2017 m. parodos

warning: Creating default object from empty value in /home/lrezoskc/public_html/modules/taxonomy/taxonomy.pages.inc on line 33.

2020-07-02 Paroda "Mūsų namai"

07/02/2020 18:00
08/03/2020 18:00
PLAKATAS_1_Krajinsku_2_m..jpg

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

2020-02-13 Angelės ir Vytauto Raukčių kūrybos paroda "Šaktarpis"

02/13/2020 17:30
03/16/2020 10:38
A._V._Raukciu_paroda_111_40.jpg

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

2020-01-14 Paroda “Angelų šviesoj”

01/14/2020 12:00
02/04/2020 18:00
Angelu_sviesoj_1_50.png

Sausio 14 d. - vasario 4 d. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje eksponuojama Neringos meno mokyklos dailės skyriaus mokinių paroda “Angelų šviesoj”.

Kūrybinių darbų autoriai -dailės skyriaus mokiniai: Mariya Shramkova, Emilija Šeštokovaitė, Vytė Lipnickaitė, Aistė Jasiukaitytė, Ugnė Jegorova, Silvija Kisieliutė, Urtė Marija Burkšaitė, Matas Mikalajūnas.
Mokytoja-Monika Urbonavičienė.

2020-01-14 Violetos Židonytės akvarelių parodą „Prisiminimų šviesa“

01/14/2020 12:28
02/13/2020 12:28
Paroda_-Prisiminimu_sviesa_mažas.jpg

Sausio 14 d. –vasario 13 d. kviečiame aplankyti autorinę kaunietės dailininkės Violetos Židonytės akvarelių parodą „Prisiminimų šviesa“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Violeta Židonytė, dailininkė, rašytoja ir poetė, Lietuvos Rašytojų ir Lietuvos Dailininkų sąjungų narė, dailės mokytoja ir dizainerė, dviejų jau suaugusių vaikų – tapytojos Ievos ir studento Sauliaus – mama, pristato
DVIDEŠIMT ŠEŠTĄJĄ personalinę akvarelės parodą.
Autorė yra baigusi Lietuvos dailės akademiją, vėliau – edukologijos magistro studijas KTU. Pirmąją personalinę akvarelės parodą ji surengė 1987-aisiais. Nuo tada – su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis – lieja akvarelę. Kasmet dalyvauja grupinėse parodose. Yra dirbusi vaizdinės reklamos, architektūros, interjero, baldų projektavimo, knygų iliustravimo srityse, beveik visuomet greta to – ir pedagoginį darbą. Dailės ir dizaino paslapčių jai yra tekę mokyti paties įvairiausio amžiaus žmones – pradedant studentais, baigiant ikimokyklinukais ir senjorais. Šiuo metu dėsto dailė ir dizainą KTU gimnazijoje. Išleisti du dizaino vadovėliai 11 – 12 klasėms, keturi romanai – „Vasara eina per greitai“ (2006), „Ateik ir pasilik“(2008), „Visada su tavim“ (2009), „Liepų medaus nebus“ (2011m. premijuotas Amerikos lietuvių tautinės sąjungos organizuotame istorinio romano konkurse Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti); biografinė apybraiža „Nuo Meškalaukio piemens iki akademiko“ (2013); parašytos ir pačios autorės bei dukros Ievos, irgi dailininkės, iliustruotos septynios poezijos knygelės vaikams. Viena naujausių, „Pakalbėk su lietučiu“, įvertinta Anzelmo Matučio vardo premija. 2018 ir 2019 metų literatūriniai darbai – išleisti sonetų rinkinėliai “Šermukšnis tas gyvenimas” ir “Gyvenimas kaip Nemunas almės”..

2019-09-18 Fotomenininko Antano Sutkaus paroda

09/18/2019 18:00
11/14/2019 18:00
Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965 (2).jpg

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

2019-09-13 Paroda „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“

09/13/2019 10:00
10/10/2019 00:00
Paroda eksponuojama nuo rugsėjo 13 d..jpg

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

2019-09-05 Nidos menininkų asociacijos "TILTAS" jubiliejinio 25-ojo tarptautinio plenero paroda

09/05/2019 16:00
09/17/2019 12:00
25 25 Juodkrantė RGB(1).jpg

Rugsėjo 5 d. 16 val. atidaroma Nidos menininkų asociacijos "TILTAS" jubiliejinio 25-ojo tarptautinio plenero paroda "Nidos ekspresija 2019" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki rugsėjo 17 d.

