Renginiai ir parodos

warning: Creating default object from empty value in /home/lrezoskc/public_html/modules/event/event.module on line 567.
Parinkite laikotarpį
Parinkite renginio tipą
Ketvirtadienis Rugpjūčio 06, 2020

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Renginio pradžia: 08/06/2020 17:00
Pabaiga: 08/06/2020 19:00

Rugpjūčio 6 d. (ketvirtadienį) 17.00 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai

Maloniai prašome ekskursijos metu laikytis saugaus atstumo ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo rekomendacijų.

Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Renginio pradžia: 08/06/2020 19:00
Pabaiga: 08/06/2020 20:00

XXII Tarptautinis kamerinės muzikos festivalis KURŠIŲ NERIJA 2020
Antra programa. „Improvizacijos su W. A. Mozartu“
2020 m. rugpjūčio 6 d., ketvirtadienis, 19.00
Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B). Esant blogam orui rugpjūčio 6 d. koncertas vyks Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9), Lietuva
Atlikėjai
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA
Solistai: MOTIEJUS BAZARAS (klavišiniai), MYKOLAS BAZARAS (bosas), BENEDIKTAS BAZARAS (mušamieji)
Dirigentas ROBERTAS BEINARIS
Programa
Antra programa. „Improvizacijos su W. A. Mozartu“
Wolfgango Amadeus Mozarto kūriniai ir improvizacijos

WOLFGANG AMADEUS MOZART (1756–1791)

Serenada styginiams Nr. 13 G-dur „Mažoji nakties muzika“ („Eine kleine Nachtmusik“), KV 525
Allegro
Romanze
Menuetto
Rondo

Divertismentas Nr. 1 D-dur, KV 136
Allegro
Andante
Presto

TERENCE GREAVES (1933–2009)
„Mozart’s Turkey Rock Mambo“ (adaptuota R. Beinario)

XXII Tarptautinis kamerinės muzikos festivalis KURŠIŲ NERIJA 2020
Bilietų kainos
Įėjimas laisvas

Penktadienis Rugpjūčio 07, 2020

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Šeštadienis Rugpjūčio 08, 2020

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Renginio pradžia: 08/08/2020 19:00
Pabaiga: 08/08/2020 20:00

XXII Tarptautinis kamerinės muzikos festivalis KURŠIŲ NERIJA 2020
vėl dovanos muziką.
Trečia programa. „Muzika ant vandens“

Rugpjūčio 8 d., šeštadienį, 19 val. „Kuršių nerijos“ festivalis pajūryje kviečia į koncertą „Muzika ant vandens“, kuris vyks ant Juodkrantės molo (prieplaukoje). Esant blogam orui koncertas vyks Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9).

Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, solistai: ROBERTAS BEINARIS (obojus), VYTAUTAS KIMINIUS (birbynė). Dirigentas ROBERTAS BEINARIS

Programa: JEAN-BAPTISTE LULLY (1632–1687) – „Turkų ceremonijos maršas“ iš siuitos „Miestelėnas bajoras“, LWV 43 („Le Bourgeois gentilhomme“, pagal Jeano-Baptiste’o Molière’o komediją). GEORG FRIEDRICH HÄNDEL (1685–1759) – Siuita Nr. 3 G-dur, HWV 350, iš ciklo „Muzika ant vandens“. ANTONIO VIVALDI (1678–1741) – Operos „Olimpiada“ uvertiūra. ENNIO MORRICONE (1928–2020) – „Gabriel’s Oboe“. JAN VÁCLAV KALIVODA (Johan Wenzel Kalliwoda) (1801–1866) – „Salono muzika“ („Morceaux de salon“), op. 228 (V. Striaupaitės-Beinarienės aranžuotė). ANTONIO VIVALDI – Dvigubas koncertas dviem obojams d-moll, RV 535. JEAN-PHILIPPE RAMEAU (1683–1764) – Chaconne iš operos-baleto „Hebės puotos“ („Les fêtes d’Hébé“). GEORG FRIEDRICH HÄNDEL – Operos „Saliamonas“ uvertiūra

Įėjimas laisvas
Primename, kad renginio metu būtina laikytis saugaus 1 m. atstumo, rekomenduojama dėvėti apsaugines veido kaukes, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo!

