šoko ištiktas tėvas įvairiais būdais stengiasi atkalbėti dukrą nuo lemtingojo „taip“, o vestuvių dienai nenumaldomai artėjant, daugėja ir įvairiausių nesusipratimų bei keistų sutapimų.

Juokingų situacijų kupina režisieriaus Simono Aškelavičiaus komedija apie ne visai tipinę mūsų kraštuose situaciją lietuviškus kino ekranus pasieks 2020 metų žiemą. Juostoje taip pat filmuojasi Vitalija Mockevičiūtė, Inga Norkutė, Vaidotas Martinaitis, Agnė Šataitė, Rafailas Karpis, Sonata Visockaitė, Ainis Storpirštis ir kiti žinomi aktoriai.

Filmo prodiuseriai – Žilvinas Naujokas („Tadas Blinda. Pradžia“, „Tarp pilkų debesų“), Ričardas Marcinkus („Pakeliui“, „Traukinio apiplėšimas, kurį įvykdė Saulius ir Paulius“) ir vienas didžiausių filmų platintojų Baltijos šalyse – UAB „ACME Film“.

Filmas lietuvių kalba, be subtitrų.

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Liepos 9 d. (ketvirtadienį) 18.00 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai

Maloniai prašome ekskursijos metu laikytis saugaus atstumo ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo rekomendacijų.

Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Liepos 15 d. (trečiadienį) 18.00 val. kviečiame į muzikinį Daivos Molytės-Lukauskienės pasakaičių knygos „Kaip kiras gintarus rinko“ pristatymą Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė).
Dalyvaus - autorė Daiva Molytė-Lukauskienė, bardas, dainų vaikams ir suaugusiems autorius Jonas Baltokas ir Klaipėdos Pilies teatro aktoriai JieDu - Vilija, ir Ramūnas Šepučiai. Kuriantys, grojantys, dainuojantys, bendraujantys, žaidžiantys, improvizuojantys, mėgstantys šėlioti ir kviečiantys tą daryti kartu vaikus ir suaugusius. Bilieto kaina - 3 eurai. Bus galimybė įsigyti knygą su autorės autografu.

Pačios autorės iliustruotoje pasakaičių knygoje „Kaip kiras gintarus rinko“ („Homo Liber“ leidykla 2019 m., Vilnius), skirtoje vaikams ir paaugliams (7–14 m.), pasakojama apie Baltijos gintaro susiformavimą ir pajūrio gyventojų žavėjimosi juo įvairovę: gintaro gaudymas, apdirbimas, papuošalų kūrimas, apdirbimo būdai (šlifavimas, poliravimas, gręžimas ir kt.). Apipintos mitologiniais pasakojimais, pasakaitės išsamiai supažindina jaunuosius skaitytojus su senaisiais kuršių amatais, tradicijomis, papročiais. Šiuos gintaro ir jo garbintojų santykius kūrinyje įkūnija būdingiausieji pajūrio gyvūnijos atstovai: kiras Aidis Vakaris, kielė Bangelė Kolytė, senasis išminčius ruonis Skalvijus Opa, gydytojas traumatologas gandras Skaudenis. Veiksmas vyksta prie Baltijos jūros, Olando kepurės ir Kuršių Nerijoje.

Liepos 15 d. (trečiadienį) 20.00 val. kviečiame į britų režisieriaus Guy‘aus Ritchie‘io filmo „Džentelmenai“ peržiūrą Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 c-9, Juodkrantė). Visiems ištikimiems Guy‘aus Ritchie‘io gerbėjams ir intelektualių britiškų kriminalinių juostų mėgėjams yra tiesiog būtina išvysti šį filmą dideliame ekrane, nes toks reginys pasitaiko išties itin retai.
Bilieto kaina - 5 Eurai.

Bilietus galima įsigyti valandą prieš seansą renginio vietoje tik grynais pinigais.
Bilietus įsigyti kortele galite iš anksto Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

„Džentelmenai“ – geriausias kultinio britų režisieriaus Guy‘aus Ritchie‘io filmas per pastaruosius dešimt metų, kuriame mes gauname viską, dėl ko ir pamėgome režisierių. Ši juosta sukurta pagal visas jo pirmųjų darbų tradicijas – pradedant stilingai atrodančiu veiksmu, riebiais dialogais ir gudriai suregzta siužetine linija bei užbaigiant labai charizmatiškais personažais ir akis džiuginančia technine dalimi.

Originalo kalbos
Anglų
Režisieriai
Guy Ritchie
Aprašymas

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Liepos 16 d. (ketvirtadienį) 18.00 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai

Maloniai prašome ekskursijos metu laikytis saugaus atstumo ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo rekomendacijų.

Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Liepos 17 d. (penktadienį) 17.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė) Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija kviečia į "Mokslo kavinę". Svečiuose gamtininkas, fotografas, knygų apie gamtą autorius Marius Čepulis. Susitikimo tema - "Gyviai ir žmonių mitai apie juos". Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė).

Marius – kvalifikuotas ornitologas. Baigęs universitetą tyrinėjo migruojančius paukščius Nemuno deltoje ir visoje Vakarų Lietuvoje, tačiau jo fotografijos kelias prasidėjo kur kas anksčiau. Pirmieji kadrai daryti aparatu „Smena“, o pirmosios „fotoaukos“ buvo šunys ir ožkos.

„Vėliau, kai jau buvau „pažengęs“, fotografavau paukščius, dažniausiai tuos, kuriuos žieduodavau. Čia buvo 1987–1989 metai. Spalvota fotografija prasidėjo daug vėliau – 1994 metais. Tada į rankas pakliuvo „Zenitas“ ir į jį įgrūdau „Fuji“ juostelę. Nuo to laiko fotografavau jau be pertraukos. Ir atrodė, kad „varau“ nerealiai („nevariau“). Ir tik 2010 metais supratau, kaip reikia fotografuoti, ir išvis, kas tai yra gamtos fotografija. Tebesimokau iki dabar“, – kritikos savo darbams negaili gamtos fotografas.

Vis dėlto, pasak fotografo, šiais laikais fotografijos galima išmokti ir per porą mėnesių, o „pažint žvėris ir paukščius – gyvenimo neužteks“.

Liepos 17 d. (penktadienį) 20.00 val. kviečiame į režisieriaus Arvydo Baryso naujausio dokumentinio filmo apie "Kuršių neriją" pristatymą Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė). Bilieto kaina - 3 Eurai.

Apie filmą “Kuršių nerija“
Filmas „Kuršių nerija“ skirtas pristatyti Kuršių neriją kaip patrauklią kultūrinio ir sportinio poilsio erdvę įvairaus amžiaus ir įvairių interesų lankytojams – tiek gamtos mylėtojams, tylos ir ramybės vertintojams, tiek aukšto lygio kultūrinių renginių mėgėjams. Nors visas Nerijos gyvenvietes jungia tas pats kelias ir skalauja tos pačios marių bangos, kiekviena iš jų parodoma kaip išskirtinė, nepakartojama. Vienas kitą veja vaizdai iš paukščio skrydžio, lėti pasivaikščiojimai, švenčių akimirkos ir trumpi stabtelėjimai žvelgiant į laimingas, nuostabos, ramybės ir džiaugsmo kupinas žmonių akis. Vaizdus lydi muzika ir glaustas pasakojimas už kadro. Pasakojimas apie esmę – gamtos ir žmogaus ryšį, pastangas jį įvertinti, įprasminti, suasmeninti. Kartu tai padėka už dovaną, kurią Lietuva brangina.

Apie autorių

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Liepos 22 d. (trečiadienį) 20.00 val. kviečiame žiūrėti ryškiausio režisieriaus Lietuvoje – Algimanto Puipos dramą "Kita tylos pusė" koncertų salėje šalia bažnyčios (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė. Liudviko Rėzos kultūros centro salė). Intriguojantis, provokuojantis ir nepatogus A. Puipos filmas nukels į vandens apsuptą Švedijos salą narplioti istorijos, kurioje kiekvienas rasime kažką sau pažįstamo. Autentišką Švedijos kaimą, apsuptą vandens, filmo režisierius A. Puipa atkūrė Lietuvoje. Skandinavišką dvasią puikiai atitiko unikalus kaimelis – Ventė, įsikūręs „Ventės ragu“ vadinamame kyšulyje prie Kuršių marių Šilutės rajone.
Bilieto kaina - 5 Eurai.

Bilietus galima įsigyti valandą prieš seansą renginio vietoje tik grynais pinigais.
Bilietus įsigyti kortele galite iš anksto Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kita tylos pusė (2019)
Žanras: Drama
Sukurta: Lietuva
Režisierius: Algimantas Puipa
Trukmė: 1h 52 min
Cenzas: N-13. 7-12 m. vaikams būtina suaugusiojo palyda

Spalio 4 dieną vienas ryškiausių režisierių Lietuvoje – Algimantas Puipa, grįžta į didįjį kiną, pristatydamas net 15 metų brandintą literatūrinio kūrinio ekranizaciją – „Kita tylos pusė“. Šį kartą režisierius savo kūrybos objektu pasirinko Skandinavijoje gerai žinomo rašytojo Torgny Lindgren romaną „Kamanių medus“, kuris dar 1995 m. pelnė Augusto premiją – vieną svarbiausių literatūrinių apdovanojimų Švedijoje.

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Liepos 23 d. (ketvirtadienį) 18.00 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai

Maloniai prašome ekskursijos metu laikytis saugaus atstumo ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo rekomendacijų.

Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Liepos 29 d. (trečiadienį) 17 val. vyks Onos Dovidavičiūtės-Pučenios skaitymai Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B).

Dalyvauja:
Gerda Jankevičiūtė
Jūratė Sučylaitė
Dainius Sobeckis
Danielius Milašauskas
Nijolė Kliukaitė
Renginį ves Daiva Molytė-Lukauskienė.

Renginio metu privaloma laikytis visų LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Liepos 29 d. (trečiadienį) 20 val. Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė) kviečiame žiūrėti režisieriaus Roberto Razmos romantinę komediją „Tobulas pasimatymas“, kuriame pilna gyvenimiškų nesusipratimų, nuoširdžių jausmų, netikėtų šeimyninių dramų ir, žinoma, viską nugalinčios meilės. Pagrindiniai aktoriai: Jurgita Jurkutė, Leonardas Pobedonoscevas.
Bilieto kaina - 5 Eurai.

Bilietus galima įsigyti valandą prieš seansą renginio vietoje tik grynais pinigais.
Bilietus įsigyti kortele galite iš anksto Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Organizatoriai primena, kad dėl šiais metais susiklosčiusios pandeminės situacijos prašo visų laikytis saugaus atstumo ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo.

Tobulas pasimatymas

Žanras: Komedija, romantinis
Sukurta: Lietuva
Režisierius: Robertas Razma
Cenzas: N-13. 7-12 m. vaikams būtina suaugusiojo palyda

Pradinių klasių mokytoja Lina svajoja sutikti savo gyvenimo meilę ir pasiryžta nueiti į aklą pasimatymą. Kai jos pora nepasirodo, prie staliuko prisėdęs populiarios TV laidos vedėjas Tomas įžūliomis pastabomis galutinai sugadina ir taip nevykusį vakarą. Ne gana to, vėliau jis išsityčioja iš naivuolės savo laidoje, o galiausiai įžeistai vienišei pateikia pasiūlymą, kurio atsisakyti neįmanoma.

Ar pavyks tokiems skirtingiems žmonėms dirbti kartu? Ar įmanoma rasti meilę internetinių pasimatymų labirintuose? Kiek varlių reikės pabučiuoti Linai, kad surastų princą ant balto žirgo? Ar pirmasis pasimatymas gali būti tobulas?

„Tobulas pasimatymas“ – romantinė komedija, pilna gyvenimiškų nesusipratimų, nuoširdžių jausmų, netikėtų šeimyninių dramų ir, žinoma, viską nugalinčios meilės.

Filmas lietuvių kalba, be subtitrų.

Scenarijaus autorius: Urszula Antoniak, Sam Akina, Jules Jones, Łukasz Światowiec, Radosław Drabik, Laurynas Šeškus, Aistė Simėnaitė

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Liepos 30 d. (ketvirtadienį) 18.00 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai

Maloniai prašome ekskursijos metu laikytis saugaus atstumo ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo rekomendacijų.

Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Kintų muzikos festivalis: lai sutemos tampa šviesios

Liepos 30 d. (ketvirtadienį) 20.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė) vyks Kintų muzikos festivalio koncertas „Dedikacija Beethovenui“, skirtas Vienos klasiko Ludwigo van Beethoveno 250-osioms gimimo metinėms paminėti. Smuikininkė Dalia Dėdinskaitė, violončelininkas Gleb Pyšniak ir pianistė Simona Zajančauskaitė atliks L. van Beethoveno fortepijoninius trio vaizduotę žadinančiais pavadinimais „Vaiduoklio trio“ ir „Erchercogo trio“. Bilieto kaina 10 Eur

KONCERTAS
Liepos 30 d. 20:00
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė)

DEDIKACIJA BEETHOVENUI

DALIA DĖDINSKAITĖ (smuikas), GLEB PYŠNIAK (violončelė), SIMONA ZAJANČAUSKAITĖ (fortepijonas)

PROGRAMA
Ludwig van Beethoven – Fortepijoninis trio D-dur, op. 70 Nr.1 („Vaiduoklio trio“)
Ludwig van Beethoven – Fortepijoninis trio B-dur, op. 97 („Erchercogo trio“)

Bilieto kaina 10 Eur

Dalia Dėdinskaitė yra viena ryškiausių jaunosios kartos Lietuvos smuikininkių, respublikinių bei tarptautinių konkursų laureatė. Nuo 2017 metų – didžiausio pasaulyje muzikos universiteto Vienoje žymaus austrų profesoriaus Christian Altenburger klasės asistente. 2010-aisiais Dalia laimėjo pagrindinį prizą tarptautiniame konkurse Vokietijoje „Violine in Dresden“, po kurio buvo pakviesta atlikti L. van Beethoveno koncertą smuikui prestižiniame festivalyje „Dresdner Musikfestspiele 2012“. D. Dėdinskaitė koncertavo daugelyje Europos valstybių, JAV ir Naujojoje Zelandijoje, griežė solo su Lietuvos valstybiniu simfoniniu, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, „Dresdner Kappelsolisten“ ir Drezdeno „Carl Maria von Weber“ simfoniniu orkestrais, diriguojant Sauliui Sondeckiui, Juozui Domarkui, Georgui Mark ir kt. Daugiau informacijos: www.dalia-dedinskaite.com

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Liepos 31 d (penktadienį) 19.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks knygos "Klaipėdos krašto kulinarinio paveldo atradimai" parengtos pagal klaipėdiškės Hertos Gelszus 1892 metų receptų sąsiuvinį pristatymas. Po knygos pristatymo jūsų lauks vėlyva palaunagė, vaišinsimės vofeliais ir cikorijų kafija.
Prašome atsinešti savo puodelį kavai ir lėkštutę vofeliui.
Kafijos puodelis ir vofelis už simbolinę – 1 euro – kainą.
Laukiame Jūsų!
Pristato Šilutės Hugo Šojaus muziejaus vadovė, etnografė Indrė Skablauskaitė.

Renginys iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija rugpjūčio 1 d., 19 val. kviečia į knygos „Vadovas po Kuršių neriją" pristatymą Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė)

Šis vadovas skirtas keliaujančiam ir smalsiam žmogui. Jame autorius pateikia glaustą Kuršių nerijos istoriją, gamtą, detalius ir patrauklius žemėlapius ir dar daugiau! Ateikite ir pirmieji gaukite naujausią leidinį apie Kuršių neriją - UNESCO pasaulio paveldo vietovę.

Pristatyme dalyvauja:
vadovo autorius Remigijus Sereika
recenzentė-istorikė Nijolė Strakauskaitė
Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser
geografas-keliautojas Rytas Šalna

Renginys skirtas UNESCO pasaulio paveldo metas Lietuvoje.

2020 m. rugpjūčio 1 d. (šeštadienį) 22:00 val. marių pakrantėje ties „Raganų kalnu“ - po atviru dangumi asociacija „Juodkrantės bendruomenė“ kviečia į kino filmų ciklo "Kuršių nerija vakar, šiandien, rytoj" peržiūrą.
Bus pristatyti dokumentiniai filmai apie Kuršių neriją 1927 - 1945 m.
Režisieriaus Romualdo Jarašausko ciklas „Lietuvninkų kraštas“ filmai:
- Vėtrungės,
- Kopininkų vištelės,
- Krikštai.
Tai filmai apie Kuršių Nerijos vėtrunges, jų skiriamųjų ženklų prasmes, spalvas, priklausomybę kaimams, jų kaitą, varnų gaudymą ir krikštus.
Projektą remia Neringos savivaldybė.
Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/events/2678014999123861/

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

2020 m. rugpjūčio 5 d., trečiadienį 16.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
„Gulago partizanai“ autoriai Paulius Saudargas, Goda Krukauskienė pristato knygą bei trumpametražį dokumentinį filmą „Kalinio riba“.

