Folkloro ansambliai

RASKILA

Kaitrios saulės ir vieškelio dulkių iškankinta žolelė atsigauna tada,
kai jos lapai apsipila rasos karoliais. Rūpesčio voratinklių išvargintą
žmogaus sielą prikelia tylūs melodijos akordai.
Tokiu gražiu tikslu - liaudies daina, šokiu, instrumentine muzika, žaidimais,
pasakojimais gaivinti savo ir aplinkinių širdis - 1989 metų rugsėjį Birštone įkurtas
folkloro ansamblis, vėliau pavadintas skambiu ir prasmingu ,,Raskilos'' vardu.
,,Raskilos'' dalyviai - ne tik Birštone užaugę ar gyvenantys žmonės. Todėl ir
ansamblio repertuaras - įvairių Lietuvos etnografinių regionų, skirtingų
laikotarpių muzika.Tačiau pagrindinė repertuaro dalis, kaip ir dera paribio
dzūkams, yra pietų Lietuvos folkloro lobiai. Liaudiška muzika atliekama
armonika, smuikais, lumzdeliu, birbyne, būgnu.

Per 20 gyvavimo metų ,,Raskila'' dalyvavo daugelyje garsių renginių: Pasaulio
lietuvių dainų šventėse,festivaliuose ,, Skamba skamba kankliai'', ,,Dzūkų godos'',
,,Plaukia sau laivelis'', ,,Atvažiuoja žolynai'',tarptautiniuose folkloro festivaliuose ,
,Baltika'', ,,Europiada''.
1998 m. koncertavo Vokietijoje, Kappeln mieste, tarptautiniame folkloro festivalyje
„Europiada“,Vokietijoje, Bairoito mieste (1999 m.), Belgijoje,
Antverpeno mieste (2003 m.), Prancūzijoje, Lenkijoje,„Ievų žydėjimo šventėje“
Siguldoje (Latvijoje), 2004 m. Vokietijoje, Nübell mieste, 2005 m.,
2008m. Vokietijoje, Leck’o mieste.
Folkloro ansamblio kapelija daugelį kartų dalyvavo varžytuvėse
„Duokim garo!“ ir „Gero ūpo“. 2002 metais konkurse „Duokim garo!“ tapo vicečempionais.
Ansamblis dažnai kviečiamas koncertuoti ir pravesti vakarones įvairiuose renginiuose.
Kūrybinės veiklos 15-os metų sukakčiai išleista kompaktinė plokštelė.
Šiuo metu yra 19 ,,Raskilos'' dalyvių nuo 14 iki 45 metų, kuriems vadovauja
Roma Ruočkienė tel. 8 612 02 912 ir Algirdas Seniūnas tel. 8 682 12 623, el.p. a.seniunas@yahoo.com

„GIEDRUŽĖ“
Nidos KTIC „Agila“ folkloro ansamblis
Vadovė – Audronė Buržinskienė
tel. +37061600884, el.p. audronera@gmail.com


Ansamblis susibūrė 2002 metais. Nariai – vidutinio amžiaus žmonės, puoselėjantys Pamario krašto tradicijas, papročius, gyvenimo būdą. Kolektyvas pavadinimui pasirinko netoli Nidos esančio Giedružės kalno vardą. 2007-aisiais ansamblį papildė vaikų ir jaunimo grupė. Mažieji „Giedružiukai“ žaismingai pagyvina koncertines programas.
Ansamblio repertuarą sudaro Mažosios Lietuvos ir Veliuonos krašto dainos, žaidimai, rateliai, instrumentinė muzika bei pasakojamoji tautosaka. Atliekant dainas pritariama kanklėmis, Mažosios Lietuvos arfa, smuiku.
Parengtos kolektyvo programos: „Kuršių kiemas“, „Legenda apie Neringą“, „Jočiau į žvejus“, „Iš trijų rytų vėjužis pūtė“, „Bėgau maružėm“, „Dirbysu laivą“, „Eina saulelė aplinkui dangų“, kurios kūrybingai ir meniškai atspindi pamario krašto tradicijas, gyvenimo būdą, papročius.
,,Giedružė“ yra kasmetinių kalendorinių švenčių - Užgavėnių, Joninių, Atvelykio šventės, Ilgių bei Advento vakaro - rengėja.
2008 m. išleista pirmoji kompaktinė plokštelė „Iš trijų rytų vėjužis pūtė“.
„Giedružė“ reprezentuoja Neringos kraštą įvairiuose Lietuvos ir tarptautiniuose folkloro festivaliuose, Lietuvos dainų šventėse. Kolektyvo nariai per pasirodymus dėvi Mažosios Lietuvos tradicinius kostiumus.
Instrumentinė „Giedružės“ grupė: lumzdelis, smuikas, cimbolai, basedlė, būgnas.
Ansamblio vadovė Audronė Buržinskienė kartu su kolektyvu šiais metais ketina išleisti DVD - ,,Pamario krašto žvejų darbų ir papročių atspindžiai meninėje programoje „Dirbysu laivą“, Tai bus svarus indėlis nematerialaus kultūros paveldo vertybių fiksavimo darbe.

