2017 m. renginiai

warning: Creating default object from empty value in /home/lrezoskc/public_html/modules/taxonomy/taxonomy.pages.inc on line 33.

2021-10-28 Paskaita „Zemynele buk linksma ir priimk Sze duszele, ir gerrai Kawok“

10/28/2021 16:00
10/28/2021 17:00
Paskaita_su_Prof._dr._Rimantu_balsiu_1_40.png

Spalio 28 d. (ketvirtadienį) 16 val. kviečiame į etnologo dr. Rimanto Balsio paskaitą „Zemynele buk linksma ir priimk Sze duszele, ir gerrai Kawok“. Klaipėdos universiteto socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Rimantas Balsys supažindins su Mažosios Lietuvos sarginimo, marinimo, laidotuvių ir atminų papročiais, pomirtinio pasaulio samprata.
Kviečiame paskaitą stebėti Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) arba nuotoliniu būdu per Zoom platformą.
Nuorodai gauti registruokitės čia
https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSdUQLfVvgYoUu0jdkKYWfbudjONY7Ju...

Paskaitoje vyksiančioje Liudviko Rėzos kultūros centro salėje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Afišoje panaudotas šviesaus atminimo dailininkės, Mažosios Lietuvos kraštotyrininkės Evos Labutytės autorinis darbas "Krikštai III" (1984. Anglis).

2021-10-16 Susitikimas su rašytoju, žurnalistu Laimonu Iniu

10/16/2021 16:00
10/16/2021 17:00
Plakatas_susitikimai_su_rasytoju_35.png

Maloniai kviečiame į susitikimus su rašytoju, žurnalistu Laimonu Iniu, kurie vyks:
– Spalio 15 d. 16.30 val. Nidoje, Kuršių nerijos istorijos muziejuje (Pamario g. 53, Nida)
– Spalio 16 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos 8B, Juodkrantė).
Autorius pristatys naujausias savo knygas: romaną „Sakmė apie apaštalų laivą“ – viena diena Hermano Blodės viešbutyje, realaus ir nerealaus gyvenimo ir kūrybos paradoksai, dievoieška ir kuršininkų likimai, „Dangaus šulinys“ – Žemaitijos mitologijos eskizus, ir fragmentus iš rašomos knygos apie Mažąją Lietuvą „Aštuoni Kuršmarių vėjai“ – sakmės, dievai ir žmonės, kultūros asmenybės.
Kartu su autoriumi dalyvaus XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė, poetė Dalia Poškienė, Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis.
Sigitas Šamborskis ir Laimonas Inis – aukščiausio Kultūros ministerijos apdovanojimo Garbės ženklo „Nešk savo šviesą ir tikėk“ laureatai, susitikimus skiria Neringai – Lietuvos kultūros sostinei 2021 ir laukia susitikimuose. Galėsite įsigyti knygų!
Organizatoriai:
Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešoji biblioteka,
Neringos muziejai,
Liudviko Rėzos kultūros centras
Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

2021-10-09 RENGINYS – „PAŠTO KELIAS – JUNGTIS TARP PASAULIO, MENO IR KULTŪRŲ“

10/09/2021 15:00
Pasto_kelias_JPG_30.jpg

RENGINYS – „PAŠTO KELIAS – JUNGTIS TARP PASAULIO, MENO IR KULTŪRŲ“

Spalio 9 d. (šį šeštadienį) 15 val., minint Pasaulinę pašto dieną, Neringos bendruomenės nariai ir svečiai kviečiami į renginį „Pašto kelias – jungtis tarp pasaulio, meno ir kultūrų“ Liudviko Rėzos kultūros centre.

Pašto kelio temą išpopuliarino Klaipėdos universiteto mokslininkė doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, kuri renginio metu skaitys pranešimą ,,Kuršių nerija – pašto kelias: europinis kontekstas“. Renginio metu taip pat bus pristatytas istorinis paštas bei jo raida prieškario Karaliaučiuje.

Etnologė Indrė Skablauskaitė pristatys Mažosios Lietuvos kulinarinio paveldo produktus – kafiją ir gliumzinį pyragą, kuriuos renginio dalyviai galės ir degustuoti, o Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis ,,Aušrinė“ džiugins pamario krašto dainomis.