Knygoje „Kalinio riba“ susijungia daugybė autentiškų Gulagą išgyvenusių žmonių istorijų su šiuolaikinio mokslo įžvalgomis. Remiantis liudijimais, istoriniais faktais ir moksliniais tyrinėjimais nagrinėjamos žvėriškos SSRS kalėjimų ir priverstinio darbo lagerių sąlygos, kuriomis kaliniai kas dieną artėjo prie ribos tarp šiapus ir anapus. Ribos, ties kuria balansuodavo ištisus mėnesius ar net metus. Daugelis ją peržengė. Šioje knygoje į Gulagą pažvelgiama lyg į eksperimentinį pragarą, kuriame buvo bandomos fizinės ir dvasinės žmogaus galimybių ribos.

,,PASMERKTI. PAJŪRIO DŽIAZAS”
Rugpjūčio 6 d. (trečiadienį) 20 val. Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė) kviečiame žiūrėti režisieriaus Ramūno Rudoko filmą ,,Pasmerkti. Pajūrio džiazas”. Nenuspėjamas, intriguojantis, pavojingas ir romantiškas – visai kaip džiazas, toks antrasis „Pasmerktų” epopėjos filmas, kuriame, kaip ir pirmajame netrūks sąsajų su realaus gyvenimo istorijomis.
Bilieto kaina - 5 Eurai.

Bilietus galima įsigyti valandą prieš seansą renginio vietoje tik grynais pinigais.
Bilietus įsigyti kortele galite iš anksto Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Organizatoriai primena, kad dėl šiais metais susiklosčiusios pandeminės situacijos prašo visų laikytis saugaus atstumo ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo.

Rokui (akt. Tadas Gryn) puikiai sekasi. Jis idealiai tvarkosi su visomis finansinėmis užduotimis, kurias jam paveda investuotojų fondas „3D Klubas”: jaunų bei ambicingų verslininkų – Daliaus, Dainiaus ir Dominyko susivienijimas. Rokas – Dominyko draugas nuo vaikystės – tapo Klubo suklestėjimo priežastimi. Ne veltui dėl savo „uoslės” pinigams jis gavo Kauko pravardę. Žiūrovas susipažįsta su Kauku, kuomet šis jau yra kone savo pasiekimų zenite. Po paskutiniosios užduoties jis taps pilnateisiu „3D Klubo” nariu. Rokas išvyksta į Klaipėdą, kurioje ir turi sutvarkyti pastarąjį reikalą.

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Rugpjūčio 6 d. (ketvirtadienį) 17.00 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai

Maloniai prašome ekskursijos metu laikytis saugaus atstumo ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo rekomendacijų.

Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

XXII Tarptautinis kamerinės muzikos festivalis KURŠIŲ NERIJA 2020
Antra programa. „Improvizacijos su W. A. Mozartu“
2020 m. rugpjūčio 6 d., ketvirtadienis, 19.00
Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B). Esant blogam orui rugpjūčio 6 d. koncertas vyks Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9), Lietuva
Atlikėjai
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA
Solistai: MOTIEJUS BAZARAS (klavišiniai), MYKOLAS BAZARAS (bosas), BENEDIKTAS BAZARAS (mušamieji)
Dirigentas ROBERTAS BEINARIS
Programa
Antra programa. „Improvizacijos su W. A. Mozartu“
Wolfgango Amadeus Mozarto kūriniai ir improvizacijos

WOLFGANG AMADEUS MOZART (1756–1791)

Serenada styginiams Nr. 13 G-dur „Mažoji nakties muzika“ („Eine kleine Nachtmusik“), KV 525
Allegro
Romanze
Menuetto
Rondo

Divertismentas Nr. 1 D-dur, KV 136
Allegro
Andante
Presto

TERENCE GREAVES (1933–2009)
„Mozart’s Turkey Rock Mambo“ (adaptuota R. Beinario)

XXII Tarptautinis kamerinės muzikos festivalis KURŠIŲ NERIJA 2020
Bilietų kainos
Įėjimas laisvas

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

XXII Tarptautinis kamerinės muzikos festivalis KURŠIŲ NERIJA 2020
vėl dovanos muziką.
Trečia programa. „Muzika ant vandens“

Rugpjūčio 8 d., šeštadienį, 19 val. „Kuršių nerijos“ festivalis pajūryje kviečia į koncertą „Muzika ant vandens“, kuris vyks ant Juodkrantės molo (prieplaukoje). Esant blogam orui koncertas vyks Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9).

Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, solistai: ROBERTAS BEINARIS (obojus), VYTAUTAS KIMINIUS (birbynė). Dirigentas ROBERTAS BEINARIS

Programa: JEAN-BAPTISTE LULLY (1632–1687) – „Turkų ceremonijos maršas“ iš siuitos „Miestelėnas bajoras“, LWV 43 („Le Bourgeois gentilhomme“, pagal Jeano-Baptiste’o Molière’o komediją). GEORG FRIEDRICH HÄNDEL (1685–1759) – Siuita Nr. 3 G-dur, HWV 350, iš ciklo „Muzika ant vandens“. ANTONIO VIVALDI (1678–1741) – Operos „Olimpiada“ uvertiūra. ENNIO MORRICONE (1928–2020) – „Gabriel’s Oboe“. JAN VÁCLAV KALIVODA (Johan Wenzel Kalliwoda) (1801–1866) – „Salono muzika“ („Morceaux de salon“), op. 228 (V. Striaupaitės-Beinarienės aranžuotė). ANTONIO VIVALDI – Dvigubas koncertas dviem obojams d-moll, RV 535. JEAN-PHILIPPE RAMEAU (1683–1764) – Chaconne iš operos-baleto „Hebės puotos“ („Les fêtes d’Hébé“). GEORG FRIEDRICH HÄNDEL – Operos „Saliamonas“ uvertiūra

Įėjimas laisvas
Primename, kad renginio metu būtina laikytis saugaus 1 m. atstumo, rekomenduojama dėvėti apsaugines veido kaukes, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo!

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

2020 m. rugpjūčio 12 d., trečiadienis, 20.30 „Kuršių nerijos“ festivalis pajūryje kviečia į koncertą „Vakaro meditacijos“
Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B). Esant blogam orui koncertas vyks Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9), Lietuva
Atlikėjai
IEVA KUPREVIČIŪTĖ (fleita)
ROBERTAS BEINARIS (obojus)
Programa
Ketvirta programa. „Vakaro meditacijos“
JOHANN SEBASTIAN BACH (1685–1750)
Partita obojui solo g-moll, BWV 1013
Allemande
Corrente
Sarabande
Bourrée anglaise

CARL PHILIPP EMANUEL BACH (1714–1788)
Sonata a-moll fleitai solo, H. 562
Poco adagio
Allegro
Allegro

MARIN MARAIS (1656–1728)
Tema ir variacijos „Les Folies d’Espagne“ obojui solo

CLAUDE DEBUSSY (1862–1918)
„Syrinx“ fleitai solo, L. 129

BENJAMIN BRITTEN (1913–1976)
Metamorfozė Nr. 1 „Panas“ iš „6 Metamorfozės pagal Ovidijų“, op. 49, obojui solo

EUGÈNE BOZZA (1905–1991)
„Image“ fleitai solo, op. 38

JUSTINAS VALIONIS (g. 2005)
„Medžiagos“ fleitai ir obojui (premjera, 2020)
Atl. IEVA KUPREVIČIŪTĖ (fleita)
ROBERTAS BEINARIS (obojus)

XXII Tarptautinis kamerinės muzikos festivalis KURŠIŲ NERIJA 2020
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Rugpjūčio 13 d. (ketvirtadienį) 17.00 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai

Maloniai prašome ekskursijos metu laikytis saugaus atstumo ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo rekomendacijų.

Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Rugpjūčio 13 d. 20 val. grupės KITAVA – gyvo garso koncertas Liudviko Rėzos kultūros centro vasaros estradoje (L. Rėzos g. 54C-9). Bilieto kaina - 12 eurų. Bilietus įsigyti iš anksto galite Liudviko Rėzos kutūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) arba 1 val. prieš koncertą renginio vietoje.
Grupė gyvuoja nuo 2001 m. ir buvo viena iš pirmųjų ne tik Šiauliuose, bet ir respublikoje pradėjusi skleisti post/modernizuoto folkloro idėją. Grupės įkūrėjai ir prodiuseriai – Rasa Stoškuvienė ir Kęstutis Stoškus. Grupės atliekamoje muzikoje lietuviškos folk muzikos intonacijos pinasi su šiuolaikinės muzikos ritmika, melodika bei instrumentuotėmis. Todėl skambanti muzika artima post folk, modern folk, world music stilistikai. Grupės repertuarą sudaro tik autoriniai kūriniai: nuo modernizuotų liaudies dainų aranžuočių iki autorinių dainų. Nesibaigiančių grupės kūrybinių ieškojimų rezultatas – pristatoma muzikinė programa, kurioje profesionaliai ir išradingai varijuojami muzikos stilių sąskambiai, atliekamą muziką darantys nenuobodžiu muzikiniu-emociniu užtaisu.

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

KVIEČIA !
Tradicinis – festivalis „ VASAROS DESERTAS 2020 m.“

JUOZAS ERLICKAS JUODKRANTĖJE
RUGPJŪČIO 14d. 20val.
LIUDVIKO RĖZOS KULTŪROS CENTRO LAUKO ESTRADOJE
Žmonės sujudę: ar gali būti, kad koncertuose jau draudžiama ne tik miegot, bet ir žiovaut? Ar tiesa, kad žiūrovų skaičius mažinamas iki 90, o paskui – dar?
O svarbiausia - nejaugi koncerto metu reiks klausytis?
Deja, tokios pataisos jau parengtos. Gyvenam stiprėjančio Draudos spaudimo laikais.
Bet Juozas visados priešinosi prievartai. Todėl ir ši programa – laisvoji. Norim – slenkam į koncertą. O nenorim – namie sėdim.
Aprangos stilius – laisvas. Vyrams nebūtini juodi kostiumai, o moterims nereikia suknelių. Darbiečiai gali būt su konbinezonais, o valstiečiai – su šakėm.
Salėj elgiamės irgi laisvai. Kalbam su telefonu ar su kaimynu... Juozas juk scenoj irgi kalbės. Vienam mat galima, o kitiems – ne?
Aišku, per koncertą galima dainuot. Tik jokių „O dabar visi kartu!“ Kiekvienas dainuoja, kas jam patinka.
Taip pat galima valgyti, gerti, rūkyti... Elgiamės kaip namie, nebent kas imtų rėkt.
Bet kas ten rėks... Juozas yra sakęs: „Viskas gerai, išskyrus kapojimą kirviu.“
Ir jokių „Pakartot!..“ Išsimiegokit darbe.
Žiūrovų skaičius neribojamas, nors Juozas ne sykį patylom guodėsi: „Kodėl aš turiu aptarnauti dvigubai daugiau žiūrovų nei kiti?“ Vis dėlto, kalbėdamas per „ATM info“, žadėjo Lygių teisių komisijai nesiskųst. „Matyt, jau tokia mano karma,“ – liūdnai atsiduso Maestro.
Natūrali koncerto trukmė – iki galo. Bet laisvoji programa lengvai gali virsti trumpąja. Tai Jūsų valioj:
– Čiuožk, Juozai!..
Aišku, laisvė ne tik žiūrovams, bet ir artistams! Todėl nieko negalim pasakyt apie programos turinį. Kaip jie norės, taip ir padarys.

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Rugpjūčio 15 d. (šeštadienį) 20 val. pianisto Viktoro Paukštelio koncertas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Koncertas mokamas. Bilieto kaina 10 eurų.

Šis pianistas neretai vadinamas unikaliu, nes publikai pateikia dviejų savo talentų - tapybos ir skambinimo fortepijonu - jungtį.

Pianistas Viktoras Paukštelis savo gyvenimo neįsivaizduoja be muzikos. Užaugęs muzikų šeimoje jis nuo penkerių groja fortepijonu, o laisvalaikiu imasi teptuko ir pasineria į tapybą. Jam tai – ir darbas, ir meditacija, ir savęs pažinimas. Viktoro seneliai – muzikos akademijos profesoriai, Viktoras Radovičius – žinomas lietuvių smuikininkas, močiutė – garsi pianistė Marija Azizbekova. Mama – taip pat pianistė. „Nuo vaikystės buvau supamas muzikos garsų, visi aplink grodavo, muzika buvo įaugusi į mane“, – Žmonės.lt sakė Viktoras. Mokėsi Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų gimnazijoje, vėliau baigė Balio Dvariono muzikos mokyklą, įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, kurioje keletą metų mokėsi atlikimo meno, tapo aspirantu. Ketverius metus gyveno ir tobulino grojimo techniką pas vieną garsiausių prancūzų pianistų Jeana Marca Louisada Paryžiuje. "Esu įsitikinęs, kad labai sveika pagyventi dideliame mieste, kuriame verda kultūrinis gyvenimas. Koncertų, galerijų, muziejų lankymas – visa tai labai praplečia pasaulėžiūrą. Turėjau galimybę pasilikti, tačiau esu įsitikinęs, kad menininkas turi būti ten, kur jis galėtų kurti. Šiuo metu man geriausia kūrybinė aikštelė, kur galiu save realizuoti, yra Lietuvoje", - sakė V. Paukštelis.

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Rugpjūčio 17- 22 dienomis JUODKRANTĖJE vyks dieninė kūrybinė šokio ir teatro stovykla ,,Basom Kojom ''.
Jūsų laukia nuostabus Kuršių Nerijos gamtovaizdis, nuotykiai ir žygiai Raganų kalne, smėlėtas paplūdimys, kūrybiniai žaidimai, komandinės estafetės, dailė, muzika, teatras ir šokis.
Paskutinę dieną, kaip pamokų rezultatą, pristatysime individualiai šiai stovyklai sukurtą pasirodymą/performansą pagal užsiėmimo metu gautą medžiagą „Basom kojom“, į kurį kviesime visus Kuršių Nerijos poilsiautojus.
Stovyklos tikslas- tobulinti kūrybinį potencialą, lavinti kūną ir vaizduotę, leisti laiką gryname ore, labiau pažinti mus supančią aplinką. Kartu mokysimės, kas yra emocinis intelektas, o judesio terapija supažindins vaikus su aplankančiomis emocijomis ir išmoksime atpažinti ir reaguoti į jas. Improvizacija atskleis kiekvieno individualumą ir leis drąsiau pažinti pasaulį.
‼️Kadangi gavome dalinį finansavimą iš Klaipėdos miesto savivaldybės KAINA dabar vietoj 130 eurų YRA 75 eurai ‼️
Į kainą įskaičiuota: kelionės išlaidos (keltas ir autobusas pirmyn atgal), fotografo ir video montuotojo paslaugos (kiekvienas vaikas gaus asmeninę fotografiją), užkandžiai, salės nuoma, treniruotės ir pamokos)
Mes pasirūpinsime kelione į Juodkrantę (8:30val. susitiksime Šiauriniame rage) ir į Klaipėda grįšime visi drauge 18:00val.
STOVYKLOS VADOVAI
KAMILĖ ANDRIUŠKAITĖ - aktorinio meistriškumo bakalaurė, LMTA dramos režisūros magistrantė, tarptautinių projektų dalyvė, profesionali kino ir teatro aktorė ir jau kuris laikas dirbanti su šokėjais, kaip mokytoja. Ji mano, kad šokis nėra vien kūno judesiai, tai tekstas, kuriuo galima kalbėti nešnekant.
ELINGA SERAPINAITĖ- šokėja, choreografė, vaikų šiuolaikinio šokio ir baleto mokytoja, grupinių treniruočių suaugusiems vadovė-trenerė; įvairių projektų, konkursų ir festivalių dalyvė. 2018m. Klaipėdos universitete įgijo šokio bakalauro laipsnį.

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Rugpjūčio 17- 22 dienomis JUODKRANTĖJE vyks dieninė kūrybinė šokio ir teatro stovykla ,,Basom Kojom ''.
Jūsų laukia nuostabus Kuršių Nerijos gamtovaizdis, nuotykiai ir žygiai Raganų kalne, smėlėtas paplūdimys, kūrybiniai žaidimai, komandinės estafetės, dailė, muzika, teatras ir šokis.
Paskutinę dieną, kaip pamokų rezultatą, pristatysime individualiai šiai stovyklai sukurtą pasirodymą/performansą pagal užsiėmimo metu gautą medžiagą „Basom kojom“, į kurį kviesime visus Kuršių Nerijos poilsiautojus.
Stovyklos tikslas- tobulinti kūrybinį potencialą, lavinti kūną ir vaizduotę, leisti laiką gryname ore, labiau pažinti mus supančią aplinką. Kartu mokysimės, kas yra emocinis intelektas, o judesio terapija supažindins vaikus su aplankančiomis emocijomis ir išmoksime atpažinti ir reaguoti į jas. Improvizacija atskleis kiekvieno individualumą ir leis drąsiau pažinti pasaulį.
‼️Kadangi gavome dalinį finansavimą iš Klaipėdos miesto savivaldybės KAINA dabar vietoj 130 eurų YRA 75 eurai ‼️
Į kainą įskaičiuota: kelionės išlaidos (keltas ir autobusas pirmyn atgal), fotografo ir video montuotojo paslaugos (kiekvienas vaikas gaus asmeninę fotografiją), užkandžiai, salės nuoma, treniruotės ir pamokos)
Mes pasirūpinsime kelione į Juodkrantę (8:30val. susitiksime Šiauriniame rage) ir į Klaipėda grįšime visi drauge 18:00val.
STOVYKLOS VADOVAI
KAMILĖ ANDRIUŠKAITĖ - aktorinio meistriškumo bakalaurė, LMTA dramos režisūros magistrantė, tarptautinių projektų dalyvė, profesionali kino ir teatro aktorė ir jau kuris laikas dirbanti su šokėjais, kaip mokytoja. Ji mano, kad šokis nėra vien kūno judesiai, tai tekstas, kuriuo galima kalbėti nešnekant.
ELINGA SERAPINAITĖ- šokėja, choreografė, vaikų šiuolaikinio šokio ir baleto mokytoja, grupinių treniruočių suaugusiems vadovė-trenerė; įvairių projektų, konkursų ir festivalių dalyvė. 2018m. Klaipėdos universitete įgijo šokio bakalauro laipsnį.

