Nuo rugpjūčio 23 d. iki rugsėjo 9 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Eglės Gelažiūtės-Petrauskienės paroda  „STABDANT BYRANTĮ LAIKĄ. RYTŲ PRŪSIJOS REMINISCENCIJOS PAGAL LIUDVIKĄ RĖZĄ“

email egle.gelaziute@gmail.com    https://egleg.carbonmade.com

Su Rėzos vardu esu pažįstama nuo paauglystės – jo surinktos mažosios Lietuvos dainos buvo kaip tik tos kurias dainavome su savo folkloro grupele, Kaune. Toje grupelėje dainavo ir mano brolis Rokas, PRUTENOS knygos dizaineris. Žavėjomės mažosios Lietuvos dainų specifika, švelnumu, lyriškumu. Tai buvo Sąjūdžio metas, Dainuojančios revoliucijos laikai – kai Lietuva vadavosi iš sovietų sąjungos, o lietuviškos dainos buvo tarsi jaunimo įrankis toje kovoje už laisvę. Mažai tuomet žinojome tiesos apie tragišką lietuvininkų likimą ir šio krašto istoriją, bet gilinomės ir ieškojome medžiagos apie prūsus, jų gyvenimo būdą, atkūrinėjome jų kostiumus, mokėmės keistų pamario žodžių iš Rėzos dainyno. Vadindavome jas tiesiog Rėzos dainos. Toms dainoms toks būdingas lyriškumas, deminutyvai ir vinguriuojančios melodijos, kartais tiesiog užliūliuojantis tolimų laikų švelnumas su kanklių akompanimentu užbūrė visam gyvenimui.

2006 kūriau literatų gatvės projektui keramikinį atmintinį skydelį Liudvikui Rėzai – poetui – sėkmingai laikosi sienoje iki šiol. Tada nebuvau dar skaičius jo eilių, bet puikiai žinojau jo surinktas dainas todėl žuvies formos plokštėje įvinguriavau „Eisva mudu abudu“ dainos eilutes. Bandžiau perteikti paslaptingą būties subtilumą man užkoduotą paauglystėje po Rėzos vardu. Na o dabar, po daug metų, kai gavau pasiūlymą iliustruoti PRUTENĄ – Rėza atsiskleidė daug plačiau ir įvairiau per eilėraščius išverstus Antano A. Jonyno. Tai ne tik liaudies dainų skambesys ir lyrizmas bet ir sudėtingi istorijos vingiai ir karalienės Luizės adoracija ir antika ir filosofija ir Kantas ir galiausiai karo žygiai ir liuteroniškos dvasios skrydis. Toli nuskraidino germaniškas ir prūsiškas dialogas, slenkančios kopos ir Aistmarės, laiveliai ‘nužėgliuojantys‘ gerokai toliau negu iki dabartinės lietuviškų Kuršių marių ribos. Rėza tarsi žvelgia virš laiko nei erdvės ir toliau savo epochos ribų, laikas jo raštuose tarsi išsiplečia sujungdamas praeitį ir dabartį ir tikriausiai ateitį. Tai padiktavo ir iliustracijų stilių – nutiko toks vizualinis pasidainavimas tušu ir akvarele su Rėza, pokalbis, pabuvimas kartu peržengus būties ribas – tikiu kad kažkiek tos poezijos dvasios pavyko pagauti ir perteikti šiuose paveiksluose.

Šviesa, erdvė ir tikėjimas sklindantis iš jo asmenybės, kūrybos ir ko gero supratimas kad jo darbų reikšmė visai didžiajai Lietuvai dar nėra pilnai įvertinta, skatina mane tolesnei draugystei su Rėza. Šią žiemą turėjau galimybę pastudijuoti jo asmenybę giliau dėkui Lietuvos Kultūros Tarybai ir Lietuvių Literatūros ir tautosakos institutui, kuriame paveikslėlių istoriją, knygą vaikams ir ne vaikams apie Rėzą, jo vaikystę, jaunystę ir darbus. Kad Liudvikas Martynas Gediminas Rėza iš Karvaičių – ne tik poetas ir dainų rinkėjas, METŲ leidėjas, bet ir lietuvių kalbos saugotojas, keliautojas ir vizionierius, taptų artimesnis ir pažįstamas mums visiems.

Apie mane:  Gimiau Kaune ir ten augau gūdžiais tarybiniais laikais. Seneliai, neišvengę tremčių buvo mokytojai, tėvai architektai – menininkai, nekonformistai ir kūrybiški žmonės. Labai mėgau piešti, mokiausi J. Naujalio meno gimnazijoje, dailės mokykloje. Vėliau studijavau grafiką ir medijų meną Vilniaus dailės akademijoje. Kūrybinį kelią pradėjau instaliacijomis ir video objektais, tardisciplinariniu menu, tuomet tik besirandančiu kompiuteriniu dizainu paraleliai su mažąja grafika bei iliustracija, it tradiciniu knygos menu. Dar vėliau baigiau meno terapijos magistro studijas Anglijoje, Chester universitete, nes gyvenimas nunešė ten į vidurio Angliją, kurioje ir teko auginti vaikus, jaukintis angliškus papročius. Visgi toli nuo Lietuvos niekad nesijaučiu – dalyvauju parodose ir veiklose, projektas Paroda „Tik neatsigręžk atgal nes akmeniu pavirsi“ apkeliavo kelis miestus (2016). Iliustruoju knygas vaikams ir suaaugusiems bendradarbiaudama su Lietuvos ir nelietuvos leidyklomis; dabar jau jų daugiau nei 50.

Eglė Gelažiūtė-Petrauskienė Gimė 1974 m. sausio 14 d. Kaune.
1995 m. baigė bakalauro studijas Vilniaus dailės akademijoje, Grafikos skyriuje.
1997 m. baigė magistro studijas Vilniaus dailės Akademijoje, Foto-Video (dabar medijų  katedroje).

2003 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nare.

2021 m. baigė meno terapijos magistro studijas Chester universitete, UK.