Liudviko Rėzos Kultūros centras

PROJEKTAI

vidmarės logo

Liudviko Rėzos kultūros centras pradėjo įgyvendinti projektą Nr. VIDM-AKVA-6.2.3-29.1 / 63VS-PA-23-1-01862 „Senųjų žvejų aprangos rekonstrukcija siekiant popularinti kuršininkų tradicijas amate“ pagal Neringos žvejybos ir akvakultūros regiono vietos plėtros strategiją iki 2023 m. Nr. 63VS-KL-16-1-00093, Nr. VPS II prioriteto „Žvejų bendruomenės vaidmens stiprinimas ir infrastruktūros atnaujinimas“ priemonę „Žvejybos tradicijų išsaugojimas ir popularinimas“ Nr. BIVP-AKVA-SAVA-3.

Pagrindinis projekto tikslas – pasiūti autentiškai atkurtus senųjų žvejų kostiumus, taip popularizuojant kuršininkų tradicinį amatą bei surengti kostiumų pristatymus Neringos gyventojams, svečiams, turistams ir jauniems asmenims.

Projekto bendra vertė – 5300,00 EUR. 94 proc. visos projekto vertės yra finansuojama iš EJRŽF ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

Projekto įgyvendinimo pradžia: 2023-08-17.

Projekto įgyvendinimo pabaiga: 2023-11-01.

  • Folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“;
  • Tarptautinis jaunųjų vokalistų festivalis – konkursas „Baltic Voice;
  • Festivalis Juodkrantės kurorto dienos

Valstybės ilgalaikės plėtros strategijoje pabrėžiama, kad, kuriant efektyvią ir darnią, visiems prieinamą ir tęstinę švietimo sistemą, sudarant sąlygas mokytis visą gyvenimą, labai svarbu plėtoti šiuolaikinę suaugusiųjų švietimo sistemą, užtikrinančią kiekvienam Lietuvos gyventojui galimybę mokytis visą gyvenimą. Norint įgyvendinti šiuos uždavinius, būtinas kūrybinis švietimo tobulinimas, kuris neįmanomas be glaudaus kultūros ir švietimo institucijų bendradarbiavimo. Kultūra ir švietimas, papildydami vienas kitą, kuria palankias sąlygas visapusiškai, kūrybingai, sugebančiai sėkmingai prisitaikyti prie nuolatinių pokyčių asmenybei ugdytis bei tobulėti visą gyvenimą.

Aiškiai pastebėję vyresnio amžiaus Liudviko Rėzos kultūros centro lankytojų norą, motyvaciją bei poreikį lankytis edukacinėse veiklose Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai išsikėlė tikslą tobulinti savo andragogines kompetencijas, pritaikyti vyresnio amžiaus lankytojams edukacines veiklas bei praplėsti tarptautinę ir projektinę veiklą. Kelti savo kvalifikacijos, stebėti užsienio specialistų gerąsias darbo patirtis specialistai vyko į Estiją, Kiprą ir Italijos, o sugrįžę  dalijosi įspūdžiais bei pritaikė įgytas žinias ir įgūdžius savo darbe.

Darbo stebėjimo vizitas Estijoje

Lankydamiesi  Estijos liaudies kultūros centre, Viljandi mieste, buvome supažindinti su jo mokymosi skyriumi, mums centre detaliai pristatė nematerialaus paveldo departamento veiklą bei  jo vykdomas programas. Tikrai malonų įspūdį paliko pats konkrečių programų pristatymas, sustyguota organizacinė struktūra, vadyba, problemų sprendimo būdai, netradicinis požiūris ieškant tinkamų sprendimų bei užsidegimas saugant ir vystant šiandienos sąlygomis šalies tautinį paveldą. 