Sekmadienis Rugpjūčio 09, 2020
Renginio pradžia: 07/02/2020 18:00
Pabaiga: 08/09/2020 18:00

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Pirmadienis Rugpjūčio 10, 2020

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Antardienis Rugpjūčio 11, 2020

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Renginio pradžia: 08/11/2020 17:00

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Trečiadienis Rugpjūčio 12, 2020

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Renginio pradžia: 08/12/2020 20:30
Pabaiga: 08/12/2020 21:30

2020 m. rugpjūčio 12 d., trečiadienis, 20.30 „Kuršių nerijos“ festivalis pajūryje kviečia į koncertą „Vakaro meditacijos“
Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B). Esant blogam orui koncertas vyks Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9), Lietuva
Atlikėjai
IEVA KUPREVIČIŪTĖ (fleita)
ROBERTAS BEINARIS (obojus)
Programa
Ketvirta programa. „Vakaro meditacijos“
JOHANN SEBASTIAN BACH (1685–1750)
Partita obojui solo g-moll, BWV 1013
Allemande
Corrente
Sarabande
Bourrée anglaise

CARL PHILIPP EMANUEL BACH (1714–1788)
Sonata a-moll fleitai solo, H. 562
Poco adagio
Allegro
Allegro

MARIN MARAIS (1656–1728)
Tema ir variacijos „Les Folies d’Espagne“ obojui solo

CLAUDE DEBUSSY (1862–1918)
„Syrinx“ fleitai solo, L. 129

BENJAMIN BRITTEN (1913–1976)
Metamorfozė Nr. 1 „Panas“ iš „6 Metamorfozės pagal Ovidijų“, op. 49, obojui solo

EUGÈNE BOZZA (1905–1991)
„Image“ fleitai solo, op. 38

JUSTINAS VALIONIS (g. 2005)
„Medžiagos“ fleitai ir obojui (premjera, 2020)
Atl. IEVA KUPREVIČIŪTĖ (fleita)
ROBERTAS BEINARIS (obojus)

XXII Tarptautinis kamerinės muzikos festivalis KURŠIŲ NERIJA 2020
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Ketvirtadienis Rugpjūčio 13, 2020

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Renginio pradžia: 08/13/2020 17:00
Pabaiga: 08/13/2020 19:00

Rugpjūčio 13 d. (ketvirtadienį) 17.00 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai

Maloniai prašome ekskursijos metu laikytis saugaus atstumo ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo rekomendacijų.

Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Renginio pradžia: 08/13/2020 20:00
Pabaiga: 08/13/2020 21:19

Rugpjūčio 13 d. 20 val. grupės KITAVA – gyvo garso koncertas Liudviko Rėzos kultūros centro vasaros estradoje (L. Rėzos g. 54C-9). Bilieto kaina - 12 eurų. Bilietus įsigyti iš anksto galite Liudviko Rėzos kutūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) arba 1 val. prieš koncertą renginio vietoje.
Grupė gyvuoja nuo 2001 m. ir buvo viena iš pirmųjų ne tik Šiauliuose, bet ir respublikoje pradėjusi skleisti post/modernizuoto folkloro idėją. Grupės įkūrėjai ir prodiuseriai – Rasa Stoškuvienė ir Kęstutis Stoškus. Grupės atliekamoje muzikoje lietuviškos folk muzikos intonacijos pinasi su šiuolaikinės muzikos ritmika, melodika bei instrumentuotėmis. Todėl skambanti muzika artima post folk, modern folk, world music stilistikai. Grupės repertuarą sudaro tik autoriniai kūriniai: nuo modernizuotų liaudies dainų aranžuočių iki autorinių dainų. Nesibaigiančių grupės kūrybinių ieškojimų rezultatas – pristatoma muzikinė programa, kurioje profesionaliai ir išradingai varijuojami muzikos stilių sąskambiai, atliekamą muziką darantys nenuobodžiu muzikiniu-emociniu užtaisu.