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Rugpjūčio 17- 22 dienomis JUODKRANTĖJE vyks dieninė kūrybinė šokio ir teatro stovykla ,,Basom Kojom ''.
Jūsų laukia nuostabus Kuršių Nerijos gamtovaizdis, nuotykiai ir žygiai Raganų kalne, smėlėtas paplūdimys, kūrybiniai žaidimai, komandinės estafetės, dailė, muzika, teatras ir šokis.
Paskutinę dieną, kaip pamokų rezultatą, pristatysime individualiai šiai stovyklai sukurtą pasirodymą/performansą pagal užsiėmimo metu gautą medžiagą „Basom kojom“, į kurį kviesime visus Kuršių Nerijos poilsiautojus.
Stovyklos tikslas- tobulinti kūrybinį potencialą, lavinti kūną ir vaizduotę, leisti laiką gryname ore, labiau pažinti mus supančią aplinką. Kartu mokysimės, kas yra emocinis intelektas, o judesio terapija supažindins vaikus su aplankančiomis emocijomis ir išmoksime atpažinti ir reaguoti į jas. Improvizacija atskleis kiekvieno individualumą ir leis drąsiau pažinti pasaulį.
‼️Kadangi gavome dalinį finansavimą iš Klaipėdos miesto savivaldybės KAINA dabar vietoj 130 eurų YRA 75 eurai ‼️
Į kainą įskaičiuota: kelionės išlaidos (keltas ir autobusas pirmyn atgal), fotografo ir video montuotojo paslaugos (kiekvienas vaikas gaus asmeninę fotografiją), užkandžiai, salės nuoma, treniruotės ir pamokos)
Mes pasirūpinsime kelione į Juodkrantę (8:30val. susitiksime Šiauriniame rage) ir į Klaipėda grįšime visi drauge 18:00val.
STOVYKLOS VADOVAI
KAMILĖ ANDRIUŠKAITĖ - aktorinio meistriškumo bakalaurė, LMTA dramos režisūros magistrantė, tarptautinių projektų dalyvė, profesionali kino ir teatro aktorė ir jau kuris laikas dirbanti su šokėjais, kaip mokytoja. Ji mano, kad šokis nėra vien kūno judesiai, tai tekstas, kuriuo galima kalbėti nešnekant.
ELINGA SERAPINAITĖ- šokėja, choreografė, vaikų šiuolaikinio šokio ir baleto mokytoja, grupinių treniruočių suaugusiems vadovė-trenerė; įvairių projektų, konkursų ir festivalių dalyvė. 2018m. Klaipėdos universitete įgijo šokio bakalauro laipsnį.

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Rugpjūčio 19 d. (trečiadienį)18 val. kviečiame žiūrėti animacinį filmą „Fiksiai prieš Krabius“ - kova už teisybę ir didžiąją paslaptį Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė). Bilieto kaina - 5 Eurai.

Bilietus galima įsigyti valandą prieš seansą renginio vietoje tik grynais pinigais.

Organizatoriai primena, kad dėl šiais metais susiklosčiusios pandeminės situacijos prašo visų laikytis saugaus atstumo ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo.

Girdėjote ką nors apie mažyčius žmogeliukus Fiksius? Jeigu nieko nesate girdėję, vadinasi taip ir turi būti! Kas jie tokie ir ką jie veikia yra DIDŽIULĖ paslaptis! Apie jų darbus žino tik labai mažai žmonių, o kalbėjusių su jais yra dar mažau!
Fiksiai atsirado tada, kai tik žmonės pradėjo naudoti įvairius prietaisus. Turbūt esate patyrę, kaip sugedęs daiktas kartais susitaiso pats ir pradeda veikti taip, lyg jam nieko nebūtų nutikę. Taip, tai Fiksių darbas! Šie mažyčiai, draugiški ir žingeidūs žmogeliukai gyvena lygintuvuose, kompiuteriuose, televizoriuose, netgi šaldytuvuose ir daro tikrus stebuklus – nepastebimai taiso sugedusius įrenginius. Juos naujų taisymo būdų savo laboratorijoje moko išmintingasis profesorius.
Kartą draugiškame Fiksių pasaulyje įsivyrauja tikras chaosas. Nematyti, negirdėti priešininkai – robotukai Krabiai pradeda juos persekioti kiekviename žingsnyje. Maža to, jų tikslas – visiems atskleisti metų metus saugomą Fiksių paslaptį. Pasirodo išmintingasis profesorius jau seniai nesutaria su savo drauge mokslininke Erika. Kažkada juoda katė perbėgo jiems skersai kelio ir jie rimtai susipyko. Gudri mokslininkė, norėdama atkeršyti profesoriui, už laimėtą išradėjų konkursą, sukūrė pikčiurnas Krabius. Nieko kito nebelieka, kaip stoti į kovą prieš neteisybę ir visomis jėgomis stengtis išsaugoti didžiąją paslaptį.
REŽISIERIUS: Vasiko Bedošvilis, Olegas Užinovas

Rugpjūčio 19 d. (trečiadienį) 20:00 kviečiame žiūrėti režisieriaus Josh Trank filmą „Kaponė“ Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė). Intriguojantis pasakojimas apie vieną garsiausių praėjusio šimtmečio JAV gangsterių Alfonzo Kaponė (Al Capone). Tikrais įvykiais paremtoje amerikiečių kriminalinėje dramoje išvysime Holivudo žvaigždę Tomą Hardy, tiesiog tobulai įsikūnijantį į kriminalinio pasaulio autoriteto vaidmenį.
Bilieto kaina - 6 Eurai.

Bilietus galima įsigyti valandą prieš seansą renginio vietoje tik grynais pinigais.

Organizatoriai primena, kad dėl šiais metais susiklosčiusios pandeminės situacijos prašo visų laikytis saugaus atstumo ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo.

Filmo režisierius ir scenarijaus autorius Džošas Trankas (Josh Trank) nusprendžia į audringą gangsterio gyvenimą pažvelgti kitu kampu ir žiūrovams pristatyti mafijos tėvą po to, kai šis, prabuvęs Alkatraso belangėje vos 5 metus, išeina į laisvę kankinamas demencijos.
Kadaise buvusio ypač nuožmaus mafijozo galvoje prabėga prisiminimai apie Čikagos gatvėse jo sukurtą siaubingą, daugybės žmonių krauju aplaistytą kriminalinę imperiją, kaip prievartavo, žudė, kūrė ištisus mafijos klanus, burdavo žudikų gaujas, nelegaliai užsiėmė alkoholio prekyba, vertėsi prostitucija, užminuodavo ir sprogdindavo automobilius, kontroliavo nusikaltėlių pelną, o, tie, kurie atsisakė jam paklusti greitai atsisveikindavo su šiuo pasauliu. Visa tai kėlė siaubą net patiems kriminalinio pasaulio sėbrams. Vieniems jis – visiškas beprotis, kitiems – bukas, įstatymų nepaisantis gangsteris, tačiau jo gyvenimas vertas aštraus veiksmo filmo scenarijaus.
Intriguojanti kino juosta, puiki aktorių vaidyba nukels žiūrovus į žiaurų mafijos pasaulį, kuriame galioja kruvinos taisyklės, tvirta vyriška draugystė ir pasiaukojanti meilė, įnešanti švelnumo net į tokią sustabarėjusią gangsterio sielą.

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Rugpjūčio 17- 22 dienomis JUODKRANTĖJE vyks dieninė kūrybinė šokio ir teatro stovykla ,,Basom Kojom ''.
Jūsų laukia nuostabus Kuršių Nerijos gamtovaizdis, nuotykiai ir žygiai Raganų kalne, smėlėtas paplūdimys, kūrybiniai žaidimai, komandinės estafetės, dailė, muzika, teatras ir šokis.
Paskutinę dieną, kaip pamokų rezultatą, pristatysime individualiai šiai stovyklai sukurtą pasirodymą/performansą pagal užsiėmimo metu gautą medžiagą „Basom kojom“, į kurį kviesime visus Kuršių Nerijos poilsiautojus.
Stovyklos tikslas- tobulinti kūrybinį potencialą, lavinti kūną ir vaizduotę, leisti laiką gryname ore, labiau pažinti mus supančią aplinką. Kartu mokysimės, kas yra emocinis intelektas, o judesio terapija supažindins vaikus su aplankančiomis emocijomis ir išmoksime atpažinti ir reaguoti į jas. Improvizacija atskleis kiekvieno individualumą ir leis drąsiau pažinti pasaulį.
‼️Kadangi gavome dalinį finansavimą iš Klaipėdos miesto savivaldybės KAINA dabar vietoj 130 eurų YRA 75 eurai ‼️
Į kainą įskaičiuota: kelionės išlaidos (keltas ir autobusas pirmyn atgal), fotografo ir video montuotojo paslaugos (kiekvienas vaikas gaus asmeninę fotografiją), užkandžiai, salės nuoma, treniruotės ir pamokos)
Mes pasirūpinsime kelione į Juodkrantę (8:30val. susitiksime Šiauriniame rage) ir į Klaipėda grįšime visi drauge 18:00val.
STOVYKLOS VADOVAI
KAMILĖ ANDRIUŠKAITĖ - aktorinio meistriškumo bakalaurė, LMTA dramos režisūros magistrantė, tarptautinių projektų dalyvė, profesionali kino ir teatro aktorė ir jau kuris laikas dirbanti su šokėjais, kaip mokytoja. Ji mano, kad šokis nėra vien kūno judesiai, tai tekstas, kuriuo galima kalbėti nešnekant.
ELINGA SERAPINAITĖ- šokėja, choreografė, vaikų šiuolaikinio šokio ir baleto mokytoja, grupinių treniruočių suaugusiems vadovė-trenerė; įvairių projektų, konkursų ir festivalių dalyvė. 2018m. Klaipėdos universitete įgijo šokio bakalauro laipsnį.

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Rugpjūčio 20 d. (ketvirtadienį) 17.00 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai

Maloniai prašome ekskursijos metu laikytis saugaus atstumo ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo rekomendacijų.

Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Rugpjūčio 20 dieną, 19 val. vyks pianistės Gaivilės Simaitytės solinis koncertas “Jausmų paletė”. Koncerto programa atspindi įvairiausių emocijų paletę- aistrą, dramą, tragizmą, meilę ir euforiją. Visas šias emocijas pianistė randa ne tik muzikoje, bet ir jūroje, jos kraštovaizdyje. Jūros ošimas, tyvuliavimas, bangavimas- tai muzikinė paletė, kuri slypi šių didžių kompozitorių genialiuose kūriniuose.
Bilietai suaugusiems 10 eurų, moksleiviams, studentams, senjorams, neįgaliojo pažymėjimą turintiems asmenims 5 eurai. Vietų skaičius ribotas.
Bilietus galima įsigyti koncerto vietoje likus 1 val. iki renginio pradžios.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Šie 2020 metai yra ypatingi tuo, kad muzikos pasaulis švenčia 250-ąsias L. van Beethoven gimimo metines. Pianistė pasirinko atlikti L. van Beethoven Sonatą op. 57, Nr. 23, f-moll („Appasionata“). Tai ypatinga sonata, kuri yra laikoma viena iš sudėtingiausių L. van Beethoven sonatų fortepijonui. Gaivilės širdyje šis kūrinys labiausiai atspindi kompozitoriaus dvasią. Atlikdama šią sonatą, atlikėja minės vieno genialiausių kompozitorių 250-ąsias gimimo metines.
F. Liszt Sonata h-moll, S.178 yra vienas sudėtingiausių kūrinių pianistų repertuare. Šią sonatą pianistė pasirinko norėdama išreikšti savo meilę muzikai ir susižavėjimą fortepijonui. Kūrinys, kuris talpina viską- džiaugsmą, tragizmą, liūdesį, meilę ir kitas žmogiškąsias emocijas pareikalauja iš atlikėjo ypatingo techninio, fizinio ir psichologinio pasirengimo.

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Rugpjūčio 17- 22 dienomis JUODKRANTĖJE vyks dieninė kūrybinė šokio ir teatro stovykla ,,Basom Kojom ''.
Jūsų laukia nuostabus Kuršių Nerijos gamtovaizdis, nuotykiai ir žygiai Raganų kalne, smėlėtas paplūdimys, kūrybiniai žaidimai, komandinės estafetės, dailė, muzika, teatras ir šokis.
Paskutinę dieną, kaip pamokų rezultatą, pristatysime individualiai šiai stovyklai sukurtą pasirodymą/performansą pagal užsiėmimo metu gautą medžiagą „Basom kojom“, į kurį kviesime visus Kuršių Nerijos poilsiautojus.
Stovyklos tikslas- tobulinti kūrybinį potencialą, lavinti kūną ir vaizduotę, leisti laiką gryname ore, labiau pažinti mus supančią aplinką. Kartu mokysimės, kas yra emocinis intelektas, o judesio terapija supažindins vaikus su aplankančiomis emocijomis ir išmoksime atpažinti ir reaguoti į jas. Improvizacija atskleis kiekvieno individualumą ir leis drąsiau pažinti pasaulį.
‼️Kadangi gavome dalinį finansavimą iš Klaipėdos miesto savivaldybės KAINA dabar vietoj 130 eurų YRA 75 eurai ‼️
Į kainą įskaičiuota: kelionės išlaidos (keltas ir autobusas pirmyn atgal), fotografo ir video montuotojo paslaugos (kiekvienas vaikas gaus asmeninę fotografiją), užkandžiai, salės nuoma, treniruotės ir pamokos)
Mes pasirūpinsime kelione į Juodkrantę (8:30val. susitiksime Šiauriniame rage) ir į Klaipėda grįšime visi drauge 18:00val.
STOVYKLOS VADOVAI
KAMILĖ ANDRIUŠKAITĖ - aktorinio meistriškumo bakalaurė, LMTA dramos režisūros magistrantė, tarptautinių projektų dalyvė, profesionali kino ir teatro aktorė ir jau kuris laikas dirbanti su šokėjais, kaip mokytoja. Ji mano, kad šokis nėra vien kūno judesiai, tai tekstas, kuriuo galima kalbėti nešnekant.
ELINGA SERAPINAITĖ- šokėja, choreografė, vaikų šiuolaikinio šokio ir baleto mokytoja, grupinių treniruočių suaugusiems vadovė-trenerė; įvairių projektų, konkursų ir festivalių dalyvė. 2018m. Klaipėdos universitete įgijo šokio bakalauro laipsnį.

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Kviečiame į knygos Kuršių nerija ANNO 1900
Tilžės fotografo Roberto Minzloffo (1855-1930) stereoskopinių fotografijų rinkinys "Kurische Nehrung" Tilžė, 1900 pristatymą

Vasaros knygyne Pamario g. 3, Nida rugpjūčio 21 d. (penktadienį) 20 val.
Liudviko Rėzos kultūros centre L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė rugpjūčio 22 d. (šeštadienį) 18 val.

Leidėjas - Liudviko Rėzos kultūros centras
Dalyvauja: sudarytojai Dainius Junevičius ir doc. dr. Nijolė Strakauskaitė (KU BRIAI), UAB Artprint kūrybos vadovas Daniel Samulevič
Projektą ir knygos parengimą dalinai parėmė Lietuvos kultūros taryba ir Neringos savivaldybė

Leidinyje skelbiamos 23 stereoskopinės (3D) Juodkrantės, Nidos ir kitų Kuršių nerijos vietovių nuotraukos, kurias 1900 m. nufotografavo ir išleido Tilžės fotografas Robertas Minzloffas. Nuotraukos spausdinamos originaliu pavidalu ir perdarytos į anaglifinius vaizdus. Prie knygos pridėti akiniai stereoskopiniams vaizdams žiūrėti. Pateikiami glausti nuotraukose vaizduojamų objektų aprašymai.
Įžanginiuose straipsniuose aprašoma Kuršių nerija XIX–XX a. sandūroje, aptariama Kuršių nerijos fotografavimo pradžia ir pristatoma R. Minzloffo veikla. Leidinys gausiai iliustruotas nuotraukomis, žemėlapiais, atvirukais.

