Neringos savivaldybės biudžetinė įstaiga
L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Įstaigos kodas 188211813
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

2020-08 28-30 XIII-oji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“

2020_m._rugpjucio_28-30_d._1_40 M..jpg

Kviečiame į Juodkrantę palydėti vasarą su vėju ir daina!

Rugpjūčio 28-30 dienomis kviečiame į XIII-ąją folkloro šventę ,,Pūsk, vėjuži!“ Juodkrantėje palydėti vasarą su vėju ir daina. Šventė pristatys turtingą pamario krašto etninės kultūros paveldą, kvies į filmų peržiūras, paskaitas, kūrybines dirbtuves, suburs Lietuvos ir užsienio folkloro ansamblius, menininkus, amatininkus. Plaukiosime unikaliais mediniais laivais, grožėsimės rekonstruotais archeologiniais kostiumais, tradiciniais lietuvių tautiniais drabužiais bei šiuolaikine lino mada.
Šventė tradiciškai skirta įprasminti Kuršių nerijoje gimusio, lietuvių folkloristikos pradininko, tautosakos rinkėjo, Lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo Martyno Liudviko Rėzos atminimą paminint jo 244-ųjų gimimo metinių sukaktį. Šventėje minėsime ir Prūsų (Mažosios) Lietuvos raštijos kūrėjo (tyrėjo) kunigo Pilypo Ruigio (1675-1749) 345-ąsias gimimo metines. Tai filologas, giesmių eiliuotojas, vertėjas paskelbęs studiją „Lietuvių kalbos tyrinėjimas“ (1745 m.), lietuvių–vokiečių ir vokiečių–lietuvių k. Žodyną ir gramatiką (1747 m.), išvertęs dalį N. Testamento (1727 m.) ir Biblijos (1735 m.). Savo moksline veikla ir kūryba šios asmenybės buvo glaudžiai susiję. Pilypas Ruigys pabrėžė itin aukštą Prūsijos lietuvių savivertę. Daugiau kaip po šimtmečio Martynas Liudvikas Rėza rašė „Galbūt tai [lietuvių savigarba] ateina iš ankstesnės tautos civilizacijos, nes kadaise valdoma savo Didžiųjų Kunigaikščių, ji buvo politiškai nepriklausoma. Šito laisvės pojūčio lietuvis nėra praradęs“.

Darbuotojai tobulins žinias užsienyje pagal Erasmus+ programą

ERASMUS-logo-.jpg

Centro darbuotojai tobulins žinias užsienyje

Nuo 2019 m. liepos 1 d. Liudviko Rėzos kultūros centras pradėjo vykdyti Erasmus+ projektą "Liudviko Rėzos kultūros centro edukacinės ir projektinės veiklos tobulinimas" (projekto nr. 2019-1-LT01-KA104-060284), kurio pagrindinis tikslas – atnaujinti centro edukacinę ir šviečiamąją veiklą, atsižvelgiant į visuomenės senėjimo tendenciją, didinti centro tarptautiškumą, plėtoti projektinę veiklą, plėsti bendradarbiavimą su kolegomis Europoje.
Siekiant šio tikslo centro darbuotojai lankysis Estijos ir Italijos kultūros įstaigose, o Kipre dalyvaus mokymuose apie tarptautinių projektų rengimo metodiką.
Pažintinių vizitų ir mokymų metu Liudviko Rėzos kultūros centras sieks:
1. Ieškoti naujovių plėtojant edukacinę, ekskursijų ir šviečiamąją veiklą, kad būtų ugdomas lankytojų kūrybingumas, atsižvelgiant į visuomenės senėjimo tendencijas ir unikalią LRKC geografinę vietą, turistų gausą vasaros metu.
2. Pasisemti patirties ir žinių, kaip efektyviau ir įdomiau išnaudoti istorinę LRKC ekspoziciją, kaip būtų pritraukta daugiau lankytojų, skatinama gyventojų ir turistų savišvieta, populiarinama etninė kultūra, tradicinės muzikos ir tautosakinis paveldas.
3. Sužinoti daugiau apie ES finansuojamus projektus kultūros ir istorijos srityje, patobulinti projektų rengimo įgūdžius, susirasti partnerių projektams ir kitai LRKC veiklai.
4. Susipažinti su kultūros ir kūrybinių industrijų tendencijomis Europoje, kaip kultūros įstaigos Europoje taikosi prie senėjančios visuomenės kultūros poreikių.
Projekto metu centro darbuotojai tobulins darbuotojų užsienio kalbos, andragogines žinias, darbo daugiakultūrėje aplinkoje įgūdžius.
Pasibaigus projektui centro darbuotojai parengs naują edukaciją, skirtą vyresnio amžiaus kultūros vartotojams.

2020-07-08 Filmas "Importinis jaunikis"

07/08/2020 20:00
07/08/2020 21:21
importinis_Jaunikis_1_50.jpg

Liepos 8 d. (trečiadienį) 20.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 c-9, Juodkrantė)
Filmas Importinis jaunikis

Žanras: Komedija
Sukurta: Lietuva
Cenzas: N-13. 7-12 m. vaikams būtina suaugusiojo palyda
Bilieto kaina - 5 Eurai.
Bilietus galima įsigyti valandą prieš seansą.

