Rugpjūčio 23-25 d. Juodkrantėje vyko XII –oji tradicinė regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!”

Rugpjūčio 23-25 d. Juodkrantėje vyko XII –oji tradicinė regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!”
Rūstus buvo Pamario žvejų gyvenimas, ir ypač nelengva dalia teko Kuršių nerijos kopininkams. Porą šimtmečių spaudžiamiems prie marių smėlio kalnų. Gal todėl taip laukdavo visi retų ir sušildančių sielą švenčių, kai buvo galima priglausti kaimyną ir artimą, pasilinksminti. Taip norėdavosi palankaus vėjo ir gero oro, kad niekas netrukdytų būti kartu. Savo folkloro šventę juodkrantiškiai pavadino kaip vieną mėgstamiausių dainų. Į šia ryškią ir jaukią šventę mes kasmet pakviečiame savo draugus ir bičiulius.
Rugpjūčio 23-25 d. Juodkrantėje vyko XII –oji tradicinė regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!”, į kurią susirinko kolektyvai iš Lietuvos, Lenkijos bei Karaliaučiaus srities. Šių metų šventę skyrėme paminėti Liudviko Martino Rėzos 243- ąsias ir Simono Stanevičiaus 220- ąsias gimimo metines ir priminti šių žymių Mažosios ir Didžiosios Lietuvos asmenybių indėlį ir reikšmę, iškeliant ir viešinant lietuvių tautos kūrybą ir kalbą.
Rugpjūčio 23 d. popietę Juodkrantės krantinėje paminėjome Baltijos kelio 30 -metį nuotaikinga, spalvinga ir šviesia akcija „Pakelk į dangų savo laisvės aitvarą“. Marių pakrantėje kilo į dangų ir trispalviais akcentais papuošti, ir pačių šventės dalyvių išdabinti aitvarai.
Vakare Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje vyko savotiška istorinių – etnografinių paskaitų sąšauka.
Docentė daktarė Bronė Stundžienė savo paskaitoje „L. M. Rėza ir S. Stanevičius: tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos“ išryškino XIX a. šviesuomenės tendenciją sugrįžti prie tautos šaknų, liaudies kūrybos, grąžinti į etnografiją į viešąją erdvę. Susirinkusiems buvo įdomu kaip Liudviko Rėzos darbai, pradėti Mažojoje Lietuvoje, buvo originaliai pratęsti Simono Stanevičiaus gimtojoje Žemaitijoje.
Folkloro temą toliau vystė juodkrantiškė docentė daktarė Nijolė Strakauskaitė paskaitoje „Folklorinės tradicijos reikšmė Juodkrantės kurorte 19-20 a. sandūroje“. Ji apžvelgė kylančio Juodkrantės kurorto bei senojo žvejų kaimo tradicijų ir gyvenimo būdo transformaciją ir santykius Kuršių nerijoje.
Po paskaitų žmonės rinkosi į Juodkrantės Koncertų salės vasaros amfiteatrą, kur visų laukė nuotaikingas Mažeikių kultūros centro Juozo Vaičkaus Skrajojamojo teatro spektaklis „Vaizdeliai iš Tupių gyvenimo“. Spektaklyje, pastatytame pagal Žemaitės ir G. Petkevičaitės Bitės kūrybą, režisierius Martynas Januška atkleidė amžinąsias meilės, turto, tuometinio kaimo ydų temas ir spalvingus socialinių sluoksnių bei tautybių charakterius. Žiūrovams netikėta ir smagu buvo stebėti spektaklį žemaičių tarme. Taip mūsų svečiai žaismingai pristatė Žemaitijos metus.
Rugpjūčio 24 d. nuo ankstyvo ryto Juodkrantės marių krantinėje ėmė skleistis tautodailės ir kulinarinio paveldo mugė.
Tradiciškai šventę „Pūsk, Vėjuži!” oficialiai atidarėme prie Liudviko Rėzos paminklo. Atidarymo ceremonijoje „Vėjų sodai“ trumpai pristatėme šventės nominantus – L. Rėzą bei S. Stanevičių, ir susipažinome su šventėje dalyvaujančiais kolektyvais. Dalyvius pasveikino Neringos meras Darius Jasaitis.