Rugpjūčio 21 d. / penktadienį / 20:00 val. duo „Dolce Amor“ kviečia jus į romantinės muzikos vakarą - „Meilės serenados“!

Dalyvauja -
LORETA HAIDARI (fortepijonas)
ANVAR HAIDARI (tenoras)

Vakaro programoje - nuo baroko arijų iki tango ritmų: originalo kalba skambės vokiečių, neapoliečių (italų) bei lietuvių dainos, rusų kompozitorių romansai, taipogi Loretos atliekami didžiųjų romantikų fortepijoniniai solo.
Koncerte girdėsite G. Bononcini , F. Cavalli, F. Schubert, R. Schumann, A. Varlamov, P. Bulakhov, М. Glinka, N. Rimsky-Korsakov, S. Rachmaninoff, F. Chopin, A. Ginastera, A. Piazzolla, D. Alexander, M. Petrausko, A. Raudonikio, V. Bellini, V. di Chiara, C.A. Bixio, F.P. Tosti, V. Meglio ir kitų kompozitorių kūrinius.

Atlikėjai, Loreta ir Anvar Haidari - Sankt-Peterburgo N. Rimskio-Korsakovo konservatorijos absolventai, tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatai. Pianistė, kaip koncertmeisterė, nuolat dalyvauja įvairiuose atsakinguose bei prestižiniuose koncertuose, konkursuose, festivaliuose, meistriškumo kursuose Lietuvoje bei užsienyje. Už labai aukšto meninio lygio akompanavimą apdovanota respublikiniais ir tarptautiniais diplomais, garbės raštais.
Dainininkas, buvęs operos teatro solistas, savo kūrybinės karjeros metais yra sukūręs visiems gerai žinomų operų pagrindines tenorines lyrines meilės herojaus partijas. Dabartiniu metu, kartu su žmona, dalyvauja įvairiuose koncertuose bei festivaliuose. Šeiminis duetas, pasivadinęs „Duo Dolce Amor“, rengia romantinės muzikos koncertus įvairiuose Lietuvos miestuose ir užsienyje.

Plataus repertuaro koncertas patenkins kiekvieno muzikinį skonį - džiugins jau žinomais kūriniais ir supažindins su naujomis, galbūt dar negirdėtomis melodijomis, o atlikėjų kuriama atmosfera atras kelią į kiekvieno jūsų širdį. Maloniai kviečiame akimirkai drauge pasinerti į klasikos pasaulį, pamiršti kasdienę rutiną ir pasimėgauti laikui nepavaldžios muzikos skambesiu!

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Rugpjūčio 17- 22 dienomis JUODKRANTĖJE vyks dieninė kūrybinė šokio ir teatro stovykla ,,Basom Kojom ''.
Jūsų laukia nuostabus Kuršių Nerijos gamtovaizdis, nuotykiai ir žygiai Raganų kalne, smėlėtas paplūdimys, kūrybiniai žaidimai, komandinės estafetės, dailė, muzika, teatras ir šokis.
Paskutinę dieną, kaip pamokų rezultatą, pristatysime individualiai šiai stovyklai sukurtą pasirodymą/performansą pagal užsiėmimo metu gautą medžiagą „Basom kojom“, į kurį kviesime visus Kuršių Nerijos poilsiautojus.
Stovyklos tikslas- tobulinti kūrybinį potencialą, lavinti kūną ir vaizduotę, leisti laiką gryname ore, labiau pažinti mus supančią aplinką. Kartu mokysimės, kas yra emocinis intelektas, o judesio terapija supažindins vaikus su aplankančiomis emocijomis ir išmoksime atpažinti ir reaguoti į jas. Improvizacija atskleis kiekvieno individualumą ir leis drąsiau pažinti pasaulį.
‼️Kadangi gavome dalinį finansavimą iš Klaipėdos miesto savivaldybės KAINA dabar vietoj 130 eurų YRA 75 eurai ‼️
Į kainą įskaičiuota: kelionės išlaidos (keltas ir autobusas pirmyn atgal), fotografo ir video montuotojo paslaugos (kiekvienas vaikas gaus asmeninę fotografiją), užkandžiai, salės nuoma, treniruotės ir pamokos)
Mes pasirūpinsime kelione į Juodkrantę (8:30val. susitiksime Šiauriniame rage) ir į Klaipėda grįšime visi drauge 18:00val.
STOVYKLOS VADOVAI
KAMILĖ ANDRIUŠKAITĖ - aktorinio meistriškumo bakalaurė, LMTA dramos režisūros magistrantė, tarptautinių projektų dalyvė, profesionali kino ir teatro aktorė ir jau kuris laikas dirbanti su šokėjais, kaip mokytoja. Ji mano, kad šokis nėra vien kūno judesiai, tai tekstas, kuriuo galima kalbėti nešnekant.
ELINGA SERAPINAITĖ- šokėja, choreografė, vaikų šiuolaikinio šokio ir baleto mokytoja, grupinių treniruočių suaugusiems vadovė-trenerė; įvairių projektų, konkursų ir festivalių dalyvė. 2018m. Klaipėdos universitete įgijo šokio bakalauro laipsnį.

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Kviečiame į knygos Kuršių nerija ANNO 1900
Tilžės fotografo Roberto Minzloffo (1855-1930) stereoskopinių fotografijų rinkinys "Kurische Nehrung" Tilžė, 1900 pristatymą

Vasaros knygyne Pamario g. 3, Nida rugpjūčio 21 d. (penktadienį) 20 val.
Liudviko Rėzos kultūros centre L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė rugpjūčio 22 d. (šeštadienį) 18 val.

Leidėjas - Liudviko Rėzos kultūros centras
Dalyvauja: sudarytojai Dainius Junevičius ir doc. dr. Nijolė Strakauskaitė (KU BRIAI), UAB Artprint kūrybos vadovas Daniel Samulevič
Projektą ir knygos parengimą dalinai parėmė Lietuvos kultūros taryba ir Neringos savivaldybė

Leidinyje skelbiamos 23 stereoskopinės (3D) Juodkrantės, Nidos ir kitų Kuršių nerijos vietovių nuotraukos, kurias 1900 m. nufotografavo ir išleido Tilžės fotografas Robertas Minzloffas. Nuotraukos spausdinamos originaliu pavidalu ir perdarytos į anaglifinius vaizdus. Prie knygos pridėti akiniai stereoskopiniams vaizdams žiūrėti. Pateikiami glausti nuotraukose vaizduojamų objektų aprašymai.
Įžanginiuose straipsniuose aprašoma Kuršių nerija XIX–XX a. sandūroje, aptariama Kuršių nerijos fotografavimo pradžia ir pristatoma R. Minzloffo veikla. Leidinys gausiai iliustruotas nuotraukomis, žemėlapiais, atvirukais.

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Rugpjūčio 23 d. (sekmadienį) 13.00 Šv. Mišios už nepriklausomą Lietuvos valstybę ir jos žmonių laisvę Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia(L. Rėzos g. 56, Juodkrantė).
Dalyvauja Liudviko Rėzos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Neringa“, vadovė Rita Rušinskienė.

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Rugpjūčio 26 d. (trečiadienį) 18 val. kviečiame žiūrėti animacinį filmą „Augintiniai susivienija“ – kupina nuotykių ir drąsos istoriją apie miesto išgelbėjimą Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė). Bilieto kaina - 5 Eurai.

Bilietus galima įsigyti valandą prieš seansą renginio vietoje tik grynais pinigais.

Organizatoriai primena, kad dėl šiais metais susiklosčiusios pandeminės situacijos prašo visų laikytis saugaus atstumo ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo.

Ramiame, bet labai moderniame Robo miestelyje, vyksta negirdėti – nematyti dalykai! Meras Frankis – išsikraustė iš proto! Jo planas peržengė visas ribas! Tik paklausykit! Jam nusibodo žmonės ir gyvūnai, tad dabar jo galvoje kirba vienas planas – išvaryti visus gyventojus ir augintinius iš miesto, o jų namus atiduoti robotams!
Sužinojus tokią naujieną benamiui šuniui Rodžeriui pasišiaušė visas kailis. Daug laiko praleidęs gatvėse, nukniaukęs ne vieną skanų dešrytės gabalėlį ir atidavęs juos silpnesniems gyvūnams, gatvių „Robinas Hudas“ užuodžia, kad toks mero planas geruoju nesibaigs! Iš miesto išnyks visa gyvybė!
Kartą grįžęs iš smagaus pasivaikščiojimo su gražuole Siamo katyte Bela, Rodžeris sustingsta iš siaubo! Robotų mašinos sugriovė jo vienintelę būdelę!
Vos išnešęs sveiką kailį Rodžeris netikėtai sutinka geraširdį robotuką Bobą, kuriam mero sumanymas atrodo pats baisiausias dalykas! Reikia kažką daryti! Gelbėti save ir kitus! Jeigu nebus imtasi gelbėjimosi plano – prabangus miestelio augintinių viešbutis atsidurs pavojuje! O jame daug apie grėsmę nenutuokiančių keturkojų!

Rugpjūčio 26 d. (trečiadienį) 20 val. kviečiame į koncertą "Paklydusio vėjo glėby" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Dalyvauja -Gabrielė Ašmontaitė (arfa) ir Zita Martinavičiūtė (sopranas). Programoje populiarūs ispanų, italų, prancūzų kompozitorių kūriniai arfai ir balsui. Bilieto kaina 10 eurų, senjorams 8 eurai. Bilietus galima įsigyti koncerto vietoje likus valandai iki renginio pradžios.

Rugpjūčio 26 d. (trečiadienį) 20 val. kviečiame žiūrėti filmą „OLEGAS“ paremtą tikrais įvykiais Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė). Olegas – įtempto siužeto emigracijos drama kiekvienam, kurį palietė draugų ar artimųjų išvykimas. Bilieto kaina - 6 Eurai.

Bilietus galima įsigyti valandą prieš seansą renginio vietoje tik grynais pinigais.

Organizatoriai primena, kad dėl šiais metais susiklosčiusios pandeminės situacijos prašo visų laikytis saugaus atstumo ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo.

OLEGAS
OLEG

2019 m.
Lietuva, Latvija, Belgija, Prancūzija

Premjera: 2020 m. Liepos 17 d.
Žanras: Drama, Psichologinis, Paremtas tikrais įvykiais
Trukmė: 107 min.
Amžiaus cenzas: N-13

Nuoroda į lietuviškai subtitruotą treilerį: https://www.youtube.com/watch?v=z8SLhyHU4iU&t=1s

APRAŠYMAS

Pagal tikrą istoriją sukurtoje dramoje emigrantas Olegas (Valentinas Novopolskis) Briuselio priemiestyje nelegaliai dirba mėsininku. Jis puikiai išmano savo amatą, tačiau po vieno nelaimingo atsitikimo yra atleidžiamas. Darbą ir stogą virš galvos Olegui pasiūlo geranoriškai nusiteikęs lenkas Andrzejus (Davidas Ogrodnikas). Apsigyvenęs su panašaus likimo žmonėmis, Olegas supranta, kad pagalba buvo tik masalas. Vyras tampa kriminalinio pasaulio ir savo praeities įkaitu.

Režisierius: Juris Kursietis
Scenarijus: Juris Kursietis, Liga Celma-Kursiete
Aktoriai: Valentinas Novopolskis („Čia buvo Saša“, „Purpurinis Rūkas“, „Pelėdų kalnas“ „Nesamasis Laikas“ „Gyvatė“), Davidas Ogrodnikas („Tylis naktis“, „Paskutinė šeima“, „Noras gyventi“, ir kt.), Anna Prochniak („Baptiste“, “The Innocents”, „Warsaw ‘44” ir kt.)

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Rugpjūčio 27 d. (ketvirtadienį) 17.00 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai

Maloniai prašome ekskursijos metu laikytis saugaus atstumo ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo rekomendacijų.

Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

PRASIDEDA KŪRYBINĖS KINO DIRBTUVĖS „VASAROS MEDIA STUDIJA 2020“
Prasidedant naujiems mokslo metams, Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jaunuosius kino kūrėjus kviečia į Pervalką – čia 22-ąjį kartą organizuojamos kūrybinės dirbtuvės „Vasaros Media Studija 2020”. Į kūrybines dirbtuves atrinkti įvairaus profilio kino, muzikos ir kitų kūrybinių industrijų jauni profesionalai ir studentai iš LMTA, VGTU, KTU ir VDA.
Projekte dalyvauti atrinkti dalyviai dvi savaites – nuo rugsėjo 3 iki 15 d. - kurs trumpametražius filmus, gilins teorines kino žinias ir mainysis tarptautine patirtimi kūrybinėse filmavimo komandose. Siekiant atkreipti dėmesį į skirtingus kino kūrimo aspektus, kasmet dirbtuvėse nagrinėjamas vis kita kino industrijos sritis. Šių metų tema – „Muzika ir garsas kine“ – leis nuodugniau susipažinti su garso režisieriaus ir kompozitoriaus profesijomis, suprasti kino garso galimybes ir svarbą filmo kūrimo procese.
Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis nuotoliniu būdu dalinsis garso režisierius „Grammy“ nominantas David Bondelevitch (JAV), Holivudo aktorius ir prodiuseris Zachary Spicer (JAV), prodiuseris Paul Nethercott (JAV) bei gyvas paskaitas ves režisierė, scenaristė Eglė Vertelytė (Lietuva) ir kompozitorius Mantautas Krukauskas (Lietuva). Kas vakarą dalyvių laukia filmų peržiūros, kuriuos kūrė ar rekomendavo dirbtuvių lektoriai, dalyvius kino gamybos klausimais konsultuos kino operatoriai Adomas Jablonskis ir Erdvilas Petras Abukevičius, montažo režisierius Ričardas Matačius, garso režisierius Ramūnas Jasutis.
Paskaitos bei filmų peržiūros atviros ir skirtos visiems, besidomintiems kino menu. Tikslų paskaitų bei peržiūrų grafiką, taip pat platesnę informaciją apie „Vasaros media studiją 2020“, jos temą, dėstytojus rasite http://www.summermediastudio.lt/

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

PRASIDEDA KŪRYBINĖS KINO DIRBTUVĖS „VASAROS MEDIA STUDIJA 2020“
Prasidedant naujiems mokslo metams, Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jaunuosius kino kūrėjus kviečia į Pervalką – čia 22-ąjį kartą organizuojamos kūrybinės dirbtuvės „Vasaros Media Studija 2020”. Į kūrybines dirbtuves atrinkti įvairaus profilio kino, muzikos ir kitų kūrybinių industrijų jauni profesionalai ir studentai iš LMTA, VGTU, KTU ir VDA.
Projekte dalyvauti atrinkti dalyviai dvi savaites – nuo rugsėjo 3 iki 15 d. - kurs trumpametražius filmus, gilins teorines kino žinias ir mainysis tarptautine patirtimi kūrybinėse filmavimo komandose. Siekiant atkreipti dėmesį į skirtingus kino kūrimo aspektus, kasmet dirbtuvėse nagrinėjamas vis kita kino industrijos sritis. Šių metų tema – „Muzika ir garsas kine“ – leis nuodugniau susipažinti su garso režisieriaus ir kompozitoriaus profesijomis, suprasti kino garso galimybes ir svarbą filmo kūrimo procese.
Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis nuotoliniu būdu dalinsis garso režisierius „Grammy“ nominantas David Bondelevitch (JAV), Holivudo aktorius ir prodiuseris Zachary Spicer (JAV), prodiuseris Paul Nethercott (JAV) bei gyvas paskaitas ves režisierė, scenaristė Eglė Vertelytė (Lietuva) ir kompozitorius Mantautas Krukauskas (Lietuva). Kas vakarą dalyvių laukia filmų peržiūros, kuriuos kūrė ar rekomendavo dirbtuvių lektoriai, dalyvius kino gamybos klausimais konsultuos kino operatoriai Adomas Jablonskis ir Erdvilas Petras Abukevičius, montažo režisierius Ričardas Matačius, garso režisierius Ramūnas Jasutis.
Paskaitos bei filmų peržiūros atviros ir skirtos visiems, besidomintiems kino menu. Tikslų paskaitų bei peržiūrų grafiką, taip pat platesnę informaciją apie „Vasaros media studiją 2020“, jos temą, dėstytojus rasite http://www.summermediastudio.lt/

Rugsėjo 4 d. (penktadienį) 17.00 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai

Maloniai prašome ekskursijos metu laikytis saugaus atstumo ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo rekomendacijų.

Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

PRASIDEDA KŪRYBINĖS KINO DIRBTUVĖS „VASAROS MEDIA STUDIJA 2020“
Prasidedant naujiems mokslo metams, Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jaunuosius kino kūrėjus kviečia į Pervalką – čia 22-ąjį kartą organizuojamos kūrybinės dirbtuvės „Vasaros Media Studija 2020”. Į kūrybines dirbtuves atrinkti įvairaus profilio kino, muzikos ir kitų kūrybinių industrijų jauni profesionalai ir studentai iš LMTA, VGTU, KTU ir VDA.
Projekte dalyvauti atrinkti dalyviai dvi savaites – nuo rugsėjo 3 iki 15 d. - kurs trumpametražius filmus, gilins teorines kino žinias ir mainysis tarptautine patirtimi kūrybinėse filmavimo komandose. Siekiant atkreipti dėmesį į skirtingus kino kūrimo aspektus, kasmet dirbtuvėse nagrinėjamas vis kita kino industrijos sritis. Šių metų tema – „Muzika ir garsas kine“ – leis nuodugniau susipažinti su garso režisieriaus ir kompozitoriaus profesijomis, suprasti kino garso galimybes ir svarbą filmo kūrimo procese.
Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis nuotoliniu būdu dalinsis garso režisierius „Grammy“ nominantas David Bondelevitch (JAV), Holivudo aktorius ir prodiuseris Zachary Spicer (JAV), prodiuseris Paul Nethercott (JAV) bei gyvas paskaitas ves režisierė, scenaristė Eglė Vertelytė (Lietuva) ir kompozitorius Mantautas Krukauskas (Lietuva). Kas vakarą dalyvių laukia filmų peržiūros, kuriuos kūrė ar rekomendavo dirbtuvių lektoriai, dalyvius kino gamybos klausimais konsultuos kino operatoriai Adomas Jablonskis ir Erdvilas Petras Abukevičius, montažo režisierius Ričardas Matačius, garso režisierius Ramūnas Jasutis.
Paskaitos bei filmų peržiūros atviros ir skirtos visiems, besidomintiems kino menu. Tikslų paskaitų bei peržiūrų grafiką, taip pat platesnę informaciją apie „Vasaros media studiją 2020“, jos temą, dėstytojus rasite http://www.summermediastudio.lt/

Rugsėjo 5 d. (šeštadienį) 10.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė) vyks paskaita apie judėjimo naudą, o po to – žygis pėsčiomis su demonstraciniais pratimais.
Paskaitą ir užsiėmimus ves Klaipėdos valstybinės kolegijos lektorė Roberta Bikuličienė. Lektorė turi sukaupusi didelė teorinę bei praktinę patirtį, kuria pasidalins su užsiėmimo dalyviais.
Projektas „Sveikos gyvensenos skatinimas Neringos savivaldybėje“

Fizinių demonstracinių užsiėmimų organizavimas

Darbotvarkė

Laikas Veikla
10.00-11.00 Pokalbis-diskusija apie vaikščiojimo naudą sveikatai, ėjimo greičio pasirinkimo bei dozavimo principus, kūno-proto mankštą
11.00-13.00 Žygis pėsčiomis, įtraukiant demonstracinius pratimus
13.00-14.00 Žygio pėsčiomis aptarimas, diskusija

Vaikščiojimo nauda sveikatai, ėjimo greičio pasirinkimo bei dozavimo principai

Vaikščiojimas – natūralus, paprastas judėjimo būdas, suteikiantis daug naudos žmogaus sveikatai. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vaikščiojimas teigiamai veikia viso organizmo veiklą: gerėja širdies-kraujagyslių, kvėpavimo, nervų sistemos darbas, stiprėja kaulai bei raumenys, greitėja medžiagų apykaita (kas padeda reguliuoti svorį), gerėja psichinė sveikata.
Vaikščioti galima įvairiais būdais: su avalyne, basomis, naudojant lazdas. Svarbu ėjimo metu aktyviai atlikti rankų mostus. Patartina vaikštant įtraukti dėmesingo sąmoningumo (mindfulness) pratimus, kurie padeda įveikti stresą ir nusiraminti.
Taip pat galima rinktis, kokiu greičiu eiti: einant lėčiau, labiau vyksta atsipalaidavimas, nusiraminimas, spartesnis ėjimas didina ištvermę. Ėjimo greičiui pasirinkti siūloma naudoti „kalbėjimo“ testą: reiktų eiti tokiu greičiu, kad dar galėtumėte palaikyti pokalbį einant, nesutrikdant kvėpavimo.

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

PRASIDEDA KŪRYBINĖS KINO DIRBTUVĖS „VASAROS MEDIA STUDIJA 2020“
Prasidedant naujiems mokslo metams, Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jaunuosius kino kūrėjus kviečia į Pervalką – čia 22-ąjį kartą organizuojamos kūrybinės dirbtuvės „Vasaros Media Studija 2020”. Į kūrybines dirbtuves atrinkti įvairaus profilio kino, muzikos ir kitų kūrybinių industrijų jauni profesionalai ir studentai iš LMTA, VGTU, KTU ir VDA.
Projekte dalyvauti atrinkti dalyviai dvi savaites – nuo rugsėjo 3 iki 15 d. - kurs trumpametražius filmus, gilins teorines kino žinias ir mainysis tarptautine patirtimi kūrybinėse filmavimo komandose. Siekiant atkreipti dėmesį į skirtingus kino kūrimo aspektus, kasmet dirbtuvėse nagrinėjamas vis kita kino industrijos sritis. Šių metų tema – „Muzika ir garsas kine“ – leis nuodugniau susipažinti su garso režisieriaus ir kompozitoriaus profesijomis, suprasti kino garso galimybes ir svarbą filmo kūrimo procese.
Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis nuotoliniu būdu dalinsis garso režisierius „Grammy“ nominantas David Bondelevitch (JAV), Holivudo aktorius ir prodiuseris Zachary Spicer (JAV), prodiuseris Paul Nethercott (JAV) bei gyvas paskaitas ves režisierė, scenaristė Eglė Vertelytė (Lietuva) ir kompozitorius Mantautas Krukauskas (Lietuva). Kas vakarą dalyvių laukia filmų peržiūros, kuriuos kūrė ar rekomendavo dirbtuvių lektoriai, dalyvius kino gamybos klausimais konsultuos kino operatoriai Adomas Jablonskis ir Erdvilas Petras Abukevičius, montažo režisierius Ričardas Matačius, garso režisierius Ramūnas Jasutis.
Paskaitos bei filmų peržiūros atviros ir skirtos visiems, besidomintiems kino menu. Tikslų paskaitų bei peržiūrų grafiką, taip pat platesnę informaciją apie „Vasaros media studiją 2020“, jos temą, dėstytojus rasite http://www.summermediastudio.lt/

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

PRASIDEDA KŪRYBINĖS KINO DIRBTUVĖS „VASAROS MEDIA STUDIJA 2020“
Prasidedant naujiems mokslo metams, Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jaunuosius kino kūrėjus kviečia į Pervalką – čia 22-ąjį kartą organizuojamos kūrybinės dirbtuvės „Vasaros Media Studija 2020”. Į kūrybines dirbtuves atrinkti įvairaus profilio kino, muzikos ir kitų kūrybinių industrijų jauni profesionalai ir studentai iš LMTA, VGTU, KTU ir VDA.
Projekte dalyvauti atrinkti dalyviai dvi savaites – nuo rugsėjo 3 iki 15 d. - kurs trumpametražius filmus, gilins teorines kino žinias ir mainysis tarptautine patirtimi kūrybinėse filmavimo komandose. Siekiant atkreipti dėmesį į skirtingus kino kūrimo aspektus, kasmet dirbtuvėse nagrinėjamas vis kita kino industrijos sritis. Šių metų tema – „Muzika ir garsas kine“ – leis nuodugniau susipažinti su garso režisieriaus ir kompozitoriaus profesijomis, suprasti kino garso galimybes ir svarbą filmo kūrimo procese.
Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis nuotoliniu būdu dalinsis garso režisierius „Grammy“ nominantas David Bondelevitch (JAV), Holivudo aktorius ir prodiuseris Zachary Spicer (JAV), prodiuseris Paul Nethercott (JAV) bei gyvas paskaitas ves režisierė, scenaristė Eglė Vertelytė (Lietuva) ir kompozitorius Mantautas Krukauskas (Lietuva). Kas vakarą dalyvių laukia filmų peržiūros, kuriuos kūrė ar rekomendavo dirbtuvių lektoriai, dalyvius kino gamybos klausimais konsultuos kino operatoriai Adomas Jablonskis ir Erdvilas Petras Abukevičius, montažo režisierius Ričardas Matačius, garso režisierius Ramūnas Jasutis.
Paskaitos bei filmų peržiūros atviros ir skirtos visiems, besidomintiems kino menu. Tikslų paskaitų bei peržiūrų grafiką, taip pat platesnę informaciją apie „Vasaros media studiją 2020“, jos temą, dėstytojus rasite http://www.summermediastudio.lt/

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

PRASIDEDA KŪRYBINĖS KINO DIRBTUVĖS „VASAROS MEDIA STUDIJA 2020“
Prasidedant naujiems mokslo metams, Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jaunuosius kino kūrėjus kviečia į Pervalką – čia 22-ąjį kartą organizuojamos kūrybinės dirbtuvės „Vasaros Media Studija 2020”. Į kūrybines dirbtuves atrinkti įvairaus profilio kino, muzikos ir kitų kūrybinių industrijų jauni profesionalai ir studentai iš LMTA, VGTU, KTU ir VDA.
Projekte dalyvauti atrinkti dalyviai dvi savaites – nuo rugsėjo 3 iki 15 d. - kurs trumpametražius filmus, gilins teorines kino žinias ir mainysis tarptautine patirtimi kūrybinėse filmavimo komandose. Siekiant atkreipti dėmesį į skirtingus kino kūrimo aspektus, kasmet dirbtuvėse nagrinėjamas vis kita kino industrijos sritis. Šių metų tema – „Muzika ir garsas kine“ – leis nuodugniau susipažinti su garso režisieriaus ir kompozitoriaus profesijomis, suprasti kino garso galimybes ir svarbą filmo kūrimo procese.
Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis nuotoliniu būdu dalinsis garso režisierius „Grammy“ nominantas David Bondelevitch (JAV), Holivudo aktorius ir prodiuseris Zachary Spicer (JAV), prodiuseris Paul Nethercott (JAV) bei gyvas paskaitas ves režisierė, scenaristė Eglė Vertelytė (Lietuva) ir kompozitorius Mantautas Krukauskas (Lietuva). Kas vakarą dalyvių laukia filmų peržiūros, kuriuos kūrė ar rekomendavo dirbtuvių lektoriai, dalyvius kino gamybos klausimais konsultuos kino operatoriai Adomas Jablonskis ir Erdvilas Petras Abukevičius, montažo režisierius Ričardas Matačius, garso režisierius Ramūnas Jasutis.
Paskaitos bei filmų peržiūros atviros ir skirtos visiems, besidomintiems kino menu. Tikslų paskaitų bei peržiūrų grafiką, taip pat platesnę informaciją apie „Vasaros media studiją 2020“, jos temą, dėstytojus rasite http://www.summermediastudio.lt/

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

PRASIDEDA KŪRYBINĖS KINO DIRBTUVĖS „VASAROS MEDIA STUDIJA 2020“
Prasidedant naujiems mokslo metams, Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jaunuosius kino kūrėjus kviečia į Pervalką – čia 22-ąjį kartą organizuojamos kūrybinės dirbtuvės „Vasaros Media Studija 2020”. Į kūrybines dirbtuves atrinkti įvairaus profilio kino, muzikos ir kitų kūrybinių industrijų jauni profesionalai ir studentai iš LMTA, VGTU, KTU ir VDA.
Projekte dalyvauti atrinkti dalyviai dvi savaites – nuo rugsėjo 3 iki 15 d. - kurs trumpametražius filmus, gilins teorines kino žinias ir mainysis tarptautine patirtimi kūrybinėse filmavimo komandose. Siekiant atkreipti dėmesį į skirtingus kino kūrimo aspektus, kasmet dirbtuvėse nagrinėjamas vis kita kino industrijos sritis. Šių metų tema – „Muzika ir garsas kine“ – leis nuodugniau susipažinti su garso režisieriaus ir kompozitoriaus profesijomis, suprasti kino garso galimybes ir svarbą filmo kūrimo procese.
Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis nuotoliniu būdu dalinsis garso režisierius „Grammy“ nominantas David Bondelevitch (JAV), Holivudo aktorius ir prodiuseris Zachary Spicer (JAV), prodiuseris Paul Nethercott (JAV) bei gyvas paskaitas ves režisierė, scenaristė Eglė Vertelytė (Lietuva) ir kompozitorius Mantautas Krukauskas (Lietuva). Kas vakarą dalyvių laukia filmų peržiūros, kuriuos kūrė ar rekomendavo dirbtuvių lektoriai, dalyvius kino gamybos klausimais konsultuos kino operatoriai Adomas Jablonskis ir Erdvilas Petras Abukevičius, montažo režisierius Ričardas Matačius, garso režisierius Ramūnas Jasutis.
Paskaitos bei filmų peržiūros atviros ir skirtos visiems, besidomintiems kino menu. Tikslų paskaitų bei peržiūrų grafiką, taip pat platesnę informaciją apie „Vasaros media studiją 2020“, jos temą, dėstytojus rasite http://www.summermediastudio.lt/

Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. XXVI tapybos plenero "NIDOS EKSPRESIJA-2020" darbų parodos atidarymas ir naujo "Nidos Ekspresija-25 - TILTAI" albumo (2020 m.) pristatymas, skirtas paminėti tarptautinių plenerų 25-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).

Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

PRASIDEDA KŪRYBINĖS KINO DIRBTUVĖS „VASAROS MEDIA STUDIJA 2020“
Prasidedant naujiems mokslo metams, Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jaunuosius kino kūrėjus kviečia į Pervalką – čia 22-ąjį kartą organizuojamos kūrybinės dirbtuvės „Vasaros Media Studija 2020”. Į kūrybines dirbtuves atrinkti įvairaus profilio kino, muzikos ir kitų kūrybinių industrijų jauni profesionalai ir studentai iš LMTA, VGTU, KTU ir VDA.
Projekte dalyvauti atrinkti dalyviai dvi savaites – nuo rugsėjo 3 iki 15 d. - kurs trumpametražius filmus, gilins teorines kino žinias ir mainysis tarptautine patirtimi kūrybinėse filmavimo komandose. Siekiant atkreipti dėmesį į skirtingus kino kūrimo aspektus, kasmet dirbtuvėse nagrinėjamas vis kita kino industrijos sritis. Šių metų tema – „Muzika ir garsas kine“ – leis nuodugniau susipažinti su garso režisieriaus ir kompozitoriaus profesijomis, suprasti kino garso galimybes ir svarbą filmo kūrimo procese.
Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis nuotoliniu būdu dalinsis garso režisierius „Grammy“ nominantas David Bondelevitch (JAV), Holivudo aktorius ir prodiuseris Zachary Spicer (JAV), prodiuseris Paul Nethercott (JAV) bei gyvas paskaitas ves režisierė, scenaristė Eglė Vertelytė (Lietuva) ir kompozitorius Mantautas Krukauskas (Lietuva). Kas vakarą dalyvių laukia filmų peržiūros, kuriuos kūrė ar rekomendavo dirbtuvių lektoriai, dalyvius kino gamybos klausimais konsultuos kino operatoriai Adomas Jablonskis ir Erdvilas Petras Abukevičius, montažo režisierius Ričardas Matačius, garso režisierius Ramūnas Jasutis.
Paskaitos bei filmų peržiūros atviros ir skirtos visiems, besidomintiems kino menu. Tikslų paskaitų bei peržiūrų grafiką, taip pat platesnę informaciją apie „Vasaros media studiją 2020“, jos temą, dėstytojus rasite http://www.summermediastudio.lt/

Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. XXVI tapybos plenero "NIDOS EKSPRESIJA-2020" darbų parodos atidarymas ir naujo "Nidos Ekspresija-25 - TILTAI" albumo (2020 m.) pristatymas, skirtas paminėti tarptautinių plenerų 25-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).

Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

PRASIDEDA KŪRYBINĖS KINO DIRBTUVĖS „VASAROS MEDIA STUDIJA 2020“
Prasidedant naujiems mokslo metams, Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jaunuosius kino kūrėjus kviečia į Pervalką – čia 22-ąjį kartą organizuojamos kūrybinės dirbtuvės „Vasaros Media Studija 2020”. Į kūrybines dirbtuves atrinkti įvairaus profilio kino, muzikos ir kitų kūrybinių industrijų jauni profesionalai ir studentai iš LMTA, VGTU, KTU ir VDA.
Projekte dalyvauti atrinkti dalyviai dvi savaites – nuo rugsėjo 3 iki 15 d. - kurs trumpametražius filmus, gilins teorines kino žinias ir mainysis tarptautine patirtimi kūrybinėse filmavimo komandose. Siekiant atkreipti dėmesį į skirtingus kino kūrimo aspektus, kasmet dirbtuvėse nagrinėjamas vis kita kino industrijos sritis. Šių metų tema – „Muzika ir garsas kine“ – leis nuodugniau susipažinti su garso režisieriaus ir kompozitoriaus profesijomis, suprasti kino garso galimybes ir svarbą filmo kūrimo procese.
Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis nuotoliniu būdu dalinsis garso režisierius „Grammy“ nominantas David Bondelevitch (JAV), Holivudo aktorius ir prodiuseris Zachary Spicer (JAV), prodiuseris Paul Nethercott (JAV) bei gyvas paskaitas ves režisierė, scenaristė Eglė Vertelytė (Lietuva) ir kompozitorius Mantautas Krukauskas (Lietuva). Kas vakarą dalyvių laukia filmų peržiūros, kuriuos kūrė ar rekomendavo dirbtuvių lektoriai, dalyvius kino gamybos klausimais konsultuos kino operatoriai Adomas Jablonskis ir Erdvilas Petras Abukevičius, montažo režisierius Ričardas Matačius, garso režisierius Ramūnas Jasutis.
Paskaitos bei filmų peržiūros atviros ir skirtos visiems, besidomintiems kino menu. Tikslų paskaitų bei peržiūrų grafiką, taip pat platesnę informaciją apie „Vasaros media studiją 2020“, jos temą, dėstytojus rasite http://www.summermediastudio.lt/

Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. XXVI tapybos plenero "NIDOS EKSPRESIJA-2020" darbų parodos atidarymas ir naujo "Nidos Ekspresija-25 - TILTAI" albumo (2020 m.) pristatymas, skirtas paminėti tarptautinių plenerų 25-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).

Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

11 d. (penktadienį) 16.30 val. Europos paveldo dienos Juodkrantėje! Kviečiame prisijungti į edukaciją "Juodkrantės kurorto veidai - kodėl ir kaip Juodkrantė tapo žymiu kurortu". Lauksime Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
edukaciją ves Arūnas Balna.

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

PRASIDEDA KŪRYBINĖS KINO DIRBTUVĖS „VASAROS MEDIA STUDIJA 2020“
Prasidedant naujiems mokslo metams, Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jaunuosius kino kūrėjus kviečia į Pervalką – čia 22-ąjį kartą organizuojamos kūrybinės dirbtuvės „Vasaros Media Studija 2020”. Į kūrybines dirbtuves atrinkti įvairaus profilio kino, muzikos ir kitų kūrybinių industrijų jauni profesionalai ir studentai iš LMTA, VGTU, KTU ir VDA.
Projekte dalyvauti atrinkti dalyviai dvi savaites – nuo rugsėjo 3 iki 15 d. - kurs trumpametražius filmus, gilins teorines kino žinias ir mainysis tarptautine patirtimi kūrybinėse filmavimo komandose. Siekiant atkreipti dėmesį į skirtingus kino kūrimo aspektus, kasmet dirbtuvėse nagrinėjamas vis kita kino industrijos sritis. Šių metų tema – „Muzika ir garsas kine“ – leis nuodugniau susipažinti su garso režisieriaus ir kompozitoriaus profesijomis, suprasti kino garso galimybes ir svarbą filmo kūrimo procese.
Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis nuotoliniu būdu dalinsis garso režisierius „Grammy“ nominantas David Bondelevitch (JAV), Holivudo aktorius ir prodiuseris Zachary Spicer (JAV), prodiuseris Paul Nethercott (JAV) bei gyvas paskaitas ves režisierė, scenaristė Eglė Vertelytė (Lietuva) ir kompozitorius Mantautas Krukauskas (Lietuva). Kas vakarą dalyvių laukia filmų peržiūros, kuriuos kūrė ar rekomendavo dirbtuvių lektoriai, dalyvius kino gamybos klausimais konsultuos kino operatoriai Adomas Jablonskis ir Erdvilas Petras Abukevičius, montažo režisierius Ričardas Matačius, garso režisierius Ramūnas Jasutis.
Paskaitos bei filmų peržiūros atviros ir skirtos visiems, besidomintiems kino menu. Tikslų paskaitų bei peržiūrų grafiką, taip pat platesnę informaciją apie „Vasaros media studiją 2020“, jos temą, dėstytojus rasite http://www.summermediastudio.lt/

Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. XXVI tapybos plenero "NIDOS EKSPRESIJA-2020" darbų parodos atidarymas ir naujo "Nidos Ekspresija-25 - TILTAI" albumo (2020 m.) pristatymas, skirtas paminėti tarptautinių plenerų 25-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).

Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

PRASIDEDA KŪRYBINĖS KINO DIRBTUVĖS „VASAROS MEDIA STUDIJA 2020“
Prasidedant naujiems mokslo metams, Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jaunuosius kino kūrėjus kviečia į Pervalką – čia 22-ąjį kartą organizuojamos kūrybinės dirbtuvės „Vasaros Media Studija 2020”. Į kūrybines dirbtuves atrinkti įvairaus profilio kino, muzikos ir kitų kūrybinių industrijų jauni profesionalai ir studentai iš LMTA, VGTU, KTU ir VDA.
Projekte dalyvauti atrinkti dalyviai dvi savaites – nuo rugsėjo 3 iki 15 d. - kurs trumpametražius filmus, gilins teorines kino žinias ir mainysis tarptautine patirtimi kūrybinėse filmavimo komandose. Siekiant atkreipti dėmesį į skirtingus kino kūrimo aspektus, kasmet dirbtuvėse nagrinėjamas vis kita kino industrijos sritis. Šių metų tema – „Muzika ir garsas kine“ – leis nuodugniau susipažinti su garso režisieriaus ir kompozitoriaus profesijomis, suprasti kino garso galimybes ir svarbą filmo kūrimo procese.
Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis nuotoliniu būdu dalinsis garso režisierius „Grammy“ nominantas David Bondelevitch (JAV), Holivudo aktorius ir prodiuseris Zachary Spicer (JAV), prodiuseris Paul Nethercott (JAV) bei gyvas paskaitas ves režisierė, scenaristė Eglė Vertelytė (Lietuva) ir kompozitorius Mantautas Krukauskas (Lietuva). Kas vakarą dalyvių laukia filmų peržiūros, kuriuos kūrė ar rekomendavo dirbtuvių lektoriai, dalyvius kino gamybos klausimais konsultuos kino operatoriai Adomas Jablonskis ir Erdvilas Petras Abukevičius, montažo režisierius Ričardas Matačius, garso režisierius Ramūnas Jasutis.
Paskaitos bei filmų peržiūros atviros ir skirtos visiems, besidomintiems kino menu. Tikslų paskaitų bei peržiūrų grafiką, taip pat platesnę informaciją apie „Vasaros media studiją 2020“, jos temą, dėstytojus rasite http://www.summermediastudio.lt/

Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. XXVI tapybos plenero "NIDOS EKSPRESIJA-2020" darbų parodos atidarymas ir naujo "Nidos Ekspresija-25 - TILTAI" albumo (2020 m.) pristatymas, skirtas paminėti tarptautinių plenerų 25-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).

Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

PRASIDEDA KŪRYBINĖS KINO DIRBTUVĖS „VASAROS MEDIA STUDIJA 2020“
Prasidedant naujiems mokslo metams, Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jaunuosius kino kūrėjus kviečia į Pervalką – čia 22-ąjį kartą organizuojamos kūrybinės dirbtuvės „Vasaros Media Studija 2020”. Į kūrybines dirbtuves atrinkti įvairaus profilio kino, muzikos ir kitų kūrybinių industrijų jauni profesionalai ir studentai iš LMTA, VGTU, KTU ir VDA.
Projekte dalyvauti atrinkti dalyviai dvi savaites – nuo rugsėjo 3 iki 15 d. - kurs trumpametražius filmus, gilins teorines kino žinias ir mainysis tarptautine patirtimi kūrybinėse filmavimo komandose. Siekiant atkreipti dėmesį į skirtingus kino kūrimo aspektus, kasmet dirbtuvėse nagrinėjamas vis kita kino industrijos sritis. Šių metų tema – „Muzika ir garsas kine“ – leis nuodugniau susipažinti su garso režisieriaus ir kompozitoriaus profesijomis, suprasti kino garso galimybes ir svarbą filmo kūrimo procese.
Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis nuotoliniu būdu dalinsis garso režisierius „Grammy“ nominantas David Bondelevitch (JAV), Holivudo aktorius ir prodiuseris Zachary Spicer (JAV), prodiuseris Paul Nethercott (JAV) bei gyvas paskaitas ves režisierė, scenaristė Eglė Vertelytė (Lietuva) ir kompozitorius Mantautas Krukauskas (Lietuva). Kas vakarą dalyvių laukia filmų peržiūros, kuriuos kūrė ar rekomendavo dirbtuvių lektoriai, dalyvius kino gamybos klausimais konsultuos kino operatoriai Adomas Jablonskis ir Erdvilas Petras Abukevičius, montažo režisierius Ričardas Matačius, garso režisierius Ramūnas Jasutis.
Paskaitos bei filmų peržiūros atviros ir skirtos visiems, besidomintiems kino menu. Tikslų paskaitų bei peržiūrų grafiką, taip pat platesnę informaciją apie „Vasaros media studiją 2020“, jos temą, dėstytojus rasite http://www.summermediastudio.lt/

Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. XXVI tapybos plenero "NIDOS EKSPRESIJA-2020" darbų parodos atidarymas ir naujo "Nidos Ekspresija-25 - TILTAI" albumo (2020 m.) pristatymas, skirtas paminėti tarptautinių plenerų 25-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).

Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

22-ųjų tarptautinių kūrybinių dirbtuvių VASAROS MEDIA STUDIJA: GARSAS IR MUZIKA KINE metu sukurtų filmų peržiūra ir geriausių kūrėjų apdovanojimai!
2020 m. rugsėjo 14 d. 19 val. L. Rėzos kultūros centro kino salėje (L. Rėzos g. 56, Juodkrantė) bus pristatyti keturi trumpametražiai vaidybiniai filmai, kuriuos kūrė projekto dalyviai iš Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Vilniaus dailės akademijos, Kauno technikos universiteto bei Latvijos Jazepo Vituolo muzikos akademijos.
Tą patį vakarą po peržiūros įvyks geriausių kūrėjų apdovanojimai. Daugiausia žiūrovų simpatijų sulaukę kūrėjai bus tradiciškai apdovanoti skulptoriaus Algirdo Kuzmos sukurtomis statulėlėmis.
Renginys NEMOKAMAS, maloniai kviečiame!
VASAROS MEDIA STUDIJA: GARSAS IR MUZIKA KINE filmus komandose kūrė: Paulius Orlovskis, Adelija Ribokaitė, Paulina Lazutkaitė, Toma Čepaitė, Džiuginta Gabrielė Bacvinkienė, Alise Bērziņa, Karolina Griniuk, Viktorija Buika, Kasparas Pilinkus, Jomantas Grickevičius, Gediminas Kulbokas, Benas Vaitiekūnas, Justas Balčiauskas, Jonas Viršilas, Simonas Mozūra, Agota Zdanavičiūtė, Laurynas Valkiūnas, Erdvilas Petras Abukevičius.
Dalyviams paskaitas skaitė ir nuklysti nuo kelio neleido dėstytojai: Mantautas Krukauskas, Eglė Vertelytė, David Bondelevitch
Speciali padėka Paul Nethercott
Dirbtuves koordinavo: Inesa Kurklietytė, Vaiva Martišauskaitė, Rūta Marapolskaitė
Dalyvius techniniais klausimais konsultavo: Adomas Jablonskis, Ramūnas Jasutis, Ričardas Matačius
Akimirkas fiksavo: Modestas Endriuška
Projektą organizavo Lietuvos muzikos ir teatro akademija kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi
Projektas nebūtų įmanomas be rėmėjų: Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija, Klaipėdos miesto savivaldybė, Neringos miesto savivaldybė, Lietuvos Kultūros taryba, Baltijos-Amerikos Laisvės Fondas

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

PRASIDEDA KŪRYBINĖS KINO DIRBTUVĖS „VASAROS MEDIA STUDIJA 2020“
Prasidedant naujiems mokslo metams, Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jaunuosius kino kūrėjus kviečia į Pervalką – čia 22-ąjį kartą organizuojamos kūrybinės dirbtuvės „Vasaros Media Studija 2020”. Į kūrybines dirbtuves atrinkti įvairaus profilio kino, muzikos ir kitų kūrybinių industrijų jauni profesionalai ir studentai iš LMTA, VGTU, KTU ir VDA.
Projekte dalyvauti atrinkti dalyviai dvi savaites – nuo rugsėjo 3 iki 15 d. - kurs trumpametražius filmus, gilins teorines kino žinias ir mainysis tarptautine patirtimi kūrybinėse filmavimo komandose. Siekiant atkreipti dėmesį į skirtingus kino kūrimo aspektus, kasmet dirbtuvėse nagrinėjamas vis kita kino industrijos sritis. Šių metų tema – „Muzika ir garsas kine“ – leis nuodugniau susipažinti su garso režisieriaus ir kompozitoriaus profesijomis, suprasti kino garso galimybes ir svarbą filmo kūrimo procese.
Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis nuotoliniu būdu dalinsis garso režisierius „Grammy“ nominantas David Bondelevitch (JAV), Holivudo aktorius ir prodiuseris Zachary Spicer (JAV), prodiuseris Paul Nethercott (JAV) bei gyvas paskaitas ves režisierė, scenaristė Eglė Vertelytė (Lietuva) ir kompozitorius Mantautas Krukauskas (Lietuva). Kas vakarą dalyvių laukia filmų peržiūros, kuriuos kūrė ar rekomendavo dirbtuvių lektoriai, dalyvius kino gamybos klausimais konsultuos kino operatoriai Adomas Jablonskis ir Erdvilas Petras Abukevičius, montažo režisierius Ričardas Matačius, garso režisierius Ramūnas Jasutis.
Paskaitos bei filmų peržiūros atviros ir skirtos visiems, besidomintiems kino menu. Tikslų paskaitų bei peržiūrų grafiką, taip pat platesnę informaciją apie „Vasaros media studiją 2020“, jos temą, dėstytojus rasite http://www.summermediastudio.lt/

Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. XXVI tapybos plenero "NIDOS EKSPRESIJA-2020" darbų parodos atidarymas ir naujo "Nidos Ekspresija-25 - TILTAI" albumo (2020 m.) pristatymas, skirtas paminėti tarptautinių plenerų 25-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).

Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. XXVI tapybos plenero "NIDOS EKSPRESIJA-2020" darbų parodos atidarymas ir naujo "Nidos Ekspresija-25 - TILTAI" albumo (2020 m.) pristatymas, skirtas paminėti tarptautinių plenerų 25-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).

Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. XXVI tapybos plenero "NIDOS EKSPRESIJA-2020" darbų parodos atidarymas ir naujo "Nidos Ekspresija-25 - TILTAI" albumo (2020 m.) pristatymas, skirtas paminėti tarptautinių plenerų 25-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).

Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. XXVI tapybos plenero "NIDOS EKSPRESIJA-2020" darbų parodos atidarymas ir naujo "Nidos Ekspresija-25 - TILTAI" albumo (2020 m.) pristatymas, skirtas paminėti tarptautinių plenerų 25-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).

Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

2020 m. Rugsėjo 18 d., penktadienį 17.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks susitikimas su fotografijos plenero „Uždaros teritorijos“ dalyviais, kurie pristatys savo kūrybą.
Trukmė: 1 val.
(Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Fotografai:
Augustina Miknevičiūtė ©Lunaria
Ieva Sutkaitytė
Ieva Ližaitytė
Juozas Petkevičius
Domas Rimeika
Paulius Vepštas
Jonas Staselis
Portfolio peržiūros yra atviros visiems mylintiems kūrybą, pažinimą, atradimą, idėjas, transformaciją, veikimą ir yra sudėtinė jaunųjų fotografų plenero „UŽDAROS TERITORIJOS: JUDESYS“ dalis.
Numatoma trukmė 1 val.
Po pristatymo fotografai dalyvaus ekskursijoje po Juodkrantę:
https://www.facebook.com/lrezskc.lt/posts/3530601313733698
Lankytojų vietų skaičius ribotas, būtina registracija https://forms.gle/tqbZW3QLsHX2H4Vd9
Renginio taisyklės:
• PRIVALOMA dėvėti apsauginę burną ir nosį dengiančią veido kaukę;
• Laikytis saugaus bent 1 metro atstumo;
• Laikytis asmens higienos: čiaudėjimo, kosėjimo etiketo. Asmenys, karščiuojantys ar turintys ūminių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymių prašome susilaikyti nuo renginių lankymo.
• Dezinfekuokite rankas (prie durų rasite dezinfekcinį skystį);
Projektą „Uždaros teritorijos“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Neringos savivaldybė.
Projekto partneriai ir rėmėjai:
Nidos KTIC „Agila“, Kuršių nerijos nacionalinis parkas, Liudviko Rėzos kultūros centras, UAB „Foto123“, svečių namai „Guboja“, kavinė „Sakutis“.
Projekto rengėjai:
VšĮ „Menų vektoriai“ ir VšĮ „Lietuvos spaudos fotografų klubas“
Šiame pranešime panaudota Gerdos Šeirės nuotrauka.

Rugsėjo 18 d. (penktadienį) 18.00 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai

Maloniai prašome ekskursijos metu laikytis saugaus atstumo ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo rekomendacijų.

Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. XXVI tapybos plenero "NIDOS EKSPRESIJA-2020" darbų parodos atidarymas ir naujo "Nidos Ekspresija-25 - TILTAI" albumo (2020 m.) pristatymas, skirtas paminėti tarptautinių plenerų 25-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).

Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. XXVI tapybos plenero "NIDOS EKSPRESIJA-2020" darbų parodos atidarymas ir naujo "Nidos Ekspresija-25 - TILTAI" albumo (2020 m.) pristatymas, skirtas paminėti tarptautinių plenerų 25-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).

Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. XXVI tapybos plenero "NIDOS EKSPRESIJA-2020" darbų parodos atidarymas ir naujo "Nidos Ekspresija-25 - TILTAI" albumo (2020 m.) pristatymas, skirtas paminėti tarptautinių plenerų 25-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).

Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. XXVI tapybos plenero "NIDOS EKSPRESIJA-2020" darbų parodos atidarymas ir naujo "Nidos Ekspresija-25 - TILTAI" albumo (2020 m.) pristatymas, skirtas paminėti tarptautinių plenerų 25-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).

Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Rudens lygiadienio šventė - nendrinių skulptūrų deginimas
Rugsėjo 22 d., 19:30 val., Gintaro įlanka, Juodkrantė
Visą vasarą Gintaro įlanką puošusios nendrinės skulptūros atgis Rudens lygiadienio liepsnose. Taip pat, atsisveikinsime su žiemoti iškeliaujančia saule ir kartu paminėsime Baltų vienybės dieną.

Šiais metais ugnies reginį palydės unikalusis, multiinstrumentalistas Saulius Petreikis su savo TRIO grupe. Atlikėjo koncertas – tai visad kelionė aukštyn mitinio pasaulio medžio šakomis, kurios gidas Saulius Petreikis – nuoširdus, ekspresyvus ir visad nenuspėjamas.
Muzikantai:
Saulius Petreikis (pučiamieji)
Donatas Petreikis (gitara)
Vytautas Mikeliūnas (smuikas)
Giedrius Ūsas (garsas)

Šių metų nendrinių skulptūrų tema „Žvaigždynai“. „Žvaigždynų“ kompoziciją kūrė keturi skulptoriai - Egons Perševics iš Liepojos (Latvija), Andrius Sirtautas iš Šilutės (Lietuva), Daumantas Kučas ir Aušra Jasiukevičiūtė iš Vilniaus (Lietuva).

*Renginio metu bus platinamas vienkartinis valstybinio parko lankytojo bilietas už 1 Eur. Įsigydami lankytojo bilietą, Jūs prisidedate prie Kuršių nerijos nacionalinio parko vertybių išsaugojimo.
Renginys bus fotografuojamas.
Organizatorius: Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija
Projektą iš dalies finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Neringos savivaldybė.
Projekto partneriai ir rėmėjai: Liudviko Rėzos kultūros centras, Nidos kultūros ir informacijos centras „Agila“, Viešbutis „Vila Flora", Viešbutis „Juodasis kalnas".

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. XXVI tapybos plenero "NIDOS EKSPRESIJA-2020" darbų parodos atidarymas ir naujo "Nidos Ekspresija-25 - TILTAI" albumo (2020 m.) pristatymas, skirtas paminėti tarptautinių plenerų 25-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).

Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. XXVI tapybos plenero "NIDOS EKSPRESIJA-2020" darbų parodos atidarymas ir naujo "Nidos Ekspresija-25 - TILTAI" albumo (2020 m.) pristatymas, skirtas paminėti tarptautinių plenerų 25-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).

Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. XXVI tapybos plenero "NIDOS EKSPRESIJA-2020" darbų parodos atidarymas ir naujo "Nidos Ekspresija-25 - TILTAI" albumo (2020 m.) pristatymas, skirtas paminėti tarptautinių plenerų 25-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).

Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. XXVI tapybos plenero "NIDOS EKSPRESIJA-2020" darbų parodos atidarymas ir naujo "Nidos Ekspresija-25 - TILTAI" albumo (2020 m.) pristatymas, skirtas paminėti tarptautinių plenerų 25-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).

Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Maloniai kviečiame rugsėjo 26 d. (šeštadienį) Pasaulinę turizmo dieną nemokamai aplankyti ir susipažinti su
Liudviko Rėzos kultūros centro istorine ekspozicija.
Tai savita kelionė į XIX a. pab.-XX a. pr. Juodkrantę (Schwarzort) - žymų Europos kurortą.
Ekspozicijoje pristatoma Martyno Liudviko Rėzos asmenybė ir darbai, unikalūs buvusio Kuršių nerijos pasaulio atšvaitai, gyvenvietės atmosferą tarpukariu reprezentuojančios fotografijos iš čia gimusios E. Kliuvės padovanoto rinkinio.

Rugsėjo 26 d. (šeštadienį) 17.30 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai

Maloniai prašome ekskursijos metu laikytis saugaus atstumo ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo rekomendacijų.

Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. XXVI tapybos plenero "NIDOS EKSPRESIJA-2020" darbų parodos atidarymas ir naujo "Nidos Ekspresija-25 - TILTAI" albumo (2020 m.) pristatymas, skirtas paminėti tarptautinių plenerų 25-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).

Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. XXVI tapybos plenero "NIDOS EKSPRESIJA-2020" darbų parodos atidarymas ir naujo "Nidos Ekspresija-25 - TILTAI" albumo (2020 m.) pristatymas, skirtas paminėti tarptautinių plenerų 25-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).

Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. XXVI tapybos plenero "NIDOS EKSPRESIJA-2020" darbų parodos atidarymas ir naujo "Nidos Ekspresija-25 - TILTAI" albumo (2020 m.) pristatymas, skirtas paminėti tarptautinių plenerų 25-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).

Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Rugsėjo 29 d. (antradienį) 17.30 val. kviečiame į paskaitą "Kuršininkų pasaulėjauta ir kalba", kurią skaitys humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė. Susipažinsime su kuršininkų kalba užrašytais tekstais, tautosakos kūriniais.

Projektą „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II d. finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Kuršininkų kalba yra Kuršių nerijos autochtonų kalba, gyvavusi nerijoje iki XX a. vidurio kol iš krašto pasitraukė senieji jo gyventojai. Belikus itin mažam šios kalbos vartotojų skaičiui ir radikaliai pasikeitus demografinei sudėčiai, kuršininkų kalbos vartojimas nutrūko. Neįmanoma įsivaizduoti žodinės kūrybos, etninės bendruomenės dvasinio gyvenimo, pasaulėžiūros, etnografijos, gyvensenos, eliminuojant kalbos vaidmenį, nesuprantant tekstų, kuriuos jie paliko ir vis dar palieka. Praėjus pirmąjį kalbos mokymosi etapą, labai verta toliau gilintis į tekstus, kurie tiesiogiai, iš pirmųjų lūpų, liudija krašto gyventojų etninę tapatybę ir jos raidą. Būtina atverti galimybes visuomenei pačiai aktyviai dalyvauti glaudaus kalbos ir kultūros ryšio atkūrimo procese. Pradėto projekto tęsinys ‒ supažindinti bendruomenę su Kuršių nerijos vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais iš pirminių šaltinių, etnografiniais aprašais ir pasakojimais, kuriuose liudijami autentiški kultūros reiškiniai ir jos raida, gyventojų buitis ir santykiai. Taigi iš esmės projekto tąsa nukreipta į etninės kultūros raidos pažinimą, pasinaudojant jau įgytais ir toliau lavinamais kalbos įgūdžiais. Toks projektas turi ne tik edukacinę funkciją, bet ir saisto naujuosius Kuršių nerijos gyventojus su ta terpe, kuri laikoma išskirtine Kuršių nerijos verte.

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. XXVI tapybos plenero "NIDOS EKSPRESIJA-2020" darbų parodos atidarymas ir naujo "Nidos Ekspresija-25 - TILTAI" albumo (2020 m.) pristatymas, skirtas paminėti tarptautinių plenerų 25-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).

Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. XXVI tapybos plenero "NIDOS EKSPRESIJA-2020" darbų parodos atidarymas ir naujo "Nidos Ekspresija-25 - TILTAI" albumo (2020 m.) pristatymas, skirtas paminėti tarptautinių plenerų 25-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).

Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. XXVI tapybos plenero "NIDOS EKSPRESIJA-2020" darbų parodos atidarymas ir naujo "Nidos Ekspresija-25 - TILTAI" albumo (2020 m.) pristatymas, skirtas paminėti tarptautinių plenerų 25-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).

Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Spalio 2 d. (penktadienį) 17.00 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai

Maloniai prašome ekskursijos metu laikytis saugaus atstumo ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo rekomendacijų.

Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Spalio 2 d. 17:00 val. kviečiame visuomenę susipažinti su Juodkrantės krantinės želdinių projektiniais pasiūlymais, kurie numato teritorijos apželdinimą nuo senojo uosto šiaurėje iki įėjimo į Raganų kalną pietuose. Pristatymas vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. XXVI tapybos plenero "NIDOS EKSPRESIJA-2020" darbų parodos atidarymas ir naujo "Nidos Ekspresija-25 - TILTAI" albumo (2020 m.) pristatymas, skirtas paminėti tarptautinių plenerų 25-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).

Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. XXVI tapybos plenero "NIDOS EKSPRESIJA-2020" darbų parodos atidarymas ir naujo "Nidos Ekspresija-25 - TILTAI" albumo (2020 m.) pristatymas, skirtas paminėti tarptautinių plenerų 25-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).

Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. XXVI tapybos plenero "NIDOS EKSPRESIJA-2020" darbų parodos atidarymas ir naujo "Nidos Ekspresija-25 - TILTAI" albumo (2020 m.) pristatymas, skirtas paminėti tarptautinių plenerų 25-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).

Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. XXVI tapybos plenero "NIDOS EKSPRESIJA-2020" darbų parodos atidarymas ir naujo "Nidos Ekspresija-25 - TILTAI" albumo (2020 m.) pristatymas, skirtas paminėti tarptautinių plenerų 25-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).

Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Spalio 7 d. (trečiadienį) 17.30 val. maloniai kviečiame į popieriaus karpinių meistrės, papročių puoselėtojos, tautodailininkės Birutės Servienės karpinių parodos atidarymą. Po parodos pristatymo vyks karpinių karpymo edukacija.
Karpytoja Birutė Servienė yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus narė.
Parodose dalyvauju nuo 1996 m. Surengusi daugiau nei 40 autorinių parodų. Kūrinius eksponavo tautodailės parodose.
Lietuvoje, karpiniai buvo eksponuoti- Vilniuje, Klaipėdoje, Kelmėje, Pagėgiuose, Šilutėje ir Šilutės rajono seniūnijose, Tilžėje ir kt. Karpymo meną demonstravo Švedijoje ir Vokietijoje.
Karpiniais iliustravo tris knygas. Šiais metais šeši naujausi karpiniai papuošė Šilutės kūrėjų parengtą poezijos knygą.
Karpiniai– bene trapiausia paprotinio liaudies meno šaka. Laikui sunaikinus originalius senuosius lietuvininkų karpinius apie juos sužinome tik iš istorinių šaltinių bei Klaipėdos krašto gyventojų pasakojimų. "Man karpiniai- tai grafikos brolis, tai močiutės skrynios nėrinių imitacijos, verbų sekmadienio nuotaika, Advento meto balto šventumo apraiška bei Pamario krašto ženklų mistika...Visa tai bandau atkartoti karpiniuose. Patinka kurti ir nestandartinius „naujoviškus“ karpinius... vis dar ieškau subtilių vingių karpinyje, o karpymo menas tai platus laukas ir erdvė minčiai." (Birutė Servienė)

Paroda viena iš projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" veiklos dalių finansuojama Lietuvos kultūros tarybos.
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Spalio 7 d. (trečiadienį) 17.30 val. maloniai kviečiame į popieriaus karpinių meistrės, papročių puoselėtojos, tautodailininkės Birutės Servienės karpinių parodos atidarymą. Po parodos pristatymo vyks karpinių karpymo edukacija.
Karpytoja Birutė Servienė yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus narė.
Parodose dalyvauju nuo 1996 m. Surengusi daugiau nei 40 autorinių parodų. Kūrinius eksponavo tautodailės parodose.
Lietuvoje, karpiniai buvo eksponuoti- Vilniuje, Klaipėdoje, Kelmėje, Pagėgiuose, Šilutėje ir Šilutės rajono seniūnijose, Tilžėje ir kt. Karpymo meną demonstravo Švedijoje ir Vokietijoje.
Karpiniais iliustravo tris knygas. Šiais metais šeši naujausi karpiniai papuošė Šilutės kūrėjų parengtą poezijos knygą.
Karpiniai– bene trapiausia paprotinio liaudies meno šaka. Laikui sunaikinus originalius senuosius lietuvininkų karpinius apie juos sužinome tik iš istorinių šaltinių bei Klaipėdos krašto gyventojų pasakojimų. "Man karpiniai- tai grafikos brolis, tai močiutės skrynios nėrinių imitacijos, verbų sekmadienio nuotaika, Advento meto balto šventumo apraiška bei Pamario krašto ženklų mistika...Visa tai bandau atkartoti karpiniuose. Patinka kurti ir nestandartinius „naujoviškus“ karpinius... vis dar ieškau subtilių vingių karpinyje, o karpymo menas tai platus laukas ir erdvė minčiai." (Birutė Servienė)

Paroda viena iš projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" veiklos dalių finansuojama Lietuvos kultūros tarybos.
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Spalio 7 d. (trečiadienį) 17.30 val. maloniai kviečiame į popieriaus karpinių meistrės, papročių puoselėtojos, tautodailininkės Birutės Servienės karpinių parodos atidarymą. Po parodos pristatymo vyks karpinių karpymo edukacija.
Karpytoja Birutė Servienė yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus narė.
Parodose dalyvauju nuo 1996 m. Surengusi daugiau nei 40 autorinių parodų. Kūrinius eksponavo tautodailės parodose.
Lietuvoje, karpiniai buvo eksponuoti- Vilniuje, Klaipėdoje, Kelmėje, Pagėgiuose, Šilutėje ir Šilutės rajono seniūnijose, Tilžėje ir kt. Karpymo meną demonstravo Švedijoje ir Vokietijoje.
Karpiniais iliustravo tris knygas. Šiais metais šeši naujausi karpiniai papuošė Šilutės kūrėjų parengtą poezijos knygą.
Karpiniai– bene trapiausia paprotinio liaudies meno šaka. Laikui sunaikinus originalius senuosius lietuvininkų karpinius apie juos sužinome tik iš istorinių šaltinių bei Klaipėdos krašto gyventojų pasakojimų. "Man karpiniai- tai grafikos brolis, tai močiutės skrynios nėrinių imitacijos, verbų sekmadienio nuotaika, Advento meto balto šventumo apraiška bei Pamario krašto ženklų mistika...Visa tai bandau atkartoti karpiniuose. Patinka kurti ir nestandartinius „naujoviškus“ karpinius... vis dar ieškau subtilių vingių karpinyje, o karpymo menas tai platus laukas ir erdvė minčiai." (Birutė Servienė)

Paroda viena iš projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" veiklos dalių finansuojama Lietuvos kultūros tarybos.
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Spalio 7 d. (trečiadienį) 17.30 val. maloniai kviečiame į popieriaus karpinių meistrės, papročių puoselėtojos, tautodailininkės Birutės Servienės karpinių parodos atidarymą. Po parodos pristatymo vyks karpinių karpymo edukacija.
Karpytoja Birutė Servienė yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus narė.
Parodose dalyvauju nuo 1996 m. Surengusi daugiau nei 40 autorinių parodų. Kūrinius eksponavo tautodailės parodose.
Lietuvoje, karpiniai buvo eksponuoti- Vilniuje, Klaipėdoje, Kelmėje, Pagėgiuose, Šilutėje ir Šilutės rajono seniūnijose, Tilžėje ir kt. Karpymo meną demonstravo Švedijoje ir Vokietijoje.
Karpiniais iliustravo tris knygas. Šiais metais šeši naujausi karpiniai papuošė Šilutės kūrėjų parengtą poezijos knygą.
Karpiniai– bene trapiausia paprotinio liaudies meno šaka. Laikui sunaikinus originalius senuosius lietuvininkų karpinius apie juos sužinome tik iš istorinių šaltinių bei Klaipėdos krašto gyventojų pasakojimų. "Man karpiniai- tai grafikos brolis, tai močiutės skrynios nėrinių imitacijos, verbų sekmadienio nuotaika, Advento meto balto šventumo apraiška bei Pamario krašto ženklų mistika...Visa tai bandau atkartoti karpiniuose. Patinka kurti ir nestandartinius „naujoviškus“ karpinius... vis dar ieškau subtilių vingių karpinyje, o karpymo menas tai platus laukas ir erdvė minčiai." (Birutė Servienė)

