2017 m. renginiai

warning: Creating default object from empty value in /home/lrezoskc/public_html/modules/taxonomy/taxonomy.pages.inc on line 33.

2020-06-15 OKUPACIJOS IR GENOCIDO DIENAI ATMINTI

06/15/2020 17:00
06/15/2020 18:00
Okupacijos_ir_genoc_15_d._40 M..jpg

Birželio 15 d. (pirmadienį) 17.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks susitikimas su "Ekspedicija Kazachstanas 2019" dalyvėmis Lidija Trumpiene ir Rita Raugiene.
Praėjusią vasarą kartu su kitais mokytojais iš Lietuvos pirmą kartą išvyko ir Lidija su Rita į Kazachstaną, kur lankė lietuvių kalinimo vietas bei tvarkė apleistas kapavietes.

"Iki šios ekspedicijos net neįsivaizdavome, kiek daug nežinome apie pokario metais Kazachstane kalintus daugiau nei 81 tūkst. lietuvių ir kaip sparčiai nyksta jų atminimo ženklai.

Ruošiantis ekspedicijai dėliojomės maršrutą ir detaliai nagrinėjome, kokiose vietose būsime, kuo jos reikšmingos mums, gyvenantiems Lietuvoje. Prieš atvykstant į Kazachstaną atrodė, kad apie buvusius lagerius žinos kone visi vietiniai ir galės patarti, kaip geriausia nuvykti, jei nepavyktų patiems iš karto jų rasti. Bet kai ieškojome kelio į buvusį Rudnyko lagerį, nė vienas vietinis apie tokį net nebuvo girdėjęs!

Ši nuostaba dingo, kai paklaidžioję pamatėme, kaip viskas šiuo metu apleista. Rudnyko gyvenvietėje stūkso apgriuvę namai išdaužtais langais, paties lagerio, kuriame veikė katorgos režimas ir žmonės būdavo vedini prirakinti grandinėmis, belikę tik pamatai. Nežinant net būtų sunku suprasti, kas čia per vieta. Nė ženklo apie priverstinai dirbusius vario rūdos kasyklose, lydymo ir sodrinimo kombinatuose, statybose, šachtose, išskyrus šalia esančias kapines ir bendrą devynių lietuvių kapavietę. Jie čia buvo kalinami 1940–1956 m. ir kaip daugelis kitų greit mirė. Kasdien mirdavo apie 100 žmonių.

Apėję teritoriją nurovėme ant bendro kapo augusias žoles, o likusios tvoros betoninius stulpelius sujungėme trispalve juosta.

2020-07-03/06 Juodkrantės kurorto dienos – gyvos miško pasakos ir paslaptys

07/03/2020 10:00
07/06/2020 22:00
Facebook-event_0121_kurorto_dienos_40 m..jpg

Liepos 3-6 dienomis visi Lietuvos keliai ves į Juodkrantę. Miškų ir vandenų apsuptame kurorte „Gyvas miško pasakas“ seks Juodkrantės kurorto dienos – jau antrus metus vyksiantis renginys šiemet atsigręš į vaikystę ir į mūsų senolių išmintį.

„Karantino laikotarpis mus privertė stabtelti ir susimąstyti, kas esame, kokia yra mūsų istorija. Atsigręžti į dalykus, kurių mums taip trūko, todėl šiais metais paslaptingo žavesio turinti Juodkrantės aplinka taps tiltu į mūsų istoriją ir tradicijas“, – pasakojo šventės organizatorius Marius Tumšys.

Įvairiose erdvėse vykstantys renginiai įtrauks mylinčius gryną orą, miškų tankmę, tylą bei jūros ir marių vandenis.

Jau pirmąją šventės dieną, liepos 3-iąją, marių pakrantėje pradės veikti šventinė mugė, kuri praeivius vilios visų kurorto dienų metu. Koncertinę programą scenoje, prie mirguliuojančio marių vandens, atidarys „Le Artist“, kitaip žinomo kaip „Slavka Channel“, gatvės teatro pasirodymas, sužavėjęs publiką įspūdingu reginiu ir praėjusiais metais. Tą pačią dieną scenoje pasirodys ir muzikos grandas Steponas Januška kartu su pianistu Arnoldu Jankūnu. Kas vakarą po žvaigždėtu kurorto dangumi vyks DJ pasirodymai.