Po atidarymo dalyviai „Dainų tiltu“ pajudėjo link pagrindinės šventės aikštelės ties Raganų kalnu. Kiekvienas šventės kolektyvas vienas po kito pristatė savo krašto dainas, šokius, pasakojimus žvejybos tematika šiame improvizuotame tilte.
Pagrindinėje šventės aikštelėje toliau vyko folkloro ansamblių pasirodymai, bei regionų tautinių kostiumų pristatymas „Ko neužpustė laiko vėjai“. Spalvingą ir linksmą šventę lietuvininkų tarme vedė Vaida Galinskienė.
Šalia pagrindinės aikštelės šventės dalyvius išbandyti įvairius amatus kvietė „Kuršių kiemo dirbtuvėlės“, kurios ypač patiko šeimoms su vaikais. Čia buvo galima pačiam pasigaminti dekoratyvinių laivelių ir vėtrungių, išmokti megzti tinklus bei rišti žvejybinius mazgus, pasigaminti muilo, išmokti baltų raštų ornamentų, ir aišku pasirungti , azartiškuose senoviniuose žaidimuose.
Visi norintys pasiplaukioti mariomis ir kartu išklausyti paskaitų apie tradicinę laivybą ir žvejų gyvenimą, šventės metu galėjo paplaukioti po marias mediniu tradiciniu plokščiadugniu laivu – reizine „Drėverna“ ir istorinio vikingų laivo replika „Besos“. Tiesa, viena grupė, išplaukusi vikingų laivu, patyrė ekstremalų nuotykį. Kaip ir senais laikais vikingams kuršių pakrantė nebuvo labai svetinga...
Kaip ir kaskart visus savo kvapu ir skoniu pamalonino tradicinė žuvienė ir senoviškai ant laužo kepama žuvis.
Pageidaujantys linksmai pasinerti į legendas ir pasakas dalyvavo ekskursijoje po Raganų kalną su vietos gidu.
Kuršių gyvosios istorijos klubas „Pilsots“ subūrė šventės dalyvius į X-XI a. kuršių genties autentiškų kostiumų, ginklų ir papuošalų rekonstrukcijų pristatymą, atkurtų pagal archeologinių kasinėjimų medžiagą. Stebėtina, kokie funkcionalūs, paprasti ir patogūs buvo senieji drabužiai, kokie efektyvūs ginklai.
Nepamiršti senieji simboliai ir raštai vis atgyja ir šiuolaikinėje madoje. Kolekciją su jais „Baltų vėjų audimai“ pristatė A. Bagdonavičienė, kūrybingai sujungusi šiuolaikinę madą ir senąją baltų ornamentiką lininiuose drabužiuose.
Šventę užbaiginėjo grupės „Vilko pupos“ koncertas. Jam pasibaigus, iki išnaktų marių pakrantėje netilo tradicinės dalyvių vakaronės skambios dainos, įtraukiantys šokiai, linksmos kalbos.
Rugpjūčio 25 dieną pirkomės lauktuvių mugėje, o Juodkrantės bažnyčioje dalyvavome Šv. Mišiose už lietuvių tautos etninės kultūros puoselėtojus.
Šventė baigėsi, kitais metais visų lauksime čia, kur marių bangos skalauja Juodajį krantą, kur pučia palankūs vėjai, ir kur taip gera pasibūti kartu.
Šventės aurą kūrė jos dalyviai: „Alna“ iš Punsko (Lenkija), „Aušrinė“ iš Juodkrantės, „Auštaras“ iš Josvainių, „Giedružė“ iš Nidos, „Kamana“ iš Pagėgių, „Kupolė“ iš Kauno, „Laduta“ iš Jonavos, „Liktužė“ iš Kauno, „Malūnėlis“ iš Dabrovolsko (Pilkalnis) Karaliaučiaus sritis, „Ramytė“ iš Šilutės, „ Ramočia“ iš Kelmės, „Šarkutis“ iš Naujosios Akmenės, „Siaudela“ iš Biržų, „Viešia“ iš Neveronių, „Žvirgždė“ iš Šunskų.

PrisegtukaiDydis
DSC_0018.jpg2.42 MB
DSC_0257.jpg2.24 MB
DSC_0328.jpg1.19 MB