lrezoskc erasmus

Šioje ypač modernioje įstaigoje turėjome puikią progą susipažinti su jos įvairiapuse veikla, centro įrangos po centrą, nuosekliai pristatė čia vykdomą veiklą ir programas. Vėliau stebėjome edukacijas ir praktinius užsiėmimus pačiame centre, kur nustebino gausus jaunimo dalyvavimas netradiciškame mokymo procese. Turėjome retą progą stebėti pasiruošimą dideliam renginiui – Estijos etninės muzikos premijų įteikimo įvairiose tradicinės muzikos nominacijose ceremonijai; vėliau stebėjome šias iškilmes, kurias keletą valandų transliavo Estijos valstybinė ir komercinės televizijos, o patį  renginį lydėjo pasirodymai  ne tik pagrindinėje, bet ir mažesnėse, netgi  kamerinėse  centro erdvėse.  Nustebino kasdienių renginių įvairovė, jų gausa, bei estų jaunimo gyvas domėjimasis etno muzika. Šis europinis kultūros ir bendradarbiavimo projektas, leidęs stebėti estų kolegų darbą  ir  susipažinti su jų patirtimi, mums buvo vertingas. Baltijos kaimynės dėmesys savo etninei kultūrai vertas pagarbos ir skatina puoselėti  savo tautos kūrybos neišsemiamus šaltinius.

Mokymai Kipre

Limasolyje, DOREA švietimo įstaigoje vyko mokymai „ES finansavimo užtikrinimas 2014-2020 m.: sėkmės raktas“. Šiuose intensyviuose kursuose nagrinėjome projektų ir jų rengimo kokybinius parametrus, norint gauti finansavimą iš pagrindinių ES programų. 

erasmus is kipro

 Be teorinių paskaitų, supažindinusių su projektų rengimo ypatumais, strategijų pasirinkimu, bendravimų su partneriais, finansų tvarkymu, projektų atrankos kriterijais, vyko praktiniai seminarai, kurių metu tarptautinės komandos turėjo visapusiškai rengti projektus konkuruodamos su kitomis, surasti sprendimus, kūrybiškai panaudoti įvairias kilusiais idėjas ir apginti projektą. Diskusijose aptarėme klaidas ir teigiamus dalykus, tobulinome projektus, suvokėme, kad yra labai svarbu bendrauti ir bendradarbiauti su projekto partneriais. Mokymuose dalyvavo Slovakijos, Vokietijos, Švedijos ir Lietuvos atstovai. Kursus vedė labai įdomus, didelę patirtį turintis, profesionalus dėstytojas, projektų valdymo profesionalas Vaggelis Gettos. Kursai buvo visapusiškai naudingi, ypač praktinė dalis, įgyta patirtis pravers tolimesnėje veikloje.

Patirtis Italijoje 

Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai vyko į darbo stebėjimo vizitą Italijoje, Perskaros mieste „Submeet – Incontrarsi per Crescere” asociacijoje.  

erasmus is italijos

Jo metu buvo aplankyti įvairūs Peskaros miesto muziejai bei institucijos: Basilio Cascella pilietinis muziejus; Abrucų genties žmonių muziejus; Paparella Treccia Devlet muziejus; Gabriele D’Annunzio gimtinės muziejus; devynioliktojo amžiaus Di Persio-Pallotta fondo muziejus; Imago šiuolaikinio ir modernaus meno muziejus. Šiose įstaigose turėjome puikią progą susipažinti su jų įvairiapuse veikla, ekspozicijų galimybėmis, turimų erdvių panaudojimu. Muziejuose buvo pristatoma vykdoma veikla ir programos. Taip pat stebėjome edukacijas ir praktinius užsiėmimus.

Beveik keturis metus vykdytas „Erasmus+“ 1 pagrindinio veiksmo suaugusiųjų švietimo mobilumo projekto Nr. 2019-1-LT01-KA104-060284 „Liudviko Rėzos kultūros centro edukacinės ir projektinės veiklos tobulinimas“ įgyvendinimas padėjo ne tik pakelti darbuotojų kvalifikaciją, gilinti žinias įvairiose srityse bei praplėsti organizacijos tarptautinių ryšių tinklą, bet ir parengti 2 edukacines programas, skirtas vyresnio amžiaus lankytojams, kurios šiandien sėkmingai vykdomos Liudviko Rėzos kultūros centre. 