Liepos 4 d. – šeštadienį, marių scenoje pabusti ragins Tai-či mankšta, „Laumių šokiai“ bei ypač energinga zumbos treniruotė. Atėjus vakarui lauks Nedos Malūnavičiūtės ir Olego Ditkovskio koncertas, po kurio melancholišką nuotaiką, savo pasirodymu „Triukšmas“, išsklaidys „Taško teatro“ aktoriai.

Trečiąją šventės dieną marių scenoje dalyviai turės galimybę antrąkart išvysti „Le Artist“ pasirodymą, pasiklausyti neseniai solinį albumą išleidusios Eglės Sirvydytės atliekamos muzikos, o Eva Tombak pakvies į jogą, meditaciją bei rašymo dirbtuves „Atia, suskiai“ – mokančias išvaryti nepageidaujamą mintį, „nenuodijant gyvenimo“. Vakare įvyks vienas ryškiausių Juodkrantės kurorto dienų pasirodymų – Lino Adomaičio koncertas.

2020-06-06 Batikos darbų paroda „Protėvių paveldas"

06/06/2020 17:00
06/30/2020 18:00
Proteviu_paveldas_Juodkrante_K._Soriene_3_15 m.jpg

Birželio 6 d. 17.00 val. atidaroma tekstilininkės Kristinos Šorienės batikos darbų paroda „Protėvių paveldas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 2020 m. birželio 30 d.
Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Kristina Šorienė – tekstilininkė, puoselėjanti batikos ir šlapio vėlimo technikas. Kuria paveikslus, šviestuvus, sceninius kostiumus, scenografiją ir kt. Veda kūrybines dirbtuves amatininkų gildijos „Krikragaa“ ir Klaipėdos etnokultūros centro renginiuose, sveiko gyvenimo būdo festivalyje „Mandala“ ir kitur. Vyraujančios kūrybos temos: gamtos ir žmogaus santykis, baltų ir kitų pasaulio tautų raštai, švenčių tradicijos. Kasdienos kūrybai įkvepia dukrelė.

Ši paroda yra, gimtosios kultūros paveikto, Kristinos sąmonės srauto fiksacija. Tai iš esmės yra pasakojimas apie džiaugsmą, grožį ir gyvybę, atrastą savos tautos pavelde. Šis pasakojimas perteikiamas laisvais, eskiziškais batikos liejiniais, kurie kaip ledkalnio viršūnė parodo labai gražų, bet – savaime aišku, – mažytį baltų kosmogonijos trupinėlį.

Kristinos užfiksuotas sąmonės srautas neturi nei pradžios, nei pabaigos, nes toks yra pats fiksuojamas objektas. Todėl šie darbai tėra samtelis iš neišsenkančios paveldo informacijos upės. Tai galbūt yra kitas parodos tikslas – priminti apie prisilietimų prie begalybės prasmę. Kad ir kokios mažos ir nereikšmingos atrodytų mūsų pastangos prisiliesti prie begalinių tiesos ir gėrio šaltinių – jūros lašas taip pat yra jūra.

Mūsų protėviai taip pat stebėjo ir fiksavo. O kai mūsų nebebus, kosmogoninė tvarka niekur nedings, ir ją fiksuos kažkas kitas.

Povilas Šorys

2020-06-06 Ekskursija po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą

06/06/2020 18:00
06/06/2020 20:00
Ekskursija_birzelio_6_d._mažas.jpg

Birželio 6 d. (šeštadienį) 18 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai

Maloniai prašome ekskursijoje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 1 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenims, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus leidžiama dalyvauti ekskursijoje.

Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

2020-05-04 Kuršininkų kalbos paskaita nuotoliniu būdu

05/04/2020 17:30
05/04/2020 19:10
2020-05-04_Kursininku_kalbos_kursai_1_35.jpg

Kuršininkų kalbos paskaita nuotoliniu būdu

Gegužės 4 d. (pirmadienį) 17.30 val. vyks virtuali kuršininkų kalbos paskaita per Zoom programą. Paskaitą skaitys humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė. Susipažinsime su kuršininkų kalba užrašytais tekstais, tautosakos kūriniais.
Visus norinčius dalyvauti, kviečiame atsakyti į šį laišką arba atsiųsti savo el. pašto adresą, į kurį bus išsiųsti prisijungimo duomenys.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.
Iki malonių pasimatymų pirmadienį!