,,KAMANA‘‘
PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS KULTŪROS CENTRO FOLKLORINIS ANSAMBLIS
Vadovė - Aksavera Mikšienė
el.p. aksamik@gmail.com, tel. 865068734

Folkloro ansamblis ,,Kamana“ susikūrė 1986 m. Nuo 1990m. dalyvavo visose dainų šventėse.Folkloro festivaliuose: ,, Ant Marių krantelio“ ,-Rumšiškėse, ,, Išbėk išbėgo iš Rusnės kiemo“- Rusnėje , Atataria lamzdžiai“ – Kaune, ,,Ant vandens‘‘ –Jurbarke ir t.t., Joninėse ,,Tradicijų pynė pagal Vydūną“ – Rambyno kalne, koncertavo Lenkijos respublikoje, Rusijos respublikoje. Į Lietuvos radijo fondus įrašė 10 dainų.

RAMYTĖ
Giedrė Pocienė
Tel.: +370 611 55657
El.paštas: giedrepo@gmail.com
Contact person for the information in English
Natalija Mulerova
Tel.: +370 625 62630
Tel.: +370 679 91783
El.paštas: natalijai.m@gmail.com


Šilutės kraštotyros draugijos folkloro ansamblis „Ramytė“ savo veiklą pradėjo vėlyvą 2003 metų rudenį. Kelios mėgstančios liaudies dainą moterys netrukus atsivedė ir savo šeimynykščius. Taip ansamblyje jau dainuoja keturių – Pocių, Baltučių, Šveikauskų, Galinskų – šeimų nariai. Taip pat dalyvauja R. Mockuvienė, N. Mulerova, I. Skablauskaitė. Iš viso kolektyve keturiolika savo krašto kultūra besidominčių žmonių.
Ansamblio repertuare Mažosios Lietuvos liaudies dainos, žaidimai, jau baigiančia išnykti senąja lietuvininkų tarme porinami pasakojimai. „Ramytė“ – aktyvus folkloro švenčių, festivalių dalyvis, koncertavęs ne tik rajono, Lietuvos, bet ir užsienio (Lenkija) renginiuose. Išskirtinis ansamblio bruožas – edukacinės programos apie šišioniškių tautinį kostiumą, kulinarinį paveldą, papročius.
Nuo pat įsikūrimo pradžios ansambliui vadovauja aktyvi savo krašto folkloro propaguotoja Giedrė Pocienė.

FOLKLORO ANSAMBLIS „VERDAINĖ“

Folkloro ansamblio „Verdainė“ pristatomos programos - puiki proga pažinti per šokius ir dainas Mažąją Lietuvą. Ansamblio repertuare – daugiausia Klaipėdos krašto, o taip pat ir nemažai Šilutės rajono žemaitiškojoje dalyje užrašytos, dainos, šokiai, pasakojimai, rateliai ir žaidimai. Kolektyve yra 30 narių, tačiau pagal užsakovo pageidavimą programas gali pravesti ir 14 narių.
Vadovė Regina Jokubaitytė tel. 8 699 04990
Kolektyvas yra parengęs dvi programas. Programų įkainiai patvirtinti Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2008-06-26 sprendimu Nr. T1-561.
„Eisim žvejoti“ – išskirtinė žvejiškų tradicijų ir papročių programa, skirta Lietuvos ir užsienio turistams, taip pat tinka pristatomiesiems renginiams, puikiai reprezentuoja Pamario kraštą. Programoje – dainos, šokiai, rateliai, pasakojimai. Kolektyvas aktyviai įtraukia į savo programą ir žiūrovus. Jei auditorija didelė reikalingas įgarsinimas. Programos trukmė iki 60 min., kaina – 800 Lt (į kainą neiskaičiuota: techninė įranga, transportas).
Programoje „Pasilinksminkim pagal senas tradicijas“ liūdnų veidų nepamatysite, nes šioje programoje ne tik išradingai žaisite senovinius žaidimus ir suksitės rateliuose, bet dainuosite pamariškas dainas. O programos vedantieji papasakos tiek įdomių ir stebuklingų atsitikimų, kad ilgai neužmiršite, kodėl „Kaklelis gerti ištroško“. Programos trukmė iki 60 min., kaina – 800 Lt (į kainą neįskaičiuota: techninė įranga, transportas).
Užsakymai programoms priimami prieš dvi savaites.
Programų užsakymai priimami ir papildoma informacija teikiama Šilutės kultūros ir pramogų centre, Lietuvininkų g. 6, Šilutė, tel. 8 441 77113. el. paštas kultura@siltec.lt