Penktadienis Rugpjūčio 14, 2020

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Renginio pradžia: 08/14/2020 20:00
Pabaiga: 08/14/2020 21:00

KVIEČIA !
Tradicinis – festivalis „ VASAROS DESERTAS 2020 m.“

JUOZAS ERLICKAS JUODKRANTĖJE
RUGPJŪČIO 14d. 20val.
LIUDVIKO RĖZOS KULTŪROS CENTRO LAUKO ESTRADOJE
Žmonės sujudę: ar gali būti, kad koncertuose jau draudžiama ne tik miegot, bet ir žiovaut? Ar tiesa, kad žiūrovų skaičius mažinamas iki 90, o paskui – dar?
O svarbiausia - nejaugi koncerto metu reiks klausytis?
Deja, tokios pataisos jau parengtos. Gyvenam stiprėjančio Draudos spaudimo laikais.
Bet Juozas visados priešinosi prievartai. Todėl ir ši programa – laisvoji. Norim – slenkam į koncertą. O nenorim – namie sėdim.
Aprangos stilius – laisvas. Vyrams nebūtini juodi kostiumai, o moterims nereikia suknelių. Darbiečiai gali būt su konbinezonais, o valstiečiai – su šakėm.
Salėj elgiamės irgi laisvai. Kalbam su telefonu ar su kaimynu... Juozas juk scenoj irgi kalbės. Vienam mat galima, o kitiems – ne?
Aišku, per koncertą galima dainuot. Tik jokių „O dabar visi kartu!“ Kiekvienas dainuoja, kas jam patinka.
Taip pat galima valgyti, gerti, rūkyti... Elgiamės kaip namie, nebent kas imtų rėkt.
Bet kas ten rėks... Juozas yra sakęs: „Viskas gerai, išskyrus kapojimą kirviu.“
Ir jokių „Pakartot!..“ Išsimiegokit darbe.
Žiūrovų skaičius neribojamas, nors Juozas ne sykį patylom guodėsi: „Kodėl aš turiu aptarnauti dvigubai daugiau žiūrovų nei kiti?“ Vis dėlto, kalbėdamas per „ATM info“, žadėjo Lygių teisių komisijai nesiskųst. „Matyt, jau tokia mano karma,“ – liūdnai atsiduso Maestro.
Natūrali koncerto trukmė – iki galo. Bet laisvoji programa lengvai gali virsti trumpąja. Tai Jūsų valioj:
– Čiuožk, Juozai!..
Aišku, laisvė ne tik žiūrovams, bet ir artistams! Todėl nieko negalim pasakyt apie programos turinį. Kaip jie norės, taip ir padarys.

Šeštadienis Rugpjūčio 15, 2020
Renginio pradžia: 07/15/2020 10:00
Pabaiga: 08/15/2020 18:00

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Renginio pradžia: 08/15/2020 20:00
Pabaiga: 08/15/2020 21:00

Rugpjūčio 15 d. (šeštadienį) 20 val. pianisto Viktoro Paukštelio koncertas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Koncertas mokamas. Bilieto kaina 10 eurų.

Šis pianistas neretai vadinamas unikaliu, nes publikai pateikia dviejų savo talentų - tapybos ir skambinimo fortepijonu - jungtį.