Renginį ves žurnalistė Raimonda Ravaitytė-Meyer.
Renginys nemokamas. Į renginį priimami tik su Galimybių pasu, privaloma dėvėti kaukes, laikytis atstumų.
Šis renginys dedikuojamas jungtiniam kultūriniam renginiui ,,Poezijos ir melodijos pavasaris“, kuris planuojama vyks atnaujintoje Preilos bibliotekoje 2022 metų pirmąjį pusmetį.
Renginys organizuojamas įgyvendinant projektą „Bendradarbiavimas per sieną, išsaugant kultūros paveldą turizmui ir bendruomenei“ (Nr. LT-RU-2-077) (Heritage4life) pagal 2014¬–2020 m. Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programą. Daugiau informacijos: www.eni-cbc.eu, https://ec.europa.eu/europeaid/node/22_lt

2021-09-18 Festivalis „Sveika, Neringa!”

09/18/2021 12:00
09/18/2021 23:00
Sveika_Neringa_30.jpg

Festivalis „Sveika, Neringa!” kartu su organizacija „Mes Darom” kviečia rugsėjo 18 d. atvykti į Neringą ne tik pailsėti, bet ir prisidėti prie unikalaus Kuršių nerijos kraštovaizdžio išsaugojimo. Tai puiko proga susipažinti su lankytojams neprieinamomis draustinio teritorijomis.
Kasmet 170 šalių iš viso pasaulio suburia daugiau, nei 10 milijonų savanorių Pasaulinėje tvarkymosi dienoje, kuri šiemet vyksta būtent rugsėjo 18 d.
Aktyvaus poilsio festivalis „Sveika, Neringa!” kviečia šią dieną praleisti gražiausiame Lietuvos kampelyje – Neringoje ir prisijungti prie savanorių visame pasaulyje.
Padėkime Neringai išlikti! Susitvarkykim!
Festivalio metu vyks aktyvios sporto rungtys, jaunieji festvalio lankytojai galės dūkti batutuose laisvalaikio erdvėje.
Pokyčiai turi vykti linksmoje atmosferoje, tad po darbų festivalio uždarymo renginyje – nemokamas Vido Bareikio koncertas.
➡ VISA FESTIVALIO PROGRAMA: http://sveikaneringa.lt/programa-2021/

2021-09-22 Jubiliejinis Rudens lygiadienis Kuršių nerijoje. Briedės šokis

09/22/2021 20:00
Vytautas_Valiulis_Lygiadienis_25.jpg

Jubiliejinis Rudens lygiadienis Kuršių nerijoje. Briedės šokis

Visą vasarą Gintaro įlanką puošusios nendrinės skulptūros šiais metais rugsėjo 22 d. 20 val. ne tik atgis Rudens lygiadienio liepsnose, bet sukurs rituališką šokio, muzikos ir ugnies reginį, įkvėptą Kuršių nerijos legendų, totemų, šio krašto galybės ir trapumo.

Kuršių nerijoje kasmet atsinaujinanti nendrinių skulptūrų ekspozicija ant vandens tapo neatsiejama Gintaro įlankos Juodrantėje dalimi, be kurios sunkiai įsivaizduojamas vasaros sezonas ir jo pabaiga – Rudens lygiadienio šventė. Šiemet jubiliejinis - dvidešimtas kartas, kai Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija gegužės – birželio mėnesiais organizuoja tradicinį tarptautinį skulptorių simpoziumą, kuomet į Gintaro įlanką susirenka menininkai iš Lietuvos bei Latvijos kurti skulptūrų iš vietinės medžiagos – nendrių. Nendrių pluoštai talentingų menininkų rankomis paverčiami išskirtinio grožio skulptūromis ant vandens. Šie meno kūriniai visą vasarą į Gintaro įlanką Juodkrantėje pritraukia daugybę lankytojų, kurie grožisi ir stengiasi įamžinti tai, kas laikina. Šis projektas išskirtinis tuo, kad rudenį, tuomet, kai dienos trukmė susilygina su naktimi ir tamsa nugali šviesą, meno kūriniai suliepsnoja ugnies skulptūromis, nors trumpam apšviesdami tamsą ir sušildydami žmonių širdis. Neįtikėtino grožio reginys nepalieka abejingų nė vieno... Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija maloniai kviečia visus š. m. rugsėjo 22 d. 20 val. į Rudens lygiadienio šventę Juodkrantėje.