Ekskursija po istorinį vilų kvartalą

Programa kviečia susipažinti ir prisiliesti prie unikalios Kuršių nerijos Juodkrantės kurorto „aukso amžiaus” istorijos. Ši programa orientuota ugdyti sąmoningumą, skatinanti gilintis ir domėtis savo bei kitų tautų kultūros paveldu, kuris taip gausiai persipynęs senajame Juodkrantės vilų kvartale. Čia siūloma prisiliesti prie gyvų istorijų bei asmenybių, kurios garsino Lietuvos vardą visame pasaulyje. Ekskursijos metu vyresnio amžiaus žmonės susipažįsta su senųjų Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu ir istorija iki II-ojo Pasaulinio karo ir gali palyginti su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais. Edukacinė veikla taip pat padeda atskleisti bei patraukliai pristatyti Kuršių nerijoje esančios Juodkrantės gyvenvietės (saugomos UNESCO) kultūros paveldo autentiškumą ir išskirtinumą. Kultūrinio ir istorinio paveldo įvairovė lokalizuota architektūriniuose objektuose bei jų ženkluose ugdo bei stiprina gebėjimą susieti įgytas žinias su konkrečiais atrandamais vardais ir objektais, supina praeitį su ateitimi, padeda suvokti istorijos reikšmę bei unikalumą.

Miestų istorijų bei kultūros paveldų pažinimas ugdo pagarbą ir meilę savajam kraštui. Programos turinys, parengtas pagal juodkrantiškės istorikės Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyr. mokslo darbuotojos doc. dr. Nijolės Strakauskaitės mokslinių darbų bei išleistų knygų medžiagą, atskleis mažai kur girdėtą patraukliai bei gyvai perteikiamą daugiau kaip 150-ies metų Juodkrantės kurorto istoriją

 Kūrybiška pažintis su vėtrungių ir kurėnų istorija

Paslaugos tikslas – populiarinti Prūsų Lietuvos kultūrinį paveldą, istoriją. 

Uždaviniai: patraukliai pristatyti Prūsų Lietuvos istoriją ir kultūrą, skatinti kūrybingumą ir saviraišką.

Programos metu pristatoma Juodkrantės istorinė ekspozicija, papasakojama apie žvejybos ypatumus, Kuršių marių laivus ir jų žymėjimą. Kūrybinėje edukacijos dalyje dalyviai kviečiami nuspalvinti arba sukurti savo vėtrungę ar kurėną.

Burinė valtis – svarbus Kuršių nerijos kultūrinio kraštovaizdžio elementas, kartu su vėtrungėmis reprezentuojantis vietos gyventojų socialines-kultūrines tradicijas, aplinkos pokyčius ir jos evoliuciją, yra svarbus jūrinio paveldo elementas. Svarbi vėtrungės, kaip kontrolei skirtos priemonės transformacija į originalią ir išskirtinę dekoro detalę, pavirtusia visos nerijos simboliu ir, kartu su kurėnu, išskirtiniu kultūrinio kraštovaizdžio elementu.

Edukacinė programa leis aktyviai įsitraukti į kultūros paveldo bei istorijos pažinimą, ši patirtis plės ir kultūros patirčių įvairovę, suvokti Kuršių nerijos ir pamario krašto išskirtinumą, čia gyvenusių ir tebegyvenančių žmonių unikalų verslą ir gyvenimo būdą – žvejybą, jų pasaulėjautą, tradicijas, amatą. Paslauga skatins pažinti jūrinį paveldą ir suvokti jo išsaugojimo svarbą. Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūrinis ir istorinis palikimas yra daugialypis, edukacinė programa skatins pagarbą ir toleranciją, leis suvokti kultūrų skirtybes, padės pastebėti darnų įvairių kultūrų sugyvenimą. Dalyviai pajus asmeninės kūrybos džiaugsmą konstruodami savo kurėną ir spalvindami vėtrungę, ugdys fantaziją ir sferinį suvokimą. 

vidmarės logo

Liudviko Rėzos kultūros centras pradėjo įgyvendinti projektą Nr. VIDM-AKVA-6.2.3-15.1 / 63VS-
PV-21-1-00875-PR001 „Istorinės ekspozicijos apie Juodkrantės žvejų gyvenimą atnaujinimas“
pagal Neringos žvejybos ir akvakultūros regiono vietos plėtros strategiją 2016-2020 m. VPS II
prioriteto „Žvejų bendruomenės vaidmens stiprinimas ir infrastruktūros atnaujinimas“ priemonę
,,Žvejybos tradicijų išsaugojimas ir populiarinimas“ Nr. BIVP-AKVA-SAVA-3
Pagrindinis projekto tikslas – atnaujinti ekspoziciją apie Juodkrantės žvejų gyvenimą bei su ja
supažindinti Neringos gyventojus, svečius, turistus ir jaunus asmenis.
Projekto bendra vertė – 5260,30 Eur. 95 proc. visos projekto vertės yra finansuojama iš EJRŽF ir
Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.
Projekto įgyvendinimo pradžia: 2021-04-12
Projekto įgyvendinimo pabaiga: 2022-08-31