Pianistas Viktoras Paukštelis savo gyvenimo neįsivaizduoja be muzikos. Užaugęs muzikų šeimoje jis nuo penkerių groja fortepijonu, o laisvalaikiu imasi teptuko ir pasineria į tapybą. Jam tai – ir darbas, ir meditacija, ir savęs pažinimas. Viktoro seneliai – muzikos akademijos profesoriai, Viktoras Radovičius – žinomas lietuvių smuikininkas, močiutė – garsi pianistė Marija Azizbekova. Mama – taip pat pianistė. „Nuo vaikystės buvau supamas muzikos garsų, visi aplink grodavo, muzika buvo įaugusi į mane“, – Žmonės.lt sakė Viktoras. Mokėsi Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų gimnazijoje, vėliau baigė Balio Dvariono muzikos mokyklą, įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, kurioje keletą metų mokėsi atlikimo meno, tapo aspirantu. Ketverius metus gyveno ir tobulino grojimo techniką pas vieną garsiausių prancūzų pianistų Jeana Marca Louisada Paryžiuje. "Esu įsitikinęs, kad labai sveika pagyventi dideliame mieste, kuriame verda kultūrinis gyvenimas. Koncertų, galerijų, muziejų lankymas – visa tai labai praplečia pasaulėžiūrą. Turėjau galimybę pasilikti, tačiau esu įsitikinęs, kad menininkas turi būti ten, kur jis galėtų kurti. Šiuo metu man geriausia kūrybinė aikštelė, kur galiu save realizuoti, yra Lietuvoje", - sakė V. Paukštelis.

Sekmadienis Rugpjūčio 16, 2020

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Pirmadienis Rugpjūčio 17, 2020

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Antardienis Rugpjūčio 18, 2020

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Trečiadienis Rugpjūčio 19, 2020

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Ketvirtadienis Rugpjūčio 20, 2020

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Renginio pradžia: 08/20/2020 19:00
Pabaiga: 08/20/2020 20:00

Rugpjūčio 20 dieną, 19 val. vyks pianistės Gaivilės Simaitytės solinis koncertas “Jausmų paletė”. Koncerto programa atspindi įvairiausių emocijų paletę- aistrą, dramą, tragizmą, meilę ir euforiją. Visas šias emocijas pianistė randa ne tik muzikoje, bet ir jūroje, jos kraštovaizdyje. Jūros ošimas, tyvuliavimas, bangavimas- tai muzikinė paletė, kuri slypi šių didžių kompozitorių genialiuose kūriniuose.
Šie 2020 metai yra ypatingi tuo, kad muzikos pasaulis švenčia 250-ąsias L. van Beethoven gimimo metines. Pianistė pasirinko atlikti L. van Beethoven Sonatą op. 57, Nr. 23, f-moll („Appasionata“). Tai ypatinga sonata, kuri yra laikoma viena iš sudėtingiausių L. van Beethoven sonatų fortepijonui. Gaivilės širdyje šis kūrinys labiausiai atspindi kompozitoriaus dvasią. Atlikdama šią sonatą, atlikėja minės vieno genialiausių kompozitorių 250-ąsias gimimo metines.
F. Liszt Sonata h-moll, S.178 yra vienas sudėtingiausių kūrinių pianistų repertuare. Šią sonatą pianistė pasirinko norėdama išreikšti savo meilę muzikai ir susižavėjimą fortepijonui. Kūrinys, kuris talpina viską- džiaugsmą, tragizmą, liūdesį, meilę ir kitas žmogiškąsias emocijas pareikalauja iš atlikėjo ypatingo techninio, fizinio ir psichologinio pasirengimo.
Gaivilė Simaitytė augo ir mokėsi Klaipėdos mieste. Baigė atlikimo meno studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, stažavosi Paryžiuje, o vėliau dar praleido studijų metus Austrijoje. Atlikėjos repertuare yra įvairių žanrų, stilių ir epochų kūrinių. Savo koncertinius pasirodymus yra surengusi įvairiose užsienio šalyse (Prancūzija, Austrija, Švedija, Vokietija ir kt.) Taip pat dalyvauja muzikiniuose festivaliuose, projektuose kaip solistė ir įvairių ansamblių sudėčių atlikėja (“Permainų muzika” ir kt.). Savo atlikimo inspiracijų pianistė randa gamtoje, žmonėse, fotografijoje.