Kuršių ainiai

Folkloro ansamblis Kuršių ainiai įkurtas 1991 m. Ansamblio įkūrėja Irena Nakienė. Šiuo metu kolektyvui vadovauja Jolita ir Alvydas Vozgirdai. Ansamblyje yra apie 30 dalyviu.
Kolektyvo kūrybinis kredo – Pamario krašto folkloro tradicijų gaivinimas ir puoselėjimas. Repertuaro pagrindą sudaro Mažosios Lietuvos, Žemaitijos muzikinis folkloras, tačiau ansamblis atlieka ir kitų Lietuvos etniniu regionų dainas, muziką, šokius.
Instrumentarijus: bandonija, 2-3 smuikai, basedlė, lumzdelis, dūdmaišis, cimbolai, ožragis, devynstygės kanklės, M. Lietuvos kanklės-arfa, armonika, skudučiai, mediniai ragai, Sekminių ragelis.
Dauguma ansamblio narių – pedagogai, medikai – natūraliai tęsia ir puoselėja liaudies kūrybos tradicijas: gamina gintaro papuošalus, molio keramikos dirbinius, siuvinėja, mezga, užsiima kitais tradiciniais amatais.
Kolektyvas kasmet surengia 50–60 koncertu Klaipėdoje ir kituose Lietuvos miestuose. Koncertavo Japonijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Ispanijoje, Anglijoje, Belgijoje, Vengrijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Latvijoje, Estijoje ir kt. Dalyvavo tarptautiniuose folkloro festivaliuose „Parbėg laivelis“, „Lingaudala“, „Tek saulužė ant maračių“, „Er pajauga žali leipa“, „Sauleli raudona“, „Baltica“ ir kt.
Už muzikinių etninių tradicijų puoselėjimą 1996 m. ansambliui įteiktas Europos prizas liaudies menui remti (Alfredo Toepferio fondas, Vokietija). Trys ansamblio programos įrašytos Lietuvos TV, išleista garso kasetė „Eisim žvejoti“, šiais metais įrašytas CD „Bėki, laivuži“ jau prekyboje.

Lazdijų kultūros centro folkloro ansamblis „DAINUVIAI“
Vadovė: Birutė Vžesniauskienė



Folkoro ansamblis „Dainuviai“ susikūrė 2006 metais Lazdijų kultūros centro darbuotojų – entuziastų bei etnokultūros mylėtojų – iniciatyva. Kolektyvo susikūrimo idėja – atkurti ir puoselėti senuosius lietuviškuosius papročius bei tradicijas. Ansamblio repertuarą sudaro senovinės dzūkų krašto bei kitų regionų buities, darbo bei apeiginės dainos. „Dainuviai“ aktyviai dalyvauja įvairiuose kultūros centro rengiamuose projektuose. Juos įgyvendinant buvo įkurtas autentiškas repeticijų kambarys – troba, o taip pat archyvine bei muziejine medžiaga remiantis sukomplektuoti ir pasiūti stilizuoti XI a. nešioseną atitinkantys baltiški drabužiai.
Ansamblis su dideliu pasisekimu koncertuoja įvairiuose rajoniniuose bei regioniniuose renginiuose. 2007-2008 metais ansamblis su programa „Aš išdainavau visas daineles“ dalyvavo Dzūkijos VVG projekte „Čia aš gimiau, čia aš užaugau“. 2008 metais šventėje Veisiejuose „Tūkstantmečio banga“ atliko programą „Šviesos sutartinė“, dalyvavoBūdvietyje muziejuje „Jotvingių kiemas“ šventėje, skirtoje Lietuvos tūkstanmečiui. 2009 metais kolektyvas buvo sėkmingai atrinktas ir pasirodė Alytaus apskrities Dainų šventės Folkloro dienoje Druskininkuose bei Lietuvos Tūkstantmečio dainų šventėje „Amžių sutartinė“. 2010 metais ansamblis dalyvavo tarptautiniame folkoro festivalyje „Saulalė raudona“ Plungėje. 2011 m. išleido Dzūkijos krašto dainų kompaktinę plokštelę „Da saulalė stulpavoj“. 2012 m. parengęs programą „Tep mes veiseiliojam!“ pasirodė XXVII-ajame tarptautiniame folkloro festivalyje ,,Atataria lamzdžiai – 2012“.