Šių metų nendrinių skulptūrų tema - „Saulės kelias“, kurią sukūrė Reda ir Arūnas Uogintai, Andrius Sirtautas ir Arūnas Augutis. Skulptūrinę kompoziciją jungia garsios Lietuvos archeologės Rimutės Rimantienės rasta apeiginės lazdos su briedės galva (ragas, trečias tūkstantmetis prieš Kristų, Šventosios gyvenvietė, Lietuvos nacionalinis muziejus) motyvas. Toks retas artefaktas yra labai svarbus Pamario kultūrai, todėl išdidintas jis ir yra skulptūrinės kompozicijos ašis.

Kviečiame teikti kandidatus Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai

09/10/2021 17:36
10/15/2021 17:00
Kvieciama_teikti_kandidatus_Martyno 1_40.jpg

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

2021-09-11 Futbolo turnyras „Žvejo taurė“

09/11/2021 10:40
09/11/2021 20:00
FUTBOLO_TURNYRAS_32.jpg

Futbolo turnyras Juodkrantėje
Rugsėjo 11 d. (šeštadienį) Juodkrantės futbolo aikštyne vyks 18-asis tradicinis Č. Stonio veteranų futbolo turnyras „Žvejo taurė“.
10.40 val. kviečiame į varžybų atidarymą ir vėliavos pakėlimą Juodkrantės futbolo aikštyne.
11.00 val. prasidės futbolo turnyras. Šiais metais dalyvaus 8 mėgėjų veteranų komandos iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Kretingos Šilutės, Neringos. Varžybos vyks pagal mažojo futbolo taisykles.
16.00 val. planuojamas futbolo turnyro uždarymas bei vėliavos nuleidimas.
18.30 Iškilmingas futbolo varžybų nugalėtojų apdovanojimas. Legendinio ansamblio „Nerija“ dainininko Antano Čapo koncertas Liudviko Rėzos kultūros centro vasaros estradoje (L. Rėzos g. 54, Juodkrantė)
Dalyvauja:
1. Lietuvos medikų rinktinė
2. Kauno STIHL
3. Vilniaus AKTAS
4. Šilutės VETERANAS
5. Klaipėdos DANĖS PERLAS
6. Neringos Pasienio užkarda
7. Kretingos VETERANAS
8. Neringos NERIJA
Futbolo turnyras Juodkrantėje – šventė visai bendruomenei

2021-09-03 Filmas „Moteris ir keturi jos vyrai“

09/03/2021 20:00
09/03/2021 21:40
Moteris_ir_4_jos_vyrai_30.jpg

Rugsėjo 3 d. (penktadienį) 20 val. kviečiame žiūrėti režisieriaus A. Puipos vaidybinio filmo „Moteris ir keturi jos vyrai“ Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54, Juodkrantė). Filmas sukurtas pagal danų rašytojo Holgerio Drachmano novelę „Romanas kopose“ ir filmuotas Kuršių nerijoje.

Istorija nukelia į XIX a. Mažąją Lietuvą, kur Kuršių nerijoje gyvenančių žvejų kasdienybę sudrumsčia pas juos užklystanti moteris. Jūra vieną po kito pasiima jos mylimuosius, tačiau gyvenimas tęsiasi – gimsta kūdikis, atsiranda nauji rūpesčiai, naujos viltys. Scenarijų filmui parašė pats Algimantas Puipa, jam talkino režisierius ir scenaristas Vytautas Žalakevičius vėliau dirbęs ir montuojant filmą. Pagrindinį vaidmenį filme sukūrė Jūratė Onaitytė.