Kuršininkų kalba yra Kuršių nerijos autochtonų kalba, gyvavusi nerijoje iki XX a. vidurio kol iš krašto pasitraukė senieji jo gyventojai. Belikus itin mažam šios kalbos vartotojų skaičiui ir radikaliai pasikeitus demografinei sudėčiai, kuršininkų kalbos vartojimas nutrūko. Neįmanoma įsivaizduoti žodinės kūrybos, etninės bendruomenės dvasinio gyvenimo, pasaulėžiūros, etnografijos, gyvensenos, eliminuojant kalbos vaidmenį, nesuprantant tekstų, kuriuos jie paliko ir vis dar palieka. Praėjus pirmąjį kalbos mokymosi etapą, labai verta toliau gilintis į tekstus, kurie tiesiogiai, iš pirmųjų lūpų, liudija krašto gyventojų etninę tapatybę ir jos raidą. Būtina atverti galimybes visuomenei pačiai aktyviai dalyvauti glaudaus kalbos ir kultūros ryšio atkūrimo procese. Pradėto projekto tęsinys ‒ supažindinti bendruomenę su Kuršių nerijos vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais iš pirminių šaltinių, etnografiniais aprašais ir pasakojimais, kuriuose liudijami autentiški kultūros reiškiniai ir jos raida, gyventojų buitis ir santykiai. Taigi iš esmės projekto tąsa nukreipta į etninės kultūros raidos pažinimą, pasinaudojant jau įgytais ir toliau lavinamais kalbos įgūdžiais. Toks projektas turi ne tik edukacinę funkciją, bet ir saisto naujuosius Kuršių nerijos gyventojus su ta terpe, kuri laikoma išskirtine Kuršių nerijos verte.

2020-04-23 VIRTUALI Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko PARODA / I DALIS / TAPYBA

04/23/2020 11:11
05/23/2020 11:11
PLAKATAS 100.jpg

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / I DALIS / TAPYBA

https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/1620136921477225/

2020-04-27 Kuršininkų kalbos paskaita nuotoliniu būdu

04/27/2020 17:30
04/27/2020 18:50
Kursininku_kalbos_kursai_27_04.jpg

Kuršininkų kalbos paskaita nuotoliniu būdu

Balandžio 27 d. (pirmadienį) 17.30 val. vyks virtuali kuršininkų kalbos paskaita per Zoom programą. Paskaitą skaitys humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė. Susipažinsime su kuršininkų kalba užrašytais tekstais, tautosakos kūriniais.
Visus norinčius dalyvauti, kviečiame atsakyti į šį laišką arba atsiųsti savo el. pašto adresą, į kurį bus išsiųsti prisijungimo duomenys.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.
Iki malonių pasimatymų pirmadienį!

Kuršininkų kalba yra Kuršių nerijos autochtonų kalba, gyvavusi nerijoje iki XX a. vidurio kol iš krašto pasitraukė senieji jo gyventojai. Belikus itin mažam šios kalbos vartotojų skaičiui ir radikaliai pasikeitus demografinei sudėčiai, kuršininkų kalbos vartojimas nutrūko. Neįmanoma įsivaizduoti žodinės kūrybos, etninės bendruomenės dvasinio gyvenimo, pasaulėžiūros, etnografijos, gyvensenos, eliminuojant kalbos vaidmenį, nesuprantant tekstų, kuriuos jie paliko ir vis dar palieka. Praėjus pirmąjį kalbos mokymosi etapą, labai verta toliau gilintis į tekstus, kurie tiesiogiai, iš pirmųjų lūpų, liudija krašto gyventojų etninę tapatybę ir jos raidą. Būtina atverti galimybes visuomenei pačiai aktyviai dalyvauti glaudaus kalbos ir kultūros ryšio atkūrimo procese. Pradėto projekto tęsinys ‒ supažindinti bendruomenę su Kuršių nerijos vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais iš pirminių šaltinių, etnografiniais aprašais ir pasakojimais, kuriuose liudijami autentiški kultūros reiškiniai ir jos raida, gyventojų buitis ir santykiai. Taigi iš esmės projekto tąsa nukreipta į etninės kultūros raidos pažinimą, pasinaudojant jau įgytais ir toliau lavinamais kalbos įgūdžiais. Toks projektas turi ne tik edukacinę funkciją, bet ir saisto naujuosius Kuršių nerijos gyventojus su ta terpe, kuri laikoma išskirtine Kuršių nerijos verte.