Folkloro ansamblis ,,Aušrinė“ (Juodkrantė, Lietuva)
Vadovė Ramunė Pečiukonytė

Ansamblis susikūrė 2007 m. Jis išaugo iš 2005 m. Juodkrantės Liudviko Rėzos pagrindinėje mokykloje (nuo 2006 m. - Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla) veikusio vaikų folkloro būrelio “Aušrinė” (vad. R. Pečiukonytė). Būrelis koncertuodavo ne tik mokyklos šventėse, bet ir miesto kultūriniuose renginiuose.
2007 m. susidarė Liudviko Rėzos kultūros centre suaugusiųjų grupė, į vaikų būrelį įsiliejo tėveliai, taip kilo idėja būrelį išauginti iki folkloro ansamblio. Kurį laiką buvo dirbama visuomeniniais pagrindais.
Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis ,,Aušrinė” nuo 2008 m. dalyvauja įvairiuose miesto koncertuose, parodų atidarymuose, folkloro renginiuose ir kt. Glaudžiai bendradarbiauja, palaiko draugiškus ryšius, dalyvauja bendruose kultūriniuose, edukaciniuose projektuose su Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla, Nidos kultūros ir informacijos centro folkloro ansambliu ,,Giedružė”, Kuršių nerijos nacionaliniu parku, M.Jankaus muziejumi, Lietuvos Jūrų muziejumi, Klaipėdos Etnokultūros centru.
Repertuare – Pamario krašto, Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) dainuojamoji tautosaka.
Ansamblio ,,Aušrinė“ tikslas – gaivinti senąją etninę kultūrą Neringoje, Juodkrantėje, skleidžiant Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) etninės kultūros puoselėtojų palikimą, ypatingą dėmesį skiriant M. L. Rėzos tautosakinei veiklai.

Folkloro ansamblis „Kuršių ainiai“ (Klaipėda)


Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centro ansamblį „Kuršių ainiai“ 1991 metais įkūrė ir jam vadovavo Irena Nakienė. Nuo 2001m. ansambliui vadovauja Jolita Vozgirdienė ir Alvydas Vozgirdas.
Kolektyvo repertuaro pagrindą sudaro Mažosios Lietuvos folkloras. Kadangi ansamblį lanko ne tik klaipėdiečiai, bet ir atvykėliai iš įvairių Lietuvos etninių regionų, koncertinėse programose skamba žemaičių, dzūkų, aukštaičių dainos, pasakojamoji tautosaka, instrumentinė muzika,atliekamas įvairių regionų choreografinis folkloras. Grojama smuikais, basedle, cimbolais, M.Lietuvos kanklėmis-arfa, devynstygėmis kanklėmis, dūdmaišiu, lamzdeliu, armonika, bandonija, lūpinėmis armonikėlėmis, dambreliais, piemenų instrumentais.
1996 m. ansamblis apdovanotas Alfredo Toepferio F.V.S. fondo (Hamburgas) Europos prizu liaudies menui remti. . 2009m. kolektyvui įteikta „Aukso paukštė“, suteiktas geriausio miesto folkloro ansamblio vardas.
Kolektyvas yra įrašęs garsajuostę "Kuršių ainiai", kompaktinę plokštelę "Bėki, laivuži", kartu su kitais Klaipėdos EKC folkloro kolektyvais įrašyta kompaktinė plokštelė „Žuvininkai mes esme“. Nuo 2001m. parengtos šios folkloro programos: iš Pamario krašto folkloro lobyno- "Vėjai ir milžinai", "Bėki,laivuži", “Eisim žvejoti“, „Nepaprasti vandens gyventojai“, „Aš keleivis keleivėlis“, „Pajūrėliais pamarėliais“; tradicinės instrumentinės muzikos programa su liaudies muzikantu S. Bereniu, žemaičių folkloro, karinių - istorinių dainų, našlaičių dainų, 7 įvairių kalendorinių švenčių programos, trijų dalių jubiliejinė programa "Darbų ratu", įvairios folkloro ir poezijos kompozicijos, ir pan.. Rėngiant M.Lietuvos folkloro programas, siekiama atskleisti savitą šio krašto žmonių pasaulėjautą, gyvenimo būdą. Gilinamasi į Pamario istorinę praeitį, tradicinę kultūrą, analizuojami išlikę autentiški pateikėjų pasakojimai, dainų įrašai, senųjų ir šiandienos folkloro tyrinėtojų aprašymai. Dainas, žodinę liaudies kūrybą, choreografinį folklorą mėginama jungti į tematiškai vieningą visumą. Išskirtinis dėmesys skiriamas pasakojamosios tautosakos žanrams. Kalendorinių švenčių apeigas stengiamasi interpretuoti šiandienos kontekste, atsargiai ir atsakingai derinant tradiciją su šiuolaikiškumu.
Ansamblis - nuolatinis Pasaulio lietuvių dainų švenčių, tarptautinių folkloro festivalių Lietuvoje ir užsienyje dalyvis. Kasmet surengiama virš 50 pasirodymų Lietuvoje ir užsienyje. Koncertuota Vokietijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Japonijoje, Vengrijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Latvijoje, Estijoje, Ukrainoje, Anglijoje.

Trakų rajono kultūros rūmų Tiltų jaunimo folkloro ansamblis „Gelužėlė“

Tiltų kaimo vaikus ir jaunimą 1997 metais draugėn subūrė buvusio garsaus Kalvių Lieponių folkloro ansamblio vadovė Marija Algė Armalienė. Ji vaikus mokino tradicinių šio krašto dainų bei ratelių. Kolektyvo susikūrimo idėja – skleisti ir puoselėti senąsias Tiltų krašto tradicijas ir papročius bei juos skleisti jaunimo tarpe. Nuo 2009 m. kolektyvui vadovauja ilgametė ansamblio narė Dovilė Tolvaišaitė. Šiuo metu ansamblyje dalyvauja 15 moksleivių bei studentų, gyvenančių Tiltuose.
1998 m. kolektyvas dalyvavo Dainų šventėje, 2003 m. – Pasaulio lietuvių dainų šventėje „Mes“, 2007 m. – Lietuvių dainų šventėje „Būties ratu“, 2009 m. – Lietuvos vardo tūkstantmečio dainų šventėje. 2005, 2007 ir 2011 m. gabiausi ansambliečiai dalyvavo Lietuvos liaudies kultūros centro vykdytuose vaikų ir moksleivių liaudies kūrybos atlikėjų konkursuose „Tramtatulis“, 2008, 2009 m. – Vilniaus apskrities vaikų ir moksleivių festivaliuose „Rytų Lietuvos Žiedas“, 2007 m. – Trakų rajono Kultūros rūmų rengtame tarptautiniame projekte „Ties via Baltica tautų giesmė“. 2010 m. ansamblis pasirodė XXXIV-oje Lietuvos bitininkų šventėje, dalyvavo Vilniaus vaikų ir jaunimo centre rengtame vokalinės muzikos festivalyje „Iš sidabrinių šulinių 2010“, rajoniniame renginyje „Tegyvuoja Trakai“ ir kt. Šiemet kolektyvas dalyvavo Moksleivių dainų šventėje „Mūsų vardas – Lietuva“. Ansamblis dažnai koncertuoja Trakų rajono savivaldybės bei kultūros rūmų vykdomuose projektuose, Tiltų kultūros namų organizuojamuose renginiuose, išvykose.
Šiemet ansamblis „Gelužėlė“ švęs 15-kos metų sukaktį.

