2019-08-31 Knygos pristatymas „Klaipėda senuose žemėlapiuose“

08/31/2019 15:00
08/31/2019 16:00
Knygos pristatymas Klaipėda....jpg

Rugpjūčio 31 d. 15 val. Kęstutis Demereckas (leidykla „Libra Memelensis“) pristato savo knygą "KLAIPĖDA SENUOSE ŽEMĖLAPIUOSE" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Klaipėdos istorijos kartografinė studija, kurioje sudėti seniausi Klaipėdos žemėlapiai ir planai. Knyga skirta besidomintiems Klaipėdos miesto istorija.

Kęstučio Demerecko knygos "KLAIPĖDA SENUOSE ŽEMĖLAPIUOSE" pristatymas iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

2002 m. išleistas albumas „Lietuva žemėlapiuose“ išsamiai pavaizdavo Lietuvos kartografinę raidą Europos žemėlapių fone. Čia įtraukta visa dabartinės Lietuvos teritorijos sąvoka, neatskiriant Klaipėdos ir jos krašto. Jai skirtas ne vienas žemėlapis, planas ar graviūra.
Tačiau Klaipėdos kraštas, kaip ir visa Mažoji Lietuva sukosi kitame – Vakarų Europos rate, nes priklausė Vokiečių ordinui, vėliau Prūsijos kunigaikštystei, nuo 1701 m. Prūsijos karalystei, o nuo 1871 m. Vokietijai. Tad jos kartografinis vaizdas likimo dėka buvo atspindėtas daug anksčiau nei Didžiosios Lietuvos.
Pirmųjų Klaipėdos žemėlapių, kuriuose turėjo būti vaizduojamas ir Klaipėdos kraštas, sudarymo laikas iki 1421 m., kai Romoje pas popiežių buvo sprendžiamas Lietuvos-Lenkijos ir Vokiečių ordino sienų klausimas. Lietuviai pateikė panašų į Pasaulio vaizdo (Mapae mundi) žemėlapį, kai Ordino atstovai priešingai – Vytauto ir 38 kunigaikščių antspaudais patvirtintą žemėlapį (Červinskas, 106). Yra žinomi sienų demarkavimo darbai, kurie vykdyti remiantis sudarytais apmatavimų žemėlapiais. Tačiau Prūsijos slaptajame archyve pirmieji tokie gana schematiški, ryžtingais brūkšniais braižyti žemėlapiai datuojami XVI a. Vienas jų – Prūsijos siena nuo Raigardo iki Memelio.
XV a. pab.– XVI a. pr. prasidėjęs naujas po Ptolemėjaus, Mapae mundi ir portolanų realios kartografijos sąjūdis tiesiogiai palietė ir Klaipėdą. 1491 m. išspausdintame Kuziečio žemėlapyje pažymėta ir įvardyta Klaipėda (MEMELE). 1526 m. Bernardo Wapowskio sudarytame žemėlapyje pirmą kartą detalizuota Lietuvos pajūrio situacija. Įvardytos Kuršių marios, Kuršių nerija, Klaipėda ir pro ją tekanti upė Akmena. Pažymėta trijų šakų Nemuno delta ir Ventės pilis. Klaipėdos didysis valsčius pateko į trianguliacijos principu rengiamus pirmuosius tikslius Prūsijos žemėlapius, sudarytus vadovaujant L. Schroetteriui. Šie darbai iš esmės pakeitė Hennebergerio epochą, vyravusią kartografijoje kelis šimtus metų.
Mažosios Lietuvos paveldo tyrėjams, kultūros paveldo ekspertams ypač svarbūs Vokietijos generalinio štabo nuo XIX a. vid. pradėti rengti tikslūs žemėlapiai. Juose detaliai užfiksuota kiekviena gyvenvietė, kiekvienas pastatas, kiekvienas upelis ar griovys, keliai, takai ir pylimai, upių ir Kuršių marių kranto tvirtinimai ir reguliavimo darbai. Šiandien nė vienas buvusios ir norimos atkurti sodybos savininkas neapsieina be šių žemėlapių, kaip svarbiausių įrodymų čia buvus sodybą statybos kontrolės institucijose ir teismuose.
Lietuvos kartografijos istorija yra aplenkusi Mažosios Lietuvos kartografus, gal tik Kasparas Hennebergeris yra sulaukęs šiek tiek dėmesio ir tai tik dėl to, kad yra pasaulinės kartografijos korifėjus. Visiškai pamiršti Klaipėdos kartografai, kurių darbai saugomi Prūsijos kultūros paveldo slaptajame valstybės archyve Berlyne. Samuelis von Suchodoletzas ir jo sūnus Johanas Wladislavas Suchodoletzas tapo lenkų žymiausiais kartografais, nors dirbo Prūsijoje, o sūnus Johanas Klaipėdoje. Neminimi ir Samuelis von Lilienthalis daugiau nei pusę amžiaus dirbęs Klaipėdoje, stebėjęs ir fiksavęs Kuršių nerijos smaigalio ilgėjimą. Lietuvai nežinomas Karlas Veitas, sudaręs ne vieną Klaipėdos planą, 1821 m. parašęs studiją apie Klaipėdos uostą, Liudvigas Hagenas 1885 m. Prūsijos provincijos ir Pomeranijos uostų studijos II dalyje aprašęs Klaipėdos uostą ir pateikęs detalų uosto planą. Užmarštin juos gramzdina ir patys klaipėdiečiai, nesuteikę jiems deramo dėmesio mokslo tyrimų darbuose ir net nesugrąžintuose gatvių pavadinimuose.