ĮTEIKTA VI-OJI MARTYNO LIUDVIKO RĖZOS KULTŪROS IR MENO PREMIJA RĖZOS 239 - TŲJŲ GIMIMO METINIŲ MINĖJIMO METU PROF. ARŪNUI SAKALAUSKUI

rsz_1img_1665.jpg

Skulptoriui Arūnui Sakalauskui įteikta Liudviko Rėzos premija
Gediminas Pilaitis, 2015-01-11, http://kultura.lrytas.lt/

Neringoje įvertintos žinomo skulptoriaus, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininko Arūno Sakalausko pastangos propaguoti praeities paveldo vertybes - už Kuršių nerijai itin reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą jam įteikta Liudviko Rėzos meno ir kultūros premija. Juodkrantėje prie paminklo Kuršių nerijoje, Karvaičių kaime, gimusiam L.Rėzai (1776-1840) susirinkę neringiškiai ir svečiai pirmiausiai pagerbė šio mokslo ir kultūros veikėjo, lietuvių kalbos, raštijos puoselėtojo, Karaliaučiaus universiteto profesoriaus atminimą. Minint šio iškilaus švietėjo 239-ąsias gimimo metines, gėlės prie paminklo padėjo ir jo autorius – skulptorius A. Sakalauskas. Po to iškilmės persikėlė į Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčią, kur pagerbtas naujasis L. Rėzos meno ir kultūros premijos laureatas. A. Sakalauską pasveikinęs Neringos meras Darius Jasaitis jam įteikė atminimo dovaną – kito skulptoriaus Vytauto Barausko sukurtą žalvario plaketę su L. Rėzos portretu bei jo pasaulėžiūrą formavusiais ryškiausiais Kuršių nerijos simboliais. „A. Sakalauską išgarsino ištisa galerija garsiems lietuvių kultūros ir meno veikėjams sukurtų paminklų. Šį kartą, įvertindami su Neringa susietus šio skulptoriaus darbus, vėl prisimename daugiabriaunę L. Rėzos asmenybę. Jo vardas mums padeda plačiau ir įtaigiau pristatyti visuomenei, užsienio turistams šiandieninį Kuršių nerijos gyvenimą bei jos vertybes“, - pažymėjo D. Jasaitis. Neringos savivaldybė vienbalsiai pritarė Juodkrantėje veikiančio L. Rėzos kultūros centro kuratoriumo sprendimui skirti premiją A. Sakalauskui už reikšmingą ir aktyvią veiklą. Ji kasmet įteikiama kūrėjams, puoselėjantiems šio krašto etninę kultūrą, praeities paveldą, kitus Kuršių neriją garsinančius pasiekimus bei iniciatyvas literatūros, klasikinio ir šiuolaikinio meno sklaidos srityse. Kai kurie ceremonijos dalyviai netgi stebėjosi, kodėl A.Sakalausko indėlis įamžinant L. Rėzos atminimą pastebėtas ir įvertintas tik dabar - aktyviai dirbantis menininkas sukūręs dar vieną paminklą L. Rėzai, iškilusį Karaliaučiuje (Kaliningrade) minint šio miesto įkūrimo 750-ąsias metines. Tai – didžiausių Lietuvos miestų dovana artimiausiems kaimynams. „Gal dėl to, kad pirmiau buvo žodis, o paskui kūnas“, - svarstė į iškilmes atvykęs pernykštis L. Rėzos premijos laureatas, filosofas ir rašytojas Arvydas Juozaitis. Jam šis apdovanojimas įteiktas už pastangas puoselėti lituanistinės kultūros tradicijas Neringoje, Klaipėdoje ir Karaliaučiuje, šio regiono istorijos ir kultūros interpretacijas publicistikos knygoje „Karalių miestas be karalių“. A. Sakalauskui ir iš Neringos kilusiam architektui Ričardui Krištapavičiui už Vilniuje pastatytą paminklą Vincui Kudirkai skirta Nacionalinė premija. Todėl skulptorius nesisieloja, kad L. Rėzos atminimą plunksna įamžinę literatai jį aplenkė: „A. Juozaitis tuomet darbavosi kultūros atašė Karaliaučiuje. Be jo pastangų idėja čia pastatyti paminklą L. Rėzai kažin ar būtų sudygusi“. Iškilmėse dalyvavę Kaliningrado kultūros fronto atstovai tvirtino, kad senoji aikštė šalia buvusios katalikų bažnyčios, kurioje stovi A. Sakalausko sukurta L. Rėzos skulptūra, tapo miestiečių ir užsienio turistų pamėgta vieta. Svečiai lietuvio skulptoriaus darbą vertino kaip vienas gražiausių ir prasmingiausių pastarojo laikotarpio šiuolaikiško monumentalaus meno kūrinių Kaliningrade. „Taip jau būna, kai laiko tunelyje susitinka talentingos asmenybės. Sankirtų kibirkštys parodo kelią, kad žengdami pirmyn neklaidžiotume, neįmuktume į akivarus“, - apžvelgdama A. Sakalausko ir jo darbuose pavaizduotų švietėjų kūrybą kalbėjo klaipėdietė poetė Dalia Bielskytė. L. Rėzos premijos laureatui spaudė ranką ir Lietuvos generalinio konsulato Kaliningrade atstovai. Jie A. Sakalauskui įteikė klaipėdiečio literato Sergejaus Isajevo į rusų kalbą išverstos Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ vardinį egzempliorių. Dirbdamas Karaliaučiuje L. Rėza atrado užmiršto Tolminkiemio genijaus kūrinio rankraštį, jis buvo pirmasis „Metų“ leidėjas. Pirmoji L. Rėzos premija įteikta Nidos tautodailininkui Eduardui Jonušui. Jis savo iniciatyva išdrožė ąžuolinį koplytstulpį garsiam kraštiečiui ir pastatė jį Pervalkoje ant Skirpstų kalno. Medyje iškalto L. Rėzos žvilgsnis nukreiptas į 1790 metais smėlio užpustytą gimtąjį Karvaičių kaimą. Antroji L.Rėzos premijos laureatė - juodkrantiškė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto darbuotoja Nijolė Strakauskaitė, įvertinta už leidinius, kuriuose atsispindi Kuršių nerijos istorijos, jos gyventojų tapatumo, kultūros paveldo problematika. L. Rėzos premija įvertinta ir Nidos Thomo Manno memorialinio muziejaus vadovės Vitalijos Teresės Jonušienės veikla. Ji prisidėjo prie įvairių su Kuršių nerijos etninės kultūros ir istorijos sklaida, knygų leidyba, tarptautiniais renginiais susijusių projektų.

Renginio akimirkos: http://www.lrezoskc.lt/image/tid/299