Kuršininkai

FOLKLORO ANSAMBLIS “MĖGUVA”

Ansamblis įsikūrė 1988 m. ir pasivadino istorinės kuršių žemės, kurios centru buvo Palanga, pavadinimu viduramžiais - ,,Mėguva“. Tęsti Palangos krašto tradicijas – šiandien tai ansamblio pagrindinis tikslas. Visa tai atsispindi parengtose teminėse programose. Prasminga kolektyvo veikla pastebėta ir įvertinta – Lietuvos liaudies kultūros centro specialistų „Mėguva“ buvo pripažinta geriausiu 1999 m. miesto folkloro ansambliu ir nominuota „Aukso paukšte“.
„Mėguvos“ repertuaras - tai vienbalsės vietinių šventojiškių, pamario krašto dainos, daugiabalsės žemaičių dainos, giesmės, sakmės ir pasakojimai, rateliai, žaidimai, šokiai, instrumentinė muzika.
Mėguviškiai ne tik sėkmingai koncertuoja, dalyvauja tarptautiniuose folkloro festivaliuose ir įvairiose šventėse, bet ir patys organizuoja šventes Lietuvos kurorte. Į palangiškių Jurgines kasmet susirenka folkloro kolektyvai iš visos Lietuvos. Ansambliečiai yra įkūrę Palangos krašto etnoklubą „Mėguva“, organizuoja įvairių amatų mokymo seminarus, parodas, inicijuoja ir vykdo tarptautinius projektus. Folkloro ansamblis atstovavo Lietuvai tarptautiniuose festivaliuose Latvijoje, Suomijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Belgijoje, Vengrijoje. Kasmet ansamblis parengia 3-4 koncertines programas, atspindinčias palangiškio požiūrį į savo miesto bei krašto istoriją, perteiktą XIX a. pab. – XX a. šio krašto folkloru: šokiais, dainomis, instrumentine muzika bei pasakojimais.
Ansamblio vadovė - Zita Baniulaitytė, instrumentinės grupės vadovė - Diana Šeduikienė.

DOVILŲ ETNINĖS KULTŪROS CENTRO MENO KOLEKTYVAS
Folkloro ansamblis „Lažupis“ (II kategorija)

Vadovė Lilija Kerpienė
Folkloro ansamblis „Lažupis“ įsikūrė 1986 metais. Ansamblyje 27 dalyviai, kurių dauguma-tradicinių amatų meistrai, kulinarinio paveldo žinovai. Kolektyvo repertuaro pagrindą sudaro žemaičių folkloras. Parengtos šios folkloro programos: „Rugio kelias“, „Lino kelias“, „Sudagojom Dievo dovanas“ folkloro spektakliai „Žemaitiškos vestuvės“, „Pamario žemaičių krikštynos“. Išleistos trys DVD plokštelės: 2007m. „Žemaitišos vestuvės“, 2009m. "Pamario žemaičių krikštynos" ir 2011m. „Kai aš buvau mažutėlis“. Publikuotas internetinis leidinys „Žemaičių Kalvarijos kalnai”. Kolektyvas koncertuoja įvairiuose Klaipėdos rajono bei kitų Lietuvos miestų renginiuose, šventėse, festivaliuose „Lingaudala“, „Žuvys išgalvojo giesmes“, „Parbėg laivelis“. 1998, 2002, 2007, 2009 metais dalyvavo Lietuvos dainų šventėse folkloro dienose. Dalyvavo susitikimuose su lietuviais Karaliaučiaus krašte, Latvijoje.
Adresas:
Biudžetinė įstaiga
Dovilų etninės kultūros centras
Gargždų g. 1,
LT-96011 DOVILAI, Klaipėdos r.