2020-04-20 Kuršininkų kalbos kursai nuotoliniu būdu

04/20/2020 17:30
04/20/2020 19:00
2020-04-20_Kursininku_kalbos_kursai_2_40.jpg

Kuršininkų kalbos kursai nuotoliniu būdu

Balandžio 20 d. (pirmadienį) 17.30 val. vyks virtuali kuršininkų kalbos paskaita per Zoom programą. Paskaitą skaitys humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė. Susipažinsime su kuršininkų kalba užrašytais tekstais, tautosakos kūriniais.
Visus norinčius dalyvauti, kviečiame atsakyti į šį laišką arba atsiųsti savo el. pašto adresą, į kurį bus išsiųsti prisijungimo duomenys.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.
Iki malonių pasimatymų pirmadienį!

Kuršininkų kalba yra Kuršių nerijos autochtonų kalba, gyvavusi nerijoje iki XX a. vidurio kol iš krašto pasitraukė senieji jo gyventojai. Belikus itin mažam šios kalbos vartotojų skaičiui ir radikaliai pasikeitus demografinei sudėčiai, kuršininkų kalbos vartojimas nutrūko. Neįmanoma įsivaizduoti žodinės kūrybos, etninės bendruomenės dvasinio gyvenimo, pasaulėžiūros, etnografijos, gyvensenos, eliminuojant kalbos vaidmenį, nesuprantant tekstų, kuriuos jie paliko ir vis dar palieka. Praėjus pirmąjį kalbos mokymosi etapą, labai verta toliau gilintis į tekstus, kurie tiesiogiai , iš pirmųjų lūpų, liudija krašto gyventojų etninę tapatybę ir jos raidą. Būtina atverti galimybes visuomenei pačiai aktyviai dalyvauti glaudaus kalbos ir kultūros ryšio atkūrimo procese. Pradėto projekto tęsinys ‒ supažindinti bendruomenę su Kuršių nerijos vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais iš pirminių šaltinių, etnografiniais aprašais ir pasakojimais, kuriuose liudijami autentiški kultūros reiškiniai ir jos raida, gyventojų buitis ir santykiai. Taigi iš esmės projekto tąsa nukreipta į etninės kultūros raidos pažinimą, pasinaudojant jau įgytais ir toliau lavinamais kalbos įgūdžiais. Toks projektas turi ne tik edukacinę funkciją, bet ir saisto naujuosius Kuršių nerijos gyventojus su ta terpe, kuri laikoma išskirtine Kuršių nerijos verte.

Balandžio mėn. renginiai atšaukti!

03/02/2020 14:48
04/14/2020 14:48
atsaukti_renginiai_40 m..jpg

2020-02-27 Paroda "Kaukės ir kaukai"

02/27/2020 17:15
03/20/2020 11:26
Paroda_Kaukes_ir_kaukai_1_40 m.jpg

Vasario 27 d. (ketvirtadienį) 17.15 val. parodos „Kaukės ir kaukai“ atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojamos Neringos meno mokyklos dailės skyriaus Juodkrantės mokinių kurtos kaukės, dailės mokytojo Alberto Danilevičiaus molinės švilpynės. Karolina Kapustaitė sukūrė parodai garso instaliaciją molinėmis švilpynėmis – Kaukais. Paroda veiks iki kovo 20 d.

KAROLINA KAPUSTAITĖ
GARSO INSTALIACIJA ALBERTO DANILEVIČIAUS MOLINIŲ ŠVILPYNIŲ EKSPOZICIJAI
Dailininko, skulptoriaus Alberto Danilevičiaus švilpynėmis sukurta garso instaliacija įkūnija
lietuvių mitologijos mitinės būtybės – kauko – garsinį būvį. Kaukas – būtybė, tikėta, atrodžiusi
kaip mažas požemio žmogelis, minimas kaip naminis laimės dievaitis, laumės vaikas,
geradaris tarnas. Matomas naktį mėnesienoje arba miglotą dieną.
Kauką galima prisišaukti arba jie prisistato patys. Lieka, jei yra priimami. Jie atnešdavo turtų, gautų
iš motinos žemės. Kaukai yra mirtingi.

Surinktas turinys