Kelionė Kultūros paveldo keliu – prisilietimas prie subtilios  Kuršių nerijos tapatybės

Kelionės turi ypatingą galią paįvairinti gyvenimą pažinimo, stebėjimo, atradimo, bendravimo prieskoniais. Naujos emocijos, mintys, įspūdžiai į gyvenimą atneša pilnatvės jausmą, tad kviečiame – keliaukite! Subtiliausias Lietuvos kurortas – Neringa sukūrė turistinį maršrutą ,,Kultūros paveldo kelias“. Maršrutas bus įdomus keliautojams ieškantiems krašto tapatybę atspindinčių vietų, architektūrinių simbolių, mažosios architektūros tyrinėtojams, kultūrinio turizmo fanams, žingeidžioms ir į pažinimo džiaugsmą orientuotoms šeimoms, norintiems pažinti Neringos žavesį ištįsus metus.

Paveldo kelias jungias penkis kultūros paveldo objektus, išsidėsčiusius trijose gyvenvietėse – Juodkrantėje, Preiloje ir Nidoje. Nuo kurios Kuršių nerijos dalies pradėsite kelionę – nuo pietinės ar šiaurinės – jūsų pasirinkimas, kuris kelionei suteiks spontaniškumo ir žaismingumo pojūtį.

Mes pradėsime nuo maršruto šerdies – Preilos bibliotekos, kurios tvarkybos projektas tapo jungiančiuoju elementu kuriant kultūrines veiklas.

Tikra palaima skaityti gerą knygą ant Kuršmarių kranto – Preilos biblioteka atvira jums

Ar daug žinote bibliotekų esančių ant marių kranto? Iš pažiūros mažutė, tačiau turtinga savo dokumentų fondais. Daugiau nei 23 000 knygų turinti biblioteka pasiruošusi naujai pradžiai – ką tik atlikta pastato rekonstrukcija prikėlė ją antram gyvenimui. Bibliotekos lauko terasa ideali vieta pasveikinti kitą krantą ir sutikti rytmečio saulėlydžius. Pastatas 1907 m. statytas kaip parapijinė mokykla. Nors jis pasižymi tipine Prūsijos kaimo mokyklų architektūra, tačiau turintis savito žavesio ir Preilai suteikiantis ypatingą aurą. Netinkuotų raudonų plytų mūro pastatas šoniniu fasadu atsuktas į marias. Įdomi detalė – mūrijant namą naudotas renesansinis mūro būdas, kai plytos mūrijamos ilgainių ir trumpainių eilėmis.

Norite pajusti kūrybinę dvasią – užsukite į Eduardo Jonušo namus!

Eduardas Jonušas – dailininkas, ypatingos genius loci pajautos asmenybė, kuri Kuršių nerijai sugrąžino kuršininkų paveldo dvasią. Jo Namuose-dirbtuvėse Nidoje galėsite susipažinti ir su menininko kūryba, ir su neįkainojama veikla, prikeliant užmirštą šio krašto istoriją ir jos reiškinius, tokius kaip vėtrungės, krikštai, medinės burvaltės, istorinio Europos pašto kelio naratyvas. Būtent šiose dirbtuvėse 1991-1993 m. buvo statytas pirmasis pokario metais kurėnas ,,Kuršis”, kuris iki šiol yra vienintelis Neringoje, plaukiojantis po marias ir puošiantis vietos kultūrinį kraštovaizdį.

Prabangiausia Kuršių nerijos vieta, kurioje dominuoja ne auksas ar sidabras, o žvejiška asketika – užsukite į Nidos evangelikų liuteronų bažnyčią ir jos kapinaites

Ar pastebėjote, kad čia nereikia pastangų mintims melstis, o sielai giedoti? Ypatingą atmosferą sukuria santūrus interjeras – sienas puošiantys autentiški krikštai, mechaninės traktūros vargonai ir meninio drožinėjimo altorius. Altoriuje – paveikslas ,,Kristus tiesiantis ranką apaštalui Petrui, bijančiam nuskęsti“, jo autorius – vokiečių ekspresionistas Ernstas Mollenhaueris. Deja, paveikslo originalas neišliko, tačiau liuteronų evangelikų bendruomenės iniciatyva buvo atkurta jo kopija.