Tarptautinis tapybos pleneras Nidoje – 2019, jau 25, jubiliejinis
Praėjo jau dvidešimt penki metai, kai Kuršių nerijoje vyksta tarptautiniai tapybos plenerai, menantys ekspresionistinės grupės „BRÜCKE” “ manifesto-programos idėjas - burtis ir kurti kartu, tiesiant kūrybinius tiltus tarp kitų Baltijos kurortų, tarp skirtingų šalių. Kasmet rudenį susitinkame Nidoje, aplankome Juodkrantę ir Preilą. Per paskutiniuosius dešimt metų išsiplėtojo kūrybiniai TILTAI tarp kaimyninių šalių, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos. Taip gimė Baltijos jūros regione – dailininkų sąjūdis, kuris keičiasi parodomis ir plenerais. Džiugu, kad šis natūraliai išsivystęs projektas kilo iš pačių dailininkų- profesionalų iniciatyvos. Nidos menininkų Asociacija TILTAS nutiesė plenerų ir parodų Tiltus iki Indijos (2011, 2012), Nepalo (2016, 2018), Armėnijos (2016) ir Ukrainos (2017, 2018, 2019). 1995 metais Nidoje prasidėjęs tarptautinis tapybos pleneras ( kitaip menininkų stovykla),“Nidos ekspresija“ praplėtė savo kūrybinius horizontus. Sukaupta gausi, apie 950 meno kūrinių; tapybos, grafikos, objektų kolekcija, kuri nuolat keliauja. Pirmosios parodos užsienyje prasidėjo 1999 metais, Karaliaučiuje ir Bosoje (Sardinijos saloje, Italijoje). Po to parodų geografija plėtėsi, Lietuvos tapyba buvo eksponuota Vokietijoje, Suomijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Gudijoje, Gruzijoje, Armėnijoje, Rusijoje, Indijoje, Estijoje, Nepale ir Ukrainoje.
JUBILIEJINIS XXV TARPTAUTINIS TAPYBOS PLENERAS NIDOJE,
TĘSIANTIS EKSPRESIONISTINES “BRÜCKE” (1905-1913) KARTOS TRADICIJAS startuoja rugpjūčio
29 d. Nidoje, ir tęsis iki rugsėjo 9d.
2019m. Plenero Tema – pleneristai atranda BRÜCKE. Ir jos pėdsakus Nidoje…

2019-08-23 Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas"

08/23/2019 10:00
09/12/2019 18:00
PARODA BERBOMAS.jpg

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

2019-07-02 Paroda ,,Neringa - Baltijos perlas“

07/02/2019 10:00
07/18/2019 18:00
Baltarusijos +Rusijos pleneras.jpg

Liepos 2-22 dienomis kviečiame aplankyti Juodkrantėje vykusio tarptautinio dailininkų plenero tapybos parodą ,,Neringa - Baltijos perlas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kuršių Nerija – menininkų plenerų erdvė, pritraukianti pasaulio kūrėjus savo išskirtinėmis vertybėmis jau ne pirmą šimtmetį.
Kartais apgailestaujame, kad didžiausia plenerų koncentracija – Nidoje, o kitos Neringos gyvenvietės nepelnytai sulaukia mažiau dėmesio, nors slepia savyje didžiulį ir dar neatskleistą estetinį potencialą.
Procesą išjudinti š.m. balandžio 15 -23 dieną ėmėsi Juodkrantėje vykęs tarptautinis dailininkų pleneras peizažo tematika, kurio iniciatoriais buvo Baltarusijos ir Rusijos konsulatai bei Neringos savivaldybė, dalyvavo žinomi menininkai. Žinomus šalių dailininkus plenero metu globojo Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai. Pasibaigus plenerui , dalyvių darbų paroda ,,Neringa – Baltijos perlas“ visą mėnesį eksponuota Klaipėdos Tautinių bendrijų centre,kai kurie darbai vėliau papuošė šalių ambasadas ir konsulatus, buvo padovanoti rėmėjams . Šios parodos kūrinių dalį Jums čia ir pristatome.
Projekto metu buvo labai įdomu pamatyti skirtingų akademinių mokyklų , įvairių plenerinių tradicijų ir kartų bendradarbiavimą. Dailininkai tiesiog įsimylėjo Juodkrantę ir, kiek leido laikas, išlandžiojo jos apylinkes. Nors tematika šiek tiek kaustė jų polėkį, tačiau tikimės, kad paliktas įspūdis vienaip ar kitaip įsikūnys kituose jų darbuose.
Juodkrantės gamtą jų akimis bei jų bandymus suvokti vietovės „genius loci“ mūsų parodinėje erdvėje ir pristatome Jūsų akims ir Jūsų dvasiai.
Malonaus laiko su žinomais meistrais.
Liudviko Rėzos kultūros centras
Plenero dalyviai

Baltarusijos respublika:
Aleksandr Domanov, Minskas
Pavel Kondrusievič, Minskas
Vladimir Kondrusievič, Minskas
Viktor Lukjan, Lyda

Rusijos federacija:
Nikolaj Želtuško, Maskva
Aleksandr Čegadaev, Maskva
Aleksandr Petrov, Sankt – Peterburgas

2019-06-18 Baltų genčių kostiumų fotografijų paroda

06/18/2019 10:00
06/30/2019 18:00
Baltų m..jpg

Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.

Surinktas turinys