„Šiuo kūriniu režisierius A. Puipa atvėrė sau (ir visam Lietuvos kinui) vaizdingą, keistą, mūsų menkai pažįstamą Mažosios Lietuvos medžiagą. Ji traktuojama atsargiai, tačiau nebuitiškai, „sufantazuojant“, kaip sakė pats autorius, nemažai realijų. Kadangi „Moteris ir jos vyrai“ artėja prie sakmės, alegorijos, filosofinės parabolės, kūrinio personažai – nepaisant vietos bei laiko išskirtinumo — net neturi vardų: tiesiog vyrai ir moteris, amžina kova su grėsminga, kad ir žavia, gamta, išgyvenimo būtinybė, gamtos ir žmogaus koegzistavimo natūralusis, universalusis ratas,“ – Saulius Macaitis.

2021-08-27 Paskaita "Marija Gimbutienė ‒ archeologė-žynė"

08/27/2021 20:00
08/27/2021 21:00
Paskaita_Gimbutiene_35.jpg

Rugpjūčio 26–29 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centras Juodkrantėje kviečia į vasaros palydėtuvių šventę, kur išskirtinį Pamario krašto etnokultūros paveldą pristatys XIV- asis folkloro festivalis „Pūsk, vėjuži!“.
Šiemet prisiminsime ir archeologę, archeomitologijos pradininkę prof. Mariją Alseikaitę – Gimbutienę.
Rugpjūčio 27 d. 20 val. kviečiame į Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto archeologo dr. Vykinto Vaitkevičiaus paskaitą
Marija Gimbutienė ‒archeologė-žynė
Paskaitoje 100-ųjų prof. Marijos Alseikaitės-Gimbutienės gimimo metinių proga bus naujais aspektais pasakojama apie archeologės asmenybę, metodus ir vertybes, apie M. Gimbutienės darbus ir atradimus, kurie jai pelnė pasaulinę šlovę.
​Remiantis M. Gimbutiene, Senosios Europos civilizacija, gyvavusi iki indoeuropiečių atėjimo IV–III tūkst. pr. m. e., garbino Deivę Motiną, suteikdama jai gyvybės teikėjos-gimdytojos ir mirties valdovės vaidmenį. Tai buvusi vaisingumo (gėrybių) deivė, kasmet užauganti ir mirštanti kaip visa Žemės augmenija. Didžiąją, visuotinę, visa apimančią deivę išreiškė, anot M. Gimbutienės, daugelis kitų deivių, kurias vaizdavo visoje Europoje iš įvairių medžiagų gaminamos skulptūrėles, išmargintos paslaptingais ženklais...
https://vykintokeliai.lt/
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Neringos savivaldybė.

2021-08-27 Paskaita. „Prof. A. Bezzenbergeris – Kuršių nerijos istorijos ir etninės tradicijos tyrėjas“

08/27/2021 19:00
08/27/2021 20:00
Paskaita_PROF._A._BEZZENBERGERIS_33.jpg

Rugpjūčio 26–29 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centras Juodkrantėje kviečia į vasaros palydėtuvių šventę, kur išskirtinį Pamario krašto etnokultūros paveldą pristatys XIV- asis folkloro festivalis „Pūsk, vėjuži!“.
Kiekvienais metais šventėje minimi Pamario krašto kultūros puoselėtojai. Šiemet prisiminsime akademinės baltistikos pradininką Adalbertą Bezzenbergerį (170 – osios gimimo metinės)
Rugpjūčio 27 d. 19 val. kviečiame į Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaitą „Prof. A. Bezzenbergeris – Kuršių nerijos istorijos ir etninės tradicijos tyrėjas“.
Prof. A. Bezzenbergeris (1851-1922 m.) yra laikomas akademinės baltistikos pradininku, analizavęs įvairius lietuvių kalbos klausimus, Prūsų lietuvių tarmes, Kuršių nerijos žvejų (kuršininkų) kalbą. Kaip archeologas Prūsų Lietuvos teritorijoje, daugiausia Semboje ir Klaipėdos krašte, yra tyrinėjęs porą dešimčių kapinynų ir pilkapynų. Rinko tautosakinę bei etnografinę su šiuo kraštu susijusią medžiagą. Nuo 1881 m. iki pat savo mirties jis lankėsi ir vasaras praleisdavo Juodkrantėje, kuri žavėjo ne tik savo gamta, bet ir kalbine, istorine, etnografine praeitimi.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Neringos savivaldybė.

Surinktas turinys