El. paštas:dovilai@yahoo.com
Tel.: 8 46 444371
Į.k. 300077665

Telšių r. Luokės kultūros centro folkloro ansamblis „ŠATRIJA“

Vadovė Vilija Benešienė

Luokės etnografinio ansamblio kūrybinės veiklos pradžia - 1972 metai. 1989 m. šiam ansambliui suteiktas liaudies kolektyvo vardas „Šatrija“. Nuo pat kolektyvo įkūrimo iki 2001 m. pagrindinė ansamblio vadovė buvo J. Misiūnienė. Vadovei su ansambliu dirbti iki 2000 m. padėjo jos vyras, profesionalus muzikantas J. Misiūnas. Nuo 2000 iki 2001 m. padėjo dirbti jos dukterėčia, taip pat profesionali muzikė Vilija Vaigauskaitė-Benešienė, kuri nuo 2001 m. yra šio kolektyvo vadovė. Iki naujosios vadovės atėjimo į ansamblį buvo dainuojamos beveik vien a utentiškos pačių ansamblio dalyvių padainuotos žemaičių dainos. Tačiau ansamblio dalyvių amžius jaunėja, tad šiuo metu greta autentiškų žemaitiškų dainų kolektyvas jau atlieka ir liaudiškus romansus bei vėlyvesnio laikotarpio liaudies dainas. Kolektyvo repertuare - ne tik dainos, be ir liaudiški šokiai, rateliai, pasakojamoji tautosaka. Be to, „Šatrija“ išmoko ir žemaitiškas mišias „Žemaitiška votyva“ (autoriai: I. Petrošius ir J. Elekšis), kurias jau atliko ne vienoje Žemaitijos bažnyčioje. Ansamblis yra įrašęs dvi plokšteles: „Patalkių vakaronė“ ir „Luokės muzikantai" (1997 m.), tris audiokasetes: „Šatrija“ (1997 m.), „Eisma į kalną“ (1998 m.), „Oi, gydra gydra“ (2002 m.), CD „Pruociavuoja tuos bitelės“ (2008 m.). Nuo 1998 m. ansamblio parengtos koncertinės programos: atnaujinta „Patalkių vakaronės“ programa (1998 m.); programa apie jaunamartės dalią „Magdelė parvažiava“ (1999 m.); programa „Ir iš kaimą, ir iš dvarą“ (2000 m.); programa „Žemaitiškos vestuvės“ (2007 m.); programa „Dainų pelnė lauka“ (2009 m.).
Nuo kolektyvo kūrybinės veiklos pradžios koncertuota Lietuvoje ir už jos ribų, dalyvauta 6-iuose konkursuose, daugiau kaip 30 festivalių. 2008 m. kolektyvas vyko į koncertinę-pažintinę kelionę į Austriją, o 2009 m. - į folkloro festivalį Sicilijos saloje (Italija). 2012 m. kolektyvas paminės kūrybinės veiklos 40-metį.

Kelmės kultūros centro folkloro ansamblis
„TADUJA“

Vadovas - Osvaldas Gerbenis
tel. +370 672 07691, el.p. ogerbenis@gmail.com

Kelmės kultūros centro Jaunimo folkloro skyriaus folkloro ansamblis „Taduja“ įkurtas 1991m.
rudenį. Nuo ansamblio įsikūrimo kolektyvas vykdo aktyvią etninės kultūros populiarinimo veiklą: koncertuoja ne tik rajone, Lietuvoje, bet ir užsienyje. Kolektyvas organizuoja tradicines, kalendorines šventes. Organizuoja įvairius renginius populiarinančius etninę kultūrą. „Taduja“ yra dalyvavusi respublikinėse, bei Pasaulio lietuvių dainų šventėse (1994, 1998, 2003, 2007m., 2009m. Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo dainų šventėje). Taip pat tarptautiniuose folkloro festivaliuose „Baltica“ 1993, 2008m., „Skamba, skamba kankliai“ 2003m. Vilniuje ir kituose tarptautiniuose folkloro festivaliuose, bei šventėse Lietuvoje ir užsienio šalyse. Dalyvavęs Lietuvos televizijos laidoje „Duokim garo“. Per dvidešimt savo gyvavimo metų folkloro ansamblis daug kartų koncertavo užsienio šalyse reprezentuodamas Kelmės rajoną: Švedijoje 1992m., Vokietijoje 1993, 1996, 1998, 1999, 2002, 2011m., Suomijoje 1995m., Latvijoje 2000, 2000, 2002m., Vengrijoje 2001m., Lenkijoje 2003m., Italijoje 2004m. Kolektyvas yra išleidęs garso kasetę „Taduja“ 1993m., įrašęs keletą Kelmės krašto dainų į CD kompaktinę plokštelę „Vėjelis pūtė“ 2002m., ir išleidęs savo kompaktinę plokštelę „Žemaičių dainos ir šokiai“ 2006m.
2010 m. spalio 15 d. Lietuvos liaudies kultūros centro direktoriaus įsakymu Nr.- 42 „Mėgėjų meno kolektyvų grupavimas pagal meninį lygį, veiklą, rezultatus“, Osvaldo Gerbenio vadovaujamam kolektyvui „Taduja“ suteikta I kategorija.