Gražuolė Kotryna (Gabrielė Martirosian) grįžta į gimtuosius namus ruoštis vestuvėms ir supažindinti tėvų su savo išrinktuoju prancūzu Fransua (Filipe Gabrielis). Tačiau konservatyvių pažiūrų merginos tėvas, vietinio daržovių verslo savininkas Cibulskis (Mindaugas Capas), išsiuntęs dukrą į mokslus Prancūzijoje tikrai nesitikėjo, kad jos išrinktasis širdies chirurgas – visai ne Europos karališkosios giminės aristokratas, o egzotiškos išvaizdos ir karšto kraujo jaunuolis. Santūriam lietuviui nesuprantamos nei Fransua per kraštus trykštančios emocijos, nei jo būdas, nei šukuosena – žentą jis įsivaizdavo visai ne taip!

Šoko ištiktas tėvas įvairiais būdais stengiasi atkalbėti dukrą nuo lemtingojo „taip“, o vestuvių dienai nenumaldomai artėjant, daugėja ir įvairiausių nesusipratimų bei keistų sutapimų.

Juokingų situacijų kupina režisieriaus Simono Aškelavičiaus komedija apie ne visai tipinę mūsų kraštuose situaciją lietuviškus kino ekranus pasieks 2020 metų žiemą. Juostoje taip pat filmuojasi Vitalija Mockevičiūtė, Inga Norkutė, Vaidotas Martinaitis, Agnė Šataitė, Rafailas Karpis, Sonata Visockaitė, Ainis Storpirštis ir kiti žinomi aktoriai.

Filmo prodiuseriai – Žilvinas Naujokas („Tadas Blinda. Pradžia“, „Tarp pilkų debesų“), Ričardas Marcinkus („Pakeliui“, „Traukinio apiplėšimas, kurį įvykdė Saulius ir Paulius“) ir vienas didžiausių filmų platintojų Baltijos šalyse – UAB „ACME Film“.

Filmas lietuvių kalba, be subtitrų.

2020-07-09 Ekskursija po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą

07/09/2020 18:00
07/09/2020 20:00
Liepos_9_d._18_val._Ekskursija_2_50.jpg

Liepos 9 d. (ketvirtadienį) 18.00 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai

Maloniai prašome ekskursijos metu laikytis saugaus atstumo ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo rekomendacijų.

Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

2020-07-06 Tautiška giesmė aplink pasaulį

07/06/2020 12:00
07/06/2020 21:30
LIEPOS_6_D._21.00_35.jpg

Liepos 6 d. (pirmadienį)
Kurkime vienybės tiltus visame pasaulyje!

Marių scena

12.00 val. „Vėjo brolių“ aitvarų šventė
19.30 val. Adomo ir Akwili „Lyrikos magistrai“ koncertas
20.30 val. Klaipėdos universiteto mišraus choro
„Pajūrio aidos“ koncertas
21.00 val. Tautiška giesmė aplink pasaulį

Šiais metais „Tautiškos giesmės“ giedojimas yra kitoks. Globalaus COVID-19 iššūkio akivaizdoje pasaulio žmonės pademonstravo, kad geba būti stiprūs, vieningi ir nesavanaudiškai užjausti net ir tolimą kitą, tiesdami simbolinius vienybės tiltus per privalomą atstumą tiesiogine ir perkeltine prasme. Pandemija uždarė pasaulį, tačiau išlaisvino žmogiškumą ir parodė, jog visų pirma mes esame Žmogus, vienos Žmonijos dalis.

Šiais išskirtiniais metais, įvairiuose pasaulio kraštuose gyvenantys lietuviai giedos ne vien švęsdami savo valstybę, tačiau švęsdami ir pasaulio žmonių bendrystę. Lietuviai – atviri ir galės pakviesti visus draugus, kolegas ir kaimynus, bendruomenes užsienio šalyse prisijungti ir giedoti savo valstybių himnus drauge, tokiu būdu atveriant mūsų nacionalinės tradicijos ribas ir skatinant bendrystę be sienų. Vienybės tiltais šiais metais tampa valstybių himnai, o vieninga himnų pynė taps simboliniu Himnu Žmonijai.

2020-07-03 Paskaita „Juodkrantės kurorto – XIX-XX a. poilsio kultūros fenomenas“

07/03/2020 19:00
07/03/2020 20:00
Juodkrantes_kurortas_XIX-XX_a._kulturos_fenomenas._Doc._dr._Nijole_Strakauskaite_KU_BRIAI_1_35.jpg

Istorijos mylėtojus kviečiame liepos 3 d. 19.00 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje pasiklausyti Klaipėdos universiteto doc. dr. Nijolė Strakauskaitės paskaitos „Juodkrantės kurorto – XIX-XX a. poilsio kultūros fenomenas“.
Projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis veiklos iš dalies įgyvendinamos Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

2020-06-27 Ekskursija po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą

06/27/2020 18:00
06/27/2020 20:00
Birzelio_27_val._ekskursija_1_55.jpg

Birželio 27 d. (šeštadienį) 18.00 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai

Maloniai prašome ekskursijos metu laikytis saugaus atstumo ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo rekomendacijų.

Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

2020-06-20 Ekskursija po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą

06/20/2020 18:00
06/20/2020 20:00
Liepos_20_d._18_val._2_1_60.jpg

Birželio 20 d. (šeštadienį) 18.00 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai

Maloniai prašome ekskursijos metu laikytis saugaus atstumo ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo rekomendacijų.

Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

2020-08-20 Koncertas “Jausmų paletė”

08/20/2020 19:00
08/20/2020 20:00
KONCERTO_AFISA_Gaivile_35.jpg

Rugpjūčio 20 dieną, 19 val. vyks pianistės Gaivilės Simaitytės solinis koncertas “Jausmų paletė”. Koncerto programa atspindi įvairiausių emocijų paletę- aistrą, dramą, tragizmą, meilę ir euforiją. Visas šias emocijas pianistė randa ne tik muzikoje, bet ir jūroje, jos kraštovaizdyje. Jūros ošimas, tyvuliavimas, bangavimas- tai muzikinė paletė, kuri slypi šių didžių kompozitorių genialiuose kūriniuose.
Šie 2020 metai yra ypatingi tuo, kad muzikos pasaulis švenčia 250-ąsias L. van Beethoven gimimo metines. Pianistė pasirinko atlikti L. van Beethoven Sonatą op. 57, Nr. 23, f-moll („Appasionata“). Tai ypatinga sonata, kuri yra laikoma viena iš sudėtingiausių L. van Beethoven sonatų fortepijonui. Gaivilės širdyje šis kūrinys labiausiai atspindi kompozitoriaus dvasią. Atlikdama šią sonatą, atlikėja minės vieno genialiausių kompozitorių 250-ąsias gimimo metines.
F. Liszt Sonata h-moll, S.178 yra vienas sudėtingiausių kūrinių pianistų repertuare. Šią sonatą pianistė pasirinko norėdama išreikšti savo meilę muzikai ir susižavėjimą fortepijonui. Kūrinys, kuris talpina viską- džiaugsmą, tragizmą, liūdesį, meilę ir kitas žmogiškąsias emocijas pareikalauja iš atlikėjo ypatingo techninio, fizinio ir psichologinio pasirengimo.
Gaivilė Simaitytė augo ir mokėsi Klaipėdos mieste. Baigė atlikimo meno studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, stažavosi Paryžiuje, o vėliau dar praleido studijų metus Austrijoje. Atlikėjos repertuare yra įvairių žanrų, stilių ir epochų kūrinių. Savo koncertinius pasirodymus yra surengusi įvairiose užsienio šalyse (Prancūzija, Austrija, Švedija, Vokietija ir kt.) Taip pat dalyvauja muzikiniuose festivaliuose, projektuose kaip solistė ir įvairių ansamblių sudėčių atlikėja (“Permainų muzika” ir kt.). Savo atlikimo inspiracijų pianistė randa gamtoje, žmonėse, fotografijoje.

2020-06-18 7-ojo kultūros almanacho „Dorė“ pristatymas

06/18/2020 18:00
06/18/2020 19:10
DORE_2020_pristatymas_m..jpg

Birželio 18 d.18 val. naujausiojo Neringos kultūros almanacho "Dorė" pristatymas dalyvaujant sudarytojai, autoriams, straipsnių herojams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Tarp pokalbių - akordeono muzikos garsai. Gros Šiaulių Sondeckio menų gimnazijos akordeonistas Motiejus Dudnikas (mokytoja Marytė Markevičienė).

Kultūros almanachas „Dorė“, kurį nuo 2010 metų leidžia Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešoji biblioteka, – leidinys, skirtas visiems Kuršių nerijos mylėtojams, periodiškai fiksuoja šio krašto visuomeninio gyvenimo, kultūros, švietimo problemas, atskleidžia nežinomus praeities puslapius. Sutelktomis autorių pastangomis parengtas naujasis leidinys liudija apie „Dorės“ leidėjų pasiryžimą ne paviršutiniškai, o kompetentingai gilintis į aktualias Mažosios Lietuvos istorijos, kultūros atminties temas.

Birželio 18 d. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre, birželio 30d. Nidoje, Neringos istorijos muziejuje, įvyks ilgai laukti Neringos kultūros almanacho „Dorė“ pirmieji gyvi pristatymai, nors naujausią „Dorę“ jau galima buvo pavartyti Vilniaus knygų mugėje, Neringos savivaldybės stende. Karantino metu įvyko ir virtualus šio almanacho pristatymas.
2020 m. sueina 20 metų, kai Kuršių nerija buvo įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, todėl istorikės dr.Nijolės Strakauskaitės įžvalgos „Kaip išgelbėti Kuršių neriją? Istorijos pamokos“ šiandien skamba ypač aktualiai. Jas vertėtų perskaityti kiekvienam. Taptų aiškiau, nuo kokių grėsmių šiandien reiktų saugoti (ar gelbėti?) Kuršių neriją.

Surinktas turinys