Paroda viena iš projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" veiklos dalių finansuojama Lietuvos kultūros tarybos.
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Spalio 7 d. (trečiadienį) 17.30 val. maloniai kviečiame į popieriaus karpinių meistrės, papročių puoselėtojos, tautodailininkės Birutės Servienės karpinių parodos atidarymą. Po parodos pristatymo vyks karpinių karpymo edukacija.
Karpytoja Birutė Servienė yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus narė.
Parodose dalyvauju nuo 1996 m. Surengusi daugiau nei 40 autorinių parodų. Kūrinius eksponavo tautodailės parodose.
Lietuvoje, karpiniai buvo eksponuoti- Vilniuje, Klaipėdoje, Kelmėje, Pagėgiuose, Šilutėje ir Šilutės rajono seniūnijose, Tilžėje ir kt. Karpymo meną demonstravo Švedijoje ir Vokietijoje.
Karpiniais iliustravo tris knygas. Šiais metais šeši naujausi karpiniai papuošė Šilutės kūrėjų parengtą poezijos knygą.
Karpiniai– bene trapiausia paprotinio liaudies meno šaka. Laikui sunaikinus originalius senuosius lietuvininkų karpinius apie juos sužinome tik iš istorinių šaltinių bei Klaipėdos krašto gyventojų pasakojimų. "Man karpiniai- tai grafikos brolis, tai močiutės skrynios nėrinių imitacijos, verbų sekmadienio nuotaika, Advento meto balto šventumo apraiška bei Pamario krašto ženklų mistika...Visa tai bandau atkartoti karpiniuose. Patinka kurti ir nestandartinius „naujoviškus“ karpinius... vis dar ieškau subtilių vingių karpinyje, o karpymo menas tai platus laukas ir erdvė minčiai." (Birutė Servienė)

Paroda viena iš projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" veiklos dalių finansuojama Lietuvos kultūros tarybos.
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Spalio 7 d. (trečiadienį) 17.30 val. maloniai kviečiame į popieriaus karpinių meistrės, papročių puoselėtojos, tautodailininkės Birutės Servienės karpinių parodos atidarymą. Po parodos pristatymo vyks karpinių karpymo edukacija.
Karpytoja Birutė Servienė yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus narė.
Parodose dalyvauju nuo 1996 m. Surengusi daugiau nei 40 autorinių parodų. Kūrinius eksponavo tautodailės parodose.
Lietuvoje, karpiniai buvo eksponuoti- Vilniuje, Klaipėdoje, Kelmėje, Pagėgiuose, Šilutėje ir Šilutės rajono seniūnijose, Tilžėje ir kt. Karpymo meną demonstravo Švedijoje ir Vokietijoje.
Karpiniais iliustravo tris knygas. Šiais metais šeši naujausi karpiniai papuošė Šilutės kūrėjų parengtą poezijos knygą.
Karpiniai– bene trapiausia paprotinio liaudies meno šaka. Laikui sunaikinus originalius senuosius lietuvininkų karpinius apie juos sužinome tik iš istorinių šaltinių bei Klaipėdos krašto gyventojų pasakojimų. "Man karpiniai- tai grafikos brolis, tai močiutės skrynios nėrinių imitacijos, verbų sekmadienio nuotaika, Advento meto balto šventumo apraiška bei Pamario krašto ženklų mistika...Visa tai bandau atkartoti karpiniuose. Patinka kurti ir nestandartinius „naujoviškus“ karpinius... vis dar ieškau subtilių vingių karpinyje, o karpymo menas tai platus laukas ir erdvė minčiai." (Birutė Servienė)

Paroda viena iš projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" veiklos dalių finansuojama Lietuvos kultūros tarybos.
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Spalio 7 d. (trečiadienį) 17.30 val. maloniai kviečiame į popieriaus karpinių meistrės, papročių puoselėtojos, tautodailininkės Birutės Servienės karpinių parodos atidarymą. Po parodos pristatymo vyks karpinių karpymo edukacija.
Karpytoja Birutė Servienė yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus narė.
Parodose dalyvauju nuo 1996 m. Surengusi daugiau nei 40 autorinių parodų. Kūrinius eksponavo tautodailės parodose.
Lietuvoje, karpiniai buvo eksponuoti- Vilniuje, Klaipėdoje, Kelmėje, Pagėgiuose, Šilutėje ir Šilutės rajono seniūnijose, Tilžėje ir kt. Karpymo meną demonstravo Švedijoje ir Vokietijoje.
Karpiniais iliustravo tris knygas. Šiais metais šeši naujausi karpiniai papuošė Šilutės kūrėjų parengtą poezijos knygą.
Karpiniai– bene trapiausia paprotinio liaudies meno šaka. Laikui sunaikinus originalius senuosius lietuvininkų karpinius apie juos sužinome tik iš istorinių šaltinių bei Klaipėdos krašto gyventojų pasakojimų. "Man karpiniai- tai grafikos brolis, tai močiutės skrynios nėrinių imitacijos, verbų sekmadienio nuotaika, Advento meto balto šventumo apraiška bei Pamario krašto ženklų mistika...Visa tai bandau atkartoti karpiniuose. Patinka kurti ir nestandartinius „naujoviškus“ karpinius... vis dar ieškau subtilių vingių karpinyje, o karpymo menas tai platus laukas ir erdvė minčiai." (Birutė Servienė)

Paroda viena iš projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" veiklos dalių finansuojama Lietuvos kultūros tarybos.
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Spalio 7 d. (trečiadienį) 17.30 val. maloniai kviečiame į popieriaus karpinių meistrės, papročių puoselėtojos, tautodailininkės Birutės Servienės karpinių parodos atidarymą. Po parodos pristatymo vyks karpinių karpymo edukacija.
Karpytoja Birutė Servienė yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus narė.
Parodose dalyvauju nuo 1996 m. Surengusi daugiau nei 40 autorinių parodų. Kūrinius eksponavo tautodailės parodose.
Lietuvoje, karpiniai buvo eksponuoti- Vilniuje, Klaipėdoje, Kelmėje, Pagėgiuose, Šilutėje ir Šilutės rajono seniūnijose, Tilžėje ir kt. Karpymo meną demonstravo Švedijoje ir Vokietijoje.
Karpiniais iliustravo tris knygas. Šiais metais šeši naujausi karpiniai papuošė Šilutės kūrėjų parengtą poezijos knygą.
Karpiniai– bene trapiausia paprotinio liaudies meno šaka. Laikui sunaikinus originalius senuosius lietuvininkų karpinius apie juos sužinome tik iš istorinių šaltinių bei Klaipėdos krašto gyventojų pasakojimų. "Man karpiniai- tai grafikos brolis, tai močiutės skrynios nėrinių imitacijos, verbų sekmadienio nuotaika, Advento meto balto šventumo apraiška bei Pamario krašto ženklų mistika...Visa tai bandau atkartoti karpiniuose. Patinka kurti ir nestandartinius „naujoviškus“ karpinius... vis dar ieškau subtilių vingių karpinyje, o karpymo menas tai platus laukas ir erdvė minčiai." (Birutė Servienė)

Paroda viena iš projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" veiklos dalių finansuojama Lietuvos kultūros tarybos.
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Spalio 7 d. (trečiadienį) 17.30 val. maloniai kviečiame į popieriaus karpinių meistrės, papročių puoselėtojos, tautodailininkės Birutės Servienės karpinių parodos atidarymą. Po parodos pristatymo vyks karpinių karpymo edukacija.
Karpytoja Birutė Servienė yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus narė.
Parodose dalyvauju nuo 1996 m. Surengusi daugiau nei 40 autorinių parodų. Kūrinius eksponavo tautodailės parodose.
Lietuvoje, karpiniai buvo eksponuoti- Vilniuje, Klaipėdoje, Kelmėje, Pagėgiuose, Šilutėje ir Šilutės rajono seniūnijose, Tilžėje ir kt. Karpymo meną demonstravo Švedijoje ir Vokietijoje.
Karpiniais iliustravo tris knygas. Šiais metais šeši naujausi karpiniai papuošė Šilutės kūrėjų parengtą poezijos knygą.
Karpiniai– bene trapiausia paprotinio liaudies meno šaka. Laikui sunaikinus originalius senuosius lietuvininkų karpinius apie juos sužinome tik iš istorinių šaltinių bei Klaipėdos krašto gyventojų pasakojimų. "Man karpiniai- tai grafikos brolis, tai močiutės skrynios nėrinių imitacijos, verbų sekmadienio nuotaika, Advento meto balto šventumo apraiška bei Pamario krašto ženklų mistika...Visa tai bandau atkartoti karpiniuose. Patinka kurti ir nestandartinius „naujoviškus“ karpinius... vis dar ieškau subtilių vingių karpinyje, o karpymo menas tai platus laukas ir erdvė minčiai." (Birutė Servienė)

Paroda viena iš projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" veiklos dalių finansuojama Lietuvos kultūros tarybos.
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Spalio 7 d. (trečiadienį) 17.30 val. maloniai kviečiame į popieriaus karpinių meistrės, papročių puoselėtojos, tautodailininkės Birutės Servienės karpinių parodos atidarymą. Po parodos pristatymo vyks karpinių karpymo edukacija.
Karpytoja Birutė Servienė yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus narė.
Parodose dalyvauju nuo 1996 m. Surengusi daugiau nei 40 autorinių parodų. Kūrinius eksponavo tautodailės parodose.
Lietuvoje, karpiniai buvo eksponuoti- Vilniuje, Klaipėdoje, Kelmėje, Pagėgiuose, Šilutėje ir Šilutės rajono seniūnijose, Tilžėje ir kt. Karpymo meną demonstravo Švedijoje ir Vokietijoje.
Karpiniais iliustravo tris knygas. Šiais metais šeši naujausi karpiniai papuošė Šilutės kūrėjų parengtą poezijos knygą.
Karpiniai– bene trapiausia paprotinio liaudies meno šaka. Laikui sunaikinus originalius senuosius lietuvininkų karpinius apie juos sužinome tik iš istorinių šaltinių bei Klaipėdos krašto gyventojų pasakojimų. "Man karpiniai- tai grafikos brolis, tai močiutės skrynios nėrinių imitacijos, verbų sekmadienio nuotaika, Advento meto balto šventumo apraiška bei Pamario krašto ženklų mistika...Visa tai bandau atkartoti karpiniuose. Patinka kurti ir nestandartinius „naujoviškus“ karpinius... vis dar ieškau subtilių vingių karpinyje, o karpymo menas tai platus laukas ir erdvė minčiai." (Birutė Servienė)

Paroda viena iš projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" veiklos dalių finansuojama Lietuvos kultūros tarybos.
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Spalio 7 d. (trečiadienį) 17.30 val. maloniai kviečiame į popieriaus karpinių meistrės, papročių puoselėtojos, tautodailininkės Birutės Servienės karpinių parodos atidarymą. Po parodos pristatymo vyks karpinių karpymo edukacija.
Karpytoja Birutė Servienė yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus narė.
Parodose dalyvauju nuo 1996 m. Surengusi daugiau nei 40 autorinių parodų. Kūrinius eksponavo tautodailės parodose.
Lietuvoje, karpiniai buvo eksponuoti- Vilniuje, Klaipėdoje, Kelmėje, Pagėgiuose, Šilutėje ir Šilutės rajono seniūnijose, Tilžėje ir kt. Karpymo meną demonstravo Švedijoje ir Vokietijoje.
Karpiniais iliustravo tris knygas. Šiais metais šeši naujausi karpiniai papuošė Šilutės kūrėjų parengtą poezijos knygą.
Karpiniai– bene trapiausia paprotinio liaudies meno šaka. Laikui sunaikinus originalius senuosius lietuvininkų karpinius apie juos sužinome tik iš istorinių šaltinių bei Klaipėdos krašto gyventojų pasakojimų. "Man karpiniai- tai grafikos brolis, tai močiutės skrynios nėrinių imitacijos, verbų sekmadienio nuotaika, Advento meto balto šventumo apraiška bei Pamario krašto ženklų mistika...Visa tai bandau atkartoti karpiniuose. Patinka kurti ir nestandartinius „naujoviškus“ karpinius... vis dar ieškau subtilių vingių karpinyje, o karpymo menas tai platus laukas ir erdvė minčiai." (Birutė Servienė)

Paroda viena iš projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" veiklos dalių finansuojama Lietuvos kultūros tarybos.
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Spalio 7 d. (trečiadienį) 17.30 val. maloniai kviečiame į popieriaus karpinių meistrės, papročių puoselėtojos, tautodailininkės Birutės Servienės karpinių parodos atidarymą. Po parodos pristatymo vyks karpinių karpymo edukacija.
Karpytoja Birutė Servienė yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus narė.
Parodose dalyvauju nuo 1996 m. Surengusi daugiau nei 40 autorinių parodų. Kūrinius eksponavo tautodailės parodose.
Lietuvoje, karpiniai buvo eksponuoti- Vilniuje, Klaipėdoje, Kelmėje, Pagėgiuose, Šilutėje ir Šilutės rajono seniūnijose, Tilžėje ir kt. Karpymo meną demonstravo Švedijoje ir Vokietijoje.
Karpiniais iliustravo tris knygas. Šiais metais šeši naujausi karpiniai papuošė Šilutės kūrėjų parengtą poezijos knygą.
Karpiniai– bene trapiausia paprotinio liaudies meno šaka. Laikui sunaikinus originalius senuosius lietuvininkų karpinius apie juos sužinome tik iš istorinių šaltinių bei Klaipėdos krašto gyventojų pasakojimų. "Man karpiniai- tai grafikos brolis, tai močiutės skrynios nėrinių imitacijos, verbų sekmadienio nuotaika, Advento meto balto šventumo apraiška bei Pamario krašto ženklų mistika...Visa tai bandau atkartoti karpiniuose. Patinka kurti ir nestandartinius „naujoviškus“ karpinius... vis dar ieškau subtilių vingių karpinyje, o karpymo menas tai platus laukas ir erdvė minčiai." (Birutė Servienė)

Paroda viena iš projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" veiklos dalių finansuojama Lietuvos kultūros tarybos.
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Spalio 7 d. (trečiadienį) 17.30 val. maloniai kviečiame į popieriaus karpinių meistrės, papročių puoselėtojos, tautodailininkės Birutės Servienės karpinių parodos atidarymą. Po parodos pristatymo vyks karpinių karpymo edukacija.
Karpytoja Birutė Servienė yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus narė.
Parodose dalyvauju nuo 1996 m. Surengusi daugiau nei 40 autorinių parodų. Kūrinius eksponavo tautodailės parodose.
Lietuvoje, karpiniai buvo eksponuoti- Vilniuje, Klaipėdoje, Kelmėje, Pagėgiuose, Šilutėje ir Šilutės rajono seniūnijose, Tilžėje ir kt. Karpymo meną demonstravo Švedijoje ir Vokietijoje.
Karpiniais iliustravo tris knygas. Šiais metais šeši naujausi karpiniai papuošė Šilutės kūrėjų parengtą poezijos knygą.
Karpiniai– bene trapiausia paprotinio liaudies meno šaka. Laikui sunaikinus originalius senuosius lietuvininkų karpinius apie juos sužinome tik iš istorinių šaltinių bei Klaipėdos krašto gyventojų pasakojimų. "Man karpiniai- tai grafikos brolis, tai močiutės skrynios nėrinių imitacijos, verbų sekmadienio nuotaika, Advento meto balto šventumo apraiška bei Pamario krašto ženklų mistika...Visa tai bandau atkartoti karpiniuose. Patinka kurti ir nestandartinius „naujoviškus“ karpinius... vis dar ieškau subtilių vingių karpinyje, o karpymo menas tai platus laukas ir erdvė minčiai." (Birutė Servienė)

Paroda viena iš projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" veiklos dalių finansuojama Lietuvos kultūros tarybos.
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Spalio 7 d. (trečiadienį) 17.30 val. maloniai kviečiame į popieriaus karpinių meistrės, papročių puoselėtojos, tautodailininkės Birutės Servienės karpinių parodos atidarymą. Po parodos pristatymo vyks karpinių karpymo edukacija.
Karpytoja Birutė Servienė yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus narė.
Parodose dalyvauju nuo 1996 m. Surengusi daugiau nei 40 autorinių parodų. Kūrinius eksponavo tautodailės parodose.
Lietuvoje, karpiniai buvo eksponuoti- Vilniuje, Klaipėdoje, Kelmėje, Pagėgiuose, Šilutėje ir Šilutės rajono seniūnijose, Tilžėje ir kt. Karpymo meną demonstravo Švedijoje ir Vokietijoje.
Karpiniais iliustravo tris knygas. Šiais metais šeši naujausi karpiniai papuošė Šilutės kūrėjų parengtą poezijos knygą.
Karpiniai– bene trapiausia paprotinio liaudies meno šaka. Laikui sunaikinus originalius senuosius lietuvininkų karpinius apie juos sužinome tik iš istorinių šaltinių bei Klaipėdos krašto gyventojų pasakojimų. "Man karpiniai- tai grafikos brolis, tai močiutės skrynios nėrinių imitacijos, verbų sekmadienio nuotaika, Advento meto balto šventumo apraiška bei Pamario krašto ženklų mistika...Visa tai bandau atkartoti karpiniuose. Patinka kurti ir nestandartinius „naujoviškus“ karpinius... vis dar ieškau subtilių vingių karpinyje, o karpymo menas tai platus laukas ir erdvė minčiai." (Birutė Servienė)

Paroda viena iš projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" veiklos dalių finansuojama Lietuvos kultūros tarybos.
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.