Nidos evangelikų liuteronų kapinaitės – vienintelės vieta, kur laidojimo apeigose ilgiausiai išliko tradicija ant kapo statyti krikštus (mediniai antkapiniai paminklai-lentos). Dėmesį į unikalias kapinaites atkreipė dalininkas, Karaliaučiaus dailės akademijos absolventas, Lovis Corinth – 1893 m. jis nutapė paveikslą ,,Žvejų kapinės Nidoje“, kuris dabar saugomas Miuncheno Pinatekoje (jį galite pamatyti virtualiuoju būdu suvedę paieškos žodžius ,,Lovis Corinth Nidden“). Pabandykite surasti vietą kapinaitėse, kurioje stovėjo tapytojo molbertas (toji vieta yra pažymėta, tad tereikia jūsų budrumo).

Nidos švyturys – Urbo kalno puošmena

Prie Nidos prisiglaudęs Urbo kalnas kadaise buvo milžiniška slenkančio smėlio kopa, grasinusi po savimi praryti jau trečiąją Nidos gyvenvietę. Tik žmonių sumanumo ir titaniškų pastangų dėka šiandien ji yra sutramdyta ir žaliuojanti kopa, lėtiems pasivaikščiojimams puikiai tinkanti vieta, paskelbta saugomu gamtos paveldo objektu. Ant jo viršūnės, it žibanti karūna, puikuojasi Nidos švyturys, slepiantis istoriją apie du savo gyvenimus.

Nidos švyturys turi du vardus ir du gyvenimus – Šv. Kristupo gyvenimas tęsėsi nuo pastatymo 1874 m. iki 1945 m., Šv. Petro – nuo 1953 m. iki šiandienos.

Aplink Nidos švyturį vis dar galime išvysti senojo, vokiškojo švyturio raudonų plytų mūro liekanų, išsibarsčiusių čia po jo susprogdinimo besibaigiant Antrajam pasauliniam karui. Paieškokite jų.

Juodkrantė turi savo Bibliją?

Taip, „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel”) puikuojasi istorinėje ekspozicijoje Liudviko Rėzos kultūros centre. Tokiu pavadinimu didžiulį fotoarchyvą pavadino patys senosios Juodkrantės (Schwarzort) gyventojai, kurie paraginti buvusios juodkrantiškės Elisabeth Kluwe (amžinybėn išėjusios 2005 m.), padėję jai papildyti jos surinktą foto ir atvirukų kolekciją. Istorinė ekspozicija – tai savita kelionė į XIX a. pab. – XX a. pr. Juodkrantę – žymų Europos kurortą. Verta leistis į kelionę!

Maršrutas rengiamas įgyvendinant projektą Paveldas gyvenimui (angl. k. Heritage4life) pagal Europos kaimynystės priemonę. Bendras projekto biudžetas – 716 911,43 Eur. Projekto biudžeto dalis, tenkanti Neringos savivaldybės administracijai –  517 996,04 Eur , iš jų – 466 196,43 Europos Sąjungos lėšos,  51 799,61 Eur – Neringos savivaldybės biudžeto lėšos.

Ši informacija parengta padedant Europos Sąjungai. Už šios informacijos turinį atsako tik Neringos savivaldybės administracija ir ji negali būti taikoma atspindinčia Europos Sąjungos požiūrį.

Priemonė „Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo) panaudojimas valstybės, savivaldybių, tradicinių religinių bendruomenių, religinių bendrijų ar centrų elektros energijos poreikiams“

Projekto pavadinimas – Liudviko Rėzos kultūros centro 33 kW saulės elektrinės įsigijimas iš saulės parko.

Projekto tikslas – sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir skatinti naudoti atsinaujinančius energijos išteklius. Pagal klimato kaitos programą buvo gauta subsidija 26 202,00 Eur. saulės elektrinės daliai iš saulės elektrinių parkų įsigyti. Įgyvendinto projekto vertė 45 209,99 Eur.

Projektas įgyvendintas panaudojant Klimato kaitos programos lėšas