Penktadienis Rugpjūčio 21, 2020

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Renginio pradžia: 08/21/2020 20:00
Pabaiga: 08/21/2020 21:00

Rugpjūčio 21 d. / penktadienį / 20:00 val. duo „Dolce Amor“ kviečia jus į romantinės muzikos vakarą - „Meilės serenados“!

Dalyvauja -
LORETA HAIDARI (fortepijonas)
ANVAR HAIDARI (tenoras)

Vakaro programoje - nuo baroko arijų iki tango ritmų: originalo kalba skambės vokiečių, neapoliečių (italų) bei lietuvių dainos, rusų kompozitorių romansai, taipogi Loretos atliekami didžiųjų romantikų fortepijoniniai solo.
Koncerte girdėsite G. Bononcini , F. Cavalli, F. Schubert, R. Schumann, A. Varlamov, P. Bulakhov, М. Glinka, N. Rimsky-Korsakov, S. Rachmaninoff, F. Chopin, A. Ginastera, A. Piazzolla, D. Alexander, M. Petrausko, A. Raudonikio, V. Bellini, V. di Chiara, C.A. Bixio, F.P. Tosti, V. Meglio ir kitų kompozitorių kūrinius.

Atlikėjai, Loreta ir Anvar Haidari - Sankt-Peterburgo N. Rimskio-Korsakovo konservatorijos absolventai, tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatai. Pianistė, kaip koncertmeisterė, nuolat dalyvauja įvairiuose atsakinguose bei prestižiniuose koncertuose, konkursuose, festivaliuose, meistriškumo kursuose Lietuvoje bei užsienyje. Už labai aukšto meninio lygio akompanavimą apdovanota respublikiniais ir tarptautiniais diplomais, garbės raštais.
Dainininkas, buvęs operos teatro solistas, savo kūrybinės karjeros metais yra sukūręs visiems gerai žinomų operų pagrindines tenorines lyrines meilės herojaus partijas. Dabartiniu metu, kartu su žmona, dalyvauja įvairiuose koncertuose bei festivaliuose. Šeiminis duetas, pasivadinęs „Duo Dolce Amor“, rengia romantinės muzikos koncertus įvairiuose Lietuvos miestuose ir užsienyje.

Plataus repertuaro koncertas patenkins kiekvieno muzikinį skonį - džiugins jau žinomais kūriniais ir supažindins su naujomis, galbūt dar negirdėtomis melodijomis, o atlikėjų kuriama atmosfera atras kelią į kiekvieno jūsų širdį. Maloniai kviečiame akimirkai drauge pasinerti į klasikos pasaulį, pamiršti kasdienę rutiną ir pasimėgauti laikui nepavaldžios muzikos skambesiu!

Šeštadienis Rugpjūčio 22, 2020

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Sekmadienis Rugpjūčio 23, 2020

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Pirmadienis Rugpjūčio 24, 2020

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Antardienis Rugpjūčio 25, 2020

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Trečiadienis Rugpjūčio 26, 2020

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Ketvirtadienis Rugpjūčio 27, 2020

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Penktadienis Rugpjūčio 28, 2020

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Šeštadienis Rugpjūčio 29, 2020

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Sekmadienis Rugpjūčio 30, 2020

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Pirmadienis Rugpjūčio 31, 2020

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Antardienis Rugsėjo 01, 2020

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Trečiadienis Rugsėjo 02, 2020

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Ketvirtadienis Rugsėjo 03, 2020

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Penktadienis Rugsėjo 04, 2020

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Šeštadienis Rugsėjo 05, 2020
Renginio pradžia: 08/11/2020 17:00
Pabaiga: 09/05/2020 18:00

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Surinktas turinys